DI vis dažniau formuoja vartotojų pasirinkimus, pateikdamas individualiai pritaikytas rekomendacijas. Tačiau už jų gali slypėti ne vartotojo interesai, o mokama reklama, kurią atpažinti tampa vis sunkiau.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentės dr. Rimantės Hopenienės teigimu, ateityje du žmonės galės matyti tą pačią reklamą, tačiau gauti visiškai skirtingas žinutes apie tą patį produktą.
„Personalizavimas šiandien jau neapsiriboja vien tinkamo vartotojo suradimu. Kur kas svarbiau tampa suprasti, kokią produkto vertę konkrečiu momentu verta akcentuoti būtent tam žmogui. Taigi ateities reklamoje svarbiausia bus ne adresatas, o argumentas“, – sako KTU docentė.
Vis dėlto, pasak jos, visiškai individuali reklama kiekvienam vartotojui nebūtinai bus reikalinga. Kartais žmones vienija tas pats poreikis, todėl pakanka kelių prasmingų reklamos variantų. Be to, algoritmai gali neteisingai interpretuoti duomenis. Pavyzdžiui, jei žmogus ieško dovanos draugui, tai dar nereiškia, kad pats nori tokio produkto.
„Aktuali žinutė gali būti naudinga, tačiau pernelyg gerai vartotoją pažįstanti reklama kartais sukelia ne susidomėjimą, o nepatogumo jausmą. Todėl personalizavimo ateitį lems ne tik technologinės galimybės, bet ir skaidrumas bei pasitikėjimas. Žmonės nori aktualių pasiūlymų, tačiau kartu nori suprasti, kaip ir kodėl jie buvo parinkti“, – pastebi R. Hopenienė.
KTU docentė pasakoja, kad DI gali labai tiksliai atpažinti vartotojų elgesio dėsningumus: kada jie dažniau perka, į kokius pasiūlymus reaguoja ar kokių produktų ieško. Tačiau prognozuoti elgesį nėra tas pats, kas suprasti žmogaus motyvus, vertybes ar ilgalaikius tikslus.
„Algoritmai iš tiesų gali daryti įtaką tam, ką svarstome pirkti. Jie nuolat atrenka informaciją, produktus ir pasiūlymus, kuriuos matome. Pavyzdžiui, jei pradedu domėtis bėgimu, netrukus galiu susidurti su gausybe sportinių batelių, laikrodžių ar treniruočių programėlių reklamų. Tai gali sustiprinti susidomėjimą ir išplėsti tai, ką laikau reikalingu pirkiniu“, – aiškina ji.
Vis dėlto, pasak R. Hopenienės, svarbu nepainioti prognozės ir poveikio. Jeigu žmogus nusiperka produktą pamatęs reklamą, tai dar nereiškia, kad būtent ji sukūrė jo poreikį. Gali būti, kad reklama tiesiog pasiekė žmogų tuo metu, kai jis jau buvo pasirengęs pirkti.
Kuo geriau algoritmai geba prognozuoti vartotojų elgesį ir personalizuoti pasiūlymus, tuo dažniau kyla klausimas, kur baigiasi pagalba apsispręsti ir prasideda manipuliacija. Tyrimai rodo, kad personalizavimas gali sukelti informacijos pertekliaus ar skubinimo pojūtį. Taigi individualiai pritaikytas pasiūlymas nebūtinai padeda žmogui priimti sprendimą.
„Pasitikėjimui svarbu ir tai, ar vartotojas supranta, kuo grindžiama rekomendacija, ir išlaiko pasirinkimo kontrolę. Didžiausia DI reklamos rizika yra ne tai, kad ji taps pernelyg protinga, o tai, kad vartotojas nebesupras, kieno interesams ji atstovauja“, – pabrėžia ji.
KTU docentė dalijasi, kad virtualus produktų išbandymas gali tapti viena praktiškiausių technologijų taikymo sričių rinkodaroje.
Dažnai vartotojui sunkiausia ne rasti informaciją apie produktą, o įsivaizduoti, kaip jis atrodys ir veiks konkrečioje aplinkoje. Pavyzdžiui, galimybė pamatyti sofą savo svetainėje, šviestuvą virš valgomojo stalo ar akinių modelį ant savo veido gali suteikti daugiau vertės nei dar viena graži reklaminė nuotrauka.
