„Garmin“ pristato naują išmanų laikrodį „Venu X1“ – tai naujovė rinkoje, sujungianti pažangiausias technologijas ir stilingą dizainą. Išskirtinis 2 colių AMOLED ekranas, įbrėžimams atsparus safyro stiklas, titano nugarėlė ir iki 8 dienų veikianti baterija – visa tai padės stebėti svarbiausius sveikatos ir fizinio aktyvumo rodiklius bei mėgautis nepriekaištingu, elegantišku dizainu. „Venu X1“ taip pat turi integruotą mikrofoną, garsiakalbį ir LED žibintuvėlį, todėl atsiliepti į skambučius ar perskaityti pranešimus galima dar patogiau.

„Venu X1“ – tai funkcionalumo ir stiliaus derinys. Šiame įrenginyje sutalpintos visos svarbiausios „Garmin“ funkcijos, tačiau išlaikytas elegantiškas dizainas. Didelis ekranas suteikia galimybę matyti labiausiai reikalingą informaciją – nuo žemėlapių ir treniruočių duomenų iki sveikatos rodiklių ar pranešimų“, – sako „Garmin“ pardavimų ir rinkodaros viceprezidentė Susan Lyman.

Sujungia stilių su pažangiausiomis technologijomis

Naujasis „Venu X1“ išsiskiria įspūdingu 2 colių AMOLED ekranu, kuris leidžia dar patogiau matyti svarbiausius duomenis. Didelis, ryškus ekranas užtikrina puikų matomumą net tiesioginiuose saulės spinduliuose, o galimybė keisti šrifto dydžius leidžia individualiai pritaikyti informacijos prieinamumą pagal poreikį.

Išmaniojo laikrodžio dizainas sukurtas taip, kad būtų patogu nešioti visą dieną. Lengva, bet itin tvirta titano nugarėlė ir įbrėžimams atsparus safyro stiklas užtikrina ilgaamžiškumą bei apsaugą nuo pažeidimų. Naudotojai taip pat gali individualiai pritaikyti ciferblatą – jame galima matyti svarbiausią informaciją realiuoju laiku: žingsnių skaičių, širdies ritmą, buvimo aukštį ar pasirengimą treniruotei.

Tam, kad laikrodis būtų ne tik funkcionalus, bet ir patogus, komplekte yra 24 mm „ComfortFit“ nailoninis dirželis, užtikrinantis patogų ir stabilų prigludimą visą parą. „Venu X1“ galima rinktis iš dviejų populiarių spalvų – klasikinės juodos ir samanų žalios, tad jis puikiai dera tiek prie sportinio, tiek prie kasdienio stiliaus.

Pritaikytas įvairioms situacijoms

„Venu X1“ sukurtas tam, kad lydėtų naudotojus kiekviename žingsnyje – nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Laikrodyje integruotas ryškus LED žibintuvėlis padeda lengviau orientuotis esant prastam apšvietimui, o įmontuotas garsiakalbis ir mikrofonas suteikia galimybę skambinti ir atsiliepti į skambučius itin patogiai. „Venu X1“ taip pat veikia balso asistento funkcija, kuri leidžia įrenginį valdyti balsu, pavyzdžiui, paprašyti pradėti treniruotę ar nustatyti laikmatį net be telefono ryšio.

Naujasis „Garmin“ išmanusis laikrodis pasirodys prekyboje jau birželio 18 dieną. Jo kaina prasidės nuo 799,99 Eur.

Šis modelis siūlo platų funkcijų spektrą – nuo pažangių sveikatingumo ir sporto režimų iki išmaniųjų funkcijų bei sprendimų aktyviam laisvalaikiui gamtoje.

Daugiau informacijos apie šio laikrodžio galimybes rasite oficialioje „Garmin“ svetainėje: garmin.com/lt-LT.

Norėdami sutaupyti laiko, dažnai renkatės savitarnos kasas, tačiau neretai tenka sustoti ir laukti amžiaus patvirtinimo. Siekiant sumažinti klientų laukimo laiką ir darbuotojų vykdomų amžiaus patvirtinimų kiekį daugiau nei perpus, prekybos tinkle „Iki“ jau testuojamas  naujas sprendimas – automatinė amžiaus atpažinimo sistema, veikianti dirbtinio intelekto (DI) pagrindu. Pasak Juliaus Stulpino, išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint Technology“ vadovo, praktika rodo, kad veido amžiaus atpažinimo technologija maždaug 6 iš 10 atvejų leidžia sutaupyti laiko ir apsipirkti be darbuotojų pagalbos.

„IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė teigia, kad, įprastai apie 40 proc. visų savitarnos kasose vykstančių intervencijų, yra susijusios su amžiaus nustatymu. Su išmaniąja DI sistema bent 60 proc. tokių atvejų gali būti automatizuojami, todėl bendras darbuotojų iškvietimų kiekis sumažėja maždaug trečdaliu. Tai leidžia jiems daugiau laiko skirti pagalbai klientams ar kitiems darbams.

„Automatinė veido atpažinimo technologija sutrumpina amžiaus patikrinimo procesą savitarnos kasose vidutiniškai nuo 30 iki mažiau nei 10 sekundžių. Šis sprendimas mažina eiles, greitina apsipirkimo procesą ir leidžia darbuotojams susitelkti į prasmingesnius darbus. Tai rodo, kaip išmaniosios technologijos gali nepastebimai, bet reikšmingai pagerinti mūsų kasdienę patirtį, paversdamos anksčiau erzinusius momentus visiškai nepastebimais“, – teigia sprendimą įgyvendinusio „StrongPoint Technology“ vadovas  J. Stulpinas.

Pirkėjai amžiaus patvirtinimui kasmet sugaišta iki 200 tūkst. valandų

Lietuvoje šią technologiją pirmasis testuoti pradėjo prekybos tinklas „Iki“, pirmasis įdiegęs savitarnos kasas dar prieš 17 metų. Vilniuje, Pilaitės pr. 42 esančioje parduotuvėje įdiegta savitarnos kasa, kurioje DI  patvirtina, kad pirkėjas būtų pakankamo amžiaus įsigyti produktus, kurių pirkimui taikomi ribojimai.

Keturias savaites truksiančio pilotinio projekto metu veiks viena unikali kasa, kuri kol kas skirta tik technologijos testavimui, o ne realiam apsipirkimui. Anot N. Kvietkauskaitės, šiuo testu siekiama realiomis sąlygomis įvertinti, kaip veikia ši technologija.

