Login to your account

Username *
Password *

Nors kiekvieną dieną lietuviai dažniausiai naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“, jo bendrą populiarumą nurungė „YouTube“ – pastaruoju naudojasi net 97 proc. šalies gyventojų. Tokias tendencijas atskleidė mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu Lietuvoje atliktas tyrimas. Be to, pasak Justinos Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovės, lygiai trečdalis respondentų atskleidė susivilioję prekėmis, pamatytomis socialinių tinklų reklamose.

Visų mylimiausias – „YouTube“

„Tele2“ atliktas tyrimas* parodė, kad 94 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“, o 93 proc. respondentų naudoja ir jo susirašinėjimo platformą „Messenger“. Abi šias platformas Lietuvos gyventojai naudoja dažniausiai – bent vieną ar kelis kartus per dieną.

Tiesa, labiausiai paplitusia ir respondentų mėgstamiausia socialine platforma tapo „YouTube“ – ja Lietuvoje įvairiu dažnumu naudojasi net 97 proc. gyventojų.

„Galima pastebėti, kad „Facebook“ ir toliau išlieka daugiausiai ir dažniausiai naudojamas socialinis tinklas. Tuo tarpu „YouTube“ kanalas yra naudojamas plačiausiai, nes tik 3 proc. apklaustųjų nenaudoja šios platformos iš viso – tokio rezultato neparodė joks kitas socialinis tinklas“, – sako „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.

Pasak J. Antropik, „YouTube“ fenomeną lemia itin praktiški jo panaudojimo būdai: „Čia ieškoma visko – nuo instrukcijų, edukacijos, muzikos, smagaus ir lengvo turinio, iki filmukų vaikams, tad jis pritaikomas daugybėje gyvenimiškų situacijų. Turbūt galima teigti, kad „YouTube“ daugybei gyventojų net atstoja televiziją.“

Remiantis tyrimo duomenimis, 47 proc. apklaustųjų įvairiu dažnumu taip pat naudoja „Instagram“, dar 35 proc. – „TikTok“ platformą. Profesinis socialinis tinklas „Linkedin“ Lietuvoje naudojamas rečiau – dažniausiai atveriamas kartą per savaitę. 

Lėtai šalyje prigyja ir neseniai pasirodęs socialinis tinklas „Threads“ – jo dar visiškai nenaudoja 92 proc. gyventojų. Prieš kelis metus pasirodęs ir didelio populiarumo sulaukęs „BeReal“, panašu, tapo nebeaktualus – jį vis dar naudoja vos 4 proc. respondentų.

Apsiperka paskatinti reklamų

Tyrimas parodė ir tai, kad socialiniuose tinkluose matomos reklamos paskatina žmones įsigyti prekes ir paslaugas. Anot J. Antropik, trečdalis (33 proc.) apklaustųjų teigia, kad pirko prekę ar paslaugą pagal soc. tinkluose matytą reklamą 1–2 kartus ar dar dažniau.

„Tai reiškia, kad trečdalis žmonių net sąmoningai pripažįsta, kad reklama padarė įtaką jų sprendimui pirkti paslaugą ar prekę. Įdomu ir tai, kad žmonės dažnu atveju neskiria, kuriame konkrečiai socialiniame tinkle matė reklamą. Galima daryti išvadą, kad socialiniai tinklai nėra labai atskiriami vienas nuo kito“, – pastebi „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.

Ekspertė priduria, kad tai, jog žmonės neatsimena, kuriame socialiniame tinkle pamatė prekės ar paslaugos reklamą, parodo, kad teikti prioritetą tik vienam kanalui neatneša naudos verslui. 

„Kadangi žmonės reklamų nepriskiria išskirtinai kažkuriam kanalui, sunku prognozuoti potencialių pirkėjų elgesį viename ar kitame socialiniame tinkle. Dėl to tiems, kurie reklamuojasi internete, didžiausią naudą atneša platformų įvairovė – Lietuvos gyventojai aktyvūs daugybėje skirtingų soc. tinklų“, – sako J. Antropik.

 

*Tyrimą „Socialinių tinklų vertinimas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. balandžio 18–25 d. Tyrimas reprezentuoja 16–70 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie kasdien naudojasi bent vienu socialinių tinklu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta 600 respondentų.

