Login to your account

Username *
Password *

Dėl užsienio kalbos barjero 72 proc. Europos keliautojų negali iki galo mėgautis savo atostogomis, nustatė „Samsung“ atliktas tyrimas. „Nepasiklydę vertime“ pavadintos apklausos duomenimis, didelė dalis žmonių kelionėse patiria sunkumų net atlikdami tokius elementarius veiksmus, kaip maisto užsakymas, o negalėjimas susikalbėti juos dažnai dar ir nuveda į vadinamuosius turistų spąstus.

Vis dėlto minėtų nepatogumų daugeliui keliautojų galėtų padėti išvengti mūsų kišenėse esantys išmanieji telefonai. Dėl sparčiai vystomų dirbtinio intelekto (DI) technologijų šiandien jie geba ne tik išversti laukelyje įrašytą tekstą, bet ir padėti susikalbėti su užsieniečiais nemokant nė vieno svetimos kalbos žodžio. Pasitelkiant šiuos modernius sprendimus, atsiranda galimybė praeivių pasiklausti nuorodų iki jų pamėgto restorano ar telefonu užsisakyti vietinių vedamą turą, tarsi naudojantis gyvo vertėjo paslaugomis.

Pusė keliautojų bendravimui naudoja gestus

Tyrimas atskleidžia, jog daugiau, negu trečdalis (35 proc.), europiečių, būdami užsienyje, negali gatvėje paklausti kelio į jiems svarbius objektus. (29 proc.) apklaustųjų taip pat sunkiai sekasi perprasti svetimos šalies papročius, tačiau neabejotinai daugiausiai kliūčių keliautojams kyla maitinimo įstaigose. Pusė tyrime dalyvavusių asmenų prisipažino, kad norėdami užsisakyti maisto naudoja gestus.

Kalbos barjeras turistus dažniausiai nuveda į mažiau autentiškas, pernelyg brangiai įkainotas vietas, kuriose jie ne visada gaus kokybiškų paslaugų. Ketvirtadalis keliautojų prisipažino atidėliojantys keliones į savo svajonių kryptis vien tik dėl to, nuogąstaudami, jog negalės visavertiškai bendrauti su vietos gyventojais.

Slaptų vietų atradimai – didžiausias kelionių džiaugsmas

Daugelis keliautojų, planuodami keliones, svajoja apie vakarienes nedideliuose vietinių pamėgtuose restoranuose ir turizmo industrijos nepaliestas lankytinas vietas. Deja, norint pasiekti šalies perlus, tenka gebėti užmegzti kontaktą su vietiniais žmonėmis, kurie nebūtinai moka anglų ar kitą tarptautinę kalbą.

„Samsung Galaxy“ įrenginiuose esantis „Vertėjas žodžiu“ leidžia nesunkiai užmegzti pokalbius su vietiniais, net ir neturint jų kalbos žinių. Spustelėjus mikrofono piktogramą, tereikia pasakyti norimą frazę – išmanusis ją akimirksniu išvers. Analogiška veiksmų seka vietinis asmuo galės atsakyti į keliautojų užduotus klausimus.

Jei su vietiniais prireiktų susikalbėti telefonu, o ne gyvai, į pagalbą gali ateiti „Tiesioginio vertimo“ funkcionalumas. Jis realiu laiku išverčia pokalbius tiesiai jūsų įrenginyje, todėl kalbėdami telefonu galite jaustis tarsi turėdami asmeninį vertėją. Šis įrankis leidžia lengviau atlikti rezervacijas vietinių pamėgtuose restoranuose arba užsisakyti ekskursijas tiesiai iš tenykščių gidų.

Nuo socialinio tinklo įrašo iki lagamino

Kelionės šiandien tapo neatsiejamos nuo socialinių tinklų, nes daugelis keliautojų būtent čia skelbiamu turiniu susigundo nuvykti į egzotines šalis ir sužinoti apie negirdėtas vietas. Anot apklausos, net (63 proc.) keliautojų pripažino, kad unikalių potyrių ir kelionių perliukų ieško socialinėse medijose, nes „Instagram“, „TikTok“ ir kitos panašios platformos padeda atrasti tai, ko dažnai nėra turistų vadovuose.

