Lietuvių sukurtą draudimo paslaugų agregatorių „Edrauda.lt“ įsigijo vienas iš sparčiausiai augančių internetinio draudimo inovatorių Vidurio ir Rytų Europoje „Netrisk Group“. Palyginti, išsirinkti ir internetu įsigyti skirtingų draudikų paslaugas siūlanti lietuviška platforma jungiasi į sparčiai populiarėjančių regioninių draudimo agregatorių šeimą, kurią sudaro tokie vardai kaip „Netrisk.hu“, „Biztositas.hu“, „Klikpojisteni.cz“, „Porovnej24.cz“ ir „Netfinancie.sk“.

„Nuo pat įkūrimo 2009 metais kėlėme sau tikslą demokratizuoti šalies draudimo sektorių, kad žmonės, rinkdamiesi automobilio, būsto, kitas draudimo paslaugas, galėtų palyginti skirtingų bendrovių pasiūlymus“,- teigia „Edrauda.lt“ direktorė ir viena iš įkūrėjų Rima Kazlauskaitė: „Šiandien mes turime jau beveik 150 000 klientų, o tai reiškia, jog visuomenėje įsitvirtina patogesnio ir taupesnio draudimosi įpročiai.“ Pasak „Edrauda.lt“ bendraįkūrėjo ir valdybos nario Dainiaus Alkino, „Netrisk Group“ dėmesys yra didelis įvertinimas, o tarptautinės grupės patirtis bei investicijos užtikrins spartesnį bendrovės augimą bei leis pasiūlyti Lietuvos žmonėms papildomų inovacijų.

„Netrisk Group“ korporatyvinės plėtros direktoriaus Dávid Kárpáti teigimu, lietuvių bendrovės įsigijimas atspindi bendrą strateginę grupės plėtros kryptį: „Stipri „Edraudos“ komanda bei jos pasiekimai Lietuvos rinkoje mums daro didelį įspūdį. Tikime, kad dalinimasis žiniomis ir ekspertize leis užtikrinti tolesnį tvarų augimą visame regione.“

Be Lietuvos, „Netrisk Group“ savo veiklą vykdo Vengrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Grupė priklauso pasaulyje lyderiaujančiai privataus kapitalo bendrovei „TA Associates“ bei technologinių investicijų fondui „MCI EuroVentures“.

Kartu su „Edrauda.lt“ įsigijimu darbą grupėje pradeda ir naujasis „Netrisk Group“ vadovas Robert Sokolowski. Milžinišką patirtį draudimo sektoriuje sukaupęs R. Sokolowski žada dar labiau sustiprinti grupės lyderio pozicijas regione, toliau vienijant skirtingose šalyse pirmaujančius draudimo agregatorius bei išskirtinį dėmesį sutelkiant į vartotojo apsipirkimo patirtį renkantis, palyginant ir įsigyjant draudimo polisus internetu.

Iki įvykstant sandoriui su tarptautine internetinio draudimo grupe, pagrindinė „Edrauda.lt“ akcininkė buvo uždaroji akcinė bendrovė „ME Investicija“, tarp kurios valdomų investicijų yra didžiausią nuosavų vilkikų parką Europoje valdanti „Girteka Logistics“ bei komercinio nekilnojamo turto vystytojas „SIRIN Development“.

Šis klausimas daugelio Bitkoino ir kitų krypto valiutų entuziastų būtų tikriausiai nesuprastas.

Nuo 2009 metų, kada pasaulis pirmą kartą išgirdo apie Bitcoin, su juo susijusių užklausų kiekis
interneto paieškos sistemose padidėjo keliolika tūkstančių kartų. Dabar jau daugelis žino, kas yra
bitkoinas, kur galima jį išleisti arba kaip saugiai jį laikyti, tačiau dar nemaža paprastų vartotojų dalis
sunkiai gali atsakyti į klausimą, kur galima pritaikyti kripto valiutas. Pabandysime apžvelgti penkis
pagrindinius krypto panaudojimo variantus.

