Login to your account

Username *
Password *

Interneto eroje gimę ir užaugę „Z kartos“ žmonės iš savo tėvų spintų traukia ne tik retro stiliaus drabužius, bet ir prieš ketvirtį amžiaus sukurtus mobiliuosius telefonus. „Telia“ duomenys parodė, kad jos tinkle iki šiol yra tikros technologinė klasikos – nuo pirmojo GSM „Motorola” telefono iki garsiųjų „Nokia“ plytų.

„1995 m. pavasarį Lietuvoje įvyko pirmasis oficialus pokalbis GSM ryšiu ir nuo šio laiko mobiliųjų telefonų rinka išgyveno didelius pokyčius. Vietoje į kišenę netelpančių telefonų, su ištraukiamomis antenomis praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus turime išmaniuosius įrenginius, kurių galimybės prilygsta kompiuteriams, o vietoje ne visiems prieinamos galimybės turėti telefoną turime įrenginį, kuris yra tapęs neatskiriama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalimi“, – sako „Telia“ paslaugų architektas Tomas Grinevičius.

Lietuvoje – telefonas išleistas 1991 m.

T. Grinevičiaus teigimu, „Telia“ tinkle Lietuvoje vis dar naudojamas „Motorola International 2700“ telefonas galėtų puikiai papildyti ir muziejaus ekspoziciją ar kolekcionierių kolekciją.

„Seniausiai „Telia“ tinkle veikiantis mobilusis telefonas išleistas dar 1991 m. šiandienos vartotojui keltų tikrą nuostabą tiek savo išvaizda, tiek funkcionalumu. Visgi Lietuvoje dar veikia vienas toks įrenginys ir iki šiol atlieka savo funkciją. Šiais metais Lietuvoje įjungus 5G ir ryšio technologijoms įžengus į naują erą, vis dar pasirūpiname ir kardinaliai priešingais vartotojų poreikiais. Tad net ir senesnės ryšio technologijos tinkle veiks, kol bus reikalingos vartotojams“, – pasakoja „Telia“ paslaugų architektas.

Nors „Motorola International 2700“ modelis buvo išleistas prieš daugiau nei trisdešimt metų, jo ilgaamžiškumo paslaptis yra išorinis maitinimas. O šiais laikais toks telefono modelis gali būti naudojamas ne tik jo pirminei funkcijai – skambučiams, bet ir pritaikant jį kaip sprendimą namų signalizacijai.

„Nokia“ telefonai vis dar sėkmingai veikia

1995 m. atstovauja šiais metais pagamintas „Nokia 2110i“, kurį vis dar naudoja vienas išankstinio apmokėjimo paslaugų klientas. Dar du „Telia“ abonentai naudoja 1997 m. pristatytą „Nokia 3110“ mobilųjį telefoną.

Nuo 1994 iki 1997 m. „Nokia 2110“ ir „Nokia 2110i“ buvo bendrovės verslo telefonų flagmanai. Paprastas dizainas, iš karto juos pavertė klasika ir laimėjo verslo telefonų apdovanojimą du metus iš eilės. Taip pat šio modelio telefonai buvo pirmieji, kuriuose skambėjo legendinė „Nokia“ melodija. Tuo metu šis skambėjimo tonas dar nebuvo tapęs kultine melodija ir buvo vienas iš penkių tonų, kuriuos galėjo pasirinkti vartotojas.

„Nokia 3110“ yra pirmas telefonas, kuriame buvo naudojama „D-Pad“ meniu navigacijos sistema. Skirtingai nei šio modelio įpėdinis „Nokia 3210“, telefonas turėjo išorinę anteną. „Nokia“ panaudojo „3110“ modelio numerį, kai 2007 m. išleido „Nokia 3110 classic“ telefoną. Naujas išleistas telefonas pasižymėjo panašia forma kaip ir klasikinis modelis, tačiau jame buvo pridėta ir modernių funkcijų: „Bluetooth“, fotoaparato funkcionalumas bei garso ir vaizdo atkūrimas ir įrašymas.

„Visi šie mobilieji įrenginiai yra „GSM 900“ standarto tinklo, tad veikia 900 MHz dažnių juostoje. Šis tinklas vis dar yra palaikomas, tad jais skambinti ar siųsti trumpąsias žinutes galima ir dabar“, – pastebi „Telia“ atstovas.

