Naujos kartos 5G mobilusis ryšys jau žengia į Lietuvą, tad vartotojams naudinga žinoti, kaip veikia ši technologija. Fizikos mokslų daktaro E. Stankevičiaus teigimu, 5G ryšys nėra revoliucija – iš esmės, tai gerokai patobulinta 4G ryšio versija. Specialistas paprastai aiškina, kaip veiks naujasis ryšys ir kokias naudas tai užtikrins žmonėms bei verslui.

„5G veikia radijo bangomis, kaip ir kiti kasdienėje aplinkoje dažnai sutinkami įrenginiai – mobilieji telefonai, televizijos ir radijo stotys, pareigūnų naudojamos racijos, bevieliai maršrutizatoriai ir apsaugos sistemos, palydoviniai tinklai, meteorologiniai ir oro uostuose esantys radarai, radijo navigacijos sistemos, įvairūs nuotolinio valdymo įrenginiai ir daugelis kitų. 5G ryšys ne tik padidins duomenų siuntimo spartą, užtikrins didesnį tinklų pralaidumą ir patikimumą, bet ir gerokai sumažins ryšio delsą. Su 5G žadamas ir daiktų interneto proveržis. 5G bus pritaikomas sveikatos, transporto, energetikos, aplinkosaugos, prekybos, robotikos, industrijos 4.0 ir autonominių automobilių infrastruktūroje“, – aiškina dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas. 

5G ryšio veikime – nieko mistiško

Ekspertas teigia, kad 5G ryšio veikime nėra nieko mistiško – jis veikia kaip įprastas radijo ryšių tinklas, kuomet du įrenginiai perduoda duomenis vienas kitam. Specialistas sako, kad naujojo ryšio veikimas yra panašus į prieš tai buvusiųjų, nes 5G ryšio diegimui naudojami tie patys dažniai, kuriuose prieš tai ilgą laiką veikė analoginė ar skaitmeninė televizija.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad visos šiuo metu plačiai naudojamos mobiliojo ryšio technologijos (2G, 3G, 4G, 5G) yra nejonizuojančio poveikio – ryšys nėra pakankamai stiprus, kad galėtų kaip nors paveikti organizmą ar daryti įtaką sveikatai. Tuo tarpu saulės šviesa taip pat yra elektromagnetinės bangos, tačiau jų poveikis žymiai stipresnis nei radijo bangų ir saulės poveikio dažnas žmogus nesureikšmina – ilgiau būnant saulėje paraudonuoja oda. Didžiausią įtaką žmogui gali daryti jonizuojančios bangos – ultravioletiniai, rentgeno ir gama spinduliai – šios bangos nėra naudojamos mobiliojo ryšio tinkluose“, – tikina jis.

Laikomasi visų saugumo reikalavimų

Pasak specialisto, mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“, plėsdamas mobiliojo ryšio tinklą ir diegdamas bazines stotis, laikosi visų saugumo reikalavimų, kurie galioja Lietuvos Respublikoje. Jo teigimu, visiems radijo ryšio įrenginiams galioja Lietuvos Respublikos higienos normos, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) kiekvienais metais visoje Lietuvoje atlieka periodinę kontrolę ir matuoja elektromagnetinio lauko (radijo bangų) spinduliavimo lygius.

„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimų rezultatai rodo, kad radijo bangos neturi neigiamo poveikio sveikatai, kai neviršijama maksimali leidžiama norma. Verta paminėti ir tai, kad montuojamos mobiliojo ryšio antenos beveik nespinduliuoja radijo bangų į apačią. Taigi, stovint po mobiliojo ryšio antena, radijo bangos yra stipriai slopinamos, o radijo bangoms tolstant nuo stoties jos irgi greitai slopsta – taip užtikrinamas saugumas visoje zonoje aplink stotį“, – tikina dr. E. Stankevičius.

Kilę mitai neturi mokslinio pagrindimo

Specialisto nestebina tai, kad sklando daugybė gandų dėl naujos kartos 5G ryšio poveikio, kadangi tai nauja technologija, kuri atneša pokyčių. Jis aiškina, kad sklandančius teiginius paneigė ne tik įvairių šalių mokslininkai, bet ir PSO ekspertai.

