Sparčiai kintant kibernetinių grėsmių pobūdžiui, technologijų gigantai imasi ryžtingų žingsnių stiprinti žmonių apsaugą. „Google“ neseniai paskelbė įspėjimą visiems „Gmail“ naudotojams kuo greičiau atsisakyti įprasto prisijungimo su slaptažodžiu ir pereiti prie prieigos rakto (angl. passkey). Savo ruožtu ekspertai primena, kad asmeninių duomenų saugumas priklauso ne tik nuo naudojamų apsaugos sprendimų, bet ir paties žmogaus elgesio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Slaptažodžiai tampa silpniausia grandimi saugant žmonių duomenis. Juos lengva atspėti, jie dažnai naudojami kelioms skirtingoms paskyroms ir gali būti nutekinami per įvairius duomenų pažeidimus. Net ir papildomos apsaugos priemonės, kaip SMS kodai, ne visada gali apsaugoti nuo sukčiavimo atvejų, kai nuotoliniai sukčiai imituoja oficialius siuntėjus ar svetaines“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.

Pasak jo, augantį sukčiavimo mastą puikiai iliustruoja ir pastarųjų metų statistika. Vien pernai Lietuvoje sukčiai iš žmonių ir įmonių galėjo išvilioti apie 19 mln. eurų, skelbė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Tai beveik 66,7 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Kaip apsaugoti savo „Google“ paskyrą?

„Google“ ragina pamažu atsisakyti tradicinių slaptažodžių ir pereiti prie modernesnių prisijungimo būdų.

„Šiuo metu rekomenduojama naudoti prisijungimą su prieigos raktu (angl. passkey), kuris yra atsparesnis sukčiavimui. Jo saugumas grindžiamas tuo, kad prieigos raktas veikia tik žmogaus patvirtintuose įrenginiuose. O prisijungimui galima naudoti ne tik PIN kodą ar ekrano užrakto piešinį, bet ir biometrinius duomenis – piršto atspaudą ar veido atpažinimą (angl. Face ID). Tokios informacijos sukčiai neturi ir negali pasisavinti“, – pataria M. Rauba.

Pasak „Bitės“ technologijų direktoriaus, prieigos raktų naudojimas praverčia ir tuo, kad šis prisijungimo metodas neveikia fiktyviose svetainėse. Tad šansų nuotoliniams sukčiams išvilioti jūsų duomenis, kuriant netikras svetaines, dar labiau sumažėja.

„Prieigos raktas itin praverčia, kai su „Google“ paskyra norite jungtis prie įvairių svetainių ar socialinių tinklų. Pavyzdžiui, su „Google“ paskyra jungiatės prie „Facebook“ ar skelbimų portalo, nes nenorite kurti naujo slaptažodžio. Tokiu atveju galite būti ramūs, kad jūsų prisijungimas yra saugus, o ir nereikia prisiminti dar vieno slaptažodžio“, – pataria M. Rauba.
Visus slaptažodžius galima saugoti ir sinchronizuoti tarp skirtingų įrenginių naudojant naršyklėje veikiančią slaptažodžių saugyklą „Google Password Manager“.

Svarbiausia – tikrinti informaciją

Jei žmonės nenori naudoti prieigos raktų, M. Rauba rekomenduoja bent jau sustiprinti prisijungimą prie savo „Google“ paskyros su dviejų veiksnių autentifikavimu (angl. two-factor authentication).

„Dviejų veiksnių arba žingsnių autentifikavimas leidžia jums patvirtinti savo tapatybę su papildomu veiksmu. Pirma, įvedate savo slaptažodį, o tada „Google Authenticator“ programėlė jūsų telefone sugeneruoja papildomą kodą, kurį įvedę patvirtinate, kad tai tikrai esate jūs. Papildomą prisijungimo patvirtinimą verta aktyvuoti ir kituose tinklapiuose, ypač socialiniams tinklams“, – pataria vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovų.