1.Mokėjimai

Bitkoinas gimė po 2008 ekonominės krizės ir buvo sukurtas kaip decentralizuota alternatyva
bankams, kai pašalinamas betkoks tarpininkas, o pinigai pervedami tiesiogiai tarp vartotojų. Tačiau
atsitiko taip, kad vis labiau nueinama nuo minties naudoti Bitcoin, kaip mokėjimo priemonę. Jis tam
tapo per lėtas, brangus, sunkiai tobulinimas ir turi keletą kitų sunkiai sprendžiamų problemų. Tačiau
yra galybė kitų kripto valiutų, kurios pasiruošusios užimti ateities pinigų vietą. Galima paminėti XRP,
Stellar ar Nano.

2.Decentralizuoti Finansai (DeFi)

Bitkoinas iškėlė decentralizuotų pinigų klausimą, o vėliau jau jis buvo pakeltas į kitą lygmenį. DeFi tai
yra galybė instrumentų, kurie leidžia mums įprastus finansinius procesus perkelti į internetą, juos
vykdyti be bankų įsikišimo ir ,tokiu būdu, pilnai valdyti savo finansus. Prie svarbiausių DeFi funkcijų
(kurios vykdomos skirtingų aplikacijų ir kriptovaliutų) galima būtų priskirti: decentralizuotas valiutų
keityklas, stabilias monetas (angl. stablecoins), skolinimosi platformas, likvidumo suteikimą už
palūkanas ir t.t. Žinomiausia kripto valiuta, kuri dominuoja DeFi ir stovi už visų pagrindinių aplikacijų
– Etherium. Norėdami naudotis išvardintomis DeFi funkcijomis, greičiausiai turėsite piniginėje laikyti
Etherium, o tai jau konkretus kriptovaliutos panaudojimas praktikoje.

3.Technologijos variklis

Egzistuoja labai daug kripto valiutų, kurios neturi jokio akivaizdaus panašumo su pinigais (išskyrus tai,
kad jomis prekiaujama biržose). Yra technologinių sprendimų (draudimas, žaidimai, debesų
kompiuterija, autorinių teisių apsauga ir t.t.), kurie sukurti remiantis blockchain technologija. Ir visi
tie projektai turi savo kripto monetas, kurios paprastai atlieka kelias pagrindines funkcijas. Jos gali
tarnauti kaip vidinis mokėjimo įrankis (pvz. kripto žaidimas naudoja savo monetą žaidimo tobulinimų
pirkimui). Tai pat jos gali tarnauti kaip garantas. Kuo daugiau monetų yra tarp skirtingų žmonių, tuo
didesnė yra aplikacijos decentralizacija ir ,tokiu būdu, ji sunkiau pažeidžiama.

4. Investavimas

Labiausiai kontraversiškas kripto valiutų panaudojimo būdas. Klasikiniai finansų ekspertai vis dar
atsisako pripažinti kripto valiutas kaip atskirą investicinį produktą. Tai kripto valiutų kaina nepastovi,
tai institucinės kontrolės joms nėra, todėl nusikaltėliai jas naudoja. Tačiau tai jau nueinantis nuo
scenos teatras. Bitkoinas ir kitos kriptovaliutos aktyviai skverbiasi į vis didesnio rato investuotojų
investicinius portfelius.

5. Vertės išsaugojimas

Mūsų pasaulis jau daug metų išgyvena neaiškumą dėl klasikinės finansų sistemos. Milžiniškos
valstybių skolos, bankų žlugimai, kosminė infliacija ir pasikartojančios ekonominės krizės. Tokioje
situacijoje iškyla klausimas ne tik kaip uždirbti pinigus, bet ir kaip apsaugoti jų vertę. Ilgą laiką
instrumentu, kuris padėdavo saugoti pinigų vertę, buvo auksas. Jis ir išlaiko tokias pozicijas, tačiau vis
daugiau šnekama apie naują favoritą – bitkoiną. Pastaroji kriptovaliuta, nors ir labai volatili,
investuotojams padeda ne tik apsaugoti finansus nuo nuvertėjimo, bet ir smarkiai uždirbti.

užsakymo numeris: 2021083104

Sparčiai augančiam IT sektoriui tenka verstis per galvą, kaip didėjant skaitmenizuotų paslaugų poreikiui užtikrinti augančią naujų darbuotojų paklausą. Sklandus atrankos procesas, naujoko įvedimas į organizaciją ir nuolatinis darbuotojų nuotaikų matavimas turėtų būti tie kertiniai dalykai, kurie padėtų organizacijoms ne tik išlaikyti didelį tempą, bet ir auginti stiprią įmonės komandą.

