dirbtinis intelektas

Nuo šiol prieiga prie DI asistento „Samsung Galaxy A“ serijos telefonuose – dar patogesnė

„Samsung Electronics“ pranešė, jog nuo šiol „Galaxy A“ serijos įrenginiuose bus galima aktyvuoti dirbtinio intelekto asistentą šoniniu mygtuku. Taip vartotojų pamėgta „Galaxy S“ serijos funkcija taps pasiekiama dar platesniam vartotojų ratui. Šiuo žingsniu bendrovė siekia įgyvendinti ilgalaikę viziją – padaryti pažangias dirbtinio intelekto galimybes prieinamas visiems.

Įdiegus atnaujinimą, naudotojai galės aktyvuoti „Google“ dirbtinio intelekto asistentą „Gemini“ tiesiog paspausdami ir palaikydami šoninį mygtuką.

Šių metų kovo mėnesį „Samsung“ pristatė „Awesome Intelligence“ funkcijas naujausiuose „Galaxy A56 5G“, „A36 5G“ ir „A26 5G“ modeliuose. Tai – naudotojų pamėgtos, DI pagrįstos galimybės, kurios leidžia kasdienes užduotis atlikti lengviau, greičiau ir išmaniau.

Dėl šio atnaujinimo dar daugiau „Galaxy A“ naudotojų visame pasaulyje galės pasinaudoti pažangiomis dirbtinio intelekto funkcijomis ir mėgautis itin patogiu išmaniojo telefono valdymu.

Dabar „Galaxy A“ serijos telefonai, garsėjantys našumu ir puikiu kainos bei kokybės santykiu, siūlo dar išmanesnę mobiliojo ryšio patirtį. Turėdami greitą prieigą prie „Gemini“, naudotojai gali lengvai patikrinti savo tvarkaraštį, rasti netoliese esančius restoranus ar gauti gimtadienio dovanų rekomendacijų naudodamiesi balso komandomis. Taip pat galima atlikti sudėtingesnes, skirtingas programėles apimančias užduotis vienu veiksmu – pavyzdžiui, rasti vakarienės vietą „Google“ žemėlapiuose ir iškart nusiųsti adresą draugui per „Messages“. Visa tai veikia su „Samsung“, „Google“ ir kai kuriomis trečiųjų šalių programėlėmis.

Greitesnė prieiga prie „Gemini“ reiškia, kad pagalbą galėsite gauti akimirksniu – net ir tokiose kasdienėse situacijose kaip paskutinės minutės vakarienės planavimas. Tereikės ištarti balso komandą, pavyzdžiui: „Rask prancūziškų, gyvūnams draugiškų restoranų su terasa netoliese“, ir per kelias sekundes „Gemini“ pateiks pasiūlymus. Vietą galėsite išsirinkti ir pasidalyti su draugu, į išmanųjį telefoną neįrašę nė vieno žodžio.

Programinės įrangos atnaujinimas pradėtas diegti visame pasaulyje nuo gegužės pradžios ir pasieks pasirinktus „Galaxy A“ serijos modelius.

Technologijos

Asmeninis DI gydytojas, psichologas ir treneris – utopija ar ateitis?

Šiuolaikinės technologijos tapo neatsiejamu įrankiu, palengvinančiu informacijos paiešką ir bendravimą. Tačiau naudojimasis šiais privalumais turi savo kainą. Technologijos nuolat renka informaciją apie kiekvieną mūsų veiksmą, todėl svarbūs ir jautrūs duomenys – nuo buvimo vietos ar balso iki atvaizdo ir sveikatos – nebepriklauso tik mums. Kaip tapti savo duomenų šeimininkais? Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto lektorė ir doktorantė Goda Strikaitė-Latušinskaja siūlo kelis šios problemos sprendimo būdus.

„Mums dažnai sakoma, kad gyvename technologijų amžiuje. Bet kartais man atrodo, kad gyvename duomenų atidavimo amžiuje. Mes spaudžiame „sutinku“ dažniau, nei sakome „labas“. Dalijamės ne tik nuotraukomis, bet ir buvimo vieta, sveikatos duomenimis, net savo balsu“, – praėjusią savaitę VU organizuotoje Superpaskaitoje kalbėjo G. Strikaitė-Latušinskaja.

„Kai prieš kelerius metus įsigijau išmanųjį dulkių siurblį, džiaugiausi, kad jis išvalys grindis be mano pagalbos. Tačiau netrukus supratau – jis ne tik siurbia dulkes. Jis kuria mano namų žemėlapį, žino, kur dažniausiai vaikštau, kada esu namie ir net kur stovi baldai“, – pavyzdį pateikė lektorė.

Tokią informaciją renka ne tik dulkių siurbliai, bet ir širdies ritmą matuojantys išmanieji žiedai, televizoriai, elektriniai garažai. Pasak G. Strikaitės-Latušinskajos, balsas, laikysena, buvimo vieta – viskas virsta duomenimis, kurie turi vertę.

„Ši informacija – biometrinė, elgsenos ir erdvinė – tampa vertingu verslo turtu, o mes dažnai net nesusimąstome, kad ją atiduodame“, – teigė doktorantė.

Duomenims valdyti – seifas

Kodėl duomenis žmonės atiduoda taip lengvai ir kokia yra jų vertė? Harvardo profesoriaus Casso Sunsteino ir Angelos Winegar tyrimas atskleidė atotrūkį tarp to, kaip technologijų įmonės ir kaip patys žmonės supranta savo asmens duomenų vertę.