Ateityje, pasak R. Hopenienės, DI gali padėti tokias patirtis padaryti dar individualesnes. Sistema galės ne tik parodyti produktą, bet ir pasiūlyti alternatyvų, palyginti variantus ar paaiškinti, kodėl vienas sprendimas gali labiau tikti nei kitas.
„Vis dėlto svarbu nepainioti vizualizacijos su tikru išbandymu. Drabužio atvaizdas ne visada parodo, kaip krenta audinys, o batų vaizdas dar neatsako į klausimą, ar jie bus patogūs po kelių valandų vaikščiojimo. Kuo įtikinamesnės tampa virtualios vizualizacijos, tuo svarbiau užtikrinti, kad jos nekurtų nepagrįstų lūkesčių“, – pabrėžia ji.
KTU docentės teigimu, reklama vis dažniau ne tik pristatys produktą, bet ir leis vartotojui iš karto įvertinti, kiek jis atitinka jo poreikius. Taip trumpės kelias nuo susidomėjimo produktu iki sprendimo jį įsigyti.
R. Hopenienė pastebi, kad ateityje rinkodaros specialistams teks įtikinti ne tik vartotoją, bet ir jo DI asistentą. Vadinasi, jiems reikės galvoti apie abi auditorijas. Jei šiandien reklama dažniausiai siekia atkreipti žmogaus dėmesį, ateityje dalį pasiūlymų pirmiausia gali perskaityti ir įvertinti sistema, padedanti jam apsispręsti.
„Tokiu atveju didelę reikšmę įgis aiškūs ir patikrinami duomenys apie kainą, funkcijas, garantiją, prieinamumą ar pristatymo sąlygas. Jei paprašyčiau DI asistento surasti skalbyklę mažam butui, jam reikėtų ne įkvepiančių pažadų, o tikslių parametrų, kuriuos būtų galima palyginti“, – aiškina KTU docentė.
Vis dėlto, jos teigimu, tai nereiškia emocinės rinkodaros pabaigos. Žmonės ir toliau produktus rinksis ne tik pagal kainą ar technines specifikacijas. Vienais prekių ženklais jie pasitikės labiau nei kitais, o jų pasirinkimams įtakos turės ir asmeninės vertybės bei pomėgiai. Kitaip tariant, DI asistentas gali padėti atsirinkti tinkamiausius produktus, tačiau galutinis sprendimas greičiausiai liks žmogaus rankose.
„Todėl rinkodaros specialistams gali tekti spręsti dvigubą uždavinį – sukurti prekių ženklą, kuriuo žmogus norėtų pasitikėti, ir pateikti informaciją taip, kad DI sistema galėtų ją tiksliai įvertinti. Mano nuomone, būtent ši dviejų auditorijų logika bus vienas įdomiausių artimiausių metų pokyčių rinkodaroje“, – sako R. Hopenienė.
KTU docentės teigimu, ateityje pokalbio forma pateikiamą komercinį pasiūlymą atpažinti gali būti sudėtingiau nei tradicinę reklamą. DI įrankiai gebės vis sklandžiau bendrauti, prisitaikyti prie žmogaus klausimų ir pateikti įtikinamus paaiškinimus. Tačiau natūralus bendravimo tonas dar nereiškia, kad rekomendacija yra nepriklausoma. Vien iš pokalbio bus sunku spręsti, ar ji paremta objektyvia alternatyvų analize, ar komerciniais susitarimais.
„Pavyzdžiui, jei paprašyčiau pasiūlyti viešbutį savaitgalio kelionei, norėčiau suprasti, pagal kokius kriterijus jis buvo pasirinktas. Ar sistema vertino visus rinkoje esančius variantus? Ar buvo atsižvelgta į mano nurodytą biudžetą ir poreikius? O gal tam tikri pasiūlymai buvo pateikti todėl, kad už juos sumokėta daugiau?“ – svarsto ji.
Pasak R. Hopenienės, taip pat svarbu atskirti informavimą apie DI naudojimą nuo reklamos žymėjimo. Užrašas „sukurta naudojant DI“ neatskleidžia, ar rekomendacija yra reklaminio pobūdžio. Lygiai taip pat žmogaus parašytas tekstas gali būti visiškai komercinis.