Kaip pritraukti ir išlaikyti profesionalus? Kodėl būtina skatinti darbuotojus drauge auginti verslą? Kodėl yra svarbu matuoti mikroklimatą organizacijoje ir kaip reikėtų teisingai tai daryti? Įžvalgomis dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė dr. Raimonda Alonderienė.

Pasitikėjimo rodiklis – rekomenduoti naujokai

Direktorė pabrėžia, kad kiekvieną kandidatą stengiasi kruopščiai atsirinkti, tačiau patirtis parodė, kad paieškas gerokai sutrumpina ir efektyviai padeda įmonėje jau daugelį metų veikianti rekomendacijų programa.

„Darbuotojai rekomenduoja naujus kolegas bei stengiasi į organizaciją atvesti tokius komandos narius, su kuriais patys norėtų drauge darbuotis vienoje komandoje. Būtent esami organizacijos nariai ne tik puikiai žino darbo pobūdį, bet ir kaip atsirinkti tokį komandos narį, kuris puikiai įsilietų į bendruomenę ir kurtų išliekamąją vertę ne tik organizacijai, bet ir klientui“, – įsitikinusi vadovė.

R. Alonderienės teigimu, nuo 2015 metų net penktadalis naujų įmonės darbuotojų prisijungė per asmenines kolegų rekomendacijas. Už rekomenduotą ir atrinktą kandidatą „Devbridge“ įmonėje laukia dosnus finansinis paskatinimas, siekiantis kelis tūkstančius eurų.

„Finansinė motyvavimo priemonė skiriama ir tam, kuris rekomendavo, ir naujai prisijungusiam kolegai. Mums ypač svarbu, kad visi komandos nariai stengtųsi pritraukti tokius naujokus, su kuriais patys norėtų ne tik dirbti, bet ir mums drauge padėtų auginti stiprią organizaciją. Nuo šių metų pradžios darbuotojai jau yra pateikę daugiau nei šimtą potencialių kandidatūrų“, – atskleidžia R. Alonderienė.

Naujoko suradimas ir įvedimas – visos organizacijos reikalas

„Devbridge“ kasmet įdarbina daugiau nei šimtą naujų darbuotojų, šį mėnesį prie įmonės prisijungs jau 600-tasis darbuotojas. Nors IT srityje vienas iš svarbiausių organizacijos augimo veiksnių yra į pirmąjį planą iškelti techniniai kandidatų gebėjimai ir procesų išmanymas, vis dėlto R. Alonderienė pabrėžia, kiek esi tinkamas darbui, organizacijai ir komandai lemia ne vien tik ištobulintos kompetencijos, solidi darbo patirtis ar motyvacija, bet ir darbdavio bei kandidato sutampančios vertybės.

„Ar tiksi organizacijai, pritapsi prie kolektyvo, lemia ir kiek sutampa abiejų pusių vertybės, lūkesčiai bei darbo kultūra. Rasti idealų kolektyvą ar darbdavį visada yra sudėtinga, tačiau verta įsivertinti, kokie dalykai jums itin svarbūs, ką galite toleruoti, o ko – ne. Visus šiuos dalykus padeda įvertinti esami įmonės darbuotojai, vadovai, kurie ne tik aktyviai įsitraukia į atrankos procesus, bet ir jaučia didelę atsakomybę parekomenduoti gerą kandidatą, o vėliau jį įdarbinus, prisidėti prie jo adaptacijos proceso. Tačiau ypač svarbu kandidatui sąmoningai pažinti savo vertybes ir lūkesčius, o darbuotojui, kuris parekomendavo – skaidriai išaiškinti darbo kultūrą, vertybes ir pagrindinius komandinio darbo aspektus. Ir darbdavys, ir kandidatas po viso atrankos proceso turi būti tikri, kad vieni kitiems tinka ir kartu galės daug pasiekti“, – teigia vadovė.

