Login to your account

Username *
Password *

Lietuvos technologijų bendrovė „Raso“ įdiegė radijo dažniu paremtą pažangią ilgalaikio turto apskaitos sistemą LR Seime. Sistema skaitmenizavo apie 30 tūkst. turto vienetų inventorizacijos procesą, kurį iki šiol LR Seimo kanceliarijos darbuotojams kasmet tekdavo atlikti rankiniu būdu.

Didins tikslumą ir skaidrumą

Į sistemos įrangą, programą bei jų diegimą investuoti beveik 33 tūkst. eurų. „Raso“ inventorizacijos sistemą įdiegė laimėjusi LR Seimo kanceliarijos paskelbtą viešąjį pirkimą.   

„Turto inventorizacija kiekvienais metais pareikalauja daug brangaus organizacijų ir įmonių darbo laiko. Turint daug ilgalaikio turto ar prekių likučių, procesas gali užtrukti net kelias savaites, tam prireikia kelių žmonių komandos. Jau kurį laiką stebime augantį susidomėjimą inventorizacijos skaitmeninimo sprendimais iš valstybės institucijų ir verslo“, – sako  Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius.

Pasak jo, kompiuterinės įrangos, baldų ir kitokio turto bei prekių likučių inventorizacijos automatizavimas atpigina procesą, sumažina žmogiškų klaidų riziką, taip pat užtikrinamas proceso tikslumas bei turto valdymo skaidrumas.

Suskaičiuoja automatiškai

Seimo inventorizacijos sprendimas naudoja plačiai taikomą bevielio radijo dažnio identifikavimo (angl. Radio Frequency Identification RFID) technologiją. Ant kiekvieno apskaitomo daikto yra užklijuojamas žymuo, siunčiantis signalą.

Apskaitai naudojami duomenų kaupikliai – mobilaus telefono dydžio pramoniniai kompiuteriai, turintys integruotas RFID antenas. Jos nuskaito patalpoje esančių žymenų informaciją, perduodamą specialiu radijo dažniu.

Surinkti duomenys saugomi programinėje įrangoje, skirtoje turto valdymui. Seime įdiegta Slovakijos programinės įrangos bendrovės „Kodys Slovakia“ sukurta turto valdymo programa „Evidei Asset Management“. 

„Programinė įranga skaitmenizuoja turto duomenis, suteikia galimybę gauti visapusišką savo turto apžvalgą, turtą filtruoti skirtingais pjūviais, analizuoti ir teikti ataskaitas. Tikslūs ir išsamūs duomenys leidžia priimti objektyvius sprendimus dėl papildomo turto įsigijimo, jo priežiūros ar nurašymo“, – sako Michal Ilaš, „Evidei Asset Management“ partnerių vadovas.

Seime naudojami JAV gamintojo „Honeywell“ duomenų kaupikliai, jie taip pat turi integruotas vaizdo kameras, todėl inventorizacijos metu bus galima iškart padaryti turto nuotraukas, taip pat žymėti pastabas, pavyzdžiui, apie sugadintą ar pažeistą turtą. Visa ši papildoma informacija bus saugoma programoje kartu su pagrindine informacija apie turtą.

Plačiai taikoma technologija

RFID technologija jau naudojama daugelyje sričių, žymos integruojamos į asmens dokumentus ir mokėjimo korteles. Taip pat ši technologija taikoma prekių apsaugai knygynuose, drabužių parduotuvėse, naudojama gyvūnams ženklinti, automobilių imobilaizeriams gaminti.  

„Vienas didžiausių šios sistemos privalumų, jog nebereikia ranka skenuoti ant įrangos užklijuotų inventorizacijos kodų ar etikečių – tą automatiškai padaro duomenų kaupiklis per nuotolį. Užtenka pasivaikščioti po sandėlį ar patalpą, kurioje laikomas turtas, ir duomenų kaupiklis automatiškai surenka ten esančio turto informaciją. Sutikrinti reikia tik jei kažko trūksta, sistema tai parodo“, – pasakoja V. Garbauskas.