„Mūsų misija - lengvesnei kasdienai, todėl nuolat galvojame, kaip padėti savo pirkėjams apsipirkti kaip įmanoma sklandžiau. Automatinė veido atpažinimo technologija gali padėti sutrumpinti atsiskaitymo procesą savitarnos kasose beveik 20 sekundžių, tai ženklus apsipirkimo patirties pagerinimas. Nuolat investuojame į inovacijas, nes tai leidžia testavimo būdu atsirinkti technologijas, kurios iš esmės keičia mažmeninės prekybos verslą. Šiuo testu išbandome, kaip pirkėjams dar greičiau atsiskaityti savitarnos kasose, o mums – užtikrinti atsakingą amžiaus ribojimą turinčių prekių pardavimą be papildomo darbuotojo įsitraukimo. Efektyviname kasdienius procesus, kad savo pirkėjams užtikrintume modernią ir malonią apsipirkimo aplinką“, – sako N. Kvietkauskaitė.

Per metus „Iki“ savitarnos kasose atliekama net apie 55 milijonus darbuotojų intervencijų. Vien laukdami, kol darbuotojas patvirtins jų amžių, klientai kasmet sugaišta apie 200 tūkst. valandų. Skaičiuojama, kad DI pagrindu veikianti amžiaus atpažinimo technologija bendrą intervencijų kiekį leistų sumažinti maždaug ketvirtadaliu. Anot N. Kvietkauskaitės, testuojamas sprendimas leistų darbuotojams susitelkti į prasmingesnius darbus – aptarnauti klientus, rūpintis prekių papildymu lentynose, padėti tiek reguliariose, tiek savitarnos kasose ar kitaip gerinti apsipirkimo patirtį klientams, užuot skubėjus atlikti mechaninius patvirtinimus likus kelioms minutėms iki parduotuvės uždarymo.

 Ar dirbtinė barzda, makiažas ar akiniai padės apgauti DI? 

Algoritmai ir DI veikia tiksliau nei žmogus, todėl jei neapgausite žmogaus, vargu ar pavyks apgauti sistemą. Automatinė amžiaus atpažinimo sistema nespėlioja. Sistema niekada nesakys, kad  dėl amžiaus yra daugiau mažiau tikra. Ji veikia tiksliai. Jaunesniems asmenims taikomas papildomas „buferis“, pavyzdžiui, jei asmuo yra vyresnis nei 25 metai, jo amžius patvirtinamas automatiškai. 

„Sistema atpažįsta, ar prieš kamerą stovi gyvas žmogus, ar pirkėjas bando sistemą apgauti, pavyzdžiui, parodyti vyresnio amžiaus žmogaus nuotrauką iš telefono. DI analizuoja ne tik veidą, bet ir aplinką – stebi, ar ji natūraliai kinta, ar tai, tarkime, statiškas fonas ar ranka su telefonu. Jei nustatoma, kad prieš kamerą nėra gyvo žmogaus, amžius nepatvirtinamas ir kviečiamas darbuotojas. Tad bandymai apgauti DI su dirbtine barzda, akiniais, makiažu ar nuotrauka – tiesiog neveiks“, – paaiškina „StrongPoint Technology“ vadovas.

Dar daugiau saugumo 

DI pagrindu veikiantis amžiaus patikrinimo sprendimas, kurio testas pradėjo veikti Lietuvoje, išsiskiria pažangia ir ypač saugia architektūra. Visi amžiaus nustatymo veiksmai atliekami tiesiog pačiame įrenginyje – veido atvaizdai niekur nesiunčiami ir nėra saugomi.

„Tai reiškia, kad nei nuotraukos, nei jokie su jomis susiję duomenys nepalieka įrenginio. Estijoje, pavyzdžiui, veido duomenys pirmiausia paverčiami vadinamaisiais „taškais“ ir siunčiami į debesijoje veikiantį algoritmą, kuris nustato, ar žmogus atitinka minimalų amžiaus reikalavimą. Lietuvoje vykdomame teste visa analizė vyksta lokaliai, įrenginio viduje. Tai leidžia visiškai eliminuoti duomenų perėmimo riziką ir užtikrinti maksimalų privatumo lygį“, – sako J. Stulpinas.

Visas procesas trunka vos kelias sekundes. Pirkėjui sutikus, specialioje „Iki“ savitarnos kasoje nuskenuojamas pirkėjo veido profilis. Pateikus rezultatą, visa informacija nedelsiant ištrinama. Algoritmas veikia tiesiog savitarnos kasos kompiuteryje – jokie duomenys nėra saugomi ar siunčiami kitur.

Jo teigimu, Lietuvoje bandomas DI sprendimas teoriškai galėtų veikti net ir be interneto ryšio. Kitaip tariant, duomenys ne tik nėra siunčiami, bet ir iš viso nelieka jokio skaitmenio pėdsako.

Internete plinta netikėtas ir kiek gąsdinantis naujo ChatGPT modelio panaudojimo būdas – programa per kelias minutes gali išsiaiškinti duotos nuotraukos lokaciją. Įrankį išbandęs „Tele2“ technologijų ekspertas Lukas Keraitis sako, kad funkcija veikia stebinančiai tiksliai, todėl nuo šiol reikėtų būti dar atsargesniems, jei norime saugoti savo privatumą.

Nuotraukų lokaciją nustato ir iš smulkmenų

Neseniai pasirodęs dirbtinio intelekto „ChatGPT“ modelis o3 daugelį nustebino savo intelektualiais atsakymais. Tai vienas iš „mąstančių“ (angl. reasoning) modelių, kuris pirma apsvarsto naudotojo užklausą ir tik tuomet imasi ją vykdyti. Viena iš daugelio jo savybių – gebėjimas iš nuotraukos atspėti lokaciją, kur ji daryta.

„Ši naujovė verčia dar kartą susimąstyti, ką apie save viešiname internete. Nepažįstamasis per kelias minutes gali sužinoti, kokioje gatvėje darėte nuotrauką, nesvarbu, Lietuvoje ar ne. Neįtikėtina, ir šiek tiek neramina, kad viešai prieinamas įrankis tai sugeba“ – pasakoja įrankį išbandęs „Tele2“ technologijų ekspertas Lukas Keraitis.

