Įsikėlus į naują būstą ar atėjus laikui atnaujinti namų interneto paslaugos sutartį, neišvengiamai tenka spręsti klausimą, kokios spartos ryšį pasirinkti. Deja, operatorių svetainėse pateikiami megabitų ar gigabitų per sekundę skaičiai eiliniam vartotojui dažnai kalba tik skaičiais, o ne kur jie reikalingi. Ekspertai primena, jog namų interneto paieškos neturi priminti loterijos, nes jo spartos poreikius galima nesunkiai išsiaiškinti pagal namuose gyvenančių žmonių skaičių ir jų veiklas.

Prieš keletą metų buvo gajus posakis, kad pasaulyje neegzistuoja toks dalykas, kaip per greitas internetas. Vis dėlto ryšio technologijoms Lietuvoje sparčiai vystantis, jų pajėgumo asortimentas spėjo ne tik pasivyti vartotojų poreikius, bet ir juos pralenkti. Tad nenuostabu, jog pasirinkus netinkamai, neišnaudojami greitaveikos resursai kiekvieno mėnesio pabaigoje gali virsti bereikalingai išmestais pinigais arba atvirkščiai – versti kasdien kęsti diskomfortą.

„Pats paprasčiausias būdas apskaičiuoti minimalią reikalingą namų interneto spartą – gyventojų skaičių padauginti iš 30 Mb/s, tačiau prieš padedant parašą po paslaugų sutartimi vertėtų atsižvelgti ir į tokias būsto gyventojų veiklas, kaip nuotolinis darbas, internetiniai žaidimai ar aukštos kokybės vaizdo įrašų peržiūra. Pastarieji asmeniui numatytos minimalios greitaveikos poreikius, kurie, statistiniais duomenimis, ir taip nuolat auga, gali išpūsti net porą ar daugiau kartų“, – įspėja „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Vienas asmuo, daugiausia laiko praleidžiantis biure

Pasak A. Strolios, ieškant namų interneto vieno gyventojo būstui, žvilgsnis racionaliai krypsta į pigiausius ir mažiausios greitaveikos planus. Juo labiau, kai žmogus didžiąją paros dalį būna darbovietėje, kurioje, tikėtina, yra kokybiškas ir pajėgus internetas. Tokiu atveju turėtų būti svarbu, kad ryšys tiktų laisvalaikio veikloms – leistų sklandžiai naršyti bent jau 10 Mb/s kokybės  ryšio pageidaujančiuose socialiniuose tinkluose, skaityti naujienas ir mėgautis vaizdo transliavimo platformos įrašais, kurių peržiūrai 1080p raiška reikalingas 10 Mb/s, o 4K kokybe – 25 Mb/s spartos internetas.

„Tačiau net ir 30 Mb/s spartą siekiančio mobiliojo interneto kasdienybėje ne visada pakaks. Prireikus prieš skrydį atsisiųsti mėgstamo serialo sezoną, „Spotify“ grojaraštį ar įrenginio programinės įrangos atnaujinimą, tai gali trukti ilgiau ir nepalikti spartos išteklių kitoms tuo metu atliekamoms internetinėms veikloms. Be to, namuose apsilankius svečiams, kurių prisijungimas prie namų interneto gali trikdyti vaizdo peržiūrą ir kitą ryšiui reiklesnę susibūrimų veiklą. Sakyčiau, jog šiam scenarijui turėtų geriausiai tikti nedidelį rezervą turintis bent 250 Mb/s spartos planas, gebantis susidoroti su kartais išaugančiais vieno gyventojo poreikiais“, – pataria pašnekovas.

Du iš namų dirbantys asmenys

Pandemijos nulemtas nuotolinio darbo bumas daugeliui žmonių praktiškai įrodė, jog iki tol jų kasdienius poreikius tenkinusio namų interneto gali nebepakakti darbinėms užduotims, tą ypač pajuto naudojusieji mobilųjį namų internetą. Anot žinovo, pastarasis turi vieną minusą – jo sparta nėra pastovi ir yra nuolat dalinama kaip tortas visiems tuo metu vietovėje prisijungusiems vartotojams. Todėl piko valandomis norint sklandžiai dirbti ar prijungus keletą įrenginių, gali tekti susidurti su įvairiais strigimais. Turint tai omenyje, jei yra galimybė, keliems viename būste gyvenantiems, o juo labiau dirbantiems, asmenims geriausia rinktis nors ir mažiausios spartos, bet šviesolaidinio interneto planą, kurio sparta visada bus „garantuota“.

