Tobulėjantys išmanieji telefonai laikui bėgent pakeičia diktafonus, skaičiuotuvus, liniuotes ar kopijavimo aparatus. Vienintelis nepakitęs dalykas mobiliuosiuose telefonuose - jo pavadinimas. Visą laiką jis ir buvo vadinamas telefonu, nors dabar būtų tiksliau jį vadinti kompiuteriu kišenėje.
„Prieš daugiau kaip 30 metų pasirodęs pirmasis išmanusis telefonas ilgainiui pakeitė ne tik kitus prietaisus, bet ir žmonių įpročius. Šiandien jis yra pagrindinis asmeninis įrenginys, atliekantis skirtingas užduotis – nuo darbo įrankių iki pramogų ar kasdienių užduočių. Daugeliu atvejų žmonės net nebesusimąsto, kad naudojasi funkcijomis, kurias anksčiau atlikdavo keli skirtingi įrenginiai“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Pasak jo, tarp tokių vis rečiau naudojamų įrenginių – kopijavimo aparatas, kurį sukūrė amerikietis Česteris Karlsonas, dar 1942 metais patentavęs fotokopijavimo technologiją.
„Šiuo metu kopijavimo aparatai vis dar stovi įmonių biuruose ir greičiausiai liūdi gaudami vis mažiau darbo. Juk išmaniuoju telefonu pasidaryti norimo dokumento kopiją ir turėti ją skaitmeniniu būdu galima žymiai greičiau. Tam ir vėl praverčia išmanusis, kurio kamera nuotrauką verčia PDF, kurį galima pasirašyti mobiliu parašu. Skenuoti dokumentus galima ne tik su programėlėmis, bet ir su dirbtinio intelekto įrankiais, pavyzdžiui, „ChatGPT“, – sako M. Rauba.
Kitas savo laiku nepakeičiamu laikytas išradimas, kuris ilgainiui neatlaikė išmaniųjų telefonų pranašumo yra diktofonas.
„Kiekvienas, kuriam bent kartą yra prireikę diktofono, puikiai supranta jo vertę – ypač kai reikia tiksliai atkurti pokalbį ar greitai įsirašyti mintis balsu. Vis dėlto šiandien retas rankoje laiko atskirą įrenginį, nes šią funkciją seniausiai perėmė išmanieji telefonai. Be to, papildomos programėlės leidžia dar daugiau – iš karto transkribuoti garso įrašą ir pateikti jį tekstu. Tai nepaprastai palengvina kai kurių profesijų, pavyzdžiui, žurnalistų darbą ir yra nepamainomas pagalbininkas žmonėms, turintiems negalią“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.
Išmanieji telefonai baigia išstumti ne tik elektroninius skaičiuotuvus, bet ir liniuotes ir net statybose ar buityje naudojamus gulsčiukus. Šiandien išmaniųjų naudotojai gali matuoti bet kurį paviršių tiesiog su išmaniuoju įrenginiu kišenėje, o paveikslą ar lentyną pakabinti idealiai pasinaudojus gulsčiuku telefone.
„Žinoma, moksleiviai vis dar turi naudoti įprastas liniuotes pamokų metu, bet išmaniųjų telefonų galimybės rodo, kaip greitai pasikeitė pasaulis ir mūsų įpročiai. Pavyzdžiui, profesionalaus lygio fotografavimui ir filmavimui jau kuris laikas visiškai pakanka telefono. Šiais laikais telefonais netgi filmuojami ištisi filmai“, – pastebi M. Rauba.
Pirmasis pilnai telefonu nufilmuotas filmas buvo 2008 metais pasirodęs Pietų Afrikos filmas „SMS Sugar Man“. Visas filmas nufilmuotas išmaniuoju telefonu „Sony Ericsson W900i“. Kiek juokinga, kad tokio išmaniųjų telefono gamintojo jau nebėra.
Anot jo, šiuo metu išmanusis telefonas gali pakeisti net įprastą televizoriaus pultelį – tiesa, jei namuose turite išmanųjį televizorių.
„Dažna problema namuose – „O kur TV pultelis?“. Daugelis televizorių gamintojų šiandien turi aplikacijas, kurios leidžia televizorių valdyti nuotoliu. Kartais viena programėle galima valdyti net kelis įrenginius, tad su išmaniuoju telefonu galima diriguoti visiems kambaryje esantiems įrenginiams“, – sako technologijų ekspertas.
„Telia“ ir „Brookfield“ sudarė ilgalaikę partnerystę, kurios tikslas stiprinti skaitmeninę nepriklausomybę Europoje ir Švedijoje ir skatinti saugų dirbtinio intelekto naudojimą. Parnerystė remiasi jau anksčiau paskelbtais „Brookfield“ tikslais investuoti iki 9,2 mlrd. eurų į dirbtinio intelekto infrastruktūrą Švedijoje.
Pagrindinis šios investicijos tikslas – užtikrinti, kad strateginiai valstybės ir verslo duomenys nenutekėtų už šalies ribų. Planuojamus statyti naujuosius DI centrus, vadinamąsias „DI gamyklas“, į vientisą ekosistemą sujungs „Telia“ nacionalinis šviesolaidinis tinklas, o visą jo valdymą į savo rankas perims specializuotas „Telia Cygate“ padalinys.
„Tai reiškia gerokai daugiau saugumo. Viskas, nuo fizinės infrastruktūros iki duomenų apdorojimo, bus valdoma vietinių IT specialistų, iš kurių kiekvienas praeis papildomas patikras dėl patikimumo. Sistema veiks pagal Švedijos teisę, todėl jautrūs duomenys liks šalies viduje. Tai leis strategiškai svarbiems sektoriams, pavyzdžiui, ligoninėms, bankams, valstybinėms institucijoms, drąsiai naudoti dirbtinį intelektą, žinant, kad jų informacija negalės pasinaudoti nedraugiškai nusiteikusios valstybės, jų hakeriai ar verslai“, – sako Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos ir technologijų vadovas.
„Telia“ turės išskirtinę teisę siūlyti rinkai ir parduoti šio projekto DI debesijos paslaugas verslo ir viešojo sektoriaus klientams Švedijoje. Tai iš esmės sustiprins Švedijos ir visos Europos skaitmeninį savarankiškumą.
Poreikį turėti nuosavą infrastruktūrą rodo ir verslo nuotaikos. „Accenture“ duomenys atskleidžia, kad net 61 proc. organizacijų keičia savo strategiją. Reaguodamos į geopolitines įtampas, bendrovės pirmenybę teikia suverenioms DI technologijoms, kurios leidžia įmonėms įgauti daugiau savarankišmumo skaitmeninėje erdvėje.
