Milita Songailaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto absolventė, doktorantė ir mokslo darbuotoja teigia, kad žmogui nepadės jokie modeliai ir dirbtinis intelektas, jeigu jis pats nenori suvokti, kad skaito klaidinačią informaciją. 

Pokalbyje su mokslininke – apie DI vaidmenį bandant aptikti dezinformaciją, veiklą įdomiuose startuoliuose ir prisiminimus iš studijų, kuriose jai labiausiai patiko lankstumas ir laisvumas.

Išnagrinėjo 100 tūkst. žinučių rusiškuose „Telegram“ kanaluose

Studijuodama VDU doktorantūroje, M. Songailaitė taiko matematinius modelius ir dirbtinį intelektą ieškodama dezinformacijos dideliuose duomenų kiekiuose. Vienas paskutinių jos kartu su kolegomis atliktų darbų išnagrinėjo daugiau nei 100 tūkst. žinučių devyniuose rusiškuose „Telegram“ kanaluose.

„Rezultatai parodė, kad dezinformacija buvo skleidžiama visuose analizuotuose kanaluose, ypač apie reiso MH17 lėktuvo numušimą, Vakarų paramą ir naratyvus apie okupuotus Ukrainos regionus. Taip pat identifikavome efektyviausius metodus dezinformacijos nustatymui ir parodėme, kad žinių grafai, arba struktūruoti informacijos tinklai, turi didelį potencialą analizuojant didžiulius informacijos kiekius“, – pasakoja VDU doktorantė.

Dezinformacija ir jos aptikimas yra vis aktualesnis ir opesnis klausimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) apklausė daugiau nei 40 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio, kurie buvo paprašyti identifikuoti netikrą ir tikrą turinį. Nepaisant daugelio dalyvių išreikšto pasitikėjimo savo gebėjimais atskirti dezinformaciją, tą padaryti jiems pavyko tik 60 proc. atvejų.

M. Songailaitė papildo, kad DI gali būti labai efektyvus identifikuojant apgaulingą informaciją – dažniausiai išpopuliarėja tokie teiginiai, kuriuos patvirtinti arba paneigti nėra sunku. Tačiau, be abejo, visiems tenka susidurti su nuomonėmis arba informacija, kurios teisingumas priklauso nuo interpretacijos.

„Kartais net specialistas negali pasakyti, ar tam tikra informacija yra dezinformacija, ar ne. Tuo atveju ir joks modelis neišmoks to. Pavyzdžiui, kas teisus Izraelio ir Palestinos konflikte. Abi pusės turi gerų argumentų ir trūkumų“, – pastebi pašnekovė.

Į dirbtinį intelektą švietime žiūri pesimistiškai

Aptardama DI vaidmenį švietime, M. Songailaitė sako, kad tai gali būti labai naudingas įrankis, kurį ji pati naudoja, kai reikia kažką naujo išmokti arba sužinoti apie naują technologiją. Tačiau universitete jai dažniau tenka pastebėti kitokio, mažiau teisingo naudojimo.

„Dažniausiai studentai pasiima tuos įrankius ne tam, kad kažką naujo išmoktų, o kad greičiau padarytų ir galbūt pasukčiautų. Dėl to aš į dirbtinį intelektą žiūriu labiau pesimistiškai. Tačiau, mano nuomone, studentas, gebantis naudoti DI teisingai, tikrai turėtų aplenkti tą, kuris negeba, o ypač tą, kuris naudoja tuos įrankius sukčiavimui. Manau, ateityje padidės atotrūkis tarp tų, kurie mokydamiesi taiko DI teisingai, ir tų, kurie sukčiauja“, – samprotauja VDU doktorantė, papildydama, kad, jos nuomone, ateityje dirbtinis intelektas turės neigiamą poveikį švietimui, todėl reikėtų riboti DI įrankių naudojimą.

Milita Songailaitė taip pat įkūrė du startuolius, kuriuose informatikos ir matematikos žinias pritaikė įdomiems praktiniams sprendimams. Prieš šešerius metus įkurta „Abstract Music“ – tai gilaus mokymosi principais paremta muzikos rekomendacijų sistema, kuri rekomenduoja atlikėjus pagal konkrečias žmogaus asmenines savybes. Naujesnė jos įmonė, „Tinic Solutions“, skirta ne mažiau naudingai misijai.

„Pamatėme, kad Lietuvoje nėra restoranų, kavinių ir barų duomenų bazės, kurioje būtų surašyti visi patiekalai, sėdėjimo vietos, rezervacijos ir visa kita reikalinga informacija. Tad sumanėme ją surinkti ir sukurti rekomendacinį variklį. Turėtų atsirasti ir nemokama programėlė“, – šiuo metu vykdomus darbus aptaria dirbtinio intelekto ekspertė.

Studijose patiko išskirtinis lankstumas ir žmonių laisvumas

Vytauto Didžiojo universitete Milita Songailaitė baigė matematikos bakalauro ir gretutines informatikos studijas, vėliau ten pat įgijo ir taikomosios matematikos magistro laipsnį. Tačiau ji atskleidžia, kad prieš baigiant mokyklą įdomesnės buvo kitos sritys.

„Iki pat dvyliktos klasės nesitikėjau, kad pasirinksiu matematiką. Daug kas man tada patiko, labai domino fizika, programavimas, taip pat medicina, biologija, inžinerija. Bet kai pradėjau tas sritis giliau analizuoti, pamačiau, kad visur jose yra ir matematikos. Paskui 11 klasėje teko daryti biologijos tyrimą su profesoriumi, kuris pagal išsilavinimą matematikas. Tada ir supratau, kad man reikia ją studijuoti, nes matematika yra visur. Man patiko laisvė, kad galiu su matematika dirbti kokioje tik noriu srityje“, – savo pasirinkimą paaiškina M. Songailaitė.

Pašnekovė prisimena, kad studijuojant VDU jai patiko labai daug dėstytojų – visi turėjo savo unikalius stilius ir efektyviai dėstė savo dalykus. Tarp labiausiai patikusių paskaitų absolventė išskiria statistiką, kadangi ši sritis labai artima jos dabartinėms veikloms, be to, dėstytojas įtraukiančiai aiškino ne tik kaip šis mokslas veikia, bet ir kodėl.

Dalindamasi įspūdžiais apie universitetą, M. Songailaitė pažymi, jog jai patinka VDU išskirtinė savybė – studijų lankstumas ir palaikomi artes liberales principai, kurių dėka kiekvienas studentas gali laisvai rinktis ne tik savo specialybės, bet ir kitų sričių dalykus, mokytis užsienio kalbų, dalyvauti įvairiuose studentų klubuose ir kitose veiklose.

„Labiausiai patiko lankstumas ir faktas, kad pats gali susidėlioti savo tvarkaraštį kiekvienam semestrui. O šiaip patinka ir pats žmonių laisvumas universitete. Jaučiasi, kai pasikalbi su žmonėmis iš kitų universitetų ir su VDU žmonėmis, kad savo mąstymu jie yra laisvesni. Tai didelis pliusas“, – pabrėžia doktorantė, prisiminusi, jog bakalauro studijų metu jai labai patiko mokytis arabų kalbos, o šiuo metu labai praverčia dalyvavimas Europos tarptautinėse konferencijose, ypač aljanso „Transform4Europe“, kuriam priklauso VDU ir dar 10 žemyno universitetų, dėka.

