Praėjusiais metais „Microsoft“ užblokavo daugiau nei 13 mlrd. įtartinų ir žalingų el. laiškų, tarp jų – daugiau nei 1 mlrd. sukčiavimo (angl. phishing) tipo laiškų. 2019 m. spalio – 2020 liepos mėnesiais organizacijoms dažniausiai pagalbos prireikė dėl išpirkos reikalaujančių atakų, kurios užkoduoja ir neprieinamais padaro visus duomenis, o už jų atrakinimą prašoma piniginės išpirkos.  

Atakoms išnaudoja ir populiarias temas

„Microsoft“ duomenys rodo, kad programišiai itin sėkmingai prisitaiko prie pasaulinio naujienų konteksto ir atakoms pirmąjį šių metų pusmetį aktyviai naudojo COVID-19 temas. Dažniausiai nuo jų nukentėjo Kinijos, JAV, Rusijos rinkos, o bendrai žiūrint visose pasaulio šalyse buvo užfiksuota bent viena su koronavirusu susijusi ataka. Piko metu vasario-kovo mėnesiais visame pasaulyje buvo fiksuojama net 6 mln. tokių atakų.

Be to, pasikeitė ir atakų tipas. Ilgą laiką programišiai dažniausiai naudojo virusus ir kitą kenksmingą programinę įrangą, o paskutiniu metu apie 70 proc. jų atakų buvo sukčiavimo (angl. phishing) tipo. Siekiant išvilioti prisijungimo duomenis, programišiai dažniausiai apsimeta žinomų technologijų, prekybos ar vaizdo skambučių bendrovių atstovais.

Kito tipo – išpirkos reikalaujančias atakas – programišiai stengiasi vykdyti per įvairius laisvadienius ar atostogų laikotarpius, kurie apsunkina greitą organizacijų reakciją, užtaisant vidinių tinklų saugumo spragas. Taip pat programišiai įvertina ir tai, kad aukos bus labiau linkusios sumokėti išpirką, jei ataka bus sėkminga organizacijai itin svarbiu metu, pavyzdžiui, atėjus finansinės apskaitos periodams sveikatos apsaugos ar finansų sektoriuose.

Kinta ir valstybių remiamų programišių taktika

Valstybių remiami programišiai taip pat pakeitė savo atakų taikinius. Su COVID-19 susiję įsilaužimai buvo nukreipti į žinomas valstybines sveikatos organizacijas. Programišių taikinyje atsidūrė ir akademinės  bei komercinės organizacijos, kurios prisideda prie vakcinos kūrimo. Šiomis atakomis siekiama šnipinėti organizacijų tinklus ir darbuotojus.

Tiesa, didžioji dalis valstybių remiamų atakų buvo nukreiptos į organizacijas, kurios nevaldo kritinės infrastruktūros – čia keliavo apie 90 proc. „Microsoft“ įspėjimų apie tokias atakas. Programišiai taikosi į nevyriausybines, žmogaus teisių ir kitas organizacijas, kurios susijusios ir gali daryti įtaką viešosios politikos formavimui.

Ataskaitoje analizuojamu laikotarpiu aktyviausiai veikė valstybių remiamų programišių grupuotės iš Rusijos, Irano, Kinijos ir Šiaurės Korėjos.

Nuotolinis darbas atsiliepia ir programišių atakose

Didžiajai daliai visuomenės pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, programišiai pradėjo vykdyti aktyvesnes sudėtingas sukčiavimo (angl. phishing) tipo atakas, skirtas išvilioti darbuotojų paskyrų prisijungimo duomenis.

Be to, pirmąjį šių metų pusmetį buvo pastebėtas ženklus augimas atakų, kuriomis bandoma tiesiog atspėti darbinių paskyrų duomenis. Programišiai sistemiškai bandė atspėti paskyrų slaptažodžius, pasitelkė dažniausiai naudojamų ar anksčiau nutekėjusių slaptažodžių sąrašus.

„Microsoft“ ekspertų teigimu, tokiu atveju itin svarbu bendrovės paskyroms taikyti kelių faktorių autentifikacijos sprendimus, iki minimumo sumažinti ar visai uždrausti el. pašto laiškų automatinio persiuntimo taisyklių naudojimą. Taip pat nepamiršti laiku atnaujinti naudojamą programinę įrangą ir segmentuoti vidinį organizacijos tinklą, kad sėkmingos atakos atveju programišiai gautų priėjimą tik prie jo dalies. 

