Lietuvoje veiklą pradeda e. prekybos finansavimo startuolis „Ecomland“, kuris elektroninėms parduotuvėms teiks pajamomis grįstas paskolas, skirtas apyvartinėms lėšoms. „Ecomland“ šiuo metu jau yra suteikęs beveik 200 tūkst. paskolų elektroninių parduotuvių veiklai.

E. prekybos finansavimo startuolio „Ecomland“ įkūrėjas Darius Borisas teigia, kad jo ilgametė patirtis finansų ir el. komercijos sektoriuje parodė, jog smulkiam ir vidutiniam verslui užaugti trukdo apyvartinių lėšų trūkumas.
„Jauni arba nedideli verslai patenka į užburtą ratą: bankai ar kitos finansinės institucijos nesutinka jiems skolinti lėšų, o neturėdami pakankamai apyvartinių lėšų tie verslai negali augti tokiu tempu, kokiu galėtų ir neišnaudoja viso savo verslo potencialo.”

Pajamomis grįstas finansavimas leidžia greitai ir be užstato ar turto įkeitimo pasiskolinti apyvartinėms lėšoms, kurias elektroninės parduotuvės gali skirti prekių įsigijimui, reklamai ir pan.“, – aiškino D. Borisas.

Norinčios gauti finansavimą e. parduotuvės turi dirbti su viena iš e. prekybos sistemų „WooCommerce“, „Prestashop“, „Shopify“, veikti ne trumpiau nei 6 mėn., o mėnesinės pardavimo pajamos siekti daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Pateikus prašymą paskolai, integruojama e. bankininkystės, marketingo ir e. prekybos sistemos į „Ecomland“ naudojamą „Softloans“ rizikos vertinimo sistemą, kuri įvertina e. parduotuvės ekonominę būklę, apyvartą, generuojamą grąžą iš pardavimo kampanijų ir pagal tai pateikia pasiūlymą finansavimui.

Vienas iš pirmųjų tokiu finansavimu pasinaudojęs knarkiu.lt vadovas Arnas Gaidelionis džiaugėsi, kad trūkstamas lėšas e. prekybai gavo vos per parą.

„Tai išskirtinė paskolų platforma, kuri supranta elektroninio verslo augimo svarbą ir pasiūlo apyvartines lėšas be užstato. Tokia vizija lemia ne tik sėkmingą verslą, bet ir teigiamą klientų patirtį. Pats skolinimosi procesas „Ecomland“ yra lengvas ir patogus.

Galėjau viską atlikti nuotoliniu būdu, o automatinis grąžinimas sumažina administracinį krūvį ir leidžia mano dėmesį sutelkti ties verslo plėtra“, – paslaugos privalumus vardijo A. Gaidelionis.

Kitas startuolio „Ecomland“ privalumas – vienkartinis administracinis mokestis. Pasak A. Gaidelionio, jokia kita finansinių paslaugų įstaiga negalėjo konkuruoti su startuolio pasiūlytomis sąlygomis. Aiški kaina yra ne tik ekonominis pranašumas, bet ir skatinantis veiksnys, padedantis verslui augti.

„Ecomland“ jau yra gavę beveik 100 paraiškų už daugiau nei 2 mln. eurų. Startuolio paslaugomis jau pasinaudojo tokios e. parduotuvės kaip pinkpharma.lt, asianblossom.lt, kimchinamai.lt ir kt.

Lietuvos technologijų bendrovė „Raso“ įdiegė radijo dažniu paremtą pažangią ilgalaikio turto apskaitos sistemą LR Seime. Sistema skaitmenizavo apie 30 tūkst. turto vienetų inventorizacijos procesą, kurį iki šiol LR Seimo kanceliarijos darbuotojams kasmet tekdavo atlikti rankiniu būdu.

Didins tikslumą ir skaidrumą

Į sistemos įrangą, programą bei jų diegimą investuoti beveik 33 tūkst. eurų. „Raso“ inventorizacijos sistemą įdiegė laimėjusi LR Seimo kanceliarijos paskelbtą viešąjį pirkimą.   

„Turto inventorizacija kiekvienais metais pareikalauja daug brangaus organizacijų ir įmonių darbo laiko. Turint daug ilgalaikio turto ar prekių likučių, procesas gali užtrukti net kelias savaites, tam prireikia kelių žmonių komandos. Jau kurį laiką stebime augantį susidomėjimą inventorizacijos skaitmeninimo sprendimais iš valstybės institucijų ir verslo“, – sako  Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius.

Pasak jo, kompiuterinės įrangos, baldų ir kitokio turto bei prekių likučių inventorizacijos automatizavimas atpigina procesą, sumažina žmogiškų klaidų riziką, taip pat užtikrinamas proceso tikslumas bei turto valdymo skaidrumas.

