Telefonai

Geriausios „Galaxy S24“ funkcijos – pigiau: „Samsung“ flagmanų gretas papildė „Galaxy S24 FE“

Rugsėjo 26 d. „Samsung“ savo išmaniųjų telefonų asortimentą papildė nauju flagmanu – „Galaxy S24 FE“. Naujasis modelis vartotojams už mažesnę kainą suteiks galimybę naudotis aukščiausio lygio „Galaxy AI“ dirbtinio intelekto (DI) įrankiais ir jų privalumais, kurie buvo pristatyti brangesniuose „Galaxy S24“ modeliuose. „Galaxy S24 FE“ – tai puikus pasirinkimas tiems, kas nori atnaujinti savo telefoną ir išbandyti aukščiausios klasės funkcijas.

„Galaxy S24 FE“ esanti patobulinta kamerų sistema su nuotraukų kokybę pagerinančia „ProVisual Engine“ DI technologija leidžia dar lengviau išreikšti savo kūrybingumą, o erdvus 6,7 colio „Dynamic AMOLED 2X“ ekranas ir dar pajėgesnis „Exynos 2400“ lustas paverčia šį išmanųjį telefoną tinkamu net ir pačioms sudėtingiausioms užduotims, pavyzdžiui, žaidimams. Naujojo modelio patirtį vainikuoja tokios inovatyvios DI funkcijos, kaip „Paieška apibrėžiant“, sinchroninis pokalbių vertimas bei internetinių puslapių santraukos.

Puikūs kadrai su dar mažiau pastangų

„Galaxy S24 FE“ kokybiškų nuotraukų ir vaizdo įrašų fiksavimą paverčia ypač paprasta užduotimi kiekvienam. Įrenginio aukščiausios klasės kamerų sistemą sudaro 50 megapikselių (MP) pagrindinis jutiklis, trijų kartų optinio priartinimo galimybę turinti 8 MP kamera, 12 MP itin plataus kampo objektyvas ir 10 MP asmenukių kamera.

Taip pat „Galaxy FE“ serijoje debiutuoja „ProVisual Engine“ technologija, kuri pasitelkdama DI algoritmus, smarkiai pagerina kadrų detalumą ir išryškina objektų tekstūras. Tai ypač pasitarnauja norint naktį užfiksuoti kokybišką portretą ar su pagrindine kamera skaitmeniniu būdu priartinti vaizdą, neprarandant detalumo. Papildomo ryškumo notraukoms taip pat prideda objektų atpažinimo sistema, kuri optimizuoja spalvas veikiant „Super HDR“ režimui.

Galiausiai, atėjus laikui redaguoti įamžintus kadrus, smarkiai gelbsti „Galaxy S24“ serijoje debiutavęs „Nuotraukų pagalbos“ įrankių paketas. DI paremtas generatyvinis redagavimas padeda ištrinti arba pakeisti nuotraukoje užfiksuotų objektų vietą, o „Redagavimo patarimai“ greitai, vieno mygtuko paspaudimu, pašalina tokius kadro netobulumus, kaip atspindžiai ar nereikalingos detalės. Norint savo fotografijos šedevrui suteikti daugiau žaismingumo, „Portretų studija“ asmenukes akimirksniu gali paversti animacija, eskizu ar akvarele, o „Instant Slow-mo“ padeda atkurti atsiminimus sulėtinant bet kurią vaizdo įrašo dalį.

Nuo žaidimų neatsiliekantis našumas

„Galaxy S24 FE“ montuojamas „Exynos 2400“ lustas suteikia galimybę pasinerti į bekompromisės kokybės žaidimą, išnaudojant tokias naujausias technologijas, kaip „Ray Tracing“, kuri padeda sukurti itin tikroviškus vaizdus. Pasaulyje, kuriame baigtį nulemti gali net ir mažiausi strigimai, „Galaxy S24 FE“ savo pranašumą sustiprina pasitelkdamas papildomas našumo gerinimo priemones.

1,1 karto didesnė telefono viduje esanti garų kamera leidžia ilgiau išlaikyti maksimalią žaidimų spartą, o talpesnė 4700 mAh baterija suteikia galimybę vienu įkrovimu sužaisti daugiau žaidimų mačų.

Tam, kad žaidimai būtų ne tik spartūs, bet ir kurtų malonią vizualinę patirtį, įrenginyje įmontuotas didžiausias ekranas „Galaxy FE“ serijos istorijoje. Jo 6,7 colio įstrižainė, „Dynamic AMOLED 2X“ technologija ir 120 Hz atsinaujinimo dažnis padeda mėgautis sklandžiu vaizdu, kurio ryškumą saulės šviesoje papildomai padidina „Vision Booster“ funkcija.