Vis dėlto, jei taip nutiktų, kad el. pašto slaptažodis buvo nutekintas, apie tai „Bitės“ klientai, pasirinkę paslaugų planus „Saugiau“, gali sužinoti nedelsiant. Šių metų pradžioje į paslaugų planus įtraukta Kibernetinių incidentų patikros paslauga leidžia stebėti iki 5 el. pašto adresų ar telefono numerių, ar šie nepateko į nutekintų duomenų sąrašus.

„Šiuolaikinės technologijos atveria ne tik daug galimybių, bet ir naujų grėsmių. Būtina neprarasti budrumo ir atidžiai tikrinti, kur vedate savo duomenis, ar lankotės oficialiame tinklalapyje, ar gautas laiškas nėra nuotolinių sukčių ataka. Papildomos saugumo priemonės tik padeda apsaugoti savo duomenis, bet daug priklauso ir nuo paties žmogaus elgesio internete“, – sako M. Rauba.

Keliaujant telefonas tampa mūsų dešiniąja ranka – juo planuojame maršrutus, fiksuojame įspūdžius ir bendraujame su pasauliu. Tačiau būtent atostogų metu atsipalaiduojame ne tik nuo darbų, bet ir nuo įpročio akylai saugoti savo asmeninius duomenis mobiliajame įrenginyje. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, sako, kad keliaujant grėsmės sukčiams nutekinti jūsų asmeninius duomenis tyko kiekviename žingsnyje – nuo viešo oro uosto interneto iki telefono įkrovimo stotelių.

Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką

Kelionės metu dažnai jungiamės prie viešojo „Wi-Fi“ tinklų, norėdami greitai patikrinti maršrutą, atsisiųsti bilietą ar pasidalinti įspūdžiais socialiniuose tinkluose. Tačiau šis patogumas gali tapti dideliais spąstais jūsų asmeniniams duomenims. Remiantis „All About Cookies“ tyrimu, net 90 proc. keliautojų prisipažįsta naudojęsi nesaugiais viešojo interneto tinklais.

„Keliaujant elgiamės kitaip nei namuose. Norime greitai pasitikrinti informaciją, bet dažnai jungiamės prie bet kokio „Wi-Fi“, nežinodami, kam jis priklauso. Tokiu metu mūsų duomenys tampa lengvu grobiu sukčiams“, – sako D. Povilaitis.

Pasak jo, ypač pavojingi yra vadinamieji suklastoti belaidžiai tinklai (angl. Evil Twin) – jie atrodo beveik identiški tikriesiems, pavyzdžiui, „Airport_Free_WiFi“ vietoje „Airport_WiFi“. Prisijungus prie tokio tinklo, jūsų duomenys gali būti perimti – nuo el. pašto slaptažodžių iki bankinių prisijungimų.

Ekspertas kelionės metu rekomenduoja rinktis ryšio operatorių siūlomą tarptautinį tarptinklinį mobilujį ryšį (angl. roaming) ryšį, kuris automatiškai jungiasi prie patikimų vietinių tinklų, sumažindamas kibernetinių grėsmių riziką bei užtikrindamas spartų ir saugų duomenų perdavimą.

Nepasitikėkite bendrais įkrovikliais

Netikėtos grėsmės slypi ir viešose mobiliųjų įrenginių įkrovimo stotelėse. D. Povilaitis paaiškina, kad per USB jungtį perduodama ne tik elektra, bet ir duomenys. Jei įkrovimo stotelėje yra įrengta kenkėjiška programa, ji gali slapta užfiksuoti, ką rašote ar kokius slaptažodžius vedate.

„Kelionių metu rekomenduoju naudoti tik savo įkroviklį arba USB duomenų blokatorių – specialų adapterį, kuris fiziškai blokuoja duomenų perdavimą per USB jungtį ir leidžia perduoti tik elektros energiją. Taip sumažinsite riziką, kad jūsų įrenginys bus užkrėstas kenkėjiška programine įranga“, – pataria ekspertas.

O jeigu telefonas dingo?