Lukas testavo įrankį iš pažinčių programėlėje padarytų ekrano nuotraukų. Nuotrauką programa išanalizuoja per kelias minutes ir pasiūlo spėjimą, kur ji daryta. Kuo daugiau informacijos nuotraukoje, tuo tiksliau bus atlikta užduotis.

„Be abejo, jei fone matome Eifelio bokštą, užduotis labai paprasta. Tačiau dirbtinio intelekto modelis, pavyzdžiui, gali įžvelgti logotipą stovinčio automobilio stiklo atspindyje, jį prisiartinti, apversti, išanalizuoti, palyginti tai su aplinkine augmenija, kelio ženklais, pastatų fasadais… Nors taip pat dažnai daro klaidas (patikrinti galima žemėlapyje pagal duotas koordinates), kartais modelis atsakymus pateikia iš tokių mažų detalių, kurių pats žiūrėdamas į nuotrauką visai nematau“ – pasakoja Lukas.

Stebina tikslumu

Naudotojai tokį „ChatGPT“ gebėjimą lygina su aukšto lygio geospėjimo žaidimo (angl. „Geoguessr“) ekspertais, iš detalių puikiai spėjančių lokacijas bet kur pasaulyje. Dirbtinio intelekto įrankis taip pat detaliai paaiškina savo spėjimo logiką.

„Ar tai būtų baras, ar gatvės kampas, ar terasa kitame pasaulio kampe – jei tik yra pakankamai vizualios informacijos, modelio spėjimas gali būti gana tikslus. Jis apmokytas pasitelkus gausybę paveikslėlių ir nuotraukų iš įvairių pasaulio šalių ir sugeba apjungti tas žinias. Neramu, kad dalis žmonių net neįsivaizduoja, kad tai įmanoma ir gana paprasta“ – mintimis dalinasi Lukas.

Kito eksperimento metu Lukas darė socialinių tinklų istorijų ekrano nuotraukas ir testavo, kaip greitai suras jų fotografavimo vietą.

„Moteris socialiniuose tinkluose filmuojasi, kaip vaikšto su savo vaiku tam tikroje kaimynystėje, kas nors išsisaugo tokio video kadrą ir su „ChatGPT“ per kelias minutes turi spėjimą, kur jie yra. Galbūt tuo metu jie dar vaikšto tomis gatvėmis. Taip galima netyčia išduoti, kuriame rajone ir kurioje gatvėje gyveni. Be abejo, ne kiekvienu atveju tai yra problema – juk gali tiesiog pasidžiaugti atostogų lokacija ar eiti žinoma gatve ir tiek. Bet tokie įrankiai skatina persvarstyti, kiek daug norime leisti nepažįstamiesiems žinoti apie mus. Juk internete pilna keistų žmonių.“ – svarsto Lukas.

Luko eksperimento video Facebook: https://www.facebook.com/share/r/18tD3W8oqB/

Instagram: https://www.instagram.com/reel/DJpHCOKNQEQ/?igsh=OWZjN2M3aGhoZmZv

Pranešimą paskelbė: Asta Buitkutė, UAB Tele2
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2025-06-09 09:55
Laisvalaikis, pramogos ITT Verslas, ekonomika, finansai
Kontaktinis asmuo
Asta Buitkutė
Viešųjų ryšių vadovė
UAB Tele2
+37066800467
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Prisegti failai

Technologijų bendrovė „Samsung“ pristato „Odyssey OLED G6“ – pirmąjį OLED monitorių, galintį atnaujinti vaizdą net 500 kartų per sekundę. Šis žingsnis žymi reikšmingą technologinį pokytį monitorių rinkoje, ypač žaidimų segmente, kur įrenginio reakcijos greitis tampa ne mažiau svarbus nei jo vaizdo kokybė.

„Odyssey OLED G6“ yra 27 colių įstrižainės, QHD (2560 x 1440) raiškos „QD-OLED“ ekranas. Be itin aukšto atnaujinimo dažnio, jis pasižymi ir itin žemu, vos 0,03 milisekundės reakcijos laiku.

Tai pirmas kartas, kai tokie rodikliai pasiekiami OLED kategorijoje – iki šiol tokį greitį siūlydavo tik ribotas skaičius LCD ekranų, ir tik tam tikromis sąlygomis. Be didelio greičio, OLED ekranai pasižymi spalvų tikslumu ir dideliu kontrastu, kuris mažiau vargina akis.

Nors 500 Hz dažnis patraukia dėmesį, šis monitorius išsiskiria ir kitais sprendimais, kurie svarbūs kasdieniam naudojimui.

Jis palaiko tiek „AMD FreeSync Premium Pro“, tiek „NVIDIA G-SYNC Compatible“ technologijas, kurios sinchronizuoja vaizdo plokštės siunčiamus kadrus su monitoriaus atnaujinimo dažniu. Tai padeda išvengti vaizdo trūkinėjimo ir užtikrina tolygų, stabilų judesio atkūrimą – ypač greituose, dinamiškuose žaidimuose.

Monitoriaus ekranas pasižymi iki 1000 nitų siekiančiu ryškumu, todėl yra gerai matomas net ryškiai apšviestose patalpose. Prie to prisideda ir specialus antirefleksinis paviršius, efektyviai mažinantis šviesos atspindžius.

Tuo tarpu „VESA DisplayHDR True Black 500“ sertifikatas patvirtina, kad monitorius sugeba perteikti labai tamsias scenas neprarandant detalių – juoda spalva išlieka sodri, o šviesūs ir tamsūs vaizdo elementai lengvai atskiriami net sudėtingose scenose.

Dar viena svarbi šio įrenginio savybė – tikslus spalvų atvaizdavimas. Naujausias bendrovės monitorius gali rodyti daugiau nei 2100 skirtingų atspalvių ir daugiau nei 110 skirtingų odos tonų iš „Pantone“ spalvų bibliotekos. Kartu su nauja „QD-OLED“ ekrano technologija tai leidžia žaidimus matyti būtent taip, kaip juos sukūrė kūrėjai – perteikiant žaidimų pasaulį visu savo detalumu ir spalvų įvairove.

Pirmasis telefonas – svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tačiau sunkus sprendimas tėvams: kaip užtikrinti, kad įrenginys būtų ne tik patrauklus, bet ir iš tiesų naudingas? Svarbiausia, kad tėvai nuo pat pradžių padėtų formuoti sąmoningą vaikų santykį su technologijomis, o pats telefonas turėtų funkcijų, padedančių pasirūpinti kasdieniu saugumu. „Samsung” bendrovės „Galaxy A“ serijos įrenginiai siūlo visus tam reikalingus sprendimus – nuo GPS vietos nustatymo ir SOS pranešimų iki „Kids Mode“ režimo bei tėvų prieigos galimybių.

