Login to your account

Username *
Password *

Pastarųjų savaičių renginių maratonas įrodė, kad Lietuva oficialiai įžengė į naują mobiliojo interneto erą – jo iš rikiuotės nebegali išvesti net didžiausios žmonių minios. Praėjusią savaitę rekordinį skaičių sunkiojo metalų gerbėjų Vingio parke šokdinęs „Rammstein“ koncertas, krepšinio sirgalių minias iš viso pasaulio į Kauną sukvietę Eurolygos finalai ir kiek anksčiau didžiausius technologijų entuziastus subūrusi „LOGIN“ konferencija 5G tinklui pasirodė esantys tik apšilimas. Šių renginių metu „Telia“ mobilusis internetas ne tik nestrigo, bet ir viršijo 600 Mb/s atsisiuntimo spartą su dešimtimis tūkstančių vartotojų vienoje vietoje.

„Nepaisant greito ryšio technologijų progreso, dar prieš keletą metų keliolika ar net mažiau tūkstančių vartotojų vienoje vietoje „ant menčių“ paguldyti galėjo net ir moderniausią 4G tinklą. Tačiau pagaliau gavę progą tokio masto apkrovų sąlygomis išbandyti pernai oficialiai įjungtą 5G, galime tik patvirtinti, kad penkta tinklo karta visam tam deda tašką. 5G leidžia mums pasiūlyti tokius interneto talpos ir spartos klodus, kad jų visiškai pakanka net ir tokiems pasaulinio lygio renginiams, kaip liepą Lietuvoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas“, – teigia „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Pakako ir transliacijoms, ir bet kam kitam 

Pasak „Telia“ atstovo, buvo planuota, kad „Rammstein“ koncertas bus turbūt didžiausio tankumo renginys per visą Lietuvos istoriją, prilygstantis nebent beveik prieš 30 m. tame pačiame Vingio parke vykusiam grupės „Foje“ atsisveikinimo koncertu. Todėl dar gerokai prieš nuskambant pirmiesiems būgnų ir gitarų akordams, „Telia“ koncerto prieigose aktyvavo papildomą ryšio įrangą, kurios veikimas viršijo lūkesčius.

„Ryšio infrastruktūrai koncertai yra ypatingas iššūkis ne vien dėl didelio abonentų skaičiaus vienoje vietoje, bet ir todėl, kad dauguma žmonių jų metu mobilųjį internetą pradeda naudoti kur kas intensyviau, nei įprastai. Daugelis neatsispiria pagundai draugams siųsti vaizdo įrašų ar skambinti vaizdo skambučiais, dėl ko ryšys „ant šono“ gula dar netgi nenuskambėjus pirmosioms dainoms, kaip nutiko kitų operatorių atveju. Tačiau mūsų 5G sugebėjo pademonstruoti 500-600 Mb/s vidutinį atsisiuntimo, ir iki 80 Mb/s išsiuntimo greitį, net miniai su atlikėjais visu garsu šaukiant „Du hast mich“, – įspūdingais 5G pajėgumais džiaugiasi A. Šemeškevičius.

Dar geresnis 5G rezultatas pademonstruotas per Kauną drebinusį Eurolygos finalo ketverto turnyrą. Lietuvos ir iš viso pasaulio atvykusiems krepšinio sirgaliams buvo prieinama net 752 Mb/s sparta.

Tokios greitaveikos būtų per akis, net ir norint draugams savo įspūdžius gyvai transliuoti 4K raiška, jau nekalbant apie žinutes, „Instagram Stories“ ir kitas šiuolaikinio žmogaus komunikacijos formas. Be to, technologijų vadovas prideda, kad dideli 5G pajėgumai nuima apkrovą nuo 4G infrastruktūros, kuri vis dar gyvybiškai būtina balso skambučiams, todėl žmonės be sutrikimų galėjo pasiskambinti minioje pasimetusiems draugams ar pasidalinti įspūdžiais su namuose likusiais artimaisiais.

Lyg apšilimas prieš egzaminą 

„Telia“ atstovas akcentavo ir gerą 5G pasirodymą per kitą ryšio kokybei reiklų renginį – „LOGIN“ konferenciją, kurioje tradiciškai susirenka itin daug pažangiausius išmaniuosius įrenginius turinčių ir jų galimybių išnaudoti nevengiančių asmenų. Ryšio įrangos statistika rodo, kad konferencijos dalyviai mobiliuoju internetu naudojosi išties intensyviai, kadangi per kai kurias 5G bazinių stočių celes per valandą buvo perduota net iki 16 gigabaitų duomenų.

