Sakoma, kad internetas nieko nepamiršta, bet jame kiekvienas apie save rastume dalykų, kurių verčiau neprisimintume. Tai galbūt galime iš interneto „išsitrinti“ save patys? Deja, skaitmeninėje erdvėje dingti kaip į vandenį, pašalinus visus įrašus apie save, tiesiog neįmanoma, tačiau atsikratyti tam tikrais profiliais, įrašais „Google“ paieškoje ar ne į tas rankas nukeliavusiais duomenimis būdų yra. „Telia“ pateikia 5 patarimus, kaip „išsivalyti“ savo internetinę tapatybę.

„Šiandien egzistuoja daug priežasčių, kodėl žmonės norėtų būti pamiršti internete. Vieni nori pailsėti nuo skaitmeninio gyvenimo „triukšmo“, o kiti siekia pagaliau atsikratyti nuolat besivejančių praeities šešėlių, tokių kaip nuoroda į kažkada susikurtą pažinčių programėlės profilį, ne pats maloniausias straipsnis naujienų portale ar per skubėjimą duomenų brokeriams atiduota asmeninė informacija. Stebuklingo mygtuko, pradanginančio visą šią informaciją, nėra, bet internetinį įvaizdį galime smarkiai pagerinti ištrynę senas paskyras, paprašę „Google“ išimti įrašus paieškoje ar tiesiog pasinaudoję tam skirtomis specializuotomis paslaugomis“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Atsikratykite paskyrų balasto

Posakiai, kad internetas apie mus žino daugiau už mus pačius, nėra laužti iš piršto, o kad tuo įsitikintumėte pakanka „pasigūglinti“ savo vardą, pavardę ar dažnai naudojamą slapyvardį – didelė tikimybė, jog nustebsite ten esančios informacijos detalumu ir kiekiu. Tačiau kad ir kaip norėtumėte, vargu, ar pajėgsite prisiminti visus atvejus, kam ir kada patikėjote savo duomenis.

„Jeigu naudojate tokias slaptažodžių tvarkykles, kaip „1Password“, „Dashlane“ ar „iCloud Keychain“, jų nustatymuose nesunkiai galite rasti sąrašą internetinių puslapių, kurių prisijungimo vardą ir slaptažodį esate išsisaugoję. Jei šių įrankių nenaudojate, galima išbandyti „SayMine“ paslaugą, gebančią surasti visus jūsų internetinius prisijungimus ir priminti, kiek daug nenaudojamų paskyrų esate susikūręs“, – pataria S. Tilindis. 

Prisijungus prie galimai dar mokyklos laikus menančių socialinių profilių ar vos vienąkart panaudotų e. komercijos puslapių paskyrų, reikėtų apsilankyti privatumo nustatymuose bei ten surasti opciją panaikinti šią internetinę „iškaseną“. Ištrinti „Facebook“ galite privatumo parinktyse susiradę „Your Facebook information“, spustelėję „Deactivation and deletion“ ir tai patvirtinus „Delete account“ paspaudimu. Seną „Gmail“ paskyrą panaikinti galima „myaccount.google.com“ puslapyje apsilankius „Duomenys ir suasmeninimas“ – „Paslaugos arba paskyros ištrynimas“ – „Google“ paskyros ištrynimas“ – „Ištrinti paskyrą“.

„Pašalinkite“ savo duomenis nuo brokerių prekystalio

Senų paskyrų ištrynimas gali teigiamai prisidėti prie jūsų privatumo didinimo, tačiau dalies su jomis susijusių duomenų pašalinti tiesiog neįmanoma, nes juos savo nuosavybėn paėmė jais prekiaujantys brokeriai. Tiesa ta, jog nemaža dalis internetinių puslapių seka kone kiekvieną mūsų žingsnį ir šią informaciją parduoda įvairioms suinteresuotoms pusėms, o mes pernelyg nesigilindami tai patvirtiname neskaitydami skaitmeninių platformų privatumo politikų ir tiesiog sudėliodami varneles.

„Gera žinia, kad rinkoje egzistuoja puslapių ir programėlių, kurie gali automatizuotai surasti tokius į netinkamas rankas patekusius duomenis, kaip elektroninis paštas, namų adresas ar gimimo data, bei keliais paspaudimais visiems brokeriams vienu metu išsiųsti prašymus šią informaciją ištrinti. Tarp tokių paslaugų galima paminėti „Incogni“, „DeleteMe“ bei „Privacy Bee“. Dauguma jų yra mokamos, tačiau daugeliu atvejų jomis gali pakakti pasinaudoti vos vieną ar porą kartų per metus“, – aiškina ekspertas.