„Todėl, mano vertinimu, ateityje svarbiausia taps ne gebėjimas atpažinti reklaminį toną, o galimybė suprasti rekomendacijos kilmę. Pasitikėjimą kurs ne tai, kad sistema kalba kaip žmogus, o tai, kad ji aiškiai paaiškina, kaip ir kodėl pateikė konkretų pasiūlymą“, – pabrėžia ji.
KTU docentė pastebi, kad ateityje vartotojų reakcija į DI sukurtą turinį nebus vienoda. Vieni vertins greitį ir patogumą, kiti labiau ieškos žmogaus autorystės ženklų. Jau atlikti tyrimai rodo, kad 73 proc. vartotojų mažiau pasitiki reklama, jei žino, kad ji sukurta naudojant DI.
„Žmonėms reikia autentiškumo ir emocijų, todėl žmogaus sukurta reklama gali būti vertinama labiau. Vartotojai ieško ne tik informacijos, bet ir patirties, emocijų bei ryšio. Todėl kai kuriose kategorijose svarbi bus ne vien turinio kokybė, bet ir žinojimas, kad už jo stovi realus žmogus su savo patirtimi ir požiūriu“, – teigia ji.
R. Hopenienės vertinimu, didėjant lengvai generuojamo turinio kiekiui, gali augti susidomėjimas aiškią autorystę turinčiu ir tikra patirtimi paremtu turiniu. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės automatiškai rinksis viską, kas sukurta be DI. Vertę kurs ne pats kūrimo būdas, o tai, ką vartotojas gaus iš turinio.
„Pavyzdžiui, skaitant kelionių pasakojimą gali būti svarbu žinoti, kad autorius iš tiesų lankėsi aprašomose vietose. Tačiau ieškant produkto instrukcijos ar techninės informacijos labiau rūpės atsakymo tikslumas ir naudingumas nei tai, kas jį parašė“, – aiškina ji.
Vis dėlto, pasak KTU docentės, žmogaus autorystė savaime negarantuoja autentiškumo. Naudojant DI sukurtas tekstas gali sąžiningai perteikti tikrą patirtį, o žmogaus parašyta rekomendacija gali būti paviršutiniška ar net klaidinanti. Todėl svarbu ne tik tai, kas sukūrė turinį, bet ir kokia patirtimi, požiūriu bei atsakomybe jis grindžiamas.
Be to, DI sukurto turinio gausa gali paskatinti labiau vertinti ne tik autorystę, bet ir atsakomybę. Kai sunku suprasti, kas sukūrė turinį, žmonėms tampa svarbiau žinoti, kas už jį atsako. Todėl kai kuriose kategorijose vertę gali kurti ne užrašas „sukurta žmogaus“, o galimybė identifikuoti autorių ir pasitikėti jo kompetencija.
DI vis dažniau naudojamas Lietuvos darbuotojų kasdienybėje, tačiau jo galimybės išnaudojamos nepakankamai. „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai jį dažniausiai pasitelkia informacijos paieškai, tekstams ir idėjoms kurti, o sudėtingesnes užduotis patiki retai. Ekspertų teigimu, trūksta gebėjimo geriau išnaudoti DI galimybes.
Baltijos šalyse atliktos vartotojų nuomonės apklausos duomenimis, DI įrankius kasdien darbe naudoja 15,3 proc. Lietuvos respondentų, dar 25,8 proc. – kelis kartus per savaitę. Vis dėlto beveik ketvirtadalis (23,9 proc.) apklaustųjų teigia DI darbo reikmėms niekada nenaudoję.
„Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, šie skaičiai rodo, kad DI integracija į kasdienius darbo procesus dar tik įsibėgėja. Nors technologija daugeliui jau pažįstama, ji vis dar dažniau pasitelkiama atskiroms užduotims atlikti, o ne sistemingai darbo procesams optimizuoti.
Tyrimas atskleidė, kad populiariausias DI panaudojimo būdas Lietuvoje – informacijos paieška. Šiam tikslui technologiją pasitelkia 52,1 proc. respondentų, 37,6 proc. ją naudoja tekstams rašyti ar redaguoti, o 35,2 proc. – naujoms idėjoms generuoti.
Gerokai rečiau DI išnaudojamas sudėtingesnėms užduotims: duomenų analizei ar ataskaitoms rengti jį pasitelkia 19,8 proc. apklaustųjų, o darbo procesams automatizuoti – vos 14,4 proc.
