Login to your account

Username *
Password *

Socialinis tinklas „Twitter“ ir toliau patiria nesėkmių bei sutrikimų laviną, tad vis daugiau vartotojų pereina prie šio tinklo alternatyvos – „Mastodon“. Skaičiuojama, kad per pastaruosius mėnesius šioje platformoje registruotų vartotojų skaičius pakilo nuo 2,5 mln. iki 8 mln. Sparčiai augantis ir populiarėjantis socialinis tinklas veikia kitaip nei jo konkurentas, tad ir vartotojai čia susiduria su kiek kitokiais saugumo klausimais.

„Daugelis populiariausių socialinių tinklų veikia panašiu principu ir taisyklėmis, tačiau „Mastodon“ platformos pagrindiniai mechanizmai veikia kiek kitaip. Šie skirtumai turi įtakos ne tik tam, kaip programos naudojamos, bet ir lemia skirtingus saugumo aspektus“, – teigia „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, Arnoldas Lukošius.

Atskiros bendruomenės

Anot jo, skirtingai nuo tradicinių socialinių tinklų, „Mastodon“ yra decentralizuotas serverių (arba instancijų) tinklas, kurį valdo savanoriai. Eksperto teigimu, kiekvienas serveris veikia lyg atskira bendruomenė, kurią galima pasirinkti pagal pomėgius ar dominančias temas. Kiekvienas serveris turi savo turinio publikavimo normas bei moderatorių – jeigu norite parašyti konkrečiam asmeniui žinutę, jis turi turėti paskyrą tame pačiame „Mastodon“ serveryje.

„Didžiausias šios platformos išskirtinumas – kitaip nei tradiciniai socialiniai tinklai, kurie orientuoti į pelną, „Mastodon“ neturi reklamų ar algoritmo – įrašus matote pagal chronologiją. Čia esančio paieškos langelio paskirtis – surasti asmenis kad galėtumėte juos sekti. Platformoje galite skelbti turinį, sekti kitus žmones ir organizacijas, pamėgti kitų žmonių turinį bei juo dalintis“, – pasakoja jis.

Didžiulis susidomėjimas kelia iššūkių

Pasak A. Lukošiaus, „Mastodon“ decentralizuota platformos sistema ir netikėtai užklupęs vartotojų susidomėjimas gali kelti įvairių iššūkių. Eksperto teigimu, atskiri platformos serveriai nėra pritaikyti milijonams vartotojų – apkrova paskirstyta per kelias dešimtis tūkstančių jų.

Anot jo, populiariausiuose iš jų galbūt jau nebegausite vietos, o pasirinkus mažesnį serverį, visas tinklas išlieka stabilesnis, tačiau tai gali reikšti, kad nebus užtikrinamas toks didelis saugumas serverio viduje.

„Čia esančios tiesioginės žinutės (DM) kiek skiriasi nuo mums įprastų – tai pranešimai, kurie matomi tik paminėtiems žmonėms, tačiau juos gali stebėti ir serverių administratoriai. Jeigu jums tai trukdo, galite patys susikurti savo atskirą serverį ir kontroliuoti ten esančius pranešimus.

Tradiciniai centralizuoti socialiniai tinklai paprastai būna pažeidžiami nuo administratoriaus ar valdytojo atakų, tačiau „Mastodon“ sukurta taip, kad būtų atspari joms – jei siekiama pakenkti, valdančiojo serveris „atskiriamas“ nuo bendro tinklo, taip apribojant žalą, kurią jis gali padaryti“, – aiškina jis.

Rizikas sumažinti įmanoma

A. Lukošiaus teigimu, geriausia, ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo duomenis – įjungti 2 veiksnių autentifikavimą (2FA) arba kelių veiksnių autentifikavimą (MFA). Programoje „Mastodon“ šią funkciją rasite skyriuje „Account“ (liet. „Paskyra“) > „Two-factor Auth“ (liet. „Dviejų veiksnių autentifikavimas“).

Anot jo, platformoje kiekvienas vartotojas turi galimybę dalyvauti tinklo tobulinime ir apsaugoje – šiuo metu vyksta aktyvios techninės diskusijos apie tai, kaip supaprastinti sekimą tarp serverių.

