Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Šiandien, spalio 24-ąją, minima Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena. Šia proga, ekspertai aptaria svarbiausias ir greičiausiai besivysčiusias technologijas šiemet.
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, aptaria 5 labiausiai šiais metais besiplėtusias technologijas.
1. 5G ryšis – jau beveik čia pat
Neabejotinai viena svarbiausių technologinių temų šiemet – 5G ryšio tinklo plėtra ir jį palaikančių įrenginių kūrimas. Nemažai pasistūmėta ir dėl šios technologijos diegimo Lietuvoje – neseniai buvo pranešta, kad 5G dažnių aukcionas turėtų būti paskelbtas jau kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Išvystytas penktosios kartos ryšys pradės naują technologinę erą ir paspartins daiktų interneto plėtrą. Jis leis spartesniu greičiu atlikti skaitmenines verslo operacijas, žiūrėti aukščiausios raiškos filmus, žaisti greitos reakcijos reikalaujančius žaidimus ir per trumpą laiką atsisiųsti net itin didelius duomenų failus.
2. Pokalbių robotai
Verta paminėti ir vis labiau prigyjančius susirašinėjimo ir pokalbių robotus (angl. Chatbots). Šie virtualūs klientų aptarnavimo asistentai dažniausiai naudojami įvairiose prekių ir paslaugų internetinėse svetainėse, socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo aplikacijose (pvz.: „Facebook Messenger“ ar „Whats App“).
Pokalbių robotai arba vadinamieji botai jau tapo kelionių, muzikos ir net medicinos konsultantais, o „Business Insider“ tyrimo duomenimis, juos kitais metais įsidiegti ketina net 80 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių. Botai veikia dirbtinio intelekto principu – su laiku jie tampa vis protingesni ir patikimesni bei geba atsakyti į vis daugiau klientų klausimų ir išspręsti daugiau jiems kylančių problemų be žmogaus įsikišimo.
3. Išmani sveikata
Kitas svarbus technologinis proveržis šiemet įvyko sveikos gyvensenos srityje – 2019 m. dar labiau išryškėjo vartotojų noras stebėti ir analizuoti savo sveikatos rodiklius ir fizinio aktyvumo būklę. Tai daryti padeda įvairūs sveikatos sekimui skirti įrenginiai, tokie kaip išmanieji laikrodžiai, apyrankės ir telefonų programėlės.
Pavyzdžiui, šį rugsėjį vykusio „Apple“ pristatymo metu naujasis gamintojo laikrodis daugiausiai buvo aptariamas kaip gerai savijautai užtikrinti skirtas įrenginys. Renginyje „Apple Watch“ pristatė ir vartotojai – vaizdo įraše pasakodami, kaip šis įrenginys jiems padėjo kritinėse situacijose, susijusiose su sveikata ar jos tyrimais. Skaičiuojama, kad kitais metais net 40 proc. visų išmaniųjų įrenginių bus naudojami sveikatos priežiūros ir sveikatinimo rinkose.
4. Dirbtinis intelektas
Neatsilieka ir dirbtinio intelekto (angl. Artificial intelligence) plėtra – jis palengvina kasdienį žmonių gyvenimą ir padeda optimizuoti savo veiklą vis įvairesniems verslams. Nuo balso asistentų „Amazon Alexa“ ar „Siri“ iki pagal panašumą sugrupuojamo paveikslėlių srauto dizaino platformoje „Pinterest“ – su dirbtiniu intelektu susiduriame kone visur.
„Forbes“ tyrimo duomenimis, per ateinančius trejus metus vidutiniškai 70 proc. vartotojų nustos lankytis prekybos centruos ir bankuose – čia šiandien dar atliekamas užduotis jie paves atlikti savo skaitmeniniams asistentams. Tuo tarpu, tame pačiame tyrime dalyvavę įvairių įmonių vadovai nurodė, jog dirbtinio intelekto sprendimus visose savo verslo paslaugose pritaikyti jie tikisi vėliausiai per ateinančius penkerius metus.
5. Išmanieji daiktai
Daiktų internetas (IoT) jau dabar tapo neatsiejama verslo, mokslo ir žmonių buities dalimi. Pradedant tarpusavyje susietais telefonais, automobiliais, šaldytuvais, robotais siurbliais ir baigiant išmaniomis miestų infrastruktūromis.