Pasak įmonės atstovės, vienas iš esminių darbuotojo įvedimo kokybės veiksnių yra vadovo individualus darbas su naujuoju komandos nariu. Kiekvienas karjeros pokytis reikalauja papildomo jo dėmesio, globos ir laiko investicijų. Būtina ieškoti ir mentoriaus organizacijos viduje, kuris sunkiose situacijose ar klausimuose padėtų greitai surasti visus atsakymus bei įtrauktų į neformalias komandos veiklas.

Krizes aplenkti padės pulso pasimatavimas

Anot direktorės, organizacijos kultūros pagrindas ir pamatinės vertybės buvo suformuotos nuo veiklos pradžios, kai komandą sudarė vos keli žmonės, jos nepakito iki šių dienų. Todėl ypač svarbu, kad darbuotojai ne tik puoselėtų tai, bet ir jaustųsi to dalimi, todėl kiekvieną ketvirtį organizacijoje yra matuojamas eNPS rodiklis (angl. Employee Net Promoter Score), kuris atskleidžia, kiek stiprus yra darbuotojų noras nuoširdžiai rekomenduoti kitiems savo kompaniją.

„Vertybių, įmonės tikslų suvokimas padeda suprasti ir savo darbo reikšmę, savo indėlį į įmonės sėkmę bei svarbą, todėl kiekvieną ketvirtį siunčiame darbuotojams apklausas. Tačiau mūsų tikslas ne gerinti rodiklius ir viešai džiaugtis gerėjančiais skaičiais, tačiau suprasti kiekvieną darbuotoją, kuris argumentuoja savo nuomonę ir išsako tai, kas galbūt mums ir nėra malonu. Jaučiame, kad toks formatas labai priimtinas mūsų kolegoms, nes sulaukiame daug atvirų ir išsamių komentarų. Mūsų tikslas pastebėti negeras tendencijas ir kuo skubiau ieškoti sprendimų. Dažnai pasitaiko atvejų, kai įmonės sąmoningai siunčia tokias apklausas po įspūdingų organizacijos renginių ar išmokėtų premijų, tačiau mes stengiamės pasirinkti kuo neutralesnį metą, kad galėtume objektyviai įsivertinti tiek naujai prisijungusių, tiek ir ilgamečių darbuotojų nuotaikas“, – pataria R. Alonderienė.

Tačiau vadovė atkreipia dėmesį, kad tai tik vienas iš įrankių matuoti mikroklimatą organizacijoje. Derėtų nepamiršti bei praktikuoti ir reguliarius darbuotojų susitikimus su tiesioginiu vadovu. Daug dėmesio reikėtų skirti ne tik atviram pokalbiui apie kasdienius darbus, bet ir nuolatiniam kiekvieno darbuotojo emocinės būsenos aptarimui.

Apie įmonę:

„Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausio lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkoms. Pagrindinis kompanijos tikslas – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, kurie padėtų sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 590 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, Varšuvos, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

Prieš mažiau nei dešimtmetį, 2012 m., veiklą Estijoje kaip startuolis pradėjusi bendrovė „EveryPay“ tarptautinio žurnalo „Global Banking&Finance Review“ paskelbta geriausia nauja mokėjimo paslaugų teikėja Vidurio Europoje.

Kiekvienais metais „Global Banking&Finance Review“ įteikia apdovanojimus pasižymėjusioms finansų sektoriaus įmonėms visame pasaulyje. Viena iš kategorijų yra skirta geriausiems naujiems mokėjimo sprendimų teikėjams (Best New Payment Solution Provider) Europoje ir už jos ribų.

Estijos bendrovė „EveryPay“, pradėjusi veiklą mažiau nei prieš 10 metų kaip startuolis, o dabar išaugusi į pirmaujančių Baltijos šalių bankų partnerę, 2020 metais laimėjo geriausios naujos mokėjimo sprendimų teikėjos Vidurio Europoje titulą.

Pasak debesijos pagrindu skaitmeninių mokėjimų platformą siūlančios „EveryPay“ vadovo Lauri Tederio, pasiektas pripažinimas rodo, kad įmonė eina teisingu keliu ir atėjo laikas siekti dar ambicingesnių tikslų.