„Sumažinti rizikas gali padėti čia esantys saugumo specialistai. Nemaža saugumo bendruomenės dalis iš „Twitter“ prisijungė prie „Infosec.Exchange“ arba „Defcon.social Mastodon“ serverių, kur dalinasi naujienomis ir naudinga informacija. Kiekvieną tinklo serverį valdo administratorius, kuris kontroliuoja jo veiklą ir gali stebėti jame esantį turinį, tad reikėtų itin atsakingai juos rinktis“, – tikina A. Lukošius.

Per 2022 m. stebėjome daug dėmesio vertų socialinių tinklų naujovių ir įvykių: nuo naujų funkcijų pristatymo iki „BeReal“ populiarumo aukštumų ar staigaus „Twitter“ platformos subyrėjimo. Ekspertas tikina, kad daugelis pokyčių greičiausiai nėra tik trumpalaikės tendencijos – tokios platformų transformacijos gali tęstis ir toliau bei pakeisti tai, kaip naudosimės socialiniais tinklais.

Anot „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto Arnoldo Lukošiaus, nors socialinių tinklų prigimtis – nuolat keistis, praėję metai buvo neeiliniai – didžiųjų socialinių tinklų populiarumas mažėjo, o jų vietą pamažu užėmė naujosios platformos.

Didelis dėmesys metaverslui. 2021 m. „Facebook“ savo įmonės pavadinimą pakeitė į „Meta“, o 2022-aisiais platforma intensyviai dirbo ties metaverslo plėtra. Siekiama, kad virtualioje realybėje kiekvienas vartotojas galėtų bendrauti, dirbti, susikurti namus ar net rengti koncertus. „Meta“, besirengdama žengti į „metavisatą“, pristatė „Quest Pro“ – virtualios realybės šalmą ir papildytos realybės akinius bei kompiuterį viename. Kol kas metaverslas neatnešė jokių rezultatų, tik reikalavo milžiniškų investicijų – 2022 m. „Meta“ atleido daugiau nei 11 tūkst. darbuotojų, susidūrė su daugybe neigiamų atsiliepimų ir tapo viena didžiausių technologijų bendrovių, kurios patyrė daugiausiai nuostolių.

„Twitter“ subyrėjimas. Elonui Muskui spalį nusipirkus „Twitter“ už 44 mlrd. dolerių, kilo tikras chaosas – naujasis savininkas ne tik restruktūrizavo bendrovę, bet ir pakeitė bendruomenės gaires bei politiką. Tai lėmė, kad dalis reklamuotojų nutraukė bendradarbiavimą, kai kurie vartotojai visai nustojo naudotis platforma, o visame Silicio slėnyje buvo atleisti dešimtys tūkstančių darbuotojų. Vartotojams ruošiantis blogiausiam, potencialios „Twitter“ platformos alternatyvos, kaip „Mastodon“, tampa vis populiaresnės.

Kopijavimo era. Šiemet „Instagram“ pasikeitė iš nuotraukų dalijimosi programėlės į beveik visų socialinių tinklų platformą. Pagrindinis dėmesys 2022 metais buvo sutelktas į „Reels“ skiltį ir paramą šį turinį kuriantiems kūrėjams, rodant jų įrašus didesniam skaičiui žmonių pagrindiniame lange. „Reels“ laikomas „Instagram“ atsaku į populiarėjantį „TikTok“ modelį. Tai nebuvo vienintelis dalykas, kurį platforma „pasiskolino“ iš konkurentų – „Instagram“ taip pat išbandė „Candid Stories“ funkciją, kuri veikia tokiu pačiu principu, kaip didelio populiarumo sulaukęs „BeReal“ socialinis tinklas.

