Prestižiniuose „FinTech Magazine“ apdovanojimuose įvertinti prie inovacijų plėtros aktyviai prisidėję finansinių paslaugų teikėjai. „Citadele“ bankas pelnė apdovanojimą „Skaitmeninio banko“ kategorijoje, kurioje pavyko aplenkti JAV banką „Wells Fargo“ ir fintech bendrovę „TransferMate“.
„Pastaraisiais metais nuosekliai investavome savo laiką ir kitus resursus į skaitmeninių sprendimų kūrimą. Todėl džiaugiamės, kad mūsų įdirbis neliko nepastebėtas ir sulaukėme pasaulinio pripažinimo. Šį apdovanojimą gauti ypač malonu žinant, kad tarp finalininkų buvo ir JAV bankas, turintis plačiai išplėtotas skaitmenines paslaugas“, – komentuoja Vladislavs Mironovs, „Citadele“ valdybos narys, strategijos direktorius.
Vertinant kandidatus buvo atsižvelgta į tokius kriterijus, kaip skaitmeninės bankininkystės sprendimų galimybės, siekiant gerinti vartotojų patirtį, siūlomų novatoriškų funkcijų gausa, infrastruktūra, skirta apsaugoti klientų duomenis, ir į banko platformą integruotų inovacijų konkurencingumas.
Vertintojų komisiją sudarė tarptautinių bendrovių ir universitetų atstovai, kaip „Vodafone Business“, „Santander Bank“, „Saphyre“, „IBM Consulting“, Grinvičo universitetas ir kt.
Tarptautinius FinTech apdovanojimus organizuoja Londone leidžiamas analitinis leidinys „FinTech Magazine“.
Lietuvoje veiklą pradeda e. prekybos finansavimo startuolis „Ecomland“, kuris elektroninėms parduotuvėms teiks pajamomis grįstas paskolas, skirtas apyvartinėms lėšoms. „Ecomland“ šiuo metu jau yra suteikęs beveik 200 tūkst. paskolų elektroninių parduotuvių veiklai.
E. prekybos finansavimo startuolio „Ecomland“ įkūrėjas Darius Borisas teigia, kad jo ilgametė patirtis finansų ir el. komercijos sektoriuje parodė, jog smulkiam ir vidutiniam verslui užaugti trukdo apyvartinių lėšų trūkumas.
„Jauni arba nedideli verslai patenka į užburtą ratą: bankai ar kitos finansinės institucijos nesutinka jiems skolinti lėšų, o neturėdami pakankamai apyvartinių lėšų tie verslai negali augti tokiu tempu, kokiu galėtų ir neišnaudoja viso savo verslo potencialo.”
Pajamomis grįstas finansavimas leidžia greitai ir be užstato ar turto įkeitimo pasiskolinti apyvartinėms lėšoms, kurias elektroninės parduotuvės gali skirti prekių įsigijimui, reklamai ir pan.“, – aiškino D. Borisas.
Norinčios gauti finansavimą e. parduotuvės turi dirbti su viena iš e. prekybos sistemų „WooCommerce“, „Prestashop“, „Shopify“, veikti ne trumpiau nei 6 mėn., o mėnesinės pardavimo pajamos siekti daugiau nei 3 tūkst. eurų.
Pateikus prašymą paskolai, integruojama e. bankininkystės, marketingo ir e. prekybos sistemos į „Ecomland“ naudojamą „Softloans“ rizikos vertinimo sistemą, kuri įvertina e. parduotuvės ekonominę būklę, apyvartą, generuojamą grąžą iš pardavimo kampanijų ir pagal tai pateikia pasiūlymą finansavimui.
Vienas iš pirmųjų tokiu finansavimu pasinaudojęs knarkiu.lt vadovas Arnas Gaidelionis džiaugėsi, kad trūkstamas lėšas e. prekybai gavo vos per parą.
„Tai išskirtinė paskolų platforma, kuri supranta elektroninio verslo augimo svarbą ir pasiūlo apyvartines lėšas be užstato. Tokia vizija lemia ne tik sėkmingą verslą, bet ir teigiamą klientų patirtį. Pats skolinimosi procesas „Ecomland“ yra lengvas ir patogus.
Galėjau viską atlikti nuotoliniu būdu, o automatinis grąžinimas sumažina administracinį krūvį ir leidžia mano dėmesį sutelkti ties verslo plėtra“, – paslaugos privalumus vardijo A. Gaidelionis.
Kitas startuolio „Ecomland“ privalumas – vienkartinis administracinis mokestis. Pasak A. Gaidelionio, jokia kita finansinių paslaugų įstaiga negalėjo konkuruoti su startuolio pasiūlytomis sąlygomis. Aiški kaina yra ne tik ekonominis pranašumas, bet ir skatinantis veiksnys, padedantis verslui augti.
„Ecomland“ jau yra gavę beveik 100 paraiškų už daugiau nei 2 mln. eurų. Startuolio paslaugomis jau pasinaudojo tokios e. parduotuvės kaip pinkpharma.lt, asianblossom.lt, kimchinamai.lt ir kt.