Anot „Telia“ skaitmeninės transformacijos ir technologijų vadovo, prie to prisideda ir suvokimas, kad duomenys šiandien yra vienas svarbiausių strateginių išteklių.
„Duomenys šiandien yra mūsų energija, labai svarbi žaliava. Įmonės vis dažniau vertina ne tik technologijų kainą ar greitį, bet ir tai, kur saugomi jų duomenys, kas juos valdo ir kokiai jurisdikcijai jie priklauso. Dėl to nepriklausomi DI sprendimai iškart geriau padeda verslui valdyti atsparumo rizikas ir viską, kas su tuo susiję. Kai verslas jaučia geopolitines įtampas, grįžta prie saugumo kaip svarbiausio veiksnio“, – teigia V. Domarkas
Tuo metu Lietuvoje „Telia“ taip pat stiprina savo infrastruktūrą ir prisideda prie didesnės Lietuvos skaitmeninės nepriklausomybės. Vilniaus pašonėje, Raisteniškėse, įmonė pradeda naują duomenų centro projektą, į kurį investuoja 26 mln. eurų. 2027 metų antroje pusėje veiklą pradėsiantis centras suteiks verslui galimybę svarbiausius duomenis saugoti čia pat, Lietuvoje.
„Gyvename laikotarpiu, kai fizinės valstybės sienos nebesuteikia tokio saugumo kaip anksčiau. Kibernetinė erdvė tapo ta vieta, kurioje šiuo metu susiduria daugiausia geopolitinių interesų. O kai strateginiai šalies ir verslo duomenys niekur neiškeliauja ir yra valdomi mūsų pačių, nedraugiškos jėgos praranda svertus mus šantažuoti ar daryti spaudimą“, – pabrėžia V. Domarkas.
Atėjus pavasariui daugelis tvarkosi namus, aplinką, bet dažnai pamiršta išsivalyti ir ten, kur daugiausiai praleidžia laiko - kompiuterį ir telefoną. „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė teigia, kad skaitmeninė švara ne tik įtakoja įrenginio greitį, bet tampa tvarumo klausimu.
Tyrimai rodo, kad skaitmeninėje erdvėje sukauptos informacijos kiekis kasmet sparčiai auga. Tarptautinė technologijų rinkos tyrimų bendrovė IDC 2026 m.skaičiuoja, kad pasaulinis „datasphere“ (visų sukuriamų, kopijuojamų ir saugomų duomenų kiekis) auga maždaug 20–25 proc. per metus.
Technologijų specialistai taip pat pastebi, kad atmintį išeikvoję telefonai pradeda strigti ir veikia gerokai lėčiau. Pavyzdžiui, „Google“ ir „Apple“ atkreipia dėmesį, kad sklandžiam įrenginio darbui bei atnaujinimams būtina palikti bent dalį laisvos vietos.
Pasak „Telia“ tvarumo vadovės Aurelijos Žėkienės, daugelis žmonių linkę saugoti gerokai daugiau informacijos, nei iš tiesų reikia. „Laikui bėgant mūsų telefonuose susikaupia daugybė nenaudojamų failų. Beveik nepastebėdami tampame skaitmeniniais „kaupikais“. Telefonuose dūlantys nereikalingi kadrai ar senos programėlės ne tik suvalgo įrenginio greitį, sukuria saugumo rizikų, bet ir be jokios prasmės eikvoja elektrą duomenų centruose. Tai tiesiog skaitmeninis šiukšlynas, kurio verta kuo greičiau atsikratyti“, – sako ji.
Žmonių skaitmeniniai įpročiai palieka labai apčiuopiamą pėdsaką gamtai. Skaičiuojama, kad vienas debesyse saugomas gigabaitas failų kainuoja 0,025 kg CO2e per metus. Tad ištrynus 1GB duomenų, galima sutaupytitiek energijos, kiek jos reikėtų penkis kartus įkrauti telefoną.
„Gal kai kam atrodo, kad failai lengvai plūduriuoja kažkur neapčiuopiamame debesyje, tačiau realybė kur kas žemiškesnė. Visi šie duomenys nusėda serveriuose ant žemės. Jų veikimui ir aušinimui nuolat naudojama elektra bei vanduo, todėl žmonių skaitmeniniai įpročiai palieka labai realų pėdsaką gamtai. Saugoti svarbią informaciją tikrai reikia, tačiau verta pasistengti, kad tas debesis nevirstų tiesiog skaitmeniniu sąvartynu“, – sako ji.
Būtent todėl „Telia“ kviečia pavasarinę švarą perkelti ir į virtualią erdvę. Bendrovė inicijuoja mėnesį truksiančią akciją „e.psivalom“, kurios tikslas – apsivalyti nuo skaitmeninių atliekų, atkreipti visuomenės dėmesį į atsakingus technologijų naudojimo įpročius ir tiesiog peržiūrėti savo įrenginiuose sukauptą informaciją.
Tvarką verta pradėti nuo nuotraukų galerijos, nes būtent joje dažniausiai kaupiasi didžiausias kiekis nereikalingų failų. Daugelis telefonų saugo dešimtis beveik identiškų kadrų, ekrano kopijas ar trumpalaikę informaciją, pavyzdžiui, ekrano nuotraukas iš internetinių parduotuvių. Ištrynus tokius vaizdus įrenginyje greitai atsiranda daugiau vietos, o iš tikrųjų svarbias nuotraukas galima rasti lengviau.
Ne mažiau svarbu peržiūrėti ir debesijos saugyklas bei el. pašto dėžutes. Jose dažnai lieka seni vaizdo įrašai ar nebeaktualūs darbo failai.
„Daugelis turi įprotį įrašinėti vaizdo susitikimus tiesiog dėl šventos ramybės. Nors išsaugant failą atrodo, kad jo dar tikrai prireiks, praktika rodo ką kita – prie šių įrašų beveik niekas nebegrįžta. Taip atsiranda milžiniški, niekam nereikalingi vaizdo failai, kurie metai iš metų be reikalo užima vietą“, – sako A. Žėkienė.
Anot tvarumo vadovės, norint išlaikyti skaitmeninę tvarką ilgesnį laiką, verta peržiūrėti ir telefono nustatymus. „Švara telefone išliks ilgiau, jei neleisime jame vėl prisikaupti nereikalingos informacijos. Paprasčiausias būdas tai padaryti – išjungti automatinį nuotraukų ir vaizdo įrašų išsaugojimą pokalbių programėlėse. Šie keli paprasti paspaudimai nustatymuose padės išvengti situacijos, kai įrenginio atmintis vėl netikėtai užsipildo“, – pataria A. Žėkienė.