Populiarėja tikrumas. Kalbant apie sėkmingiausius rinkos žaidėjus, „BeReal“ aplikacija praėjusiais metais atsisiųsta daugiau nei 10 mln. kartų. Ši programėlė patvirtino, kad vartotojai nori daugiau autentiško turinio ir mažiau patobulintų vaizdų ar reklamų, kuriomis garsėja kitos platformos. „BeReal“ naudotojai, atsitiktiniu laiku gavę pranešimą, turi 2 minutes paskelbti nuotrauką – joje parodydami kaip atrodo ir ką veikia. Tai reiškia, kad žmonės negali planuoti, koreguoti ar kitaip patobulinti savo įvaizdžio socialinėje erdvėje. Aplikacijos veikimo principą bando kopijuoti ir didieji žaidėjai, kaip „TikTok“ bei „Instagram“. Tikimasi, kad ši platforma ir jos idėja turės didelį poveikį turiniui, kurį matome socialiniuose tinkluose.

Naujos funkcijos. 2022 m. „WhatsApp“ pagerino net keletą savo funkcijų ir taip užtikrino dar patogesnį valdymą – nuo šiol programėlė leidžia į vaizdo skambutį įtraukti iki 32 žmonių, sukurti bendruomenę ar apklausą bei tyliai palikti grupę. Aplikacijoje atsirado ir dar nematytų įrankių, kaip „Message Yourself“, kuri leidžia „WhatsApp“ naudoti kaip užrašų knygelę ir siųsti pranešimus sau. Praėjusiais metais vartotojus pradžiugino ir ilgai lauktas atnaujinimas – galimybė jaustukais reaguoti į žinutes. Visai neseniai aplikacija pradėjo naudoti ir vartotojams jau gerai žinomus avatarus (jie kurį laiką naudojami „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ aplikacijose). Skaitmenines naudotojų versijas galima naudoti kaip profilio nuotrauką ar siųsti kaip pasirinktus lipdukus.

Nesibaigiantys atnaujinimai. „Snapchat“ praėjusiais metais atnaujino savo funkciją „Snap Map“, kurioje daugelis naudotojų dalinasi savo buvimo vieta su draugais. Dabar ši funkcija panašesnė į „Google Maps“ ar „Apple Maps“ bei atpažįsta restoranus ir kitas įmones, ypač vietas, kuriose dažnai lankosi vartotojų draugai. Aplikacija rodo tokią informaciją, kaip darbo valandos, įvertinimai, adresas ar net telefono numeris. Nors kol kas „Snap“ nerodo kaip nuvykti į vietą, tačiau tik laiko klausimas, kada visos GPS galimybės bus įdiegtos.

Nepaisant vienas po kito atsirandančių naujų socialinių tinklų, Lietuvoje populiariausiu vis dar išlieka „Facebook“, turintis daugiau nei 2 milijonus aktyvių vartotojų. Nors pastaruoju metu „Facebook“ itin dažnai sulaukia skaitmeninės rinkodaros specialistų kritikos dėl nesiliaujančių techninių problemų, panašu, kad vartotojai nuo šios platformos nusisukti neketina.

Ne paslaptis, kad būtent čia renkasi daugiausia visiems prekių ženklams reikalingos tikslinės auditorijos – šiuo socialiniu tinklu naudojasi 25 metų ir vyresni vartotojai, kurie turi didžiausią perkamąją galią. Verslams „Facebook“ palankus ir dėl to, kad čia veikia aktyvios nuorodos, dėl kurių vartotoją galima lengvai nuvesti į elektroninę parduotuvę. „Facebook“ 2023-iųjų metų tendencijas ir naujienas apžvelgia kūrybinės agentūros „Love Media“ projektų vadovė Gerda Drevininkaitytė.

Vaizdo turinys – karalius. „Facebooke“ vaizdo įrašai generuoja 135 % didesnį organinį pasiekiamumą nei įrašai su nuotraukomis, todėl nenuostabu, kad būtent tokio pobūdžio turinys ir kitais metais išliks populiariausias. Jau 2022-aisiais „Facebooke“ atsirado Reels vaizdo įrašai, tad panašu, kad ateinančiais metais jie bus tik dar aktualesni. Šiemet jau galėjome stebėti atvejus, kai vartotojams pavykdavo sugeneruoti šimtatūkstantines peržiūras vien tik organišku būdu, be jokios reklamos. Kad būtų galima pasiekti tokių rezultatų, kiekvienas prekių ženklas turėtų eksperimentuoti su kuriamu turiniu, jog atrastų vartotojams labiausiai patinkantį. Svarbu prisiminti, kad tai, kas veikia vienam, nebūtinai tiks kitam. Pirmiausia reikėtų pažinti savo auditoriją, suprasti, kokios problemos ją vargina ir tuomet, pasitelkiant vaizdo ir tekstinį turinį, padėti tas problemas išspręsti.