Galbūt pažįstamas jausmas, kai norite likti namie, bet einate į seniai planuotą vakarėlį tik todėl, kad bijote praleisti jo įvykius. Tuomet jūs patiriate FOMO (angl. „fear of missing out“). Pasak Godos Nausėdaitės, „Jaunimo linijos“ savanorės ir klinikinės psichologijos magistrantės, nuolatinė baimė praleisti įvykius gali daryti įtaką skubotiems sprendimams ir kelti nerimą bei stresą. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, priduria, kad FOMO paskatina nuolat besikeičiantis socialinių tinklų srautas, kuriame svarbu atrasti balansą.

Bijome jaustis atskirti

Kelis pastaruosius metus viešojoje erdvėje vis dažniau galima pamatyti trumpinį FOMO (angl. „fear of missing out“). Šis terminas yra apibrėžiamas kaip nuolatinis nuogąstavimas praleisti malonių išgyvenimų patyrimus su kitais žmonėmis. 

„Čia labai svarbus žodis yra „kiti“. FOMO būdingas noras prisijungti prie to, ką daro kiti žmonės. Mes, žmonės, turime įgimtą priklausymo poreikį. Nepatenkinus socialinio ryšio poreikio patiriame vienatvę, liūdesį, nepilnavertiškumo, beviltiškumo, nerimo jausmus. Patirdamas FOMO, žmogus išgyvena socialinių ryšių grėsmę, kuri sužadina simpatinę nervų sistemą, dar kitaip vadinamą „kovok arba bėk“, ir tada pradeda ieškoti būdų, kaip pajausti palengvėjimą“, – paaiškina G. Nausėdaitė.

Anot jos, FOMO galima pajausti paprasčiausiose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad gavote pakvietimą į vakarėlį. Nors galbūt ir nedegate noru jame dalyvauti, vis tiek nueinate, nes žinote, kad draugai vėliau apie jį kalbėsis ir nenorite jaustis atskirti nuo šios bendros patirties arba praleisti kažką smagaus.

„Kitas pavyzdys – kai žmogus, girdėdamas apie aplinkinių pasiekimus profesinėje srityje, jaučia spaudimą dalyvauti papildomose kursuose ar seminaruose, kad nesijaustų atsilikęs ar praleidęs galimybę tobulėti“, – sako specialistė.

Paplitimą paskatino internetas

G. Nausėdaitė pastebi, kad nors baimės kažką praleisti jausmas egzistavo ir anksčiau, jis nebuvo taip plačiai aptarinėjamas. Atsiradus socialiniams tinklams padidėjo informacijos prieinamumas, žmonės ėmė labiau sekti kitų žmonių gyvenimus.

„Socialiniai tinklai ir technologijos iš esmės pakeitė, kaip suvokiame kitų žmonių patirtis, o tai savaime padidino FOMO jausmą visuomenėje. Taip pat dėl globalizacijos ir lengviau prieinamos informacijos daugiau sužinome apie įvairias galimybes. Tai gali sukelti jausmą, kad praleidžiame kažką, kas gali pagerinti mūsų gyvenimo kokybę“, – teigia specialistė.

Pasak jos, socialiniai tinklai leidžia matyti, ką veikia draugai, šeimos nariai ar net nepažįstami žmonės visame pasaulyje, o tai gali sukurti klaidingą įspūdį, kad visi nuolat patiria kažką įdomaus, todėl žmogus pradeda lyginti įvairias savo gyvenimo sritis su kitais. 

„Socialiniai tinklai gali paskatinti ir dalyvavimą įvairiose veiklose tik tam, kad būtų galima įkelti nuotrauką ir sudaryti įspūdį, kad esu aktyvus. Tokiu atveju žmogus priima sprendimus remiantis socialiniu įvaizdžiu, o ne tikraisiais savo poreikiais ar norais“, – sako G. Nausėdaitė.

Žinovei pritaria ir „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė. J. Antropik teigimu, socialiniuose tinkluose FOMO gali pasireikšti kaip besaikis slinkimas ekranu (angl. „doom scrolling“) – kai negalime atsitraukti nuo ekrano, nes bijome nepamatyti kažko svarbaus. 