Naujo telefono nusipirkimas ir senojo pakeitimas nauju atrodo džiugus įvykis, tačiau visą džiaugsmą anksčiau temdydavo duomenų perkėlimas. Laikui einant ir tobulėjant technologijoms šiandien visus duomenis galima perkelti be vargo labai greitai. „Telia“ įrangos priedų kategorijos vadovė Asta Aukštaitė atsako į klausimą ar užtenka vienos kavos pertraukėlės šiam procesui.
Pasak jos, nauji telefonai paprastai turi integruotas duomenų perkėlimo funkcijas, kurios leidžia sujungti seną ir naują įrenginį laidu arba belaidžiu ryšiu. Tokiu būdu į naują telefoną automatiškai perkeliami svarbiausi duomenys – kontaktai, nuotraukos, vaizdo įrašai, žinutės, kalendoriai, programėlės ir dalis nustatymų.
Net keičiant skirtingų gamintojų telefonus, procesas išlieka gana panašus. Dažniausiai užtenka įjungti naują įrenginį, pasirinkti duomenų perkėlimo funkciją ir sujungti telefonus. Tuomet vartotojas gali pasirinkti, kokį turinį nori perkelti, o sistema didžiąją dalį darbo atlieka automatiškai.
„Žmonės dažnai nustemba pamatę, kad į naują telefoną persikelia ne tik nuotraukos ar kontaktai, bet ir daug kasdien naudojamų programėlių bei net jų išdėstymas. Tai leidžia nauju įrenginiu pradėti naudotis beveik taip pat kaip senuoju“, – sako A. Aukštaitė.
Eksperimento metu paaiškėjo, kad perkėlimo trukmė labiausiai priklauso nuo telefone sukauptų duomenų kiekio. Jei nuotraukų ir vaizdo įrašų daug, procesas gali užtrukti ilgiau, tačiau svarbiausi duomenys dažniausiai persikelia gana greitai.
Jei pereinate iš „iPhone“ į „Samsung“, dažniausiai tereikia atsisiųsti programėlę „Smart Switch“. Tuomet sujungiate telefonus laidu arba belaidžiu būdu, pasirenkate duomenis ir perkėlimas prasideda automatiškai. Pereinant iš „Samsung“ į „iPhone“, procesas taip pat išlieka intuityvus – naujasis įrenginys pasiūlo naudoti „Move to iOS“ sprendimą ir žingsnis po žingsnio padeda perkelti svarbiausius duomenis.
„Net perkeliant didelį kiekį nuotraukų ir vaizdo įrašų (apie 11 GB) bei šimtus kontaktų ir kalendoriaus įrašų, pagrindiniai duomenys persikėlė per kelias minutes. Prisijungimas prie paskyrų užtruko dar šiek tiek, tad iš viso procesas truko apie 20 minučių“, – teigia A. Aukštaitė.
Nors didžioji dalis duomenų ir programėlių persikelia savarankiškai, A. Aukštaitė atkreipia dėmesį į vieną svarbią išimtį – saugumo ir bankininkystės įrankius.
„Dėl griežtų saugumo reikalavimų tokios programėlės kaip „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ automatiškai nepersikels su aktyviomis paskyromis. Jas naujame įrenginyje reikės aktyvuoti iš naujo. Todėl niekada neištrinkite senojo telefono duomenų tol, kol neįsitikinsite, kad naujajame sėkmingai veikia visos banko programėlės ir atpažinimo sistemos“, – įspėja A. Aukštaitė.
Taip pat šiek tiek laiko prireiks iš naujo atsisiųsti anksčiau naudotas programėles, prie jų prisijungti ir prisiminti slaptažodžius. Tačiau tai įprastai užtrunka neilgai ir yra paskutinis žingsnis, kuris leis pilnai persikraustyti į naują telefoną.
Eksperimentas taip pat atskleidė, kad telefono keitimas yra puiki proga vadinamajai skaitmeninei higienai. Ištrynus nenaudojamas programėles, pasikartojančias ar neryškias nuotraukas bei senus atsisiųstus failus, ne tik sutrumpės pats duomenų perkėlimo laikas, bet ir naujajame įrenginyje turėsite daugiau laisvos vietos.
„Svarbiausia prieš keičiant telefoną pasirūpinti atsargine duomenų kopija. Kai duomenys saugomi debesyje, perkėlimas į naują įrenginį tampa dar paprastesnis ir saugesnis“, – pabrėžia A. Aukštaitė.
Pasak „Telia“ atstovės, telefonų gamintojai pastaraisiais metais daug dėmesio skiria būtent šiam procesui – kad vartotojams nereikėtų nerimauti dėl sudėtingo duomenų perkėlimo. Todėl šiandien daugeliu atvejų nauju telefonu galima pradėti naudotis gerokai greičiau nei anksčiau – kartais net per tiek laiko, kiek užtrunka ramiai išgerti puodelį kavos.
„Google.org“ skiria Europai 30 mln. dolerių su tikslu tobulinti dirbtinio intelekto naudojimosi įgūdžius. Iniciatyva bus įgyvendinta bendradarbiaujant su viešuoju sektoriumi, universitetais ir darbdaviais. Mokymai pasieks ir Lietuvą.
Šiandien Rygoje vykusiame „Future of Work Forum“ renginyje „Google“ paskelbė apie „AI Works for Europe“ – tęstinę iniciatyvą, kuria siekiama bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi, darbdaviais ir universitetais, kad Europos darbuotojai ir studentai įgytų pagrindinių DI įgūdžių, reikalingų sėkmingai veikti naujoje ekonomikoje, kurioje vis svarbesnį vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas.
„Google“ paskelbė skirianti papildomus 30 mln. JAV dolerių „Google.org“ Europos DI galimybių fondui (European AI Opportunity Fund) ir naujiems ištekliams, kurie padės dviem pagrindinėms grupėms įgyti bazinių DI įgūdžių: Europos studentams, netrukus baigsiantiems studijas ir žengsiantiems į darbo rinką, bei esamiems darbuotojams, kurie jau gali pritaikyti DI savo veikloje.
Nuo 2015 metų „Google“ daugiau nei 21 milijonui europiečių, įskaitant ir lietuvius, suteikė skaitmeninių arba DI įgūdžių mokymus, o pastaruoju metu savo pastangas vis labiau sutelkia būtent į DI kompetencijas.
Per pastaruosius metus dalis naujojo „Google.org“ skirto 30 mln. JAV dolerių finansavimo buvo panaudota nevyriausybinėms organizacijoms INCO ir Chance, kurios sukūrė programą „NewFutures:AI“. Ji padės paskutinių kursų studentams įgyti praktinių DI įgūdžių ir gauti karjeros konsultacijų.