Vis dėlto nepaisant intensyvaus duomenų vartojimo, bendra renginio prieigų „Telia“ 5G infrastruktūros apkrova neviršijo net pusės esamų galimybių – įranga būtų atlaikiusi ir kur kas didesnį ryšio naudotojų skaičių ar duomenų srautą. Šis faktas džiugina, kadangi per „LOGIN“ savotiškai buvo patikrintas Lietuvos pasiruošimas jau liepą tame pačiame LITEXPO kongresų centre vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, ir įsitikinta, kad jo metu mobiliojo interneto problemų neturėtų kilti.

„Kalbėdami apie penktos kartos tinklo pranašumus, dažnai minime pritaikymą savavaldžiams automobiliams ir kitus futuristinius scenarijus, kurie paprastiems žmonėms atrodo sunkiai apčiuopiami. Šie pastarųjų savaičių renginiai kaip tik ir tapo tuo „žemišku“ pavyzdžiu, kuo 5G skiriasi nuo 4G. Tai internetas, kuris veikia akimirksniu nepriklausomai nuo vietos ar to, kiek žmonių jus supa. 5G suteikia tą užtikrintumo jausmą, kad ryšys visada bus ir su juo pavyks nuveikti tai, ką norite“, – apibendrina ekspertas.

Skubate nusipirkti koncerto bilietus, norite atverti svarbų dokumentą, o jūsų puslapis rodo „Klaida 404“? Dažnai ji atsiranda pačiu netinkamiausiu metu ir praneša, kad svetainės serveris neberanda jūsų puslapio. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi veiksmingiausiais būdais, kaip paprastai ištaisyti šią klaidą ir vėl atverti norimą naršyklės puslapį. 

„Įsivaizduokite, norite įprastai atidaryti puslapio nuorodą, bet vietoj to, kad patektumėte į norimą svetainę, matote iššokusią klaidą, kuri sako, kad puslapio pasiekti negalite. „Klaida 404“ yra standartinė naršyklės problema. Ji rodo, kad interneto svetainė, kurioje norite apsilankyti, dėl įvairių priežasčių yra nebepasiekiama“, – paaiškina A. Lukošius.

Ką rodo „Klaida 404“?

Paprastai atsiradęs „Klaidos 404” pranešimas rodo, kad sugeneruota URL nuoroda, vedanti į svetainę, yra neteisinga arba visai neegzistuojanti. Kitaip tariant, interneto paieškos sistemos rodo, kad serveris pasiekiamas, o konkretus puslapis nebe. Tada interneto naršyklė negali jo atverti ir vietoj to išmeta klaidą. Apie tai praneša specialiai sugeneruotas pranešimas, kurį matote savo kompiuterio ekrane. Kadangi šį pranešimą kiekviena interneto svetainė generuoja savarankiškai, kiekvieną kartą jis gali būti skirtingas. Dažniausiai jis atrodo taip: „404 nerastas”, „Prašomas URL nerastas serveryje“ arba „HTTP 404“. 

Dažniausiai interneto svetainė nebepasiekiama, kai jos nuoroda buvo ištrinta, kelis kartus koreguota, įvesta neteisingai arba apskritai – nebeegzistuojanti. Ši klaida atsiranda ir tuomet, kai ir pats anksčiau egzistavęs interneto puslapis yra koreguojamas arba visai ištrintas. Tai reiškia, kad URL nuorodos adreso, kuris veda į tam tikrą interneto vietą, neranda interneto paieškos sistemos. 

Ar „Klaida 404“ lemia svetainės reputaciją?

Jūsų naršyklės paieškos sistemos stengiasi išvengti 404 tipo klaidų ir seka, kaip dažnai jos atsiranda. Jeigu jūsų naršyklė dažnai neatidaro svetainių ir meta šią klaidą, tai rodo, kad jūsų svetainė nėra gerai prižiūrima. Dažnai iššokantys klaidos pranešimai turi neigiamą įtaką svetainės reputacijai. Kai kurios naršyklės, įskaitant ir „Google“, gali sumažinti svetainės pasiekiamumą ir jos nebeindeksuoti vien dėl to, kad tam tikrame puslapyje dažnai meta šio tipo klaidą. Tai reiškia, kad tada šį puslapį sunkiau atrasite įprastai naršydami internete.