Naujesniuose įrenginiuose esanti „Paieškos apibraukiant“ funkcija įgalina vartotojus greitai, be papildomų programėlių surasti visą informaciją apie ekrane matomus objektus. Tai ypač pasitarnauja tada, kai norima sužinoti, kur tiksliai fotografuotas vienas ar kitas peizažas, arba kaip vadinasi nuotraukoje matomas pastatas. Su šiuo įrankiu taip pat labai paprasta sužinoti norimų suvenyrų ar patiekalų pavadinimus – pakanka nukreipti kamerą ir juos apibraukti ekrane.

Norintiems ne tik mėgautis kitų kelionių įspūdžiais, bet ir patiems jais dalintis socialiniuose tinkluose, ypač praverčia „Nuotraukų pagalba“. Ši DI paremta paslauga pašalinti nepageidaujamus objektus bei be mūsų leidimo į kadrą nusprendusius patekti asmenis.

Tyrimo metodika:

  • Tyrimą atliko: „Opinium Research“
  • Imtis: 12 000 suaugusiųjų iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ir Lenkijos
  • Tyrimo atlikimo datos: 2024 m. liepos 11–19 d.

Pažinčių programėlių milžinai varžosi kurdami dirbtinio intelekto (DI) įrankius, kurie padėtų nusivylusiems naudotojams sklandžiau pradėti pokalbius ir užmegzti romantiškus santykius. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovės, vartotojai tampa vis išrankesni, o pažinčių programėlių pažadai surasti tikrąją meilę pildosi ne visiems.

„Internetinių pažinčių programėlių rinka susiduria su iššūkiais tokiais kaip kintantys vartotojų įpročiai, didėjantis konkurentų skaičius ir žmonių jaučiamas nusivylimas tokio tipo programėlėmis. Vartotojai yra gana išlepinti, visko matę ir vis ieško inovatyvesnių sprendimų, todėl pažinčių programėlėms tampa sudėtingiau išsiskirti iš gausybės panašių konkurenčių“, – mintimis dalijasi J. Antropik.

Pavyzdžiui, „Bumble“ programėlės, vertinamos 830 mln. JAV dolerių, akcijos rugpjūčio mėnesį smuko daugiau nei 25 proc., kai buvo sumažinta jos pajamų prognozė ateityje. Neseniai atliktas prekių ženklo pertvarkymas nepasiteisino ir nepadidino vartotojų skaičiaus.

Didžiausias pažinčių programėlių rinkos žaidėjas „Match Group“, vertinamas 9,6 mlrd. JAV dolerių, taip pat patiria spaudimą iš investuotojų. Pagrindinis produktas „Tinder“ jau septynis ketvirčius iš eilės fiksuoja mokama programėlės versija besinaudojančių abonentų mažėjimą.

DI į kairę ir dešinę pirštu per ekraną brauks už mus?

Reaguodamos į nepalankią pažinčių programėlių finansinę statistiką ir prastas ateities prognozes, įmonės kuria pažangius DI įrankius, kurie gali padėti vartotojams lengviau užmegzti santykius, analizuoti pokalbius ir pateikti asmeniškai pritaikytus santykių patarimus.

J. Antropik sako, kad „Tinder“, per ateinančius 12 mėnesių ketina diegti daugiau DI įrankių. Jie programėlės naudotojus lydės visos naujos pažinties ir santykių, kol jie dar vyksta aplikacijos rėmuose, metu.

„Bendrovė jau pradėjo vystyti ribotą DI profilio kūrimo įrankį, skirtą palengvinti „nuotraukų pasirinkimo naštą“. Ši naujovė nuskaito vartotojo asmenines nuotraukas ir parenka tas, kurias naudojant vartotojas turi didžiausią pasisekimą tarp jį dominančių partnerių. „Bumble“  šiuo metu veikia panašus, bet vis dar ne toks tobulas įrankis. Šios programėlės atstovai teigė, kad taip pat kuria tobulesnę nuotraukų atrinkimo funkciją“, – teigia „Tele2“ atstovė.