Lietuvos technologijų bendrovė „Raso“ įdiegė radijo dažniu paremtą pažangią ilgalaikio turto apskaitos sistemą LR Seime. Sistema skaitmenizavo apie 30 tūkst. turto vienetų inventorizacijos procesą, kurį iki šiol LR Seimo kanceliarijos darbuotojams kasmet tekdavo atlikti rankiniu būdu.
Didins tikslumą ir skaidrumą
Į sistemos įrangą, programą bei jų diegimą investuoti beveik 33 tūkst. eurų. „Raso“ inventorizacijos sistemą įdiegė laimėjusi LR Seimo kanceliarijos paskelbtą viešąjį pirkimą.
„Turto inventorizacija kiekvienais metais pareikalauja daug brangaus organizacijų ir įmonių darbo laiko. Turint daug ilgalaikio turto ar prekių likučių, procesas gali užtrukti net kelias savaites, tam prireikia kelių žmonių komandos. Jau kurį laiką stebime augantį susidomėjimą inventorizacijos skaitmeninimo sprendimais iš valstybės institucijų ir verslo“, – sako Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius.
Pasak jo, kompiuterinės įrangos, baldų ir kitokio turto bei prekių likučių inventorizacijos automatizavimas atpigina procesą, sumažina žmogiškų klaidų riziką, taip pat užtikrinamas proceso tikslumas bei turto valdymo skaidrumas.
Suskaičiuoja automatiškai
Seimo inventorizacijos sprendimas naudoja plačiai taikomą bevielio radijo dažnio identifikavimo (angl. Radio Frequency Identification RFID) technologiją. Ant kiekvieno apskaitomo daikto yra užklijuojamas žymuo, siunčiantis signalą.
Apskaitai naudojami duomenų kaupikliai – mobilaus telefono dydžio pramoniniai kompiuteriai, turintys integruotas RFID antenas. Jos nuskaito patalpoje esančių žymenų informaciją, perduodamą specialiu radijo dažniu.
Surinkti duomenys saugomi programinėje įrangoje, skirtoje turto valdymui. Seime įdiegta Slovakijos programinės įrangos bendrovės „Kodys Slovakia“ sukurta turto valdymo programa „Evidei Asset Management“.
„Programinė įranga skaitmenizuoja turto duomenis, suteikia galimybę gauti visapusišką savo turto apžvalgą, turtą filtruoti skirtingais pjūviais, analizuoti ir teikti ataskaitas. Tikslūs ir išsamūs duomenys leidžia priimti objektyvius sprendimus dėl papildomo turto įsigijimo, jo priežiūros ar nurašymo“, – sako Michal Ilaš, „Evidei Asset Management“ partnerių vadovas.
Seime naudojami JAV gamintojo „Honeywell“ duomenų kaupikliai, jie taip pat turi integruotas vaizdo kameras, todėl inventorizacijos metu bus galima iškart padaryti turto nuotraukas, taip pat žymėti pastabas, pavyzdžiui, apie sugadintą ar pažeistą turtą. Visa ši papildoma informacija bus saugoma programoje kartu su pagrindine informacija apie turtą.
Plačiai taikoma technologija
RFID technologija jau naudojama daugelyje sričių, žymos integruojamos į asmens dokumentus ir mokėjimo korteles. Taip pat ši technologija taikoma prekių apsaugai knygynuose, drabužių parduotuvėse, naudojama gyvūnams ženklinti, automobilių imobilaizeriams gaminti.
„Vienas didžiausių šios sistemos privalumų, jog nebereikia ranka skenuoti ant įrangos užklijuotų inventorizacijos kodų ar etikečių – tą automatiškai padaro duomenų kaupiklis per nuotolį. Užtenka pasivaikščioti po sandėlį ar patalpą, kurioje laikomas turtas, ir duomenų kaupiklis automatiškai surenka ten esančio turto informaciją. Sutikrinti reikia tik jei kažko trūksta, sistema tai parodo“, – pasakoja V. Garbauskas.
Eksperto teigimu, RFID žymenys – ilgalaikiai. Kartą užklijavus ir įdiegus sistemą, ja galima naudotis ilgus metus.
Diegiama ir kitose šalyse
M. Ilaš pabrėžia, jog RFID technologija paremtas inventorizacijos automatizavimas diegiamas ir kitose šalyse. Jau veikiantys pavyzdžiai rodo, kad tokie spendimai 2-3 kartus pagreitina inventorizacijos procesą ir atitinkamai leidžia sutaupyti išlaidas personalui.
„Panašų sprendimą pritaikėme laboratorinės diagnostikos įmonei „Unilabs Slovakia“, veikiančiai 14-oje šalių. Įmonė turi apie 30 tūkst. vienetų inventorizuojamo turto, kuris laikomas 60-yje skirtingų vietų. Prieš automatizuojant procesą, visas skyrius darbuotojų rūpinosi inventorizacija, o dabar pakanka vos dviejų darbuotojų. Jiems inventorizacijos laikas sutrumpėjo perpus“, – pasakoja M. Ilaš.