Dvyliktokams linki nebijoti išsikelti tikslų

Šiuo metu M. Songailaitė užsiima įvairiomis veiklomis: ne tik studijuoja doktorantūroje, bet ir dirba prie įvairių projektų universitete bei privačioje įmonėje kaip techninė vadovė. Daugelį veiklų vienija tas pats tikslas – kurti dirbtinio intelekto sprendimus verslui ir akademiniam sektoriui. Laisvu laiku pašnekovė taip pat stengiasi dalyvauti su darbo tematika susijusiuose renginiuose. Šiuo metu ji ypač domisi gynybos temomis, dalyvauja tam skirtose konferencijose ir darbo grupėse.

VDU alumnė nepamiršta ir atsipalaiduoti, nors laiko tam labai daug nėra. „Turiu labai aktyvų šunį Džiną, kuris mane kasdien tempia į lauką. Bėgioju, važinėju dviračiu, mokausi dresūros. Tai labai geras smegenų išsikrovimas. O kai tikrai reikia pailsėti, mėgstu čiuožinėti snieglente. Man snieglentė yra tokia laisvė, turbūt vienas iš nedaugelio sportų, kur gali tyrinėti visą kalną, labai laisvai jautiesi“, – pasakoja M. Songailaitė.

Dvyliktokams, šiandien sprendžiantiems, kokią kryptį pasirinkti, ji linki nebijoti išsikelti sau konkrečių tikslų.

„Labiausiai palinkėčiau neiššvaistyti studijų metų, nes tai metai, kai neturime labai daug įsipareigojimų, bet jau esame pakankamai suaugę, kad galėtume ieškoti, kur save išreikšti, patobulinti. Tai labai linkiu studijų metais išsikelti sau kuo daugiau tikslų ir jų atkakliai siekti. Tie tikslai neprivalo būti mokymasis vien dešimtukais ar laiku atsiskaityti visus dalykus, jie gali būti ir įdomesni – susipažinti su daugiau žmonių, sudalyvauti projektuose, renginiuose, aplankyti kuo daugiau šalių. Nesvarbu, koks tikslas. Ką teko pastebėti, dažniausiai sėkmingi žmonės yra tie, kurie turi išsikėlę tikslus ir jų siekia“, – linkėjimais dalinasi VDU mokslo darbuotoja.

Šiandien Lietuvoje ir visame pasaulyje yra sparčia modernizuojama pramonė. Tai padeda vystytis ekonomikai, nors ir tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sumažėjo 34%, tačiau investicijos šalies viduje išliko stiprios. Vietinės įmonės investavo į gamybos modernizavimą ir jos atnaujinimą. Ir tai rodo, kad šviesolaidžio tiesimas atspindi ne lūkesčius ar prognozes, bet verslo sprendimus. 

Lietuvos banko ir finansų institucijų vertinimais, 2025 m. investicijų augimą Lietuvoje palaikė būtent vietinio kapitalo įmonės. Per pirmuosius devynis mėnesius privataus sektoriaus materialinės investicijos padidėjo apie 14 proc., daugiausia dėl įmonių lėšų, nukreiptų į gamybos modernizavimą. Verslas investavo ten, kur matė aiškų augimo potencialą, o ryšio infrastruktūra šiuose procesuose atliko būtiną pagalbinį vaidmenį – kaip ir elektros ar kelių prieinamumas.

Telekomunikacijų rinka Lietuvoje pasiekė brandos etapą, kuriame infrastruktūros plėtra vyksta ne iš anksto „žymint teritorijas“, o reaguojant į susiformavusį poreikį. Šviesolaidis diegiamas ten, kur jau veikia arba netrukus pradės veikti gamykla, laboratorija, energetikos parkas ar verslo centras. Sprendimą investuoti priima verslas, o ryšio infrastruktūra prisitaiko prie plėtros poreikių.

Šią kryptį patvirtina ir „Telia“. Reaguodami ne į abstrakčias prognozes, o į konkretų, augantį poreikį visoje šalyje, planuojame, kad šviesolaidžio paslaugų augimas verslo klientams šiemet sieks apie 8 proc. Tai dar kartą parodo, kad ryšio infrastruktūros plėtra tampa integralia ekonominio augimo dalimi – kartu su naujais verslo objektais kuriant sąlygas jų augimui nuo pirmųjų veiklos etapų.

Verslas atidžiai planuoja plėtrai skirtas investicijas, todėl kiekvienas naujas šviesolaidžio kilometras turi aiškų ekonominį pagrindą. Optinis ryšys tampa viena iš būtinų sąlygų stabiliai veiklai užtikrinti. Jei planuojamoje verslo vietoje nėra elektros ar ryšio, tai reiškia papildomas investicijas, kurios turi būti įvertintos kartu su visais kitais projekto kaštais.

Augantis perduodamų duomenų kiekis dar labiau sustiprina patikimo ryšio poreikį. Automatizuotos gamybos linijos, išmanieji įrenginiai, duomenų analitika ir dirbtinio intelekto sprendimai reikalauja stabilaus, didelės pralaidos ryšio. Šviesolaidis leidžia užtikrinti ne tik greitį, bet ir nenutrūkstamą veiklą, kuri šiandienos verslui tampa kritiškai svarbi.

Ypač tai aktualu stambiajai pramonei, energetikos, gynybos ar gyvybės mokslų sektoriams, kur ryšio sutrikimai nėra vien techninis nepatogumas – tai tiesioginė finansinė ir operacinė rizika. Todėl šviesolaidinis ryšys išlieka patikimiausiu pasirinkimu verslams, kuriems svarbus stabilumas ir maža delsa.

Tvarus ekonomikos augimas neįmanomas be regionų, ir tai aiškiai matyti ryšio infrastruktūros žemėlapyje. Šviesolaidžio poreikis sparčiai auga ne tik didmiesčių verslo centruose, bet ir atokiose vietovėse, kur vystomi saulės parkai, vėjo jėgainių masyvai ar naujos pramoninės zonos.

Jei 2025 m. TUI statistika signalizavo didesnį užsienio investuotojų atsargumą, nuosekli ir tikslinga infrastruktūros plėtra rodo optimistinį vaizdą šalies viduje. Lietuvos verslas išlieka stabilus ir orientuotas į aukštą pridėtinę vertę, o gebėjimas lanksčiai ir tiksliai pritaikyti ryšio infrastruktūrą prie realių verslo poreikių stiprina šalies konkurencingumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Telefonuose atsiradusi atsiskaitimo kortele funkcija tapo vienas iš Lietuvos gyventojų įpročių, tačiau kartu su funkcija ekspertai pastebi kylančią problemą: sukčiai susidomėję mobiliaisiais mokėjimais. Kibernetinio saugumo ekspertai pataria ką daryti, kad to išvengti. 

