Naujo telefono nusipirkimas ir senojo pakeitimas nauju atrodo džiugus įvykis, tačiau visą džiaugsmą anksčiau temdydavo duomenų perkėlimas. Laikui einant ir tobulėjant technologijoms šiandien visus duomenis galima perkelti be vargo labai greitai. „Telia“ įrangos priedų kategorijos vadovė Asta Aukštaitė atsako į klausimą ar užtenka vienos kavos pertraukėlės šiam procesui. 

Pasak jos, nauji telefonai paprastai turi integruotas duomenų perkėlimo funkcijas, kurios leidžia sujungti seną ir naują įrenginį laidu arba belaidžiu ryšiu. Tokiu būdu į naują telefoną automatiškai perkeliami svarbiausi duomenys – kontaktai, nuotraukos, vaizdo įrašai, žinutės, kalendoriai, programėlės ir dalis nustatymų.

O kiek trunka perkelti iš skirtingų gamintojų?

Net keičiant skirtingų gamintojų telefonus, procesas išlieka gana panašus. Dažniausiai užtenka įjungti naują įrenginį, pasirinkti duomenų perkėlimo funkciją ir sujungti telefonus. Tuomet vartotojas gali pasirinkti, kokį turinį nori perkelti, o sistema didžiąją dalį darbo atlieka automatiškai.

„Žmonės dažnai nustemba pamatę, kad į naują telefoną persikelia ne tik nuotraukos ar kontaktai, bet ir daug kasdien naudojamų programėlių bei net jų išdėstymas. Tai leidžia nauju įrenginiu pradėti naudotis beveik taip pat kaip senuoju“, – sako A. Aukštaitė.

Eksperimento metu paaiškėjo, kad perkėlimo trukmė labiausiai priklauso nuo telefone sukauptų duomenų kiekio. Jei nuotraukų ir vaizdo įrašų daug, procesas gali užtrukti ilgiau, tačiau svarbiausi duomenys dažniausiai persikelia gana greitai.

Jei pereinate iš „iPhone“ į „Samsung“, dažniausiai tereikia atsisiųsti programėlę „Smart Switch“. Tuomet sujungiate telefonus laidu arba belaidžiu būdu, pasirenkate duomenis ir perkėlimas prasideda automatiškai. Pereinant iš „Samsung“ į „iPhone“, procesas taip pat išlieka intuityvus – naujasis įrenginys pasiūlo naudoti „Move to iOS“ sprendimą ir žingsnis po žingsnio padeda perkelti svarbiausius duomenis.

„Net perkeliant didelį kiekį nuotraukų ir vaizdo įrašų (apie 11 GB) bei šimtus kontaktų ir kalendoriaus įrašų, pagrindiniai duomenys persikėlė per kelias minutes. Prisijungimas prie paskyrų užtruko dar šiek tiek, tad iš viso procesas truko apie 20 minučių“, – teigia A. Aukštaitė.

Svarbus niuansas – banko ir saugumo programėlės

Nors didžioji dalis duomenų ir programėlių persikelia savarankiškai, A. Aukštaitė atkreipia dėmesį į vieną svarbią išimtį – saugumo ir bankininkystės įrankius.

„Dėl griežtų saugumo reikalavimų tokios programėlės kaip „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ automatiškai nepersikels su aktyviomis paskyromis. Jas naujame įrenginyje reikės aktyvuoti iš naujo. Todėl niekada neištrinkite senojo telefono duomenų tol, kol neįsitikinsite, kad naujajame sėkmingai veikia visos banko programėlės ir atpažinimo sistemos“, – įspėja A. Aukštaitė.

Taip pat šiek tiek laiko prireiks iš naujo atsisiųsti anksčiau naudotas programėles, prie jų prisijungti ir prisiminti slaptažodžius. Tačiau tai įprastai užtrunka neilgai ir yra paskutinis žingsnis, kuris leis pilnai persikraustyti į naują telefoną.

Prieš perkeliant – skaitmeninė higiena ir atsarginė kopija

Eksperimentas taip pat atskleidė, kad telefono keitimas yra puiki proga vadinamajai skaitmeninei higienai. Ištrynus nenaudojamas programėles, pasikartojančias ar neryškias nuotraukas bei senus atsisiųstus failus, ne tik sutrumpės pats duomenų perkėlimo laikas, bet ir naujajame įrenginyje turėsite daugiau laisvos vietos.