„Microsoft“ kovoje prieš programišius naudoja ne tik techninius sprendimus, bet ir teisinius ar kitus veiksmus. Nuo 2010 metų bendrovės skaitmeninių nusikaltimų padalinys („Digital Crimes Unit“) bendradarbiavo su teisėsaugos atstovais ir kitais partneriais užkertant kelią 22 kenkėjams. Tai padėjo išlaisvinti daugiau nei 500 mln. įrenginių, kurie buvo užvaldyti kibernetinių nusikaltėlių.

Visą „Digital Defense Report“ ataskaitą galima rasti https://aka.ms/digitaldefense

Per paskutinius aštuonerius metus dažniausiai nulaužiamos paskyros turi „123456“ ir „password“ slaptažodžius. Keisčiausia tai, kad šie slaptažodžiai yra labiausiai naudojami pasaulyje. Tai rodo, kad nemaža dalis vartotojų atsainiai žiūri į savo saugumą virtualioje erdvėje ir nukenčia nuo kibernetinių nusikaltėlių. Užduokite sau žemiau pateiktus penkis klausimus ir pasitikrinkite, ar jūs pats sau nekeliate pavojaus.

Ar jūsų slaptažodis lengvai atspėjamas?

Slaptažodis yra tarsi virtualus raktas nuo visų jūsų, pavyzdžiui, išmaniajame telefone esančių duomenų, tad ar norėtumėte, kad juos kas nors galėtų lengvai pasiekti? Jei manote, kad bent keletas žmonių, esančių jūsų artimoje aplinkoje, sugebėtų atspėti jūsų slaptažodį, jis be abejonės yra per silpnas.

Koks yra saugus slaptažodis? Stenkitės nenaudoti savo adreso, gimimo datos ar mamos vardo, o susikurkite slaptažodį, kuriame esantys žodžių, skaičių ir simbolių junginiai nekeltų jokių asociacijų su jumis, pavyzdžiui, kažką panašaus į Ge1t0na_Papr1ka arba Ju0Da-2J0kauk3.

Jei atrodo, kad sudėtingą žodžių junginį per sunku prisiminti, naudokite slaptažodžių tapatybės valdymo funkciją, kuri leidžia saugoti visus turimus slaptažodžius, PIN kodus po vienu pasirinktu pagrindiniu slaptažodžiu. Technologijų gamintojai dažniausiai savo vartotojus iškart aprūpina tokiomis sistemomis, kaip, pavyzdžiui, „Samsung Pass“, o jei ne, parsisiųskite panašią programėlę iš patikimos internetinės parduotuvės.

Ar jungiatės prie savo elektroninio banko naudodamiesi viešu „Wi-Fi“ tinklu?

Jei atsakymas taip, turėtumėte žinoti, kad toks elgesys nėra atsakingas. Kibernetiniams nusikaltėliams visiškai nesvarbu, kokią operaciją atliekate, jei prisijungėte prie jų paspęsto laisvai prieinamo tinklo. Galite nenutuokti, prisijungėte prie viešo „Wi-Fi“ tinklo ar tiesiog prie atviro nusikaltėlio asmeninio ryšio. Tokiu atveju, patekti į jūsų išmanųjį įsilaužėliams yra vieni juokai.

Slapta prisijungę prie jūsų duomenų, įsilaužėliai galės lengvai pavogti jūsų bankinę informaciją bei ištuštinti jūsų sąskaitą. Apie duomenų saugumą jau ne vienerius metus viešai kalbanti „Samsung“ kompanija savo naujausiuose išmaniuose įdiegė išmanų „Wi-Fi“, kuris aptikęs grėsmę keliantį ryšį, automatiškai, be pertraukimo persijungia į LTE tinklą. Jei jūsų išmanusis tokios funkcijos dar neturi, prieš jungdamiesi prie elektroninės bankininkystės būtinai patikrinkite, ar esate prisijungę prie savo mobilaus operatoriaus tinklo.

Ar atidarote iššokančius langus?

Greičiausiai esate ne kartą gavę žinutę ar laišką, kad esate kokio nors konkurso nugalėtojas ir laimėjote didelės vertės prizą, tačiau neprisimenate, kad dalyvavote panašioje loterijoje. Ar esate susigundę ir paspaudę ant nuorodos ar atsakėte į tokį pranešimą?

Jei taip, tikėtina, kad prizo negavote, o tiesiog savo asmeninius, darbinius ar bankinius duomenis net nenutuokdami patikėjote piktavaliams. Niekada neatidarykite iššokančių langų su viliojančiais pasiūlymais ar neįtikėtinai skambančiomis reklamomis, o geriausia tokius puslapius iškart užblokuoti ir kompiuteryje ar išmaniajame telefone atlikti saugos patikrinimą.

Ar reguliariai atnaujinate savo operacinę sistemą?