Kasdienybę lengvinančios DI inovacijos

„Galaxy S24 FE“ aprūpintas tais pačiais DI įrankiais, kaip ir kiti „Galaxy S24“ flagmanai, todėl vartotojui suteikia naujas galimybes dirbti, bendrauti ir palaikyti ryšį su aplinkiniu pasauliu. Pavyzdžiui, „Paieška apibrėžiant“ leidžia „Google“ paieškoje ieškoti bet kokio ekrane matomo objekto, kai jis tiesiog apibraukiamas pirštu, o „Samsung Internet“ naršyklėje esanti „Naršymo pagalba“ vieno mygtuko paspaudimu sugeneruos internetinio puslapio santrauką arba jį išvers.

Nuvykus į užsienio šalį, ypač pasitarnaus „Vertėjo žodžiu“ funkcionalumas – jis padės susikalbėti su praeiviais, net ir neturint interneto ryšio. Tuo metu prireikus paskambinti užsienio kalba kalbančiam asmeniui, peržengti kalbos barjerą pagelbės tiesioginis skambučių vertimas, o gavus balso pranešimą ar dalyvaujant posėdyje, „Transkribavimo pagalba“ sukurs tekstinį pasakytų žodžių nuorašą.

Galiausiai, „Užrašų pagalba“ supaprastins užsirašinėjimą automatiškai suformatuodama parašytą tekstą ir, esant poreikiui, jį išversdama. O rašant elektroninį laišką ar žinutę į pagalbą ateis „Susirašinėjimo pagalba“, galinti lengvai pakeisti teksto toną, ištaisyti gramatines klaidas bei parinkti tinkamesnį žodyną.

Saugi ir universali ekosistema

„Galaxy S24 FE“ galimybės dar labiau išsiplečia, kai jis prijungiamas prie kitų „Samsung“ mobiliųjų įrenginių. Tai leidžia lengvai perkelti dokumentus, nesunkiai prijungti papildomus ekranus ir įgyvendinti sudėtingas idėjas, naudojant intuityvius valdymo metodus. Taip didinamas vartotojo produktyvumas, kūrybingumas ir užduočių atlikimo efektyvumas.

Kaip ir priklauso aukščiausios klasės įrenginiui, „Galaxy S24 FE“ vartotojo informacijos saugumu rūpinasi daugiasluoksnė „Samsung Knox“ platforma. Ji apsaugo nuo kritinių programinės įrangos pažeidžiamumų, realiu laiku aptinka įrenginiui kylančias kibernetines grėsmes ir visapusiškai užtikrina saugumą visoje „Galaxy“ ekosistemoje.

„Galaxy S24 FE“ buvo kuriamas taip, kad jo gamyboje būtų naudojama kaip įmanoma mažiau planetos išteklių. Tiek įrenginio išorėje, tiek viduje esančiuose komponentuose gausiai naudojamas perdirbtas plastikas, aliuminis, stiklas ir kiti retieji Žemės elementai. Prie aplinkos apsaugojimo taip pat prisideda ilgas „Galaxy S24 FE“ gyvavimo ciklas, kurį garantuoja septyni operacinės sistemos versijos atnaujinimai ir septynerius metus siunčiami saugumo pataisymai.

„Samsung“ partnerių parduotuvėse Lietuvoje „Galaxy S24 FE“ prekyba prasidės nuo spalio 3 d. Pirkėjai galės rinktis iš mėlynos, grafito, pilkos, mėtinės ir geltonos spalvų.

Įrenginiai

Vieša „Google“ paslaptis: kas yra „Google Pixel“ ir kaip jie keičia išmaniųjų telefonų rinką?

2016 metais pristatyti „Google Pixel“ išmanieji telefonai entuziastų gretose jau spėjo tapti naujovių sinonimu, simbolizuojančiu išmanesnę alternatyvą populiariausiems prekių ženklams. Nors šių įrenginių žinomumą ilgai ribojo siauras prekybos regionų sąrašas, į kurį tik neseniai pateko ir Lietuva, būtent jiems galime padėkoti už tokias šiandien plačiai naudojamas inovacijas, kaip kompiuterinė fotografija ar dirbtinis intelektas (DI) įrenginio naudojimui palengvinti. „Telia“ ekspertai apžvelgia „Google Pixel“ istoriją ir atskleidžia, kaip jie pakeitė išmaniųjų telefonų rinką.

„Praėjusią savaitę „Telia“ Lietuvoje pradėjo išankstinę prekybą ką tik debiutavusia „Pixel 9“ serija. Šiandien tai yra aukščiausios klasės telefonai, pasižymintys itin konkurencingais parametrais ir rinkoje lygių neturinčiu išmaniųjų DI funkcijų paketu. Tačiau taip buvo toli gražu ne visada. „Pixel“ nuėjo labai ilgą ir nebūtinai tiesų kelią, kuriame buvo ir nepasiteisinusių naujovių ir tapatybės paieškų. Visgi „Pixel“ inovacijos reikšmingai prisidėjo prie geriau fotografuojančių telefonų kamerų ir apskritai pakeitė požiūrį į tai, ką išmanusis gali nuveikti mūsų kasdienybės palengvinimui“, – sako „Telia“ mobiliųjų įrenginių vadovas Jonas Puodžius.