Telefono pametimas – dažna keliones lydinti nelaimė. Remiantis „AVG Technologies“ apklausa, net 35 proc. keliautojų prarado savo įrenginį arba juos pavogė kelionės metu. Kartu su pamestu telefonu dingsta ir jūsų asmeniniai duomenys, todėl D. Povilaitis ragina pasirūpinti jų saugumu dar prieš atostogas.

„Ruošiantis vykti svetur verta pasidaryti atsargines svarbiausių duomenų kopijas – nuotraukas, dokumentus, kontaktus išsisaugoti debesyje arba išoriniame diske. Taip pat būtina įjungti sekimo funkcijas, tokias kaip „Apple Find My“ ar „Google Find My Device“. Jei prarastumėte telefoną, galėsite jį užrakinti, surasti arba nuotoliniu būdu ištrinti visus duomenis“, – pataria ekspertas.

Po kelionės pasirūpinkite ir telefono tvarka

Pasisėmus naujų įspūdžių ir grįžus iš atostogų, svarbu ne tik susitvarkyti lagaminą, bet ir „išvalyti“ telefoną – pašalinti kelionės metu naudotas, tačiau dabar jau nebereikalingas programėles.

„Viešojo transporto bilietų ar vietinių paslaugų programėlės kelionės metu dažnai prašo prieigos prie jūsų buvimo vietos, kontaktų ar net failų. Jos gali veikti fone ir toliau rinkti duomenis be jūsų žinios. Todėl verta peržiūrėti, ką įsidiegėte kelionėje, ir tokias programėles pašalinti. Juk prireikus jas visada galėsite įsidiegti iš naujo“, – pataria D. Povilaitis.

Vaikai šiandien auga pasaulyje, kuriame išmanusis telefonas dažnai tampa pirmuoju savarankiškumo simboliu. Kartu su šia laisve atsiranda ir pavojų – nuo prieinamo žalingo turinio iki žinučių iš nepažįstamų žmonių, apsimetančių vaikų bendraamžiais. Tad technologijų bendrovės kuria vis daugiau įrankių, padedančių tėvams stebėti ir valdyti vaikų veiklą skaitmeninėje erdvėje.

Viena tokių naujovių – „Apple“ pristatyta funkcija, skirta apsaugoti vaikus nuo nepageidaujamo bendravimo: tėvai galės patvirtinti arba atmesti kontaktus, kurie bando užmegzti kontaktą su jų vaiku.

Skaitmeninė vaikystė – ne tik smagi, bet ir rizikinga

Remiantis 2024 m. Europoje atlikto „Statista“ tyrimo duomenimis, net 43 proc. 10–17 metų vaikų bent kartą buvo gavę žinutę iš nepažįstamo numerio. Ne visi tokie atvejai yra atsitiktiniai – daugėja situacijų, kai suaugę asmenys apsimeta vaikų bendraamžiais tam, kad įgytų jų pasitikėjimą ir lengviau gautų asmeninę informaciją.

Pasak telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo Dariaus Povilaičio, vaikų saugumo tema internete išlieka viena jautriausių, nes grėsmės sparčiai evoliucionuoja.

„Problema – ne vien technologijų prieinamumas. Daug priklauso nuo tėvų – kiek jie nori ir gali skirti laiko vaikų skaitmeniniam saugumui. Nemažai kas nežino, kokios apsaugos priemonės yra pasiekiamos, todėl jų tiesiog nenaudoja. Technologijos tobulėja, bet klausimas – ar mokame jomis tinkamai naudotis“, – teigia D. Povilaitis.

Su kuo bendrauti vaikams – spręs tėvai

Didėjant skaitmeninio saugumo iššūkiams, technologijų bendrovės ieško sprendimų, kaip suteikti tėvams daugiau įrankių aktyviai dalyvauti vaikų virtualiame gyvenime. Vienas naujausių sprendimų – atnaujinta „Apple“ tėvų kontrolės funkcija. Nuo šiol vaikai, naudojantys „iPhone“ išmaniuosius telefonus, galės pradėti susirašinėti su naujais numeriais tik gavę tėvų patvirtinimą.