„Iš pirmo žvilgsnio, galėtų pasirodyti, jog darbui iš namų ypatingos greitaveikos nereikia. „Zoom“, „Microsoft Teams“ ir „Google Meet“ vaizdo konferencijų programų poreikiai, net ir pasirinkus geriausią kokybę, neviršija 5 Mb/s, o „Slack“ bei el. pašto programos gali komfortiškai veikti net ir su mažesne interneto sparta. Iššūkis namų internetui kyla prireikus iš debesijos talpyklų ar į jas persikelti daugiau atminties užimančius dokumentus, nuotraukas ar redagavimui skirtą vaizdo medžiagą bei tai padauginus iš dviejų. Juo labiau, jei lanksčios darbo valandos vienam iš partnerių, kitam bedirbant, suteikia progą popietę pažiūrėti „YouTube“ arba „Netflix“. Taigi, siekiant apsisaugoti nuo bet kokių nesklandumų dviem iš namų dirbantiems žmonėms rekomenduočiau ne mažesnės, nei 250 Mb/s, spartos planą“, – kalba A. Strolia.

Trijų asmenų šeima, kurioje vaikas žaidžia kompiuterinius žaidimus

Šeimoje atsiradus asmeniui, žaidžiančiam kompiuterinius žaidimus, namų ūkio greitaveikos poreikiai paauga. Didžiausias iššūkis namų internetui, tikėtina, kils vakarais, kai po darbo tėvai norės atsipalaiduoti įsijungdami filmą ar žinias, o jaunėlis, tuo pat metu paruošęs pamokas, pasiners į greitos reakcijos žaidimus ar netgi papildomai nuspręs juos transliuoti tam skirtoje platformoje.

„Telia“ atstovo teigimu, kad nestrigtų aukštos kokybės internetinis žaidimas, reikia maždaug 25-30 Mb/s spartos ryšio, o aukštos kokybės jų transliacijai – dar maždaug 10 Mb/s. Vis dėlto, remiantis profesionalių žaidėjų patirtimi, varžantis ar siekiant e. sporto aukštumų, reikalinga turėti visada prieinamus 100 Mb/s. Tad tokiai šeimai optimalu rinktis 500 Mb/s namų interneto spartą.

Keturių asmenų šeima su mažais vaikais

Tėvams dieną praleidžiant darbe bei turint savarankiškai internetu dar negalinčių naudotis mažamečių, ypač didelė greitaveika nėra reikalinga. Minimalus reikalavimas jai – gebėti atlaikyti keturias skirtingas vaizdo transliacijas, jei vienas iš tėvų nuspręstų įsijungti tinklalaidę „YouTube“ platformoje, kitas – 4K raiškos „Netflix“ serialą, o mažieji – nesusitartų dėl to paties animacinio filmuko. Ekspertas sako, kad šiuo atveju namų ūkiui pakaktų 100-150 Mb/s.

Dideliame name gyvenančios kelios kartos 

Viename būste gyvenant kelių kartų atstovams, galima daryti išvadą, jog internetas kiekvienu paros laikotarpiu patirs tam tikrą apkrovą. Ją sudarys vyresniųjų žiūrima išmanioji televizija, nuotolinio darbo ar mokslo poreikiai, vaizdo transliacijos, klausoma muzika ir tradiciškai iššūkiu internetui tampantys žaidimai.