„Apple Pay“ ir „Google Pay“ – tai mobiliojo atsiskaitymo paslaugos, leidžiančios mokėti telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu vietoje fizinės banko kortelės. Jos plačiai naudojamos kasdienėse situacijose ir laikomos saugiomis, nes atsiskaitymai patvirtinami biometriniais duomenimis, o tikrasis kortelės numeris neperduodamas.
Nors su šiomis paslaugomis susijęs sukčiavimas kol kas nėra toks masinis kaip įprastos fišingo atakos ar kortelių duomenų vagystės, ekspertai pastebi aiškią tokių atveju augimo tendenciją. Praktika rodo, kad sukčiai dažniausiai taikosi ne į technologijas, o į žmones – apgaulės būdu išvilioja patvirtinimo kodus ar įkalba patiems patvirtinti kortelės pridėjimą prie kito įrenginio.
Papildomą riziką didina ir NFC (angl. Near Field Communication) technologija, leidžianti atsiskaityti vien priglaudus telefoną prie terminalo. Nors pati technologija nėra nesaugi, ekspertai fiksuoja augantį jos išnaudojimą sukčiavimo schemose, o tai dar kartą parodo, kad silpniausia grandis dažniausiai yra pats vartotojas.
„Šiuo atveju sukčiai dažniausiai nulaužia ne pačią technologiją, o manipuliuoja žmonėmis – išvilioja patvirtinimo kodus arba apgaulės būdu priverčia pridėti kortelę prie sukčių įrenginio“, – teigia „Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo ekspertas ir ESET specialistas Lukas Apynis.

Dažniausia apgaulė – „kortelės pridėjimas”

Vienas pavojingiausių ir Lietuvoje jau pasitaikančių sukčiavimo būdų – banko kortelės pridėjimo prie mobiliosios piniginės apgaulė. Gyventojams skambina arba rašo asmenys, melagingai prisistatantys banko saugumo skyriaus, Lietuvos banko ar finansinių paslaugų bendrovių atstovais, ir įspėja apie tariamai vykstantį bandymą pridėti kortelę prie „Apple Pay“ ar „Google Pay“ užsienyje.
„Sukčiai dažniausiai veikia greitai ir agresyviai – kuria skubos jausmą, gąsdina galimais finansiniais nuostoliais ir ragina nedelsiant atlikti vadinamąjį saugumo patikrinimą. Jie prašo perskaityti iš jų gautą SMS patvirtinimo kodą arba patvirtinti veiksmą telefone. Tai ir yra momentas, kai kortelė pridedama prie sukčių įrenginio“, – aiškina IT žinovas L. Apynis.
Pasak eksperto, ši schema ypač pavojinga tuo, kad techniškai viskas atrodo teisėta – naudojami oficialūs bankų pavadinimai, kalbama apie realias paslaugas, o pats kortelės pridėjimo procesas vyksta per įprastus telefono pranešimus. Tokiu būdu vartotojas pats patvirtina veiksmus, nesuprasdamas, kad tuo pačiu suteikia sukčiams pilną prieigą prie savo mokėjimo priemonių.
Neretai tokios atakos derinamos ir su kitais sukčiavimo elementais – gyventojai gali būti nukreipiami į netikras interneto svetaines, raginami įsidiegti „saugumo“ programėles ar pateikti papildomus duomenis. Gavę prieigą prie kortelės ar telefono, sukčiai gali greitai atlikti mokėjimus, o pats vartotojas apie tai sužino tik tuomet, kai sąskaitoje atsiranda neaiškios operacijos arba bankas užblokuoja kortelę.

Geriau vengti mobiliųjų mokėjimų?

Visgi, pasak kibernetinio saugumo eksperto L. Apynio, atsisakyti mobiliųjų mokėjimų nėra pagrindo – tinkamai naudojami jie neretai yra net saugesni nei fizinė banko kortelė. Skirtingai nei įprastų atsiskaitymų metu, mobiliosiose piniginėse nėra perduodamas tikrasis kortelės numeris, o kiekvienam mokėjimui sugeneruojamas unikalus, vienkartinis identifikatorius.
„Technologiškai „Apple Pay“ ir „Google Pay“ yra vienos saugiausių kasdienių atsiskaitymo formų tiek fizinėse parduotuvėse, tiek daugelyje interneto svetainių. Mokėjimams naudojamas vienkartinis „token“, o ne tikras kortelės numeris, be to, būtinas biometrinis patvirtinimas – piršto atspaudas, veido atpažinimas arba PIN. Net ir nutekėjus kortelės duomenims, be paties įrenginio jais pasinaudoti praktiškai neįmanoma“, – tvirtina jis.

Kaip apsaugoti mobiliuosius mokėjimus?

• IT žinovas L. Apynis pabrėžia, kad bendrai vertinant šiandieninę situaciją, didžiausia grėsmė slypi ne technologiniuose pažeidžiamumuose, o socialinėje inžinerijoje. Tai sudaro apie 70–90 proc. visų finansinio sukčiavimo atvejų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Kitaip tariant, pagrindinė problema slypi ne serveriuose ar programėlėse, o žmonių elgesyje, sprendimuose ir reakcijose.
• Pasirūpinkite paskyrų saugumu – visur, kur įmanoma, įjunkite dviejų ar kelių veiksnių autentifikavimą (2FA / MFA) ir nesiremkite vien SMS žinutėmis.
• Niekada neatskleiskite patvirtinimo kodų – nei bankai, nei Lietuvos bankas, nei policija telefonu ar žinutėmis neprašo mokėjimų ar kortelės pridėjimo patvirtinimo kodų, net jei situacija pateikiama kaip itin skubi.
• Apsaugokite savo telefoną – naudokite biometrinį užraktą, stiprų PIN kodą ir programėles diekite tik iš oficialių „App Store“ bei „Google Play“ parduotuvių.
• Išlikite kritiški – atsargiai vertinkite skambučius ar žinutes, kurios kelia skubos jausmą, gąsdina finansiniais nuostoliais ar ragina veikti „čia ir dabar“.

„Jei kyla bent menkiausia abejonė – sustokite ir patys susisiekite su banku per oficialius kanalus. Skubėjimas yra didžiausias sukčių sąjungininkas“, – reziumuoja kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis.

Mažos įmonės šiandien veikia itin konkurencingoje aplinkoje, kur efektyvus klientų valdymas gali tapti lemiamu augimo faktoriumi. Nors dažnai manoma, kad CRM sprendimai skirti tik didelėms organizacijoms, realybė yra priešinga – tinkamai parinktos CRM programos mažoms įmonėms padeda taupyti laiką, didinti pardavimus ir gerinti klientų patirtį nuo pat pirmųjų veiklos etapų.

CRM (Customer Relationship Management) sistema leidžia centralizuoti klientų duomenis, sekti pardavimų procesus, valdyti užklausas, automatizuoti kasdienes užduotis ir gauti aiškią verslo analizę. Mažoms įmonėms tai ypač aktualu, nes dažnai tenka dirbti su ribotais resursais, o kiekvienas sprendimas turi duoti apčiuopiamą grąžą.

Renkantis CRM programą mažam verslui, svarbu atsižvelgti į kelis esminius aspektus:

• Paprastas naudojimas – sistema turi būti intuityvi ir lengvai perprantama be ilgo apmokymo.
• Funkcionalumo ir kainos balansas – CRM turi spręsti realius verslo poreikius, o ne apkrauti perteklinėmis funkcijomis.
• Automatizavimas – galimybė automatizuoti pardavimų, klientų aptarnavimo ar komunikacijos procesus.
• Plėtojimo galimybės – CRM programa turi augti kartu su įmone.
• Lokalizacija ir palaikymas – privalumas, jei sistema pritaikyta Lietuvos rinkai.