Be to, kai dažnai pasikartoja ši klaida, prarandamas ir vartotojų pasitikėjimas. A. Lukošiaus teigimu, jeigu šio tipo klaida pasikartoja dažnai, daugelis interneto vartotojų nesivargina tęsti paieškos ir surasti puslapį antrą kartą. Priešingai – paprasčiausiai užveria langą, kuriame rodo klaidą, nes nebepasitiki svetainės saugumu.

Kaip ją ištaisyti?

Pirmiausia, pabandykite iš naujo įkelti puslapį. Puslapį perkrauti galite ir kitu būdu. Jeigu naudojatės „Windows“ kompiuteriu, galite nuspausti mygtuką „F5“, tuo tarpu „Apple“ kompiuteriuose perkrauti puslapį galite nuspaudę mygtukų kombinacijas „Command + R“. 

Kartais puslapis gali neįsijungti dėl klaidų pačioje nuorodoje. Tokiu atveju pasitikrinkite, ar teisingai suvedėte URL nuorodą. Be to, pabandykite patrumpinti pačią nuorodą ir paties puslapio ieškokite tik populiariausiose paieškos sistemose – „Google“ arba „Bing“. Jeigu nujaučiate, kad atsirandusi „Klaida 404“ – visai ne naršyklės ar pačios nuorodos problema, gali būti, kad jums reikia  išvalyti savo naršyklės talpą ir ją kiek atlaisvinti. Tai reikėtų padaryti, jeigu nuorodą galite pasiekti per telefoną arba planšetę, bet ne per kompiuterį.  

Dar vienas būdas, jeigu nujaučiate, kad tai jūsų kompiuterio problema, o ne pačios svetainės ar nuorodos – pakeisti savo unikalų kompiuterio DNS serverį. DNS serveriai susieja jūsų domeną (nuorodos pabaigas „.lt“ arba „.com“) su atitinkamu IP adresu. Tai reiškia, kad norint pasiekti internetinį puslapį, paieškos sistemoms pakanka įsiminti tik domeną.

Norint pakeisti DNS serverį „Windows“ kompiuteryje, pakanka užeiti į nustatymus, spustelti „Network & Internet” ir tada paspausti „Change Adapter Settings“. Jeigu DNS norite pakeisti „Apple“ kompiuteryje, reikėtų taip pat nueiti į nustatymus, paspausti „System Settings“, tuomet „Network“, eiti į „Details“ ir galiausiai spustelti „DNS“.

Šis būdas gali suveikti tuomet, kai jūsų svetainė rodo klaidą kompiuterio ekrane, bet veikia kituose įrenginiuose. 

Vaizdiniai duomenys šiandien sudaro didžiąją interneto srauto dalį, bet vartotojai norėtų, jog į internetą persikeltų skonio ir uoslės jutimai. Tinklo technologijų bendrovės „Ericsson“ atlikto tyrimo duomenimis, jau 2030 metais žmonės tikisi, kad internetas jiems leis pajusti skonius bei kvapus, valdyti girdimus garsus ir netgi smegenims tiesiogiai keistis informacija su pasauliniu tinklu. Stebėtinai daug juslinių technologijų jau šiandien žengia pirmuosius žingsnius.

„Vartotojai nėra rinkos analitikai ar inovacijų ekspertai, kad galėtų nuspėti artimiausių metų technologijų vystymosi kryptį, tačiau jų norai ir pageidavimai greičiausiai neliks nepastebėti ir vienaip ar kitaip paveiks technologijų raidą. Dabartiniame internete visuomenė pasigenda įtraukumo ir stipresnių pojūčių, kadangi dauguma jo suteikiamų patirčių apsiriboja garsu ir vaizdu. Šios problemos sprendimas – utopiškai skambantys smegenų implantai, skonio ekranas, skaitmeniniai kvapai ir tikrovišką erdvės pojūtį kuriantis garsas“, – galimus netolimos ateities sprendimus vardija „Telia“ IoT padalinio vadovas Remigijus Brasius.