Dirbtinis intelektas parinks, ką matysime. Dirbtinis intelektas rekomenduos vartotojams vis daugiau nesekamo, tačiau jiems aktualaus turinio. Prognozuojama, kad net 40 % pagrindinio „Facebook“ sklaidos kanalo turinio vartotojui bus rodoma iš šaltinių, kurių jis neseka. Dirbtinio intelekto parinkto turinio tendencija atkeliauja iš „TikTok“, kurio tikslas rodyti vartotojams geriausią turinį iš visos platformos, atsižvelgiant į jų įpročius programoje. „Facebook“ vartotojai neapsiriboja tik trumpo formato vaizdo turiniu, jie pateikiami kartu su tekstiniais įrašais, nuorodomis ir naujienomis, todėl manoma, kad tai suteiks šiam socialiniam tinklui tvirtą pranašumą.

Naujienų srautas ir stories. Kitais metais matysime dar daugiau organinio turinio iš tų šaltinių, su kuriais bendraujame, įskaitant draugus ir prekių ženklus. Naujienų srautas teiks prioritetą ir rodys tuos įrašus, kurie generuos didelį įsitraukimą. Jei jums įdomesnis vaizdo turinys, savo naujienų sraute matysite daugiau tokio pobūdžio turinio. Jeigu esate labiau linkę įsitraukti į įrašus su nuotraukomis – matysite daugiau tokių įrašų. Be viso to, „Facebook“ vartotojams turi ir dar vieną naujieną – nuo šiol galima komentuoti ir pačius story, o jose paliktus komentarus matys ir visi kiti žmonės. Markas Zuckerbergas sako, kad būtent stories artimiausiu metu žais pagrindinę rolę socialiniuose tinkluose.

Tiesioginis apsipirkimas. Vartotojai nuolat skuba, jiems darosi vis svarbiau kuo greičiau apsipirkti, atliekant kiek įmanoma mažiau veiksmų. Tokią galimybę siūlo ir „Facebook“, kur apsipirkti galima trimis būdais. Pirmasis – prekių ženklo parduotuvėje, sukurtoje „Facebook“, kurią rekomenduojama turėti visiems verslams. Vartotojai čia gali įsigyti produktą, susisiekę tiesiogiai su pardavėju arba būti nukreipti į partnerio ar asmeninę internetinę parduotuvę. Antrasis būdas – „Facebook market place“, kuris veikia tarsi skelbimų portalas, kuriame žmonės, pamatę jiems patinkantį produktą, gali parašyti pardavėjui ir jį įsigyti. „Facebook“ turi didžiausią auditoriją Lietuvoje, vartotojai labai organiškai randa jiems aktualius skelbimus, tad per šį socialinį tinklą galima parduoti net greičiau ir lengviau nei per, pavyzdžiui, skelbimų portalą skelbiu.lt. Šiuo metu „Facebook market place“ aktyviai naudojasi vartotojai, parduodantys jiems nereikalingus daiktus. Na, ir trečiasis variantas – pardavinėti produktus grupėse, kai pasiūlymą mato tik tos konkrečios bendruomenės nariai. Toks būdas gali būti itin aktualus tuomet, kai produktas yra nišinis ir skirtas specifinei auditorijai.