„Anksčiau sklandė gandai, kad 5G gali trikdyti paukščius, ar kelti įvairius sveikatos sutrikimus žmonėms. Moksliniai tyrimai rodo, kad visos mobiliojo ryšio technologijos yra nejonizuojančiojo poveikio ir nėra pakankamai stiprios, kad galėtų̨ daryti neigiamą įtaką sveikatai, kol neviršijama nustatyta maksimali leidžiama norma. Oficialioje PSO svetainėje skelbiama, kad iki šios dienos yra atlikta daug tyrimų ir joks neigiamas poveikis sveikatai, susijęs su mobiliojo ryšio technologijomis (2G, 3G, 4G, 5G), užfiksuotas nebuvo“, – aiškina jis.

Naudą pajaus visi

Dr. E. Stankevičius tikina, kad 700 MHz dažniai užtikrins platų 5G ryšio technologijos padengimą, o 3500 MHz dažnių spektro blokas leis vartotojams pajausti didesnę greitaveiką, mažesnę delsą ir galimybę perduoti didesnius duomenų kiekius. Pasak jo, verslus pasieks ir papildomos naudos, kaip 5G tinklo dalijimas (angl. „slicing“), kuris skirtas atskiriems poreikiams patenkinti.

„Naujos kartos ryšio privalumus pajausime daugelyje sričių: mūsų lauks ne tik autonominiai automobiliai, daiktų internetas, bet ir nuotolinis įrenginių valdymas bei žaidimų industrijos proveržis. 5G paskatins naujų aplikacijų kūrimą mobiliam tinklui, suteiks galimybę apsilankyti pas gydytoją vaizdo konferencijos būdu ar nuotoliniu būdu stebėti sveikatos parametrus. Pokyčius pajausime ir transporto judėjimo reguliavimo, viešojo saugumo, virtualios bei papildytos realybės sektoriuose. Tikimasi, kad 5G plėtra turės teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, pastūmės technologinį proveržį ir atvers plačias galimybes naujiems skaitmeniniams verslo modeliams“, – technologijos naudą akcentuoja jis.

Lietuvoje pasibaigę 5G dažnių aukcionai davė startą didelės apimties technologijos plėtrai ir skatina aktyviai ruoštis naujos kartos mobiliojo ryšio erai. Daugelis jau žino, jog 5G suteiks akimirksninę interneto spartą ir talpą, tačiau kai kurių svarbių penktos kartos tinklo galimybių didelė dalis žmonių dar gerai nežino.  Viena jų – geresnės sveikatos priežiūra, su tuo 5G sieja vos trečdalis Lietuvos gyventojų, rodo „Telia“ užsakymu atlikta apklausa.

„Žmonėms kol kas sunku rasti ryšį tarp naujos kartos mobiliojo ryšio ir medicinos. Vis dėlto, tokių 5G pritaikymo pavyzdžių – apstu. 5G ryšiu aprūpinti greitosios medicinos pagalbos automobiliai gali perduoti didžiulius kiekius duomenų apie ligonio sveikatą jo laukiančioms gydytojų komandoms, nuotoliniu būdu valdomi robotai-chirurgai, visavertės nuotolinės gydytojų konsultacijos, sveikatos būklę stebintys davikliai ir sveikatos priežiūros decentralizavimas jau gretai žmonėms leis gauti visiškai naujos kartos medicinos paslaugas“, – sako „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Pandemijos suteikta paspirtis

Pasak S. Tilindžio, itin spartaus ir patikimo interneto ryšio poreikis šiuolaikinėje vis labiau besiskaitmenizuojančioje medicinoje juntamas jau gana ilgai, todėl įvairūs 5G paremti šios srities sprendimai pradėti vystyti šiam ryšiui dar tik žengiant pirmuosius žingsnius. Galbūt nemažai jų vis dar nebūtų peržengę uždarų laboratorijos durų, jei ne pasaulį pastaraisiais metais supurčiusi pandemija, suteikusi progą kūrybingai pritaikyti naujausias technologijas.

„Vienas paprasčiausių ir efektyviausių 5G pritaikymo medicinoje pavyzdžių – įvairiose šalyse dėl itin didelio iškvietimų skaičiaus pradėti testuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliai, aprūpinti vaizdą realiu laiku ligoninei transliuojančiomis 4K kameromis ir papildytos realybės akiniais ar išmaniosiomis pirštinėmis. Tokia įranga leidžia ligoninės personalui iš anksto gauti paciento gyvybinių rodiklių duomenis, atlikti vizualią apžiūrą ir tinkamai pasiruošti jo atvykimui. Taip pat esant poreikiui, ligoninės gydytojai balsu arba pateikdami instrukcijas išplėstos realybės akiniuose ar išmaniosiose pirštinėse gali instruktuoti ekipažo paramedikus, kad jie specializuotą pagalbą pradėtų teikti dar prieš pasiekiant gydymo įstaigą“, – pasakoja pašnekovas.

