Po dešimtmečio beveik kas antras Lietuvos gyventojas turės po telefoną ir visi galės žiūrėti apie trisdešimt televizijos programų, taip numatoma Vyriausybės patvirtintoje Valstybinėje ryšių ir informatikos plėtojimo programoje. Tokį tekstą skelbė LRT žinių pranešėja 1995-aisiais. Per pastaruosius 30 metų mes visi kartu iš esmės pakeitėme savo įpročius, o kartu pasaulį ir to nė nepastabėjome. Bet apie viską nuo pradžių.

Šiuo metu Lietuvoje veikia per 260 finansų technologijų („Fintech“) įmonių, kuriose dirba per 7 tūkst. darbuotojų, o paslaugos teikiamos 27 mln. vartotojų ES ir kitur. Finansų ministerijos apklausų duomenimis, 38 proc. lietuvių naudojasi „Fintech“ produktais, kaip ir 31 proc. įmonių. Panašus kiekis tiek gyventojų, tiek įmonių norėtų išbandyti naujus „Fintech“ produktus. Daugiausiai potencialo pagal apklausas turi mokėjimai, skaitmeninė bankininkystė, investavimas, draudimas ir sutelktinis finansavimas. Žinoma, reikėtų nepamiršti ir dirbtinio intelekto, duomenų analizės įrankių.

Bet ką ši informacija iš tiesų reiškia? Lietuvoje trečdalis gyventojų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be „Fintech“ įmonių, o dar trečdalis norėtų išbandyti išmaniai valdyti savo finansus, gauti paslaugas, sąskaitas, atlikti atsiskaitymus ir t.t. Taip pat ir tai, kad lietuviškos „Fintech“ bendrovės yra vertinamos užsienyje.

Tolokai nuo laidinių telefonų kas antruose namuose, ar ne?

Eksponentinis augimas ir prieinamumas

2019 m. pasaulyje veikė apie 12 000  „Fintech“ startuolių, iki 2023 m. šis skaičius padidėjo iki apytiksliai 30 000. Sektoriaus vertė pasaulyje vertinama maždaug 200 mlrd. dolerių ir, prognozuojama, per ketverius metus augs dar dvigubai.  Tai atspindi didelį susidomėjimą „Fintech“ sektoriumi ir jo galimybėmis prisidėti prie ekonomikos augimo ir inovacijų plėtros. Iš kur toks milžiniškas augimas?

Visų pirma, patogumas. „Fintech“ sprendimai dažnai siūlo paslaugas čia ir dabar, keliais mygtuko paspaudimais. Pavyzdžiui, mobiliosios bankininkystės programėlės leidžia vartotojams tvarkyti savo finansus, mokėti sąskaitas ir pervesti pinigus bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, eliminuodamos būtinybę fiziškai apsilankyti banke.

„Fintech“ siūlomi produktai dažniausiai kainuoja pigiau. Daugelis šio sektoriaus įmonių veikia internete ir turi mažesnes veiklos išlaidas nei tradicinės finansų įstaigos, o tai leidžia siūlyti mažesnius mokesčius ir palūkanų normas klientams.

„Fintech“ yra prieinamas kiekvienam, turinčiam internetą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Taip pat išmanios paslaugos yra itin greitos – autentifikavimą daugelyje programėlių jau atlieka dirbtinis intelektas, o įvairūs sandoriai – nuo paskolos iki investicijų – sudaromi per kelias minutes.

„Fintech“ savo pasiūla jau senai pralenkė tradicinius bankus ir kitas institucijas – nuo mokėjimų iki sutelktinio finansavimo, draudimo ir kitų paslaugų. Galite rinktis iš daugybės siūlomų produktų, kurie yra ir saugūs, mat itin daug lėšų skiriama investicijoms į sistemų patikimumą.

Visa tai kartais augina vartotojų skaičių ir iš esmės pakeitė dažnai mistifikuojamą finansų sektorių. Bet tai dar ne viskas.

Gamta, kurią „netyčia“ tausojame

Ar atsimenate tuos laikus, kai norėdami atsidaryti sąskaitą turėjote vyktį į banko padalinį, laukti eilėje, pildyti popierinį prašymą, pasirašyti sutartį ir t.t.? Atrodo atgyvena, tačiau tai buvo įprasta vos prieš 10 metų.