Kompiuterinės fotografijos ir išmaniausio asistento gimimas

2016 m. spalį dienos šviesą išvydusių pirmųjų „Pixelių“ idėją sudarė trys kertiniai akmenys – prabangus dizainas, didelis funkcionalumas bei bekompromisė kamera. Daugiausia liaupsių susižėrė būtent pastaroji, nors visame specifikacijų sąraše kamera atrodė bene prasčiausiai. Priešingai, nei tuometiniai konkurentai, paieškos milžinė nusprendė nemontuoti kelių kamerų ar daug megapikselių turinčių jutiklių, ir visus techninius ribojimus kompensuoti pažangia programine įranga.

„Google“ jau tada suprato, kad telefono korpuse niekada netilps fotoaparatams prilygstantys objektyvai, todėl iš karto visą dėmesį sutelkė į tai, ką šiandien vadiname kompiuterine fotografija (angl. Computational photography). „HDR+“ funkcija tuometiniuose „Pixel“ modeliuose gebėjo automatiškai užfiksuoti kelias skirtingų nustatymų nuotraukas ir jas „sulieti“ į vieną kadrą, išsaugant detalumą, išvengiant optinio triukšmo ir padidinant tokių objektų, kaip debesys, ryškumą. Tai, kartu su nemažiau išmania vaizdo stabilizacija filmuojant, padėjo „Pixel“ netikėtai „nušluostyti nosis“ iki tol kamerų topuose dominavusiems „Apple“ ir „Samsung“ flagmanams“, – prisimena J. Puodžius.

Kitu „Pixel“ išskirtinumu tapo „Google Assistant“ balso asistentas. Kaip funkcionalumas, balso padėjėjai išmaniuosiuose tada jau nebuvo naujiena, bet „Google Assistant“ tuometinę „Siri“ ir pirmtaką „Google Now“ lenkė visa galva. Gavęs balso komandą, jis gebėjo daug geriau atpažinti tariamus žodžius, įjungti žadintuvą, pakeisti pageidaujamus telefono nustatymus bei net žaisti žaidimus.

„Pixel 2“ serijai paspirtį suteikė moderniau atrodantis dizainas, tobulesnė kamera ir ryškesnis ekranas. Vėliau sekusi „Pixel 3“ karta nebuvo dosni naujovėmis, tačiau viena jų buvo kaip niekad svarbi. „Night Sight“ funkcija vartotojams be blykstės leido visiškoje tamsoje fiksuoti dienai šviesumu prilygstančias nuotraukas, tiesiog panaudojant išmanius programinio apdorojimo algoritmus. Taip prasidėjo naktinės fotografijos era – šiandien panašias galimybes galime rasti net pigiausiuose išmaniuosiuose.

Pasiteisino ne visi eksperimentai

Trejus metus sėkmingai į išmaniųjų telefonų Olimpą kilę „Pixel“ išmanieji savo žygį turėjo pristabdyti 2019-aisiais, kompanijai išleidus ketvirtąją įrenginių kartą. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, „Pixel 4“ pristatė net keletą unikalių inovacijų, bet jo atminimą gadina įvairios žemiškos problemos.

„Pixel 4“ pasididžiavimas buvo įrenginio priekyje sumontuotas „SOLI“ radaras, turėjęs aktyvuoti veido nuskaitymui naudojamas kameras, vartotojui dar tik tiesiant ranką paimti telefoną. Ši įranga turėjo leisti aplenkti „iPhone“ esantį „FaceID“ veido atpažinimą ir suteikti dar nematytą telefono valdymo gestais funkciją. Mostelėjus delnu virš išmaniojo ekrano, buvo galima perjungti dainą, pritildyti skambantį žadintuvą ar, suskambus telefonui, išjungti jo skambėjimo garsą. Teoriškai tai turėjo būti patogu tais atvejais, kai vartotojo rankos nėra švarios arba jis dėvi pirštines, tačiau dėl prasto veikimo patikimumo ši technologija taip ir neprigijo.

„Pixel 4“ taip pat vartotojams pirmąkart pasiūlė sinchroninį balso vertimą į tekstą, sklandesnį valdymo pojūtį suteikiantį 90 Hz atsinaujinimo dažnio ekraną, dvi galines kameras ir įspūdingai žvaigždžių fotografijai iki šių dienų naudojamą „Astrophotography“ režimą. Deja, visus tuometės „Pixel“ kartos privalumus užtemdė ne itin ištverminga baterija ir smarkus kaitimas, apžvalgininkams neleidęs šių telefonų rekomenduoti plačiosioms masėms. Šiokiu tokiu bendrovės išsigelbėjimu tąkart tapo vėliau pristatytas pigesnis „Pixel 4A“, ekspertus sužavėjęs vidutiniam kainos segmentui nebūdingai gera kameros kokybe“, – pasakoja „Telia“ ekspertas.