„Socialiniai tinklai suteikia mums būdą visuomet būti pasiekiamiems, informuotiems, rasti bendraminčių. Tačiau turinio gausoje svarbu išlaikyti kritiškumą – suprasti, kad jums nebūtina dalyvauti visuose čia skelbiamuose renginiuose ar diskusijose, neprivaloma kiekvieną minutę sekti nuolat besikeičiančio srauto ar komentarų. Tyrimais jau patvirtinta, kad socialiniai tinklai gali turėti įtakos prastai emocinei savijautai, tad geriausia – ieškoti balanso ir jais naudotis saikingai. Tikrai nieko nepraleisite, jei prieš miegą nepažiūrėsite dar vieno „reels“ įrašo“, – sako J. Antropik.

„Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė pataria pasinaudoti kai kuriais socialinių tinklų nustatymais. Pavyzdžiui, nustatyti laiką, kurį galima leisti socialiniuose tinkluose per dieną – pasiekus limitą, būsite įspėti, kad laikas pasidėti telefoną. J. Antropik taip pat siūlo išjungti soc. tinklų pranešimus, pakeisti programėlių ikonų vietą ekrane taip, kad jas būtų sunkiau atsidaryti iš įpročio.

Pasekmės gali būti ilgalaikės

Pasak G. Nausėdaitės, baimė praleisti svarbų įvykį gali sutrikdyti gebėjimą adekvačiai įvertinti situaciją ir pasirinkti tai, ko norisi arba reikia, nes žmogus priima skubotus sprendimus vadovaujantis kitų nuomonėmis. Be to, FOMO gali turėti ir ilgalaikių pasekmių.

„Ilgalaikes pasekmes galime pajusti tada, kai tai pradeda trikdyti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad FOMO turi tiesioginės įtakos depresyvumui, nerimui ir stresui. Žmogų gali lydėti sumažėjęs pasitenkinimas savo gyvenimo kokybe, nepasitikėjimo savimi jausmas, sunkumai susitelkiant į dabartį, nes pradedama gyventi ateities projekcijomis ir tuo, ką galima dar būtų padaryti, užuot susitelkus į tai, kas vyksta čia ir dabar“, – sako specialistė.

Jos teigimu, vienas iš efektyviausių būdų mažinti FOMO yra sumažinti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą ir kitas meditacijos formas, galima padidinti gebėjimą koncentruotis į dabartį, o ne galvoti apie tai, ką praleidžiate. 

„Svarbu išmokti atpažinti, kada sprendimai yra priimami dėl FOMO. Tai galima padaryti paklausiant savęs: ar tai tikrai man reikalinga, ar tai atitinka mano poreikius? Aiškiai apibrėžiant, kas yra svarbu, tampa lengviau atsispirti impulsui daryti kažką tik todėl, kad kiti tai daro. Na, o jeigu nepavyksta sau padėti pačiam, reikėtų kreiptis pagalbos į psichologus ar psichoterapeutus“, – pataria G. Nausėdaitė.

 

 

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00467

@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Kai įprastuose socialiniuose tinkluose dalijatės savo įrašais – nuotraukomis ar mintimis – žinote, kad juos matys ir vertins visi drauguose esantys žmonės. Tačiau neseniai pasirodžiusi ir populiarėjanti platforma „Palmsy“ siūlo įrašais dalintis su... savimi. Tokie įrašai vis tiek sulaukia naudotojams pažįstamų žmonių reakcijų, bet šios – padirbtos. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad nors platformos kūrėjai vardija tokio įrankio naudas, jas reikėtų vertinti atsargiai.

Įrašai – tik jums

Naudotojai visame pasaulyje jau gali išbandyti neseniai pasirodžiusią naują platformą „Palmsy“, jau pramintą anti-socialiniu tinklu. Tokio apibūdinimo platforma susilaukė todėl, kad joje įrašus skelbiantys naudotojai vieninteliai mato visą savo publikuojamą turinį.