Kreipkitės į „Google“ dėl „pamiršimo“

Nors šiandien sakoma, kad jei tavęs nėra „Google“, tavęs nėra niekur, tam tikrais atvejais pastarasis variantas gali atrodyti kur kas patraukliau. Galbūt daugelį jūsų potencialių darbdavių atbaido neapdairus daugybės metų senumo skelbimas pažinčių svetainėje, o galbūt jūsų nedžiugina viešai skelbiami mėgstamos sporto šakos mėgėjiškų rungtynių rezultatai – bent jau teoriškai „Google“ gali padėti visiems šiems paieškos rezultatams dingti.

„Google“ paieškos langelyje suvedus „Personal Information Removal Request Form“ ir užpildžius formą, galima tikėtis, vieną dieną ši nemaloni su jumis susijusi informacija tiesiog dings iš paieškos. Žinoma, tai neįvyks per naktį, palūkėti gali tekti ir keletą mėnesių, o dėl informacijos pašalinimo tenka kreiptis ir į ją paskelbusį internetinį puslapį. Tačiau, turint omenyje, kaip smarkiai tai gali pagerinti asmeninį įvaizdį internete, išbandyti laimę tikrai verta“, – mano „Telia“ atstovas.

Nemokėkite už paslaugas savo duomenimis

Vieša paslaptis, kad už naudojimąsi nemokamais socialiniais tinklais, žaidimais ir turinio platformomis „atsiskaitome“ leisdami komerciniais tikslais naudoti savo asmeninę informaciją. „Android“ įrenginyje tam užkirsti kelią galime nustatymuose panaikinę aplikacijos veikimui nebūtinus leidimus, pavyzdžiui, žaidimo prieigą prie nuotraukų galerijos, o „iPhone“ –  nustatymų „Privacy & Security“ skiltyje spustelėję „Tracking“ ir patikrinę, ar programėlei išjungtas leidimas mus sekti.

Kompiuteryje savo privatumą saugoti galime naudodami „Brave“ ar kitą specialią naršyklę, kuri internetinių puslapių kūrėjams neleis slapta išsaugoti „sausainiukų“ (angl. cookies) ir įvairių sekimo pagalbininkų, leidžiančių sekti jūsų veiklą ir vėliau tai panaudoti suasmenintų reklamų rodymui.

Nebelipkite ant to paties grėblio antrąkart 

Iš interneto platybių pašalinus jautrią ar nemalonią asmeninę informaciją, vertėtų nebekartoti tų pačių privatumo užtikrinimo klaidų. Retai lankomose internetinėse parduotuvėse ar svetainėse, kuriomis ruošiamės naudotis tik vieną kartą, rekomenduojame nesikurti paskyros ir naudoti galimybę jungtis kaip svečiui. Nesant tokios galimybės, galima pasinaudoti vienkartiniais el. pašto adresais. 10minutemail.com ir kitos panašios svetainės leidžia gauti registracijai reikalingus patvirtinimo kodus, o po 10 min. šiuos panaudotus el. pašto adresus sunaikina.

Taip dingsta galimybė jūsų asmeninius duomenis susisieti su jūsų veikla konkrečiame internetiniame puslapyje, visą šią informaciją kažkur kaupti bei vėliau panaudoti įkyrioms reklamoms, brukalams ar net įtikinamoms „phishing“ atakoms

Milžinės „Twitter“ įkūrėjas Jackas Dorsey pristatė naują socialinių tinklų platformą „Bluesky“. Daugelis ją gretina su pačiu „Twitter“ ir sako, kad ilgainiui naujoji platforma jį pakeis. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, sako, kad „Bluesky“ turi daug potencialo – ekspertė įvardija pagrindinį jos išskirtinumą.

„Ši platforma yra sukurta atkartojant „Twitter“ principus – ji turi panašias funkcijas. Daugelis vartotojų, kurie prieš tai bent kartą naudoję „Twitter“, nesunkiai perpras, kaip naudotis ir „Bluesky“. Naujojoje platformoje galima dalintis trumpais pranešimais arba nuotraukomis, atsakinėti į kitų pranešimus, sekti pasirinktus žmones“, – sako J. Antropik.