Žemiau pateikiame geriausių CRM programų mažoms įmonėms TOP 5. Sąrašas sudarytas pagal funkcionalumą, naudojimo paprastumą ir pritaikomumą smulkiam bei augančiam verslui. Pirmoje vietoje – sprendimas, kuris išsiskiria universaliausiu pritaikymu ir didžiausia verte mažoms įmonėms.

1. HannaCRM

HannaCRM – viena geriausių CRM programų mažoms įmonėms, ieškančioms ne tik kontaktų valdymo, bet ir visapusiško verslo procesų optimizavimo. Sistema sukurta taip, kad būtų lengvai įdiegiama, aiški naudoti ir pritaikoma augančio verslo poreikiams.

Pagrindiniai privalumai mažoms įmonėms:

• Paprasta ir aiški naudotojo sąsaja.
• Automatinis klientų, užklausų ir pardavimų etapų valdymas.
• Galimybė stebėti pardavimų rezultatus realiu laiku.
• Lankstus funkcijų pritaikymas pagal verslo specifiką.
• Puikiai tinka tiek paslaugų, tiek prekybos įmonėms.
  
  

Dėl savo funkcionalumo ir lankstumo HannaCRM leidžia mažoms įmonėms dirbti taip pat efektyviai, kaip ir dideliems rinkos žaidėjams, tačiau be sudėtingų diegimo procesų ir didelių kaštų.

2. HubSpot CRM

HubSpot CRM – populiarus pasirinkimas mažoms įmonėms, kurios nori pradėti naudotis CRM be didelių pradinių investicijų. Sistema siūlo nemokamą bazinį planą ir galimybę vėliau plėsti funkcionalumą.

Privalumai:

• Nemokama pradžia.
• Intuityvi sąsaja.
• Integracija su marketingo ir el. pašto įrankiais.

Trūkumai:

• Pažangesnės funkcijos gali greitai padidinti kaštus.

3. Pipedrive

Pipedrive – CRM programa, orientuota į pardavimų procesų valdymą. Puikiai tinka mažoms įmonėms, kurių pagrindinis tikslas – aiškus ir struktūruotas pardavimų vamzdis.

Privalumai:

• Vizualus pardavimų funnel.
• Greitas sistemos įsisavinimas.
• Aiškūs pardavimų rodikliai.

Trūkumai:

• Ribotos marketingo automatizavimo galimybės.

4. Zoho CRM

Zoho CRM – lanksti sistema, tinkanti mažoms įmonėms, ieškančioms plataus funkcionalumo už konkurencingą kainą. Ypač naudinga, jei jau naudojami kiti Zoho produktai.

Privalumai:

• Geras kainos ir funkcijų santykis.
• Integracijos su kitais Zoho sprendimais.
• Galimybė automatizuoti procesus.

Trūkumai:

• Gali prireikti daugiau konfigūravimo pradžioje.

5. Freshsales

Freshsales – paprasta ir moderni CRM programa, skirta mažoms ir augančioms įmonėms. Ji leidžia sekti klientų elgseną ir efektyviau valdyti pardavimų procesus.

Privalumai:

• Patogi sąsaja.
• Integruotos komunikacijos funkcijos.
• Greitas diegimas.

Trūkumai:

• Mažiau pažangi analitika nei kai kurių konkurentų.

Apibendrinimas

Tinkamai pasirinktos CRM programos gali tapti esminiu mažos įmonės augimo varikliu. Jos padeda struktūruoti pardavimų procesus, taupyti laiką, gerinti klientų aptarnavimą ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.

Nors rinkoje netrūksta patikimų sprendimų, HannaCRM išsiskiria kaip universaliausia CRM programa mažoms įmonėms – ji apjungia paprastą naudojimą, lankstų funkcionalumą ir galimybę augti kartu su verslu. Tai sprendimas, kuris leidžia mažam verslui dirbti profesionaliai nuo pat pirmos dienos.

KTU profesorius Rytis Maskeliūnas ir startuolis „Matomai AI“ bendradarbiaudami sukūrė naują technologiją, kuri gali greitai nuskenuoti miestą. Ji leidžia pamatyti miesto raidą, pastatų būklę, nelegalius objektus ir kitus įvairius pastatus. 

Pasak Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) profesoriaus Ryčio Maskeliūno, idėja gimė iš praktinio poreikio spręsti urbanistinius ir geoinformacinius uždavinius, kuriuose tradiciniai metodai pasirodė nepakankami.

„Nors LiDAR technologija suteikia didelio tikslumo erdvinius duomenis, geometriškai orientuoti metodai, tokie kaip RANSAC arba DBSCAN, nepajėgūs patikimai atpažinti smulkių, netaisyklingos formos arba užstojamų objektų, tokių kaip suoliukai, stulpai ar ženklai. Tuo tarpu giliojo mokymosi modeliams dažnai nepavyksta atskirti retų arba mažų objektų“, –pasakoja KTU profesorius.

Taip tyrėjams atsirado mintis sukurti hibridinį metodą, kuris derintų abiejų technologijų stipriąsias puses: gilųjį mokymąsi – semantinei konteksto analizei, o geometrinius algoritmus – tiksliai formų išskyrimui ir patikrinimui. Technologija papildyta ir spalvinių vaizdų, palydovinių nuotraukų integracija – tai leido dar labiau padidinti galutinio rezultato kokybę.

„Ši mūsų miestų elementų skenavimo sistema – inovacija, mat skanuojant miestus įprastu būdu su dronu arba nuo žemės, gaunamas milžiniškas taškų debesis (angl. point cloud). Didžiausia problema po to – tame debesyje surasti atskirus objektus ir juos sužymėti. Tuo tarpu mūsų algoritmai tai padaro automatizuotai“, –sako prof. R. Maskeliūnas.

Technologijos poreikis

„Šiandien juntamas sparčiai didėjantis poreikis automatiškai, tiksliai ir realiu laiku stebėti bei valdyti kompleksinę urbanistinę infrastruktūrą. Labiausiai to trūksta vietose, kur tradiciniai stebėjimo metodai (rankinė apžiūra, nuotraukos, net žemo raiškos GIS duomenys) pasiekia savo ribas: smulkių, dažnai užstatytų ar užtemdytų objektų (laiptai, stulpai, kelio ženklai, šiukšlinės, stotelės) inventorizavimas, būklės vertinimas ir erdvinis valdymas“, – apie technologijos pritaikomumą pasakoja įmonės „Matomai AI“ mokslininkas, KTU alumnas dr. Julius Gelšvartas.

Jo teigimu, technologijos siūlomas automatinis aptikimas leidžia pamatyti net tokias problemas kaip pavojingas pastato nusidėvėjimas, nelegali statyba, greitai kintanti infrastruktūra – laikini reklamos stendai, nelegalūs kioskai.

Netiesiogiai technologija gali būti pritaikyta spręsti problemoms, kurios apsunkina planavimą ir didina ilgalaikes infrastruktūros priežiūros išlaidas.

„Automatizuotas, tikslius 3D duomenis pateikiantis atpažinimas leidžia ne tik greičiau identifikuoti problemas, bet ir proaktyviai modeliuoti miestų raidą, tokiu būdu užtikrinant saugesnę, efektyvesnę ir tvarkingesnę gyvenamąją aplinką“, – akcentuoja įmonės atstovas.