Grupės. Dauguma „Facebook“ vartotojų yra mažiausiai 15 aktyvių grupių nariai. Šiame socialiniame tinkle grupę gali sukurti tiek pavieniai vartotojai, tiek ir prekių ženklo puslapiai. Jau visai greitai bus galima naudotis specialiai grupės bendruomenei skirtais susirašinėjimais, kur vartotojai realiuoju laiku turės galimybę kalbėtis su kitais nariais apie jiems aktualius dalykus. Šiai funkcijai kuriama ir speciali funkcija „Open to Messaging“, kuria grupės nariai galės pasinaudoti, norėdami bendrauti su kitais vartotojais. O norintieji išsamiau prisistatyti grupės profilyje, jau netrukus galės pridėti dar daugiau asmeninės informacijos skiltyje „Apie mane“. „Facebook“ įdiegė ir dar vieną naujovę – nuo šiol grupėse galima dalytis Reels vaizdo įrašais, o prieš keliant juos į grupę suteikiama galimybė įrašus dar ir patogiai redaguoti.

Influencerių turinys. Nuomonės formuotojų turinys taps aktualus ne tik „Instagrame“, bet ir „Facebooke“. 2022 metais buvo populiarios vienkartinės kampanijos ir reklaminės integracijos, kai visu turiniu influenceriai dalijosi tik savo paskyroje, pažymint prekių ženklą. Kadangi mega nuomonės formuotojų reklamos įkainiai kyla ir tampa ne visiems prieinami, 2023 metais augs nano- ir mikroinfluencerių populiarumas. Tačiau vietoj vienkartinių reklamų, kitais metais rekomenduojama su nuomonės formuotojais bendradarbiauti ambasadorystės principu, kuriant nuolatinį turinį. Taip prekių ženklai galėtų juo dalytis savo paskyrose ir jį reklamuoti, o vartotojus pasiektų kokybiškesnis turinys.

Avataro integracija. META siekia, kad vartotojai vis labiau įsitrauktų ir dalyvautų metaversijos kūrime. Skatindama avatarų naudojimą kaip skaitmeninės tapatybės formą, META tikisi didesnio žmonių aktyvumo į savo kasdienybę įtraukiant avatarus, kurie yra pagrindinis metaversijos įsitraukimo elementas. Todėl prekių ženklai jau dabar turėtų apgalvoti, kaip integruos savo produktus į šią kuriamą metaversiją.

„Facebook“ paskelbė apie pažinčių platformos „Dating“ atnaujinimą, kuris padės geriau užtikrinti vartotojų saugumą. Kuriantis anketą nuo šiol reikės patvirtinti amžių realiuoju laiku save filmuojant ar nufotografuojant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ką suteiks šis atnaujinimas ir kodėl svarbu būti atsargiems mezgant pažintis internete?

„Tikriausiai esate girdėję apie atvejus, kai atvykus į aklą pasimatymą žmogus, su kuriuo susitikote yra gerokai vyresnis arba jaunesnis nei sakė. Arba kai naudojantis pažinčių platformomis išviliojamos didelės pinigų sumos. 2020 m. nuskambėjo atvejis, kai vienu Kauno „Žalgirio“ krepšininku apsimetęs sukčius iš merginos apgaule išviliojo 10 tūkst. Eur. Būtent todėl programėlių kūrėjai diegia naujas funkcijas, kad geriau žinotų žmogaus tapatybę. Tiesa, toks atnaujinimas kol kas prieinamas tik JAV, tačiau tikėtina, kad nauja funkcija atkeliaus ir į kitas šalis“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.

Patvirtinti amžių padės vaizdo įrašas

Nors „Facebook“ pažinčių funkcija gali naudotis tik pilnamečiai, pasitaiko, kad sumelavę apie savo amžių paskyras susikuria ir paaugliai ar net vaikai.

„Populiarieji soc. tinklai „Facebook“, „Instagram“ jau seniai testuoja įvairius amžiaus atpažinimo įrankius. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali skenuoti žmogaus gimtadienio sveikinimų įrašus – draugai dažnai sveikina, nurodydami tikrąjį amžių. O „Instagram“ šią vasarą jau kai kurių žmonių JAV prašė pateikti savo asmens tapatybės dokumentą arba filmuoti save realiuoju laiku“, – pasakoja išmaniųjų technologijų ekspertas.