„Tokiems namams nepatarčiau taupyti interneto spartai, kadangi juose gyvenant daug asmenų, o juo labiau skirtingų kartų, būtų pakankamai sunku sudėlioti naudojimo tvarkaraštį ar suderinti, kad kiti šeimos nariai susilaikytų nuo ryšiui reiklių veiklų, kai tai reikalinga vienam ar kitam asmeniui. Šiuo atveju pats tinkamiausias pasirinkimas turėtų būti 1000 Mb/s (1 Gb/s) arba net 2 Gb/s spartos šviesolaidinis internetas, kuris visais atvejais gebės susitvarkyti su jam tenkančiomis didelėmis apkrovomis“, – apibendrina „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Milijardais vertinamų didžiųjų technologijų kompanijų: „Google“, „Amazon“, „Meta“ ir kitų laukia sudėtingi iššūkiai – technologijų raida subrandino naują decentralizuoto interneto kartą, kuri nebus palanki šiandienos gigantams.  Iš šių pokyčių daugiausiai laimės turinio kūrėjai ir paprasti vartotojai. Laimėti gali ir Lietuva, jeigu laiku suspės į permainų traukinį.

Web3 ‒ taip vadinamas naujosios kartos internetas į kurio vystymą kasmet investuojami dešimtys milijardų eurų. Jau dabar aišku, kad tai bus decentralizuotas, atvirais duomenimis grįstas ir demokratiškas internetas, kuriame mes dalyvausime per savo skaitmeninius dvynius.

Esame ant permainų slenksčio

„Ar galite įsivaizduoti dabartinį gyvenimą be socialinių tinklų, be „Google“, „Youtube“, „Spotify“, be programėlių išmaniuosiuose telefonuose? Juk tai ‒ daugelio internetu besinaudojančių žmonių kasdienybė.

Dar prieš 20 metų apie tai mažai žinojome, šiandien negalim be jų apsieiti, o greitai pratinsimės prie naujų galimybių, prie naujų būdų bendrauti, dirbti ir kurti internete“, ‒ sako Vytautas Kašėta, asociacijos „Crypto Economy Organisation“ (CEO) prezidentas.

CEO yra viena iš konferencijos „WEB3: Impact the Future“ organizatorių. Šiame Lietuvos Respublikos Seimo globojamame renginyje, kurį atidarys Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, o susirinkusiuosius sveikins Europos komisijos atstovai, bus aptariami pokyčiai bei galimybės, kurias atveria Web3 raida.

„Stovime ant permainų slenksčio. Ir dabar pats metas pagalvoti ir apsispręsti ko norime: stebėti pokyčius ar juose dalyvauti? Savalaikis ir koordinuotas finansų technologijų (FinTech) sektoriaus proveržis tapo Lietuvos sėkmės pavyzdžiu, tačiau dabar galime žengti dar toliau. Turime galimybę įsitraukti į dar didesnius globalius procesus“, ‒ teigia Saulius Galatiltis vadovaujantis įmonei „Bifinity“.

Ši bendrovė aptarnauja vieną pasaulinių kriptoturto lyderių ‒ „Binance“ grupę bei yra viena didžiausių Lietuvos pelno mokesčio mokėtojų, aplenkdama daugumą didžiųjų Lietuvos įmonių ir finansų institucijų.

Galimybė Lietuvai

„WEB3: Impact the Future“ organizatorių teigimu, renginio tikslas ne tik pristatyti pokyčius ir  atsiveriančias galimybes, bet ir kartu ieškoti būdų kaip Lietuva galėtų įsitraukti į šį virsmą.

„Prasidėjusi informacinės visuomenės transformacija yra negrįžtama ir ji keičia visus mums žinomus teisinius, mokestinius, finansinius, politinius, ekonominius ir socialinius institutus. Lietuvoje turime puikią galimybę nepramiegoti ir plėtoti šią besivystančią ekosistemą bei tapti reikšmingu kompetencijos ir traukos centru“, ‒ įsitikinęs advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka.

Dvejose salėse vyksiančioje konferencijoje dėmesys bus skiriamas ne tik pranešimams ir diskusijoms, bet ir gyvam bendravimui su pranešėjais bei įmonių atstovais – tam numatytos ilgesnės pertraukos. Jų metu tai pat bus galima susipažinti su vieno iš konferencijos organizatorių „Lewben“ meno fondo „Lewben Art Foundation“ NFT ekspozicija „How Soon is Tomorrow. Collecting NFTs“, sudalyvauti kitose įtraukiančiose veiklose, o vakare smagiai praleisti laiką grojant DJ Jovani.