Jo teigimu, daugiau nei 20 abonentų sėkmingai naudoja ir 2009 m. išleistą „Nokia 1661“ mobilųjį telefoną. Spalvotą ekraną turintis įrenginys jau kiek panašesnis į šių dienų telefonus ir nors yra pagamintas prieš daugiau nei dešimtmetį dar sėkmingai veikia.

Praėjusio tūkstantmečio įrenginiai – nauja tendencija

T. Grinevičius teigia, kad praėjusio tūkstantmečio įrenginiai tampa net tam tikra tendencija, kurią pradėjo žymūs užsienio šalių atlikėjai. Socialiniame tinkle „Tik Tok“ plinta vaizdo įrašai, kuriuose „Z kartos“ atstovai džiaugiasi už mažiau nei 20 dolerių įsigytais praėjusio tūkstantmečio pabaigoje sukurtais įrenginiais bei dalinasi patarimais kaip pasidaryti kokybišką nuotrauką su žemos kokybės kameromis.

Seni mobilieji įrenginiai tampa puikia galimybe ne tik išsiskirti iš minios, bet ir atitrūkti nuo nuolatinio informacijos srauto ir socialinių tinklų turinio, kurį suteikia išmanieji įrenginiai. „Nokia“ telefonų gamintojai pastebi, kad „Z kartos“ atstovai nėra jų įprasti klientai, nes „Nokia“ telefonai nebuvo šios kartos pirmieji telefonai, tad jie apie juos sužino iš socialinių tinklų.

„Nauja nostalgiška mada prasidėjusi su skaitmeninių kamerų sugrįžimu įžengia ir į telefonų rinką. Į tai dėmesį atkeipę „Samsung“ pristatė atlenkiamo išmaniojo telefono modelį, kuris ir Lietuvoje yra perkamiausių telefonų sąrašuose. Vis dėlto, „Z kartos“ atstovai vis dažniau atsigręžia į senovinius įrenginius ir mėgaujasi jų suteikiama galimybe atsijungti nuo daugybės programėlių išmaniuosiuose telefonuose“, – apibendrina „Telia“ paslaugų architektas.

Bene dažniausiai mobiliųjų telefonų savininkus ištinkanti bėda – sudužęs ekrano stiklas arba smūgio sugadintas pats ekranas. Specialistai pataria kaip to išvengti ir kokios galimybės sutaisyti telefoną, jei tokia nelaimė vis tik nutiko.

Ekranas dūžta ne visada 

Prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusios parduotuvės „Mobilus centras“ vadybininkė Monika Bložienė pastebi, kad telefonų naudotojai dažnai neteisingai įvardija problemą, sakydami, kad mobiliajam telefonui „sudužo ekranas“.

„Jei nukentėjo tik lietimui jautrus stikliukas, tai matosi išoriškai – jis yra sudužęs, skilęs ar kitaip pažeistas, bet telefoną ir toliau galima valdyti liečiant ekraną. Jei nukentėjo pats ekranas, dažniausiai valdymas yra neįmanomas: ekranas užgęsta arba yra matomos išsiliejusios juostelės“, - aiškino pašnekovė.

Kita vertus, dabar dažniausiai keisti vien stikliuko neapsimoka – daugeliu atveju keičiamas visas komplektas: lietimui jautrus stikliukas kartu su ekranu.

Geriausia – apsauginis stiklas su apvadu

Pasak M. Bložienės, ekrano keitimui galima naudoti tiek originalų, tiek analogą, nes didelio skirtumo, kurį galėtų pajusti naudotojas, nėra.

„Raiškos, atspalvių ar apšvietimo skirtumo klientas „plika akimi“ tikrai nepajus. Tiesa, yra išskirtiniai gamintojai tokie, kaip „Samsung“, kuriems kito pasirinkimo kaip originalas nėra. Kitų gamintojų telefonams galime naudoti analogus. Pavyzdžiui, „iPhone“ didžioji dalis keičiami analogais arba vadinamaisiais „refurbais“. „Refurbas“ – tai originalus dužęs, bet atnaujintas ir vėl veikiantis ekranas“, - pasakojo „Mobilaus centro“ atstovė.