„Šiandien daugelis darbuotojų jau žino, kad DI gali per kelias sekundes parengti laiško juodraštį ar apibendrinti informaciją. Tačiau tai – tik nedidelė technologijos potencialo dalis. Didžiausias produktyvumo pokytis įvyksta tuomet, kai DI ne tik padeda greičiau atlikti vieną užduotį, bet ir leidžia iš esmės pakeisti pasikartojančių darbų eigą“, – aiškina E. Tamelytė.
Anot jos, pavyzdžiui, užuot kaskart prašius DI apibendrinti atskirą dokumentą, galima sukurti nuoseklų procesą, kuriame informacija surenkama, susisteminama ir parengiama tolesnei analizei. Taip darbuotojui lieka daugiau laiko sprendimams, kuriems būtinas žmogiškasis vertinimas.
Ribotas DI galimybių išnaudojimas atsispindi ir vertinant, kiek darbo laiko ši technologija padeda sutaupyti. Apklausos duomenimis, 13,1 proc. lietuvių naudodamiesi DI laiko apskritai nesutaupo, o dar 68,7 proc. per savaitę sutaupo ne daugiau kaip dvi valandas.
Tuo metu bent tris valandas per savaitę sutaupo 18,2 proc. Lietuvos respondentų. Latvijoje šis rodiklis siekia 29,6 proc., Estijoje – 24,6 proc.
Pasak E. Tamelytės, vertinant DI naudą svarbu atskirti greičiau atliekamas užduotis nuo realaus produktyvumo augimo. Vien tai, kad DI per minutę sugeneruoja tekstą, dar nereiškia, kad visas darbo procesas tapo efektyvesnis.
„Jeigu darbuotojas sutaupo penkias minutes rengdamas laišką, tačiau tiek pat laiko praleidžia tikrindamas ir taisydamas DI pateiktą informaciją, apčiuopiamos naudos gali ir nelikti. Todėl svarbu vertinti ne vien technologijos veikimo greitį, bet ir galutinį rezultatą – kiek laiko, įvertinus visas užduoties dalis, iš tiesų pavyko sutaupyti“, – pastebi ekspertė.
Jos teigimu, didesnę naudą galima pasiekti identifikavus reguliariai pasikartojančius darbus, kuriuose pasitelkus DI būtų galima sutaupyti ne pavienes minutes, o reikšmingą kiekį valandų per savaitę.
Nors dirbtinio intelekto nauda dažniausiai vertinama pagal tai, kiek laiko jis padeda sutaupyti, ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne mažiau svarbus ir kitas aspektas – kiek kasdienių sprendimų technologijos gali priimti už žmogų. Būtent šia kryptimi DI vis sparčiau žengia iš kompiuterių ekranų į išmaniuosius telefonus ir kitus išmaniuosius įrenginius.
„Šiandien apie DI vis dar dažniausiai galvojame kaip apie įrankį, kuriam turime suformuluoti užduotį, kad gautume norimą rezultatą. Tačiau šį technologija vystoma kita kryptimi – link sprendimų, kurie geba atpažinti situaciją, prisitaikyti prie žmogaus poreikių ir veiksmus atlikti savarankiškai. Tikroji DI vertė atsiskleidžia tuomet, kai nebereikia nuolat galvoti, kaip technologiją panaudoti, nes ji natūraliai įsilieja į mūsų kasdienybę“, – sako E. Tamelytė.
Tokio DI pritaikymo nereikia ieškoti toli – jis jau persikėlė ir į darbą, ir į kasdienį gyvenimą. „Galaxy AI“ išmaniuosiuose telefonuose gali padėti apibendrinti susitikimus, susisteminti užrašus ar išversti pokalbį, o namuose išmanieji šaldytuvai prisideda prie patogesnio maisto atsargų ir energijos sąnaudų valdymo.
Pasak E. Tamelytės, šie pavyzdžiai iliustruoja svarbų pokytį – DI nauda nebūtinai turi būti matuojama vien sutaupytomis minutėmis. Ne mažiau reikšminga tai, kad technologija sumažina žmogui tenkančių smulkių sprendimų skaičių ir leidžia daugiau dėmesio skirti svarbesnėms veikloms.