„Pixel 4“ pamokos atsispindėjo ir kitąmet išleistame „Pixel 5“. Išmanusis atsisakė flagmanų kategorijai priskiriamo lusto, jau minėto „SOLI“ radaro ir ekstravagantiško dizaino, kas leido kiek sumažinti pardavimo kainą ir tuo metu pandemijos krečiamame pasaulyje vartotojams suteikti visavertę alternatyvą pabrangusiems kitų gamintojų aukščiausios klasės modeliams.

Prioritetas DI inovacijoms

„Pixel 6“ karta tapo savotišku lūžiu tiek pačiai „Google“, tiek visai išmaniųjų rinkai. Technologijų gigantė, kartu su pagaliau išgryninta savo įrenginių dizaino kalba, pristatė pagal jos užsakymą pagamintą „Tensor“ lustą, taip nustebindama ne vieną analitiką. Technologijų žurnalistai šį kompanijos sprendimą netruko iškritikuoti, nes „Tensor“ savo pajėgumu nusileido tuo metu geriausiems „Qualcomm Snapdragon“ ir „Apple“ procesoriams. Tačiau „Google“ šįkart nežadėjo trauktis, motyvuodama kur kas platesnėmis nuosavo lusto galimybėmis nuotraukų kokybės gerinimui ir įrenginio galimybių išplėtimui, padedant DI.

„Tensor“ privalumus geriausiai pademonstravo pernai išleisti „Pixel 8“ ir „Pixel 8 Pro“. Juose montuojamas „Tensor G3“ šiuose telefonuose įgalino veikti „Gemini Nano“ DI modelį, kuris geba be interneto kurti tekstines vaizdo ar garso įrašų santraukas, pasiūlyti atsakymo tekstą gautoms SMS žinutėms ar net skambučio metu įspėti, jei kitame ragelio gale kalbantis pašnekovas bando naudoti telefoniniams sukčiams įprastas schemas. „Tensor G3“ taip pat be specialių kamerų vartotojams geba pasiūlyti makrofotografijos režimą, išryškinti susiliejusias nuotraukas ir, padedant DI, nepastebimai iš kadro pašalinti nepageidaujamą objektą“, – vardina J. Puodžius.

Rugpjūčio viduryje pristatyti „Pixel 9“, „Pixel 9 Pro“ ir „Pixel 9 Pro XL“ savo pirmtakus lenkia eile aparatinės įrangos atnaujinimų. Visi serijos išmanieji „apginkluoti“ dar našesniais „Tensor G4“ lustais, geriausiu klasėje tituluojamais „Actua“ ekranais ir dar ryškesnėms nuotraukoms tamsoje subalansuotais itin plataus kampo objektyvais. „Google“ taip pat pridėjo dar daugiau dirbtinio intelekto funkcijų. Su „Add Me“ naudotojai galės padaryti grupės nuotrauką, kurioje bus visi joje dalyvavę asmenys, įskaitant ir patį fotografuojantįjį – tam nebereikės statyti trikojo ar prašyti nepažįstamojo pagalbos.

Tuo metu ilgiau palaikę įjungimo mygtuką, šių išmaniųjų savininkai taip pat galės iškviesti DI asistentą „Gemini“, kad jis padėtų su pačiomis įvairiausiomis rašymo, mokymosi ar kitomis užduotimis, o pats DI robotas stengsis aktyviai prisidėti prie vartotojo darbotvarkės planavimo. Pavyzdžiui, gavus „Gmail“ elektroninį laišką su kvietimu į vakarėlį, „Gemini“ pasinaudos jame pateikta informacija, kad padėtų rasti pakeliui esančią gėlių parduotuvę.

Technologijos

Laidiniai telefonai ragelio dar nededa: kodėl lietuviai ir toliau naudojasi fiksuotuoju ryšiu?

Laidiniai telefonai nemirė ir jų išnykimas tikrai nėra taip arti, kaip daugelis galvoja. Fiksuotuoju ryšiu Lietuvoje vis dar kas mėnesį pasinaudoja Klaipėdos miestui prilygstantis abonentų skaičius, o žmonių domėjimasis šia paslauga netgi aktyvesnis, nei prieš kelerius metus. Viena pagrindinių laidinio telefono išlikimo priežasčių įvardijama maloni nostalgija, tačiau „Telia“ specialistai taip pat linkę akcentuoti jo saugumo ir patikimumo aspektus.