Kita problema, kuriai spręsti taip pat pasitelktas 5G – užsikrėtimo baimė. Kaip įmanoma labiau siekdamos apriboti nebūtiną lankymąsi gydymo įstaigose, dauguma valstybių, įskaitant Lietuvą, COVID-19 protrūkį išnaudojo kaip paspirtį greičiau reglamentuoti nuotolines gydytojo konsultacijas. 5G prisidėjo prie sklandžios telekonferencijos patirties užtikrinimo ypač tose vietovėse, kuriose prieš tai buvęs ryšys iki tol negalėjo garantuoti nieko panašaus.

Ligoninių transformacija

„Telia“ išmaniųjų technologijų ekspertas svarsto, jog priešingai, nei daugelis įsivaizduoja, 5G neturėtų apsiriboti vien įvairių šiandieninių medicininių procesų efektyvumo didinimu ar supaprastinimu. Šis ryšys turėtų inicijuoti tektoninius lūžius ligoninės sampratoje ir ligų diagnostikoje, gydymo įstaigas paversdamas didžiuliais duomenų centrais, kuriuose praktiškai sunku išvysti baltą chalatą dėvintį gydytoją.

„Visų pirma, 5G paskatins visišką gydymo įstaigų skaitmenizaciją ir visų pacientų duomenų perkėlimą į debesijos saugyklas, eliminuojant bet kokius popierinius dokumentus. Penktos kartos tinklo galimybės skirtingoms ligoninėms leis šia informacija saugiai keistis akimirksniu ir be apribojimų, kas pagerins suteikiamų paslaugų kokybę. Be to, tokios didelės apimties duomenų bazės patalpinimas debesijoje leis lengviau šią informaciją apdoroti ir panaudoti dirbtinio intelekto (DI) treniravimui, moksliniams tyrimams bei naujų gydymo praktikų paieškai. Dėl šios priežasties labai tikėtina, kad ateityje gydytojo darbas priartės prie duomenų mokslininko“, – prognozuoja S. Tilindis.

Specialistas taip pat mano, jog ateityje ligoninėse pradėti diegti vidiniai 5G tinklai padės vis daugiau šių įstaigų darbo patikėti DI ir robotams. Daugybė šiuo metu vystomų automatizuotos DI radiologinių vaizdų analizės startuolių leidžia tikėtis, kad po keleto metų rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo atsakymą gausime ne po kelių dienų, bet iškart – vos pasibaigus tyrimui.

Sveikatos priežiūros decentralizacija

Vis dėlto, pašnekovo nuomone, didžiausia 5G sveikatos apsaugos sistemai suteikiama nauda pasireikš paslaugų prieinamumo gerinimu. Vakarų pasaulio valstybėse šiuo metu stebima tendencija, kad mažesnės ir šalies periferijoje esančios gydymo įstaigos yra uždaromos, paslaugų teikimą centralizuojant didesnėse miestų ligoninėse. Nors taip taupomos sveikatos apsaugos sistemos lėšos, vyresniems ir atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims tampa kur kas sunkiau patekti pas specialistą bei gauti net ir elementarias medicinines paslaugas.

„5G padėtų šią problemą spręsti, panaikindamas geografinę atskirtį. Pasitelkdami šį ryšį ir įvairius pacientų dėvimus įrenginius, gydytojai galėtų nuotoliniu būdu konsultuoti ir sekti būklę, žmonėms neiškėlus kojos iš namų. Tuo metu įvairūs kiti 5G sprendimai, automatizuojantys diagnozės nustatymą ir suteikiantys galimybę įvairias medicinines procedūras atlikti nuotoliniu būdu labiau patyrusiems specialistams iš kitų miestų ar net šalių, galėtų padėti išlaikyti dabartines mažąsias ligonines neuždarytas, jose paliekant minimalų darbuotojų skaičių. Visa tai leistų visiems gyventojams džiaugtis vienoda medicinos paslaugų kokybe ir jų prieinamumu, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, – apibendrina „Telia“ ekspertas S. Tilindis.

„Telia“ užsakymu KOG instituto atliktu vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 18 – 65 m. Lietuvos gyventojai.

Lietuvoje tik vykstant 5G ryšio komerciniams aukcionams, naujausia ryšio technologija pradeda užkariauti pasaulį. Naujausi „Ericsson Mobility Report“ tyrimo duomenys rodo, kad 5G plėtra vyksta daug greičiau, nei tikėtasi, o 2027 metais 5G bus pasiekiamas trims ketvirtadaliams planetos gyventojų. 