Skaičiuojama, kad šiais metais pasaulyje aktyvūs buvo net 26,6 mlrd. IoT įrenginiai, o kas sekundę prie tinklo visame pasaulyje tokių prisijungia net 127. Plečiantis išmanių produktų ir paslaugų rinkai, tampa vis aiškiau, kad nesujungti įrenginiai bei paslaugos greit praras aktualumą šiuolaikinio vartotojo gyvenime.
Šiemet „Huawei“ ir toliau didžiausią dėmesį skyrė IRT infrastruktūrai ir išmaniųjų įrenginių gamybai. Taip pat toliau buvo didinamas veiklos efektyvumas ir kokybė. Visa tai ženkliai prisidėjo prie padidėjusio veiklos ir organizacinio stabilumo bei sustiprino bendrovės pozicijas.
Prie finansinių rezultatų augimo prisidėjo sparčiai telekomunikacijų versle augantis 5G tinklų poreikis. „Huawei“ ir toliau diegė novatoriškus sprendimus kartu su pagrindiniais ryšio paslaugų teikėjais, pavyzdžiui, „5G Super Uplink“.
Bendrovė taip pat bendradarbiavo su įvairiais pramonės partneriais, norėdama sukurti sektoriaus aljansą ir inovacijų bazę 5G tinklui, kad būtų galima diegti inovacijos ir leisti telekomunikacijų bendrovėms augti.
Iki šios dienos „Huawei“ yra pasirašiusi daugiau nei 60 komercinių sutarčių su paslaugų teikėjais dėl 5G tinklo kūrimo. Taip pat rinkai pasiūlyta daugiau nei 400 tūkst. 5G „Massive MIMO“ aktyviųjų antenų. Tuo pačiu nuosekliai auga „Huawei“ optinio perdavimo, duomenų saugojimo ir perdavimo bei kitų IT produktų gamyba ir tiekimas.
Kompanija taip pat pristatė skaitmeninę platformą „Huawei Horizon“. Šis projektas buvo sukurtas remiantis technologine patirtimi. Su šios platformos pagalba „Huawei“ siekia dirbti kartu su klientais ir partneriais, kad būtų sukurtas skaitmeninio pasaulio pagrindas. Viliamasi, kad naujai užgimusi skaitmeninė pramonė gali sugeneruoti trilijonus eurų. Minėta platforma taip pat padės vystytis valstybiniam, finansinių paslaugų, energetikos bei kitiems sektoriams.
Iki 2019 m. 3-ojo ketvirčio pabaigos daugiau nei 700 miestų, 228 „Fortune Global 500“ ir 58 „Fortune Global 100“ sąrašo įmonių pasirinko „Huawei“ kaip savo skaitmeninės pertvarkos partnerį.
Kompanijos atstovai džiaugiasi, kad per paskutinįjį ketvirtį paspartėjo ir „Huawei“ debesijos paslaugų plėtra. Per šį laikotarpį buvo paskelbta nauja strategija ir išleistas greičiausias pasaulyje dirbtiniu intelektu paremtas mokymo klasteris „Atlas 900“. Rinkai taip pat buvo pristatytas paslaugų klasteris „Huawei Cloud Ascend AI“ bei 112 naujų paslaugų, kurių sklandų darbą užtikrina „Kunpeng“ ir „Ascend“ procesoriai.
Visa tai lėmė proveržį valdžios, interneto paslaugų teikėjų, automobilių ir kitose pramonės šakose. Vien „Huawei Cloud“ platforma savo sprendimams kurti ir tobulinti naudojasi 3 mln. klientų.
Kalbant apie išmaniųjų telefonų rinką, ji stabiliai augo. „Huawei“ šiemet per 9 mėn. pardavė 185 mln. vnt. išmaniųjų telefonų, t. y. 26 proc. daugiau nei per analogišką laikotarpį pernai. Bendrovės rodikliai sparčiai augo ir kitose srityse, pavyzdžiui, asmeninių bei planšetinių kompiuterių, taip pat dėvimųjų įrenginių.
3-ąjį šių metų ketvirtį rinkai buvo pristatytas išmanusis ekranas „Vision“, jungiantis unikalias programinės ir techninės įrangos naujoves bei sulaukęs teigiamų ekspertų ir naudotojų įvertinimų. Negana to, sparčiai vystėsi „Huawei“ mobiliųjų paslaugų sistema, apimanti daugiau nei 170 šalių ir regionų. Iš viso ji jau spėjo pritraukti daugiau nei 1,07 mln. registruotų klientų visame pasaulyje.