Dabar padauginkime vien tik šį pavyzdį iš 27 mln. „Fintech“ vartotojų – deginančių kurą ir važiuojančių, pildančių popierius ranka, gaištančių laiką. Standartinė paslaugų sutartis apima apie tris popieriaus lapus. Taigi vien popierinių sutarčių atsisakymas reiškia apie  apie 81 mln. sutaupytų lapų arba 10 tūkst. išsaugotų medžių, nes iš vieno brandaus medžio galima pagaminti apie ~8000 mums visiems įprastų A4 formato popieriaus lapų. Neskaičiuojant vandens ir kitų resursų. 

Pridėkime skaitmeninius mokėjimus ir parašus – didėjantis skaitmeninių mokėjimų, elektroninių parašų ir mobiliosios bankininkystės populiarumas suteikia didžiulę galimybę sumažinti įprastinių bankininkystės metodų, tokių kaip grynieji pinigai, čekiai ir popieriniai išrašai, poveikį aplinkai. Šis perėjimas prie visiškai skaitmeninės bankininkystės naudingas ne tik dėl patogumo, bet ir padeda kurti tvaresnes finansines operacijas.

Įprastiniai atsiskaitymo būdai, įskaitant grynuosius pinigus ir plastikines kredito korteles, vidutiniškai išskiria 3,78 g CO2 per vieną operaciją. Maždaug trečdalį debeto kortelių mokėjimo sistemos poveikio aplinkai sudaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmetamos dėl energijos vartojimo ir transportavimo.

Skaitmeninės piniginės gali būti ekologiška atsiskaitymo alternatyva, padedanti sumažinti popieriaus ir plastiko atliekų kiekį ir turinti daug patogių funkcijų. Vis daugiau vartotojų renkasi ekologiškas mokėjimo galimybes ir parsisiunčia mobiliąsias pinigines.

Bekontakčiai mokėjimai siejami ir su tvariu transportu, nes leidžia žmonėms mokėti už viešąjį transportą nenaudojant grynųjų pinigų ar popierinių bilietų, o tai jau reikšmingai mažina popieriaus naudojimą ir su tuo susijusį poveikį aplinkai.

Jungtinės Tautos (JT) ir jų atitinkamos programos, įskaitant Jungtinių Tautų Aplinkos Programą (UNEP), aktyviai nagrinėja „Fintech“ sektoriaus ir tvarumo ryšį. Ši sritis įvardijama kaip viena iš daugiausiai teigiamo poveikio galinčių turėti technologijų šakų – nuo skurdo mažinimo iki paslaugų prieinamumo didinimo, nuo tiesioginio gamtos saugojimo iki žaliųjų finansų inžinerijos priemonių. 

Finansų ir „Fintech“ sektoriai išties aktyviai skatina tvarumą ir ekologinį sąmoningumą. 

„Fintech“ įmonės kuria skaitmeninius sprendimus, skirtus aplinkosaugos problemoms spręsti, o sektoriaus lyderiai siekia investuoti į tvarias iniciatyvas, pavyzdžiui atsinaujinančią energiją. 2022 m. pasaulinės žaliosios investicijos siekė 495 mlrd. dolerių, t. y. 17 proc. daugiau nei 2021 m. 

„Fintech“ revoliucija, kurios dalimi visa kartu esame, padeda formuoti naują požiūrį į tvarumą, skatina atsakingą vartojimą ir mažina poveikį aplinkai.

Ačiū mums visiems, kurie nepastebėdami pakeitėme pasaulį.

„Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė

Besibaigiantys 2023-ieji Lietuvos finansinių technologijų (angl. fintech) sektoriuje įvardyti kaip pokyčių ir brandaus augimo metai. Taip teigta gruodį fintech ir tvarių inovacijų centre „Rockit“ vykusiame renginyje, skirtame sektoriaus bendrovėms ir jų partneriams. 

„Vienas svarbiausių šių metų pasiekimų – valstybės mastu patvirtintos Lietuvos fintech gairės. Tai leis Lietuvai sparčiau siekti ambicingo tikslo – tapti dar didesniu fintech kompetencijų centru. Šios gairės – tai strateginė mūsų kryptis, kuria vadovausimės ateinančius penkerius metus“, – sakė Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Vaida Markevičienė.