Jau šiandien akivaizdu, kad sukurta sistema bus pritaikyta ir kitose srityse. Energetikos sektoriuje tokia sistema galėtų būti naudojama automatinei elektros tinklų (kabelių, pylimų, transformatorinių) stebėsenai, identifikuojant vegetacijos paaugą prie linijų, korozijos požymius ar struktūrinius pažeidimus, taip pat planuojant vėjo jėgainių parkų priežiūrą ar saulės elektrinių optimalų išdėstymą.

Geležinkelių infrastruktūros kontekste technologija gali padėti automatiškai kaupti ir analizuoti bėgių tinklo duomenis, identifikuoti kliūtis važiuojamojoje dalyje, stebėti tiltų ir perėjų būklę bei atpažinti sugedusius ar pasenusius signalizacijos įrenginius, didinant saugumą ir sumažinant rankinės patikros poreikį.

Duomenis rinko ir važinėjant dviračiu

KTU komandos ir KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrusio startuolio sukurti algoritmai analizuoja pirminius LiDAR taškų debesis ir palaipsniui, žingsnis po žingsnio, paverčia juos atpažįstamais atskirais objektais – pvz., pastatais, medžiais, suolais, stulpais ar šiukšliadėžėmis.

Pirmiausia suderinami ir sujungiami skirtingi duomenų šaltiniai: LiDAR geometriniai matavimai su bet kokiais turimais vaizdais tai vietovei (pvz., iš palydovų ar ortofotografijų). Tai daroma tam, kad būtų galima gauti kuo išsamesnį ir informatyvesnį miesto vaizdą.

„Tada šį sujungtą taškų debesį padalijame į didelius regionus ir klasifikuojame pagrindines kategorijas (pvz., žemę, pastatus, augmeniją) naudodami gilųjį mokymą. Po to, žinant, kur tikėtina rasti smulkesnius objektus, tikslingose zonose atliekame detalesnę analizę, naudodami specializuotus vaizdo atpažinimo modelius objektams aptikti ir išskirti. Galiausiai, aptiktus objektus patikriname ir pataisome pagal jų geometrines savybes (pvz., ieškome suolo formų arba vertikalių apšvietimo stulpų) ir, jei reikia, grupuojame į prasmingas aukštesnio lygio kategorijas (pvz., „pramogų infrastruktūra“)“, – pasakoja KTU mokslininkas.

Stiprioji šios technologijos pusė – duomenys iš skirtingų šaltinių gali būti apjungiami, taip gaunant dar tikslesnius rezultatus. Mokslininkai su partneriais juos gauna iš nepilotuojamų orlaivių, antžeminiais skeneriais ar net važinėjant dviračiais.

Mėnesių darbas – per kelias valandas

„Šis metodas, apdorojantis milijardus LiDAR taškų, leidžia automatiškai segmentuoti ir klasifikuoti tūkstančius miesto objektų (nuo pastatų iki šiukšliadėžių) per kelias valandas, ką rankiniu būdu atlikti užtruktų mėnesių mėnesius. Miestų savivaldybėms tai potencialiai reiškia ne tik tiesiogines išlaidas sumažinant geodezinius darbus ir žymėjimo paslaugų pirkimus, bet ir netiesiogines naudas: spartesnį sprendimų priėmimą, tikslesnį miesto infrastruktūros inventorizavimą“, – akcentuoja profesorius.

Mokslininkų ir partnerių sprendimas leidžia automatiškai, greitai ir tiksliai sukurti visapusiškus viešosios erdvės ir infrastruktūros objektų registrus.

Tai pagerina ir leidžia tiksliau planuoti ir vystyti miestus, objektyviai vertinti esamą aprūpinimą, identifikuoti trūkstamus elementus ir modeliuoti naujų objektų įdiegimo poveikį. Metodas gali būti pritaikytas ir pakeitimų aptikimui (pvz., nesankcionuotų objektų atsiradimas arba nuolatinių objektų pašalinimas). Tokia pokyčių sekimo sistema yra itin vertinga ir paveldosauginėse veiklose. Sistema taip pat padeda savivaldybėms planuoti bei stebėti miesto žaliąsias erdves.

„Be abejo gerėtų ir skaitmeninimas, nes gerėtų geoinformacinės sistemos ir „protingojo miesto“ sprendimai. Gauti detalių objektų duomenys, integruoti su GIS ir kitomis miesto duomenų bazėmis, sudarytų vientisą skaitmeninį miesto atvaizdą. Tai būtų esminis pamatas pažangesnėms aplikacijoms: nuo autonominių transporto priemonių navigacijos iki teritorijų panaudojimo analizės ir darnaus vystymosi rodiklių skaičiavimo“, – sutaria abu tyrėjai.

Ateity stebės realiu laiku

„Kuriant sistemą, visai tyrėjų komandai įdomiausia buvo stebėti ir apžiūrinėti paminklus Kauno mieste. Turime labai daug meniškų ir istorinių paminklų, puošiančių miesto viešąsias erdves. Taip pat buvo įdomu iš arti stebėti į UNESCO paveldą įrašytus Kauno tarpukario architektūros pastatus“, – pasakoja abu mokslininkai.

„Matomai AI“ jau šiandien bendrauja su keletu Lietuvos bei užsienio miestų.

„Matome, kad lengviausia sekasi bendradarbiauti su miestais, kurie turi noro ir nebijo diegti inovatyvius sprendimus. Ateityje planuojame sistemos funkcionalumą plėsti bei patobulinus algoritmus, sistemą pritaikyti miesto stebėjimui realiu laiku. Tai leistų matyti miesto infrastruktūros pokyčius bei sparčiai reaguoti į iškylančias problemas“, – sako dr. J. Gelšvartas.

Palyginus naujausius „Eurostat“ duomenis, matoma, kad Lietuvoje dirbtiniu intelektu (DI) naudojasi tik kas trečias gyventojas, nors Lietuva ir turi vieną greičiausių interntetų pasaulyje. „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė pastebi, kad problema atsiranda todėl, kad žmonės nėra labai nusiteikę jomis naudotis. 

„Technologinė atskirtis šiandien nebėra ryšio kokybės klausimas, tai labiau susiję su žmonių drąsa išbandyti naujoves. Kol jaunimas technologijas naudoja intuityviai, vyresnės kartos atstovai dažnai jaučiasi palikti nuošalyje. Dalis lietuvių mano, kad DI yra kažkas per daug sudėtingo ar gal net pavojingo. Mūsų kaip ekspertų užduotis dabar ir yra išsklaidyti šias baimes“, – teigia J. Markeliūnė.

Kodėl lietuvius dar gąsdina technologijos?

Remiantis 2025 m. gruodžio mėn. „Eurostat“ paskelbta ataskaita, generatyvinio DI, pavyzdžiui, „ChatGPT“, „Gemini“ ir kitų, naudojimas tarp ES gyventojų siekia 32,7 proc. O Lietuva yra artima šiam Europos vidurkiui – 36,9 proc. visuomenės naudojasi DI įrankiais. Lietuviai rikiuojasi šalia ispanų (37,9 proc.) ir prancūzų (37,5 proc.), smarkiai atsilieka nuo estų (47 proc.) ir nuo ES lyderių norvegų (56,3 proc.).