Telekomunikacijų bendrovės „Bitė“ ir „Tele2“ pasirašė susitarimą, kuriuo numatoma sukurti bendrą radijo prieigos tinklą (angl. radio access network arba RAN) Lietuvoje ir Latvijoje. Partnerystė leis paspartinti 5G tinklo diegimą bei optimizuoti abiejų bendrovių infrastruktūros priežiūrą. Bendras tinklas neturės jokios įtakos bendrovių konkurencijai siūlant prekes ir paslaugas – „Tele2“ ir „Bitė“, kaip ir iki šiol, veiks kaip visiškai savarankiškos įmonės. Dalijimasis infrastruktūra yra įprasta praktika pasaulyje ir ES – kai kuriose šalyse tai vyksta jau 18 metų.
Partnerystė bus įgyvendinama steigiant bendrą įmonę. Pastaroji pradės diegti 5G tinklą bei valdys bendrovių anksčiau sukurtą RAN tinklo (šį tinklą sudaro bazinės stotys ir antenos) infrastruktūrą. Pagrindinius tinklus (angl. core network), kuriuos sudaro komutacinės stotys ir kita kritinė įranga, įmonės ir toliau valdys atskirai.
Susitarimą pasirašiusios bendrovės tikisi, kad 5G tinklą įdiegti bendromis jėgomis pavyks kur kas greičiau nei projektą plėtojant pavieniui. Tokiu būdu tikimasi prisidėti prie spartesnės skaitmeninės ekonomikos plėtros Lietuvoje ir Latvijoje.
„Bitė“ ir „Tele2“ planuoja bendrą tinklą sukurti palaipsniui 2021–2023 metais ir šį procesą užbaigti iki 2023 metų pabaigos. Iki 2021 metų vyks planavimo ir pasirengimo darbai.
„Bendradarbiavimas neapsiribos efektyvesne tinklo priežiūra ir plėtra – jis skirtas realizuoti mūsų ilgo laikotarpio ambicijas. Mes norime, kad Lietuvos gyventojai džiaugtųsi greitu ir kokybišku ryšiu. Dalijimasis tinklu yra populiarus būdas pagreitinti 5G ir kitų modernių technologijų plėtojimą, daryti tai efektyviau ir didesnėmis apimtimis. O tikrieji laimėtojai bus klientai, kuriems atiteks prieiga prie didžiausio mobiliojo ryšio tinklo“, – sakė „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.
Susitarimą paskatino teigiama patirtis, kurią sukaupė kitų šalių operatoriai, įgyvendinę panašius projektus. Aktyvus dalijimasis tinklu nieko nebestebina – pasaulyje esama maždaug 100 panašių projektų, vien Europoje jų priskaičiuojama 40. Pavyzdžiui, „Tele2“ ir „Telenor“ dalijasi tinklu Švedijoje, „Orange“ ir „T-Mobile“ Lenkijoje, DNA ir „Telia“ Suomijoje, SFR ir „Bouyuges Telecom“ Prancūzijoje, „Vodafone“ ir „Nova“ Islandijoje.
„Svarbiausias partnerystės tikslas – paspartinti 5G tinklo pagrindu veikiančių „Bitės“ paslaugų kūrimą, galimybes klientams greičiau pasiūlyti mobiliosios televizijos, spartesnio interneto bei daiktų interneto sprendimus. Bendras tinklas užtikrins geresnę paslaugų kokybę, platesnę aprėptį ir didesnę talpą nei atskiri tinklai. Bendradarbiavimas taip pat leis efektyviau išnaudoti resursus ir labiau tausoti aplinką“, - pažymėjo „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys.
Telekomunikacijų bendrovės skaičiuoja reikšmingus efektyvumo pokyčius dalijantis tinklo infrastruktūra. Pavyzdžiui, bendrame tinkle sukuriamas 30-60 proc. didesnis duomenų srauto pralaidumas, partnerystė taip pat teigiamai veikia aplinką, nes mažėja išteklių vartojimas – vien elektros energijos suvartojama apie 20 proc. mažiau.
„Bitė“ ir „Tele2“ valdys po 50 procentų bendros Lietuvoje ir Latvijoje veiksiančios įmonės akcijų.
JAV pasigirdę kaltinimai dėl neva nesaugios „Huawei“ 5G ryšio įrangos nėra tikslūs – tą patvirtino didžiosios Europos valstybės Italija, Prancūzija bei Vokietija. Jų vyriausybių atstovai praėjusią savaitę užtikrino, jog visa šiuo metu rinkai tiekiama 5G įranga yra saugi ir jokioms įmonėms nebus taikomi konkurencijos ribojimai.