Vaikai vis daugiau laiko praleidžia savarankiškai – keliauja į mokyklą, būrelius, susitinka su draugais. Natūralu, kad tėvai nori žinoti, kur yra jų atžala, ir būti tikri, kad esant reikalui vaikas galės greitai susisiekti. Čia padeda išmanieji telefonai, tokie kaip „Galaxy A56 5G“, „Galaxy A36 5G“ ar „Galaxy A26 5G“ serijos modeliai, siūlantys ne tik patikimą ryšį, bet ir saugmo funkcijas bei daug kitų aukščiausios klasės išmaniųjų savybių, nors ir yra prieinamos kainos.

„Kids Mode“ ir tėvų prieiga – ramybė kasdienai

Vaikams vis dažniau naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, tėvams svarbu ne tik apsaugoti juos nuo netinkamo turinio, bet ir padėti ugdyti sveikus naudojimosi įpročius. Skaitmeninis pasaulis vilioja socialiniais tinklais, žaidimais ir ne visada vaikams tinkama informacija, todėl sąmoningas tėvų įsitraukimas tampa būtinybe.

„Kids Mode“ režimas, pasiekiamas visuose „Galaxy A“ telefonuose, leidžia tėvams valdyti, kokias programėles vaikas gali naudoti, kiek laiko praleidžia prie ekrano ir kokiu turiniu domisi. Be to, galima nustatyti turinio ir funkcijų apribojimus, užtikrinant, kad vaikas naršytų saugioje, jo amžių atitinkančioje aplinkoje. Tai padeda ne tik ugdyti atsakingą santykį su technologijomis, bet ir leidžia tėvams jaustis ramiau, ypač kai vaikas dar tik pradeda pažintį su išmaniuoju telefonu.

Vietos nustatymas – daugiau nei žemėlapis telefone

Vaikams tampant vis savarankiškesniems, svarbu žinoti, kur jie yra – ypač kai didelę dalį dienos jie praleidžia atskirai. Ne visada įmanoma sulaukti atsakymo į skambutį ar žinutę, todėl galimybė realioje laiko matyti vaiko buvimo vietą tampa svarbia saugumo priemone.

Dažniausiai išmanieji telefonai palaiko GPS vietos nustatymo funkciją, leidžiančią tėvams stebėti vaiko buvimo vietą per telefoną. Tai padeda greitai reaguoti, jei vaikas pamiršo pranešti, kur yra, arba negrįžta laiku. Papildomą saugumą užtikrina „SmartTag“ žymekliai, kuriuos galima pritvirtinti prie kuprinės ar raktų – jie leidžia matyti buvimo vietą net tada, kai telefonas yra išjungtas ar išsikrovęs.

SOS funkcija – tylus pagalbos šauksmas vienu mygtuku

Stresinėse situacijose vaikams gali būti sunku atrakinti telefoną, todėl svarbu juos iš anksto supažindinti su greitaisiais nustatymais, pavyzdžiui, SOS funkcija. Tokiu atveju išmanusis telefonas gali tapti nepakeičiama pagalbos priemone – tiek vaikams, tiek paaugliams ar vyresnio amžiaus žmonėms.

„Galaxy A“ serijos telefonuose veikia SOS pranešimų funkcija, kuri leidžia vartotojui tris kartus greitai paspaudus šoninį mygtuką automatiškai išsiųsti pagalbos signalą pasirinktiems kontaktams. Kartu perduodama buvimo vieta, o esant poreikiui – ir trumpas garso ar vaizdo įrašas.

Pirmasis telefonas – ne tik ryšys, bet ir saugumo pamatas

Kai vaikas gauna savo pirmąjį telefoną, tai tampa nauju atsakomybės etapu – tiek jam, tiek tėvams. Svarbu ne tik pats įrenginys, bet ir tai, kaip jis naudojamas: ar įjungtos reikalingos saugumo funkcijos, ar aptartos naudojimosi taisyklės, ar vaikas žino, kaip elgtis netikėtose situacijose.

Naujausi „Galaxy A“ serijos išmanieji telefonai – tai ne tik stilingi ir prieinami įrenginiai, bet ir praktiški įrankiai, padedantys vaikams saugiai žengti pirmuosius žingsnius savarankiškumo link.

Mitas, kad vyresni žmonės renkasi tik mygtukinius telefonus ar vengia naujovių. Tačiau tikrai dažna situacija, kai pagyvenę žmonės patarimo technologijų klausimais kreipiasi į savo vaikus. Tele2 inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius dalinasi keliomis paprastomis taisyklėmis, kurios, anot jo, ne tik padės išrinkti telefoną vyresnio amžiaus tėvams, bet ir užtikrins, kad nepaklystumėte tarp daugybės pasirinkimų, o tėvai nenusiviltų atnaujinimu.

Autorius: Arnoldas Lukošius

Jokių stereotipų – pažink savo artimą

„Kuo vyresnis žmogus, tuo jam pigesnio ir paprastesnio telefono reikia – vis tiek nemokės išnaudoti visų funkcijų.“ Pripažinkime – tai paplitęs ir iš pirmo žvilgsnio teisingas stereotipas. Tad kodėl mano mamai aštuoniasdešimtmečio progą padovanojome „Samsung Galaxy S25“? Nes ji mėgsta fotografuoti ir nori tai daryti kokybiškai. Nes Vilniuje ieškodama kaip važiuoti naudojasi „Trafi“, o parduotuvėje Ispanijoje susikalba su tiesioginio vertimo programėle. Nes telefono norėjo mažo, bet galingo ir, svarbiausia, įprasto (apie tai bus antra taisyklė). Taigi, telefono parinkimas priklauso ne nuo amžiaus, o nuo gyvenimo būdo, įpročių ir galimybių. Čia, kaip ir dovanojant kvepalus ar drabužius – nėra vieno visiems tinkamo – reikia pažinti žmogų, įsigilinti į poreikius.

Jei žmogus tikrai senas, nevaldo rankos, blogai mato, neįsisavina naujovių – gal jam tikrai geriausias paprastas telefonas su ryškiais skaičiais ant mygtukų? Pvz., „myPhone HALO 3 4G“ – turi ir SOS mygtuką, ir lengvai įjungiamą žibintuvėlį.