„Galime pasidžiaugti, ką pasiekėme bendradarbiaudami su stipriausiais Baltijos šalių bankais. Mūsų tikslas – toliau tobulinti teikiamas paslaugas ir klientams siūlyti aukščiausius standartus atitinkančią jų kokybę. Pelnytą tarptautinį apdovanojimą matome kaip ženklą, kad metas savo veiklą plėsti ir į kitas Europos šalis“, – sako L. Tederis.

Bendrovė „EveryPay“ įkurta 2012 m., siekiant patenkinti modernių mokėjimo sprendimų poreikį rinkoje. Šiuo metu įmonė bendradarbiauja su tokiais pirmaujančiais regiono bankais kaip „Swedbank“, SEB ir LHV bei klientams siūlo inovatyvias atsiskaitymo galimybes.

Klientai mokėjimus gali atlikti naudodami universalią banko ir sprendimo „LinkPay“ mokėjimo nuorodas, kurias įmonės gali išsiųsti klientams žinute, QR kodu ar el. paštu. Neseniai bendrovė atnaujino ir savo mokėjimo nuorodos paslaugą, suteikdama galimybę pridėti automatinį nuorodos numerį.

„Global Banking&Finance Review“ yra tarptautinis Jungtinėje Karalystėje  leidžiamas finansų leidinys, sulaukiantis daugiau nei 3 mln. apsilankymų per metus. 2011 m. leidinys pradėjo rengti kasmetinius „Global Banking&Finance Awards“ apdovanojimus, skirtus įvertinti svarbiausius pokyčius finansų sektoriuje.

„Global Banking&Finance Review“ interviu su „EveryPay“ vadovu Lauri Tederiu galite perskaityti čia.

Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai kurie žmonės galbūt jau net neprisimena, kada pastarąjį kartą rankose laikė grynuosius pinigus. Mokėjimai be grynųjų ir toliau vaidins svarbų vaidmenį valdant koronaviruso grėsmes.

Finansinių technologijų bendrovės FIS tyrimas atskleidė, kad pernai pirmą kartą atsiskaitymai skaitmeniniais pinigais visame pasaulyje pralenkė mokėjimus grynaisiais. Tokiose šalyse kaip Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Norvegija, Švedija ir Australija mokėjimai parduotuvėse grynaisiais pinigais sumažėjo perpus ar net daugiau. Panašią tendenciją atspindi ir Lietuvos banko statistika. Pokyčiai neabejotinai skatina ieškoti naujų sprendimų, kurie išplėstų galimybes atsiskaityti nenaudojant grynųjų pinigų. Kokias tendencijas galėsime matyti artimiausioje ateityje?

„Pirk dabar, mokėk vėliau“

Vieniems auginant rekordinius indėlius bankuose, kiti pirmiausia rūpinsis padengti kasdienes išlaidas. Jeigu jie turėtų galimybę už brangesnius pirkinius mokėti lanksčiau, nelendant į santaupas, streso dėl tokių pirkinių būtų patiriama kur kas mažiau. 

Paslaugas pagal principą „pirk dabar, mokėk vėliau“ be palūkanų kai kuriose šalyse jau siūlo „PayPal“.  Jungtinėje Karalystėje „PayPal“ teikiama paslauga „Pay in 3“ leidžia mokėjimą už prekes išskaidyti į tris vienodas dalis be palūkanų, analogišką paslaugą „Pay in 4“ „Paypal“ teikia JAV. Manau, tik laiko klausimas, kada tokios mokėjimų išskaidymo paslaugos ateis į mažesnes rinkas. 

Mokėjimai per superprogramėles

Superprogramėlėmis (angl. superapps) vadiname skėtines programėles, kuriose telpa platus spektras paslaugų nuo maisto pristatymo iki taksi užsakymo. Tokios programėlės kaip „Alipay“ ar „Grab“ dėl pandemijos tapo dar universalesnės ir įtraukė daugiau atsiskaitymo galimybių. Jų augimas ir populiarėjimas aiškiai rodo, kad mokėjimų ateitis priklauso „vieno paspaudimo“ principui, kai bet kuris pirkinys, užklausa ar sandoris vyks vienu ekrano spustelėjimu.