Eksperto teigimu, RFID žymenys – ilgalaikiai. Kartą užklijavus ir įdiegus sistemą, ja galima naudotis ilgus metus. 

Diegiama ir kitose šalyse

M. Ilaš pabrėžia, jog RFID technologija paremtas inventorizacijos automatizavimas diegiamas ir kitose šalyse. Jau veikiantys pavyzdžiai rodo, kad tokie spendimai 2-3 kartus pagreitina inventorizacijos procesą ir atitinkamai leidžia sutaupyti išlaidas personalui.

„Panašų sprendimą pritaikėme laboratorinės diagnostikos įmonei „Unilabs Slovakia“, veikiančiai 14-oje šalių. Įmonė turi apie 30 tūkst. vienetų inventorizuojamo turto, kuris laikomas 60-yje skirtingų vietų. Prieš automatizuojant procesą, visas skyrius darbuotojų rūpinosi inventorizacija, o dabar pakanka vos dviejų darbuotojų. Jiems inventorizacijos laikas sutrumpėjo perpus“, –  pasakoja M. Ilaš.

Pasak specialistų, išmanūs inventorizacijos sprendimai pritaikomi įvairaus dydžio ir sektoriaus įmonėms, o rankinė inventorizacija ilgainiui taps atgyvena.         

Daugiau informacijos: Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius, tel. +370 650 23462, el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., www.raso.lt

      

Europos Parlamentas ir Taryba šių metų pradžioje priėmė naująjį reglamentą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad mokėjimo įstaigos (MĮ) ir elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) galėtų tiesiogiai dalyvauti centrinio banko valdomose mokėjimo sistemose. Trumpai tariant, nuo kitų metų pavasario visos EPĮ ir MĮ galės tiesiogiai prisijungti prie mokėjimo sistemų visoje Europos ekonominėje erdvėje ir bus tiesiogiai pačios atsakingos už įsipareigojimų pagal mokėjimo nurodymus tose mokėjimo sistemose įvykdymą. Nors pokyčiai dažnu atveju įneša daugiau klausimų nei aiškios naudos, tiesioginis EPĮ ir MĮ dalyvavimas mokėjimo sistemose išvengiant komercinių bankų-tarpininkų yra labai geras ženklas „fintech“ sektoriui. Tai reiškia, kad ES valdžios institucijos į „fintech“ įmones pradeda žiūrėti dar rimčiau, nei anksčiau.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, numatytus pakeitimus ES valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę per 12 mėnesių. Pokyčiais siekiama užtikrinti, ne tik, kad MĮ ir EPĮ galėtų tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose, tačiau taip pat numatoma, kad vienu iš MĮ ir EPĮ klientų lėšų apsaugos būdų nebegali likti lėšų laikymas centriniame banke, jei centrinis bankas ir sudarė tokią galimybę iki šiol.

2016 m. Lietuvos bankas atvėrė savo (tuo metu SEPA-MMS, vėliau pervadintą į CENTROlink) mokėjimo sistemos infrastruktūrą elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, suteikdama joms galimybę apsaugoti klientų lėšas saugiai laikant jas centriniame banke. Deja, šis unikalus Lietuvos pasiūlymas po 8 mėnesių nebebus aktualus. Europos Centrinio Banko (ECB) požiūriu, nacionalinių centrinių bankų pagrindinė funkcija nėra būti kredito įstaigų pakaitalu teikiant klientų lėšų apsaugos paslaugas.

Kaip bebūtų, kuomet tenka atstovauti „fintech“ sektoriui, negaliu nepastebėti to, kad pokyčiai, kuriuos numatė Europos Parlamentas ir Taryba atskleidžia ne ką kitą, kaip vis labiau vertinamą bei pripažįstamą, stiprų „fintech“ sektoriaus, kuriam ir priklauso EPĮ ir MĮ, augimą.