Jei reikia išmanumo, kad ramiai pažiūrėti vaikų nuotraukas, naudotis „Smart ID“, sekti socialinius tinklus, bet skubėti nėra kur – čia išties gal ir tiks stereotipinis, pigesnis išmanusis. Štai „Xiaomi Redmi Note 14“ nekainuoja nė 200, o turi ir puikų OLED ekraną, ir šiokį tokį atsparumą vandeniui, ir vyresniems žmonėms įprastą ausinių jungtį bei FM radijo imtuvą. Yra net ir pigesnių variantų.

Tačiau jei žmonės domisi, seka, visada turėjo flagmanus, o kai jūsų nėra šalia mėgsta padiskutuoti su dirbtiniu intelektu – reikės telefono naujesnio, bet ne prastesnio už buvusįjį. Apie tai – antroji taisyklė.

Geriausias kitas – bet tas pats

Vienas bendras dalykas visiems vyresniems žmonės – jiems sunkiau prisitaikyti prie naujų dalykų. Erzinančia problema gali tapti kitaip išdėstytos nustatymų funkcijos, net kitoks ikonėlių dizainas, jau nekalbant apie valdymo pakeitimus. Todėl svarbiausia taisyklė perkant naują telefoną seniems tėvams, kurie jau turėjo išmanųjį ir juo naudojosi – rinktis to paties gamintojo modelį. Patikėkite, net prisitaikant prie tiesiog atnaujintos vartotojo sąsajos bus daug klausimų, o kiek vargo tektų patirti mokant naudotis visiškai kita vartotojo sąsaja, ar, pvz., turėtą „iPhone“ pakeitus „Android“ telefonu – bijau net įsivaizduoti. Būtent todėl, tiek mėginimas ženkliai sutaupyti („tau nereikia visų tų funkcijų“), tiek mėginimas nudžiuginti („štai tau pats kiečiausias“) retai pasiteisins. Todėl patogiausia seną „Samsung“ keisti nauju „Samsung“. „iPhone“ keisti tik „iPhone“ ir t.t.

Ta pati „nekeisk modelio“ taisyklė galioja net mygtukiniams telefonams. Jų meniu dažnai net labiau komplikuotas, nei išmaniųjų, tad anksčiau turėjęs „Nokia“ žmogus, tikrai geriau jausis su nauja „Nokia“, nei kitu modeliu, net jei šio mygtukai patogesni.

Svarbiau pasinaudoti, nei pasirodyti

Jei žmogus anksčiau naudojosi flagmanu, nebūtina naują pirkti tos pačios klasės – kelerių metų flagmaną pakeitus nauju vidutinės klasės modeliu, vis tiek pasijus geresnis veikimas. Nors flagmanu malonu girtis, jame įdiegtos naujausios funkcijos gali ir trikdyti, o numestus ar kur pamiršus tokį, bus daugiau streso. Todėl renkantis svarbiau atsižvelgti, ar naujas modelis turės įprastas funkcijas – tas pats radijo imtuvas, ausinių lizdas, nuotolinio valdymo pulto funkcija ar atminties kortelė dabar aptinkami tik pigesniuose modeliuose. Net ekraną saugančių atverčiamų dėkliukų, kuriuos mėgsta vyresni žmonės, kai kuriems naujiems modeliams bus rasti sunku.

Tai kokie telefonai – geriausi?

Nors vieno visiems nėra, nemažai pagyvenusių žmonių turi panašius poreikius. Štai keletas telefonų modelių, kuriuos verta svarstyti, jei renkate telefoną savo vyresnio amžiaus tėvams:

„iPhone“ turi prieigos pagalbininko (Assistive Access) režimą – ekrane rodomos didesnės, paprastai išdėstytos tik būtinos programėlės, „Assistive Touch“ padės valdyti liečiamą ekraną žmonėms, kurių judesiai ne tokie tikslūs, dreba rankos. Yra apsaugos nuo užsupimo, pykinimo važiuojant režimas ir, aišku, automatinis pagalbos iškvietimas parkritus ar patyrus kitą sutrenkimą. „iPhone 12“ kaina net labai draugiška, o norintys išbandyti girdėjimą gerinančių belaidžių ausinių funkcijas turėtų rinktis „iPhone 16“.

„Samsung Galaxy A“ serija ir „Galaxy A36“, kuris optimaliai suderina kainą ir tai ką gauni. Didelis ir ryškus ekranas, ilgai laikanti baterija, tikrai galingi garsiakalbiai, atsparumas vandeniui ir neprastos kameros. Čia yra klausos gerinimo priemonių paketas, „Paprastas režimas“ su didesniais užrašais ir ikonomis, padidinta lietimo delsa padeda išvengti netyčinių prilietimų, didesnio kontrasto klaviatūra ir t.t.

Norintiems pigesnės vidutinės klasės – pasirinkimas didžiulis. „Xiaomi Redmi 13“ ar „Redmi 14C“ modeliai siūlo daug patrauklių funkcijų už dar patrauklesnę kainą – didžiuliai ekranai, didžiulės baterijos, ausinių lizdas, radijo imtuvas. Jei reikia ir piršto atspaudo jutiklio po ekranu, galima rinktis „Redmi Note 14“. Norintys dar daugiau – pvz. NFC ryšio mokėjimams telefonu, labai greito įkrovimo, dar geresnio ekrano – gali dairytis į „OnePlus Nord CE4 Lite“. O „Honor Magic 6 Lite“ pradžiugins ne tik didžiuliu labai ryškiu ekranu, tiesiog milžiniška baterija ir labai neprastomis kameromis, bet ir pagerintu atsparumu smūgiams, nors ausinių lizdo čia nėra. Visi šie telefonai taip pat turės „Android“ pritaikymus vyresniems ar naudotojams su negalia.

O gal naują imti sau?

Ši versija netiks kaip dovana, tačiau jei tiesiog reikia atnaujinti seną telefoną tėvams, puikiai gali tikti tai, ką žmonės įprastai taiko vaikams – naują telefoną perka sau, o jiems atiduoda metų ar dvejų senumo savąjį. Jei telefonas pakankamai geras ir tėvams nebus labai neparankus (žr. antrą skyrių), laimėsite vieną labai svarbų dalyką – kai kažko nesupratę skambins jums pasiteirauti, bus lengviau patarti, ką daryti, nes šį modelį patys gerai pažįstate.