Pasak specialistų, išmanūs inventorizacijos sprendimai pritaikomi įvairaus dydžio ir sektoriaus įmonėms, o rankinė inventorizacija ilgainiui taps atgyvena.
Daugiau informacijos: Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius, tel. +370 650 23462, el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., www.raso.lt
Spalio 24 d., ketvirtadienį, Vilniuje vyksiantis tarptautinis renginys „Crypto Talks. Vilnius 2024“ suburs kriptovaliutų ir blockchain technologijų profesionalus iš viso pasaulio. Vienas pagrindinių renginio tikslų – aptarti Lietuvos, kaip augančio kriptovaliutų centro, vaidmenį.
Renginyje, kuris organizuojamas bendradarbiaujant su asociacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO), bus kalbama apie galimybes, rizikas ir esminius įrankius, reikalingus sėkmingai veiklai besiformuojančioje Lietuvos kriptovaliutų rinkos erdvėje.
Renginyje dalyvaus Lietuvos banko Valdybos patarėjas Rosvaldas Krušna. Rinkai aktualius klausimus taip pat aptars Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio „Binance“ kriptokeityklos padalinio „Bifinity“ vadovas, blokų grandinės duomenų platformos „Chainalysis“ vyresnioji sprendimų architektė Minh Ngoc Dao bei teisinių ir finansinių paslaugų bendrovės „Noewe“ asocijuotoji partnerė Ieva Bakutienė.
Konferencijoje bus aptartos temos, kurios apims kriptovaliutų reguliavimą, naujausias technologines tendencijas ir Lietuvos vaidmenį šioje erdvėje.
J. Juengeris, vienas renginio pranešėjų, teigia, kad šalies vaidmuo kriptovaliutų ekosistemoje pastaruoju metu itin sparčiai auga.
„Lietuva labai dideliu greičiu tampa vienu lyderiaujančių blokų grandinės inovacijų centru Europoje ir traukia viso pasaulio šio sektoriaus bendrovių dėmesį. Lietuva išsiskiria investicine ir reguliacine aplinka, šalyje netrūksta talentingų specialistų ir gyvybingos ekosistemos. Tokie renginiai kaip šis suburia idėjinius lyderius, reguliuotojus ir inovatorius, kurie formuoja finansų ateitį, ir aš džiaugiuosi, kad „Bifinity“ turi galimybę prisidėti prie diskusijų, padėsiančių dar labiau sustiprinti Lietuvos vaidmenį pasaulinėje kriptovaliutų scenoje“, – teigia J. Juengeris.
Renginys skirtas blockchain ir kriptovaliutų erdvės profesionalams ir institucijoms, siekiant paskatinti, pasisemti svarbių įžvalgų iš pramonės lyderių ir įsitraukti į prasmingas diskusijas – renginyje dalyviai turės puikią galimybę bendrauti, dalintis idėjomis ir patirtimi su kolegomis bei industrijos novatoriais.
„Crypto Talks. Vilnius 2024“ vyks meno galerijoje ir modernioje biurų erdvėje „D9 – Artsy Office“, A. Domaševičiaus g. 9. Į renginį kviečiame registruotis čia:
Registracija.
Vienas didžiausių prekybos tinklų Baltijos šalyse ESTO, šiuo metu aptarnaujantis daugiau nei 5500 unikalių prekybos taškų, sėkmingai integravo „Klix by Citadele“ mokėjimo sprendimą į savo Baltijos šalių prekybininkų naudojamą „Checkout“ produktą. Šis bendradarbiavimas beveik padvigubino „Klix“ partnerių skaičių bei žymi ESTO įsipareigojimą teikti sklandžias, patikimas ir šiuolaikiškas skolinimo, mokėjimo ir rinkodaros paslaugas savo klientams bei partneriams.
Sparti naujo sprendimo integracija atskleidžia proaktyvų ESTO požiūrį į aukščiausių paslaugų standartų prekybininkams užtikrinimą bei susitelkimą į nuolatinį savo klientų patirties gerinimą.
Dėl ilgametės patirties Baltijos šalyse „Citadele“ banko mokėjimo sprendimas „Klix“ leidžia sukurti pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą. Įdiegdamas modernius „Klix“ technologinius sprendimus, ESTO užsitikrina puikias sąlygas ir toliau teikti aukščiausio lygio mokėjimo paslaugas savo plačiam prekybininkų tinklui.
„ESTO „Checkout“ yra vienas populiariausių prekybininkų mokėjimo sprendimų Baltijos šalyse, siūlantis pilną mokėjimo, skolinimo ir rinkodaros paslaugų, padedančių mūsų partneriams plėsti verslą, spektrą. Integravę „Klix“, galime dar labiau padidinti mokėjimo apdorojimo patikimumą, kartu išlaikydami visus pagrindinius skolinimo ir rinkodaros sprendimus, kuriuos sukūrė ir valdo ESTO. Dėl vienos paprastos integracijos prekybininkai ir toliau naudojasi tvirtu ESTO vieno langelio sprendimu, kad patenkintų visus savo mokėjimo ir finansavimo poreikius“, – sako Mikkas Metsa, ESTO įkūrėjas ir generalinis direktorius.