„Skamba keistai, bet programėlėje paskelbtus įrašus ar nuotraukas matote tik jūs – juos „paleidžiate“ į tuštumą. Platformos kūrėjų teigimu, įrašai apskritai nepalieka paties įrenginio ir nėra saugomi išoriniuose serveriuose. Viskas, ką naudotojas turi padaryti – suteikti programėlei prieigą prie savo telefono kontaktinės informacijos“, – sako J. Antropik.

Kol kas tik „iPhone“ ir „iPad“ naudotojams prieinama programėlė veikia taip, kad naudotojas gali įprastą socialinį tinklą primenančiame sraute neribotai publikuoti savo mintis ar nuotraukas ir sulaukti reakcijų – paspaudimų „patinka“. Tiesa, šios reakcijos – netikros.

„Kadangi niekas kitas nemato jūsų įrašų, į juos iš tiesų sureaguoti yra neįmanoma. Platformos kūrėjai sukūrė tam sprendimą – kiekvieną įrašą palydi netikri paspaudimai „patinka“ su jūsų telefone esančių kontaktų vardais, nors pastarieji apie tai nė nenutuokia“, – teigia ekspertė.

Įvardija kelias naudas

Pasak „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovės, „Palmsy“ naudotojai gali patys apriboti konkretaus įrašo „patinka“ paspaudimų skaičių ir nustatyti laiką, kiek tie paspaudimai yra rodomi: kelias sekundes, kelias minutes, kelias valandas ar kelias dienas.

Koks tokio socialinio tinklo tikslas? Platformos kūrėjai teigia, kad „Palmsy“ gali būti naudingas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, programėlę galima naudoti kaip asmeninį dienoraštį, kuriame saugu nuoširdžiai išsilieti ir vis tiek sulaukti teigiamų įvertinimų. Be to, tai gali būti ir įrankis peržiūrėti ir tvarkyti telefone esančius kontaktus, ištrinti nebereikalingus ar prisiminti senas pažintis.

Kūrėjai įvardija ir dar vieną tikslą – teigia, kad programėlė gali mažinti priklausomybę socialiniams tinklams. Pavyzdžiui, bandant nustatyti, kad įrašas sulauktų daugiau nei 20 paspaudimų „patinka“, platforma užsimena, kad galbūt nepakenktų vietoje to apsilankyti pas terapeutą.

„Kūrėjų manymu, išsilieję ir išsakę savo mintis šioje platformoje, naudotojai mažiau naudos kitus socialinius tinklus. Vis dėlto, šis pasvarstymas dviprasmiškas, nes tokiu būdu dėmesys nuo vienos platformos tiesiog perkeliamas į kitą. Taip pat sudaroma iliuzija, kad visos, galbūt net ne visai priimtinos mintys gali sulaukti žmonių palaikymo“, – pastebi ekspertė.

Panašių bandymų buvo ir anksčiau

J. Antropik pastebi, kad panašių bandymų sukurti privatų socialinį tinklą jau buvo ir anksčiau. Į „Palmsy“ panašiomis priemonėmis taip pat buvo siekiama mažinti kituose socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką arba suteikti erdvę išsilieti be pasekmių.

Pavyzdžiui, 2017 m. pasirodžiusi programa „Binky“ sugeneravo netikrą kanalą, su kuriuo buvo galima bendrauti panašiai kaip su pokalbių robotu. 2018 m. veikė ir svetainė „Brizzly“, leidusi į teksto laukelį įrašyti bet ką ir paspausti „siųsti“. Tiesa, pranešimai niekam nebuvo išsiunčiami ar saugomi, o juos „išsiuntus“ – pranykdavo.

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00467

@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Socialinėje platformoje „TikTok“ vartotojų dėmesį traukia ne vien pramoginis, bet ir edukacinis turinys – įvairaus žanro vaizdo pamokos renka milijonines peržiūras, tarp kurių ir finansinę sėkmę žadantys patarimai. Tiesa, populiariausias turinys – ne  finansų ekspertų, bet didelę auditoriją turinčių vartotojų, besidalinančių įžvalgomis, kurios padeda sėkmingai investuoti, lengviau taupyti ar greitai praturėti. Finansų ekspertė peržiūrėjo 5 populiariausias „TikTok“ finansų patarimų tendencijas ir atskleidė, kurios iš jų gali pasiteisinti.