„Per dieną priimame daugybę nedidelių sprendimų, kurių atskirai net nepastebime, tačiau kartu jie reikalauja daug mūsų laiko ir dėmesio. Jeigu technologija gali perimti bent dalį šios naštos, jos kuriama vertė tampa gerokai platesnė nei paprastas laiko taupymas. Manau, būtent galimybė sumažinti kasdienę informacinę ir rutininių sprendimų naštą ateityje taps vienu svarbiausių kriterijų vertinant DI naudą“, – apibendrina ekspertė.
Tobulėjant dirbtiniui intelektui, rinkos ir investuotojai linksta į fizinį dirbtinį intelektą. Jis pasižymi ne tik gebėjimu apdoroti ir generuoti informaciją, bet ir savarankiškai atlikti užduotis ir veikti pasaulyje.
Dirbtinis intelektas šiandien žengia į naują raidos etapą. Pirmąją DI pažangos bangą paskatino didieji kalbos modeliai ir generatyvinis DI, bet tobulėjant technologijoms ir mažėjant jų kaštams, viena pirmųjų plačiai komercializuotų fizinio DI sričių tapo autonominis transportas.
Viena pagrindinių šio proveržio priežasčių yra eismo saugumas. Net 94 proc. eismo įvykių lemia žmogiškosios klaidos, o autonominis vairavimas laikomas vienu palankiausių sprendimų mažinti avaringumą. Autonominiai automobiliai tapo savotišku fizinio DI „bandymų poligonu“, o milijardinės investicijos į automobilių sektorių finansavo technologijas, kurios vėliau tampa pagrindu kitoms fizinio DI sritims.
Ryškiausias šių technologijų pritaikymo pavyzdys šiuo metu yra robotaksi, kurių paslaugos jau teikiamos JAV ir Kinijoje, o pirmieji šių sprendimų diegimo projektai pamažu pasiekia ir Europą. „Goldman Sachs“ vertinimu, robotaksi rinkos vertė nuo kelių milijardų JAV dolerių 2025 m. galėtų išaugti iki 415 mlrd. JAV dolerių 2035 metais.
Ateityje autonominio vairavimo sprendimai gali plėstis ir į kitas transporto sritis, ypač krovinių gabenimą. Šis sektorius šiuo metu susiduria su augančiu profesionalių vairuotojų trūkumu. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, pasaulyje šiuo metu trūksta apie 3,6 mln. sunkvežimių vairuotojų, o per artimiausius penkerius metus dar 3,4 mln. dabartinių vairuotojų pasieks pensinį amžių.
Jeigu autonominiai automobiliai yra pirmoji fizinio DI komercializacijos banga, tai didžiausi investuotojų lūkesčiai šiuo metu siejami su humanoidiniais robotais. Šios rinkos augimą skatina ne tik spartūs dirbtinio intelekto pasiekimai, bet ir demografiniai pokyčiai. Daugelyje pasaulio regionų mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, visuomenė senėja, o verslas susiduria su vis didesniu darbuotojų trūkumu ir produktyvumo iššūkiais. Dėl to humanoidiniai robotai, kuriuos matydavome tik filmuose, pamažu tampa realiu sprendimu.
Pirmieji humanoidų modeliai jau testuojami gamybos įmonėse ir logistikos centruose, o į šį sektorių pritraukiamos milijardinės investicijos bei strateginės partnerystės. Rinkos dalyviams svarbiausias klausimas šiandien jau nebėra, ar humanoidai taps perspektyvia technologija. Kur kas svarbiau, kaip greitai jie bus diegiami ir kurios bendrovės sugebės tapti šios rinkos lyderėmis.
Kinija šiuo metu sparčiai stiprina savo pozicijas humanoidinių robotų rinkoje. „Morgan Stanley“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį pasaulyje buvo pristatyta apie 19 tūkst. humanoidų, o net 97 proc. jų pardavimų sugeneravo Kinijos gamintojai. Prognozuojama, kad vien Kinijoje šiemet bus pristatyta apie 50 tūkst. humanoidinių robotų, palyginti su maždaug 12 tūkstančių 2025 metais.