„Klix by Citadele“ yra universalus mokėjimo sprendimų tiekėjas, siūlantis platų populiarių mokėjimo inicijavimo paslaugų spektrą, įskaitant atsiskaitymą kortelėmis, „Apple Pay“ ir „Google Pay“, taip pat „Klix Mokėjimas dalimis“ paslaugą per vieną paprastą integraciją. Šis techninis sprendimas, sukurtas vieno didžiausių ir patikimiausių bankų Baltijos šalyse, užtikrina, kad stabili, novatoriška ir saugi mokėjimo infrastruktūra būtų naudinga tiek prekybininkams, tiek jų klientams.
„Džiaugiamės galėdami palaikyti ESTO šiame pereinamajame etape ir suteikti jų prekybininkams galimybę naudotis patikimais mokėjimo sprendimais. Bendradarbiavimas su ESTO dar labiau sustiprina „Citadele“ banko elektroninės prekybos lyderystę visose Baltijos šalyse“, – teigia „Klix“ plėtros vadovas Andrius Bolšaitis.
Lietuvoje apie kriptoturtą teigia girdėję 64, o įsigiję jo turi – 2 proc. šalies gyventojų. Beveik 30 proc. lietuvių klaidingai mano, kad kriptovaliutos yra tokia pati mokėjimo priemonė kaip ir banknotai ar monetos, rodo pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką atliktos apklausos duomenys.
Siekdamas šviesti visuomenę apie finansinius produktus, investavimą ir su juo susijusias rizikas, Lietuvos bankas, finansų rinkos dalyviai ir kitos institucijos bei organizacijos jau trečius metus iš eilės jungiasi prie Tarptautinės investuotojų savaitės (angl. World Investor Week), ji šiemet minima spalio 7–13 d.
„Gebėjimas saugiai elgtis elektroninėje erdvėje, tinkamai pritaikyti savo finansinę informaciją ir naudoti asmens duomenis, neatsilikti nuo naujovių ir domėtis technologijomis – būtinybė ir nauja realybė. Tad nenuostabu, kad prioritetinėmis Tarptautinės investuotojų savaitės temomis šiemet pasirinktos technologijų, skaitmeninio finansinio raštingumo ir kriptoturto temos. Pastaroji artėjančio naujo reguliavimo kontekste ypač kelia poreikį šviesti visuomenę, nes su kriptoturtu susijusios rizikos niekur nepradings“, – teigia dr. Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė.
„Lietuvių skaitmeninis finansinis raštingumas yra ganėtinai žemas: indeksas tesiekia 45 balus iš 100. Tai yra mažesnis balas nei estų (64 balai) ir latvių (46 balai). Siekdami šviesti finansinių paslaugų vartotojus, Lietuvos banko interneto svetainėje atnaujinome informaciją apie kriptoturtą ir paskelbėme, kokie pokyčiai laukia nuo 2025 m. įsigaliojus Reglamentui dėl kriptoturto rinkų. Taip pat nuolat primename apie investicinio sukčiavimo pavojus“, – sako dr. V. Dičpinigaitienė.
Pagrindiniai patarimai, ką reikia žinoti prieš investuojant:
Jei yra siūloma itin didelė grąža ir maža rizika ar „puiki“ galimybė praturtėti ir netikėtai uždirbti du, tris ar keturis kartus daugiau – tikriausiai, tai yra apgaulė.
Konsultanto skatinimas skubėti ir greitai priimti sprendimą – akivaizdi „raudona lemputė“. Sukčiai dažnai taiko psichologinį spaudimą teigdami, kad jums pasisekė, nes gavote „paskutinę ir geriausią galimybę“; „paskutinę progą spėti investuoti“ ir pan.
Duomenų prašymas. Jei su Jumis susisiekęs konsultantas prašo įvairių prisijungimo duomenų – tai pavojaus signalas. Nė vienas bankas, nė viena kita finansų įstaiga nei sms žinutėmis, nei skambučiais neprašo jokių prisijungimo kodų.
Jei atsitiko taip, kad jus apgavo, žingsniai tokie.
Vis daugiau dėmesio žaliesiems finansams
Tarptautinės investuotojų savaitės metu dėmesys skiriamas ir žaliųjų finansinių produktų temai. Lietuvos bankas šios savaitės metu kviečia susipažinti apie žaliuosius finansinius produktus naujoje interneto svetainės skiltyje „Žalieji finansai“ ir gilinti žinias sprendžiant testą.
Nauja informacinė skiltis, skirta žaliesiems finansiniams produktams čia.
Testą rasite čia.