Renginyje kalbėjusi „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman teigė, kad jau dabar Lietuva yra visos Europos finansinių technologijų centras, kurio sėkmės istorija matoma pasaulyje.

„Šalyje veikia per 260 fintech bendrovių, kuriose kuria daugiau nei 7 tūkst. talentų, ir skaičiai – tik auga. Finansinių paslaugų ekosistema, vienijanti tiek pačias įmones, tiek ir rinkos reguliuotoją, yra sveika ir stipri, o aiškus tikslas – iki 2028 m. tapti visuotinai pripažintu, aukštą vertę fintech kuriančiu regionu – tik dar labiau sustiprins mūsų visų ambicijas“, – teigė L. Žemaitytė-Kirkman.

Su augimu – ir iššūkiai dėl trečiųjų šalių bei talentų pritraukimo

Apibendrindamas 2023-iuosius, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta pastebėjo augančią finansinių technologijų sektoriaus brandą.

„Augimas – tai epitetas, kasmet lydintis šalies fintech sektorių. Tačiau šie metai buvo pirmieji, kai pastebėjome ir augančią brandą, kai savo pajėgumus stiprino ne tik mokėjimų, bet ir sveikatos technologijų bei kitos bendrovės. Be to, pastebime teigiamas finansinio kapitalo vystymosi tendencijas, kurios rodo sektoriaus stiprėjimą“, – teigė S. Krėpšta.

Vienu pagrindiniu iššūkiu, su kuriuo šiemet susidūrė Lietuvos fintech įmonės, rinkos priežiūros institucijos atstovas pabrėžė tinkamą trečiųjų šalių kontrolę. Nurodoma, kad nemaža dalis bendrovių remiasi trečiosiomis šalimis, jų teikiamomis paslaugomis. Teigiama, kad dirbant su jomis, sudėtingėja įgyvendinami projektai. Todėl kaip niekad svarbia įvardyta pačių licencijuotų bendrovių atliekama priežiūra trečiųjų šalių atžvilgiu.

Talentų pritraukimas – dar vienas rimtas iššūkis, apie kurį kalbėjo Greta Ranonytė, licencijuotas Lietuvos fintech įmones vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė.

„Motyvuotų, iniciatyvių darbuotojų pritraukimas – iššūkis, svarbus ne vien tik mums. Glaudžiai bendradarbiaujame su universitetais, mokyklomis, kad besimokantys ar studijuojantys jaunieji talentai liktų Lietuvoje ir čia imtųsi veiklos, svarbios ne tik šaliai, bet ir regionui ar net pasauliui“, – tikino G. Ranonytė.

Siekia glaudesnio bendradarbiavimo

„Fintech Hub LT“ atstovė taip pat pabrėžė, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystė Lietuvoje yra reali, o ir tuo pasigirti gali ne visos Europos šalys. Tačiau fintech įmonės tikisi kur kas glaudesnio bendradarbiavimo su valdžios institucijomis.

„Girdime įvairių epitetų, kad „esame Europos fintech centras“, kaip sektoriaus įmonėms leidžiama plėstis ir pan. Vis dėlto, realybė yra tokia, kad mums keliami lūkesčiai – labai aukšti: turime priimti daugiau naujų darbuotojų, investuoti į inovacijas, teikti paslaugas tik mažo rizikingumo klientams ir pan. Tačiau dauguma įmonių – itin jaunos, ne senesnės kaip 3 metų amžiaus. Tam, kad jos pradėtų tinkamai veikti, jos turi žengti mažus žingsnelius, ir tam reikia daugiau laiko bei palaikymo“, – sakė asociacijos vadovė. 

Daugiau aiškumo ir tikslingumo – jau kitąmet

Prieš tai įvardytą situaciją, taip pat kitus aktualius iššūkius ketinama spręsti jau kitąmet, kai įsigalios priimtos Lietuvos fintechsektoriaus gairės. Anot finansų viceministrės V. Markevičienės, ketinama susitelkti ties penkiais esminiais veiksniais.