„Žaibiškai populiarėjant mobiliajam ryšiui, manėme, kad laidinio telefono linijų tapimas muziejine relikvija tėra kelerių metų klausimas. Vis dėlto nepaisant naujų technologijų plėtros, fiksuoto ryšio paklausos kritimas nėra toks drastiškas, kaip buvo tikimasi. Mažėjanti, bet gana stabili naudojimosi statistika rodo, kad ši paslauga vis dar turi savo vietą rinkoje, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie vertina jos patikimumą ir paprastumą. Be to, laidinis telefonas šiandien vis dar aktualus ir todėl, kad gali padėti greičiau sulaukti pagalbos tarnybų bei išlaikyti ryšį su pasauliu, net ir įvykus stichinei nelaimei“, – teigia vyriausiasis „Telia“ tinklo architektas Tomas Grinevičius.

Dominuoja vyresni vartotojai

Remiantis „Telia“ statistika, auksiniai laidinio telefono laikai liko jau seniai praeityje – iš 2001 m. bendrovės turėtų 1,2 mln. abonentų šiandien teliko tik maždaug 167 tūkst. Kita vertus, tai nėra toks mažas skaičius, o patys fiksuotojo ryšio klientai yra gana ištikimi ir bėgant metams nelinkę atsisakyti paslaugos. Nors vartotojų amžiaus grupėje vyksta ryškūs pokyčiai, nuo 2017 m. abonentų kasmet sumažėja tik maždaug dešimtadaliu.

2024 m. duomenimis, 59 proc. laidinius telefonus naudojančių vartotojų yra vyresni, nei 70 m., nors prieš šešerius metus šios amžiaus grupės dalis siekė tik 39 proc. Tai rodo, jog fiksuotasis ryšys šiandien aktualiausias senjorams, kuriems jo veikimas galimai yra priimtinesnis, nei išmaniojo ar mobiliojo telefono. Kitaip nei minėti įrenginiai, laidinis telefonas neturi sunkiai perprantamų meniu punktų, jo nereikia įkrauti ir nėra rizikos pamesti.

„Vartotojams taip pat ne paskutiniu smuiku groja nostalgijos faktorius. Žmonės prisimena, kai prieš daugelį metų laidiniu telefonu kvietė dabartinę antrąją pusę į pasimatymą, skambino Kalėdų seneliui ar teiravosi orų prognozės. Dalis jų taip pat turi tradiciją per šventes laidiniu telefonu sveikinti artimuosius, o kai kuriems šis prietaisas yra lyg židinys – jaukią atmosferą kurianti namų detalė, nors ir neatliekanti praktiškos funkcijos“, – tebesitęsiančio laidinio telefono gyvavimo priežastis vardina T. Grinevičius.

Nedidelė suma už ramybę

Specialistas pirštu beda ir kitą besikeičiančią fiksuotojo ryšio tendencija – pokalbių laiką. Dar 2018 m. su laidinio telefonu rageliu klientai vidutiniškai praleisdavo 5,5 val. per mėnesį, o šiomis dienomis rageliai didžiąją dalį laiko tiesiog renka dulkes, nes 2024 m. vidutinė pokalbių trukmė neviršija net pusvalandžio.

„Taip smarkiai sumažėjusį fiksuotojo ryšio poreikį galima paaiškinti tuo, jog laidinis telefonas šiandien tarnauja ne kaip visavertis komunikacijos kanalas, o veikiau kaip avarinė ryšio priemonė. Prieš porą savaičių praūžusi audra, nutraukusi elektros tiekimą tūkstančiams vartotojų, labai vaizdžiai pademonstravo, kaip vos per kelias valandas mūsų išmanusis gali virsti paprasčiausia „plyta“. Tuo metu seniesiems analoginiams laidiniams telefonams gali pakakti su signalu per telefono liniją ateinančio impulso, todėl jie gali puikiai veikti net tada, kai dėl stichinės nelaimės mūsų namuose dingsta elektra“, – aiškina „Telia“ atstovas.

Prie sumažėjusių linijų atsisakymo greičių prisideda ir tai, kad laidinio telefono turėjimas nėra ypač didelė finansinė našta. Šios paslaugos kaina prasideda nuo septynių eurų per mėnesį, o tam tikrų socialinių grupių atstovams ji gali būti ir dar mažesnė. Tikėtina, jog vartotojai tai vertina kaip protingą investiciją į savo saugumą ir dėl to neskuba atsisakyti linijos, nors jos kasdieniame gyvenime ir nenaudoja.

Pasitarnauja patekus į nelaimę

Kviečiant specialiąsias tarnybas, Bendrojo pagalbos centro darbuotojams neretai dideliu iššūkiu tampa pagalbos prašančiojo adreso išsiaiškinimas. Stresinėje situacijoje atsidūręs žmogus gali nesugebėti tiksliai nupasakoti ar paprasčiausiai nespėti pasakyti savo buvimo vietos. Tokiu atveju dispečeriams į pagalbą tenka pasitelkti technologijas, o čia savo pranašumą prieš modernius išmaniuosius netikėtai pademonstruoja senas geras laidinis telefonas.