Tarptautinę investuotojų savaitę Lietuvoje koordinuoja Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras, kasmet kviečiantis šioje iniciatyvoje dalyvauti finansų rinkos dalyvius, asociacijas, ministerijas, įstaigas, bibliotekas, universitetus, kolegijas, profesinio mokymo centrus ir kt. Tarptautinės investuotojų savaitės 2024 dalyvius ir jų veiklas šios iniciatyvos metu rasite čia.
Tarptautinė investuotojų savaitė – pasaulinė iniciatyva, vykstanti jau aštuntus metus. Ją organizuojanti Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. International Organization of Securities Commissions, IOSCO) kviečia visas norinčias šalis ir jų institucijas vykdyti edukacines veiklas, susijusias su investavimo tema. Tarptautinės investavimo savaitės iniciatyvoje dalyvauja apie 120 valstybių
Europos Komisijos ir EBPO parengtame suaugusiųjų finansinio raštingumo žemėlapyje nurodoma, kad finansiškai raštingas žmogus turėtų domėtis naujovėmis gilindamas savo skaitmeninio finansinio raštingumo žinias, žinoti, kas yra kriptoturtas, suvokti kylančias rizikas ir suprasti, kad kriptoturtas neretai pasitelkiamas ir aferoms: ypač investicinio sukčiavimo atveju galimas aukas viliojant itin didele tikėtina grąža.„Amlyze“, lyderiaujanti Lietuvos reguliacinių technologijų bendrovė, kurianti bankams, finansų technologijų ir kriptovaliutų įmonėms skirtus pinigų plovimo prevencijos sprendimus, sėkmingai užbaigė 2,35 mln. eurų vertės ankstyvos plėtros (angl. seed) investicijų pritraukimo etapą.
Šios investicijos pritraukimas suformuoja tvirtą pagrindą naujam ambicingam įmonės plėtros etapui, kurio metu inovatyvūs sprendimai bus pradėti teikti stambiems verslo ir instituciniams klientams.
Pagrindiniu investuotoju šiame investicijų pritraukimo etape tapo viena pirmaujančių rizikos kapitalo bendrovių Baltijos šalyse „Practica Capital“. Prie jos prisijungė ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondas ir akceleratorius FIRSTPICK, rizikos kapitalo fondas „Coinvest Capital“ kartu su akredituotų privačių ko-investuotojų grupe, tarp kurių yra el. pasirašymo ir autentifikavimo technologijų bendrovės „Dokobit“ įkūrėjas ir vadovas Gintas Balčiūnas, žemės ūkio technikos tiekėjos DOJUS įmonių grupės vadovas ir valdybos pirmininkas Donatas Dailidė, ir „NGL Consulting“ suburtas 33-ijų verslo angelų sindikatas, o taip pat tarptautinis institucinis investuotojas, Liuksemburge įsikūręs Europos skaitmeninis bankas „Advanzia Bank“.
Pritrauktos lėšos taip pat leis paspartinti informacijos apie finansinius nusikaltimus dalijimosi platformos kūrimą. Tai bus pirma pasaulyje tokio tipo tarptautinė platforma, kurios veikimas paremtas dirbtiniu intelektu ir sintetiniais (dirbtiniais) duomenimis. Ši platforma papildys „Amlyze“ šiuo metu siūlomų sprendimų spektrą, racionalizuos atitikties procesus ir finansinėms institucijoms visame pasaulyje leis padidinti veiklos efektyvumą.
„Gauta investicija leis paspartinti mūsų augimą ir dar labiau išplėsti aptarnaujamų klientų bazę, – sako Gabrielius Bilkštys, „Amlyze“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų. Kartu tai atvers kelią „Amlyze“ kuriamai platformai pakeisti iki šiol tarp finansinių institucijų nusistovėjusius informacijos apie finansinius nusikaltimus apsikeitimo standartus ir dar labiau prisidėti prie saugesnės finansų ekosistemos kūrimo.“
„Mūsų palaikymas „Amlyze“ misijai ištobulinti atitikties užtikrinimui skirtus produktus tam pasitelkiant inovatyvias technologijas atspindi mūsų tikėjimą jų sprendimais, „Amlyze“ suburta itin patyrusių ekspertų komanda ir ilgalaike vizija, – pažymi Donatas Keras, „Practica Capital“ partneris ir vienas įkūrėjų. Jų sukurti sprendimai ne tik taupo laiką, bet ir yra būtinybė šiuolaikiniame finansų pasaulyje.“
„Bendrovės „Amlyze“ ateities vizija ir jau pademonstruotas progresas yra išties įspūdingi, – prideda Matas Ramanauskas, „Coinvest Capital“ investicijų valdytojas. Nekantraujame pamatyti, kaip jų naujoji platforma tarptautiniu lygiu patobulins nusistovėjusius kovos su finansiniais nusikaltimais standartus.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, numatytus pakeitimus ES valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę per 12 mėnesių. Pokyčiais siekiama užtikrinti, ne tik, kad MĮ ir EPĮ galėtų tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose, tačiau taip pat numatoma, kad vienu iš MĮ ir EPĮ klientų lėšų apsaugos būdų nebegali likti lėšų laikymas centriniame banke, jei centrinis bankas ir sudarė tokią galimybę iki šiol.