Gruodžio 7 d. Vilniuje vyksiančią konferenciją „WEB3: Impact the Future“ organizuoja „Binance“, „Crypto Economy Organisation“, advokatų kontora „TGS Baltic“, integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“ ir inovacijų bendrovė „SUPER HOW?“. Konferenciją globoja Lietuvos Respublikos Seimas.

Renginio programa - https://web3summit.lt/

Renginys nemokamas iš anksto prisiregistravusiems tyrimų, akademinių bei valstybinių institucijų ir žiniasklaidos atstovams.

Žinantys, ką reiškia „Cyberpunk 2077“ ar „Diablo Immortal“, sutiks, kad nėra nieko labiau erzinančio, nei „kampuotas“ herojaus valdymas ir sekunde per vėlai įvykdomos kovos komandos. Kaip ir nekokybiški įspūdingo filmo „Įsikūnijimas“ vaizdai televizoriaus ekrane, kurio antros dalies premjeros su nekantrumu laukia kinomanai visame pasaulyje. Ir šį pasitenkinimo ar nusivylimo jausmą gali sukelti maža detalė – lėtas belaidžio interneto ryšys, apie kuriuo egzistavimą namuose prisimenama tik tokiomis akimirkomis. Pasak „Cgates“ Sistemų valdymo, palaikymo skyriaus ir saugumo vadovo Audriaus Ogylbos, per kelis dešimtmečius nuėjęs ilgą kelią, „Wi-Fi“ per kelerius ateinančius metus pasieks nesuvokiamą greitį ir suteiks neribotų galimybių, apie kurias dar mažai nutuokiame.   

„Wi-Fi“ poreikį augina žaidimų industrija ir daiktų internetas

„Wi-Fi“ šiais laikais yra savaime suprantamas dalykas, nors dar visai neseniai taip nebuvo. Rinkoje pasirodžiusi 1997 m., IEEE 802.11 technologija, paprastai vadinama „Wi-Fi“, nuo 2 Mb/s per porą dešimtmečių išaugo iki kelių gigabitų spartos. Net 1000 kartų padidinus interneto pralaidumą, belaidis internetas tapo populiariausia belaidžio ryšio technologija – dauguma beveik visą laiką yra prie jo prisijungę dirbdami, naršydami, žaisdami ar žiūrėdami filmus.

„Abejoju, ar daug kas prisimena tuos laikus, kai prisijungimui prie interneto reikėjo telefono ryšio, jeigu ir prisimena, esu tikras, kad ne nostalgiškai – kažkam namuose kalbant telefonu, interneto tiekimas nutrūkdavo. Dabar esame nuolat prisijungę prie interneto per namų „Wi-Fi“ sistemą arba individualų telefono duomenų planą, tad nusiskundimų gali būti tik dėl nepakankamo interneto greičio ar duomenų kiekio. Ir tokių vartotojų tik daugės – prognozuojama, kad iki 2025 m. net 72 proc. interneto vartotojų juo naudosis tik išmaniuosiuose telefonuose. Tai beveik 3,7 mlrd. žmonių, kurių augantį duomenų apetitą interneto tiekėjams teks patenkinti“, – sako A. Ogylba.

Pasak jo, šiuo klausimu esame išlepinti, nes Lietuvoje savo progresyvumu „Wi-Fi“ ryšys jau lenkia mobilų 5G ryšį – šis yra penktos kartos, o „Wi-Fi“ – šeštosios kartos įranga. Per pastaruosius kelerius metus rinkoje atsirado daugiau įrenginių su „Wi-Fi 6“ technologija, o pandemija jų galimybes ištestavo ir išplėtė – dabar, turint tinkamą įrangą ir interneto planą, galima keliems šeimos nariams vienu metu kokybiškai dalyvauti skirtinguose darbiniuose vaizdo skambučiuose ar mokytojui be trikdžių bendrauti su daugiau mokinių per nuotolinį mokymąsi. Kai šie įrenginiai suporuojami su maršrutizatoriumi, kuris taip pat palaiko šią technologiją, užtikrinamas didesnis saugumas, greitis, mažesnė delsa, kuri svarbi debesų kompiuterijai ir, kas šiais laikais labai aktualu, geresnis suvartojamos elektros energijos efektyvumas. Tikimasi, kad globalus „Wi-Fi 6“ rinkos dydis nuo 11,5 mlrd. dolerių po penkių metų padidės iki 26,2 mlrd. dolerių – kokybiškas internetas daugumai taps toks pat svarbus, kaip oras ar vanduo. Ypač kalbant apie kompiuterinių žaidimų industriją, kurios vertė iki 2025 m. turėtų siekti apie 300 mlrd. dolerių.