Superprogramėlės galėtų padėti ne tik parduoti, padidinti paslaugų teikėjų pasiekiamumą, bet ir stebėti vartotojų elgseną ir suteikti duomenų jų pokyčių analizei.

QR kodo bumas

Technologija, savo valandos laukusi daugiau nei dešimtmetį — ir pagaliau ta valanda išmušė. Paprasti ir universaliai pritaikomi QR kodai pandemijos metais tapo vienu populiariausių mokėjimo įrankių pasaulyje. Fiziškai atspausdintų kodų ir elektroninių piniginių integravimas kol kas labiau paplitęs Pietryčių Azijos šalyse, tačiau augimas stebimas ir kitur.

QR kodus nėra sudėtinga integruoti, todėl jie galėtų tapti patraukliu įrankiu smulkiesiems prekybininkams, norintiems pasiūlyti savo klientams saugesnę galimybę atsiskaityti be grynųjų pinigų.

Auga „ApplePay“ ir kiti mPOS

Prie mobiliųjų kasos terminalų (mPOS) priskirtina ir „ApplePay“ funkcija, kuri leidžia susimokėti bekontakte banko kortele naudojant „Apple“ išmanųjį įrenginį. „iPhone“ turėtojų, aktyvavusių „ApplePay“ funkciją savo įrenginiuose, skaičius prasidėjus pandemijai pasaulyje išaugo nuo 441 mln. 2019 m. rugsėjo mėn. iki 507 mln. 2020 m. rugsėjį. Tuo metu jau 51 proc. „iPhone“ vartotojų visame pasaulyje savo telefonuose buvo aktyvavę „ApplePay“. Mokėjimų su „ApplePay“ skaičius tuo pat metu augo daugiau nei 30 proc. Manau, kad patogumas ir saugesnis atsiskaitymas spartins ne tik „Apple Wallet“, bet ir visų kitų mPOS augimą.

Didėja biometrinių duomenų svarba užtikrinant saugumą

Augant elektroninių mokėjimų kiekiui, jiems darantis vis sudėtingesniems, neišvengiamai daugėja ir sukčiavimų, todėl vartotojų tapatybės patikra paslaugų teikėjams tampa dar didesniu iššūkiu.

Biometriniai duomenys skaitmeniniuose mokėjimuose yra papildomas saugiklis kovojant su galimomis apgavystėmis. Naudojant unikalias vartotojų ypatybes ar vietos nustatymo duomenis realiuoju laiku, galima patikrinti vartotojo skaitmeninę tapatybę ir išvengti sukčiavimo ar paskyros vagystės. Europos Sąjungoje galiojant prievolei užtikrinti saugesnį autentiškumo patvirtinimą (angl. Strong Customer Authentication) internetu atliekamoms operacijoms, pagal kurį privalomas dviejų veiksnių autentifikavimas visoms internetinėms operacijoms ir bekontakčiams mokėjimams ES, biometriniai duomenys yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių. Paprastoms grėsmėms technologiškai tobulėjant, sunkiau suklastojamų biometrinių duomenų svarba tik didės.

Marius Galdikas yra finansinių technologijų bendrovės „ConnectPay“ vadovas, finansinių technologijų rinkos ekspertas

Viena didžiausių Lietuvoje finansinių technologijų UAB „ConnectPay“ pradeda teikti įmokų surinkimo internete paslaugas. Šiemet keturis kartus pajamas auginusi „ConnectPay“ kitais metais planuoja paaugti dar 150 proc. ir pasiekti 11,4 mln. eurų pajamas, o kolektyvą plėsti iki 100 žmonių.   

Lapkričio gale Lietuvos bankas patenkino „ConnectPay“ prašymą papildyti jos turimą elektroninių pinigų įstaigos licenciją teise teikti dvi papildomas mokėjimo paslaugas – mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos.

Šios dvi paslaugos kartu su įmonės viduje sukurtais el. produktais leido „ConnectPay“ pasiūlyti įmokų surinkimo paslaugas el. prekybininkams. Įmokų surinkimo internetu rinkoje Lietuvoje šiuo metu dominuoja didieji bankai ir dvi finansų technologijų įmonės „Paysera“ ir „NeoPay“.