2016 m. Lietuvos bankas atvėrė savo (tuo metu SEPA-MMS, vėliau pervadintą į CENTROlink) mokėjimo sistemos infrastruktūrą elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, suteikdama joms galimybę apsaugoti klientų lėšas saugiai laikant jas centriniame banke. Deja, šis unikalus Lietuvos pasiūlymas po 8 mėnesių nebebus aktualus. Europos Centrinio Banko (ECB) požiūriu, nacionalinių centrinių bankų pagrindinė funkcija nėra būti kredito įstaigų pakaitalu teikiant klientų lėšų apsaugos paslaugas.
Kaip bebūtų, kuomet tenka atstovauti „fintech“ sektoriui, negaliu nepastebėti to, kad pokyčiai, kuriuos numatė Europos Parlamentas ir Taryba atskleidžia ne ką kitą, kaip vis labiau vertinamą bei pripažįstamą, stiprų „fintech“ sektoriaus, kuriam ir priklauso EPĮ ir MĮ, augimą.
Štai, pavyzdžiui, ECB išaiškinimuose apie MĮ ir EPĮ galimybes tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose teigiama, kad tokiais pakeitimais siekiama sudaryti vienodas sąlygas su bankais. Užtikrinant, kad MĮ ir EPĮ galėtų siūlyti visą spektrą mokėjimo paslaugų, nebūdamos priklausomos nuo bankų dėl mokėjimo apdorojimo ir atsiskaitymo.
Taip pat pabrėžiama, kad mokėjimo paslaugų vartotojams turi būti aišku, jog EPĮ ir MĮ egzistuoja tam, kad palengvintų e-pinigų ir mokėjimo paslaugų teikimą.
Be to, EPĮ ir MĮ prieigos prie centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų palengvinimas motyvuojamas tuo, kad tai galėtų leisti padidinti mažmeninių mokėjimų sektoriaus efektyvumą ir sklandų veikimą, pvz. momentinių mokėjimų teikimą visoje euro zonoje.
Trumpai tariant, įgyvendinus numatytus pokyčius „fintech“ sektoriaus įmonėms bus lygiai tokios pačios sąlygos prieiti prie didžiųjų mokėjimo sistemų kaip ir bankams. Šis pokytis suteikia EPĮ ir MĮ gauti tiesioginę prieigą prie euro zonos Eurosistemos centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų, įskaitant TARGET mokėjimo sistemą.
Tad tai yra akivaizdus „fintech“ sektoriaus stiprėjimo ženklas. Jeigu anksčiau buvo dažniau abejojama „fintech“ galimybėmis, tai su laiku šio sektoriaus efektyvumas bei kylanti konkurencija skatina į jam priklausančias įmones žiūrėti kur kas lygiavertiškiau, jeigu lyginame jų galimybes su bankais.
Skaičiuojama, kad 2023 m. Lietuvos „fintech“ bendrovės mokėjimo paslaugas jau suteikė 27 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje, tai yra vienam iš dešimties Europos gyventojų. Licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad šalyje kasmet daugėja pelningai dirbančių elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų
Lietuvos banko duomenimis, EPĮ ir MĮ veiklos pajamos 2024 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 129 mln. Eur – palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, jos padidėjo penktadaliu. Mokėjimo operacijų suma apžvelgiamu laikotarpiu padidėjo beveik 12 proc. – iki 121 mlrd. Eur. Didžiąją dalį veiklos pajamų ir sektoriaus apyvartos generuoja 10 didžiausių įstaigų (8 % sektoriaus įmonių). Jos gavo beveik 84 mln. Eur sektoriaus licencinės veiklos pajamų (65 % rinkos) ir generavo 84 mlrd. Eur apyvartos (70 % rinkos). Lietuvoje yra 123 EPĮ ir MĮ (80 EPĮ ir 43 MĮ) įmonės.
Lietuvos startuolių ekosistema iki šiol yra išauginusi 3 vienaragius – daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių vertinamas kompanijas. Tai žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusios „Vinted“, „Nord Security“ ir „Baltic Classifieds Group“ sėkmės istorijos. Tačiau neseniai apie pasiektą vienaragio statusą paskelbus Lietuvoje didžiausią dalį darbuotojų turinčiam startuoliui „Flo Health“ su mūsų šalimi vienaip ar kitaip sietinų vienaragių būtų galima priskaičiuoti bent 3 kartus daugiau.