„Visų pirma, turime stengtis į Lietuvą pritraukti daugiau kapitalo bei investicijų, paverčiant šalį kokybiškai augančiu fintechcentru. Tačiau turėsime įveikti tam tikrus iššūkius, su kuriais susiduria sektoriaus bendrovės ir kurie kartais netgi peržengia jo ribas. Todėl mes, kaip valstybė, turėsime imtis atitinkamų priemonių, kad technologiškai pažangus verslas veiktų tinkamai – ypač skaitmeniniame lygmenyje, suteikiant tinkamą prieigą prie valstybės valdomų duomenų ir informacijos“, – aiškino viceministrė.

Kitu svarbiu žingsniu pristatytas inovacijomis pagrįstų sprendimų inicijavimas. Pabrėžiama, kad Lietuvos fintech sektoriuje veikia ne vien tik licencijuotos bendrovės, bet ir technologinių sprendimų teikėjai, pastariesiems iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Šią situaciją ketinama ištaisyti pradėjus įgyvendinti Lietuvos fintech sektoriaus gaires.

Dar vienas būsimų pokyčių siekis – plėsti finansinių technologijų įmonių kompetencijas. Ketinama ne tik pritraukti naujus talentus, bet ir ugdyti sektoriuje jau dirbančius žmones – tam ketinama sukurti bendradarbystės erdvę, vienijančią Lietuvoje dirbančius specialistus. Šiemet jau įsteigtas Žaliųjų finansų institutas, kuris dalijasi žiniomis žaliųjų finansų srityje. 

Vadovaujantis gairėmis, ketinama Lietuvą paversti saugia jurisdikcija finansinių technologijų įmonėms. Viceministrės teigimu, šalis jau dabar gali pasigirti itin žemu rizikos lygiu, ypač pinigų plovimo prevencijos srityje. 

„Vis dėlto, dėl savo geopolitinės situacijos negalime atsipalaiduoti – turime būti visada pasiruošę pačioms įvairiausioms provokacijoms. Šalia esančios valstybės agresorės nuolat tikrina mūsų budrumą. Todėl turime stengtis ir stiprinti savo parengtį, kad neliktų net menkiausių spragų pinigų plovimo prevencijos ir kibernetinio saugumo srityse“, – sakė V. Markevičienė. 

Galiausiai, ketinama dar intensyviau komunikuoti apie Lietuvos fintech pasiekimus, ypač užsienyje. Taip tikimasi ne tik dar labiau padidinti šalies žinomumą, bet ir padėti sektoriaus įmonėms augti bei plėstis, siūlant savo unikalius sprendimus užsienio rinkose.

Pasauliui kiekvienais metais vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, stiprėja ir naujos kartos finansines paslaugas teikiančių „fintech“ įmonių vaidmuo.

Manau, sunkiai prisimename tuos laikus, kada, pavyzdžiui, norint išspręsti bankinius klausimus, reikėdavo važiuoti į banko filialą. Finansinės technologijos yra kaip pilkasis kardinolas – įmonių pavadinimų gal ir nežinome, bet jų darbo ir inovacijų rezultatus jaučiame kasdien: pinigų pervedimas, naudojant tik mobilųjį telefono numerį, atsiskaitymas parduotuvėje vienu kortelės ar mobiliojo telefono prilietimu, galimybė patogiai atsiskaityti su smulkiaisiais prekybininkais turguje ar kirpykloje.

„Fintech“ įmonės taip pat sprendžia opias smulkiojo verslo problemas – nuo elektroninės prekybos mokėjimų aptarnavimo ar įmokų surinkimo iki kreditavimo palankesnėmis sąlygomis. Auganti konkurencija finansų sektoriuje lemia didesnį pasirinkimą vartotojui, kuris koreguoja paslaugų kainodarą ir skatina įmones kurti labiau į klientą orientuotas inovatyvias paslaugas ir produktus.

Europoje Lietuva dažnai vadinama viena iš „fintech“ industrijos lyderių ir daugeliui iš mūsų „fintech“ bendrovės tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Manau, Lietuvoje „fintech“ bendrovės ne tik kuria reikalingas finansines paslaugas, bet ir sėkmingai garsina šalį užsienyje. Dėl to, mano manymu, apie šį sektorių būtina kalbėti dažniau.