Duomenys atskleidžia, kad DI europiečiai dažniau naudoja privačiame gyvenime nei profesinėje veikloje. Asmeniniam naudojimui DI pasitelkia apie ketvirtadalį arba 25 proc. visų gyventojų, o mokymosi ar darbo reikmėms šias priemones naudojo gerokai mažiau žmonių.

„Skaičiai rodo prarają tarp valstybių. Jaunimas DI įrankius prisijaukino akimirksniu, tačiau tikrasis visuomenės potencialas atsiskleis tik tada, kai šias technologijas kaip asistentą matys kiekvienas. Kai suprantame, jog DI dirba mums, padeda greičiau suformuoti mintis, atlikti technines užduotis, atsako į sudėtingus klausimus, tada baimė natūraliai užleidžia vietą smalsumui“, – paaiškina „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.

DI naudojimas yra ne tik mados reikalas, bet ir realus būdas didinti savo efektyvumą. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos instituto (MIT) atlikti tyrimai rodo, kad pasitelkę generatyvinį DI, darbuotojai užduotis, kur reikia rašyti arba analizuoti informaciją, atlieka vidutiniškai 37 proc. greičiau, o jų darbo kokybė pagerėja net 40 proc. Be to, DI padeda sumažinti kognityvinį krūvį atliekant rutininius, pasikartojančius darbus, todėl žmogus gali daugiau laiko skirti kūrybiškumui, strateginiam mąstymui ar tiesiog kokybiškam poilsiui.

Nuo baimės iki smalsumo – vienas žingsnis

Būtent todėl vis svarbesnės tampa iniciatyvos, kurios ne tik kalba apie technologijas, bet ir padeda žmonėms jas suprasti bei išbandyti praktiškai. Viena jų – kasmet visoje Europoje minima Saugesnio interneto diena. Ryšių reguliavimo tarnyba šia proga jau tradiciškai kviečia pasinerti į „Skaitmeninę bangą“ – nemokamą renginį, kuris įtraukia, nustebina ir priverčia pažvelgti į technologijas naujomis akimis.

„Siekiame paskatinti visus tapti sąmoningais, saugiais ir atsakingais skaitmeninio pasaulio dalyviais. Kiekvienas žmogus Lietuvoje gali suprasti, kad skaitmeninis raštingumas nėra tik įgūdis, tai – gyvenimo kokybė. Norime, kad šis renginys taptų kasmetine tradicija, kuri sujungtų įvairias amžiaus grupes, didintų supratimą apie technologijų naudą, pavojus ir atsakomybę“, – sako Jūratė Šovienė, Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė

Anot J. Šovienės, renginyje laukiami visi: pradinukai, vyresnių klasių mokiniai, mokytojai ir tėvai, suaugusieji bei garbaus amžiaus žmonės.

Renginio metu, vasario 10 d., gyvai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje sužinosite, kaip atpažinti melagienas, internetinius sukčius, trolius ir botus, kaip saugiai veikti skaitmeninėje erdvėje, valdyti dronus, kūrybiškai naudoti DI ir nepasimesti sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje.

Neturintys galimybės atvykti gyvai galės stebėti tiesioginę transliaciją portaluose Delfi (saugu.delfi.lt), 15min, LRT, per „Balticum TV“, Ryšių reguliavimo tarnybos ir partnerių socialiniuose tinkluose bei Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose.

Atšalę orai iššūkių kelia ne tik žmonėms, gyvūnams, bet ir išmaniesiems telefonams. Daugiau laiko praleidę šaltyje išmanieji telefonai gali savaime netikėtai išsijungti, ir kai kuriais atvėjais taip atsitinka ne dėl išsikrovusios baterijos. Kaip elgtis, pataria Modestas Ropė - „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius. 

„Didžioji dalis išmaniųjų įrenginių veikia su ličio jonų baterijomis, kurios itin jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus. Kai išorės temperatūra nukrenta žemiau nulio, baterijoje sulėtėja cheminės reakcijos, todėl energija tampa sunkiau pasiekiama. Telefonas gali staiga parodyti nulį procentų ar netikėtai išsijungti. Tai laikinas efektas – sušilus baterijai, įrenginys dažnai „atsigauna“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad pasikartojantis telefono ilgesnis palikimas šaltyje gali vėliau sukelti techninių problemų: „Kiekvienas toks „užšalimas“ baterijai yra stresas. Ilgainiui tai spartina jos dėvėjimąsi ir trumpina bendrą veikimo laiką. Jei įmanoma, žiemą telefono nereikėtų ilgiau palikti nei lauke, nei šaltame automobilyje.“

Esant minusinei temperatūrai, telefonai taip pat gali lėčiau reaguoti į prisilietimus, trumpam strigti, o jutikliai – rodyti netikslius duomenis.

„Šaltyje prasčiau veikia ne tik baterija, bet ir ekranas bei įvairūs sensoriai – akselerometrai, žingsniamačiai, judesio davikliai. Todėl gali atrodyti, kad telefonas „kvailioja“: stringa vaizdas, netiksliai skaičiuojami žingsniai ar lėčiau reaguoja lietimai. Tai rodo, kad visa elektronika veikia už savo komforto ribų“, – pastebi vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovų M. Ropė.

Grįžus iš lauko – neskubėti krauti

Technologijų ekspertas įspėja, kad didžiausia klaida daroma tada, kai iš šalčio parneštas telefonas skubiai jungiamas prie įkroviklio.

„Jei įrenginys yra ledinis, pirmiausia leiskite jam sušilti iki kambario temperatūros. Šaltoje baterijoje įkrovimas vyksta neefektyviai ir gali ją dar labiau eikvoti. Be to, dėl staigaus temperatūrų skirtumo telefono viduje gali susidaryti kondensatas – drėgmės lašeliai, kurie gali sukelti ir trumpą sujungimą. Todėl geriausia trumpam telefoną išjungti, leisti jam bent 20–30 minučių sušilti ir tik tada krauti“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ naujos kartos tinklų direktorius.

Pasak jo, einat į lauką žiemą geriausia telefoną laikyti arčiau kūno – vidinėje striukės ar kelnių kišenėje, kur įrenginys gautų daugiau šilumos. Papildomą izoliaciją šalčiui gali suteikti ir storesni apsauginiai dėklai.

„Kad nereikėtų telefono maigyti šaltyje, verta aktyvuoti funkcijas, kurios leis jį kuo mažiau traukti iš kišenės. Pavyzdžiui, „Samsung“ telefonuose galima nustatyti, kad į skambučius būtų atsiliepiama paspaudus garsumo didinimo mygtuką, o pokalbį baigti šoniniu mygtuku. Taip pat verta naudoti belaides ausines, balso komandas ar kitas nuotolinio valdymo galimybes“, – sako „Bitės” naujos kartos tinklų direktorius M. Ropė.

Prireikus naudotis telefonu šaltyje, kad nešaltų rankos, dalyje modelių galima įjungti vadinamąjį „pirštinių“ režimą, kuris padidina ekrano jautrumą lietimui.

„Free Clip 2“ - naujos „Huawei“ belaidės ausinės, kurios išsiskiria garso kokybe ir dizainu. Ausinės pritaikytos kasdieniniam naudojimui, todėl yra sukurtos taip, kad būtų lengvos ir patogios.