„Skambinant iš mobiliojo telefono aparato, skambinančiojo vieta nustatoma pagal mobiliojo ryšio bokštus. Šis lokacijos nustatymo būdas yra pakankamai tikslus, nes jo paklaida svyruoja nuo kelių iki kelių dešimčių metrų, tačiau tankiai apgyvendintuose miestų rajonuose tai gali lemti dešimtis ar net šimtus skirtingų būstų, kuriuos gelbėtojams teks patikrinti, bandant surasti nelaimėlį.

Laidinio telefono atveju viskas paprasčiau – dispečeris visada mato tikslų skambinančiojo adresą, todėl vykstant gelbėti žmogaus, pagalbos tarnyboms nereikia gaišti gyvybę kainuoti galinčių minučių“, – netikėtą fiksuotojo ryšio privalumą primena ekspertas.

T. Grinevičius taip pat prideda, kad laidinio telefono linija, jeigu ji yra atvesta, praverčia ir nuošaliose bei kitose nuo prasto mobiliojo telefono ryšio kenčiančiose vietovėse. Kitaip nei mobiliojo ryšio atveju, laidu keliaujančio signalo neslopina storos sienos, medžiai, krituliai ir kiti dažnai pasitaikantys trukdžiai, todėl prireikus pagalbos, žmonės gali būti tikri, kad bet kada pavyks prisiskambinti artimiesiems ar Bendrajam pagalbos centrui.

Įrenginiai

Pastebi sugrįžusią madą turėti mygtukinį telefoną: ekspertai naujos tendencijos vertinti neskuba

2011 metais vakarų Europoje išmaniųjų telefonų pardavimai pirmą kartą aplenkė funkcinių – mygtukinių – telefonų pardavimus. Nuo to laiko išmanieji tapo neatskiriama šiuolaikinio žmogaus kasdienybės dalimi. Tačiau dabar ekspertai pastebi keistą tendenciją – kai kurios bendrovės suaktyvino funkcinių telefonų gamybą, o užsienyje šių įrenginių pardavimai krenta lėčiau. Tad ar netrukus grįšime prie anksčiau naudotų įrenginių? Pasak Lauros Saulėnaitės-Laukienės „Tele2“ įrangos pardavimų vadovės, tokio pokyčio tikimybė – ypač maža, o be išmaniųjų telefonų lengva kasdienybė beveik nebeįmanoma.

Mygtukiniai telefonai sugrįžta?

„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje auga išmaniųjų telefonų pardavimai. „Tele2“ tinkle išmaniaisiais telefonais naudojasi 87 proc. klientų ir ši dalis nuolat didėja. Lyginant su 2023 m., išmaniųjų telefonų pardavimai šiemet augo 17 proc., o mygtukinių telefonų pardavimai krito 15 proc. Tai – visiškai natūralus pokytis, nes išmanieji telefonai mums tapo nepakeičiama priemone tiek darbui, tiek laisvalaikiui, o keičiantis ryšio technologijoms be jų apskritai būtume sunkiai pasiekiami“, – sako L. Saulėnaitė-Laukienė.

Anot ekspertės, funkcinių telefonų sugrįžimo Lietuvoje artimoje ateityje tikėtis neverta, tačiau neišmanių telefonų rinka pasaulyje išlieka mažai pakitusi. Tyrimų kompanijos „CCS Insight“ duomenys rodo, kad pernai funkcinių telefonų pardavimai išliko stabilūs, nors ekspertai tikėjosi ir tolesnio šio segmento traukimosi. Skaičiuojama, kad neišmanių telefonų pardavimai šiemet sieks apie 2 mln. įrenginių.

Kaip viena tokios tendencijos priežasčių įvardijama populiarėjanti skaitmeninė detoksikacija – žmonių nuovargis nuo ekranų, socialinių tinklų ir programėlių. Vis dėlto, L. Saulėnaitė-Laukienė įžvelgia ir kitas galimas priežastis.

„Jau kurį laiką galima stebėti augantį žmonių nostalgijos jausmą senoms technologijoms ir madoms. Atgimsta juostiniai fotoaparatai, muzikos klausomės iš vinilinių plokštelių ar kasečių, o 90-ųjų mados nesitraukia nuo podiumų. Dėl to žmonės, ypač jaunesnė karta, atsigręžia ir į senus mobiliuosius telefonus, kurie dabar atrodo beveik egzotiškai“, – sako „Tele2“ įrangos pardavimų vadovė.