„Kalbėdami apie 5G, jį iki šiol įsivaizduojame kaip labai pažangią, bet dar kol kas tolimą ir labai ribotai prieinamą technologiją. Visgi naujausia statistika rodo visai ką kita – 5G jau pasiekiamas ketvirtadalyje pasaulio, o 2027 m. juo naudotis galės didžioji populiacijos dalis. Deja, pasauliniame 5G plėtros kontekste Rytų Europos regionas šiek tiek atsilieka, todėl 5G pikas Lietuvoje prognozuojamas tik po poros metų“, – tyrimą komentuoja „Telia“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. 

Įspūdingi plėtros tempai

Anot „Ericsson“ tyrėjų, šiuo metu pasaulyje veikia 210 komercinių 5G tinklų, kurių aprėptis jau 2021 m. pabaigoje atvėrė galimybę 25 proc. pasaulio populiacijos pasinaudoti šio ryšio galimybėmis. Palyginimui, tokį patį rezultatą 4G nuo savo starto pasiekė 18 mėnesių vėliau, todėl 5G pelnytai galima vadinti sparčiausiai diegiama mobiliojo ryšio technologija istorijoje. Skaičiuojama, jog 2027 m. ji bus išplėtota tiek, kad 5G bus pasiekiamas 3 iš 4 planetos gyventojų.

„Tokie 5G populiarėjimo tempai yra ganėtinai stebinantys turint galvoje, jog penktos kartos tinklo plėtrai reikalingos kur kas didesnės investicijos, nei 4G. Brangesnė ne tik pati įranga, tačiau dėl našesnių, bet prasčiau kliūtis įveikiančių dažnių, reikalinga įrengti ir reikšmingai daugiau antenų. Kita vertus, 5G vystymuisi pagreičio neabejotinai suteikė per pandemiją išaugusi kokybiško ryšio paklausa bei tai, kad žmonės mobiliaisiais įrenginiais naudojasi kur kas daugiau, nei prieš dešimtmetį“, – aiškina A. Šemeškevičius.

Pastaruosius faktus patvirtina ir „Ericsson“ patiekiama statistika. Nuo pirmojo 2020 m. ketvirčio iki to paties šių metų laikotarpio mobiliųjų įrenginių sugeneruotas duomenų srautas pasauliniame tinkle spėjo padvigubėti. Tuo metu šiųmečius skaičius lyginant su 2015 m., skirtumas dar įspūdingesnis ir siekia net 20 kartų. Taip pat pastebėta, jog pasaulyje smarkiai auga vartotojų sunaudojamas mobiliųjų duomenų kiekis. Skaičiuojama, kad 2022 m. pabaigoje jis vidutiniškai viršys 15 GB per mėnesį.

5G senesnes ryšio kartas stumia į išnykimą

Vakarų Europoje ir kituose regionuose, kur 5G plėtra vyksta itin sparčiai ir šiuo tinklu naudojasi reikšminga gyventojų dalis, mokslininkai pastebėjo ir kitą tendenciją – siekį išjungti senesnių ryšio kartų įrangą. Kadangi 4G vis dar veikia didesnėje teritorijoje ir yra antras pagal modernumą, apie jo panaikinimą dar kol kas nekalbama, tačiau ne vieną dešimtmetį skaičiuojančių 2G ir 3G ateitis darosi vis labiau miglota.

Didžiausias Šveicarijos mobiliojo ryšio tiekėjas pernai buvo vienas pirmųjų pasaulyje 2G oficialiai palydėjęs užtarnauto poilsio, o 2025 m. to paties likimo šioje šalyje turėtų sulaukti ir 3G. Šiomis pėdomis, tik priešinga tvarka, jau pasekė ar ketina pasekti ir dauguma kitų šalių, įskaitant Vokietiją, Čekiją ir Norvegiją.

„Telia“ taip pat neatsilieka nuo šių tendencijų ir pirmoji Lietuvoje 3G technologiją išjungs dar iki šių metų pabaigos. Tai leis padidinti 4G ir 5G tenkantį ryšio spektrą bei taip smarkiai pagerinti jų spartą ir veikimo kokybę. 2G ryšio išjungti dar kol kas neplanuojame, kadangi jį vis dar naudoja daug paprastesnių elektronikos įrenginių, tokių kaip namų ir automobilių apsaugos sistemos, įvairūs jutikliai ar automatiniai vartai. Be to, jo išjungimas nepadėtų reikšmingai pagerinti 5G veikimo“, – atskleidžia ekspertas.