Nuo šiandien INCO ir Chance siekia bendradarbiauti bent su penkiasdešimčia Europos aukštųjų mokyklų, įskaitant ir Lietuvos mokslo įstaigas. Dėl „Google.org“ finansavimo ši programa universitetams bus nemokama. „Google“ siekia apmokyti bent 26 500 studentų Centrinėje ir Rytų Europoje bei Baltijos šalyse.
Naujos DI mokymo programos bus skirtos studentams, siekiantiems karjeros srityse, kurios, kaip parodė „Google.org“ finansuotas INCO tyrimas, artimiausiu metu vis dažniau prireiks DI kompetencijų. Tai informacinių ir ryšių technologijų, administravimo, logistikos, rinkodaros ir finansų sritys.
INCO tyrimas sujungė išsamius EBPO ir Europos Komisijos pateiktus užimtumo duomenis, interviu su daugiau nei 1500 Europos darbdavių ir jaunų darbo ieškančių žmonių bei DI analizė, apimanti 31 milijoną pradedančiųjų (entry-level) lygio darbo skelbimų ES ir Jungtinėje Karalystėje.
Tyrimas parodė, kad beveik 25 proc. pradedančiųjų pozicijų jau reikalauja DI įgūdžių, o 74 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami tinkamai kvalifikuotų kandidatų. Lietuvoje buvo išanalizuota 220 tūkst. darbo skelbimų ir nustatyta, kad 24 proc. jų jau aiškiai nurodo DI įgūdžių poreikį. Didžiausia paklausa matoma tam tikrose srityse: beveik pusė (41 proc.) skaitmeninės rinkodaros ir turinio kūrimo pozicijų jau reikalauja pradinio lygio DI kompetencijų, taip pat pastebėta, jog DI reikalavimų skaičius nuo 2023 metų patrigubėjo apskaitos ir finansų srities darbo skelbimuose.
„Google“ taip pat praneša apie „Google AI Professional Certificate“ – profesinį sertifikatą, kuris padės Lietuvos darbuotojams išmokti naudotis DI įrankiais, kuriuos darbdaviai vertina labiausiai.
Suprasdama, kad vien sukurti tokius išteklius nepakanka, „Google“ taip pat remia patikimas vietos organizacijas, kad būtų užtikrinta platesnė ir lygesnė prieiga prie mokymų. Lietuvoje „Google.org“ remia nevyriausybinę organizaciją „Talents for Tech“, kuri bendradarbiaus su kitomis vietos nevyriausybinėmis organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, ICT asociacijomis ir kitomis organizacijomis, kad pasiūlytų hibridinius mokymus ir papildomą dalyvių palaikymą.
Ši iniciatyva yra dalis visos Europos mastu vykdomos programos, pagal kurią, remiant „Google.org“, daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų gaus paramą DI įgūdžiams įgyti.
Baltijos regione pristatomas naujas projektas „Latvijos–Lietuvos tarpvalstybinės kvantinio ryšio infrastruktūros sukūrimas ir pilotinis diegimas“ (Lat-LitQN, ID Nr. 101249607). Projektas prisidės prie saugesnio nuomenų perdavimo bei stiprins skaitmeninę infrastruktūrą.
Lietuvos partnerių atstovas, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius dr. Šarūnas Grigaliūnas, dalyvavo pirmajame projekto partnerių susitikime Rygoje ir pristatė antrąjį darbo paketą, skirtą tarpvalstybinei tinklo infrastruktūrai parengti.
„Tai itin svarbi projekto dalis, nes jo metu rengiami techniniai reikalavimai tarpvalstybinei pasyviajai infrastruktūrai, vertinamas optinio tinklo parengtumas, planuojami matavimai ir formuojami saugaus eksploatavimo principai. Šie darbai sudarys pagrindą patikimai ir saugiai kvantinio ryšio jungčiai tarp Latvijos ir Lietuvos maršrute Ryga–Panevėžys–Vilnius bei tolesnei integracijai į EuroQCI infrastruktūrą“, – sako KTU prof. Š. Grigaliūnas.
„Projektas „Lat-LitQN“ tęsia bendrovės „Tet“ pastaraisiais metais vykdomus darbus kvantinio saugumo technologijų srityje. Tai neabejotinai sustiprins mūsų kompetencijas kuriant naujos kartos saugių ryšių sprendimus. Kvantinės komunikacijos technologijos atvers naujas galimybes ypač jautrių ir itin saugomų duomenų perdavimui tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Kartu su partneriais Latvijoje ir Lietuvoje kuriame pagrindą saugiai, tvariai ir tarptautiniu mastu integruotai skaitmeninei infrastruktūrai“, – sako „Tet“ Duomenų apsaugos ir IT rizikų skyriaus vadovas Uldis Lībietis.
Projekto „Lat-LitQN“ partneriai:technologijų bendrovė „Tet“, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Latvijos universiteto Matematikos ir informatikos institutas bei Europos akademinis tinklas GEANT. Projekto tikslas – sukurti ir išbandyti pirmąją tarpvalstybinę kvantinio saugumo ryšio infrastruktūros jungtį tarp Latvijos ir Lietuvos. Planuojama, kad ši saugi jungtis bus apie 300 kilometrų ilgio ir jungs Rygą, Panevėžį bei Vilnių.
Tarpvalstybinės kvantinio saugumo infrastruktūros kūrimas tęsia Latvijos partnerių jau įgyvendinto nacionalinio kvantinio saugumo tinklo plėtrą. Projekto „Lat-LitQN“ pabaigoje planuojama parengti gaires, kaip sujungti Baltijos regiono kvantinio saugumo infrastruktūrą su Lenkija ir platesniu Europos tinklu pagal „EuroQCI“ programą. Iš viso CEF programa visoje Europoje parėmė 19 naujų tarpvalstybinių projektų, o „Lat-LitQN“ paraiška pateko tarp trijų aukščiausiai įvertintų projektų.
Latvijos ir Lietuvos partneriai Baltijos regione kuria kvantinės komunikacijos sprendimus, skirtus užtikrinti saugų duomenų perdavimą sveikatos apsaugos, finansų, energetikos, valstybės ir viešajame sektoriuose, taip pat tarptautiniuose mokslinio bendradarbiavimo projektuose. Projektas „Lat-LitQN“ bus įgyvendintas iki 2028 metų pabaigos ir prisidės prie saugios bei patikimos ryšių infrastruktūros kūrimo. Projektas atitiks Europos Sąjungos skaitmeninės plėtros ir kibernetinio saugumo tikslus, taip pat stiprins inovacijų plėtrą ir regioninį bendradarbiavimą.