„Svarbiausia prieš keičiant telefoną pasirūpinti atsargine duomenų kopija. Kai duomenys saugomi debesyje, perkėlimas į naują įrenginį tampa dar paprastesnis ir saugesnis“, – pabrėžia A. Aukštaitė.

Pasak „Telia“ atstovės, telefonų gamintojai pastaraisiais metais daug dėmesio skiria būtent šiam procesui – kad vartotojams nereikėtų nerimauti dėl sudėtingo duomenų perkėlimo. Todėl šiandien daugeliu atvejų nauju telefonu galima pradėti naudotis gerokai greičiau nei anksčiau – kartais net per tiek laiko, kiek užtrunka ramiai išgerti puodelį kavos.

„Google“ ir „GSI1“ pristatė naują funkciją leidžiančią nuskenuoti ant vaistų pakuotės esantį 2D kodą ir gauti visą informaciją apie vaistus. Nuskaitytas kodas vartotojui suteiktų visą reikiamą informaciją apie vaistus. 

Vaistų pakuotėms ženklinti naudojamas 2D kodas tampa prieinamas vartotojams

Specialus „GS1 DataMatrix“ kvadratinis kodas jau daugelį metų spausdinamas ant vaistų pakuočių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Iki šiol tokie kodai buvo naudojami vaistų tiekimo grandinėje – vaistinėse, ligoninėse ir didmenos sandėliuose – vaistų identifikavimui ir jų atsekamumui, o galutiniams vartotojams nebuvo tinkamas naudoti.

Naujas technologinis sprendimas nuo šiol suteikia galimybę ant vaistų pakuotės esantį kodą nuskaityti tiesiog išmaniuoju telefonu. Ši nuskaitymo funkcija jau veikia daugelyje naujesnių „Android“ įrenginių per telefono kamerą, pasitelkiant „Google Lens“. Galimybė kodą nuskenuoti tiesiogiai „iOS“ įrenginių kamera numatoma ateityje. Kol kas „iOS“ operacinės sistemos naudotojai gali pasinaudoti šia funkcija per specializuotą „Google“ programėlę.

Nuskaičius kodą, telefone atidaromas patikimas informacijos apie konkretų vaistą šaltinis, kuriame pateikiama vaistų gamintojo ar kito patikimo duomenų teikėjo parengta informacija. Taip pacientai, jų artimieji ir sveikatos priežiūros specialistai gali greitai pasiekti informaciją apie vaistus internete, įskaitant ir skaitmenines vaisto vartojimo instrukcijas.

Svarbus žingsnis patikimos vaistų informacijos link

Šis technologinis sprendimas žymi reikšmingą pokytį, kaip vaistų informacija gali būti pateikiama skaitmeninėje sveikatos sektoriaus aplinkoje.

Pasak „GS1“ standartų organizacijos prezidento ir generalinio direktoriaus Renaud de Barbuat, šis „Google“ ir „GS1“ bendradarbiavimas yra svarbus žingsnis, leidžiantis patikimą vaistų informaciją, esančią ant pakuotės ar jos viduje, perkelti į skaitmeninę erdvę ir taip padaryti ją lengviau pasiekiamą.

„Suteikdami galimybę oficialius vaistų duomenis pasiekti telefonu, didiname sveikatos sektoriaus skaidrumą ir padedame pacientams bei sveikatos priežiūros specialistams priimti tinkamiausius sprendimus“, – teigia jis.

Greta pacientų saugos gerinimo ir galimybės lengviau pasiekti informaciją apie vaistus, ši iniciatyva prisideda ir prie tvarumo tikslų. Skaitmeninė prieiga prie elektroninių vaistų instrukcijų ilgainiui gali sumažinti spausdintų lapelių vaistų pakuotėse poreikį, popieriaus naudojimą ir poveikį aplinkai.

Itin svarbus vaistų gamintojų vaidmuo

Nors vaistų pakuočių kodų nuskaitymo galimybė jau veikia, tai, kokią informaciją vartotojai matys, priklausys nuo vaistų gamintojų pasirengimo. Tam, kad nuskaičius kodą būtų pateikiami aktualūs duomenys, gamintojai turi susieti savo produktų kodus su patikimais jų duomenimis internete.

Šiuo metu „GS1“ bendradarbiauja su keliais tarptautiniais partneriais, įgyvendinant šią galimybę praktikoje, ir kviečia vaistų bei medicinos prietaisų gamintojus teikti reikalingą produktų informaciją skaitmeniniu formatu, kad ji būtų pasiekiama pacientams visame pasaulyje.