Vis dėlto masiniam humanoidų paplitimui dar reikia laiko. Pasaulinėje robotikos konferencijoje Pekine bendrovės „Unitree“ vadovas teigė, kad tikrasis robotikos „ChatGPT momentas“ įvyks tuomet, kai robotas nepažįstamoje aplinkoje galės savarankiškai atlikti didžiąją dalį kasdienių užduočių, vadovaudamasis tik balso ar tekstinėmis komandomis.
Pagal optimistiškus vertinimus, toks proveržis galėtų įvykti per artimiausius dvejus ar trejus metus, tačiau konservatyvesni vertinimai kalba apie penkerių ar net dešimties metų laikotarpį. Kitaip tariant, nors humanoidai jau žengia į gamyklas ir logistikos centrus, jų plačiam pritaikymui namų ūkiuose vis dar reikalinga reikšminga technologinė pažanga.
Nepaisant to, investuotojai aktyviai ieško būsimų šios rinkos laimėtojų. Daug dėmesio sulaukia „Tesla“ ir jos humanoidinis robotas „Optimus“, kurį Elonas Muskas yra pavadinęs potencialiai svarbiausiu bendrovės produktu istorijoje. Taip pat investuotojai atidžiai stebi sparčiai augančias bendroves, tokias kaip „Figure AI“, kurios robotai jau testuojami BMW gamyklose, ar „Apptronik“, bendradarbiaujančią su „Mercedes-Benz“.
Tuo pat metu vis daugiau dėmesio sulaukia ne tik patys robotų gamintojai, bet ir juos aprūpinančios tiekimo grandinės. „McKinsey“ skaičiavimais, didžiausią humanoidų savikainos dalį sudaro pavaros, jutiklių ir aplinkos suvokimo sistemos, skaičiavimo platformos, konstrukciniai komponentai bei baterijos. Tai reiškia, kad fizinio DI plėtra gali atverti naujų galimybių ne tik robotus kuriantiems verslams, bet ir bendrovėms, tiekiančioms pagrindines jų technologines bei fizines sudedamąsias dalis.
Ar yra šioje rinkoje potencialo investuotojams? Šiandien atrodo, kad taip. Nors dar sunku pasakyti, kas taps laimėtojais. Ar tai bus robotų ir fizinio DI sprendimų gamintojai, ar tiekimo grandinės įmonės, parodys tik laikas. Tačiau aišku viena: fizinis DI žengia už laboratorijų ribų ir gali tapti viena svarbiausių ateinančių dešimtmečių technologinių bei investicinių temų.
DI jau naudojasi apie 60 procentų apklaustų. Kaip bebūtų, kartu su augančių populiarumu ryškėja ir žmonių turimos nuostatos apie šią technologiją. Pusė apklaustųjų mano kad DI naudotojai tingesni, DI gali pakenkti kūrybiškumui, o taip, kad ji atims daugiau darbo vietų, nei sukurs. „Tele2" atlikto tyrimo duomenimis, skeptiškiau į jį žiūri jauni respondentai.
Beveik trečdalis naudotojų nurodė, kad DI pasitelkia kasdien, dar daugiau nei trečdalis – kelis kartus per savaitę. „Tele2“ klientų išlaikymo ir analitikos vadovės Ingos Rudinskaitės teigimu, apklausa atskleidžia gana prieštaringą santykį su technologija: DI vis dažniau praverčia kasdienybėje, bet kartu kelia klausimų, kaip gali pakeisti mus pačius. Gana tvirtai apsisprendę ir DI nesinaudojantys žmonės: net 8 iš 10 jų teigia, kad niekas nepaskatintų pradėti naudotis šia technologija.
„Žmonės jau atrado labai praktiškų DI panaudojimo būdų, todėl jis nebėra vien technologinė naujovė. Tačiau kartu matome, kad didesnis naudojimas nebūtinai reiškia didesnį optimizmą. Ypač įdomus jauniausių respondentų požiūris – nors su technologijomis jie susiduria labai natūraliai, DI poveikį žmogui vertina gana kritiškai“, – sako I. Rudinskaitė.
Nors DI jau tapo reguliaria daugelio naudotojų rutinos dalimi, bendravimas su juo dažniausiai nėra intensyvus. Įprastą dieną 6 iš 10 naudotojų DI pateikia iki penkių užklausų. Daugiau nei pusė dažniausiai užduoda trumpus klausimus, o detalias instrukcijas rašo kiek daugiau nei kas dešimtas. Iš anksto paruoštais užklausų šablonais naudojasi vos 2 proc. respondentų.