Anot socialinių medijų ekspertės, „Hinge" planuoja pristatyti pokalbių robotą, kuris padėtų vartotojams sklandžiau bendrauti. Naudojant DI, robotas generuos atsakymus į žinutes, tarsi suteikdamas vartotojams papildomą palaikymą pokalbyje ir padės „neieškoti žodžio kišenėje".

Be to, sistema analizuos pokalbius ir pateiks vartotojams atsiliepimų apie jų bendravimo stilių bei suderinamumą su kitu žmogumi. Taip žmonės galės greičiau rasti bendrą kalbą ir sutelkti dėmesį į keletą potencialių partnerių, o ne pasimesti jų gausoje.

Pokyčių reikalingumą taip pat pagrindžia šių metų kovo mėnesį tarptautinės rinkos tyrimų agentūros „OnePoll“ atlikta apklausa, kuri parodė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai pažinčių programėlių naudotojų patyrė perdegimą, o 40 proc. jų dėl išsekimo kaltina pasikartojančius nesėkmingus santykius.

„Programėlės, skirtos pažintims, stengiasi paversti meilės paiešką efektyviu verslu, o ne likimo nulemtu atsitiktinumu. DI padeda šiame procese, tačiau dar nėra pakankamai pažengęs, kad galėtų rasti tobulą partnerį, kaip tai vaizduojama distopiniame seriale „Black Mirror“. Šiuo metu DI įrankiai yra naudingi kuriant profilio aprašymus ar suteikiant pokalbio idėjų, tačiau žmonių autentiškumo ir tikro ryšio kūrimas lieka už jo galimybių ribų“, – sako „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.

Įsivaizduokite, kad įeinate į drabužių parduotuvę, o ten jau pakabinti rūbai, kurių jums kaip tik tuo metu reikia. Toks scenarijus internetinėse parduotuvėse nieko nebestebintų. Tad kyla klausimas, ar dirbtinis intelektas (DI) gali „skaityti mintis“ ir taip pagerinti klientų patirtį? Gediminas Jankauskas, „DATA ATLAS“ produkto vadovas ir „Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas atskleidžia, kaip DI gali analizuoti jūsų elgesį ir padėti verslams kurti geresnę klientų patirtį.

„Nors DI ir neturi telepatinių galių, jis demonstruoja įspūdingą gebėjimą numatyti mūsų norus. Remdamasis didžiuliais duomenų kiekiais, DI tarsi detektyvas atkuria mūsų skaitmeninį pėdsaką ir pateikia itin tikslius pasiūlymus. Vienas iš populiariausių pavyzdžių yra personalizuotos „Netflix" filmų ir serialų rekomendacijos. „Netflix"  stebi, ką mes žiūrime, ir tuomet pasiūlo tokį turinį, kuris patiko žmonėms su panašiais žiūrėjimo įpročiais. Labai panašiai DI veikia ir internetinėse parduotuvėse. Jeigu daug žmonių pirkdami mobilųjį telefoną kartu užsisako jam tinkantį dėkliuką, algoritmas taupys jūsų laiką ir tokį pirkinių derinį siūlys ir jums,“ – sako Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas.

G. Jankauskas priduria, kad klientų aptarnavimo sferoje jau nemažai įmonių siūlo pirmiausia problemą išspręsti pasinaudojant DI pokalbių roboto pagalba. Tokie robotai puikiai tinka atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie darbo laiką, produktų pristatymą ar grąžinimą, taip gyviems konsultantams suteikdami daugiau laiko sudėtingesnėms užduotims atlikti.

Ko iš DI laukti ateityje? 

Anot G. Jankausko, artimiausiu metu DI vaidmuo klientų aptarnavime tik augs. DI galimybės leidžia sistemoms suprasti, interpretuoti ir reaguoti į klientų užklausas taip efektyviai ir patogiai, kaip niekada anksčiau.

Pasak duomenų mokslininko, įmonės, kurios įdiegia DI pagrindu sukurtus sprendimus, gali efektyviau prisitaikyti prie besikeičiančių klientų poreikių. Tai galiausiai padeda didinti klientų pasitenkinimą ir jų lojalumą įmonei.