Pasak jos, ekrano apsauginė plėvelė apsaugo tik nuo subraižymų. O nuo dūžių apsaugo tik apsauginis stiklas. Šie būna trijų rūšių: paprastas apsauginis stiklas, kurį užsiklijavus lieka minimalus krašteliai neuždengto ekrano; pilno dengimo stiklas, dar vadinamas 5D, kuris visiškai padengia ekraną ir pilno dengimo stiklas su plastikiniu arba guminiu apvadu.

„Pastarieji visiškai dengia ekraną ir dar savo kraštuose turi plastikinį arba guminį apvadėlį, kurio dėka dėl smūgių netrupa apsauginio stiklo krašteliai. Jie yra ilgaamžiskesni ir patvaresni, todėl mes klientams visada rekomenduojama įsigyti būtent šiuos apsauginius stiklus“, - sakė M. Bložienė.

Reikia saugoti ir kamerą

Kartais nuo smūgio nukenčia ne tik ekranas, bet ir telefono vaizdo kamera. Čia vėlgi reikėtų išsiaiškinti ar skilo tik kamerą dengiantis stikliukas, ar pati kamera. Šiuo atveju galima keisti tik stikliuką arba ir stikliuką, ir kamerą.

Kad apsaugotumėte savo telefoną, reikėtų jam naudoti visapusišką apsaugą, kurią sudaro: apsauginis stiklas, dėklas ir apsauginis stiklas kamerai. Taip nuo smūgių yra apsaugomas pagrindinis ekranas, kamera ir šonai bei korpusas.

Beje, pasirenkant dėklą galima susikurti ir tam tikrą stilių savo įrenginiui, pasirenkant atitinkamas medžiagas, spalvas ir panašiai.

„Dėklai būna guminiai, silikoniniai, plastikiniai ir dar iš keleto medžiagų. Renkantis dėklą, reiktų atkreipti dėmesį, kad jis nebūtų slidus ir , kad uždengtų kuo daugiau Jūsų įrenginio. Korpuso šonus ar net „užeiti“ šiek tiek ant ekrano kraštelių.

Patys populiariausi šiuo metu yra silikoniniai ir tai suprantama. Jie nėra stori – taip klientas jaučia įrenginio natūralų dydį ir svorį. Puikiai dengia visus korpuso kraštus, o krentant įrenginui dėklas smūgį patikimai amortizuoja.

Daugelio pirmieji nešiojamieji telefonai buvo mygtukiniai, tačiau ilgainiui juos pakeitėme išmaniaisiais liečiamu ekranu. Nors šie išmanieji suteikia daugiau galimybių, ir šiandien dar yra žmonių besinaudojančių mygtukiniais telefonais. Kas juos žavi?

„Šiemet jau parduota ne vienas tūkstantis mygtukinių telefonų, o viso šiuo metu apie 10 tūkst. „Bitės“ klientų vis dar naudojasi mygtukiniais telefonais. Pastebime, kad dažniausiai juos renkasi vyresnio amžiaus žmonės ‒ dėl paprasto naudojimo, patvarumo, ilgo baterijos laiko. Visgi naudodami senesnes technologijas žmonės užkerta sau kelią išbandyti naujas galimybes, kurios gali netgi geriau atliepti jų lūkesčius“, ‒ pranešime žiniasklaidai sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Įžvelgia privalumų

Žmonės vis dar naudojasi mygtukiniais telefonais dėl jų išskirtinių savybių. Viena iš jų ‒ paprastas naudojimas.

„Ši savybė bene aktualiausia senjorams ‒ jiems gali būti sunku, pavyzdžiui, įžiūrėti įrenginio ekraną, klaviatūrą. Naudodami mygtukinį telefoną jie gali apčiuopti mygtukus ir žinodami jų kombinacijas lengvai susisiekti su šeimos nariais net nežiūrėdami į ekraną ar pan.“, ‒ sako technologijų ekspertas.

Žmonės taip pat vertina ilgai tarnaujančią mygtukinių telefonų bateriją, atsparumą kibernetinėms grėsmėms, žemesnę kainą lyginant su išmaniais įrenginiais. Dėl savo tvirtumo jie dažnai naudojami ir karo zonoje.

Suteikia mažai galimybių

Vis dėlto mygtukiniai telefonai tarpusavyje skiriasi. Tai reiškia, kad vieni iš jų gali palaikyti šiuolaikines technologijas, o kiti ‒ ne.