Autofokusiniai akiniai pasižymi realaus laiko sekimo funkcija, dėl kurio automatiškai keičiasi lęšiu optinė galia ir taip yra užtikrinamas ryškus vaizdas bet kuriuo atstumu. Tokie akiniai gali pasitarnauti milijonams žmonių, kurių regėjimas su amžiumi silpnėja.
Iš pradžių autofokusiniai akiniai gali pasirodyti kaip revoliucinė naujovė, tačiau pati idėja – akinių optinių savybių keitimas pagal poreikį – nėra visiškai nauja. Jau XVIII a. pabaigoje atsirado bifokaliniai akiniai su dviem zonomis – tolimajam ir artimajam matymui. XX a. viduryje buvo sukurti progresiniai lęšiai. Vis dėlto nei bifokaliniai, nei progresiniai lęšiai problemos iš esmės neišsprendė: akinių nešiotojui vis dar tenka žiūrėti pro tam tikrą lęšio dalį, priklausomai nuo atstumo.
Tobulėjant elektronikai ir medžiagų mokslui, imta kurti elektroninius lęšius su skystųjų kristalų sluoksniu. Apie 2011 m. bendrovė PixelOptics pristatė elektroninius akinius „emPower!“ su išmaniaisiais lęšiais, galinčiais keisti fokusą. Vis dėlto akinių valdymą turėjo atlikti pats vartotojas – paliesdamas rėmelį arba palenkdamas galvą, o optiškai aktyvi buvo tik centrinė akinių lęšių dalis.
Automatiškai fokusą keičiantys akiniai, savo išvaizda nesiskiriantys nuo įprastų akinių, yra gana naujas išradimas. Suomijos startuolio IXI kuriami akiniai pristatomi kaip pirmieji pasaulyje autofokusiniai akiniai. Dėl tokio „pirmumo“ galima ginčytis – panašių sprendimų yra siūliusi ir Japonijos bendrovė ViXion. Vis dėlto ViXion akiniai turi tik du nedidelius specialius optinius laukelius, gerokai mažesnius nei visas regos laukas. Tuo tarpu IXI gaminys atrodo kaip įprasti akiniai, kurių lęšiai užtikrina kintamą fokusą visame regos lauke, apimančiame visą akinių lęšio plotą.
IXI įkūrėjai pažymi, kad šiandien galime pasinaudoti sparčia nešiojamųjų įrenginių – išmaniųjų laikrodžių, ausinių ir išmaniųjų telefonų – pažanga. Šiuo metu jau egzistuoja pakankamai maži ir energetiškai taupūs jutikliai, procesoriai bei baterijos, apie kuriuos dar prieš penkerius metus vargiai galėjome net pagalvoti.
Norint, kad akiniai automatiškai fokusuotų vaizdą, būtina akimirksniu nustatyti, kur žmogus žiūri. Šiandien jau įmanoma į itin mažus lustus integruoti dirbtinio intelekto ar kitus išmaniuosius algoritmus, kurie realiuoju laiku apdoroja jutiklių signalus. IXI atveju pasirinktas sprendimas visiškai atsisakyti kamerų, kurios generuotų per daug duomenų – vietoj jų naudojami infraraudonųjų spindulių šaltiniai ir fotodiodų masyvai, fiksuojantys akių padėtį.
Negalima pamiršti ir medžiagų mokslo pažangos. Skystųjų kristalų lęšiai šiandien jau yra pakankamai skaidrūs, greiti ir ilgaamžiai, kad atlaikytų kasdienį naudojimą. Galiausiai viską sutalpinti į įprastus akinių rėmelius leidžia šiuolaikiniai gamybos metodai.
Autofokusinių akinių tikslas – vieni akiniai visoms situacijoms. Daugelis žmonių turi vienus akinius žiūrėti į tolį, o kitus – skaitymui ar darbui prie kompiuterio. Autofokusiniai akiniai panaikina poreikį turėti kelias poras, nes automatiškai prisitaiko tiek prie artimo, tiek prie tolimo žiūrėjimo.
Skirtingai nei tradiciniai bifokaliniai ar progresiniai lęšiai, kurie verčia naudotoją žiūrėti pro konkrečią lęšio dalį, autofokusiniuose akiniuose nėra stacionarių zonų. Visas lęšis pritaikytas žiūrėti į tolį, o prireikus matyti iš arti, tam tikra lęšio sritis, įjungus elektros srovę, pakeičia savo optinę galią.
Net ir su geriausiai pritaikytais tradiciniais akiniais ilgai skaitant ar dirbant iš arti akys pavargsta, nes jos nuolat priverstos keisti fokusą. Autofokusiniai akiniai šį krūvį galėtų sumažinti, nes jie geba keisti fokusavimo atstumą gerokai greičiau nei akių raumenys – žinoma, jei akinių kūrėjų teiginiai pasitvirtins galutinėje produkto versijoje.
Šie akiniai būtų naudingi vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems prasidėjo presbiopija (t. y. amžinė toliaregystė). Tačiau autofokusiniai akiniai galėtų būti naudingi ir aktyvų gyvenimo būdą gyvenantiems žmonėms, kurie nuolat juda, vairuoja, sportuoja ar dirba darbus, reikalaujančius greito fokusavimo tiek į tolimus, tiek į artimus objektus. Be to, apklausos rodo, kad nemaža dalis žmonių apskritai negali priprasti prie progresinių lęšių dėl siauro naudingo regos lauko ir vaizdo iškraipymų – juos vargina galvos skausmai ir svaigimas.
Galima paminėti ir jaunesnius žmones, turinčius kompleksinių regos sutrikimų. Pavyzdžiui, asmuo gali turėti ir toliaregystę, ir astigmatizmą.
Tikėtina, kad autofokusiniai akiniai, kaip produktas, bus „premium“ klasės gaminys, skirtas tiems, kurie gali sau leisti brangesnes inovacijas. Tačiau ilgainiui, technologijai pingant, jos teikiamą naudą pajus vis platesnis vartotojų ratas – praktiškai kiekvienas, kuris šiandien nešioja skirtingus akinius skirtingiems atstumams, galėtų pereiti prie patogesnio sprendimo.
Didžiausias skirtumas, lyginant su įprastais akiniais, yra tas, kad šiuos akinius reikia krauti. IXI kūrėjai nurodo, jog akiniai turės nedidelę bateriją rėmelyje, kurią reikės įkrauti kasdien, greičiausiai per naktį. Tai reiškia dar vieną įrenginį mūsų kasdien kraunamų prietaisų sąraše. Pamiršus įkrauti, kitą dieną akiniai gali nebeužtikrinti automatinio fokusavimo – tikėtina, liktų bazinis fokusas žiūrėjimui į tolį.