Smegenys – valdymo instrumentas

Rinkdami ilgą tekstą klaviatūra arba nuobodžiai slinkdami jau ketvirtą „Google“ paieškos puslapį greičiausiai ne kartą esame pagalvoję apie stebuklingą kompiuterį, kuris galėtų skaityti mintis ir įvairioms užduotims atlikti nereikalautų jokių aktyvių mūsų veiksmų. „Ericsson“ apklausų duomenis, panašių sprendimų pasirodymo rinkoje vartotojai laukia jau pakankamai greitai. 6 iš 10 apklaustųjų tikisi, kad 2030 m. papildytos realybės akiniai galės tiesiai prieš jų akis atvaizduoti žemėlapį, o maršrutai bus pateikiami vos pagalvojus apie tam tikrą kelionės tikslą.

„Prieš gerą dešimtmetį elektronikos valdymas mintimis skambėjo kaip siužetas iš fantastikos romano. Tačiau praėjusią savaitę į viešumą nutekėję duomenys rodo, jog Elono Musko 2016 m. įkurta „Neuralink“ kompanija iš JAV institucijų jau bandė gauti leidimą atlikti smegenų implanto bandymus su žmonėmis. JAV Maisto ir vaistų administracija kol kas tokį prašymą atmetė dėl galimo pavojaus sveikatai, bet šis faktas liudija, kad pažangiausiose pasaulio laboratorijose jau kuriami smegenų sujungimo su išmaniaisiais įrenginiais sprendimai“, – pasakoja R. Brasius.

„Neuralink“ savo interneto puslapyje žada leisianti elektronikos prietaisus valdyti be pelės ar klaviatūros, o tiesiog mintimis, prieš tai tam tikrais mąstymo pratimais apmokius sumanius algoritmus.

Kita vertus, specialistas abejoja, kad panašūs įrenginiai rinkoje galėtų pasirodyti per artimiausią dešimtmetį. Pagal dabartinį planą, norint pasinaudoti „Neuralink“ prietaiso galimybėmis, prireiktų sudėtingos jo implantavimo operacijos, kurios metu iš jo išeinantys mikrono storio siūlai būtų įvedami į tam tikras smegenų dalis. Nors bendrovė siekia komplikacijų tikimybę sumažinti iki nulio procedūros atlikimą patikėdami robotui, kol kas vis dar neišspręstas implante esančios ličio baterijos klausimas. Pastaroji reikalauja reguliaraus įkrovimo belaidžiu būdu ir specialistus gąsdina polinkiu sprogti.

Skaitmeniniai kvapai ir elektroninės degustacijos

Vaizdiniai duomenys šiandien sudaro didžiąją interneto srauto dalį, bet vartotojai norėtų, jog į internetą persikeltų skaitmenizacijos dar nepaliesti skonio ir uoslės jutimai. 4 iš 10 žmonių tikisi, kad 2030 m. apsipirkinėdami internete ir žiūrėdami maisto gaminimo laidas galės nuotoliniu būdu paragauti įvairių skanėstų, 56 proc. vartotojų mano tuo metu jau galėsiantys pajusti rodomų filmų kvapus.

„Vizija perteikti filmų kvapus buvo bandyta įgyvendinti dar 1960 m., kai „Smell-O-Vision“ sistema kino teatro salėje paleisdavo tam tikrą aromatą pagal tuo metu skambantį kino filmo takelį. Panašius sprendimus tuo metu išbandė net keletas JAV kompanijų, bet tuometinės technologijos neleisdavo kvapų paleisti preciziškai reikiamu laiku ir kinomanų pernelyg nesužavėjo. Šiais laikais tą mūsų namuose galėtų atlikti išmanus įrenginys, kuris paskleistų kiekvienam filmui atskirai įsigyjamą kvapų rinkinį arba netgi galėtų įvairius kvapus susintetinti iš tam tikrų bazinių komponentų“, – svarsto „Telia“ atstovas. 

Panašios idėjos prototipą, tik su skonio pojūčiu, dar 2021 m. pademonstravo vienas japonų profesorius. „Taste the TV“ pavadintas prietaisas naudoja dešimties skonių kanistrų karuselę, kurių tam tikra kombinacija užpurškiama ant higieniškos televizorių dengiančios plėvelės. Taip siekiama leisti žmonėms nuotoliniu būdu paragauti pačių įvairiausių ekrane rodomų patiekalų, ką galima panaudoti virtualiems geriausių restoranų turams ir kitoms dar negirdėtoms virtualioms pramogoms.