„Nemaža dalis mygtukinių įrenginių palaiko tik senąsias 2G ar 3G ryšio technologijas. Vadinasi, jais besinaudojantys žmonės negali mėgautis greitu internetu, aukšta skambučio garso kokybe. 2G vidutinis interneto greitis siekia vos apie 0,1 mbps, 3G ‒ tik apie 3 mbps, o 4G ‒ apie 40 mbps, tad skirtumas – reikšmingas“, ‒ sako M. Rauba.

Šiandien apie 5000 „Bitės“ klientų naudoja 2G technologiją palaikančius įrenginius. Mygtukiniai telefonai, kurie palaiko 2G arba 3G technologijas, suteikia mažai galimybių, palyginus su aukštesnės kartos technologijomis. 4G ryšio technologija suteikia galimybę mėgautis aukštos kokybės skambučio garsu, naudotis greitu internetu, transliuoti aukštos raiškos vaizdą, vaizdo žaidimus.

Verta paminėti, kad šiandien jau yra ne vienas mygtukinių telefonų modelis, palaikantis gerokai pažangesnę 4G ryšio technologiją, pavyzdžiui, „CAT B40“. Tokie įrenginiai palaiko ir kokybiškiausią skambučių technologiją VoLTE, kuri leidžia mėgautis gerokai aukštesne skambučio kokybe lyginant su 2G ir 3G technologijomis. Tai gali būti naudinga pagalba ir, pavyzdžiui, atpažįstant sukčių skambučius. 

Nors mygtukiniai telefonai galia ir suteikiamomis galimybėmis negali konkuruoti su išmaniaisiais, pasaulyje jų pardavimai vis dar skaičiuojami šimtais milijonų. Kas juos perka, kam naudoja ir kokį vaidmenį jie atlieka Rusijos užpultoje Ukrainoje?

„Bendrai mygtukiniai telefonai „Telia“ tinkle Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį visų prisijungusių įrenginių, jų dalis lėtai, bet nuolat, mažėja. Panaši situacija ir kitose Europos šalyse. Tačiau netikėtumų pasitaiko – pastarąjį mėnesį turėjome atvejų, kuomet buvo nupirkta keli šimtai mygtukinių telefonų vienu metu“, – sako „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Svarbūs Ukrainos gynėjams

Lyginant su išmaniaisiais, mygtukiniai telefonai turi bent kelis privalumus: savaitę ar net kelias atlaikanti baterija, patvarumas ir keliskart mažesnė kaina, net lyginant su biudžetiniais išmaniaisiais.

Taip pat mygtukiniai telefonai dažnai neturi vietos nustatymo (GPS) funkcijos, kurią išmanieji naudoja navigacijai. Daugeliui tai būtų trūkumas, bet tik ne karo zonose: tokius telefonus sunkiau susekti. Jų apytikslę buvimo vietą galima žinoti nebent pagal įrenginio prisijungimą prie bazinės stoties ir tik tuo atveju, jei priešas turi prieigą prie operatoriaus sistemų.

Apskritai, kuo mažiau funkcijų ir programų telefone yra, tuo jis labiau atsparus kibernetinėms atakoms. Todėl mygtukiniai telefonai, ypač senesni modeliai, šiuo metu paklausūs Ukrainoje, juos šalies gynėjai naudoja panašiai kaip racijas – tinka paskambinti, išsiųsti ir gauti SMS, bet nieko daugiau.

Vieni naudoja iš reikalo, kiti – dėl patogumo

Pasaulio mastu mygtukinių telefonų rinka vis dar yra didelė: skaičiuojama, kad per metus jų parduodama apie 300–400 mln. vienetų. Palyginimui, išmaniųjų telefonų rinka pernai, lyginant su 2020-aisiais, augo 6 proc., iki 1,4 mlrd. įrenginių visame pasaulyje. Išeitų, kad maždaug kas penktas parduodamas telefonas yra mygtukinis.

Daugiau nei trečdalis mygtukinių telefonų nuperkama Vidurio ir Rytų Azijos šalyse, dar apie penktadalį rinkos atsiriekia Indija. Taip pat šie įrenginiai populiarūs dalyje Afrikos, Pietų Amerikos šalių. Pagrindinės to priežastys – žema jų kaina ir patvarumas. Jei išmaniuosius žmonės atsinaujina vidutiniškai kas 2–3 metus, tai prižiūrimas mygtukinis telefonas gali tarnauti ir kelis kartus ilgiau.