Kas yra „Bluesky“?

Platforma „Bluesky“ yra nauja socialinių tinklų platforma, pradėta kurti dar prieš kelerius metus. Jos principas labai panašus į „Twitter“. „Bluesky“ besinaudojantys žmonės gali kasdien skelbti trumpus įrašus, kelti nuotraukas, atsakyti vieni kitiems komentaruose.

Vasario mėn. aplikacija buvo įdiegta visuose operacinės sistemos „iOS“ „Apple Store“, o praėjusį mėnesį atsirado ir gamintojo „Android“ telefonų programos sistemoje „Google Play“. Programėlė yra nemokama, tačiau vis dar beta versijoje. Tai reiškia, kad dabartinė jos versija dar vis tobulinama – dabar „Bluesky“ gali naudotis tik pakviesti žmonės. 

Jei norėtumėte joje užsiregistruoti, jums reikės gauti specialų kodą iš dabartinio naudotojo. Pastebėta, kad programėlėje daugiausiai registruojasi žurnalistai, visuomenininkai, technologijų ekspertai ir kai kurios įžymybės.

Įprastas „tweet“ keičiamas į „skeet“ 

Programėlėje „Bluesky“, panašiai kaip ir „Twitter“, galite sekti kitus žmones, matyti, kokiu turiniu jie dalijasi. Aplikacijos apačioje yra specialus mygtukas „Who to follow“, kuris pataria, kokius žmones galite pasekti. Tai suteikia galimybę atrasti daugiau pažinčių. Vartotojų profiliuose taip pat yra tokios pat funkcijos: galima įsikelti profilio nuotrauką, supildyti biografijos duomenis. 

Naujosios aplikacijos naudotojai gali skelbti ne ilgesnius nei 300 simbolių įrašus, jais dalintis, atsakinėti į kitų žmonių viešai paskelbtas žinutes, o jeigu reikia, bendrinti, nutildyti arba blokuoti kitų žmonių paskyras. Programėlėje esantys pranešimai yra vadinami „skeets“, kai tuo metu įrašai „Twitter“ yra vadinami „tweets“. Be to, „Bluesky“, kaip ir „Twitter“, nėra privačių žinučių skilties, tad aplikacijų panašumai – akivaizdūs.

Kitoks veikimo principas

Tradiciškai kitose socialinių tinklų platformose paskelbta informacija jose ir lieka. Pavyzdžiui, jeigu paskelbėte įrašą „Twitter“ ar įkėlėte nuotrauką „Instagram“, šie įrašai lieka tik tose programėlėse. 

Pagrindinis „Bluesky“ skirtumas nuo „Twitter“ ir kitų platformų yra tas, kad aplikacija naudoja decentralizuotą sistemą. „Bluesky“ kontekste tai reiškia, kad naudotojų duomenys saugomi ne bendrovės, o nepriklausomuose serveriuose. Duomenų decentralizacijos tikslas yra skatinti naudotojus kontroliuoti savo duomenis patiems. 

Be to, „Bluesky“ kūrėjų teigimu, naujoji aplikacija, kitaip nei „Twitter“, siekia veikti pagal vadinamąjį atvirą protokolą. Tai reiškia, kad turiniu, kuris bus paskelbtas naujojoje „Bluesky“ bus galima lengviau dalintis kitose platformose – tai suteikia galimybę lengviau pastebėti paviešintą informaciją skirtinguose socialiniuose tinkluose.

Per paskutinius šešerius metus socialiniai tinklai jaunimui tapo svarbesniu informacijos šaltiniu, nei bet kada anksčiau, rodo austrų tyrimas. Tarp populiariausių jaunų žmonių naujienų kanalų taip pat įsitvirtino „YouTube“ ir nuomonės formuotojai, toli už nugaros palikę tradicinę žiniasklaidą. Tačiau nors šiose tendencijose galima įžvelgti tam tikrų rizikų, ekspertus džiugina augantis jaunosios kartos nepatiklumas internete skleidžiamai informacijai.

Siekdamas nustatyti jaunosios visuomenės dalies informacijos vartojimo įpročius, 2023 m. Austrijos saugesnio interneto centras pakartojo 2017 m. atliktą tyrimą, kuriame pastebėjo ryškius pokyčius tiek populiariausiose naujienų platformose, tiek pasitikėjime jomis.