Į kitą erdvę nukeliantis garsas

Ne mažiau už skaitmeninius kvapus bei skonį žmonės pageidauja ir labiau įtraukiančių garso patirčių. „Ericsson“ skaičiavimais, 60 proc. vartotojų per ateinantį dešimtmetį žaidimuose ir filmuose tikisi pradėti girdėti jiems iš nugaros ateinančių herojų žingsnius ir kvėpavimą bei gebėti iš klausos nustatyti jų padėtį erdvėje lygiai taip, kaip ir realiame pasaulyje. 

„Juslinio interneto kontekste šis visuomenės lūkestis yra bene realiausiai įgyvendinamas. Trečios kartos „AirPods“, „Samsung Galaxy Buds 2 Pro“ ir dauguma kitų pastaraisiais metais išleistų populiarių ausinių jau palaiko vienokią ar kitokią tikroviško erdvinio garso technologiją. „Apple“ produktas netgi gali sekti galvos judesius ir pagal tai „pakreipti“ garsą, kad jaustumėtės lyg vaikščiodami knibždančio miško viduryje ar atsidūrę šėlstančioje sausakimšo muzikos festivalio minioje“, – detalizuoja „Telia“ atstovas.

Tiesa, erdvinio garso patirčiai reikalingos ne tik modernios ausinės, bet ir jų galimybes išnaudoti galintis turinys. Laimė, jį šiandien siūlo praktiškai visos pagrindinės vaizdo turinio platformos, įskaitant „HBO Max“, „Disney+“ ir „Netflix“, siūlantis daugiau, nei 700 tai palaikančių kūrinių, įskaitant garsųjį serialą „Keisti dalykai“ (angl. Stranger Things).

„Telia“ IoT padalinio vadovas rekomenduoja erdvinio garso potyrius išbandyti jau šiandien. „iPhone“ naudojantiems trečiosios kartos „AirPods“, „AirPods Pro“ ar „AirPods Max“ ausinių savininkams reikėtų atverti telefono įrankių juostą (ang. Control Center), palaikyti nuspaudus ant garso stulpelio ir dešiniajame apatiniame kampe spustelėti ant „Spatial Audio“ mygtuko. Tuo metu „Galaxy Buds 2 Pro“ turintiems „Samsung“ telefonų savininkams reikėtų apsilankyti „Galaxy Wearable“ programėlėje ir įjungti „360 Audio“.

Nuo širdelės jaustuko iki per programėlę sutikto sutuoktinio. Interneto laikais meilė nušvito naujomis spalvomis. „Telia“ surinkta statistika rodo, kad socialiniai tinklai ir pokalbių programėlės tapo vienu iš kertinių akmenų, į kuriuos remiasi dauguma šiuolaikinių santykių, o virtualūs meilės prisipažinimai nekenkia vykstantiems realybėje.

„Modernių technologijų vystymosi aušroje nemažai skeptikų skelbė, kad jos sunaikins visą meilės reiškinio grožį ir žmogišką ryšį. Visgi internetą į įvairias mūsų gyvenimo sritis įliejęs praėjęs dešimtmetis įrodė priešingai. Skaitmena sugriovė kone visas meilei trukdančias sienas – atstumo, kultūrų skirtumų ir netgi drovumo, tad šiandien susirasti idealią antrą pusę ir puoselėti esamus santykius yra lengviau, nei bet kada anksčiau. Nors tai ir atnešė tam tikrų naujų iššūkių, gyvas žmogiškas poros ryšys niekur nedingo, o technologijų suteikiamos galimybės jį tik sėkmingai papildo“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Atsitiktinumus pakeitė kryptingos paieškos

Iki interneto išpopuliarėjimo simpatijos gimimą įsivaizduodavome lyg Holivudo filmo scenarijų. Būsimą idealią antrąją pusę tikėdavomės sutikti mėgstamoje kavinėje, lifte arba vieną dieną gatvėje atsitiktinai atsitrenkę į nepažįstamąjį. Kad ir kokios romantiškos būtų šios istorijos, akivaizdu, jog tokia sėkmė aplankydavo toli gražu ne visus, tad jos nepatyrusiems tekdavo paminti savo norus ir lūkesčius, į partnerius imant tą, kurį jiems suteikė likimas.