Štai, pavyzdžiui, ECB išaiškinimuose apie MĮ ir EPĮ galimybes tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose teigiama, kad tokiais pakeitimais siekiama sudaryti vienodas sąlygas su bankais. Užtikrinant, kad MĮ ir EPĮ galėtų siūlyti visą spektrą mokėjimo paslaugų, nebūdamos priklausomos nuo bankų dėl mokėjimo apdorojimo ir atsiskaitymo.

Taip pat pabrėžiama, kad mokėjimo paslaugų vartotojams turi būti aišku, jog EPĮ ir MĮ egzistuoja tam, kad palengvintų e-pinigų ir mokėjimo paslaugų teikimą.

Be to, EPĮ ir MĮ prieigos prie centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų palengvinimas motyvuojamas tuo, kad tai galėtų leisti padidinti mažmeninių mokėjimų sektoriaus efektyvumą ir sklandų veikimą, pvz. momentinių mokėjimų teikimą visoje euro zonoje.

Trumpai tariant, įgyvendinus numatytus pokyčius „fintech“ sektoriaus įmonėms bus lygiai tokios pačios sąlygos prieiti prie didžiųjų mokėjimo sistemų kaip ir bankams. Šis pokytis suteikia EPĮ ir MĮ gauti tiesioginę prieigą prie euro zonos Eurosistemos centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų, įskaitant TARGET mokėjimo sistemą.

Tad tai yra akivaizdus „fintech“ sektoriaus stiprėjimo ženklas. Jeigu anksčiau buvo dažniau abejojama „fintech“ galimybėmis, tai su laiku šio sektoriaus efektyvumas bei kylanti konkurencija skatina į jam priklausančias įmones žiūrėti kur kas lygiavertiškiau, jeigu lyginame jų galimybes su bankais.

Skaičiuojama, kad 2023 m. Lietuvos „fintech“ bendrovės mokėjimo paslaugas jau suteikė 27 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje, tai yra vienam iš dešimties Europos gyventojų. Licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad šalyje kasmet daugėja pelningai dirbančių elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų

Lietuvos banko duomenimis,  EPĮ ir MĮ  veiklos pajamos 2024 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 129 mln. Eur – palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, jos padidėjo penktadaliu. Mokėjimo operacijų suma apžvelgiamu laikotarpiu padidėjo beveik 12 proc. – iki 121 mlrd. Eur. Didžiąją dalį veiklos pajamų ir sektoriaus apyvartos generuoja 10 didžiausių įstaigų (8 % sektoriaus įmonių). Jos gavo beveik 84 mln. Eur sektoriaus licencinės veiklos pajamų (65 % rinkos) ir generavo 84 mlrd. Eur apyvartos (70 % rinkos). Lietuvoje yra 123 EPĮ ir MĮ (80 EPĮ ir 43 MĮ) įmonės.
 
 

Tai pirmoji bendrovės investicija Baltijos regione. Sėkmingam sandoriui įvykti padėjo advokatų kontoros „TGS Baltic“ ir „COBALT“, atitinkamai atstovavusios parduodančią ir perkančią šalis. Žengiant į Lietuvos rinką, „Hawk Infinity“ konsultavo „Norne Securities“.

„Šis sandoris – reikšmingas sėkmingos mūsų įmonės veiklos pripažinimas, be to, galimybė pasinaudoti „Hawk Infinity“ sukaupta patirtimi ir žiniomis. Taip pat tai užtikrins tolesnį ambicingą „RoboLabs“ augimą ir teikiamų paslaugų plėtrą“, – sakė „RoboLabs“ generalinė direktorė Gintarė Katinaitė.

„RoboLabs“ yra ypač įdomi įmonė. Iškart pajutome, kad mąstymu ir požiūriu į įmonių kūrimą su įkūrėjais esame panašūs. Šis sandoris – tai per ilgus atsidavimo metus sukurta vertė, taip pat kartu su vadovų komanda realizuotas potencialas ir atvertos Baltijos regione slypinčios galimybės“, – sakė „Hawk Infinity“ partneris Evenas Fuglestadas.