Įprasti akiniai gali tarnauti daugelį metų – juos tereikia retkarčiais pareguliuoti ar pakeisti lęšius. Išmaniųjų akinių atveju kyla daugiau klausimų dėl ilgaamžiškumo.
IXI teigia, kad integruota elektronika praktiškai nematoma ir neturi įtakos akinių išvaizdai. Vis dėlto bus būtinas aukštas IP apsaugos reitingas, nes akiniai turės atlaikyti smūgius, drėgmę, dulkes ir temperatūros svyravimus.
IXI produktas dar nėra gavęs CE žymos, reikalingos patekimui į Europos rinką – jį tik planuojama pateikti sertifikavimui. Gamintojams teks įrodyti, kad naudojamų infraraudonųjų spindulių intensyvumas yra saugus ir nedaro žalos akims.
Galima pagrįstai nuogąstauti, ar sistema nesuklys kritinę akimirką. Pasitikėjimas naujomis technologijomis ateina su laiku, jei jos iš tiesų veikia – prisiminkime, kad daugelis iš pradžių abejojo automobilių autopilotais ar net ABS stabdžiais, tačiau įsitikinus jų patikimumu šios sistemos tapo įprasta kasdienybės dalimi.
Iki šiol visi sukurti ar kuriami autofokusiniai akiniai nenaudoja intelektualių sistemų – jų veikimas pagrįstas aiškiai apibrėžtais algoritmais. Dėl to tokias sistemas galima tiksliai išbandyti labai įvairiose situacijose.
Svarbu ir tai, kad bazinė akinių optika yra skirta žiūrėjimui į tolį, o valdymo sistema tik laikinai modifikuoja lęšius darbui iš arti. Todėl gana nesudėtinga įgyvendinti apsaugos mechanizmus, kurie gedimo atveju užtikrintų automatinį sistemos išsijungimą, o akiniai paprasčiausiai taptų įprastais, toliui skirtais akiniais.
Sparčiai tobulėjant ir populiarėjant technologijoms ir augant jų naudojimusi visuomenėje, vis daugiau gyventojų kreipiasi į dirbtinį intelektą dėl nerimą keliančių simptomų. Keli atsakymai gali suklaidinti klientą dėl kurių, vėliau sveikata gali pablogėti. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad dirbtinis intelektas nepakeičia individualios medicininės konsultacijos.
Remiantis „OpenAI“ duomenimis, kasdien daugiau nei 40 mln. žmonių visame pasaulyje konsultuojasi su „ChatGPT“ sveikatos temomis: užduoda klausimus apie savo savijautą, sveikatos sutrikimus ar gydymo būdus.
Pasak „Northway“ šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, pats faktas, kad žmonės domisi savo sveikata ir aktyviai ieško informacijos, yra teigiamas reiškinys, tačiau egzistuoja ne vienas „bet“.
„Informuotumas ir žinios apie savo ligas ir būkles yra pozityvus dalykas. Problemos prasideda tada, kai informacija apie sveikatą priimama nekritiškai ir ja aklai tikima. Su dirbtiniu intelektu galima pasitarti, tačiau be atodairos vadovautis jo rekomendacijomis ar reikalauti, kad gydytojas jas vykdytų – negalima“, – sako V. Morozovas.
Gydytojas pažymi, kad praktikoje kasdien susiduria su pacientais, kurie atvyksta jau „pasidiagnozavę“ pagal interneto ar DI pateiktą informaciją.
„Pirminiam supratimui ir žinojimui tai nėra blogai. Kur kas didesnė problema – kai žmogus pasianalizuoja ir toliau nesiima jokių veiksmų, nusprendžia iš viso nesikreipti į gydytoją. Tada išauga rizika praleisti rimtą būklę“, – pabrėžia šeimos gydytojas.
Nors DI gali pateikti struktūruotą ir užtikrintai skambančią informaciją, jis vertina ir atsakymus formuluoja tik pagal tai, kas jam parašyta užklausoje.
„Dirbtinis intelektas neturi galimybės įvertinti paciento būklės dinamikos, nemato žmogaus, negali atlikti apžiūros ar užduoti papildomų klausimų taip, kaip tai daro gydytojas. Pacientas gali manyti, kad tam tikra informacija nėra svarbi ir jos nepaminėti, o būtent ji nustatant diagnozę ir ieškant gydymo būdų gali būti lemiama“, – nurodo V. Morozovas.
Gydytojas pateikia pavyzdį: jei vaikui atsiranda besiplečiantis paraudimas odoje ir pakyla temperatūra po erkės įkandimo, dirbtinis intelektas gali įtarti Laimo ligą ir rekomenduoti kreiptis į gydytoją. Tačiau tokia išvada remiasi tik keliais pateiktais faktais.
„Tokioje situacijoje gydytojas visų pirma tikslintų daug papildomų detalių – kiek laiko tęsiasi karščiavimas, kokia temperatūra, kaip atrodo bėrimas, kaip jaučiasi vaikas, ar atsirado kitų simptomų. Kartais būtent šie niuansai leidžia atskirti vieną ligą nuo kitos“, – sako V. Morozovas.
Jo teigimu, medicinoje svarbi ne tik bendra informacija, bet ir kontekstas, todėl keli papildomi klausimai ar paciento apžiūra gali visiškai pakeisti situacijos vertinimą.
Pasak V. Morozovo, pasitaiko realių situacijų, kai delsti ar ieškoti atsakymų internete gali būti pavojinga paciento sveikatai ar net gyvybei.
„Insultas, staigus dusulys, sąmonės praradimas, rimtos traumos – tai atvejai, kai būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Deja, pasitaiko ir kraštutinių situacijų, kai žmonės, perskaitę informaciją internete, delsia kreiptis pagalbos net esant akivaizdžiai grėsmei sveikatai“, – pažymi jis.
Gydytojas priduria, kad DI sukurtas taip, jog visuomet pateiktų atsakymą, tačiau medicinoje svarbiausia – tikslumas, o ne atsakymo greitis ar „naudingumo“ įspūdis.
Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, DI platformų populiarėjimas rodo, kad žmonės ieško greito ir patogaus sprendimo, tačiau sveikatos klausimais svarbiausia – profesionali atsakomybė ir duomenų saugumas.
„Jei savo sveikatos duomenis pateikiame technologijų bendrovei, kuri neteikia sveikatos priežiūros paslaugų, atsakomybė lieka pačiam vartotojui. Kreipiantis į gydytoją, galioja profesinis konfidencialumas ir aiški atsakomybė už sprendimus. Tai esminis skirtumas“, – sako A. Zinevičius.