Ką rodo 2023 m. skaičiai

Skaičiuojama, kad 2023 m. Lietuvos „fintech“ bendrovės mokėjimo paslaugas jau suteikė 27 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje, tai yra vienam iš dešimties Europos gyventojų. Licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad kasmet daugėja pelningai dirbančių elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ).

Tai leidžia įmonėms kurti dar daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

Asociacijai priklausančiose įmonėse dirba beveik 2000 darbuotojų, o visame sektoriuje – daugiau nei 7000. Vidutinis šių darbuotojų bruto darbo užmokestis gerokai viršija Lietuvos vidurkį ir vien asociacijai priklausančiose įmonėse siekia 3889 Eur. 

Kurdamos naujas darbo vietas, „fintech“ bendrovės reikšmingai prisideda  prie Lietuvos kaip kompetencijų centro kūrimo. Sektoriuje dirbančių žmonių žinios, leidžiančios užkardyti pinigų plovimą, teroristų finansavimą ir sankcijų apėjimą, tapo vienu svarbiausių Lietuvos institucijų argumentų, skatinančių šalyje steigtis ir Europos Sąjungos lygio priežiūros institucijoms.  

Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje EPĮ ir MĮ sektoriuje veikė 127 įstaigos (83 EPĮ ir 44 MĮ). Šių metų pradžioje, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo beveik ketvirtadaliu – iki 227 mln. Eur, o mokėjimo operacijų suma išaugo daugiau nei du kartus – iki 221 mlrd. Eur.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, pasiekė 107 mln. Eur (padidėjo 29 proc.). Šių metų sektoriaus skaičiai rodo tendenciją, kad Lietuvoje „fintech“ sėkmingai auga toliau.

Rizikos kapitalo fondas „Firstpick“ apskaičiavo, kad 2023 m. Lietuvoje „fintech“ startuoliai pritraukė 5,3 mln. Eur investicijų.

Kodėl 2024-ieji Lietuvai bus kertiniai metai

Šiais metais Finansų ministerija patvirtino 2023–2028 m. Lietuvos „fintech“ sektoriaus plėtros gaires, kuriomis siekiama per artimiausius penkerius metus tapti tarptautiniu mastu pripažintu ir atpžįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos finansinių technologijų centru. 

2024 m. Lietuvoje vyks Prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimai. Todėl, manau, norint pasiekti ambicingą tikslą 2023–2028 m, būtina, kad politikai rinkimų programose skirtų dėmesio ir „fintech“ sektoriui.

Asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad šiuo metu „fintech“ spartų augimą paskatintų politikų įsiklausymas į „fintech“ ekosistemos dalyvių akcentuojamas problemas ir siūlomus sprendimo būdus.

Pavyzdžiui, užtikrinti rizikos vertinimu pagrįstą reguliavimą ir verslo priežiūrą, reikalavimų taikymo proporcingumą, atvirumą naujiems verslo modeliams ir biurokratinės naštos mažinimą. Kitaip sakant, „fintech“ bendruomenės nuomone, politikai vaidina kertinį vaidmenį, siekiant šaliai tarptautinės lyderystės „fintech“ sektoriuje.

„Per artimiausius penkerius metus norime tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos finansinių technologijų („Fintech“) centru“, – teigia Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Vaida Markevičienė. Šiandien Kauno technologijos universitete įvykusioje diskusijoje „Fintech“ sektorius: inovacijų ir talentų perspektyvos“ dalyvavę ekspertai pateikė 4 priežastis, kodėl Lietuva jau dabar yra verta būti Europoje pripažinta „Fintech“ sektoriaus lydere.

Užsienyje dažnai galima išgirsti, kad Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) finansinių technologijų centras. Mūsų šalis pagal elektroninių pinigų įstaigų skaičių yra lyderė ES.VšĮ „Investuok Lietuvoje” duomenimis, Lietuvoje 2022 m. pabaigoje buvo 263 „fintech“ bendrovės, įskaitant licencijuotas ir nelicencijuotas finansinių technologijų įstaigas. Pernai mūsų šalyje įsikūrusios finansų įstaigos mokėjimo paslaugas teikė 25 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje sparčiai augantis „fintech“ sektorius vis dažniau sulaukia ir tarptautinių finansinių technologijų įmonių dėmesio. Pavyzdžiui, 2022 m. į Lietuvą įžengė „fintech“ gigantas „Nuvei“, veiklą vykdantis visuose pasaulio kontinentuose kaip mokėjimų partneris verslui.