„Būtų sunku tikėtis, kad interneto amžiuje gimę asmenys informacijos ieškotų laikraščiuose ar žiūrėdami televizorių, bet toks ryškus socialinių tinklų įsigalėjimas visada buvo matomas kaip nemaža grėsmė. „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir kitose platformose nuolat plinta nepatikrinta ir net ekstremistinė informacija, veikianti dar tik besiformuojančių asmenybių mąstymą ir taip kelianti grėsmę ne tik jiems patiems, bet ir valstybės saugumui. Visgi nepaisant faktų tikrinimo įgūdžių stokos, socialinių tinklų naujienomis pasitiki vos 8 jaunuoliai iš šimto“, – tyrimą komentuoja „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Nuomonės formuotojai keičia naujienų portalus

Pasak I. Bimbirytės-Yun, lyginant 2017 m. ir prieš porą mėnesių publikuotą 2023 m. tyrimus, galima pastebėti reikšmingų pokyčių. Socialiniai tinklai per šiuos metus tik dar labiau įsitvirtino, tapdami pagrindiniu naujienų kanalu nebe 59 proc., o visiems 80 proc. jaunuolių. Įspūdingą šuolį taip pat pademonstravo „YouTube“, kurioje kasdien naršo 3 iš 4 apklaustųjų – triskart daugiau, nei prieš šešetą metų.

2022 m. panašią apklausą atlikusi Jungtinės Karalystės ryšių reguliavimo tarnyba „Ofcom“ nustatė kone analogiškus rezultatus. Jaunimo lyderių trejetuke užfiksuotas rekordinis „Instagram“, „TikTok“ ir „YouTube“ populiarumas, o lentelėje reikšmingai žemyn nugarmėjęs „Facebook“  netgi nusileido šalies visuomeniniam transliuotojui „BBC“.

„Tyrėjams į šiųmetę statistiką teko įtraukti ir nuomonės formuotojus, tapusius trečiu populiariausiu žinių šaltiniu. Kadangi susidomėjimais jais beveik dvigubai lenkia tradicinių žiniasklaidos atstovų svetaines, galima daryti išvadą, jog jauni asmenys juos laiko moderniųjų laikų žurnalistais. Greičiausiai tai lemia patrauklesnis formatas, kuriame naujienos įpinamos į pramoginį turinį bei pateikiamos ne sausai ir objektyviai, o per savo asmeninę prizmę, ir dar kur kas jaunimui artimesnėje platformoje“, – atskleidžia specialistė. 

Tuo metu JK tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į kitą paradoksą. Jei ankstesniais metais socialinėse platformose buvo dalinamasi naujienų portalų straipsniais, tai pastaruoju metu patys naujienų portalai medžiagos ieško socialiniuose tinkluose. Tad nenuostabu, jog pastaruosiuose „gyvenantis“ jaunimas mato vis mažiau priežasčių lankytis panašiu turiniu, bet kur kas lėtesne reakcija pasižyminčiose senosios žiniasklaidos atstovų „stovyklose“.

Dar viena nauja tendencija – vaizdo transliavimo paslaugų įsitvirtinimas ketvirtoje populiariausių informacijos šaltinių reitingo vietoje. „Netflix“, HBO, „Amazon Prime“ ir kitos panašios platformos jaunuoliams tapo visaverte alternatyva televizijai, kurios aktualumo jaunimo auditorijoje sumažėjimą pagrindžia nuo 2017 m. keturiais procentiniais punktais susitraukęs rezultatas.

Populiarumas nelygu patikimumui

Vis dėlto „Telia“ atstovė pabrėžia, kad naujienų platformų populiarumas nebūtinai lemia didesnį pasitikėjimą jomis. Remiantis naujausia Austrijos saugesnio interneto centro statistika, jaunimo mėgstamiausių informacijos šaltinių viršūnėje įsitaisiusiais socialiniais pasitiki mažiau nei vienas apklaustasis iš dešimties, o lyginant su ankstesnių metų tyrimo duomenimis, šis rodiklis netgi sumažėjo.