Prieš 8 metus Daivaro Anužio ir Deivydo Tumo įkurta „RoboLabs“ teikia modernias apskaitos, dokumentų apdorojimo ir verslo analizės paslaugas daugiau nei 1300 įmonių Lietuvoje. 2019 m. „RoboLabs“ pritraukė 200 000 eurų investiciją iš verslo akseleratoriaus „70ventures“.

2023 m. „RoboLabs“ sėkmingai pradėjo naują buhalterių-partnerių projektą, suteikiantį laisvai samdomiems profesionaliems buhalteriams galimybę dirbti su ROBO sistema nesirūpinant klientų pritraukimu.

Pranešimą paskelbė: Simona Survilaitė, UAB "coagency"
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2024-06-17 14:08
ITT, Verslas, ekonomika, finansai
Norvegijos investicijų bendrovė „Hawk Infinity“ įsigijo dirbtiniu intelektu paremtą finansinės apskaitos programinės įrangos startuolį „RoboLabs“.

Finansinių technologijų pažanga pasaulyje padarė didžiulį postūmį teikiant klientams inovatyvias ir patogias paslaugas. Finansų valdymas mobiliąja programėle jau nieko nebestebina. Mažai ką stebina ir kriptovaliutos bei blokų grandinės (angl. blockchain). Apie jas kone kiekvienas esame bent truputį girdėję, tačiau ekspertai pažymi – dar toli gražu ne visos jų galimybės išnaudotos. Neatmetama, kad ateityje Lietuva ne tik naudosis, bet ir turės savo kriptovaliutą.

Kripto ekspertas, „EXZi“ pinigų plovimo prevencijos vadovas Nedas Sipovičius akcentuoja, kad Lietuva turi didžiulį technologinį potencialą ir jį sėkmingai naudoja. Tai prisideda prie užsienio investicijų augimo didinant Lietuvos BVP. Remiantis naujausiais „Invest Lithuania“ duomenimis, šalyje yra arti 300 finansinių technologijų kompanijų, tarp kurių yra gerai žinomų pasaulinių vardų, o tai prisideda prie paslaugų plėtros. Dėl to Lietuva yra viena lyderiaujančių šalių šioje srityje Europos Sąjungoje. Norėdami išlikti vieni lyderių, turime neatsilikti nuo technologijų naujovių.

Naujas reguliavimas išjudins rinką

Didėjantis inovatyvių finansinių paslaugų teikėjų poreikis reikalauja didžiulių pastangų teikiant galutiniam klientui pridėtinę vertę. Finansinių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti nuolatinį inovacijų vystymą, išpildant didėjančius lūkesčius. Pastarieji bus taikomi ir kriptoturto bendrovėms po MiCa (angl. Markets in Crypto Assets Regulation) įsigaliojimo. Šis reglamentas dėl ES kriptovaliutų rinkos buvo priimtas 2023 m., o pereinamasis laikotarpis Lietuvoje numatytas iki 2025 birželio.

Paprasčiau tariant, kripto bendrovės bus laikomos finansinėmis institucijomis. Tai reiškia, kad naujasis reglamentas gali dar labiau išjudinti kripto rinką. Kadangi kripto bendrovės turės veikti pagal reglamentą, tai gali tapti papildomu patikimumo garantu ir naujomis galimybėmis verslui.

„Daugėjant reguliavimo priemonių, įmonės priverstos imtis verslo sprendimų, kurie iš esmės optimizuoja procesus užtikrindami duomenų saugumą. Blokų grandinių technologija atveria naujas galimybes, tokias kaip sandorių skaidrumas, sumažintos operacinės išlaidos ir aukštesnis duomenų saugumo lygis. Reikia suprasti, kad ši technologija, nors dažniausiai naudojama finansinėms operacijoms kriptovaliutomis vykdyti, panaudojimo būdų yra ir daugiau, kaip antai tiekimo grandinių valdymas, duomenų saugojimas, su nuosavybe susijusių operacijų vykdymas“, – pažymi N. Sipovičius.