Aktyviausiai kasdien DI naudoja 25–45 metų respondentai.
„Tyrime matome, kad žmonės jį pasitelkia labai konkrečiais momentais, kai reikia greičiau rasti informaciją ar pajudėti į priekį atliekant užduotį. Tačiau tai, kad tik nedidelis procentas naudoja vadinamuosius „promptus“, reiškia, kad naudojimasis dar gana paviršutiniškas ir visų šios technologijos galimybių neišnaudojame“, – pastebi I. Rudinskaitė.
Nors DI dažnai pristatomas kaip darbo našumo įrankis, žmonės jį gerokai dažniau naudoja asmeniniais tikslais. Taip elgiasi daugiau nei 8 iš 10 DI vartotojų, o darbinėms užduotims technologiją pasitelkia kiek daugiau nei 4 iš 10.
Respondentai teigia, kad darbe DI dažniausiai padeda ieškoti informacijos, rengti ir redaguoti tekstus, versti, generuoti idėjas ar analizuoti duomenis. Tačiau už darbo ribų temų spektras kur kas platesnis. Daugiau nei pusė DI asmeniniais tikslais naudojančių respondentų jį pasitelkia sveikatos klausimams, beveik pusė – mokydamiesi ar bandydami suprasti naujus dalykus. Toliau rikiuojasi kelionių ir renginių planavimas bei receptų ir maisto idėjų paieška.
Kol kas DI naudojimas piniginės dažniausiai nepaliečia – beveik 8 iš 10 naudotojų renkasi tik nemokamas versijas. Aiškus lyderis yra „ChatGPT“, kurį naudoja beveik 8 iš 10, daugiau nei kas antras renkasi ir „Gemini“.
Nors šiandien nemokamos versijos dominuoja, daugiau nei pusė DI naudotojų teigia kol kas už įrankius nemokantys, bet būtų pasirengę tai daryti. Už DI jau moka 14 proc., o visiškai mokėti nenorėtų tik kas dešimtas.
18–24 metų DI naudotojai dažniau nei kiti nurodo, kad už tokius įrankius būtų pasirengę mokėti.
Nors 7 iš 10 DI naudotojų sako, kad technologija jų lūkesčius labiau pateisina nei nepateisina, rekomenduoti ją kitiems neskuba – respondentų nuomonės šiuo klausimu pasidalijo beveik po lygiai.
Abejonių netrūksta ir vertinant DI poveikį. Pusė apklaustųjų mano, kad jis gali pakenkti žmonių kūrybiškumui, beveik tiek pat – kad DI naudojantys žmonės tampa tingesni, o 4 iš 10 nerimauja, kad technologija išstums kai kuriuos darbuotojus.
Ryškiausiai išsiskiria jauniausi respondentai: 18–24 metų grupėje beveik 7 iš 10 mano, kad DI žmones daro tingesnius, 6 iš 10 baiminasi jo poveikio kūrybiškumui. Tačiau atsargumo netrūksta ir tarp vyriausiųjų – 71 metų ir vyresnių grupėje daugiau nei pusė nerimauja dėl poveikio kūrybiškumui, o 45 proc. mano, kad DI atims daugiau darbo vietų, nei sukurs.
„Panašu, kad DI jau išėjo iš pradinio smalsumo etapo. Žmonės jį naudoja, atsirenka, kur jis naudingas, ir net svarsto už papildomas galimybes mokėti. Tačiau kartu atsiranda daugiau klausimų apie tai, kaip ši technologija paveiks mūsų darbą, kūrybiškumą ir pačių žmonių įgūdžius. Būtent toks dvejopas santykis šiandien ir yra bene įdomiausias“, – apibendrina I. Rudinskaitė.
Tyrimas apie naudojimosi dirbtiniu intelektu įpročius ir požiūrį atliktas 2026 m. liepos 10–rugpjūčio 8 dienomis. Internetinėje apklausoje dalyvavo 2959 18 metų ir vyresni respondentai. Duomenys pasverti pagal Lietuvos gyventojų proporcijas.
Dėl greitai tobulėjančio dirbtinio intelekto, ekspertai įspėja gyventojus dėl dažnai pamirštamos rizikos. Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas primena, kad šiandien svsvarbu prisiminti, jog naudojantis dirbtiniu intelektu svarbu ne tik neatskleisti privačios informacijos bei skatina suprasti, kaip tą daryti saugiai.
Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas kasdienėms užduotims – nuo informacijos paieškos ir tekstų rengimo iki dokumentų analizės. Tačiau augant jo naudojimui, kartu svarbu ugdyti ir saugaus naudojimosi įpročius. Siekdami gauti kuo tikslesnį atsakymą žmonės neretai pateikia daugiau duomenų, nei iš tiesų reikia užduočiai atlikti.
2025 m. JAV atliktas pokalbių DI naudotojų tyrimas atskleidė ryškų paradoksą: net 82 proc. apklaustųjų pokalbius su DI vertina kaip itin privataus pobūdžio, tačiau kartu beveik pusė (47 proc.) juose aptaria sveikatos klausimus, o daugiau nei trečdalis (35 proc.) – asmeninius finansus.
Pasak V. Gurčino, naudojantis viešai prieinamais DI įrankiais svarbu įvertinti, kokią informaciją jiems pateikiame ir ar ji iš tiesų būtina konkrečiai užduočiai atlikti.
„Paprasta taisyklė – to, ko neskelbtumėte viešai, nereikėtų pateikti ir DI įrankiui. Galima dalintis idėjomis, mokymosi medžiaga ar tekstais, iš kurių pašalinta asmeninė informacija. Tačiau asmens kodai, sveikatos ar finansiniai duomenys, klientų informacija, vidiniai darbo dokumentai ar dar nepaskelbti projektai neturėtų atsidurti viešai prieinamuose DI įrankiuose. Slaptažodžiams ir prieigos raktams visada galioja griežtas „ne“, – sako V. Gurčinas.
Eksperto teigimu, daugeliu atvejų norint pasinaudoti DI galimybėmis pakanka informaciją nuasmeninti. Vardus galima pakeisti inicialais ar raidėmis, tikslias sumas nurodyti apytiksliai, o įmonių pavadinimus pakeisti bendrinėmis sąvokomis. Tokiu būdu išsaugomas užduoties kontekstas, tačiau sumažinama rizika atskleisti jautrią ar konfidencialią informaciją.
Pasak V. Gurčino, atsakingas naudojimasis DI prasideda nuo dviejų paprastų įpročių: nepatikėti technologijai daugiau informacijos, nei būtina, ir nepriimti jos atsakymų kaip neginčijamos tiesos. Būtent šie įgūdžiai tampa svarbiausi dirbtiniam intelektui tampant kasdieniu darbo įrankiu.
„Daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad svarbiausias DI įgūdis yra gebėjimas parašyti gerą užklausą. Tačiau momentas, kai gera užklausa buvo savotiška supergalia, jau praėjo. Šiandien vis svarbiau gebėti atskirti, kas yra teisinga, o kas tik skamba įtikinamai. Dirbtinis intelektas gali pateikti atsakymą labai užtikrintai net ir tada, kai klysta, todėl žmogaus kritinis vertinimas tampa svarbesnis nei bet kada anksčiau“, – sako V. Gurčinas.
„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad keičiantis darbo įpročiams auga ir poreikis sprendimams, kurie padėtų ne tik efektyviai naudotis DI galimybėmis, bet ir atsakingai tvarkyti informaciją. Vis dažniau dėmesys krypsta ne vien į pačius DI įrankius, bet ir į įrenginius, kuriuose jie naudojami, ypač kai kalbama apie darbą su dokumentais, klientų duomenimis ar kita jautria informacija.
Vienas duomenų saugumą užtikrinančių sprendimų – naujausiuose „Samsung Galaxy Fold8“ ir „Galaxy Fold8 Ultra“ modeliuose įdiegta „Samsung Knox“ saugumo platforma. Jos dalis „Knox Vault“ jautriausią informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius, PIN kodus ir biometrinius duomenis, izoliuoja nuo likusios įrenginio sistemos.
„DI suteikia vis daugiau galimybių informaciją analizuoti ir efektyviai panaudoti, tačiau kartu turime galvoti ir apie jos apsaugą. Viename įrenginyje šiandien telpa tiek asmeniniai, tiek darbo duomenys, todėl saugumas turi būti ne papildoma funkcija, o neatsiejama technologijos dalis“, – sako E. Tamelytė.