  1. Vos keli įpročiai ir jūs – milijonierius

Viena dažniausiai pasitaikančių finansinių patarimų kategorijų „TikTok“ platformoje – investavimo taisyklės, padėsiančios uždirbti pirmąjį milijoną. Tokius patarimus dažniausiai dalina verslininkai, per ne vienerius metus pasiekę finansinę laisvę. Pavyzdžiui, JAV verslininko Roberto Croako vaizdo įrašas „Ar nori tapti pirmuoju milijonieriumi savo šeimoje?“ sulaukė beveik 4 mln. teigiamų reakcijų. 

Jis atskleidė kelias paprastas taisykles: pradėti investuoti anksti ir kuo dažniau, per savaitę atsidedant po 50–100 dolerių, pakeisti savo mąstymą – gavus pinigų galvoti ne apie tai, kaip juos išleisti, o kur investuoti. Taip pat atsisakyti trijų nenaudingų veiklų, o laisvą laiką išnaudoti dviejų naujų įgūdžių tobulinimui, kurie po 3-6 mėn. galėtų atnešti papildomą pajamų šaltinį.

TikTok vaizdo įrašas - Robert Croak

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, pritaria, kad investavimo pradžiai nebūtina turėti dešimčių tūkstančių eurų. Tačiau atsidėti kas savaitę po 50–100 eurų gali ne kiekvienas, tad investuoti reikėtų pagal savo galimybes. 

„Turinio kūrėjai dažnai vartotojus užkabina intriguojančiais pažadais. Svarbu valdyti savo lūkesčius – reguliarus investavimas gali padėti sukaupti nemenką sumą pinigų, tačiau tapti milijonieriumi gali pavykti tikrai ne kiekvienam. Siekiant padidinti pajamas, išties galima laisvalaikį išnaudoti naujų įgūdžių mokymuisi. Tačiau svarbu įsiklausyti į savo poreikius – pailsėję galime būti labiau motyvuoti ir efektyviau dirbti“, – komentuoja ekspertė.

  1. Mėnesio taupymo iššūkiai

„TikTok“ tinkle populiarėja iššūkis, leisiantis per mėnesį sutaupyti iki 200 eurų. Vartotojai raginami užrašuose nusibraižyti mėnesio kalendorių ir skirtingomis spalvomis pažymėti 4 dienas, kuriomis neleis sau turėti jokių išlaidų ir 8 dienas, kuriomis nepirks, pavyzdžiui, kavos ar pietų mieste. 

TikTok vaizdo įrašas - Kevinstemplate

Pasak, „Citadele“ banko atstovės, tai įdomus eksperimentas, tačiau realybėje gali būti sunkiai efektyviai pritaikomas.  

„Galbūt dieną, kurią mėnesio pradžioje nusimatėte nieko neleisti, nutiks kažkas svarbaus ir prireiks nenumatytų išlaidų, o dieną, kurią numatėte leisti pinigus, iš tiesų pirkti nieko nereikės? Itin griežtas režimas gali vėliau sukelti norą save apdovanoti, o taip santaupų galite išleisti dar daugiau, nei pavyko sutaupyti. Auksinis patarimas – gavus atlyginimą, iškart atsidėti dalį pinigų būtinosioms išlaidoms, o dalį – taupymui. Matydami likusią kasdienėms išlaidoms ir laisvalaikiui tenkančią sumą galėsite lengviau valdyti savo išlaidas“, – teigia R. Ežerskienė. 

  1. Kiaulę taupyklę keičia segtuvai

Dar vienas vartotojų susidomėjimo sulaukęs taupymo būdas – įsigyti arba pasigaminti segtuvus su vokais, sunumeruotais nuo 1 iki 100 ir reguliariai į kiekvieną voką įdėti tiek pinigų, koks skaičius ant jo nurodytas. Galiausiai šis iššūkis gali padėti sutaupyti 5050 eurų.