„Samsung“ pranešė apie svarbiu atnaujinimus. Telefonuose bus integruoti du dirbtinio intelekto asistentai, kurie veiks tame pačiame įrenginyje. Šie atnaujinimai vartotojams leis lengviau ir greičiau atlikti kasdienes užduotis. 

Naujausi bendrovės duomenys rodo svarbius pokyčius žmonių įpročiuose, nes dirbtinis intelektas (DI) vis labiau tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Beveik 8 iš 10 vartotojų visame pasaulyje dabar naudojasi daugiau nei dviem asistentais, kuriuos jie pasirenka pagal tai, kokias užduotis reikia atlikti. „Samsung“ reaguoja į šį pokytį ir padeda vartotojams sklandžiai suderinti visas reikiamas paslaugas.

Naujas asistentas „Perplexity“ – jau pačiame telefone

Šiuo metu dauguma skirtingų DI įrankių veikia tik kaip atskiros platformos ir sunkiai sąveikauja tarpusavyje, todėl vartotojai turi atsisiųsti daug skirtingų programėlių ir nuolat naviguoti tarp jų. Pačiame įrenginyje veikianti „Galaxy AI“ integruoja skirtingus išmaniuosius pagalbininkus į įrenginio sistemą ir taip padeda sukurti sklandžią bei vientisą ekosistemą.

Būtent dėl to nuo šiol nebereikia nuolat pereiti tarp skirtingų langų, nes pati sistema supranta, kas vyksta ekrane. Tokia integracija leidžia sklandžiai naudoti išorinius dirbtinio intelekto sprendimus, tokius kaip „Gemini“ ar „Perplexity“. Pastarasis DI įrankis yra pokalbių paieškos asistentas, kuris greitai suranda informaciją internete, ją apibendrina ir pateikia konkrečiais šaltiniais paremtus atsakymus.

„Perplexity“ bus pasiekiamas naujuose „Samsung“ flagmanuose, o jo pagalbą bus galima iškviesti balsu ištarus frazę „Hey Plex“ arba nuspaudus šoninį mygtuką. Šis įrankis padės sklandžiau atlikti įvairias užduotis: asistentas bus integruotas į kalendoriaus, laikrodžio, užrašų bei priminimų programėles ir galeriją, kurioje veikia nuotraukų pagalbos funkcija. DI įrankis taip pat veiks kai kuriose trečiųjų šalių programėlėse.

Lietuviams šis pokytis bus itin naudingas

2025 m. gruodžio – 2026 m. sausio mėnesiais „Samsung“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų elgsenos apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai naudojasi DI įrankių pagalba telefonuose dažniau nei latviai ar estai (64 proc., 61 proc. ir 42 proc. atitinkamai). Beveik kas trečias lietuvis (31 proc.) mano, kad išmanūs pagalbininkai yra ypač vertingi ir naudingi kasdieniame gyvenime.

Todėl „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė akcentuoja vientisos išmanios ekosistemos svarbą: „Mes kuriame atvirą ir įtraukią dirbtinio intelekto ekosistemą, kuria bus dar lengviau naudotis ir patogiai atlikti sudėtingas užduotis. „Galaxy AI“ yra tarsi įrenginio funkcijų dirigentas, kuris sujungia skirtingų platformų paslaugas į vieną natūraliai veikiančią ekosistemą.“

Naujieji metai daugeliui prasideda ne tik pažadais, bet ir noru susitvarkyti – tiek galvoje, tiek namuose. Tvarka namuose dažnai tampa simboline naujo etapo pradžia: atsikratome nereikalingų daiktų, atgaiviname erdves ir sukuriame aplinką, kurioje lengviau kvėpuoti.

Didžiausia netvarka – spintose

D. Britanijoje atlikta apklausa atskleidė, kas tampa didžiausia daugelio namų netvarkos priežastimi. Net 54 procentai britų prisipažino, kad namuose laiko rūbų, kurių niekada nedėvi. Kiti dažniausiai besikaupiantys namų erdvės „vagišiai“ – knygos, nereikalingi popieriai, namų dekoracijos ar nenaudojama smulki buitinė technika. Ekspertai pataria pradėti būtent nuo jų, o viską, kas nenaudojama – atiduoti ar parduoti internetu.