„Forbes“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 600 JAV verslų, naudojančių DI, atskleidė įspūdingus rezultatus. 72 proc. respondentų teigė, kad DI leido žymiai pagreitinti sprendimų priėmimą, taip padidinant operacinį efektyvumą ir gerokai pagerintant klientų aptarnavimo kokybę. DI pagrindu veikiantys pokalbių robotai ir virtualūs asistentai nedelsiant reaguoja į klientų klausimus. Tai lemia geresnį klientų pasitenkinimą ir teigiamą prekių ženklo vertinimą.

„DI įrankiai veikia visą parą, septynias dienas per savaitę, todėl pagalba visada yra po ranka. Nors šiuo metu tam tikri sudėtingesni klausimai vis dar reikalauja žmogaus konsultanto įsikišimo, mūsų tikslas – nuolat plėsti DI galimybes, kad galėtume suteikti klientams dar išsamesnę pagalbą“, – sako „Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas.

Anot jo, nors šiandien kai kurios įmonės jau turi ir balsu valdomus pokalbių robotus, jų pritaikymas dar nėra plačiai paplitęs. Ateityje šie robotai taps neatsiejama klientų aptarnavimo dalimi, ypač padėdami tiems žmonėms, kurie nėra įpratę naudotis internetu. 

„Be to, DI leis įmonėms pereiti nuo reaktyvaus problemos sprendimo prie proaktyvaus informavimo apie galimus nesklandumus ir siūlyti išankstinius sprendimus. Tai skatins dar labiau pasikliauti įmone, su DI dar greičiau ir tiksliau atliepiančia kliento poreikius“, – sako G. Jankauskas.

Kai robotų klaidos atsieina brangiai

Kai kurie atvejai parodo, kad DI negali visiškai pakeisti žmogaus. Technologijos kartais klysta, o už šias klaidas verslui tenka brangiai susimokėti. DI padeda greitai susisteminti didelius duomenų kiekius, tačiau, kaip teigia G. Jankauskas, tikrasis sprendimų priėmimas versle visada lieka žmogaus rankose.

„DI vis dar nėra tobulas ir kartais sukuria tikrai kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle  „X“, kuris anksčiau vadinosi „Twitter“, vienas vartotojas pasidalino pasakojimu, kaip bendravo su automobilių prekybos įmonės pokalbių robotu. Supratęs, kad jis veikia „ChatGPT“ pagrindu, jis įtikino pokalbių robotą parduoti jam „Chrysler“ automobilį už vieną dolerį. Nors šis incidentas gali atrodyti kaip juokingas nesusipratimas, jis atskleidžia rimtą riziką verslui,“ – sako G. Jankauskas.

Anot G. Jankausko, daug įmonių skuba diegti DI, neįvertindamos galimų grėsmių. Šis skubėjimas gali turėti rimtų pasekmių saugumui, privatumui ir klientų pasitikėjimui.

„Verslui vertėtų kruopščiai įvertinti, ar pasirinkti DI įrankiai atitinka įmonės interesus ir savo funkcijas atlieka teisingai. Tik taip galima užtikrinti, kad DI iš tikrųjų gerintų klientų patirtį, o ne atvirkščiai,“ – sako didžiųjų duomenų mokslininkas.