Suskaičiuoja automatiškai

Seimo inventorizacijos sprendimas naudoja plačiai taikomą bevielio radijo dažnio identifikavimo (angl. Radio Frequency Identification RFID) technologiją. Ant kiekvieno apskaitomo daikto yra užklijuojamas žymuo, siunčiantis signalą.

Apskaitai naudojami duomenų kaupikliai – mobilaus telefono dydžio pramoniniai kompiuteriai, turintys integruotas RFID antenas. Jos nuskaito patalpoje esančių žymenų informaciją, perduodamą specialiu radijo dažniu.

Surinkti duomenys saugomi programinėje įrangoje, skirtoje turto valdymui. Seime įdiegta Slovakijos programinės įrangos bendrovės „Kodys Slovakia“ sukurta turto valdymo programa „Evidei Asset Management“. 

„Programinė įranga skaitmenizuoja turto duomenis, suteikia galimybę gauti visapusišką savo turto apžvalgą, turtą filtruoti skirtingais pjūviais, analizuoti ir teikti ataskaitas. Tikslūs ir išsamūs duomenys leidžia priimti objektyvius sprendimus dėl papildomo turto įsigijimo, jo priežiūros ar nurašymo“, – sako Michal Ilaš, „Evidei Asset Management“ partnerių vadovas.

Seime naudojami JAV gamintojo „Honeywell“ duomenų kaupikliai, jie taip pat turi integruotas vaizdo kameras, todėl inventorizacijos metu bus galima iškart padaryti turto nuotraukas, taip pat žymėti pastabas, pavyzdžiui, apie sugadintą ar pažeistą turtą. Visa ši papildoma informacija bus saugoma programoje kartu su pagrindine informacija apie turtą.

Plačiai taikoma technologija

RFID technologija jau naudojama daugelyje sričių, žymos integruojamos į asmens dokumentus ir mokėjimo korteles. Taip pat ši technologija taikoma prekių apsaugai knygynuose, drabužių parduotuvėse, naudojama gyvūnams ženklinti, automobilių imobilaizeriams gaminti.  

„Vienas didžiausių šios sistemos privalumų, jog nebereikia ranka skenuoti ant įrangos užklijuotų inventorizacijos kodų ar etikečių – tą automatiškai padaro duomenų kaupiklis per nuotolį. Užtenka pasivaikščioti po sandėlį ar patalpą, kurioje laikomas turtas, ir duomenų kaupiklis automatiškai surenka ten esančio turto informaciją. Sutikrinti reikia tik jei kažko trūksta, sistema tai parodo“, – pasakoja V. Garbauskas.

Eksperto teigimu, RFID žymenys – ilgalaikiai. Kartą užklijavus ir įdiegus sistemą, ja galima naudotis ilgus metus. 

Diegiama ir kitose šalyse

M. Ilaš pabrėžia, jog RFID technologija paremtas inventorizacijos automatizavimas diegiamas ir kitose šalyse. Jau veikiantys pavyzdžiai rodo, kad tokie spendimai 2-3 kartus pagreitina inventorizacijos procesą ir atitinkamai leidžia sutaupyti išlaidas personalui.

„Panašų sprendimą pritaikėme laboratorinės diagnostikos įmonei „Unilabs Slovakia“, veikiančiai 14-oje šalių. Įmonė turi apie 30 tūkst. vienetų inventorizuojamo turto, kuris laikomas 60-yje skirtingų vietų. Prieš automatizuojant procesą, visas skyrius darbuotojų rūpinosi inventorizacija, o dabar pakanka vos dviejų darbuotojų. Jiems inventorizacijos laikas sutrumpėjo perpus“, –  pasakoja M. Ilaš.

Pasak specialistų, išmanūs inventorizacijos sprendimai pritaikomi įvairaus dydžio ir sektoriaus įmonėms, o rankinė inventorizacija ilgainiui taps atgyvena.         

Daugiau informacijos: Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius, tel. +370 650 23462, el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., www.raso.lt

Tai pirmoji bendrovės investicija Baltijos regione. Sėkmingam sandoriui įvykti padėjo advokatų kontoros „TGS Baltic“ ir „COBALT“, atitinkamai atstovavusios parduodančią ir perkančią šalis. Žengiant į Lietuvos rinką, „Hawk Infinity“ konsultavo „Norne Securities“.

„Šis sandoris – reikšmingas sėkmingos mūsų įmonės veiklos pripažinimas, be to, galimybė pasinaudoti „Hawk Infinity“ sukaupta patirtimi ir žiniomis. Taip pat tai užtikrins tolesnį ambicingą „RoboLabs“ augimą ir teikiamų paslaugų plėtrą“, – sakė „RoboLabs“ generalinė direktorė Gintarė Katinaitė.