Šis įrankis pirmiausia „Facebook Dating“ padės užtikrinti, kad pažinčių platforma naudotųsi tik pilnamečiai.

„Vartotojas galės pasirinkti vieną iš dviejų būdų patvirtinti savo amžių: pirmasis – įkelti vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas vartotojo veidas. Dirbtinis intelektas vartotojo amžių nustatys išanalizavusi veido bruožus. Jei žmogus vaizdo filmuko talpinti nenori, jis gali „Facebook“ paskyros nustatymuose įkelti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą“, – aiškina A. Archangelskis.

Kaip atpažinti netikras anketas?

Pažinčių programėlių populiarumas visame pasaulyje auga, tačiau, mezgant pažintis svarbu išlikti budriems. Net kas dešimtas profilis pažinčių programėlėse – netikras, rodo kibernetinio sukčiavimo prevencijos sistemas kuriančios įmonės „Sift“ tyrimas.

„Po netikromis anketomis gali slėptis sukčiai, kurie bandys apgauti ar išvilioti pinigus. Romantiškas pažintis mezgantys nusikaltėliai pirmiausia stengiasi suartėti su žmogumi, o pelnę jo pasitikėjimą internetiniai „mylimieji“ prašo paskolinti pinigų, siūlo investuoti ar prašo atskleisti asmeninius prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis“, – pasakoja A. Archangelskis.

Realaus žmogaus sukurtą netikrą anketą atpažinti gali būti sunku, kadangi jai gali būti panaudotos pavogtos nuotraukos, o aprašymas – parašytas patraukliai ir viliojančiai.

„Geriausia apsauga nuo apsimetėlių – mūsų budrumas. Jokiu būdu neatskleiskite savo asmens duomenų, adreso, nesidalinkite savo slaptažodžiais. Kilus įtarimui užblokuokite vartotoją“, – pataria „Bitės Profas“ A. Archangelskis. 

Lietuvoje įsitvirtinęs populiariausių socialinių tinklų trejetukas – „Facebook“, „YouTube“ ir „Instagram“ – šiemet ir vėl išliko nepakitęs. Vis dėlto šalies vartotojų širdis vis labiau užkariauja ne tik per metus augusios vaizdo turinio platformos, bet ir sąlyginai Lietuvoje nauji socialiniai tinklai, kaip „Discord“ ar „BeReal“, rodo rinkos tyrimų bei technologijų bendrovės „Synopticom“ atlikta apklausa.

Išmaniosios komunikacijos agentūros „Idea prima“ inicijuotos apklausos duomenimis, „Facebook“ paskyrą Lietuvoje turi ir naudoja 93 proc. respondentų – 2 proc. punktais mažiau nei pastaruosius dvejus metus. Antroje vietoje – 4 proc. punktus per metus susigrąžinęs „YouTube“ su 74 proc. vartotojų (pernai jų turėjo 70 proc., 2020 m. – 74 proc.).

Trečioje vietoje likusiu „Instagram“ naudojasi 46 proc. vartotojų – 2 proc. punktais daugiau nei pernai. Toliau rikiuojasi mažiau populiarūs socialiniai tinklai: „WhatsApp“ (28 proc.), „Pinterest“ (21 proc.), „LinkedIn“ (21 proc.), „Telegram“ (20 proc.), „TikTok“ (18 proc.), „Wikipedia“ (13 proc.) ir „Twitter“ (10 proc.).

Už populiariausių platformų dešimtuko ribų – pirmą kartą į vartotojų apklausą įtrauktas nevienareikšmiškai vertinamas socialinis tinklas „Discord“, kuriuo naudojasi tik 9 proc. apklaustųjų. Nepaisant mažo vartotojų skaičiaus, ši platforma Lietuvoje pralenkė tokius žinomus tinklus, kaip „Snapchat“, „Reddit“ ir naująjį „BeReal“ – pastaruoju naudojasi 2 proc. vartotojų.