„Socialiniai tinklai šiuo atžvilgiu nėra išimtis. Dešimties procentų nesiekiantis pasitikėjimo reitingas būdingas visoms moderniosios žiniasklaidos priemonėms, įskaitant „YouTube“, nuomonės formuotojus, tinklaraščius, vaizdo turinio transliavimo paslaugas, o ypač – lentelės dugne atsidūrusioms tinklalaidėms. Tai rodo, jog jaunuoliai vis geriau supranta, jog šiose platformose nėra efektyvių turinio kontrolės mechanizmų, todėl jose lengva skleisti propagandą ir melagienas, ypač tam skyrus didesnius ar mažesnius finansinius resursus“, – netikėtus rezultatus komentuoja I. Bimbirytė-Yun.

Skeptiškai į socialinių tinklų turinį žiūri net 12-15 m. paaugliai. 2022 m. „Ofcom“ apklausa atskleidė, jog vos trečdalis nepilnamečių tiki čia skelbiamomis naujienomis. Tiesa, šį budrumą gali kiek „primigdyti“ draugai – jiems pasidalinus tam tikra žinia socialinėje platformoje, paauglių pasitikėjimas kyla iki 37 proc.

Paradoksalu, tačiau patikimiausiais visuomenės informavimo kanalais jaunuoliai iki šiol laiko savo vis dažniau ignoruojamą žiniasklaidos „klasiką“. Aukščiausią pasitikėjimo kreditą jaunoji karta suteikė Vikipedijai, radijui ir televizijai, kurie visi peržengė penktadalio apklaustųjų balsų barjerą. Kiek mažiau surinko internetiniai naujienų portalai. 

Kaip kovoti su melagienomis?

Nepaisant didėjančio jaunimo skeptiškumo viešai skleidžiamai informacijai, austrų tyrėjai vis dar įžvelgė erdvės tobulėjimui. 7 iš 10 apklaustųjų teigia sunkiai galintys atskirti tikras naujienas nuo melagingų, o net pusė prisipažįsta įvairiomis žiniomis besidalinantys prieš tai jų nepatikrinę.

„Universalus receptas siekiant neužkibti ant propagandos ar netikrų sensacijų kūrėjų kabliuko – automatiškai nepasitikėti jokia socialinėse platformose skelbiama informacija. Pirmiausia reikia patikrinti šaltinį ar įrašo kūrėjo profilį, pasižiūrėti į komentarus bei komentuojančius, ir taip įsitikinti, jog neturime reikalų su vadinamaisiais „botais“ – melagingos informacijos sklaidai naudojamomis programomis“, – pataria „Telia“ tvarumo projektų vadovė. 

Taip pat vertėtų nepasitikėti neva kaip įrodymas skelbiamomis ekrano nuotraukomis ir paveikslėliais, kurie šiais laikais gali būti lengvai padirbami, o kilus abejonėms – visada pasitikrinti, ar panašias naujienas paskelbė kiti mūsų pasitikėjimą pelnę ar geros reputacijos kanalai. Šį informacijos tikrinimo įgūdį jaunuoliams svarbu diegti jau mokykloje, nes populiarėjantys „ChatGPT“, „Google Bard“ ir kiti dirbtinio intelekto robotai kol kas neturi galimybių to atlikti bei savo pateikiamuose atsakymuose linkę tiesą įtikinamai supinti su klaidingais duomenimis. 

Nors pasak tyrimo duomenų daugiau negu pusė jaunuolių linkę ignoruoti melagingas naujienas, ekspertai rekomenduoja atlikti dar vieną papildomą žingsnį – apie jas pranešti platformos valdytojams, paspaudžiant mygtuką „Report“. Taip bus sustabdytas melagienų plitimas ir bus apsaugoti galimai mažesnį atsparumą joms turintys asmenys.

Darbo kompiuterio ekranas, namų aplinka, gal net intriguojančios nuotraukos iš vakarėlio – kokiu turiniu esate pasidaliję populiariame socialiniame tinkle „BeReal“? Skaitmeninės rinkodaros agentūros „OnlineOptimism“ duomenimis, šiuo metu aplikacija kasdien aktyviai naudojasi daugiau nei 10 mln. vartotojų visame pasaulyje. Tačiau Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, įspėja, kad vertėtų gerai įsivertinti, kokį turinį ten keliate – programėlė kaupia jūsų nuotraukas. 