TikTok vaizdo įrašas - Her money mastery

Ekspertės nuomone, iššūkis patrauklus tuo, kad nebūtina pinigų atsidėti kiekvieną dieną, todėl jį išmėginti gali kiekvienas pagal savo galimybes. Be to, žaismingas procesas, kai grynieji įdedami į gražų segtuvą, labiau įtraukia ir prideda motyvacijos. 

 

„Atliekamus pinigus arba netikėtai gautas papildomas pajamas visada rekomenduojama atsidėti taupymui. Šį principą iš esmės matome pritaikomą ir čia. Visgi, ne visuomet turime grynųjų, bet šį metodą galima naudoti, atsidedant santaupas banko sąskaitoje, ir pažymint tai užrašuose, arba naudojantis taupymui skirtomis programėlėmis, kurios taip pat turi žaidybinį funkcionalumą“, – teigia pašnekovė.

  1. Detalus išlaidų biudžetavimas

Soc. tinklų turinio kūrėjai skatina ne tik vadovautis jų finansiniais patarimais, bet ir įsigyti jų sukurtus skaitmeninius įrankius, pavyzdžiui, išlaidų planuoklius. Pasakodami, kaip kiekvieną mėnesį detaliai seka savo biudžetą ir tai jiems padeda efektyviau valdyti išlaidas, sudomina vartotojus ne tik paklausyti jų patarimo, bet ir įsigyti jų siūlomus planavimo šablonus.

TikTok vaizdo įrašas - Simone cdw

„Taip planuodami biudžetą galime aiškiai sekti pajamas ir išlaidas, nustatyti, kokia dalis pajamų tenka būtinoms, kintamoms išlaidoms, o kuri – santaupoms. Išaugus infliacijai daugelis pajuto, kad nors neleidžia daugiau pinigų laisvalaikiui, atsidėti nuo atlyginimo taupymui lieka mažiau. Taip galime matyti priežastis. Nebūtina pirkti būtent tokios reklamuojamos mobiliosios programėlės, galima rasti ir panašių nemokamų versijų arba tokią biudžeto planavimo lentelę paprasta susikurti patiems kompiuteryje, – komentuoja banko atstovė. – Rekomenduojama įrašyti sumas, net jei tai padaryti bus nemalonu. Kai pamatome, kad gerokai viršijome biudžetą nebūtinoms prekėms, suprantame, kad tai nebuvo geriausias sprendimas ir tikėtina, kad kitą kartą elgsimės atsakingiau.“

  1. 50/30/20 ir 70/20/10 taisyklės

Populiarios dar dvi taisyklės – 50/30/20, nurodanti, kad planuojant biudžetą 50 proc. pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – kintamoms ir 20 proc. taupymui. 70/20/10 taisyklė nurodo tas pačias dedamąsias, tik kitomis dalimis. Skirtingi turinio kūrėjai vartotojams aktyviai siūlo naudoti vieną iš taisyklių, tačiau nepateikia priežasčių.

TikTok vaizdo įrašas - Kevins template; TikTok vaizdo įrašas - Created by mardia

Anot R. Ežerskienės, taisyklės pasirinkimas turėtų priklausyti nuo pajamų dydžio ir tikslo, kiek bei per kurį laiką norima sutaupyti. „Biudžeto išskaidymas proporcijomis padeda peržiūrėti savo išlaidas, įvertinti, kurios yra būtinybė, o kurių galima atsisakyti. Įvertinus savo pajamas ir poreikius galima patiems nusistatyti konkrečią dalį, kurią būtinai kiekvieną mėnesį atsidėsite santaupoms bei investavimui. Tai padės ugdyti taupymo įprotį ir sekti savo biudžetą. O turėdami daugiau atliekamų pinigų, galėsite atsidėti didesnę dalį“, – teigia pašnekovė. „Kita vertus, vis ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, visgi rekomenduojama siekti, kad taupymui ir investavimui skirta dalis būtų didesnė nei 10 proc., todėl 50/30/20 taisyklė labiau atspindėtų poreikį ateityje sukaupti daugiau.“

Pašalinti mirusiojo artimojo gyvenimą internete gali prireikti daugiau nei 20-ies skirtingų dokumentų, pašto paslaugų, susitikimų su platformų vadybininkais ir daug kantrybės, atskleidžia naujausias kibernetinio saugumo produkto „NordPass“ tyrimas. Jam atlikti įmonė išanalizavo pasaulyje populiariausių interneto platformų skelbiamą informaciją.