Doc. Jurgita Stravinskienė, KTU mokymosi visą gyvenimą centro vadovė
Dirbtinis intelektas (DI) dažnai įsivaizduojamas kaip sudėtinga technologija, pasitelkiama tik didelėse įmonėse ar moksliniuose tyrimuose. Tiesa yra ta, kad dauguma mūsų kasdien, net to nepastebėdami, naudojamės DI. Nuo žinučių rašymo iki filmų rekomendacijų – DI tapo mūsų kasdienybės dalimi. Supratimas, kaip DI veikia mūsų gyvenime, gali tapti puikiu impulsu mokytis toliau ir nuolat atnaujinti savo žinias bei įgūdžius.
Žinučių ir laiškų rašymas. Kai rašote žinutę savo telefone ar elektroninį laišką kompiuteryje, greičiausiai susiduriate su dirbtiniu intelektu. Automatinė korekcija („autocorrect“) ir rašybos pasiūlymai, rašant tekstą, veikia pagal DI algoritmus, kurie analizuoja jūsų rašymo stilių ir pasiūlo tinkamiausius žodžius. Pavyzdžiui, DI arba kitaip teksto koregavimo funkcija pataiso jūsų neteisingai parašytą žodį ar net pasiūlo visą sakinį pagal tai, kokius žodžius dažniausiai rašote.
Muzikos ir filmų rekomendacijos. Kai naršote tokias platformas kaip „Spotify“ ar „Netflix“, jums siūlomi filmai, serialai ar muzikos kūriniai, kurie jums gali patikti. Tai irgi yra DI darbo rezultatas. Šie algoritmai analizuoja jūsų ankstesnius pasirinkimus bei elgseną, ir šių duomenų pagalba siūlo turinį, kuris jums būtų aktualus ir įdomus.
Elektroninės pašto dėžutės. Daugelis nesusimąstote, tačiau net jūsų elektroninis paštas naudojasi DI. Kai gaunate šlamštą, jis yra automatiškai filtruojamas. Pavyzdžiui, „Gmail“, fiksuodamas, kokius laiškus žymite kaip šlamštą, po to atitinkamai tobulina filtravimo efektyvumą. Ar pastebėjote, kad jūsų „Gmail“ pašte kai kurie gauti laiškai automatiškai suskirstomi į kategorijas (socialiniai tinklai, naujiniai, reklamos ir kt.)?
Naršymas internete ir paieškos sistemos. Kas kartą, kai naudojatės „Google“ paieška, DI algoritmai analizuodami milijonus puslapių, pateikia jums aktualiausią informaciją. Be to, DI sistemos nuolat tobulinasi pagal jūsų paieškos istoriją, „siekdamas“ ateityje pasiūlyti dar tikslesnes užklausas. Kai įvedate užklausą į „Google“ paieškos laukelį, DI analizuoja jūsų praeities užklausas, naršymo istoriją ir siūlo jums labiausiai susijusius rezultatus.
Elektroninė prekyba. Apsiperkant internetu, dirbtinis intelektas taip pat yra jūsų pusėje. DI naudojamas tam, kad būtų pasiūlyti produktai, kurie galėtų jus dominti, remiantis ankstesniais pirkiniais ar naršymo istorija. Be to, algoritmai analizuoja kainų pokyčius ir taip rekomenduoja palankiausias pirkimo galimybes arba siūlo pagal pirkimo istoriją galimai jums įdomiausias prekes.
Kodėl šios DI technologijos svarbios mūsų tobulėjime?
Daugelis žmonių nemano, kad jie kasdien susiduria su DI, todėl dažnai nesuvokia jo svarbos ir galimybių. Tačiau DI jau tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir gebėjimas suprasti, kaip šios technologijos veikia, tampa itin svarbus mums, siekiantiems tobulėti. Žmonės, kurie geba prisitaikyti ir įvaldyti šias technologijas, gali greičiau tobulėti profesinėje srityje ir lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos.
Pavyzdžiui, tie, kurie supranta, kaip naudotis DI pagrįstomis sistemomis, gali būti pranašesni tiek kasdieniuose procesuose (pvz., informacijos paieškoje), tiek profesinėje veikloje (pvz., optimizuojant darbo procesus). Mokymasis suprasti ir efektyviai naudoti DI yra kritinis įgūdis šiuolaikiniame pasaulyje.
Dirbtinis intelektas nėra tik futuristinė idėja – jis jau veikia mūsų kasdieniniame gyvenime, dažnai nepastebimai. Supratimas, kaip DI padeda mums atlikti kasdienes užduotis, skatina toliau gilinti žinias ir mokytis naujų įgūdžių. Nuolatinis mokymasis, kuriame DI tampa neatsiejama dalimi, leidžia žmonėms ne tik prisitaikyti prie technologinių pokyčių, bet ir tapti jų dalimi, išnaudojant šias galimybes tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Tai, kas atrodo kaip smulkmenos – automatinės žinučių pataisos ar filmų rekomendacijos – yra tik ledkalnio viršūnė. Tai yra pradžia, nuo kurios prasideda mokymosi kelionė, skatinanti mus tapti aktyviais DI vartotojais ir išmokti dar efektyviau jį pritaikyti savo kasdienybėje.