Susikaupusią tekstilę, galanterijos gaminius , minkštus žaislus , kurie jau nėra tinkami perleisti kitiems, sandariai supakavus į maišelius galima palikti tekstilės rūšiavimo konteineriuose, o kai kurios parduotuvės suteikia nuolaidą kitam apsipirkimui, atnešus nebenaudojamos tekstilės.

Tvarkant rečiau naudojamus stalčius ar spinteles neretai paaiškėja, kad namuose laikome ir senų, jau nebenaudojamų išmaniųjų įrenginių. Mobiliuosius telefonus ar kitus įrenginius, kurių jums nebereikia, galite perleisti šeimos nariams ar parduoti.

Sugedusius, sudaužytus įrenginius svarbu mesti tik į elektronikai skirtus konteinerius. Tačiau tuos, kurie dar veikia, galima pristatyti ir į mobiliojo ryšio operatoriaus saloną. Pavyzdžiui, „Tele2” salonuose toks įrenginys gali būti iškeistas į nuolaidą naujam. Kuo geresnės būklės senas įrenginys – tuo didesnė nuolaida naujam.

„Visi siekiame ir sutaupyti, ir elgtis atsakingai aplinkos atžvilgiu. Pasirinkę keitimą, klientai gali būti ramūs, kad jų senasis telefonas bus atsakingai perdirbtas arba gaus antrą gyvenimą“, – teigia „Tele2“ įrangos pardavimų vadovė Laura Saulėnaitė-Laukienė.

Laikymo sprendimai – be papildomų pirkinių

Tvarkantis dažnai atrodo, kad reikia naujų dėžių ar organizatorių, tačiau dažniausiai viskas jau yra namuose. Batų dėžės, telefonų pakuotės, stiklainiai ar skardinės puikiai tinka smulkiems daiktams. Nebūtina pirkti etikečių – užtenka paprastų lipdukų ar net ranka užrašytų lapelių.

Vakuuminiai maišai – vienas iš nedaugelio dalykų, kurių nepasigaminsi pats, tačiau jie padeda sutaupyti daug vietos, ypač laikant sezoninius drabužius.

Pirkite apgalvotai – neskubėkite su didesniais pirkiniais

Jei reikia įsigyti brangesnį daiktą, pavyzdžiui, dulkių siurblį ar aukšto slėgio plovyklą, verta palyginti kainas skirtingose parduotuvėse ir neskubėti. Dažnai akcijos kartojasi, o kainų skirtumai būna reikšmingi. Kilimų valymo aparatai ar kiti specializuoti įrenginiai dažnai neatsiperka, jei juos naudojate retai. Tokiais atvejais verta pasidomėti nuoma arba paklausti draugų, kaimynų. Net jei atsilyginsite simboliškai, vis tiek sutaupysite.

Natūralu nereiškia – visiškai nepavojinga

Nors dažnai sakoma, kad naminės valymo priemonės neturi „chemijos“, svarbu suprasti: jos veikia būtent todėl, kad turi aktyvių cheminių savybių. Pavyzdžiui, mikrobangų krosnelę ar orkaitę galima valyti citrina. Į dubenį su vandeniu įspauskite citrinos sulčių arba įmeskite žieveles, pakaitinkite, o paskui leiskite atvėsti – garai suminkštins nešvarumus. Tačiau citrinos rūgštis gali pažeisti metalinius paviršius, todėl ją naudokite atsargiai.

Tas pats galioja ir actui. Nors jis dažnai siūlomas kaip „stebuklinga“ priemonė, jis gali pakenkti guminiams tarpams, akmens ar granito paviršiams, veidrodžiams ar kai kuriems buitiniams prietaisams. Jei abejojate – geriau pasidomėkite iš anksto, nei rizikuokite brangiu remontu.

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę.

Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios tendencijos įvairių įrenginių, ypač išmaniųjų telefonų, ekranų kokybė šiandien tampa ne vien techniniu, bet ir elgseną formuojančiu veiksniu.

Pasak jos, siekiama kurti greitesnius, aiškesnius ir jautresnius ekranus, kurie padėtų vartotojams efektyviau atlikti užduotis ir neskatintų ilgesnio nei būtina buvimo prie ekrano, nes tai gali nulemti įvairius trumpalaikius ar ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus.

Šiandien išmaniuosiuose telefonuose taip pat prieinami technologiniai sprendimai, leidžiantys sąmoningiau valdyti naudojimąsi įrenginiais ir mažinti galimą neigiamą poveikį sveikatai.