Neišmanių telefonų bumą patvirtintina ir kai kurių gamintojų sprendimai. Pavyzdžiui, su „Nokia“ bendradarbiaujanti įmonė „Human Mobile Devices“ neseniai pristatė „Barbie“ prekės ženklu pažymėtą atlenkiamą mygtukinį telefoną, o pati „Nokia“ neseniai pristatė ir „3210“ modelio 25-ųjų metinių įrenginio versiją. Kai kuriuose iš jų įmontuotos pažangesnės kameros, suteikiama galimybė naudotis 4G ryšiu, o dalis net palaiko pagrindines programėles, pavyzdžiui, „WhatsApp“.

Be išmaniojo – niekaip

Vis dėlto, ekspertės teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje patogiai gyventi visai nenaudojant išmaniojo telefono būtų sudėtinga. Išmanusis reikalingas ne tik kaip priemonė bendrauti susirašinėjimo platformomis, bet ir elektroninei bankininkystei, dokumentų pasirašymui ir kitoms svarbioms kasdienėms funkcijoms.

„Akivaizdu, kad žmonėms kasdien prisireikia ir interneto naršyklės, ir automobilio parkavimo programėlės, ir gero fotoaparato. Tad nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kitaip, iš tiesų funkcinis telefonas tik labiau apsunkintų kasdienybę, o ne ją palengvintų“, – svarsto L. Saulėnaitė-Laukienė.

Ekspertė priduria, kad išmanieji leidžia naudotis visais naujų ryšio technologijų privalumais, pavyzdžiui, populiarėjančia „VoLTE“ technologija. Ji balsą perduoda ne įprastu mobiliojo ryšio signalu, o per mobilius duomenis. Todėl balso perdavimo kokybė tampa nepalyginamai aiškesnė, sumažėja vėlavimas ir pagerėja bendra naudotojo patirtis balso skambučių metu.

Anot „Tele2“ įrangos pardavimų vadovės, nors dabartiniai išmanieji telefonai naudotojams suteikia nepalyginamai daugiau naudų, seni mobilieji gali būti naudingi keliais atvejais.

„Neišmanų telefoną galite su savimi pasiimti kaip pakaitinį vykdami, pavyzdžiui, į muzikos festivalį, kur tikimybė prarasti ar sugadinti įrenginį yra didesnė. Toks telefonas gali būti patrauklesnis ir vyresnės kartos žmonėms, kurie buvo pripratę prie neišmanių telefonų naudojimo paprastumo. Taip pat neišmanų telefoną galima pasiūlyti vaikui kaip jo pirmąjį įrenginį – neretai šių telefonų baterijos veikia ilgiau, tad vaikas jo greit neiškraus“, – sako L. Saulėnaitė-Laukienė.

Įrenginiai

Ir tauriųjų metalų lobis, ir gaisro pavojus: ką reikia žinoti apie stalčiuje laikomus senus išmaniuosius?

Daugelis nė nenutuokia dulkėtame namų kampe turintys visą brangiausių metalų lobyną. Senuose, mūsų jau nebenaudojamuose išmaniuosiuose galima rasti sidabro, aukso ir net platinos. Tačiau „Telia“ specialistai ragina šiuo atradimu pernelyg nesidžiaugti – laikydami atgyvenusius įrenginius stalčiuje mes ne investuojame, o prisidedame prie aplinkos taršos ir netgi keliame pavojų savo saugumui.

„Prieš kelis metus mūsų atlikta apklausa rodo, kad įsigydami naują išmanųjį apie pusė lietuvių senąjį pasideda tamsiame namų kampe ir nieko su juo nedaro. Nuo to labiausiai kenkia aplinka, kadangi nemaža dalis telefonuose esančių tauriųjų metalų ir kitų retų medžiagų gali būti perdirbama ir panaudojama naujų įrenginių gamybai.

Be to, kuo ilgiau senas išmanusis „marinuojamas“ stalčiuje, tuo didesnė tikimybė, kad jis galiausiai nuodingomis medžiagomis užterš dirvožemį ar net sukels gaisrą namuose, išsipūtus jo baterijai. Tad visais požiūriais protingiausias sprendimas – tokį įrenginį atiduoti perdirbimui ir pasinaudoti už tai priklausančiomis naudomis“, – teigia „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė.

Nuo indžio iki tantalo

Pasakę, kad išmaniuosiuose telefonuose yra visa Mendelejevo lentelė, smarkiai neprašautume. Skaičiuojama, kad šiuose įrenginiuose galima rasti iki 80 proc. visų žinomų cheminių elementų. Tad nenuostabu, kad tarp jų galima išvysti ir visiškai nematytų pavadinimų.

Pavyzdžiui, liečiamo ekrano funkcionavimą užtikrina indžio švino oksidas, o praktiškai jokia telefono viduje esanti mikroschema neapsieina be triukšmų filtravimui ir maitinimo reguliavimui skirtų tantalo kondensatorių.