„2012 metais gimusi „Tinder“ ir paskui ją dygti pradėjusios modernios pažinčių programėlės santykių paieškas iš likimo leido perimti į savo rankas. Jos suteikė galimybę partnerį rinktis pagal bendrus interesus ar net išvaizdos bruožus bei meilės ieškojimą kultūriškai transformavo iš šiek tiek gėdingo į visiškai priimtiną ir netgi savaime suprantamą žmogaus poreikį. Šioms aplikacijoms daugelis galėtų padėkoti ir už įveiktą pirmojo pasimatymo baimę. Juk kone kiekvienas turime istoriją apie dėl drovumo nesusiklosčiusią pažintį, kai akis į akį susitikę savo simpatiją prarasdavome amą ir nebeišdrįsdavome pakviesti kavos ar vakarienės“, – aiškina S. Tilindis.

Kita vertus, pašnekovas prieštarauja, kad internetas kaip nors pakenkė tradiciniam pažinties vystymuisi. Pernai metų pabaigoje vykdytos „Telia“ apklausos duomenimis, net 93 proc. lietuvių „Myliu“ ištaria gyvai, o telefonu ir virtualia žinute tai daro atitinkamai tik trečdalis ir penktadalis apklaustųjų. Tai rodo, jog modernios technologijos labiau veikia kaip pažinties katalizatorius, o ne ją transformuojantis veiksnys.

Santykių puoselėjimo priemonė

Populiarėjant socialiniams tinklams ir pokalbių programėlėms taip pat sklandė nemažai pasvarstymų, ar jie netaps santykiams kenkiančiu ir poras išskiriančiu veiksniu. Juk kiekvienas po kitų žmonių įrašais impulsyviai padėtas patiktukas partnerio gali būti suprastas netinkamai, o lengvai pasiekiamas kontaktas su kitais asmenimis gali nuvesti netgi iki nepagrįstos antrosios pusės paranojos.

„Visgi „Telia“ surinkta statistika rodo priešingas tendencijas. Beveik pusė apklaustųjų telefoną laiko meilę išreikšti padedančia priemone, o su tuo nesutinka vos trečdalis respondentų. Tokius rezultatus paaiškinti ganėtinai nesunku. Iki modernių technologijų atsiradimo santykiai egzistuoti galėjo tik fiziškai, o šiandien milijonai žmonių sveikinimo Valentino dienos proga sulauks virtualiu būdu, kas padės sėkmingai ištverti vienatvę ir sulaukti kitame mieste ar užsienyje esančio partnerio grįžimo“, – svarsto „Telia“ atstovas.

Be to, nuolat besivystančios technologijos suteikia būdų ne tik bendrauti, bet ir kokybiškai praleisti laiką per atstumą. Pavyzdžiui, nesant galimybės šiandien išeiti į pasimatymą, poros gali nuotoliniu būdu kartu pažiūrėti filmą. „Apple“ įrenginių savininkai tai gali padaryti paskambinę „FaceTime“ skambučiu, brūkštelėjimu iš ekrano apačios pasirinkę „SharePlay“ funkcijos palaikomą turinio transliavimo programėlę ir norimą filmą, bei spustelėję „Play“ mygtuką. „Android“ naudotojai panašiu funkcionalumu pasinaudoti gali atsisiuntę „Rave“ programėlę.

Nauji iššūkiai

Deja, už daugybę meilei pasitarnaujančių technologijų privalumų tenka sumokėti ir tam tikrą kainą. Virtualioms pažintims tapus visuotiniu reiškiniu, pastaraisiais metais teko sukurti ir „Romantinių apgavysčių“ terminą – naują klasifikaciją su tuo susijusiems nusikaltimams.

Pažinčių programėlėms ir toliau pralaimint kovą su netikrais profiliais, analitikai skaičiuoja, jog už kas dešimtos paskyros slepiasi nusikaltėlis, o Valentino dienos išvakarėse šis skaičius gali būti netgi smarkiai didesnis. Jį išpučia žmogų imituojančios automatiškai veikiančios kompiuterinės programos, vadinamos „botais“, kurios vartotojus siekia nukreipti į tam tikrus galimai kenkėjiškus internetinius puslapius ar parduotuves ir už tai iš jų kūrėjų gauti tam tikrą atlygį.