„Naujienų portalų skaitymui, elektroniniams laiškams ir veiklai socialiniuose tinkluose pilnai pakanka 7-10 Mb/s, tačiau, norint žaisti kompiuterinius žaidimus, interneto reikia daug greitesnio – bent 10 Mb/s. Tai – minimalus reikalavimas, tačiau norint geros žaidimo patirties, atsisiuntimo greitis žaidimams internete turėtų būti 100  Mb/s, o interneto vėlavimas – kuo mažesnis. Tokį greitį interneto tiekėjai tikrai gali pasiūlyti, tačiau problemų gali kilti, jeigu namuose tuo pačiu metu kompiuterinius žaidimus žaidžia, filmus žiūri ar vaizdo skambutyje dalyvauja ir kiti žmonės. O kur dar populiarėjantys išmanieji įrenginiai ir daiktų interneto (IoT) technologija – daugėjant gaminių su jungiamuoju ryšiu, dauguma noriai diegia specialias programėles ir nuotoliniu būdu valdo savo namus bei prietaisus. Drąsiai galima sakyti, kad modernus „Wi-Fi“ ryšys atvėrė daugybę galimybių išmaniųjų namų technologijoms, tačiau tai nei iš tolo neprilygsta tam, ką žada netrukus atsirasianti „Wi-Fi 7“, – teigia A. Ogylba.

Išmanieji įrenginiai greit nebespės su „Wi-Fi“ galimybėmis?

Dabartinės 2,4 GHz, 5 GHz ir „Wi-Fi 6E“ 6 GHz dažnių juostos yra suskirstytos į įvairius kanalus, kuriuos, pagal sunaudojamų duomenų kiekį, gali naudoti įrenginiai. Mažiausi „Wi-Fi“ kanalai yra 20 MHz, tačiau juos galima sujungti, kad būtų sukurti didesni kanalai – vienas iš „Wi-Fi 7“ patobulinimų leis sukurti net 320 MHz kanalus. Tai tarsi papildomų juostų įvedimas greitkelyje be greitį ribojančių ženklų – manoma, kad naujasis standartas galėtų užtikrinti iki 46 Gbps duomenų perdavimo spartą. Tai reiškia, kad naujos kartos belaidis internetas bus iki keturių kartų greitesnis, nei šiuo metu siūlo „Wi-Fi 6“ ir „Wi-Fi 6E“ technologija ir beveik šešis kartus greitesnis už „Wi-Fi 5“, kurio maksimalus greitis yra 6,9 Gbps.

Kaip pastebi „Cgates“ specialistas, šiuo metu kuriamas „Wi-Fi 7“ ne tik pagerins „Wi-Fi 6“ savybes, bet ir technologijų rinkoje įves rimtų pokyčių – belaidžio interneto galimybės palengvins kitų ateities technologijų, tokių, kaip virtuali realybė ar interaktyvi telemedicina, progresą. Pasak jo, tai vienareikšmiškai pakeis vartotojų rutiną, tad išmaniųjų įrenginių gamintojai jau dabar negaili resursų, kad šią „Wi-Fi“ technologijos evoliuciją pasivytų ir tinkamai išnaudotų – „Wi-Fi 7“ pirmiausia bus prieinamas maršrutizatoriams ir nešiojamiesiems kompiuteriams, o tik tada pateks į išmaniuosius telefonus. „Intel“ pranešė, kad iki 2024 m. planuoja įdiegti „Wi-Fi 7“ asmeniniuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose, o pagrindinėse rinkose ši technologija pasirodys 2025 m. Pirmieji išmanieji telefonai, palaikantys „Wi-Fi 7“, gali būti pradėti gaminti antroje 2024 m. pusėje.