„Ne vienam patraukliai skamba faktas, kad senuose išmaniuosiuose taip pat yra gerai žinomų tauriųjų metalų, tokių kaip auksas ar platina. Tačiau dėl jų skubėti ardyti atgyvenusių įrenginių tikrai neverta – juose yra vos 0,034 g aukso, 0,34 g sidabro, 0,015 g paladžio ir mažiau nei viena tūkstantoji gramo platinos, kurių vertė bendrai sudėjus neviršytų kelių eurų.

Vis dėlto situacija reikšmingai pasikeičia įvertinus bendrą mastą – perdirbus milijoną mobiliųjų telefonų galima išgauti 15 tonų vario, beveik 350 kilogramų sidabro, 34 kilogramus aukso, 15 kilogramų paladžio“, – atskleidžia A. Žėkienė.

Kita vertus, ekspertė atkreipia dėmesį ir į mažiau patrauklią išmaniųjų „chemijos“ pusę – sunkiuosius metalus. Telefonus metant į bendrą atliekų konteinerį ir jiems atsidūrus sąvartynuose, juose esantis gyvsidabris, švinas ir kadmis gali užteršti dirvožemį. Patekusios į mūsų organizmą per maistinius augalus ar geriamąjį vandenį, šios medžiagos linkusios kauptis ir prisidėti prie nervų, kraujotakos, virškinimo, širdies bei kraujagyslių sistemų pažeidimo.

Perdirbimas darosi vis efektyvesnis

Bręstant išmaniųjų telefonų rinkai ir jų gamintojams kasmet siekiant vis ambicingesnių tvarumo tikslų, senų įrenginių perdirbimas tampa neatsiejamu nuo naujų įrenginių gamybos. Didieji rinkos žaidėjai pastaraisiais metais pradėjo naudoti vis daugiau medžiagų iš supirktų įrenginių, kas mažina neatsakingą Žemės išteklių vartojimą ir tam reikalingus energetinius resursus.

„Pernai rugsėjį pristatyta „iPhone 15“ serija tapo proveržiu atsakingoje išmaniųjų gamyboje. „Apple“ teigimu, apie penktadalis visų šiuose modeliuose esančių medžiagų yra perdirbtos, o imant svarbiausius elementus atskirai šis procentas yra dar didesnis.

Štai visas naujausiuose „iPhone“ esantis auksas, įskaitant įkrovimo jungties kontaktų paauksavimą ir kamerų kabelius, „gyvena antrą gyvenimą“. Tas pats galioja vibracijos motoriuke esančiam volframui, plokščių litavimui naudojamam švinui ir baterijoms reikalingam kobaltui“, – pokyčius rinkoje iliustruoja specialistė.

Realios gamintojų pastangos naudoti perdirbtas medžiagas neabejotinai didina senųjų įrenginių atidavimo patrauklumą vartotojams. Tačiau „Telia“ atstovė pabrėžia ir kur kas labiau apčiuopiamą naudą – atnešus seną išmanųjį į „Telia“ saloną, galima gauti iki 450 eurų nuolaidą naujam. Be to, dalis atgyvenusių įrenginių dar gali būti atnaujinti ir atsidurti naujų savininkų rankose, tačiau kuo ilgiau senasis įrenginys gulės stalčiuje, tuo mažesnė bus ir jo vertė, ir galimybės jį panaudoti antrąkart.

Lyg tiksinti bomba

Net jei atsikratyti senu išmaniuoju nevilioja finansinės naudos ir atsakomybė už mus supančios aplinkos išsaugojimą, mažų mažiausiai reikėtų įvertinti jo keliamas grėsmes mūsų saugumui. Nebenaudojamuose įrenginiuose esančios baterijos linkusios plėstis, išleisti nuodingas medžiagas ar net užsidegti.

„Kai išmanusis ilgą laiką nenaudojamas, dėl gilaus baterijos iškrovimo joje esantys elektrolitai pamažu pradeda irti. Šio proceso metu išsiskiria dujos, kurios „išpučia“ bateriją – tą netgi galima matyti pagal išlinkusią telefono nugarėlę ar pažeistą ekraną. Išsipūtęs įrenginio akumuliatorius yra daug pažeidžiamesnis, tad kyla rizika, jog išsilies jo viduje esantys chemikalai.

Jie gali pakenkti odai, o patekę į burną ar akis net priversti kreiptis į medikus. Taip pat, nors tokie atvejai pakankamai reti, išsiplėtusi baterija gali savaime ar po nedidelio mechaninio poveikio užsidegti, sukeldama didelį gaisrą“, – aiškina „Telia“ tvarumo vadovė.

Tad jeigu senąjį prietaisą iš tiesų dar planuojama naudoti ateityje, reikėtų nepamiršti jo kartas nuo karto įkrauti, o pamačius net mažiausius deformacijos požymius – pakeisti bateriją.