„Pavyzdžiui, ekrano funkcijos, skirtos akių komfortui, padeda sumažinti mėlynosios šviesos poveikį – tam gali būti pasitelkiamas nakties režimas (angl. Night Mode) ar akių apsaugos funkcija (angl. Eye Comfort Shield). O prie ekrano praleidžiamo laiko kiekį padeda kontroliuoti naudojimosi programėlėmis limitai, kuriuos kiekvienas varototojas gali nusistatyti pagal savo poreikius“, – teigia E. Tamelytė.

Nuolatinis „scrollinimas“ skatina priklausomybę

Psichikos sveikatos specialistai ir neurologai pastebi, kad nuolatinis naršymas telefone aktyvina dopamino atlygio sistemą – tą pačią, kuri susijusi su azartiniais lošimais ar kitomis priklausomybėmis. Kiekvienas pranešimas, „patinka“ paspaudimas ar naujas vaizdas suteikia trumpą malonumo impulsą, palaipsniui treniruojant smegenis tikėtis nuolatinės stimuliacijos.

Su Pasaulio sveikatos organizacija bendradarbiaujantys specialistai perspėja, kad elgesio priklausomybės gali būti ne mažiau trikdančios nei cheminės priklausomybės.

„Vis dažniau pastebime, jog dalis žmonių telefonais naudojasi ne todėl, kad tai teiktų malonumą ar naudą, bet todėl, kad jų nebuvimas sukelia nerimą. Tai ženklas, kad išmaniųjų telefonų naudojimas, paskatintas sąmoningo pasirinkimo, virsta nevalingu nervų sistemos įpročiu“, – prideda „Samsung“ komunikacijos vadovė.

Akių gydytojai, miego specialistai ir psichiatrai vis dažniau susiduria su problemomis, kurios prieš dešimtmetį dar nebuvo tokios paplitusios. Tarp jų – miego sutrikimai dėl vėlyvo ekranų naudojimo, padidėjęs nerimas, nuolatinis vidinis nerimastingumas, dėmesio koncentracijos sunkumai bei vadinamasis fantominės vibracijos sindromas, kai žmogui atrodo, jog telefonas vibruoja, nors jokio pranešimo nėra.

Siekia ne riboti, o efektyvinti naudojimą
Tiesa, specialistai nekviečia atsisakyti telefonų. Jų žinutė kur kas tikslesnė: svarbu neleisti technologijoms perimti nervų sistemos kontrolės. Būtent čia vaidmenį atlieka konkrečios išmaniųjų funkcijos, pastaruoju metu vis labiau susijusios su dirbtiniu intelektu.

„Kai telefoną tikriname dešimtis ar šimtus kartų per dieną, reikšminga tampa kiekviena sekundė. Tam, kad pavyktų sumažinti ekrano poveikį kasdienėje veikloje, galima pasitelkti balso asistentą – jis leidžia gauti informaciją ar atlikti paprastas užduotis net nepažvelgus į ekraną. Be to, efektyvinti užduočių atlikimą telefonu gali padėti ir įvairios „Galaxy AI“ dirbtinio intelekto funkcijos – nuo žymiai paprastensės paieškos būdų, tokių, kaip pavyzdžiui, „Paieška apibraukiant“ iki patogių straipsnių vertimų, jų santraukų ir daug kitų galimybių – jos sukurtos būtent tam, kad kasdienis naudojimasis telefonu taptų dar sklandesnis, paprastesnis bei greitesnis.“

Kaip pabrėžia E. Tamelytė, technologijų kompanijų tikslas niekada neturėtų būti ilgesnio išmaniųjų telefonų naudojimosi skatinimas. Priešingai – siekis padėti žmonėms greitai atlikti tai, kas būtina, ir grįžti prie gyvenimo už ekrano ribų.

„Mes taip pat netikime, kad sprendimas yra raginti žmones naudotis telefonais mažiau ar jų atsisakyti – ši technologija jau neišvengiamai tapo žmonių kasdienio gyvenimo dalimi. Mūsų tikslas yra maksimaliai mažinti trikdžius naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, kad žmonės galėtų aiškiai matyti, greitai veikti, o sklandžiai atlikus užduotis – ramiai padėti telefoną į šalį“, – teigia „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė.

Ji priduria, kad atsakingos technologijos šiandien yra ne tos, kurios nuolat reikalauja žmogaus dėmesio, o tos, kurios padeda jį sutelkti į tai, kas iš tiesų svarbiausia.