„Nuvei“ Lietuvos padalinio vadovas Juozas Kaminskas sako, kad tokios didelės įmonės padalinio atsiradimas Lietuvoje sukūrė gerai apmokamų darbo vietų, naujų paslaugų verslui. Vilniuje dirbanti „Nuvei“ komanda kuria tarptautinius produktus, kurie palengvina ir pagreitina verslo organizacijų plėtrą suteikdama verslui visus reikiamus mokėjimo kanalus, priemones pasiekti vartotojus visame pasaulyje lengvai ir greitai.

Anot didžiausios Baltijos šalyje licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Gretos Ranonytės, tarptautinės įmonės „Nuvei“ atėjimas įrodo, kad Lietuvoje sudarytos geros sąlygos ambicingų „fintech“ bendrovių augimui, lietuvių specialistų žinios yra itin vertinamos ir reikalingos tarptautinėms įmonėms.

„Nuvei“ – Toronto ir Niujorko „Nasdaq“ biržoje listinguojama finansų grupė

Kanadietiškų šaknų turinti grupė šiemet atšventė 20 metų gimtadienį. Greičiausiai ji pradėjo augti ir plėstis prieš kelerius metus, kai ėmė aktyviau įsigyti verslus įvairiuose pasaulio regionuose, praplečiant verslo klientų segmentus bei užtikrinant geresnius lokalizuotų mokėjimo sprendimus partneriams. Šiemet „Nuvei“ grupė artėja prie 200 mlrd. JAV dolerių metinės apyvartos pasauliniu mastu, bei 1,1 mlrd. metinių pajamų. Skaičiuojama, kad grupės akcijų vertė yra per 2 mlrd. JAV dolerių. 

Lietuvoje bendrovė turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Pagal mokėjimų apimtis ar jų vertę, „Nuvei“ yra viena iš didžiausių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje. 

„Nuvei“ grupė vystė dvi produktų linijas: mokėjimo kortelių apdorojimą globaliu mastu bei alternatyvius mokėjimo metodus. Dabar „Nuvei“ siūlo ir mokėjimo sąskaitas, bei kortelių leidybą. Už tai atsakingas tapo Lietuvos padalinys. Mes atidarome verslo sąskaitas, teikiame SEPA, SEPA Instant, SWIFT mokėjimus, taip pat, siūlome atvirąją bankininkystę (angl. Open banking) bei leidžiame korteles verslui. Pirma rinka, kurioje pradėjome siūlyti ir toliau sėkmingai vystome šiuos produktus – Europa. Vėliau planuojame produktus plėsti globaliai. Šiuo metu grupėje dalinamės atsakomybėmis pasauliniu mastu, o Lietuva išlieka strategiškai svarbi šių paslaugų tiekimui“, – teigia Juozas Kaminskas.

„Nuvei“ Lietuvoje dirba 100 darbuotojų. Skaičiuojama, kad vidutinis atlyginimas yra 4 774 eurų. 

Kuo Lietuva traukia tarptautines „fintech“ įmones

Kaip teigia J. Kaminskas, Lietuvoje susiklostė ypatingai gera ekosistema „fintech“ įmonėms. Pirmiausia – reguliacinė bazė, kuri aiškiai pristatoma ir suprantama. Antras labai svarbus aspektas – lanksti prieiga prie EU mokėjimo sistemos SEPA. Lietuvos banko „CentroLink“  produktas leidžia gana lengvai integruotis naujai licencijuotoms įmonėms, bei pradėti teikti mokėjimus eurais. Kitos šalys tokių įrankių ar tokio lengvo prisijungimo prie SEPA sistemos neturi ir kreipiasi netgi į „CentroLink“  komandą, ar turi rinktis kitus komercinius bankus, kaip tarpininkus. Trečias svarbus dalykas – bendruomenė, kuri jau yra susiformavusi. Joje dalijamasi žiniomis ir patirtimi Lietuvos bei globaliniu mastu.