Kai vaikas bandys parašyti žinutę naujam kontaktui, „Messages“ programėlėje tėvai gaus prašymą, kurį galės patvirtinti arba atmesti. Tokiu būdu sistema leis tėvams anksčiau pastebėti galimas grėsmes ir apsaugoti vaiką nuo nepageidaujamo ar pavojingo kontakto. Be to, patobulinta ir „Communication Safety“ funkcijų sritis – dabar taikoma ne tik žinutėms, bet ir „FaceTime“ skambučiams bei nuotraukų albumuose esančiam turiniui. Tai reiškia, kad telefone aktyvavus nustatymus, vaikai bus įspėjami apie galimai netinkamą turinį.

Povilaičio teigimu, funkcija bus aktuali tėvams, auginantiems mažesnius vaikus, kurie dar tik mokosi suprasti, kas yra saugus kontaktas. „Tai tikrai naudingas sprendimas, padėsiantis išvengti pačių įvairiausių grėsmių, kurios slypi internetinėje erdvėje – nuo patyčių ar šantažo iki rimtesnių pavojų“, – teigia ekspertas.
Tačiau, anot jo, labai svarbu, kaip ši funkcija vaikams bus pristatyta. Paprastas draudimas ar pranešimų atmetimas gali būti suprastas kaip pasitikėjimo stoka, o tai gali paskatinti vaikus ieškoti būdų apeiti sistemą.

„Tik derinant išmanius saugumo sprendimus su švietimu ir kasdieniais pokalbiais apie interneto rizikas bei atsakingą elgesį, galime sukurti vaikams tikrai saugią skaitmeninę aplinką. Labai rekomenduoju tokiems pokalbiams pasirinkti realias situacijas, apie kurias, tikėtina, vaikai bus girdėję“, – sako D. Povilaitis.

Tėvų sąmoningumas – svarbiausia apsaugos priemonė

Kibernetinio saugumo ekspertas pabrėžia, kad net ir pažangiausios technologijos negali garantuoti visiško saugumo – sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip pasiekti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, tarp kurių – vaikai bei vyresnio amžiaus žmonės.

„Visgi, kuo daugiau tokių barjerų kaip įvairios apsaugos funkcijos, tuo sunkiau piktavaliams įgyvendinti savo ketinimus. Jei bent vienas duris jiems užkirsime ir apsunkinsime jų darbą – tai jau gali apsaugoti kažką nuo nemalonios ar pavojingos patirties“, – sako D. Povilaitis.

Pašnekovo teigimu, prie skaitmeninio saugumo stiprinimo reikšmingai prisideda ir telekomunikacijų bendrovės. Pavyzdžiui, jos diegia pažangias saugumo priemones – ugniasienes, kurios filtruoja įtartinus numerius bei atpažįsta skambučius, apsimetančius vietiniais, nors iš tikrųjų yra gaunami iš užsienio. Sprendimai jau stabdo daug atakų, bet juos reikia toliau tobulinti, nes sukčiai tampa vis išradingesni.

Tačiau, pasak eksperto, pažangios apsaugos technologijos gali pasitarnauti tik tada, kai patys tėvai sąmoningai įsitraukia, domisi ir jomis naudojasi.

„Siekiant stiprinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, domėtis apsaugos technologijomis turėtų būti tėvų pareiga. Bet kokia nauja saugumo funkcija kartu gali būti pretekstas pokalbiui su vaiku, pavyzdžiui, kaip dažnai jam parašo svetimi kontaktai per žaidimų platformas ar socialinius tinklus, išsiaiškinant, ar vaikas jiems atsako. Vaikų skaitmeninis raštingumas didėja proporcingai su laiku, kurį mes, suaugę investuojame į jų tobulėjimą“, – apibendrina D. Povilaitis. 

Nors dauguma mūsų rūpinasi išmaniojo telefono, kompiuterio ar planšetės saugumu, retas susimąsto, kad ir televizorius gali tapti kibernetinių grėsmių taikiniu. Vis dėlto šiuolaikinių technologijų pasaulyje vis daugiau ekspertų pabrėžia: televizoriaus saugumas šiandien yra ne mažiau svarbus nei bet kurio kito išmanaus įrenginio.