Taip pat iš „Tinder“ ir kitų pažinčių programėlių niekur nedingsta pinigus pasisavinti norintys sukčiai, kurie, Lietuvos banko duomenimis, pernai iš tautiečių išviliojo daugiau kaip 640 tūkst. Eurų.

„Dalis jų – labai nesunkiai demaskuojami. Tai įvairūs pasakoms prilygstančias istorijas apie paveldėtus turtus laužyta kalba sekantys ir atvykti kviečiantys užsieniečiai, liaudyje praminti „Afrikos princais“. Kita sukčių grupė kur kas sunkiau pastebima, kadangi savo profiliuose naudoja vogtas kitų profilių nuotraukas bei pirmąsias dienas būna linkę romantiškai bendrauti ir patraukliai flirtuoti. Raudona lemputė galvoje turėtų užsidegti tada, kai vos kelias dienas ar savaites pažįstamas asmuo, neva patekęs į bėdą, prašo padėti finansiškai, ar duoti pinigų kelionei į pasimatymą“, – pataria S. Tilindis.

Praėjusį rudenį tarp Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių prasidėjusios 5G ryšio diegimo lenktynės padidino mobiliojo interneto spartos atotrūkį tarp trijų didžiųjų konkurentų iki dar nematyto skirtumo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbti naujausi duomenys rodo, kad „Telia“ mobiliojo tinklo sparta kitus du operatorius aplenkė beveik dvigubai ir trigubai, o pagal šalyje išmatuotų 5G ryšio taškų skaičių – nuo 8 iki 15 kartų. 

Per 2022 metus Lietuvos keliuose ir geležinkeliuose RRT atlikti daugiau kaip 18 tūkst. mobiliojo ryšio kokybės matavimų rodo, kad vidutinė „Telia“ mobiliojo interneto sparta per metus paaugo nuo 104,5 iki 159,9 megabito per sekundę (Mb/s). Kitų dviejų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinklų sparta pernai atitinkamai siekė 87,4 Mb/s ir 64,3 Mb/s. 

„Komercinio 5G startui Lietuvoje ruošėmės ketverius metus ir į viso tinklo atnaujinimą investavome daugiau nei 100 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1200 bazinių 5G stočių, tačiau šis skaičius tikrai nėra baigtinis. Iki šios vasaros vidurio 5G ryšiu planuojame padengti 99 proc. šalies teritorijos, tad Lietuvos technologinis proveržis neliks nepastebėtas pasaulyje“, – sako „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Jis pažymi, kad tai yra didžiulis pasiekimas ir visai Lietuvai, nes iš 5G autsaiderių Europoje per vieną dieną aplenkėme pažangiausias šią ryšio technologiją jau keletą metų diegiančias Šiaurės Europos šalis. Tokių sparčių tinklo statybų Lietuvoje dar nėra buvę. 

Pagal spartos rodiklį „Telia“ jau padėjo Lietuvai užimti įspūdingai aukštą poziciją pasauliniame kontekste. 5G ryšio prieinamumo kategorijoje mūsų šalis sugebėjo aplenkti netgi mobiliojo ryšio technologijų lyderėmis laikomas Suomiją ir Norvegiją. O pagal naujausius pasaulinius „Speedtest by Ookla“ interneto kokybės matavimo duomenis, „Telia“ tinklas Lietuvoje pagal vidutinį duomenų parsisiuntimo greitį užimtų antrą vietą po Kataro, ten vidutinė mobiliojo interneto sparta viršijo 176 Mb/s.       

Per metus Lietuvos keliuose ir geležinkeliuose atlikti RRT matavimai rodo, kad „Telia“ šalyje turi 3213 5G taškų, o antroje ir trečioje vietoje besirikiuojančių operatorių atveju – 210 ir 380. Tai yra atitinkamai 8 ir 15 kartų mažiau.

5G internetas vartotojams leidžia dar greičiau atsisiųsti itin didelės apimties failus, sklandžiai žiūrėti aukščiausios raiškos vaizdo įrašus, be sutrikimų dalyvauti vaizdo konferencijose ir siekti geresnių rezultatų vaizdo žaidimuose.