„RoboLabs“ yra ypač įdomi įmonė. Iškart pajutome, kad mąstymu ir požiūriu į įmonių kūrimą su įkūrėjais esame panašūs. Šis sandoris – tai per ilgus atsidavimo metus sukurta vertė, taip pat kartu su vadovų komanda realizuotas potencialas ir atvertos Baltijos regione slypinčios galimybės“, – sakė „Hawk Infinity“ partneris Evenas Fuglestadas.

Prieš 8 metus Daivaro Anužio ir Deivydo Tumo įkurta „RoboLabs“ teikia modernias apskaitos, dokumentų apdorojimo ir verslo analizės paslaugas daugiau nei 1300 įmonių Lietuvoje. 2019 m. „RoboLabs“ pritraukė 200 000 eurų investiciją iš verslo akseleratoriaus „70ventures“.

2023 m. „RoboLabs“ sėkmingai pradėjo naują buhalterių-partnerių projektą, suteikiantį laisvai samdomiems profesionaliems buhalteriams galimybę dirbti su ROBO sistema nesirūpinant klientų pritraukimu.

Pranešimą paskelbė: Simona Survilaitė, UAB "coagency"
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2024-06-17 14:08
ITT, Verslas, ekonomika, finansai
Norvegijos investicijų bendrovė „Hawk Infinity“ įsigijo dirbtiniu intelektu paremtą finansinės apskaitos programinės įrangos startuolį „RoboLabs“.

Finansinių technologijų pažanga pasaulyje padarė didžiulį postūmį teikiant klientams inovatyvias ir patogias paslaugas. Finansų valdymas mobiliąja programėle jau nieko nebestebina. Mažai ką stebina ir kriptovaliutos bei blokų grandinės (angl. blockchain). Apie jas kone kiekvienas esame bent truputį girdėję, tačiau ekspertai pažymi – dar toli gražu ne visos jų galimybės išnaudotos. Neatmetama, kad ateityje Lietuva ne tik naudosis, bet ir turės savo kriptovaliutą.

Kripto ekspertas, „EXZi“ pinigų plovimo prevencijos vadovas Nedas Sipovičius akcentuoja, kad Lietuva turi didžiulį technologinį potencialą ir jį sėkmingai naudoja. Tai prisideda prie užsienio investicijų augimo didinant Lietuvos BVP. Remiantis naujausiais „Invest Lithuania“ duomenimis, šalyje yra arti 300 finansinių technologijų kompanijų, tarp kurių yra gerai žinomų pasaulinių vardų, o tai prisideda prie paslaugų plėtros. Dėl to Lietuva yra viena lyderiaujančių šalių šioje srityje Europos Sąjungoje. Norėdami išlikti vieni lyderių, turime neatsilikti nuo technologijų naujovių.

Naujas reguliavimas išjudins rinką

Didėjantis inovatyvių finansinių paslaugų teikėjų poreikis reikalauja didžiulių pastangų teikiant galutiniam klientui pridėtinę vertę. Finansinių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti nuolatinį inovacijų vystymą, išpildant didėjančius lūkesčius. Pastarieji bus taikomi ir kriptoturto bendrovėms po MiCa (angl. Markets in Crypto Assets Regulation) įsigaliojimo. Šis reglamentas dėl ES kriptovaliutų rinkos buvo priimtas 2023 m., o pereinamasis laikotarpis Lietuvoje numatytas iki 2025 birželio.

Paprasčiau tariant, kripto bendrovės bus laikomos finansinėmis institucijomis. Tai reiškia, kad naujasis reglamentas gali dar labiau išjudinti kripto rinką. Kadangi kripto bendrovės turės veikti pagal reglamentą, tai gali tapti papildomu patikimumo garantu ir naujomis galimybėmis verslui.

„Daugėjant reguliavimo priemonių, įmonės priverstos imtis verslo sprendimų, kurie iš esmės optimizuoja procesus užtikrindami duomenų saugumą. Blokų grandinių technologija atveria naujas galimybes, tokias kaip sandorių skaidrumas, sumažintos operacinės išlaidos ir aukštesnis duomenų saugumo lygis. Reikia suprasti, kad ši technologija, nors dažniausiai naudojama finansinėms operacijoms kriptovaliutomis vykdyti, panaudojimo būdų yra ir daugiau, kaip antai tiekimo grandinių valdymas, duomenų saugojimas, su nuosavybe susijusių operacijų vykdymas“, – pažymi N. Sipovičius.

Jam pritaria ir „MELD Finance“ vadovas Gediminas Kiveris, kuris sako, kad ateinantys metai gali pametėti dar nematytų kripto ir blokų grandinių panaudojimo galimybių. Tai, esą būtų galima pamatyti ir Lietuvoje.