Įrodymų apie „backdoor“ nėra
Ketinimai apriboti kai kurių 5G ryšio įrangos tiekėjų veiklą pasigirdo pasklidus gandams apie neva nesaugią įrangą, kurioje paliktos informaciją trečiosioms šalims nutekinančios vadinamosios galinės durys (angl. „backdoor“). Daugiausia gandų buvo nukreipta į didžiausią telekomunikacijos įrangos tiekėją visame pasaulyje – „Huawei“.
Atlikus daugybę tiek ryšio operatorių, tiek vyriausybių inicijuotų nepriklausomų tyrimų nustatyta, jog šiuo metu naudojama 5G įranga yra visiškai saugi ir neperduoda jokios informacijos trečiosioms šalims.
Prancūzijos Senatas praėjusį trečiadienį atmetė paskutinę minutę pateiktus pasiūlymus sugriežtinti telekomunikacijų įrangos tiekėjų patikras. Jeigu analogiški pasiūlymai būtų priimti, jie, teigiama, apsunkintų mobiliojo ryšio operatorių kaip „Orange“ ar „O2“ derybas su potencialiais 5G ryšio įrangos tiekėjais. Operatoriai, norėdami įsigyti ir naudoti kai kurių gamintojų įrangą, būtų turėję gauti oficialų vyriausybės patvirtinimą.
Panašios kalbos sklandė ir Italijoje, tačiau šios šalies pramonės ministras jas paneigė. Anot jo, Italija neketina riboti jokių bendrovių galimybių tiekti 5G ryšio įrangą.
„Nacionalinis saugumas yra prioritetas ir tik jeigu atsirastų bet kokių kritiškai svarbių klausimų – kurių šiuo metu nėra – ministerija spręstų, ar reikia imtis tolimesnių veiksmų“, – šaltinį Italijos vyriausybėje praėjusį ketvirtadienį citavo šios šalies dienraštis „La Stampa“.
Gandai apie galimą kai kurių 5G įrangos tiekėjų ignoravimą sklandė ir Vokietijoje. Šios šalies leidinys „Handesblatt“ patvirtino, kad praėjusį trečiadienį susitikę vyriausybės atstovai bei kanclerė Angela Merkel nutarė dėti pastangas stiprinant ryšio saugumą, tačiau nesiimti jokių konkurencijos ribojimo veiksmų.
Prioritetas – saugumas
Pasauliui stovint ant ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčio, svarbiausia jos dalis – 5G interneto ryšys – jau testuojamas įvairiose šalyse, pamažu atsiranda tokią spartą mobiliesiems ir kitiems įrenginiams perduoti galinčios stotelės. Infrastruktūra šioje srityje žengia greičiau nei vartotojai, mat 5G ryšio spartą palaikančių telefonų ar planšečių parduotuvėse dar nėra.
5G ryšys jungtų ne tik žmones, jų išmaniuosius telefonus ar kompiuterius, bet ir kur kas didesnius prietaisus – automobilius, gamyklas, eismo valdymo sistemas ir daug kitų. Todėl vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria šios industrijos plėtotojai – saugumas.
Europoje šiai sričiai skiriamas ypač didelis dėmesys – telekomunikacijų operatoriams renkantis specifinę įrangą dalyvauja ir šalių vyriausybės, kurių tikslas yra užtikrinti, jog ryšio įrangos tiekėjai būtų maksimaliai patikimi, o patys įrenginiai neturėtų vadinamųjų galinių durų (angl. „backdoor“). Tokiu trumpiniu vadinamas programinės įrangos kodas, perduodantis galimai jautrią informaciją trečiosioms šalims.
Įvairios Europos organizacijos yra atlikusios detalius tyrimus ieškant tyčinių „backdoor“ spragų kone visiems potencialiems ryšio įrangos tiekėjams. Ypač didelis dėmesys skiriamas tiems tiekėjams, kurių įranga operatoriai naudojasi jau dabar. Pavyzdžiui, „Huawei“ 5G ryšio stoteles ir kitą įrangą naudoja ne tik operatoriai iš anksčiau minėtų trijų valstybių, bet ir Lietuvos.
Po daugybės nuodugnių patikrinimų buvo konstatuota, jog dabartinė naudojama 5G įranga yra visiškai saugi. „Huawei“, kaip didžiausias tokios įrangos tiekėjas, savo lėšomis įrengė nepriklausomas kibernetinio saugumo tyrimų laboratorijas Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijoje. Analogišką laboratoriją planuojama įrengti ir Lenkijoje.