O kaip ir kokį telefoną savo tėvams rinkote jūs?

Nors dauguma mūsų rūpinasi išmaniojo telefono, kompiuterio ar planšetės saugumu, retas susimąsto, kad ir televizorius gali tapti kibernetinių grėsmių taikiniu. Vis dėlto šiuolaikinių technologijų pasaulyje vis daugiau ekspertų pabrėžia: televizoriaus saugumas šiandien yra ne mažiau svarbus nei bet kurio kito išmanaus įrenginio.

Televizorius – langas į privačią erdvę

Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai beveik visada būna prijungti prie interneto – jie leidžia žiūrėti vaizdo turinį, jungtis prie asmeninių paskyrų, siųsti duomenis, o kai kurie modeliai turi net integruotas kameras ar mikrofonus. Visa tai sukuria naują, dažnai neįvertinamą kibernetinių grėsmių lauką.

Tarptautinės kibernetinio saugumo technologijų bendrovė „Bitdefender“ tyrimai rodo, kad namų tinklo įrenginiai kasdien patiria vidutiniškai 10 kibernetinių atakų. Didžiausias pažeidžiamumų skaičius nustatytas išmaniuosiuose televizoriuose – 34 proc.

„Naudotojai dažnai pamiršta, kad jų televizoriuje taip pat saugoma jautri informacija – nuo prisijungimų prie „Netflix“, „YouTube“ ar socialinių tinklų iki išmaniųjų namų valdymo duomenų. Todėl šio įrenginio apsauga turėtų būti tokia pat savaime suprantama, kaip ir telefono ar kompiuterio“, – sako „Samsung“ produktų treneris Andrius Mateika.

Žingsniai, kurie padės išvengti rizikų

Norint apsaugoti išmanųjį televizorių nuo kibernetinių grėsmių, pakanka laikytis kelių paprastų, bet svarbių taisyklių. Pirmiausia – reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Gamintojų pateikiami atnaujinimai ne tik pagerina įrenginio veikimą, bet ir ištaiso naujai aptiktas saugumo spragas.

Taip pat labai svarbu naudoti saugų namų „Wi-Fi“ tinklą – užtikrinkite, kad jis būtų apsaugotas stipriu slaptažodžiu ir neleiskite prie jo jungtis nepažįstamiems įrenginiams. Jei televizoriuje yra integruota kamera ar mikrofonas, rekomenduojama juos išjungti, kai jie nenaudojami – tai ypač svarbu tiems, kurie vertina privatumą.

Dar vienas esminis žingsnis – naudoti tik oficialias programėles ir vengti turinio iš nepatikimų šaltinių. Per trečiųjų šalių aplikacijas įrenginys gali būti užkrėstas kenkėjiškomis programomis, kurios renka asmeninius duomenis ar atveria prieigą išoriniams naudotojams.

Galiausiai, verta rinktis gamintojus, kurie rūpinasi įrenginio saugumu ne tik jo kūrimo metu, bet ir viso naudojimo laikotarpiu. Patikimi televizorių modeliai turi integruotas saugumo sistemas, kurios realiuoju laiku stebi galimus pažeidimus, saugo naudotojo duomenis ir padeda išvengti neleistinos prieigos. Tokios priemonės tampa būtinos šiandien, kai televizorius – tai nebe tik vaizdo įrenginys, bet visapusiška išmaniųjų namų ekosistemos dalis.

Papildoma apsauga su „Samsung Knox“

Ieškantiems aukštesnio saugumo lygio verta atkreipti dėmesį į televizorius su integruota saugos platforma. Vienas iš tokių sprendimų – „Samsung Knox“: daugiapakopė apsaugos sistema, įdiegta naujausiuose „Samsung OLED“ ir „Neo QLED“ televizoriuose. Svarbu tai, kad ši apsaugos sistema yra nuolat atnaujinama net 7 metus. Kartu naudotojai gauna ir „One UI“ aplinkos atnaujinimus, kurie prisideda prie ilgesnio įrenginio tarnavimo laiko ir užtikrina nuosekliai aukštą saugumo lygį.

Ši technologija užtikrina ne tik pasyvią, bet ir aktyvią apsaugą – realiojo laiko sistema stebi operacinės aplinkos vientisumą, aptinka bandymus pažeisti ar modifikuoti programinę įrangą ir blokuoja grėsmes dar joms neprasidėjus. Be to, naudotojai gali patys nustatyti, kurios funkcijos ar programėlės bus pasiekiamos, o kurios – ribojamos, taip išlaikant visišką kontrolę.

Kai ieškome dovanos mamai, močiutei ar artimai vyresnio amžiaus giminaitei, norisi padovanoti kažką prasmingo – tai, kas būtų ne tik šiltas prisiminimas ar dėmesio išraiška, bet ir reali pagalba kasdienybėje. Vienas tokių sprendimų – naujoji „myPhone“ mobiliųjų telefonų kolekcija „Pralline“, sukurta specialiai vyresnio amžiaus žmonėms, vertinantiems aiškumą, patikimumą ir ryšį su artimaisiais.

Kolekciją įkvėpė juodojo šokolado elegancija – sodri spalva, švelni tekstūra ir rafinuotumas, puikiai atsispindintys telefonų dizaine. Tai įrenginiai, kurie ne tik atlieka savo funkcijas, bet ir kuria emocinį ryšį – tiek vizualiai, tiek funkcionalumu.

Sukurta galvojant apie įpročius, kurių nesinori keisti

Technologijos sparčiai tobulėja, tačiau vyresni vartotojai dažnai lieka ištikimi tam, kas pažįstama ir patikima. „Pralline“ telefonai pasižymi stacionariu stovu, leidžiančiu laikyti įrenginį vienoje vietoje – kaip seną gerą namų telefoną. Tai ne tik praktiška, bet ir jaukiai pažįstama funkcija, padedanti išlaikyti senus įpročius.

Modelis myPhone Harmony LTE – elegantiškas atverčiamas telefonas su dviem ekranais. Išorinis 1,44 colio ekranas leidžia akimirksniu pamatyti, kas skambina, ir sužinoti, ar yra nauja žinutė, o vidinis 2,8 colio IPS ekranas užtikrina patogų naršymą ir skaitymą. Šis modelis turi ir unikalią „Lost“ funkciją – paspaudus mygtuką ant įkrovimo stotelės, telefonas pradeda skambėti, tad net ir pasimetęs tarp pagalvių ar paliktas kitame kambaryje, jis lengvai atsiras. Tai mažas, bet svarbus patogumas kasdienybėje.