„Su mokėjimų inicijavimo paslauga pradžioje startuosime Suomijos, Olandijos ir Vokietijos rinkose. Savo prekybininkams suteiksime galimybę priimti įmokas ne tik iš minėtų šalių, bet ir iš daugelio kitų Europos valstybių bankų bei jiems teiksime papildomas paslaugas, suteikiančias galimybę gerinti pirkėjų registracijos procesą el. parduotuvėje. Lietuvoje mokėjimų inicijavimo paslaugą pristatyti planuojame antroje kitų metų pusėje“, – sako Šarūnas Legeckas, „ConnectPay“ verslo plėtros vadovas.

Pajamos augo keturis kartus

Šių metų trečiojo ketvirčio gale „ConnectPay“ metinė aptarnautų mokėjimų vertė siekė 3,56 mlrd. Eur. Remiantis naujausiais Lietuvos banko duomenimis, „ConnectPay“ yra antra didžiausia elektroninių pinigų įstaiga Lietuvoje pagal aptarnaujamų mokėjimų vertę.

„Nepaisant to, kad šie metai visam pasauliui yra išskirtiniai ir pilni iššūkių, mūsų pajamos šių metų sausio–rugsėjo mėn. sudarė 3,6 mln. Eur – 4 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Kitais metais ketiname paaugti 2,5 karto ir pasiekti maždaug 11,4 mln. Eur metines pajamas. Vienas iš augimo variklių bus mūsų minėti nauji produktai“, – pasakoja Š. Legeckas.

​Per šiuos metus taip pat sparčiai augo „ConnectPay“ darbuotojų skaičius. 2020 m. kolektyvas padidėjo 70 proc. – nuo 35 iki 60 darbuotojų. Kitais metais bendrovė ketina darbuotojų skaičių išplėsti iki 100.

„ConnectPay“ veiklą pradėjo 2018 m. Įmonė orientuojasi į klientus, kurie daugiausia savo veiklą vykdo internete. Bendrovė suteikia galimybę verslo klientams atsidaryti IBAN tipo sąskaitą, gauti ir siųsti mokėjimus.

„Shopify“, vienoje populiariausių pasaulyje e. prekybos platformų, kurią naudoja ir lietuviškos e. parduotuvės, integruota galimybė atsiskaityti per mokėjimų operatorių Paysera. Lietuvių fintech įmonei tapus oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi, šią platformą naudojatys e. prekybininkai galės keliais mygtuko paspaudimais aktyvuoti pirkėjų atsiskaitymus per Baltijos šalyse veikiančias finansų įstaigas.

„Iki šiol „Shopify“ el. parduotuvėms nebuvo iškart integruotos galimybės priimti pirkėjų atsiskaitymų per Baltijos šalyse veikiančius bankus, kaip ir per „Paysera“. Tam prekybininkams reikėjo pasirašyti papildomas sutartis, investuoti į programavimą, naudoti papildomas nuorodas į kitas sistemas. Dabar to nebereikia”, - sako Vytenis Morkūnas, didžiausios Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos „Paysera LT“ generalinis direktorius. Mums tapus oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi, praktiškai kiekvienas e. parduotuvės vadovas savarankiškai gali aktyvuoti atsiskaitymus per Baltijos šalių finansų įstaigas”.

Pasak V. Morkūno, e. komercijos milžinė oficialiems mokėjimų operatoriams kelia patikimumo, apyvartos ir kokybinius reikalavimus, todėl  „Shopify“ mokėjimų operatoriaus statusas suteiks papildomo pasitikėjimo įmone, kuri nuolat plečia partnerių tinklą užsienio rinkose.

Lietuvos banko duomenimis, „Paysera LT“ yra didžiausia elektroninių pinigų įstaiga (EMI) Lietuvoje. Bendrovė teikia pinigų surinkimo internete, pervedimų, valiutos konvertavimo, bilietų platinimo ir kitus mokėjimo sprendimus. Bendrovės įmokų surinkimo sprendimais naudojasi apie 90 proc. el. parduotuvių Lietuvoje. Per metus „Paysera” mokėjimų sistemoje ir mobilioje programėlėje atliekama 6 mlrd. EUR operacijų, tai 16 mln. Eur operacijų kasdien. Pinigų perlaidos vyksta 23-imis valiutomis ir pasiekia 180 pasaulio šalių. „Paysera“ įmonės Lietuvoje ir Kosove tapo pirmosiomis, kurioms suteiktos EMI licencijos šiose šalyse.