Jam pritaria ir „MELD Finance“ vadovas Gediminas Kiveris, kuris sako, kad ateinantys metai gali pametėti dar nematytų kripto ir blokų grandinių panaudojimo galimybių. Tai, esą būtų galima pamatyti ir Lietuvoje.

„Ateinantys metai atneš daugiau teisinių precedentų, kurie palengvins pritaikomumą globalioje rinkoje. Jau dabar Jungtiniai Arabų Emyratai nori įteisinti skaitmenizuotą nekilnojamąjį turtą, t. y. blokų grandinėje išsaugotą informaciją apie nekilnojamą turtą. Blokų grandinę su tam tikromis išlygomis galima naudoti taip pat kaip globalų elektroninį parašą. Tokius tokenizuotus kontraktus lengva skaidyti, perleisti, ar parduoti kitiems asmenims“, – galimybes įvardija G. Kiveris.

Nauda jaunam ir patyrusiam verslui

Ekspertai pažymi, kad kripto įmonės jau dabar aktyviai ruošiasi laukiantiems pokyčiams. Į plėtrą investuojamos didelės pinigų sumos, rengiami mokymai, samdomi nauji darbuotojai, o tai sukuria ir papildomą patrauklaus darbo pasiūlą šalyje.

„Blokų grandinės technologija aktuali tiek startuoliams, tiek didelėms įmonėms. Reikia pažymėti, kad startuoliai dėl savo lankstumo gali greičiau integruoti technologinius sprendimus, eksperimentuoti. Tai suteikia reikšmingą pranašumą tiek efektyvumo rodikliuose, tiek įgyvendinant inovacijas. Tuo metu didelės įmonės technologiniu keliu juda santūriau. Visgi, blokų grandinių technologija joms gali leisti pasiekti reikšmingą progresą saugumo, skaidrumo ir tarptautinės veiklos efektyvumo srityse. Technologija suteikia galimybę centralizuoti duomenų valdymą, mažinti suklastojimo riziką ir taip kurti patikimus ir automatizuotus verslo procesus“, – blokų grandinės universalumą paryškina N. Sipovičius.

Žvelgdamas į ateities verslą, G. Kiveris pabrėžia, kad vienais pagrindinių verslo įrankių bus dirbtinis intelektas ir blokų grandinės. Visgi, jis pažymi, kad verslai dirbtinį intelektą jau po truputį perpranta ir sugeba jį pritaikyti įvairiems sektoriams – nuo aptarnavimo iki gamybos. Išnaudoti blokų grandinių potencialą gali prireikti daugiau laiko, tačiau tai pagelbės veikti ne tik šalies viduje, bet ir pasauliniu mastu.

„Europa turės savo skaitmeninį eurą, momentiniai tarptautiniai atsiskaitymai įvairiomis kriptovaliutomis bus kasdienybė. Investuosime į tradicinį turtą skaitmeniniu būdu pigiau ir paprasčiau, pavyzdžiui kelių mygtukų paspaudimu galėsime nusipirkti dalį infrastruktūros objekto arba dalį buto Niujorke ar Dubajuje“, – prognozuoja G. Kiveris.

Ar Lietuva turės savo kriptovaliutą?

Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 10 tūkst. įvairių kriptovaliutų. Be abejo, žinomiausia kriptovaliuta „Bitcoin“, kurios vertė paskutiniu metu pakilo į rekordines aukštumas. Visgi, kriptovaliutos kuriamos įvairiais tikslais, technologijomis ir funkcionalumu, todėl jų skaičius nėra stabilus. Visgi, ekspertai mano, kad ateityje Lietuva ne tik gali turėti, bet ir turės savo kriptovaliutą.