„Lietuvos startuolių ekosistema yra išties gyvybinga ir pajėgi į pasaulį paleisti aukštos vertės inovacijas, pritraukti investicijas ir išauginti sėkmingus vienaragius. Savo šaknis Lietuvos startuolių ekosistemoje ar sąsajas su ja turi ne vienas perspektyvus startuolis ir pripažinimo sulaukęs vienaragis. Daugelis jų savo operacijų bei augimo užtikrinimui remiasi mūsų talentais ir infrastruktūra, čia moka mokesčius ir taip suteikia didelę naudą mūsų šaliai“, – sako Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Anot K. Žemaičio, 3 Lietuvos vienaragiai, apie kuriuos girdime dažniausiai, tėra ledkalnio viršūnė, nes, vertinant pagal vienaragių kilmę, jų padalinių pasiskirstymą ir svarbiausių operacijų koncentraciją, Lietuva galėtų būti siejama bent su devyniomis virš milijardo JAV dolerių vertės kompanijomis.
Būtent tiek vienaragių su Lietuva siejama ir naujausioje „Iron Wolf Capital“ kartu su „Dealroom.co" paruoštoje „Baltic Deep Tech“ Baltijos šalių startuolių ekosistemos apžvalgoje. Pagal joje taikomus kriterijus su Lietuva susijusiais vienaragiais yra laikomi daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių vertės buvę startuoliai, atitinkantys bent vieną iš trijų sąlygų: nors vienas iš kompanijos įkūrėjų yra Lietuvos pilietis, kompanija šiuo metu turi ar bet kuriuo gyvavimo etapu Lietuvoje turėjo pagrindinę savo būstinę, reikšmingą dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros operacijų įmonė yra ar buvo sukoncentravusi mūsų šalyje.
„Rengdami startuolių ekosistemos apžvalgą norėjome visoms Baltijos šalims pritaikyti vienodą metodologiją, kuri geriau atspindėtų vienaragio sąsajas su konkrečia šalimi. Pagal ją suskaičiavome 9 su Lietuva susijusius vienaragius“, – sako prie „Baltic Deep Tech“ ataskaitos parengimo prisidėjusios rizikos kapitalo fondo bendrovės „Iron Wolf Capital“ generalinis direktorius Kasparas Jurgelionis.
Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyriaus vadovė Karolina Urbonaitė patvirtino, kad mūsų šalyje netrūksta vienaragio statusą turinčių bendrovių. Be to, taip pat turime ir nemažai potencialių vienaragių – bendrovių, kurių vertė gali siekti 1 mlrd. eurų, nors tai dar nėra oficialiai patvirtinta.
„Svarbūs ne tik Lietuvoje išaugę, bet ir Lietuvoje veikiantys vienaragiai, nes jie ne tik kuria ekonominę vertę mokėdami mokesčius, steigdami gerai apmokamas darbo vietas, tačiau ir augina naujus talentus, kurie ateityje taip pat gali imtis naujų inovatyvių verslų kūrimo mūsų šalyje“, – sako K. Urbonaitė.
Lietuvoje šaknis įleidę vienaragiai
Tarp Lietuvoje veikiančių vienaragių „Baltic Deep Tech“ apžvalgoje minima neseniai tokį statusą pasiekusi bendrovė „Flo Health“, vystanti dirbtiniu intelektu grįstą moterų sveikatos programėlę. Beveik du trečdaliai jos komandos dirba būstinėje Vilniuje. Didžiausią studiją Vilniuje turi ir vienas Europos vaizdo žaidimų lyderių „Wargaming“.
Dar vienas su Lietuva siejamas vienaragis – kelionių planavimo platforma „Kayak“. Bendrovės technologijų centras Kaune atsakingas už daugelį platformos vystymo ir palaikymo funkcijų.
Ryškiausias finansų sektoriaus atstovas šiame sąraše yra 25 mln. klientų turintis bankinių paslaugų startuolis „Revolut“. Lietuvoje jis gavo pirmąją finansinių paslaugų teikimo licenciją, tapusią pagrindu sparčiam bendrovės augimui. Šiandien Lietuvoje dirba apie 100 „Revolut“ komandos narių.
Su Lietuva taip pat glaudžiai susijęs debesų bankininkystės startuolis „Mambu“, kuris mūsų šalyje turi inžinierių centrą su maždaug 100 darbuotojų. Jie smarkiai prisidėjo prie to, kad ši bendrovė atsidurtų vienaragių gretose.
„Baltic Deep Tech“ ataskaitoje su Lietuva siejama ir Kopenhagoje įkurta žinoma vaizdo žaidimų kūrimo platforma „Unity“. Šis vienaragis Vilniuje yra sukoncentravęs reikšmingą dalį savo operacijų ir turi apie 140 darbuotojų.
Šių metų „Dealroom“ ataskaitos duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistemos vertė siekia 13,7 mlrd. eurų ir nuo 2018 m. išaugo net 7 kartus. Ekosistemą sudaro beveik 600 investicijas pritraukusių startuolių.
Visą „Baltic Deep Tech“ Baltijos šalių startuolių ekosistemos apžvalgą galima rasti čia.