Socialinių tinklų vartotojai Lietuvoje neatsilieka nuo globalių tendencijų ir noriai išmėgina naujas bendravimui bei informacijos dalijimuisi skirtas platformas. Pavyzdžiui, su karo Ukrainoje pradžia staiga išaugo „Telegram“ populiarumas, o šiuo metu vis daugiau vartotojų išbando tik prieš kelerius metus pristatytą „BeReal“. Vis dėlto, nepaisant naujų vardų socialinių tinklų arenoje, tradicinės platformos išlieka populiariausiųjų sąraše ir panašu, kad dar ilgai nesitrauks iš jo viršūnės“, – pristatydama socialinių tinklų vartotojų įpročių tyrimo duomenis „Social Media Fest’22“ kalbėjo „Idea prima“ skaitmeninės komunikacijos komandos vadovė Viktorija Juškauskaitė-Radvilavičė.

Pirmenybę teikia vaizdo turiniui

Nors šiemet Lietuvos gyventojų naudojami socialiniai tinklai per metus nedemonstravo didelių pasikeitimų – vartotojų skaičius augo arba mažėjo vos po kelis procentus – didžiausią augimą demonstravo vaizdo turinio platformos „YouTube“, „TikTok“ ir „Instagram“.

Vaizdo turinio platformomis naudojasi visos vartotojų amžiaus grupės, skiriasi tik jų pasirinkimas: 18-29 m. respondentai labiau linkę rinktis „Instagram“ (66 proc. vartotojų), o 30 metų ir vyresni – „YouTube“, – pastebi V. Juškauskaitė-Radvilavičė.

Svarbiausia socialinių tinklų naudojimo priežastimi išlieka bendravimas su artimaisiais ir draugais (47 proc.), trečdaliui respondentų (33 proc.) tai yra pagrindinis naujienų, įvykių ir žinių kanalas.

Synopticom“ apklausos duomenimis, šiemet socialiniuose tinkluose daugiausia domėtasi politika ir pasauliniais įvykiais (42 proc.) – 10 proc. punktais daugiau nei praėjusiais metais. Į antrą vietą įsispraudė naujas turinio pasirinkimas – informacija apie Rusijos karą Ukrainoje, ja domėjosi 37 proc. respondentų. Trečioje vietoje – tradiciškai aktualijas sekantis susidomėjimas maistu ir jo gamyba (30 proc.) bei socialinėmis aktualijomis (25 proc.). Tuo tarpu susidomėjimas informacija apie COVID-19 stipriai smuko ir liko paskutinėje vietoje (3 proc.).

Pramoginis turinys, kuris socialiniuose tinkluose dominavo iki 2020-ųjų, daugiau nei metams buvo užleidęs vietą pandemijai. Šiemet turime kur kas didesnes aktualijas – karą, pasaulio įvykius, politiką. Tai natūraliai atsispindi ir socialinių tinklų vartotojų pasirinkime, koks jiems turinys yra aktualus šiuo metu“, – sako „Idea prima“ atstovė.

Vertinant socialinių tinklų vartojimą pagal lytį, didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų fiksuotas naudojant „Instagram“ ir „Pinterest“ platformas – kol 57 proc. moterų rinkosi „Instagram“, juo naudojosi tik 32 proc. vyrų. Analogiška situacija su „Pinterest“ – 35 proc. moterų ir 12 proc. vyrų. Tuo tarpu vyrai nežymiai lenkė moterišką auditoriją rinkdamiesi „YouTube“ (76 proc. vyrų ir 72 proc. moterų) ir „Twitter“ (14 proc. vyrų ir 8 proc. moterų).

Vertinant socialinių tinklų populiarumą pagal Lietuvos miestus, visuose vienodai dominuoja „Facebook“, tačiau daugiau „LinkedIn“ vartotojų yra tarp Vilniaus, „WhatsApp“ – Kauno, „Telegram“ – Klaipėdos, „TikTok“ – Šiaulių, o „Instagram“ – Panevėžio respondentų.

Rinkos tyrimų ir technologijų bendrovė „Synopticom“ Lietuvos miestų gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausą atliko 2022 m. spalio mėnesį. Apklausoje dalyvavo 602 respondentai nuo 18 metų.

Puslapis 1 iš 4