„Lietuvai to reikėtų ir tai įvyks, tačiau pirmieji žingsniai galėtų būti įgyvendinant blogų grandinių technologiją ne kriptovaliutų išleidimo tikslais. Kam Lietuvai to reikėtų? Taip būtų sukurta technologinė struktūra, kuri užtikrintų operacijų skaidrumą, greitį, tarptautinį bendradarbiavimą bei saugumą“, – naudą pažymi „EXZi“ pinigų plovimo prevencijos vadovas  N. Sipovičius.

„MELD Finance“ vadovas G. Kiveris priduria, kad Lietuva galėtų būti viena iš pirmųjų pasaulyje, kurios vertybinių popierių būtų galima įsigyti blokų grandinėje. Esą tai palengvintų galimybę valstybei pasiskolinti, atpigintų administravimo ir palūkanų kaštus.

Tiek „EXZi“, tiek „MELD Finance“ vadovai pažymi, kad kiekviena įmonė turėtų individualiai įsivertinti blokų grandinės panaudojimo galimybes. Dėl to pataria pasikonsultuoti su ekspertais, kurie ne tik supažindintų su galimybėmis, bet ir pasiūlytų konkrečius produktus sklandesniam verslo vystymui.

2023 metais „Vinted“, pirmaujanti Europos internetinė naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platforma, toliau augino pajamas, pasiekė pelną ir įgalino daugiau žmonių nei bet kada prekiauti naudotais daiktais.

2023 metais „Vinted Limited“[1], kuri apima visas tiesiogiai ir netiesiogiai patronuojamas įmones, gavo 596,3 mln. eurų pajamų, t. y. 61 proc. daugiau nei 2022 metais (370,2 mln. eurų), jos EBITDA siekė 76,6 mln. eurų, o grynasis pelnas – 17,8 mln. eurų, palyginti su 20,4 mln. eurų[2] grynuoju nuostoliu 2022 metais.

Augimo ir pelningumo metai, investuojant į ilgalaikes galimybes

Nepaisant neramios makroekonominės aplinkos, 2023 metais „Vinted“ augo sparčiau nei planavo.

Grupės pagrindą sudaranti „Vinted“ prekybos platforma augimą užsitikrino keliose skirtingose srityse: toliau didino rinkos dalį esamose rinkose; įžengė į Daniją, Suomiją ir Rumuniją; ir tęsė plėtrą į prabangios mados segmentą per prekių patikrinimo paslaugą. Tuo pačiu Grupė paspartino pristatymo paslaugų plėtrą su „Vinted Go“ ir žengė pirmuosius žingsnius, leisiančius pasiūlyti daugiau vertės mokėjimo paslaugose.

Visa tai padeda „Vinted“ pagerinti savo bendruomenės narių patirtį ir sparčiau įgyvendinti savo misiją – paversti naudotus daiktus pirmuoju pasirinkimu visame pasaulyje. 

Žengia į prabangos segmentą

2022 metais sėkmingai įsigijus naudotų dizainerių kurtų daiktų platformą „Rebelle“, „Vinted“ subūrė abiejų bendrovių komandas ir pradėjo teikti daiktų verifikavimo paslaugą, suteikiančią galimybę „Vinted“ nariams ramiau prekiauti dizainerių ir prabangos segmento daiktais. Ši paslauga šiuo metu prieinama devyniose „Vinted“ rinkose ir toliau plėsis, atsižvelgiant į pirminius rezultatus, įskaitant daugiau prekės ženklų ir kategorijų.

„Vinted Go“ pristatymo paslaugų plėtra

2022 metais pradėjusi veikti bendrovė „Vinted Go“, plėtojanti su siuntimu susijusias paslaugas, pernai rodė vis geresnius rezultatus. „Vinted Go“ pagrindiniuose Prancūzijos miestuose jau įrengė apie 1500 siuntų paštomatų ir PUDO (siuntų atsiėmimo ir išsiuntimo, angl. pick-up, drop-off) punktų, ir jau pristatė milijonus siuntų „Vinted“ nariams. Pavyzdžiui, vien 2023 metų gruodžio mėnesį buvo pristatyta daugiau nei 400 tūkst. siuntų.