Prasidėję nauji mokslo metai tampa iššūkiu ne tik moksleiviams, tačiau dažnu atveju ir jų tėvams. Pastebima, kad dėl rudenį prasidedančių įtempto darbų ir mokslo grafiko, darosi vis sunkiau suderinti šeimos atsakomybes, o laisvalaikiui lieka vis mažiau laiko. Ar tai gali padėti išspręsti technologijos? Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, dalijasi, kaip dirbtinis intelektas (DI) gelbėja tokiose situacijose.

„Dirbtinis intelektas vis sparčiau integruojasi į kasdienį gyvenimą. Ekspertai akcentuoja, kad tai gali būti vertingas pagalbininkas kasdienėse veiklose, jei tik išmokstama jį tinkamai panaudoti. Prasidėjus intensyviam mokslo metų laikotarpiui, DI gali tapti pagalba ir tėvams. Nors DI vaikams negali pakeisti tėviškos globos ir rūpesčio, jis gali suteikti įdomių ir žaismingų sprendimų kasdienėse šeimos situacijose. Ši technologija ne tik lavina vaikų kritinį mąstymą, bet ir padeda suaugusiesiems tobulinti savo technologinį raštingumą“, – dirbtinio intelekto pranašumus įvardija A. Lukošius. 

Namų darbai žaismingai

DI vaikams gali padėti atlikti namų darbus, taip pat lavinti moksleivių gebėjimus. Platformos „Khan Academy“ bei „Duolingo“ prisitaiko prie vaiko mokymosi ritmo ir pagal jo žinias formuoja krūvį. Kūrybiniu metodu išmoktas žinias vaikas vėliau gali pritaikyti pamokose. DI gali padėti ir su tiksliaisiais mokslais – programėlė „Photomath“, paremta šia technologija, gali ne tik išspręsti matematikos uždavinį, tačiau ir žingsnis po žingsnio paaiškinti, kodėl yra daromas toks skaičiavimas. Tai moksleiviui ypač palengvina mokymosi procesą.

Idėjos patiekalams

Įsisukus į greitą gyvenimo ritmą dažnai namuose daugėja greitojo maisto pakuočių, o slenksčius vis mina maisto pristatymo kurjeriai. DI įrankis, kaip „ChatGPT“, gali pagelbėti ne tik sudarinėjant šeimos meniu visai savaitei, tačiau ir patarti, kokius patiekalus paruošti iš jau turimų produktų namuose. Net ir nemokamoje minimos programos versijoje galima suvesti kelias raktines frazes ir taip atrasti idėjas pusryčiams, pietums bei vakarienei. Svarbu nepamiršti atsirinkti labiausiai šeimai pagal mitybos įpročius tinkamas patiekalų idėjas.

Pasakos prieš miegą

Kartais po dienos darbų tėvams pritrūksta idėjų kuriant pačias įvairiausias istorijas prieš miegą. Lentynoje budinčios pasakų knygos atsibosta, o vaikai čia ir dabar nori naujo turinio. Pritrūkus fantazijos galima pasinaudoti tokia programa kaip „Hypotenuse“, kuri būtent tokias istorijas, atsakius į vos kelis klausimus, padeda sukurti.

Žaidimų paieška

Moksleiviams pradėjus eiti į mokyklą dažnai užpuola ir pirmieji peršalimai bei ligos. Vaikui daugiau laiko praleidžiant namuose, tėvai turi sukti galvas, kaip užimti vaikus. DI įrankis „ChatGPT“ gali įkvėpti įvairiausiomis idėjomis – nuo žaidimų, rankdarbių iki sudėtingų galvosūkių. Tokiu būdu vaikas ne tik žais, bet ir ugdysis.

Atsakomybės namuose

Turbūt ne viena šeima pritars, kad nepriklausomai nuo metų laiko, suplanuoti namų priežiūros grafiką yra tikras iššūkis. DI įrankis „Aida“ padeda ne tik prižiūrėti tvarką namuose, tačiau ir tarp šeimos narių paskirstyti atsakomybes. Pavyzdžiui, nufotografavus virtuvės erdvę, įrankis suskubs įspėti, kurioms zonoms reikia skirti dėmesį. Taip pat, kiek šeimos narių turi tvarkyti tam tikras erdves.

 

Puslapis 1 iš 19