„Mūsų kasdien naudojami įrenginiai tampa vis išmanesni ir efektyvesni – tik pagalvokite apie visiškai automatizuotą namą, išmanųjį miestą su prijungtais automobiliais ar papildytosios realybės klasę. Visa tai nebūtų įmanoma be išvystytos ryšių infrastruktūros ir keliolikos gigabitų greičio. „Wi-Fi“ technologija netrukus visai kita prasme asocijuosis su išmaniu ir patogiu gyvenimu, tačiau verta žinoti, kad ne visi maršrutizatoriai ir modemai yra vienodi, todėl, neatnaujinus turimos „Wi-Fi“ įrangos, gali būti sunku neatsilikti nuo naujos realybės“, – sako A. Ogylba.

Pasak jo, laukiant, kol „Wi-Fi 7“ standartas pasirodys Lietuvoje, dabar galima maksimaliai išnaudoti turimą interneto planą su rinkoje siūlomomis galimybėmis. Palyginti nauja technologija, žinoma kaip „mesh tinklas“, kai papildomi „Wi-Fi“ maršrutizatoriai patalpoje veikia kaip ryšio stiprintuvai, eliminuodami storų sienų, spintų, durų stiklo barjerų ar mikrobangų krosnelės skleidžiamų bangų trikdžius, padės efektyviai naudotis internetu ir  pasiruošti dabar, atrodo, dar nesuvokiamam „Wi-Fi 7“ greičiui. Tai ypač aktualu žaidžiant aukštos raiškos grafikos žaidimus ar žiūrint HD filmus.

„Svarbu ir tai, kad namuose „mesh tinklas“ atrodo estetiškai – belaidė technologija eliminuoja visur besimėtančių laidų klausimą, o interneto padengiamumą visuose namuose užtikrinanti įrangą pašalina taip vadinamas akląsias interneto zonas – migruojant po kambarius interneto ryšys išlieka tolygus. Be to, šią įrangą įsigiję mūsų klientai pabrėžia, kad be pagrindinės savo funkcijos – greito interneto, jiems itin svarbi vaikų naršymo kontrolės funkcija ir integruota antivirusinė programa, kuri užtikrina šeimos duomenų saugumą. Tai  – tik pradžia, nes ateinantys keleri metai bus tikrai įdomūs, kadangi atsiversiančių naujos kartos interneto galimybių ir jį palaikančių technologijų mes dar net neįsivaizduojame“, – žada „Cgates“ Sistemų valdymo, palaikymo skyriaus ir saugumo vadovas  A. Ogylba. 

Jeigu renkatės mobiliojo interneto paslaugų tiekėją, svarbu ne tik gigabaitų kiekis ir kaina, bet ir techniniai kriterijai. Fizikos mokslų daktaras paaiškina, kuo svarbūs skirtingi mobiliojo ryšio tinklo veikimo parametrai ir kuris iš jų svarbesnis.

„Interneto greitis ir padengimas yra susieti tarpusavyje – jei nėra padengimo, tai nebus ir greitaveikos, tad operatoriaus kokybės rezultatas yra abiejų parametrų mišinys. Klientams svarbiausias yra gebėjimas prisijungti prie tinklo, tam ir reikalingas mobiliojo ryšio padengimas. O greičiausiai veikiantis internetas yra sunkiai apibrėžiamas, kadangi tokius greitaveikos matavimus galima atlikti įvairiu metu ir rodikliai gali skirtis net keletą kartų. Taigi klausimas, ar greičiausias yra visada greičiausias“, – aiškina dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas. 

Kas užtikrina sklandų interneto veikimą?

Specialistas teigia, kad kiekvienas operatorių naudojamas radijo dažnių kanalas turi tam tikrą plotį – šis parametras nusako, kokią maksimalią greitaveiką galima sukurti vartotojui. Tuo tarpu mobiliojo ryšio padengimas rodo, kaip erdvėje skrieja radijo dažniai – vieni įveikia didesnius atstumus, kiti nuslopsta daug greičiau. Pasak jo, bene pagrindinis operatorių uždavinys – parinkti įvairaus skvarbumo dažnių kiekį su reikalingu kanalų pločiu.