Praėjusių metų antrąjį pusmetį „Vinted Go“ įsigijo Nyderlandų siuntų pristatymo įmonę „Homerr“. Išaugęs veiklos mastas ir galimybė pasidalinti žiniomis leis abiem organizacijom pagilinti patirtį C2C (klientas-klientui) srityje. Atsižvelgiant į stiprius 2023 metų rezultatus, „Vinted“ ir toliau investuos į „Vinted Go“ 2024 metais, ypač Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų rinkose.

Plėtra į mokėjimų rinką

Lietuvos bankas suteikė „Vinted“ elektroninių pinigų institucijos licenciją, kas leis bendrovei vystyti naujas paslaugas ir pasiūlyti geresnę patirtį savo nariams.

„Naudotos mados prekės – sąlyginai nauja rinka, užimanti itin mažą dalį visame mados segmente. Tačiau mūsų 2023 metų rezultatai ne tik įrodė, kad galime užtikrinti stiprų augimą, bet ir tai, kad esame rinkos su dideliu potencialu priešakyje. Ne mažiau svarbu ir tai, kad naudotų mados prekių tarpusavio prekybos populiarinimas yra veiksmingas būdas mažinti mados industrijos daromą žalą ir mūsų misijos – paversti naudotus daiktus pirmu pasirinkimu – pagrindas“, – sako Thomas Plantenga, „Vinted Group“ generalinis direktorius.

„Jau daugelį metų investuojame kapitalą su didele investicine grąža, nuolat atsižvelgdami į savo investicijų finansinį tvarumą, todėl džiaugiuosi, kad galime pranešti, jog esame pelningi ir 2023 metais fiksavome teigiamą EBITDA. Tai puikus mūsų komandos atsidavimo ir sunkaus darbo įrodymas, kad „Vinted“ taptų sėkminga mūsų nariams. Tuo pačiu tai tvirtas pamatas tolimesnei plėtrai – horizonte matome daugybę galimybių“, – teigia „Vinted Group“ vadovas.

2023 metų IV ketvirtį „Vinted“ užsitikrino 50 mln. eurų atnaujinamąjį kreditą iš „BNP Paribas“ ir „ING BANK“. Pastarasis suteiktas galimoms būsimoms investicijoms ar plėtros galimybėms, įskaitant susijungimus ir įsigijimus.   

„2023 metais mūsų prekybos platforma rodė stiprius veiklos rezultatus, su „Vinted Go“ paspartinome pristatymo paslaugų plėtrą ir žengėme žingsnius į mokėjimų dalį mūsų vertės grandinėje. 2024 metais toliau vykdysime šią misiją, įgyvendindami įvairius augimo vektorius, įskaitant geografinę plėtrą ir kategorijų vystymą, – sako T. Plantenga, – matome daug galimybių ateityje, todėl ir toliau derinsime pelningumą su investavimo galimybėmis, kad sparčiau artėtume prie savo misijos.“

2023 metais „Vinted“ vidutinis mėnesinis darbuotojų skaičius išaugo trečdaliu (33 proc.) iki 1743 darbuotojų, dauguma jų dirbo Lietuvoje. Šiuo metu visoje grupėje dirba daugiau nei 2 000 žmonių.

[1] Skaičiai pagrįsti bendrovės „Vinted Limited“ („Vinted Group“) metiniu pranešimu ir finansine ataskaita, kuri apima visų tiesioginių ir netiesioginių patronuojamųjų įmonių, įskaitant UAB „Vinted“ grupę – pagrindinės „Vinted“ prekybos platformos operatorės – konsoliduotus rezultatus.

[2] Apskaitos pastabos: Atliekant auditą apskaitos metodai buvo peržiūrėti pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Peržiūrėjus investicinio portfelio nerealizuoto pelno (nuostolio) apskaitos principus, buvo patikslintas 2022 m. nuostolis.