Naujas požiūris į belaides ausines

Šiandien ausinės vis dažniau tampa nuolatiniu kasdieniu palydovu – jas naudojame dirbdami, judėdami mieste, keliaudami ar sportuodami. Todėl kuriant „FreeClip 2“ didžiausias dėmesys buvo skirtas ne tik garso kokybei, bet ir tam, kad ausines būtų patogu nešioti visą dieną, be spaudimo ar diskomforto. Atviro tipo klausymo sprendimas reiškia, kad ausinės neuždaro ausies kanalo – vartotojas gali klausytis muzikos ar pokalbių ir kartu girdėti aplinkos garsus, išlikdamas sąmoningas ir aktyvus.
„Matome aiškią tendenciją – žmonės nori ausinių, kurios natūraliai įsilietų į jų kasdienybę. „FreeClip 2“ buvo sukurtos galvojant apie tai, kad ausinės gali būti ne tik technologinis įrenginys, bet ir aksesuaras, kurį patogu nešioti visą dieną. Atviro tipo sprendimas leidžia išlikti ryšyje su aplinka, o lengvas dizainas – tiesiog pamiršti, kad nešioji ausines“, – sako „Huawei“ produktų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.
Papildomą patogumą suteikia ir tai, kad ausinės neturi atskiros kairės ar dešinės pusės – jas galima dėvėti bet kurioje ausyje, o garsas automatiškai prisitaiko.

Dizainas, orientuotas į patogumą ir estetiką

„FreeClip 2“ išsiskiria lengva konstrukcija – kiekviena ausinė sveria 5,1 gramo, todėl ilgai nešiojant jos beveik nejuntamos. Ergonomiškas dizainas pritaikytas skirtingoms ausų formoms, o naudojamos medžiagos parinktos taip, kad ausinės būtų malonios dėvėti visą dieną. Vizualiai „FreeClip 2“ labiau primena stiliaus detalę nei sportines ar įprastas ausines, todėl jas lengva priderinti prie skirtingų įvaizdžių.
Kalbant apie garsą, „FreeClip 2“ sujungia atvirą klausymą su aiškiu, subalansuotu skambesiu. Dvigubos diafragmos garso sistema užtikrina gerą garso detalumą tiek klausantis muzikos, tiek kalbant telefonu, o dirbtiniu intelektu paremtos technologijos padeda prisitaikyti prie aplinkos triukšmo. Ausinėse integruota kelių mikrofonų sistema pagerina balso aiškumą skambučių metu net ir judriose vietose, pavyzdžiui, mieste ar viešajame transporte.
Ausinės pritaikytos aktyviam kasdieniam naudojimui – jos turi IP67 atsparumo dulkėms ir vandeniui sertifikatą, todėl tinka naudoti sportuojant ar esant permainingoms oro sąlygoms. Ilgas baterijos veikimo laikas leidžia ausines naudoti visą dieną be papildomo įkrovimo, o su įkrovimo dėklu – iki 38 valandų, prisitaikant prie intensyvaus gyvenimo tempo.
,,Huawei FreeClip2 “ Baltijos šalyse prekyboje pasirodė vasario 2 dieną, kaina – nuo 199 EUR.

Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:

Facebook: https://www.facebook.com/HuaweimobileLT 

Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobilelt/ 

YouTube: https://www.youtube.com/@huaweimobilelithuania4572 

Praėjusią savaitę AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) kartu su Singapūro technologijų kompanija „Embedded LLM“, Lietuvos kibernetinio saugumo įmone CBRX ir JAV kompanija „Neural.ai“ pasirašė ketinimų protokolą dėl bendros dirbtinio intelekto (DI) platformos sukūrimo Lietuvoje.

Projekto tikslas – sukurti naują šiuolaikišką nepriklausomą DI platformą, atliepiančią Europos Sąjungos strateginį siekį didinti autonomiją informacinių išteklių vadybos srityje, kuria galėtų naudotis valstybės institucijos bei verslo organizacijos.

„Ar susimąstome, kad naudojantis įvairiomis dirbtinio intelekto sistemomis mūsų asmens duomenys iškeliauja už Europos Sąjungos ribų? Todėl itin svarbu stiprinti europinę DI infrastruktūrą, kuri užtikrintų kiekvieno iš mūsų duomenų saugumą. Tai ypač aktualu susisiekimo sektoriuje, kur dirbtinis intelektas jau praktiškai padeda kasdieniuose sprendimuose – šviesoforai reaguoja į realius eismo srautus, o greitis automagistralėse reguliuojamas pagal oro sąlygas. Tačiau tuo neapsiribojame – DI sprendimus diegiame ir kitose srityse, o Telecentro kuriama platforma yra puikus šios DI sprendimų plėtros sektoriuje pavyzdys“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Pasak Telecentro Veiklos vystymo departamento direktoriaus Arno Zuikio, naujosios DI platformos paskirtis – užtikrinti atitiktį Lietuvos bei Europos teisiniams reikalavimams duomenų saugos srityje. „Iš esmės šiuo projektu bus pradėta diegti visiškai nauja nepriklausoma DI infrastruktūra, atitinkanti Europos interesą kurti suverenią duomenų valdymo ir saugojimo architektūrą“, – teigia A. Zuikis.

Telecentras šiame projekte ketina teikti įrangos prieglobos paslaugą, o taip pat ieškos galimybių panaudoti platformos resursus DI paslaugų, reikalingų savo klientams, kūrimui.

Tai jau antras DI projektas, kuriam Telecentras teiks infrastruktūros paslaugą. 2025 m. spalį bendrovė tapo konsorciumo, kuris įgyvendins nacionalinio DI vystymo centro „LitAI“ projektą, nariu. Telecentras užtikrins „LitAI“ techninę infrastruktūrą – įrengs vadinamąją DI gamyklą.

„Įsitraukimas į europinius ir nacionalinius DI vystymo projektus yra logiška Telecentro pastangų plėtoti valstybės duomenų centrus tąsa. Džiugu, kad valstybė ir IT verslas mato ir vertina Telecentro įdirbį ir sukurtą infrastruktūrą, kurią galima efektyviai panaudoti DI įrangos talpinimui“, – teigia Telecentro vadovas Remigijus Šeris.

Virtuali gamyklos kopija, kuri dar prieš pradedant statybas gali apskaičiuoti gamybos laiką ir numatyti gedimus, šiandien jau yra realybė. Tačiau kas būtų, jei skaitmeninį dvynį turėtų ir žmogus – „virtualų save“, kuris galėtų reaguoti, mokytis, rašyti ir net kalbėti jūsų vardu? Kur baigiasi paprasta elgsenos imitacija ir prasideda sąmoningumą turintis „virtualus aš“, gebantis ne tik mėgdžioti, bet ir manipuliuoti?

Dirbtinio intelekto kompetencijų centro tvariam gyvenimui ir darbui „SustAInLivWork“ mokslininkas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius dr. Vidas Raudonis aiškina, kad skaitmeninis dvynys – tai matematinis realaus objekto pavidalas, kuris lygiai taip pat kaip žmogus gali jausti, reaguoti ir net „sugesti“.

Skaitmeninis dvynys virtualioje erdvėje atkartoja objekte vykstančius biologinius, mechaninius ir termodinaminius pokyčius. Jis yra kuriamas naudojant matematines ir fizikines lygtis, o sudėtingesnėse sistemose – papildomai taikant dirbtinio intelekto metodus. Pasak V. Raudonio, nesudėtingam mechaniniam objektui aprašyti reikia santykinai mažai matematinių diferencialinių lygčių.