Gegužės 2-ąją minimos Pasaulinės slaptažodžių dienos proga „NordPass“ kūrėjai įvertino, koks procesas laukia norinčių uždaryti mirusiojo paskyras internete. Anot tyrimo rengėjų, informacijos šia tema savo tinklalapiuose ar kitose oficialiose paskyrose nurodžiusios daugiau nei trečdalis (36 proc.) analizuotų platformų, tačiau jose pateikiami reikalavimai itin skirtingi.

„Interneto kartoms senstant, vis dažniau mums tenka atsisveikinti su žmonėmis, kurie turėjo susikūrę daug virtualių paskyrų. Mūsų naujausias tyrimas atskleidžia, kad siekiant iš interneto pilnai pašalinti asmens tapatybę, artimieji susiduria su sudėtingais iššūkiais. Nors kai kurių paskyrų uždaryti kartais ir nepavyksta, nes ne visuomet visas jas prisimename patys, svarbu pasirūpinti bent didžiąja dalimi“, – teigia „NordPass“ technologijų vadovas Tomas Smalakys.

Gali prireikti net 20-ies dokumentų

Tyrimas atskleidė, kad tik mažiau nei trečdalis platformų, kurios viešai skelbia informacijos apie mirusiojo paskyrų uždarymą, savo vartotojams siūlo užpildyti specialią formą internete, likusieji – ragina kreiptis į aptarnavimo centrą ar teisės skyrių, susisiekti telefonu, el. paštu, siųsti laišką paštu ar net užsiregistruoti gyvam susitikimui su platformos vadybininkais.

Norint pašalinti mirusiojo artimojo paskyras taip pat gali prireikti daugiau nei 20-imt skirtingų dokumentų. Tiesa, šis skaičius gali ir išaugti, priklausomai nuo turimų platformų ar šalies reikalavimų. Įprastai besikreipiančiojo prašoma pateikti asmens tapatybės dokumentą (pvz.: pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą), artimojo mirties liudijimą ir įrodymų, kad besikreipiantis asmuo turi teisinės galios tvarkyti kito asmens paskyras.

Pasak T. Smalakio, dalis platformų taip pat prašo pateikti nekrologą, mirusiojo gimimo liudijimą, santuokos pažymėjimą, testamentą, oficialų įgaliojimą ir kitus teisinius dokumentus. Tarp analizuotų platformų aptikta atvejų, kai mirusio artimųjų prašoma atsiųsti asmenukę, kurioje jie laiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„NordPass“ atstovo teigimu, norėdami uždaryti mirusio artimojo paskyras internete žmonės taip pat turi surinkti kuo daugiau informacijos apie išėjusįjį. Platformos dažniausiai reikalauja nurodyti mirusiojo asmens tikrą vardą ir pavardę, jo vartotojo vardą, el. pašto adresą ir telefono numerį. Rečiau prašoma pateikti socialinio draudimo numerį, paskyros numerį ar mokėjimo už paslaugas detales.

„Gali būti išskirtinai artimas su kuo nors ir vis tiek nežinoti visų el. pašto adresų, kuriuos žmogus naudojo. Juk neklausiame giminaičio jo paskyrų numerių ir kuriuo vardu – Vincas ar Vincentas – jis registravosi, kurdamas dar vieną paskyrą. Artimiesiems išėjus, šios, regis, mažos detalės gali apsunkinti visą procesą, mėginant pašalinti kito gyvenimą internete“, –teigia T. Smalakys.

Kodėl svarbu pasirūpinti mirusiojo paskyromis?

Tik ketvirtadalis analizuotų platformų viešai teigia ištrinančios neaktyvias paskyras. Dauguma jų – vartotojui paskyros nenaudojus bent dvejus metus, tačiau kai kurios – tik po septynerių metų. Pasak T. Smalakio, šie rezultatai atskleidžia, kad proaktyviai nesiimant uždaryti artimojo paskyrų, jos iš interneto galimai nedings. Tai gali turėti tiek finansinių, tiek saugumo pasekmių.