 5G plėtra Lietuvoje vėluoja

Kaip pastebi tyrimo autoriai, Rytų Europoje naujų technologijų įsitvirtinimas bei jų vartotojų skaičiaus augimas vyksta lėčiau, nei Vakaruose, todėl Lietuvoje ir kitose šio regiono šalyse 4G turėtų išlikti dominuojančia ryšio karta bent jau iki 2024 m., kada prognozuojamas didžiausias 5G augimas.

Viena priežasčių, kodėl 5G kontekste atsiliekame nuo kitų šalių, pasak „Ericsson“, yra vartotojų vengimas rinktis brangesnius paslaugų planus, tačiau už ją neabejotinai svarbesnė – užsitęsę dažnių diapazono dalybų procesai. Kadangi Lietuvos kaimynystėje esanti Rusija vieną iš 5G dažnių juostų naudoja karinėms reikmėms, ilgą laiką dėl jos vykusios derybos 5G plėtrą reikšmingai pavėlino.

„2018 m. pradėję testuoti 5G ryšį buvome ne tik pirmieji Lietuvoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje, tačiau dėl užsitęsusių biurokratinių procedūrų komerciniais dažniais 5G Vilniuje pradėjome tiekti tik šių metų pradžioje. Tačiau gegužės pabaigoje Lietuvoje prasidėjęs 5G aukcionas, ​​kuriame varžomasi dėl trijų 700 MHz radijo dažnių blokų, kartu su liepą prasidėjusiu 3,5 GHz juostos dažnių aukcionu leidžia daryti prielaidą, kad jau netrukus ši technologija veiks ir didžiojoje Lietuvos dalyje“, – viliasi „Telia“ Technologijų vadovas A. Šemeškevičius. 

Interneto bendrovė „Mezon“ šiandien startuoja su 5G ryšio technologija. Lietuvos centre įsikūręs miestas tapo pirmuoju šalyje, padengtu 5G ryšiu. Klientai Jonavoje jau gali mėgautis itin sparčiu namų internetu ir naujos kartos namų televizija. 

Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kitose moderniose valstybėse įsitvirtino ne viena pažangi ryšio technologija. Be išmanių sprendimų vis sunkiau įsivaizduojami ne tik atskirų žmonių, bet ir šiuolaikinių visuomenių gyvenimai. Kokios penkios interneto technologijos jau šiandien keičia pasaulį?

„Internetas su savo naujovėmis yra ne tik sparčiai tobulėjanti, bet ir viena įtakingiausių sričių. Neretai tik kaip atrodys miestai, namai, medicina, žemės ūkis, pramogos, laisvalaikis. Internetas daro milžinišką įtaką praktiškai visiems sektoriams ir sunku įsivaizduoti kitą įrankį, nuo kurio taip stipriai priklausytų ateitis“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas.

5G ryšys lems naujus išradimus

Šiemet mūsų šalyje turėtų startuoti komercinis naujosios kartos 5G ryšys, tūkstantį kartų greitesnis už šiuo metu moderniausią technologiją 4G. Dėl šios naujovės tikimasi palengvinti sunkius žmonių darbus, pavyzdžiui, optimaliausiu laiku laistyti užsėtus plotus, šienauti žolę ten, kur ji maistingiausia, netgi su specialiais 5G ryšio antkakliais stebėti gyvulių sveikatą ir žinoti, ką jie valgo, kaip miega.

„Vienas svarbiausių 5G parametrų yra ryšio delsa. Tai laikas, kai signalas keliauja iš įrenginio iki bazinės stoties ir atgal. Dėl keliasdešimt kartų mažesnės 5G delsos turėtų įvykti proveržis medicinos srityje, pavyzdžiui diagnozuojant ligas ar atliekant chirurgines operacijas nuotoliniu būdu. Į gatves išriedės save vairuojantys autonominiai automobiliai, kurie neturės vairo, stabdžių ir akseleratoriaus pedalų. 5G smarkiai padidins esamų įrenginių potencialą ir netgi leis atsirasti naujiems išradimams, kurie dar nesugalvoti“, – įsitikinęs G. Butėnas.