Atidėliojimas – žalingas įprotis ne tik gyvenime ir darbe, bet ir kalbant apie išmaniuosius įrenginius. Ekrane iššokus siūlomam programos atnaujinimui sutinkate jį iškart įvykdyti ar nukeliate dienai, savaitei ar net mėnesiui? Operacinės sistemos atnaujinimo priėmimas turi tapti kiekvieno, norinčio saugiai naudotis savo įrenginiu, įpročiu.

Technologijų gamintojai naujinimus siūlo ne veltui. Kartu su jais atsinaujina ir saugumo sistema, pašalinanti senas spragas ir užkerta kelią kenkėjiškoms programoms, kurios būdamos jūsų telefone gali kelti riziką jūsų duomenims.

Ar programėles ar filmus siunčiatės nelegaliai?

Siųsdamiesi iš nepatikimų šaltinių programėles, filmus, muziką ar kitus failus, ne tik nusižengiate įstatymui, pažeidžiate autoriaus teises, bet ir keliate grėsmę savo asmeninių duomenų saugumui. Nelegaliai įkelti failai neretai turi virusų, kurie parsisiuntus įvairų turinį, gali pavogti jūsų duomenis.

Technologijų gamintojai siūlo bet kokį turinį siųstis tik iš patikimų, oficialių gamintojų tinklalapių ir programėlių parduotuvių. Taip pat visada būtina skaityti parsisiuntimo sąlygas ir taisykles, kadangi neperskaitę pateiktos informacijos ir spausdami patvirtinimo mygtuką, galite patys piktavaliams į rankas įteikti prieigą prie savo asmeninių duomenų.

Vis dažniau rizikų sąrašuose matant programišius ir jų galimą įtaką rinkimams bei kitiems demokratiniams procesams, šiandien „Microsoft“ Lietuvos rinkai pristatė nemokamą saugumo paslaugą „AccountGuard“. Pastaroji skirta politikams, rinkimų kandidatams ir jų komandoms, politinėms partijoms ar nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms su rinkimų skaidrumu ar demokratijos vertybių puoselėjimu.

„Microsoft“ neseniai aptiko kibernetines atakas nukreiptas į Europos analitikų centrus (angl. think-tanks) ir nepelno siekiančias organizacijas, kurios pasisako už demokratiją ir nešališkus rinkimus. Lietuvos valstybės saugumo departamentas savo kasmetinėje ataskaitoje taip pat, kaip vieną didžiausių grėsmių šaliai, išskyrė kibernetinį šnipinėjimą.

Reaguojant į tai „Microsoft“ išplėtė savo nemokamą paslaugą „AccountGuard“ į 12 naujų rinkų, įskaitant ir Lietuvą. Pastarosios tikslas – padėti nuo kibernetinių rizikų ir programišių atakų apsisaugoti politikams, rinkimų kandidatams ir jų komandoms bei organizacijoms, prisidedančioms prie demokratijos puoselėjimo ir rinkimų skaidrumo.

„Lietuvos demokratijai artimiausi keli mėnesiai bus itin svarbūs. Be to, artėja ir Europos parlamento rinkimai, o kaip rodo mūsų patirtis, kibernetinis saugumas šiuo laikotarpiu tampa kritiniu klausimu. Nors „Microsoft AccountGuard“ Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims yra naujas sprendimas, jis paremtas mūsų ilgamete patirtimi, prisidedant prie demokratinių procesų saugojimo“, – sako Renate Strazdina, „Microsoft“ vadovė Baltijos šalims.

Paslaugos naudotojai gaus įspėjimus, kai bus bandoma ar pavyks įsilaužti į jų ar komandos narių darbines ar asmenines pašto paskyras („Office 365”, „Outlook“ ar „Hotmail“ platformose). Vartotojai atskirą įspėjimą gaus, kai į juos kėsinsis kitų šalių oficialių struktūrų remiamos ar palaikomos programišių grupuotės.

Tai pastebėjus „Microsoft“ ekspertų komanda padės užkirsti kelią tolesnėms atakoms. Be to, „AccountGuard“ naudotojai visada turės prieigą prie naujausių, specialiai politikos sričiai skirtų saugumo rekomendacijų, gidų ar virtualių dirbtuvių.

Paslauga „AccountGuard“ yra nemokama, jei organizacija ar politikas naudoja platformą „Office 365”. Norint pradėti naudotis šia paslauga, tereikia suvesti savo el. paštą ČIA.

Šiuo metu „AccountGuard“ prieinama Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, JAV, Kanadoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ši paslauga yra „Microsoft“ iniciatyvos „Defending Democracy Program“ dalis.