„Kanalo plotis lyg kelių juostų kelias – kuo juostų daugiau, tuo daugiau vartotojų jame tilps ir galės greičiau judėti. Interneto greitaveika priklauso ne tik nuo operatoriaus turimų kanalų pločio, bet ir vartotojų aktyvumo tinkle, kadangi visi vartotojai dalinasi tos stoties maksimalią turimą greitaveiką.

Tačiau nepakanka tik daug kelio juostų, reikia, kad tas kelias pasiektų Lietuvos vartotojus.

Čia vėlgi svarbus parametras – padengimas. Jį sukuria bazinė stotis, kurioje aktyvuojami dažniai su tam tikra siųstuvo galia. Mobiliojo ryšio pasaulyje galioja viena taisyklė – kuo naudojamas dažnis yra didesnis, tuo sunkiau jis įveikia fizines kliūtis, kaip pats keliavimo atstumas, pastatai ar medžiai. Mobiliojo ryšio operatoriai savo tinklą planuoja taip, kad stotyse dažniai veiktų ir aprėptų vartotojus esančius ne tik lauke, bet ir pastatų viduje“, – technologijos veikimą paaiškina jis.

Svarbiausia – prisijungimas prie tinklo

Specialistas pasakoja, kad norint prisijungti į mobiliojo ryšio tinklą, pirmiausia reikia pagauti signalą, kuris sklinda iš bazinės stoties – tam reikalingas mobiliojo ryšio padengimas. Tik prisijungusiam į tinklą vartotojui, pagal naudojamos paslaugos tipą, reikalinga greitaveika.

„Svarbiausias parametras vartotojams yra interneto padengimas, kadangi jis užtikrina galimybę prisijungti prie tinklo iš norimos vietos. Maksimali greitaveika nėra būtina visiems vartotojams, ji turėtų priklausyti nuo naudojamų paslaugų – jeigu žmogus žiūri 4K kokybės vaizdo įrašą „Youtube“ platformoje, jam reikia vienokios greitaveikos, jeigu rašo daug el. laiškų ar skaito straipsnius, jam pakanka kitokios greitaveikos. „Tele2“ turi plačiausio tinklo nominaciją, tai reiškia, kad operatoriaus klientai gali prisijungti prie mobiliojo ryšio tinklo iš daugiausiai taškų Lietuvoje. Idealiausias yra tas operatorius, kuris turi plačiausią padengimą ir didžiausią tinklo talpą, tačiau turėti maksimalius šiuos parametrus yra retai pasiekiama bet kuriam operatoriui pasaulyje“, – akcentuoja jis.

Pagal Ryšių Reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtą judriojo ryšio tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapį, „Tele2“ mobilusis 4G internetas pirmauja tarp trijų didžiausių judriojo ryšio tiekėjų vidutinio rėžio aprėptyje („Tele2“ dengia 80 – 85 proc. Lietuvos teritorijos, kiti du ryšio tiekėjai 75 – 80 proc.), o kituose rėžiuose nenusileidžia kitiems judriojo ryšio tiekėjams (silpnojo rėžio aprėptis visų operatorių apima 97 – 100 proc. teritorijos, stipriojo rėžio aprėptyje „Tele2“ kartu su vienu iš ryšio tiekėju apima 45 – 50 proc. teritorijos, kai trečiasis operatorius – 40 – 45 proc.). Specialistas aiškina, kad kuo stipresniame signalo intervale pirmauja operatorius, tuo geresnį padengimą jis turi pastatų viduje.

Kaip pagerinti rodiklius?

Dr. E. Stankevičius pasakoja, kad signalo stiprumą galima patikrinti įvairiomis programėlėmis arba paprasčiausiu būdu – pažiūrėti, kiek ryšio padalų rodo jūsų išmanusis. Anot jo, būtent jos rodo pagrindinio dažnio signalo stiprumą, tačiau dauguma šiuolaikinių telefonų gali agreguoti kelis dažnius, kad būtų pasiekta didesnė greitaveika. Specialisto teigimu, greitaveikos matavimus atlieka ir viešai skelbia RRT.