Miestų gerovei – išmanūs sprendimai

Šiandien Lietuvoje veikia dvi visiškai naujos ir pažangios daiktų interneto technologijos – NB-IoT (angl. „Narrowband Internet of Things“) ir LTE CAT-M (angl. „Long Term Evolution“). Jos skirtos išmaniojo miesto sprendimams ir jau perduoda duomenis iš išmaniųjų vandens ir elektros skaitiklių. Jų šviesi ateitis regima įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, stebint dirvožemio drėgmę, sekant krovininius vilkikus ar parkuojant automobilius.

„Siaurajuostis daiktų internetas veikia tokiose vietose, kuriose įprastai neveikia mobilusis ryšys, pavyzdžiui, giliai po žeme. Anksčiau trys „Vilniaus vandenų“ darbuotojų brigados fiziškai leisdavosi į šulinius ir rankiniu būdu surinkdavo skaitiklių duomenis. Šiandien daiktų internetas tokį matavimą, kuris kelia pavojų darbuotojų sveikatai, paverčia istorija. Šis ryšys atsiras ir šiukšlių konteineriuose, apie kurių užsipildymą kaipmat praneš tvarkytojams, todėl nebeliks perpildytų konteinerių“, – tvirtina „Bitės“ technologijų vadovas.

Vienas numeris laikrodžiui ir telefonui

Pasaulyje populiarėjanti eSIM technologija yra virtuali SIM kortelė, integruojama į įrenginį, pavyzdžiui, išmanųjį „Samsung Galaxy“ laikrodį. Nors nereikia įdėti jos patiems, tačiau eSIM veikia kaip įprasta SIM kortelė ir leidžia naudotis visomis mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis – skambinti, siųsti SMS žinutes, naršyti internete. Laikrodis su eSIM atlieka visas telefono funkcijas, o vienas didžiausių technologijos privalumų – tiek laikrodis, tiek mobilusis veikia pagal vieną telefono numerį.

„Su tokiu laikrodžiu galima atsiliepti ar skambinti net, jei telefonas visiškai išsikrovęs. Kartais užsiimant mėgstamomis veiklomis, pavyzdžiui, bėgiojant, žvejojant ar vedžiojant šunį, norime palikti mobilųjį namuose dėl nepatogumo nešiotis. Išmanusis laikrodis su eSIM leidžia būti pasiekiamiems net ir tokiais atvejais“, – pastebi technologijų ekspertas.

Įprasti įrenginiai bus tik ekranai

Vartotojai vis labiau pripranta prie debesijos sprendimų ir savo duomenis patiki debesyje esančioms duomenų bazėms. Debesų naudojimas išaugs atsiradus 5G ryšiui, nes didžioji dalis įrenginio procesoriaus atsakomybės atiteks virtualiai platformai. G. Butėnas aiškina, kad tuomet telefonai ir planšetės atliks tik ekranų funkciją. Žaidimų mylėtojams ar dirbantiems su sudėtingomis programomis svarbesniu taps ne galingas kompiuteris, o stiprus ryšys.

„Kol kas dauguma vaizdo žaidimų perkami laikmenoje arba atsisiunčiami į kompiuterį, tad žaidimo našumas ir kokybė priklauso vien nuo įrenginio. Netolimoje ateityje kursis vis daugiau naujų debesijos platformų žaisti žaidimams. Jos transliuos žaidimų vaizdą panašiai kaip vaizdo įrašų platforma  „Go3 | BITĖ“, tačiau dėl vartotojo įvesties bus galima per sekundės dalį kontroliuoti veiksmą. Taip bus transliuojami vis nauji kadrai, o žmonių akys tos sekundės dalies nė nepastebės“, – pažymi G. Butėnas.

Srautų valdymui – išmanioji skambučių sistema

Jei ne išmanioji kontaktų centro sistema, skirta bendrauti su klientais telefonu, el. paštu ar tiesioginiu susirašinėjimu, kažin ar Lietuvoje būtų atšauktas karantinas. Pandemijos metu efektyvi technologija tapo vienu įrankių, padedančių valdyti krizę. Startavus masinei vakcinacijai, karštąja linija 1808 buvo aptarnaujama daugiau nei po 40 tūkst. skambučių per dieną.

„Ryšio ir IT paslaugos verslui (angl. ICT) leidžia priimti itin didelį skambučių srautą, o specialistai gali dirbti saugiai – nuotoliniu būdu. Darbuotojai mato visą komunikacijos istoriją su skambinančiu žmogumi. Be to, išmanioji sistema leidžia į klientų ar gyventojų rūpimus klausimus atsakyti „robotui“, tad nemaža dalis skambinančiųjų sulaukia atsakymų nė nesujungti su specialistais“, – paaiškina G. Butėnas.