„Kai ateina pranešimas fotografuotis, „BeReal“ aplikacija naudoja abi jūsų kameras. Priekine kamera fotografuojate save, o galine – savo aplinką tuo metu. Kadangi fotografavimosi laikas ribotas, kartais galite visai nesusimąstyti, jei į nuotrauką patenka kas nors labai asmeniško. Dabar aiškėja, kad iš tikrųjų programėlė kaupia visas jūsų nuotraukas. Jeigu nuotraukos iš šios programėlės įvairiais būdais nutekinamos, kyla grėsmė jūsų duomenų saugumui“, – sako A. Lukošius.

Ką apie jus žino „BeReal“?

Kai registruojatės „BeReal“ aplikacijoje, kaip ir bet kurioje kitoje programėlėje, turite nurodyti savo vardą, pavardę, gimimo datą ir telefono numerį – tokiu būdu nustatoma jūsų tapatybė. Šie duomenys saugomi specialiuose aplikacijos serveriuose trejus metus po paskyros sukūrimo. 

Kai įsidiegiate „BeReal“, ji automatiškai nustato, kokį išmanųjį įrenginį naudojate – „Android“ ar „Apple“. Programėlė mato ir tai, kiek kartų per dieną ją atidarote. Be viso to, ji mato jūsų buvimo vietą – šalį ir miestą.  Kur kas daugiau saugumo klausimų kyla dėl to, kaip programėlėje kaupiamos jūsų asmeninės nuotraukos – jas matyti programėlės kalendoriuje galite ne tik jūs. Pasirodo, kad šios nuotraukos yra kaupiamos ir vidiniuose serveriuose.

Visos nuotraukos – kaupiamos net kelerius metus

„BeReal“ privatumo sąlygose rašoma, kad programėlė saugo jūsų nuotraukas, kitų žmonių reakcijas (dar vadinamas „RealMojis“) ir komentarus. Kiekvieną kartą, kai įkeliate naują nuotrauką šioje programėlėje, ji kitiems yra matoma tik 24 val., arba iki kito pranešimo. Praėjus šiam laikotarpiui jūsų nuotraukos niekur nedingsta – jos yra saugomos specialiuose serveriuose. Paprastai šiuose serveriuose jūsų nuotraukos saugomos apie trejus metus. 

„BeReal“ programėlėje saugumo pavojus kyla tik tada, kai pasidalinate konfidencialia ar jautria informacija, kuri skirta tik jums. Labai lengva netyčia pasidalinti įvairiais dokumentais, kompiuterių ekrane esančia informacija, darbo arba namų aplinka, asmeniniais daiktais ir pan. Todėl prieš keliant nuotrauką gerai įvertinkite, ar joje nebus jautresnės, tik jums žinomos asmeninės informacijos.

Taip pat „BeReal“, kaip ir „Facebook“ ar „Instagram“, naudoja trečiųjų šalių slapukus (angl. cookies). Tai reiškia, kad „BeReal“ naudotojų veiklą stebi reklamos atstovai, kurie siekia suasmeninti naudotojų turinį. Su „BeReal“ privatumo sąlygomis galite susipažinti čia.

Programėlėje nerodykite labai asmeniško turinio

Naujose programose dažnai būna ne iki galo išspręstų saugumo spragų, kuriomis naudojasi kibernetiniai vagišiai. Atitinkamai yra ir su „BeReal“ programėle. Kadangi jos populiarumas tik didėja, reikėtų vengti platinti labai asmenišką turinį. Tokia informacija į nuotraukas patenka visai netikėtai, pavyzdžiui, tuomet, kai fotografuojatės darbe arba kai parodote savo kompiuterio ekraną.

Nors tai aplikacija, kuri yra autentiška ir skatina socialinėse medijose fotografuotis be jokių filtrų, prieš keldami nuotrauką apgalvokite, ar esate saugioje aplinkoje. Taip verta elgtis todėl, kad išlieka tikimybė, jog nuotraukos, kurios yra kaupiamos serveriuose gali būti nutekintos įvairių kibernetinių atakų arba gedimų metu. 

Apsisaugoti galite filtruodami savo nuotraukų turinį. Vadinasi, kitą kartą, kai fotografuositės šioje aplikacijoje, apsidairykite, ar netyčia nuotraukoje neparodysite brangių daiktų, dokumentų, banko sąskaitų ar kitos asmeninės ar jums asmeniškai brangios informacijos.