Remiantis pernai „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktu reprezentatyviu gyventojų tyrimu, 9 iš 10 šalies gyventojų prireikus rinktųsi nuotolinę šeimos gydytojo konsultaciją. Ypač palankiai šias paslaugas vertina 26–35 metų amžiaus gyventojai, tarp kurių net 93 proc. nurodo, kad konsultuotųsi su gydytoju nuotoliniu būdu.
„Nuotolinės konsultacijos leidžia greitai pasiekti specialistą, gauti e. receptą, siuntimą tyrimams ar tolimesnei konsultacijai. Tai yra žymiai patikimesnė alternatyva nei remtis bendro pobūdžio informacija DI platformose ar internete“, – teigia ekspertas.
Specialistai sutaria, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas kaip pagalbinė priemonė – pavyzdžiui, padedanti pasiruošti vizitui ar suformuluoti klausimus gydytojui.
„Jei žmogus klausia, kaip pasiruošti vizitui pas specialistą ar kokie simptomai gali reikšti rimtą būklę, tai gali padėti geriau susiorientuoti. Tačiau diagnozuoti ir numatyti gydymo būdus ir medikamentus turi gydytojas“, – pabrėžia V. Morozovas.
Pasak A. Zinevičiaus, svarbiausia nepamiršti, kad technologijos gali būti įrankis, tačiau jos nepakeičia atsakingo medicininio vertinimo.
„Sveikatos klausimais greitis neturi būti svarbesnis už tikslumą. Jei kyla abejonių dėl savijautos, geriau pasirinkti profesionalią konsultaciją, ir šiandien tai galima padaryti nuotoliniu būdu“, – apibendrina ekspertas.
KTU doktorantas kuria naują. DI sistemą, kuri gali pagelbėti ūkyje. DI sistema gebės stebėti gyvūnų būklę ir praneš jeigu gyvūnui reikia gydymo.
Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) Informatikos doktorantas Arnas Nakrošis teigia, kad ši nauja sistema reikalinga, nes vis labiau atsiranda poreikis tikrinti ūkio gyvulius prevenciškai ir taip pastebėti ligas anksčiau nei pasireiškia simptomai.
„Tradiciškai gyvulių ir paukščių sveikatos būklė vertinama periodiškai, remiantis vizualine apžiūra ar pavieniais matavimais, tačiau dėl to dažnai pakitimai, lemiantys susirgimus, pastebimi per vėlai, jau pasireiškus klinikiniams simptomams ar gyvūnų produktyvumo kritimui. Naujų būdų paieška yra būtina siekiant ankstyvo, patikimo ir nuolatinio sveikatos būklės vertinimo“, – apie DI grindžiamos sistemos poreikį pasakoja A. Nakrošis.
Šiuo metu A. Nakrošis kuria algoritmus, kurie, naudodami kelis skirtingus duomenų šaltinius, pavyzdžiui, vaizdinę informaciją, gyvūnų judėjimo algoritmus ir fiziologinius signalus, gali tiksliau ir patikimiau pastebėti gyvulių ir paukščių sveikatos sutrikimus.
„Šie sprendimai leidžia sumažinti pavienių matavimų neapibrėžtumą, automatizuoti stebėjimą ir pereiti prie prevencinio gyvūnų sveikatos valdymo, kuris kritiškai svarbus tiek gyvūnų gerovei, tiek ūkių efektyvumui. Taip pat sukurti metodai turi potencialo būti pritaikyti ir kitose srityse – žmogaus sveikatos stebėsenos ar išmaniųjų aplinkų sistemose“, – teigia KTU doktorantas.
A. Nakrošio tyrimas vyksta keliais etapais – pirmiausia jis dirba su realių stebėjimų duomenimis, apimančiais skirtingus šaltinius – vaizdo, judesio, gamybinius ir fiziologinius signalus. Pasak KTU doktoranto, svarbi tyrimo dalis vyksta ne tik laboratorijoje, bet ir realiomis fermų sąlygomis, kur kai kurie davikliai turi būti įrengiami gyvūnų laikymo vietose.
„Dėl to atliekami eksperimentai fermose, siekiant nustatyti optimalią daviklių poziciją, matymo kampą ir atstumą, kad būtų gaunami patikimi duomenys. Svarbus tyrimo aspektas yra ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas su veterinarijos gydytojais. Konsultacijos su jais leidžia geriau suprasti gyvūnų elgesio ypatumus, ligų pasireiškimo kontekstą ir išskirti reikšmingiausius parametrus, turinčius didžiausią diagnostinę vertę“, – sako jis.
KTU doktorantas trečiosios pakopos studijas pasirinko ne tik dėl to, kad svarbus tyrimas, bet ir darbas su žmonėmis. Ateityje A. Nakrošis nori dirbti su studentais, dalintis patirtimi, įtraukti juos į realius tyrimus bei projektus, padėti augti jiems kaip specialistams.
„Dėstytojo darbas nėra vien tik žinių perdavimas – tai bendras kūrybinis ir mokymosi procesas. Man svarbu, kad mokslinė veikla nebūtų atitrūkusi nuo praktikos. Doktorantūra suteikia galimybę prisidėti prie realių projektų įgyvendinimo, bendradarbiauti su skirtingų sričių specialistais ir matyti, kaip tyrimų rezultatai gali būti pritaikomi už laboratorijos ribų“, – pastebi jis.
A. Nakrošis labiausiai vertina galimybę doktorantūros metu pabendrauti su įvairių sričių specialistais iš viso pasaulio. Pasak jo, tai leidžia pažvelgti į savo tyrimą iš kitų perspektyvų, kritiškiau įvertinti pasirenkamus metodus ir jų pritaikomumą.
„Dalyvavau doktorantų vasaros mokykloje Amsterdame, kurioje susibūrė studentai ir verslo atstovai iš skirtingų sričių. Ši stažuotė padėjo geriau suprasti, kokie sprendimai moksliškai įdomūs, o kurie praktiškai reikšmingi. Manau, kad tarptautinė patirtis labai svarbi, nes skatina platesnį mąstymą ir padeda kurti tyrimus, kurie yra konkurencingi tarptautiniu mastu“, – priduria KTU doktorantas.
Kauno technologijos universiteta kuriama robotinė ranka su skaitmeniniu dvyniu. Tokia technologija leis ekspermentuoti ir užtikrinti vėlesnį saugų darbą tarp roboto ir žmogaus.
„Skaitmeninis dvynys – tai virtualus roboto antrininkas, tikslus kompiuterinis modelis, atspindintis realaus objekto struktūrą, judėjimą ir veikimą. Skaitmeniniame dvynyje galima stebėti, analizuoti ir simuliuoti robotinės rankos elgseną, jos judesių trajektorijas, apkrovas bei valdymo logiką dar prieš pradedant fizinio prototipo gamybą“, – pasakoja KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) docentė dr. Sigita Urbaitė.