Aiškumas – be kompromisų

Visi „Pralline“ kolekcijos telefonai sukurti taip, kad būtų aiškūs ir lengvai naudojami. Dideli, apšviesti mygtukai, skaidrus ekranas ir lietuvių kalbos meniu leidžia lengvai skambinti, rašyti žinutes ar peržiūrėti nuotraukas. Ekrano šrifto dydį galima pritaikyti pagal poreikius – tai itin svarbu tiems, kurių regėjimas suprastėjęs arba kurie nori maksimaliai aiškaus vaizdo.

Pasak Kristinos Draudvilaitės, „ACC Distribution“ produktų vadybininkės, šie telefonai sukurti galvojant apie realius žmonių įpročius: „Vyresni vartotojai dažnai sako, kad jiems svarbiausia – paprastumas, aiškumas ir tai, kad telefonas tarnautų ilgai. Šie modeliai atitinka būtent šiuos lūkesčius – be nereikalingų sudėtingumų, bet su visomis kasdien reikalingomis funkcijomis.“

Telefonas, kurio nereikia krauti kasdien

Telefonų baterijos dažnai kelia rūpesčių – jas reikia krauti kasdien arba net kelis kartus per dieną. Tačiau su „Pralline“ kolekcijos telefonais tokie nepatogumai lieka praeityje. Pavyzdžiui, myPhone Halo 4 Plus LTE modelis turi 2500 mAh talpos bateriją, kuri užtikrina iki 14 dienų veikimo be įkrovimo. Tai klasikinio dizaino modelis su dideliu 3,5 colio IPS ekranu, skirtas tiems, kurie nori patikimo, galingo įrenginio su ilgu veikimo laiku.

Patogus ryšys su artimaisiais

Ieškantiems telefono, kuris būtų itin paprastas ir intuityvus, tiks myPhone Bueno LTE. Šis modelis turi specialius mygtukus greitam kontaktui – jie leidžia vienu paspaudimu susisiekti su artimiausiais žmonėmis. Tai itin aktualu vyresniems žmonėms, kuriems kiekviena sekundė gali būti svarbi, o naršymas kontaktų knygoje – pernelyg lėtas. Be to, įrenginyje integruotas 2,8 colio IPS ekranas ir 2000 mAh baterija, leidžianti naudotis telefonu kelias dienas be įkrovimo.

Saugumas – vienu paspaudimu

Visi „Pralline“ kolekcijos modeliai turi SOS mygtuką, kuris, paspaustas, automatiškai skambina iš anksto nustatytam kontaktui – artimajam arba pagalbos tarnyboms. Ši funkcija suteikia saugumo tiek patiems vartotojams, tiek jų artimiesiems.

„Ši funkcija dažnai tampa pagrindiniu pirkimo argumentu – ji užtikrina, kad net ekstremaliomis situacijomis žmogus galės susisiekti su tuo, kas padės“, – dalinasi K. Draudvilaitė.

Galimybė nešiotis artimuosius visur – ne tik piniginėje

Telefonuose įmontuota 2 megapikselių kamera – paprasta, bet pakankama tam, kad būtų galima nufotografuoti mylimus žmones ar įamžinti mielas akimirkas. Be to, senjorai gali gauti vaikų ar anūkų atsiųstas nuotraukas ir jas laikyti telefone – kaip šiuolaikinę alternatyvą senoms nuotraukoms piniginėje.

„Mamos bei močiutės džiaugiasi galėdamos ne tik skambinti artimiesiems, bet ir matyti jų veidus kiekvieną dieną, peržiūrint nuotraukas telefone. Tai sustiprina emocinį ryšį, ypač kai šeima gyvena toli“, – pastebi K. Draudvilaitė.

Dovana, kuri apgaubia rūpesčiu

Telefonas – ne tik technologinis įrenginys. Tai – būdas išlaikyti ryšį, užtikrinti saugumą ir suteikti pasitikėjimo kasdienybėje. Dovana iš „Pralline“ kolekcijos – simbolinis priminimas, kad mums rūpi jų komfortas, sveikata ir gerovė. Tai ne šiaip dovana – tai rūpestis, pasiekiantis kišenėje.

Daugiau informacijos ir galimybė įsigyti – www.mp.lt

Daugelis tik nusišypsotų išgirdęs mintį, kad kartoninė dėžutė gali padėti bent trumpam atsitraukti nuo išmaniojo. Tačiau „Telia“ ryšio dėžės bandymai Panevėžio mokykloje ir socialinių paslaugų centre parodė būtent tokius rezultatus. Šis paprastas simbolis bandymo dalyviams tapo tikru atradimų šaltiniu – ne tik apie savo telefono naudojimo įpročius, bet ir apie tai, kiek gyvo bendravimo galimybių mes prarandame kiekvieną dieną.

Ryšio dėžė – tai „Telia“ socialinės kampanijos simbolis, skatinantis žmones bent valandą per dieną nesinaudoti išmaniaisiais telefonais. Į paprastą kartoninę dėžutę sudėjus telefonus, kviečiama daugiau dėmesio skirti tiesioginiam bendravimui su šeima, draugais ar kolegomis. Šias dėžes nemokamai galima atsiimti visuose „Telia“ salonuose Lietuvoje.

„Mūsų tyrimai rodo, kad net 87 proc. žmonių tikrina telefoną bendraudami su artimaisiais. Todėl Ryšio dėžę kūrėme kaip priminimą, kad ši problema paveikė ne tik jaunimą, bet ir suaugusiuosius. Pagrindinis mūsų tikslas buvo padėti žmonėms suvokti situacijos rimtumą ir suteikti lengvą postūmį pokyčių pradžiai. Kartais tiesiog reikia simbolinio žingsnio, kad suprastume – tikras bendravimas vyksta šiapus ekrano“, – teigia „Telia“ Įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.

Klasėje atrastos naujosios bendravimo galimybės

Greta Šukienė, Panevėžio Šaltinio progimnazijos 7c klasės auklėtoja, kasdien matė, kaip jos mokiniai kovoja su telefono pagunda net pamokų metu. Išgirdusi apie „Telia“ ryšio dėžę ir kampaniją, skatinančią sąmoningiau naudotis telefonais, ji nusprendė išbandyti šį sprendimą ir pasiūlyti mokiniams jį naudoti namuose. Pedagogei atrodė, kad tai gali tapti tiltu tarp mokyklos ir šeimos, kuris į problemos sprendimą įtrauktų visas suinteresuotas puses.