Tyrimo duomenimis, net 73 proc. analizuotų platformų interneto naudotojams siūlo mokamą narystę (angl. subscription). Vadinasi, jei miręs artimasis mokėjo už platformos siūlomas paslaugas, iš jo ir toliau bus nuskaitomi pinigai. To galima išvengti, pirmiausiai pasirūpinus uždaryti paskyras bankuose ir kitose mokėjimo platformose. Jas uždarius, platformos nebegalės apdoroti mokėjimų.

Nenaudojamos paskyros taip pat yra itin patrauklios programišiams, tikina „NordPass“ technologijų vadovas. Sparčiai kintant kibernetinio saugumo reikalavimams, nenaudojamos paskyros greitai tampa pažeidžiamos, nes joms apsaugoti naudoti galimai per silpni slaptažodžiai ar nebuvo nustatyta papildomo tapatybės patvirtinimo el. paštu, SMS kodu ar kitu būdu. Įsiveržęs į mirusiojo paskyrą internete programišius gali pavogti ne tik išėjusio asmens informacijos, bet ir jo artimųjų – pavyzdžiui, šeimos nuotraukas, susirašinėjimus ar dokumentus.

Patarimai, kaip palengvinti procesą

Neseniai atlikto kito „NordPass“ tyrimo duomenimis, interneto vartotojai turi vidutiniškai 168-ias paskyras internete. Nebūtinai visos jų naudojamos – šį skaičių sudaro ir tos paskyros, apie kurias jų savininkas galėjo užmiršti ir pats. Net jei nepavyktų rasti ir uždaryti visų paskyrų, reikėtų pasirūpinti bent žinomomis artimajam.

T. Smalakys teigia, kad norint uždaryti mirusio žmogaus paskyras internete reikėtų pradėti nuo bankų ir kitų finansinių platformų. Tyrimas atskleidžia, kad šioms paskyroms uždaryti gali prireikti daugiausia laiko ir darbo. Jei uždaryti paskyrų nepavyksta greitai dėl paveldėjimo ar kitų opių klausimų, bankus reikėtų bent informuoti apie artimojo mirtį. Artimajam išėjus nedelsiant reikėtų susisiekti ir su jo mobiliojo ryšio operatoriumi, esą dalį paskyrų galima susieti su telefono numeriu.

Be to, ekspertas pataria skatinti šeimos narius naudotis didžiausių interneto platformų siūlomomis skaitmeninio palikimo (angl. digital legacy) funkcijomis. „Facebook“, „Apple“, „Google“ ir kitos progresyvios bendrovės leidžia interneto naudotojui nurodyti kontaktą, kuriam bus suteikta paskyros prieiga po jūsų mirties. Šią funkciją siūlo ir slaptažodžių tvarkyklės.

Metodologija: „NordPass“ įvertino 100-ą pasaulyje populiariausių interneto platformų, atrinktų remiantis „SimilarWeb“ ir „Statista“ teikiama informacija. Jie analizavo interneto platformų viešai skelbiamą informaciją jų tinklalapiuose ir kitose oficialiose joms priklausančiose paskyrose. Tyrėjai įvertino, kiek platformų teikia informacijos, susijusios su mirusio paskyrų uždarymu, kokius procesus siūlo, kokius dokumentus ir kokios informacijos prašo pateikti bei kokią politiką taiko neaktyvioms paskyroms.

APIE „NORDPASS“

„NordPass“ – slaptažodžių tvarkyklė verslo ir privatiems klientams. Naujausių algoritmų pagalba ši slaptažodžių tvarkyklė užtikrina vartotojų duomenų saugumą. Palanki kaina, patogumas ir paprastas naudojimas – svarbiausi dalykai, į kuriuos buvo atsižvelgta kuriant  „NordPass“. Vartotojai gali naudotis šia slaptažodžių tvarkykle savo kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose ir naršyklėse. Jų slaptažodžiai yra užkoduojami vartotojo įrenginyje, todėl tik pats vartotojas gali juos matyti. „NordPass“ priklauso „Nord Security“ produktų grupei. Daugiau informacijos: nordpass.com.

Puslapis 1 iš 10