Pasak jos, būtent tokiai koncepcijai įgyvendinti pasirinkta robotinė ranka – vienas universaliausių, tačiau kartu ir sudėtingiausių robotikos elementų. Ji suteikia galimybę tirti judesių tikslumą, koordinaciją, mechanikos ir valdymo sistemų sąveiką bei žmogaus judesių imitavimo principus. Tokia sistema ypač tinkama skaitmeninio dvynio koncepcijai, nes jos veikimą galima aiškiai modeliuoti, analizuoti ir tiesiogiai palyginti su realiu fiziniu prototipu.
2025 m. KTU MIDF, bendradarbiaujant su viena didžiausių pasaulyje Prancūzijos 3D programinės įrangos kūrėjų „Dassault Systèmes“, buvo atidarytas Skaitmeninio modeliavimo kompetencijų centras (angl. 3DEXPERIENCE EDU Center of Excellence). Pagrindinė šio centro vizija – stiprinti skaitmeninės inžinerijos, virtualaus projektavimo ir pramonėje taikomų pažangių technologijų kompetencijas.
Centras skirtas integruoti modernias skaitmeninio modeliavimo, simuliacijos ir skaitmeninių dvynių technologijas į studijų procesą, mokslinius tyrimus ir praktinių projektų veiklas, glaudžiai siejant teorines žinias su realiais pramoniniais sprendimais. Būtent ši vizija – kurti, testuoti ir tobulinti inžinerinius sprendimus virtualioje aplinkoje dar prieš jų fizinį įgyvendinimą – tapo pagrindu ir impulsu robotinės rankos skaitmeninio dvynio projekto idėjai atsirasti.
„Džiugu, kad pavyko laimėti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Studentų tyrimai semestro metu“, kurio metu KTU MIDF Mechatronikos studijų programos antro kurso studentas Aldas Marcinkus turi galimybę įgyvendinti robotinės rankos skaitmeninio dvynio ir fizinio prototipo kūrimo projektą“, – dalijasi S. Urbaitė.
KTU studentas šio projekto metu skaitmeninį dvynį kuria naudodamas pažangią skaitmeninę platformą „3DEXPERIENCE“, kuri vienoje aplinkoje integruoja visus projektavimo, modeliavimo ir simuliacijos procesus. Tai leidžia jam efektyviai valdyti projektavimo etapą ir užtikrinti glaudų ryšį tarp skaitmeninio dvynio ir realaus prototipo.
Projektą vykdantis A. Marcinkus pasakoja, kad fizinis robotinės rankos prototipas kuriamas pasitelkiant adityviąją gamybą – 3D spausdinimą. Ši technologija leidžia greitai pagaminti ir surinkti detales, o prireikus – operatyviai koreguoti atskirus komponentus. Toks sprendimas užtikrina lankstumą ir sudaro galimybes sistemą pritaikyti tiek moksliniams tyrimams, tiek studijų procesui.
„Skaitmeninio dvynio kūrimui ir testavimui projekte naudojamas „3DEXPERIENCE“ platformos modulis „DELMIA Robotics“, kuris leidžia atlikti funkcinius ir dinaminius bandymus dar prieš pagaminant fizinį prototipą. Čia modeliuojamas roboto judėjimas, analizuojamos trajektorijos, apkrovos bei valdymo sprendimai trimatėje aplinkoje“, – aiškina jis.
Platformoje galima valdyti roboto pozicijas, apskaičiuoti grandžių greičius ir pagreičius, planuoti trajektorijas, parinkti valdiklius bei programuoti atliekamas užduotis. Visi sprendimai pirmiausia išbandomi virtualiai, taip sumažinant klaidų tikimybę ir optimizuojant fizinio modelio kūrimo procesą.
„Šiame projekte robotinė ranka neveikia autonomiškai – ji tiesiogiai atkartoja žmogaus judesius. Judesių sekimo pirštinė fiksuoja rankos padėtį ir kampus, o duomenys realiuoju laiku perduodami robotui, užtikrinant sklandų ir tikslų judesių atkūrimą“, – sako A. Marcinkus.
Jis pabrėžia, kad šiame etape dirbtinio intelekto ar savarankiško mokymosi algoritmai nenaudojami – sistema orientuota į stabilų ir patikimą valdymą. Ateityje tokie sprendimai galėtų būti plečiami pažangesnėmis funkcijomis, tačiau šio projekto prioritetas – tikslus žmogaus judesių atkartojimas ir saugus veikimas.
KTU mokslininkės S. Urbaitės teigimu, šiandien robotikos rinka yra viena sparčiausiai augančių sričių pasaulyje. Šiuolaikinėje pramonėje robotai plačiai taikomi įvairiuose gamybos sektoriuose – nuo didelio našumo automobilių kėbulų gamybos linijų iki aukšto tikslumo sprendimų aviacijos, kosmoso ir gynybos pramonėje, taip pat lengvų robotų, skirtų surinkimo ir kitoms precizinėms operacijoms atlikti.
„Ši technologija turi didžiulį potencialą ir ateityje galėtų būti pritaikoma įvairiose srityse. Viena reikšmingiausių krypčių – medicina, kur robotinės sistemos gali padėti atlikti nuotolines operacijas ar procedūras, suteikdamos gydytojams galimybę dirbti su pacientais fiziškai nebūnant toje pačioje vietoje“, – pastebi ji.
KTU studentas A. Marcinkus taip pat atkreipia dėmesį, kad kita svarbi taikymo sritis – reabilitacija, kur tokios robotinės rankos galėtų tapti moderniais terapiniais įrenginiais, padedančiais atkurti žmogaus motorikos funkcijas, stebėti paciento pažangą ir taikyti individualizuotas treniruočių programas. Kasdienėje buityje tokie sprendimai galėtų veikti kaip pagalbiniai įrenginiai žmonėms su negalia ar ribotu judrumu, suteikdami jiems daugiau savarankiškumo ir prisidėdami prie geresnės gyvenimo kokybės.
„Ši technologija reikšmingai priartina mus prie realaus žmogaus ir roboto bendradarbiavimo. Bendradarbiaujantys robotai (angl. cobots) jau šiandien taikomi įvairiose pramonės šakose, o tokie projektai kaip robotinė ranka su skaitmeniniu dvyniu dar labiau praplečia šių sprendimų galimybes“, – teigia A. Marcinkus.
Jis pažymi, kad tokios sistemos leidžia robotams ne tik vykdyti iš anksto užprogramuotas funkcijas, bet ir realiuoju laiku reaguoti į žmogaus veiksmus, juos tiksliai atkartoti bei saugiai dirbti šalia žmogaus.