Iš pradžių mokiniai į iniciatyvą žiūrėjo skeptiškai – kaip į dar vieną suaugusiųjų bandymą atitraukti juos nuo technologijų. Tačiau stiprus pedagogės ryšys su vaikais padėjo „parduoti“ šią idėją ne kaip draudimą, o kaip galimybę atrasti ką nors naujo. Kiekvienas septintokas parsinešė po Ryšio dėžę namo, o apie eksperimentą buvo informuoti ir tėvai. Mokytoja tikėjosi, kad tai taps ne tik mokinio, bet ir visos šeimos iššūkiu.

Klasės valandėlių metu mokiniai pradėjo dalintis patirtimis ir netikėtai atskleidė, kad eksperimentas paveikė ne tik juos pačius. Dažnai „supakavus“ telefonus, būtent tėvai, o ne vaikai, nervingai žvilgčiodavo į dėžę, nerimaudami, ar nepraleido svarbios žinutės. Tai tapo savotišku veidrodžiu –– signalu, kad problemą turi ne tik jaunoji karta. Remiantis „Telia“ statistika, net 53 proc. paauglių mano, kad jų tėvai telefone praleidžia tiek pat arba net daugiau laiko nei jie patys.

„Pradžioje vaikai į viską žiūrėjo abejingai, bet greitai įsitraukė ir net patys stebėjosi rezultatais. Daliai šeimų eksperimentas tapo postūmiu prisiminti seniai pamirštas veiklas – stalo žaidimus, pasivaikščiojimus, tikrus pokalbius. Tačiau liūdniausias atradimas buvo tas, kad kai kuriose šeimose tėvams tiesiog pritrūksta laiko kokybiškam buvimui kartu dėl darbo krūvio. Tokiems namams Ryšio dėžė tapo ne vien simboliu, bet ir priminimu sustoti bei įvertinti prioritetus“, – pasakoja G. Šukienė.

Nuo nerimo iki įpročio

Panevėžio socialinių pokyčių centre, teikiančiame dienos socialinės globos ir socialinių dirbtuvių paslaugas žmonėms su intelekto negalia, Ryšio dėžė tapo kasdienės veiklos dalimi. Socialinė darbuotoja Irma Morkuckienė pasakoja, kad bendruomenė greitai įprato – visiems susirinkus, atsirado tradicija sudėti telefonus į dėžę ir iš jos juos išsiimti tik tada, kai tikrai reikia. Tai gali būti nebent svarbus skambutis ar greitas informacijos patikrinimas pertraukos metu.

Pradžioje daugeliui kildavo nerimas dėl galimybės ką nors praleisti. Ta nežinomybė šiek tiek kankino, nes nuolat kirbėjo mintys apie tai, kad kažkas paskambins arba teks praleisti kažką svarbaus. Lygiai taip jaučiasi didelė visuomenės dalis – net 23 proc. žmonių patiria stresą, kai telefonas beveik išsikrovęs. Tačiau laikui bėgant socialinio centro bendruomenės požiūris pasikeitė – Ryšio dėžė tapo įprastu atributu, kurio reikalingumu niekas nebeabejoja.

Irmos teigimu, Ryšio dėžės idėja pasirodė daug įdomesnė nei tiesiog pasiūlymas padėti telefonus į stalčių. Naudojant stalčių, išmaniojo atsisakymas labiau primena bausmę – būtų sunkiau save įtikinti, kad tai daroma dėl savo paties gerovės, ir atsispirti telefono tikrinimo impulsams. Tuo metu dėžė veikia kaip ryšio stiprintuvas – lengviau save nuteikti ir susitelkti į gyvą bendravimą.

„Vien tik dėžės nepakanka, Labai svarbu užtikrinti, kad žmogus turėtų ką veikti – įdomi veikla ir buvimas su kitais žmonėmis labai padeda atsispirti norui vėl paimti telefoną į rankas. Matome, kad kai žmonės turi tikslą ir jaučiasi saugiai grupėje, jiems kur kas lengviau būti čia ir dabar. Todėl Ryšio dėžė mums tapo ne tik simboliu, bet ir naudingu įrankiu, siekiant geresnių veiklos rezultatų“, – I. Morkuckienė.

Kai simbolis tampa tikru pokyčiu

Mokytojų ir socialinių darbuotojų patirtis atskleidžia svarbų dėsningumą – Ryšio dėžės sėkmė priklauso ne nuo pačios dėžės, o nuo bendruomenės noro keistis. Ten, kur žmonės jau turėjo stiprų ryšį, dėžė jį tik sustiprino. O ten, kur trūko laiko ar motyvacijos bendrauti, ji tapo priminimo ženklu apie prarastas galimybes. Problema ta, kad anot „Telia“ apklausos, 88 proc. žmonių netaiko jokių ekrano naudojimo apribojimų, nors trečdalis norėtų, o 54 proc. niekada netikrina, kiek laiko praleidžia prie ekrano.

Šie skaičiai atskleidžia, kodėl simboliniai veiksmai gali būti svarbūs. Ryšio dėžė neturi jokių stebuklingų savybių, tačiau ji veikia kaip veidrodis, padedantis suvokti esamą situaciją ir pradėti diskusiją šeimoje ar bendruomenėje. Net 96 proc. žmonių dieną pradeda nuo telefono tikrinimo, o 51 proc. lietuvių yra turėję konfliktų dėl telefono naudojimo su šeimos nariais. Todėl bet koks sprendimas, padedantis sustoti ir įvertinti situaciją, gali tapti tikro pokyčio pradžia.

„Eksperimentas parodė, kad problema kur kas gilesnė, nei daugelis norėtų pripažinti. Telefonas nėra tiesiog įrankis – jis tapo tarsi siena, kuria nevalingai atsiribojame nuo aplinkinio pasaulio, o vėliau nebežinome, kaip ją pralaužti. Ryšio dėžė padeda suvokti šį iššūkį ir suteikia galimybę daryti pirmuosius žingsnius jo įveikimo link. Taip iš naujo įprantame, kad tikras bendravimas vyksta žiūrint į akis, o ne į telefoną“, – reziumuoja „Telia“ Įvairovės ir įtraukties vadovė.