„Vis dėlto, jeigu norėtume susikurti skaitmeninį dvynį ir naudoti jį kaip savo „avatarą“ virtualioje aplinkoje, vien tik matematinių lygčių nepakaktų“, – sako „SustAInLivWork“ mokslininkas.

Tarp jau egzistuojančių – pastatų, transporto ar energetikos sistemų kopijos

Skaitmeninio dvynio technologija jau kuris laikas naudojama pramonėje: nuo gamyklų, gamybos linijų ir įrenginių planavimo bei optimizavimo iki sudėtingų sistemų būklės stebėsenos ir priežiūros. Transporto sektoriuje, pasitelkiant skaitmeninius dvynius, kuriami transporto sistemų virtualūs modeliai, pastatų statyboje bei jų eksploatacijoje ši technologija padeda valdyti pastato inžinerines sistemas – šildymą, vėdinimą ir energijos sąnaudas, o energetikoje ji taikoma elektrinių, tinklų ir atskirų įrenginių būklei stebėti bei priežiūrai numatyti.

„Jau dabar virtualioje gamykloje, pasitelkus automatizuotus skaitmeninius staklių dvynius, galima sukurti skaitmeninę batų kopiją. Tuomet galima apskaičiuoti gamybos trukmę, įvertinti, kiek laiko ji veiktų be gedimų, ir virtualioje aplinkoje apmokyti naujus darbuotojus. Visa tai įmanoma pasiekti dar neišliejus betono realios gamyklos statybai“, – sako V. Raudonis.

Nepaisant to, kad virtualios įrenginių kopijos jau egzistuoja, reikia labai daug paplušėti norint sukurti skaitmeninį žmogaus dvynį. Profesorius pasakoja, kad kuriant tikrą skaitmenį dvynį, šis turėtų atspindėti žmoguje esančius biologinius, fiziologinius, neurologinius ir psichologinius procesus bei sąmonės apraiškas. Todėl šiuo metu galimas tik dalinis žmogaus procesų modeliavimas, pavyzdžiui, įmanoma sukurti žmogaus kraujotakos sistemos skaitmeninį dvynį.

„Įdomu tai, kad jei šie dvyniai būtų kuriami remiantis tikru žmogumi, jie turėtų perimti ne tik fiziologinius bei biologiniu procesus, bet ir žmogaus charakterio bei būdo savybes, įskaitant silpnybes. Viena jų – tinginystė“, – pastebi V. Raudonis.

Dirbtiniu intelektu grįstas „virtualusis aš“ – tik imitacija?

Per pastaruosius 20–30 metų žmonių santykis su technologijomis smarkiai pasikeitė. Anksčiau kompiuterinės sistemos rodė vaizdą, skleidė garsą ir tiesiog vykdė naudotojo komandas, tačiau šiandien jos geba stebėti naudotojus, kaupti duomenis ir gali analizuoti surinktą informaciją.

„Pagal tai šios sistemos gali nustatyti, kokia jūsų nuotaika, kiek kartų ir kaip intensyviai spaudžiate mygtukus bei kokios muzikos dažniausiai klausotės. Visi šie duomenys virsta į kažką, kas primena personalizuotą asistentą“, – sako V. Raudonis.

Anot „SustAInLivWork“ eksperto, tai matyti ir kasdieniuose pavyzdžiuose: „Google“ paieškoje automatiškai užbaigiamas paieškos žodis, elektroninės prekybos svetainės pirmame puslapyje pateikiamos prekės, kurias vartotojas ketina pirkti, o ekrano šoninėje juostoje rodomos reklamos, susijusios su jo planuojamų atostogų kryptimi.

Dirbtinio intelekto kalbos modeliai jau dabar gali vietoje žmogaus rašyti laiškus, kurie imituoja jo asmeninį rašymo stilių bei toną. Skaitmeninėje erdvėje šie kalbos modeliai gali surinkti visą egzistuojančią informaciją apie vartotoją, perskaityti knygas, kurias jis skaito, ar išanalizuoti jo „Facebook“ profilį, kad galėtų generuoti atsakymus pagal jo rašomus komentarus. Vis dėlto, anot profesorius, tai nėra žmogaus sąmonės kopija: „Tai nėra jūsų paties skaitmeninis dvynys, tai yra algoritmas, kuris, remiantis tikimybių teorija, gali pakankamai tiksliai atkartoti jūsų paties elgseną.“

Žmogaus skaitmeninis dvynys pavojingiems scenarijams tikrinti

Pagrindinis iššūkis kuriant skaitmeninį žmogaus dvynį – rizika, kad technologija bus naudojama manipuliacijai. Pasak „SustAInLivWork“ mokslininko, pasitelkiant skaitmeninius dvynius galima sukurti netikrą, pritaikytą konkrečiai auditorijai, įtaigią informaciją, kuri gali paveikti pavienio asmens ar asmenų grupės nuomonę bei elgseną. Pavyzdžiui, prisidengiant netikra tapatybe, galima apgauti kitus ir gauti finansinės naudos: „Žmonės, kuriantys tokią informaciją, siekia skaldyti visuomenę, dirbtinai kurstyti įtampą tarp skirtingų jos grupių arba tiesiog neteisėtai pasipelnyti.“

Tačiau jei skaitmeninio žmogaus dvynio idėja būtų įgyvendinta suvaldžius šias rizikas, žmogaus „antrasis aš“ prisidėtų prie žmonijos pažangos – leistų kurti prognozes ir tikrinti įvairius žmogui pavojingus scenarijus. Pavyzdžiui, kas nutiktų, jei žmogus leistųsi keliauti į Marsą, kaip audinius paveiktų ilgalaikė radiacija ar kiek laiko žmogus galėtų išbūti be socialinio kontakto.

„Toks skaitmeninis dvynys, apsiginklavęs šiuolaikiniu kalbos modeliu, galėtų jus pavaduoti socialinėje erdvėje. Bet ar jūs norėtumėte matyti, kaip „patinka“ paspaudimus socialiniuose tinkluose susirenka jūsų paties kopiją?“ – juokaudamas klausia V. Raudonis.

Tiesa, taip galėtų išsipildyti ne vieno mokslinės fantastikos filmo scenarijus: skaitmeniniai dvyniai, „supratę“, kad gali funkcionuoti be realaus pasaulio dvynio, nustotų veikti kaip žmogaus galimybių plėtinys ir taptų individualiomis asmenybėmis. Vis dėlto, anot profesoriaus, iki tokio lūžio esame dar toli.

„Mes daug ko nežinome. Mums reikia atsakyti į klausimus: kas yra sąmonė, kodėl ląstelėse esančios mitochondrijos nustoja gaminti adenozino trifosfatą (ATP), kaip mūsų emocijas veikia graži muzika ir, apskritai, kas yra ta graži muzika? Mes daug apie save nežinome, todėl šiai dienai virtualioje aplinkoje mes galime pakeisti tik savo aprangą ir šukuoseną. O tai – dar labai toli nuo skaitmeninio žmogaus dvynio“, – teigia profesorius.

Projektas „SustAInLivWork“ bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal programos „Europos Horizontas“ projektą Nr. 101059903 ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų (projekto Nr. 10-042-P-0001) lėšomis.