Televizorius – langas į privačią erdvę

Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai beveik visada būna prijungti prie interneto – jie leidžia žiūrėti vaizdo turinį, jungtis prie asmeninių paskyrų, siųsti duomenis, o kai kurie modeliai turi net integruotas kameras ar mikrofonus. Visa tai sukuria naują, dažnai neįvertinamą kibernetinių grėsmių lauką.

Tarptautinės kibernetinio saugumo technologijų bendrovė „Bitdefender“ tyrimai rodo, kad namų tinklo įrenginiai kasdien patiria vidutiniškai 10 kibernetinių atakų. Didžiausias pažeidžiamumų skaičius nustatytas išmaniuosiuose televizoriuose – 34 proc.

„Naudotojai dažnai pamiršta, kad jų televizoriuje taip pat saugoma jautri informacija – nuo prisijungimų prie „Netflix“, „YouTube“ ar socialinių tinklų iki išmaniųjų namų valdymo duomenų. Todėl šio įrenginio apsauga turėtų būti tokia pat savaime suprantama, kaip ir telefono ar kompiuterio“, – sako „Samsung“ produktų treneris Andrius Mateika.

Žingsniai, kurie padės išvengti rizikų

Norint apsaugoti išmanųjį televizorių nuo kibernetinių grėsmių, pakanka laikytis kelių paprastų, bet svarbių taisyklių. Pirmiausia – reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Gamintojų pateikiami atnaujinimai ne tik pagerina įrenginio veikimą, bet ir ištaiso naujai aptiktas saugumo spragas.

Taip pat labai svarbu naudoti saugų namų „Wi-Fi“ tinklą – užtikrinkite, kad jis būtų apsaugotas stipriu slaptažodžiu ir neleiskite prie jo jungtis nepažįstamiems įrenginiams. Jei televizoriuje yra integruota kamera ar mikrofonas, rekomenduojama juos išjungti, kai jie nenaudojami – tai ypač svarbu tiems, kurie vertina privatumą.

Dar vienas esminis žingsnis – naudoti tik oficialias programėles ir vengti turinio iš nepatikimų šaltinių. Per trečiųjų šalių aplikacijas įrenginys gali būti užkrėstas kenkėjiškomis programomis, kurios renka asmeninius duomenis ar atveria prieigą išoriniams naudotojams.

Galiausiai, verta rinktis gamintojus, kurie rūpinasi įrenginio saugumu ne tik jo kūrimo metu, bet ir viso naudojimo laikotarpiu. Patikimi televizorių modeliai turi integruotas saugumo sistemas, kurios realiuoju laiku stebi galimus pažeidimus, saugo naudotojo duomenis ir padeda išvengti neleistinos prieigos. Tokios priemonės tampa būtinos šiandien, kai televizorius – tai nebe tik vaizdo įrenginys, bet visapusiška išmaniųjų namų ekosistemos dalis.

Papildoma apsauga su „Samsung Knox“

Ieškantiems aukštesnio saugumo lygio verta atkreipti dėmesį į televizorius su integruota saugos platforma. Vienas iš tokių sprendimų – „Samsung Knox“: daugiapakopė apsaugos sistema, įdiegta naujausiuose „Samsung OLED“ ir „Neo QLED“ televizoriuose. Svarbu tai, kad ši apsaugos sistema yra nuolat atnaujinama net 7 metus. Kartu naudotojai gauna ir „One UI“ aplinkos atnaujinimus, kurie prisideda prie ilgesnio įrenginio tarnavimo laiko ir užtikrina nuosekliai aukštą saugumo lygį.

Ši technologija užtikrina ne tik pasyvią, bet ir aktyvią apsaugą – realiojo laiko sistema stebi operacinės aplinkos vientisumą, aptinka bandymus pažeisti ar modifikuoti programinę įrangą ir blokuoja grėsmes dar joms neprasidėjus. Be to, naudotojai gali patys nustatyti, kurios funkcijos ar programėlės bus pasiekiamos, o kurios – ribojamos, taip išlaikant visišką kontrolę.