Tolesnis dviženklis šalies fintech sektoriaus augimas, naujas startuolių ir bankų partnerystės etapas bei už šalies sienų pripažinimo sulaukiantys Lietuvoje sukurti produktai. Tokias pagrindines tendencijas rinkoje stebi finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“, pradedantis skaičiuoti antrus savo veiklos metus.

„Fintech Week Lietuva“ renginį vainikavusiuose apdovanojimuose lietuvių įkurtas fintech startuolis „Bankera“ pripažintas geriausią fintech sprendimą verslui sukūrusia įmone. „Bankera“ įvertinta už tai, kad parodė didžiausią solidarumą COVID-19 kontekste ir sukurtu inovatyvia smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo sprendimu prisidėjo prie tvarios ateities tikslų įgyvendinimo verslo bendruomenėje.

„Būdami lietuviška fintech įmone ir teikdami skaitmenizuotas finansines paslaugas, pirmiausia siekiame kurti vertę mūsų šalies ekonomikai. Tad džiaugiamės, kad „Bankera“ kuriami sprendimai susilaukia įvertinimo ne tik tarptautiniu, bet ir Lietuvos mastu. Savo idėją jau baigiame realizuoti, tad finansavimo paslaugas smulkiam bei vidutiniam verslui pradėsime teikti artimiausiu metu. Manome, kad verslas įvertins skaitmeninių sprendimų pranašumus - prieinamą kainą, greitį ir lankstumą. Be to, savo paslaugomis tikimės prisidėti ne tik prie Lietuvos kaip fintech šalies vardo garsinimo, bet ir didesnio konkurencingumo finansinių paslaugų rinkoje”, - teigia „Bankera“  bendraįkūrėjas Vytautas Karalevičius.

Balandžio pabaigoje Europos Komisijos inicijuotame hakatone „Bankera“ sukurtas sprendimas, skirtas trumpalaikiam smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui, buvo pripažintas geriausiu „Skaitmeninių finansų“ kategorijoje. „Bankera“ tapo vienintele lietuvių komanda, pelniusia vieną iš šešių pagrindinių Europos Komisijos hakatono apdovanojimų. 

Virtuali finansinių technologijų konferencija „Fintech Week Lithuania“, vykusi birželio 15-18 dienomis, buvo vainikuota Lietuvos fintech apdovanojimų finalu. Renginio metu išdalinta 10 apdovanojimų industrijos lyderiams, kuriuos vertino ir išrinko specialiai sudaryta tarptautinė ekspertų komisija.

„Fintech Week Lithuania“ virtualią konferenciją birželio 15-18 d. organizuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „ROCKIT“, „Fintech Lithuania“ ir „Fintech Hub LT“ asociacijos.

„Bankera“ – jau daugiau nei kelerius metus veikianti FinTech įmones vienijanti ekosistema, kurią įkūrė trys verslininkai iš Lietuvos: Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas. „Bankera“ šiuo metu siūlo skaitmenizuotus mokėjimo sprendimus tiek privatiems asmenims, tiek verslo įmonėms, ieškančioms patogesnių ir pigesnių mokėjimų bei kasdienių finansinių operacijų valdymo būdų.

Per šiuos metus skaitmeninio identifikacijos sprendimo „Smart-ID“ naudotojų Lietuvoje padaugėjo tris kartus – dabar juo naudojasi daugiau kaip 600 tūkst. šalies gyventojų. Baltijos šalyse Estijos IT bendrovės „SK ID Solutions“ sukurtu įrankiu iš viso naudojasi 1,5 mln. žmonių. Dabar jau 4-ių didžiausių Lietuvos bankų klientai gali naudotis „Smart-ID“: „Luminor“ ir Šiaulių bankas šį identifikacijos sprendimą įdiegė per pastarąjį mėnesį.