„Bybit", viena iš trijų didžiausių pasaulyje kriptovaliutų biržų pagal prekybos apimtį, šiandien švenčia svarbų etapą: daugiau nei 30 milijonų registruotų vartotojų visame pasaulyje. Šis puikus pasiekimas ateina kartu su išskirtinio augimo laikotarpiu, įtvirtindamas „Bybit" kaip lyderę blokų grandinės pramonėje.
Rinkos dalis sparčiai auga, vartotojų pasitikėjimas klesti
Remiantis naujausia „Kaiko Research" ketvirčio ataskaita, „Bybit" rinkos dalis prekiaujant neatidėliotinais sandoriais išaugo nuo 2 % 2023 m. iki stulbinančio 9,3 % 2024 m., o tai yra beveik 400 %. Šis reikšmingas šuolis nuo praėjusių metų 7,3 % tvirtai įtvirtina „Bybit" kaip kriptovaliutų biržos lyderę.
„Bybit" šį augimą sieja su tvirtu įsipareigojimu užtikrinti vartotojų saugumą ir pasitikėjimą. Bendrovė teikia pirmenybę turto saugumui reguliariai skelbdama rezervo patikrinimo auditus, užtikrindama skaidrumą ir atskaitomybę vartotojų lėšomis. Be to, „Bybit" gali pasigirti nepriekaištingu saugumu – nuo pat jos įkūrimo 2018 m. nebuvo didelių gedimų ar įsilaužimo incidentų.
Šį pasiryžimą užtikrinti saugumą ir skaidrumą dar labiau patvirtina pramonės pripažinimas. Neseniai paskelbtoje CCData kriptovaliutų biržos lyginamojo indekso ataskaitoje „Bybit" gavo puikų 10/10 pasitikėjimo balą iš „CoinGecko" ir „AA" įvertinimą.
„Pasiekti 30 milijonų registruotų vartotojų yra nuolankus pasiekimas, ir tai nebūtų įmanoma be tvirtos mūsų energingos pasaulinės kriptovaliutų bendruomenės paramos", – sakė „Bybit" Co-founder and CEO Ben Zhou. „Esame nepaprastai dėkingi už jų pasitikėjimą ir esame pasiryžę teikti geriausias savo klasėje, patikimas paslaugas, pritaikytas vietos poreikiams. „Bybit" aktyviai bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis visame pasaulyje, kad užtikrintų atitiktį reikalavimams ir atsakingai diegiamas naujoves."
Žvelgiant į priekį: atotrūkio nuo „Web3" mažinimas
„Bybit" nuolat buvo „Web3" naujovių priešakyje, keisdama tai, kaip vartotojai sąveikauja su blokų grandinės ekosistema per į vartotoją orientuotas ir patrauklias platformas. 2024 m. išplėtėme savo pasiūlymų paketą su naujoviškais sprendimais, tokiais kaip „Airdrop Arcade", „NFT Pro" ir „Inscription Marketplaces".
Šios platformos yra kruopščiai sukurtos ne tik siekiant sumažinti kliūtis patekti į rinką ir supaprastinti vartotojų patirtį, bet ir ją praturtinti, ieškant galimybių investuoti į įvairius perspektyvius, populiarius ir „blue-chip" žetonus bei projektus ir juos remti. Mūsų naujausia „Solana Fiesta" ir „Bitcoin economy" tiesioginė transliacija daugelį „Web3" susidomėjusių asmenų supažindino su sparčiai augančiomis ekosistemomis ir jų galimybėmis.
Ši priežiūra nuosekliai užtikrina, kad mūsų vartotojai galėtų naudotis naudingiausiomis ir patikimiausiomis galimybėmis „Web3" erdvėje, todėl dalyvavimas yra ne tik lengvesnis, bet ir malonesnis dėl žaidybinimo ir pažangios duomenų žvalgybos.
Šis įsipareigojimas apima būsimą „Bybit Web3 DEX Pro", pažangios decentralizuotos biržos platformos, veikiančios naudojant revoliucinę „i-SMART" duomenų žvalgybos technologiją, pristatymą. Tai rodo „Bybit" įsipareigojimą naujovėms, kurios suteikia galių, suteikiant priemones, kurios ne tik atitinka, bet ir viršija šiuolaikinių prekybininkų ir investuotojų poreikius.
„Šiandienos etapas reiškia daugiau nei tik skaičius; tai liudija mūsų nuolatinį atsidavimą kriptovaliutų aplinkos revoliucijai", – pabrėžė Zhou. „Bybit" vis dar yra pasiryžusi formuoti kriptovaliutų ateitį. Mes ir toliau vadovausimės klausymosi, rūpinimosi ir tobulėjimo vertybėmis, kad galėtume aptarnauti 30 milijonų vartotojų siūlydami profesionaliausius produktus.
Mūsų klientų interesų apsauga bus įtvirtinta visuose produktų projektuose. Mes įsivaizduojame pasaulį, kuriame „Web3" suteikia galimybių kiekvienam asmeniui, kur finansinė įtrauktis yra ne tik tikslas, bet ir realybė."
Popular News
Tags
Populiaru dabar