Šie telefonai dažnai yra tvirtesni ir atsparesni smūgiams, nes neturi didelio ekrano, kuris skyla vos iškritęs iš kišenės. Be to, jiems nereikalingi programinės įrangos atnaujinimai, o kadangi nėra programėlių, tai ir reikalavimai jiems neauga – toks telefonas ir po 5 metų savo funkcijas atliks taip pat gerai, kaip vos įsigytas.

Ir nors Vakarų šalyse mygtukiniai telefonai užima tik nedidelę nišą, jie reikalingi ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems išmanieji per sudėtingi. Vieniems tai gali būti atsarginis ar darbinis telefonas, skirtas tik skambučiams, kitiems – būdas likti su ryšiu atsikratant informacijos pertekliaus savaitgalį ar per atostogas.

„Vargu ar paprasti mobilieji kada nors kels pavojų išmaniesiems – dauguma žmonių vis tiek naudos pažangesnius įrenginius vien dėl jų suteikiamų galimybių. Tačiau faktas, kad mygtukiniai telefonai iki šiol neišnyko ir jų paklausa jau ne vienerius metus išlieka stabili, rodo, jog žmonėms jie yra reikalingi“, – apibendrina R. Marcišauskienė.

Praėjusiais metais pasaulį užklupusi pandemija turės įtakos ir ateities išmaniųjų įrenginių rinkai – gamintojai daugiau dėmesio skirs sveikatos sprendimams, patogiam nuotoliniam darbui ir 5G technologijos pritaikymui kasdienybėje. Kuo išmaniųjų įrenginių kūrėjai vartotojus gali nustebinti jau šiemet, pasakoja Šarūnas Urbonas, „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje. 

Telefonai taps lankstesni

Pandemijos metu ypač suaktyvėjo internetinė prekyba, kai dėl karantino ribojimo rečiau galima apsilankyti fizinėse parduotuvėse. Įdomu, kad 70 proc. mažmeninės prekybos pardavimų atlikti naudojant mobiliuosius telefonus, o ne kompiuterius ar kitus įrenginius, rodo „Statista“ duomenys. Spėjama, kad ateinančiais metais šis skaičius dar išaugs bent keliais procentiniais punktais.

Šis faktas patvirtina mobiliosios prekybos (angl. mobile commerce) augimo tendenciją ir dar kartą įrodo, jog išmaniuosius telefonus plačiai naudojame kasdienybėje. Būtent todėl jų gamintojai ir toliau investuos į  inovacijas šioje srityje, kad įrenginiai taptų dar funkcionalesni.

„Jau dabar ypač daug dėmesio skiriama nepriekaištingam telefonų veikimui, kad vartotojai jais galėtų naudotis kuo ilgesnį laiką. Būtent todėl diegiamos vis spartesnio baterijos įkrovimo galimybės, galingi procesoriai ir išmanios operacinės sistemos. Neabejotina, jog į efektyvumo ir patvarumo sritį ir toliau bus aktyviai investuojama“, – sako Š. Urbonas.

Eksperto teigimu, tikėtina, jog gamintojai neapleis ir išmaniųjų telefonų dizaino, kuris taip pat laikomas įrenginio funkcionalumu. Spėjama, kad daug dėmesio bus skiriama sulenkiamų išmaniųjų telefonų tobulinimui.

„Keli žinomiausi išmaniųjų įrenginių gamintojai jau sukūrė veikiančius ir komerciškai sėkmingus sulenkiamus telefonus, pavyzdžiui, „Huawei Mate X“. Vis tik norint paversti šiuos įrenginius atspariais žemoms arba aukštoms temperatūroms ar suteikti jiems dar daugiau lankstumo, patobulinimų dar teks paieškoti. Šiuo metu daug vietos įrenginyje užima nesulenkiama baterija, tad ji apriboja telefono lankstumo galimybes. Todėl gamintojams  reikės iš esmės pergalvoti šio komponento koncepciją, kad baterija turėtų pakankamai talpos, nebijotų daugybės įkrovimo ir iškrovimo ciklų, leistų greitai įkrauti įrenginį, o prie viso to dar ir susilenktų pusiau“, – pasakoja Š. Urbonas.