„Ateinantys metai atneš daugiau teisinių precedentų, kurie palengvins pritaikomumą globalioje rinkoje. Jau dabar Jungtiniai Arabų Emyratai nori įteisinti skaitmenizuotą nekilnojamąjį turtą, t. y. blokų grandinėje išsaugotą informaciją apie nekilnojamą turtą. Blokų grandinę su tam tikromis išlygomis galima naudoti taip pat kaip globalų elektroninį parašą. Tokius tokenizuotus kontraktus lengva skaidyti, perleisti, ar parduoti kitiems asmenims“, – galimybes įvardija G. Kiveris.

Nauda jaunam ir patyrusiam verslui

Ekspertai pažymi, kad kripto įmonės jau dabar aktyviai ruošiasi laukiantiems pokyčiams. Į plėtrą investuojamos didelės pinigų sumos, rengiami mokymai, samdomi nauji darbuotojai, o tai sukuria ir papildomą patrauklaus darbo pasiūlą šalyje.

„Blokų grandinės technologija aktuali tiek startuoliams, tiek didelėms įmonėms. Reikia pažymėti, kad startuoliai dėl savo lankstumo gali greičiau integruoti technologinius sprendimus, eksperimentuoti. Tai suteikia reikšmingą pranašumą tiek efektyvumo rodikliuose, tiek įgyvendinant inovacijas. Tuo metu didelės įmonės technologiniu keliu juda santūriau. Visgi, blokų grandinių technologija joms gali leisti pasiekti reikšmingą progresą saugumo, skaidrumo ir tarptautinės veiklos efektyvumo srityse. Technologija suteikia galimybę centralizuoti duomenų valdymą, mažinti suklastojimo riziką ir taip kurti patikimus ir automatizuotus verslo procesus“, – blokų grandinės universalumą paryškina N. Sipovičius.

Žvelgdamas į ateities verslą, G. Kiveris pabrėžia, kad vienais pagrindinių verslo įrankių bus dirbtinis intelektas ir blokų grandinės. Visgi, jis pažymi, kad verslai dirbtinį intelektą jau po truputį perpranta ir sugeba jį pritaikyti įvairiems sektoriams – nuo aptarnavimo iki gamybos. Išnaudoti blokų grandinių potencialą gali prireikti daugiau laiko, tačiau tai pagelbės veikti ne tik šalies viduje, bet ir pasauliniu mastu.

„Europa turės savo skaitmeninį eurą, momentiniai tarptautiniai atsiskaitymai įvairiomis kriptovaliutomis bus kasdienybė. Investuosime į tradicinį turtą skaitmeniniu būdu pigiau ir paprasčiau, pavyzdžiui kelių mygtukų paspaudimu galėsime nusipirkti dalį infrastruktūros objekto arba dalį buto Niujorke ar Dubajuje“, – prognozuoja G. Kiveris.

Ar Lietuva turės savo kriptovaliutą?

Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 10 tūkst. įvairių kriptovaliutų. Be abejo, žinomiausia kriptovaliuta „Bitcoin“, kurios vertė paskutiniu metu pakilo į rekordines aukštumas. Visgi, kriptovaliutos kuriamos įvairiais tikslais, technologijomis ir funkcionalumu, todėl jų skaičius nėra stabilus. Visgi, ekspertai mano, kad ateityje Lietuva ne tik gali turėti, bet ir turės savo kriptovaliutą.

„Lietuvai to reikėtų ir tai įvyks, tačiau pirmieji žingsniai galėtų būti įgyvendinant blogų grandinių technologiją ne kriptovaliutų išleidimo tikslais. Kam Lietuvai to reikėtų? Taip būtų sukurta technologinė struktūra, kuri užtikrintų operacijų skaidrumą, greitį, tarptautinį bendradarbiavimą bei saugumą“, – naudą pažymi „EXZi“ pinigų plovimo prevencijos vadovas  N. Sipovičius.

„MELD Finance“ vadovas G. Kiveris priduria, kad Lietuva galėtų būti viena iš pirmųjų pasaulyje, kurios vertybinių popierių būtų galima įsigyti blokų grandinėje. Esą tai palengvintų galimybę valstybei pasiskolinti, atpigintų administravimo ir palūkanų kaštus.

Tiek „EXZi“, tiek „MELD Finance“ vadovai pažymi, kad kiekviena įmonė turėtų individualiai įsivertinti blokų grandinės panaudojimo galimybes. Dėl to pataria pasikonsultuoti su ekspertais, kurie ne tik supažindintų su galimybėmis, bet ir pasiūlytų konkrečius produktus sklandesniam verslo vystymui.