„Greitaveika yra svarbi 2 tipų vartotojams – išmaniaisiais naršantiems internete ir naudojantiems mobiliojo interneto paslaugas namams. Pakankamą ar maksimalią greitaveiką užtikrina aukštesnė įrenginio kategorija, kuri rodo, kad mobilusis gali naudoti 1, 2, 3 ar daugiau dažnių, vadinasi jis susumuoja greitaveiką iš kelių dažnių. Naujausių išmaniųjų telefonų kategorija yra gana aukšta, tad vartotojams nebereikia dėl to sukti galvos. Mobiliojo interneto namams sprendimų yra daug – reikėtų rinktis kuo aukštesnę įrenginio kategoriją (CAT12 ar didesnę) arba naudotis įvairiais išorinių antenų sprendimais“, – teigė dr. E. Stankevičius.

Ką tik pasibaigusį vasaros sezoną stebėtą kelionių bumą atspindi ne tik perpildyti oro uostai, bet ir visus rekordus mušantis Lietuvos gyventojų duomenų vartojimas. „Telia“ duomenimis, keliaujantys klientai šią vasarą tarptinklinio ryšio paslaugomis pasinaudojo net 125 šalyse, o mobiliuoju internetu naudojosi 98 proc. aktyviau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per tris vasaros mėnesius užsienyje taip pat buvo persiųsta beveik 1 petabaitas (960 terabaitų) duomenų ir beveik dukart viršytos praėjusių metų to paties laikotarpio apimtys.

Pirmauja lietuvių atostogų kryptys

Aktyviausiai mobiliaisiais duomenimis lietuviai naudojosi Latvijoje ir Lenkijoje. Į populiariausių šalių sąrašą jau kelis metus iš eilės patenka ir Vokietija, kurioje atlikta daugiausiai balso skambučių.

„Praėjusios vasaros duomenys iliustruoja tikrą turizmo sektoriaus atsigavimą ir grįžimą prie priešpandeminių keliavimo įpročių. Šiemet kelionių nebesunkino įvairūs apribojimai, tad lietuviai drąsiai rinkosi praleisti atostogas svetur – tai rodo ir beveik dvigubai išaugęs duomenų suvartojimas“, – teigia „ Telia“ privačių klientų vadovė Elina Dapkevičienė.

Tarptinklinio ryšio paslaugomis gyventojai vasarą naudojosi ir lietuvių ypač pamėgtoje Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje. Visgi, E. Dapkevičienė pastebi, kad nepaisant palankių bendrovės taikomų sąlygų, duomenų suvartojimas čia kol kas yra ženkliai mažesnis nei Europos Sąjungos šalyse.

Be to, teigiamą įtaką duomenų vartojimui daro ir VoLTE technologija, kuri leidžia naršyti ir skambinti vienu metu. Šiuo metu VoLTE „Telia“ klientai gali naudotis ne tik Lietuvoje,  bet ir Latvijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Švedijoje, Danijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jau šiemet VoLTE veiks ir visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje bei kitose valstybėse.

Skambučius keičia socialiniai tinklai 

E. Dapkevičienė pastebi, kad tarptinklinio ryšio paslauga besinaudojančių abonentų skaičius nuosekliai auga, o šį augimą dar labiau paskatino atsitraukusi pandemija – 2022 m. vasarą abonentų skaičius vidutiniškai išaugo 68 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Stebėdami kasmet augantį mobiliųjų duomenų sunaudojimą, taip pat fiksuojame ir mažėjantį balso skambučių populiarumą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vartotojų įpročiai intensyviai keičiasi, o bendravimui svečiose šalyse jie kur kas dažniau renkasi žinutes ar vaizdo skambučius socialiniuose tinkluose bei kitas galimybes, kurių išties gausu“, – įžvalgomis dalijasi E. Dapkevičienė.

Prie šią vasarą ženkliai išaugusio duomenų suvartojimo prisidėjo ir „Telia“ kvietimas Valstybės dieną nemokamai naudotis tarptinklinio ryšio duomenimis bei giedoti Lietuvos himną iš bet kurios pasaulio vietos. Intensyviausiai šia galimybe lietuviai naudojosi Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, o duomenų vartojimas šiuo laikotarpiu išaugo 17 proc.