Sveikata rūpintis padės išmanieji laikrodžiai

Dėl koronaviruso situacijos praėjusiais metais kaip niekad daug dėmesio skirta visuomenės sveikatai. Pandemijai nesitraukiant, geros savijautos puoselėjimas ir šiemet išliks svarbiu prioritetu, tad išmaniųjų įrenginių gamintojai sieks vartotojams pasiūlyti inovacijų ir šioje srityje. 

„Investicijas į sveikatą skatina ir tai, jog technologijos šiandien leidžia tiksliai surinkti daug svarbių duomenų, kurių pagrindu vėliau galima atlikti atitinkamas korekcijas. Tą padaryti šiandien gali padėti išmanieji laikrodžiai, tad gamintojai tikrai investuos į jų funkcionalumo tobulinimą bei jiems skirtas sveikatos programėles. Be to, vis labiau augs jų surenkamų duomenų tikslumas – tas ilgainiui leis iš anksto pastebėti įtartinas sveikatos tendencijas,  svarbius įspėjimus akimirksniu perduoti vartotojams bei čia ir dabar teikti naudingus patarimus“, – pasakoja Š. Urbonas.

Turint omenyje aktyvią daiktų interneto plėtrą, spėjama, jog išmaniuosiuose laikrodžiuose atsiras daugiau galimybių valdyti kitus prietaisus – taip jie taps vis svarbesne išmaniųjų įrenginių ekosistemos dalimi ir ilgainiui bus laikomi atskirais visaverčiais įrenginiais, o ne tik telefono priedais.

Kompiuteriai taps dar patogesni

Pandemija dar labiau paspartino procesų hibridizaciją – supratome, kad labai daug ką net ir po pandemijos galėsime atlikti ne fiziniu, bet nuotoliniu būdu ir kasdienybėje sėkmingai derinti šias formas. Tad kompiuteriai ir toliau veiks kaip virtualūs biurai, prekybos centrai ar net šeimos švenčių vietos.

„Galvodami apie išmaniąsias technologijas, esame įpratę įrenginius atskirti funkcinėmis kategorijomis – kompiuterius dažniausiai naudojame darbui, planšetes – pramogoms, o išmaniuosius laikrodžius – sportui. Tačiau laikui bėgant, šie įrenginiai bus vis labiau tarpusavyje susieti, o jų funkcijos persipins. Todėl ir kompiuteriai vienoje vietoje jungs vis daugiau funkcijų. Dėl šios priežasties jų gamintojai stengsis pasiūlyti naujus funkcionalumus ar jų patobulinimus, kad šie įrenginiai būtų patogūs visose kasdienėse situacijose – ne tik dirbant biure, bet ir namuose ar kelionėje, siekiant atitrūkti ir atsipalaiduoti ar, atvirkščiai, norint virtualiai susijungti su būriu draugų“, – sako Š. Urbonas.

Ši visapusiško funkcionalumo tendencija gali paskatinti ir kompiuterių dizaino pokyčius, siekiant didesnio jų pritaikomumo kasdienybėje, Pavyzdžiui, ekspertai spėja, kad ilgainiui kompiuteriai bus sulankstomi ir tilps į vartotojų kišenes ar rankines. Pasak Š. Urbono, tokių ryškių pokyčių dar reikės palaukti, tačiau funkcionalumo, interaktyvumo ir dizaino eksperimentų matysime jau  šiemet.

Planšetėse – AR ir VR technologijų plėtra

Jau ne vienerius metus planšetiniai kompiuteriai užima tik nepilnus 3 procentus išmaniųjų įrenginių rinkos, lyginant su kompiuteriais ir mobiliaisiais telefonais, rodo „Statcounter“ duomenys. Tad panašu, jog ženklaus jų populiarumo ir toliau nepastebėsime, tačiau į jų funkcionalumo didinimą bus investuojama ir toliau.

„Vis daugiau vartotojų dėmesio sulaukia papildytos realybės (angl. augmented reality, AR) ir virtualios realybės (angl. virtual reality, VR) sprendimai. Šie ypač patogiai atvaizduojami didesniuose planšečių ekranuose, tad gali paskatinti žmones dažniau rinktis šiuos įrenginius. Be to, galingumu jos neretai prilygsta nešiojamiems kompiuteriams, tad ir toliau puikiai tiks vartotojams, norintiems patogaus, mobilaus mažesnių išmatavimų, bet nemažiau funkcionalaus prietaiso“, – sako „Huawei“ ekspertas.

Puslapis 1 iš 3