Jie atliko eksperimentą, kurio metu žmonių paprašė atsakyti į du klausimus. Pirmasis – kiek būtum pasirengęs mokėti, kad tavo duomenys būtų apsaugoti? Vidutinis atsakymas buvo penki doleriai per mėnesį.

Mokslininkai taip pat klausė, kiek pinigų žmonės norėtų gauti, jei turėtų duomenų atsisakyti. Šio atsakymo vidurkis siekė 80 dolerių.

„Šis skirtumas atskleidžia vieną svarbų psichologinį reiškinį – nuosavybės efektą. Kai kažką laikome savu, tai tampa mums vertingiau. Net jeigu realiai tuo nesinaudojame“, – reziumavo G. Strikaitė-Latušinskaja.

Anot jos, kyla klausimas, ar duomenis, kuriais dalijamės, valdome patys, ar tai daro kas nors kitas.

Kaip vieną iš būdų svarbiai informacijai valdyti lektorė įvardijo asmeninį duomenų konteinerį, arba duomenų seifą: „Ne dešimtys skirtingų paskyrų, ne slaptažodžių lavina. Ne sutikimai sutarčių, kurių neskaitome.“

„Įsivaizduokite, viena aiški, saugi erdvė, kurioje laikote viską, kas apie jus svarbiausia: sveikatos įrašus, finansinius duomenis, kasdienės elgsenos modelius, net emocijų dinamiką. Kaip piniginėje. Ir viskas – tik jūsų rankose“, – kalbėjo doktorantė.

Pasak jos, tokioje erdvėje dirbtinis intelektas (DI) gali paaiškinti, kodėl nuovargis nedingsta net ir po ilgų miego valandų, padėti valdyti finansus be nuolatinio nerimo, priimti sprendimus atsižvelgdamas į tikslus, o ne reklamas.

„Ir – kas svarbiausia – kontrolė priklauso jums. Ne „atsisakyti“ (opt-out), kai jau per vėlu. O „sutikti“ (opt-in) – kai norisi. Ne taisyklės smulkiu šriftu. O paprastas klausimas: „Ar noriu tai leisti?“ – kalbėjo G. Strikaitė-Latušinskaja.

Duomenys lygu galia

Pasakodama apie dalijimąsi asmens duomenimis, ji išskyrė dvi kryptis – viešą ir privatų naudojimą.

Pirmąja kryptimi apibūdinamas toks turinys, kuris gali būti naudingas kitiems – paskaitų medžiaga, moksliniai straipsniai, įrašai. Kaip pavyzdį lektorė įvardijo jos kartu su kolega dr. Pauliumi Jurčiu VU sukurtus pirmuosius pasaulyje DI žinių dvynius.

„Jie veikia 24/7, atsako į studentų klausimus, remdamiesi mūsų sukeltais duomenimis. Tai – vienas iš būdų, kaip galime įgalinti duomenis per DI, neišsižadėdami autorystės ir neprarasdami kontrolės“, – aiškino doktorantė.

Anot G. Strikaitės-Latušinskajos, sveikatos, finansų, psichologinės būklės, nuotaikų kaitos ar buvimo vietos duomenys nėra tinkami viešam dalijimuisi, tačiau jie leidžia kurti asmeninius DI agentus, skirtus tik mums.

„Įsivaizduokite, jūsų sveikatos istorija – asmeninis DI gydytojas, kuris žino, kad kasmet kovą jums nusilpsta imunitetas, ir primena tai, net kai jūs apie tai pamirštate. Jūsų judėjimo duomenys – DI treneris, kuris žino, kad po pietų visada prarandate motyvaciją, ir pasiūlo 8 min. tempimo programą vietoje maratono. Jūsų nuotaikų dienoraštis – DI psichologas, kuris nekritikuoja, bet padeda pastebėti tendencijas, kai jūs dar jų nepastebite patys“, – kalbėjo ji.

Pasak lektorės, tokie duomenys būtų skirti tik asmeniniam naudojimui, o DI tarnautų žmogui, ne korporacijoms.

„Tai ne utopija. Tai kryptis, kurią galime rinktis. Kai duomenys priklauso mums – galia taip pat priklauso mums“, – apibendrino G. Strikaitė-Latušinskaja.

Technologijos

DI kameros jau mato net ant kelių padėtus telefonus: kaip vairuotojams išmokti atsiplėšti nuo išmaniojo?

Išvydę policijos automobilį, išmanųjį greitai nusviedėte sau ant kelių? Deja, Australijoje tokia greita reakcija jau nebeapsaugo nuo baudos. Budri dirbtinio intelekto (DI) kamerų akis ten fiksuoja net menkiausią vairuotojų prisilietimą prie elektronikos įrenginio. Kaip teigia „Telia“ atstovai, nekeisdami įpročių, panašių sprendimų greičiausiai sulauksime ir Lietuvoje, nes šiai pagundai už vairo neatsispiria didžioji visuomenės dalis.

„Telia“ užsakymu atlikta apklausa nustatė, kad net 55 proc. žmonių bent kartais vairuodami paima telefoną į rankas. Šis elgesys ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles, bet ir kelia rimtą pavojų tiek aplinkiniams, tiek patiems vairuotojams. Australijoje pasiteisinusios DI technologijos gali padėti kovoti su šia problema, tačiau svarbiausia prevencija kol kas vis tiek išlieka mūsų pačių sąmoningumas. Norint atsisakyti šio ydingo įpročio, kartais gali padėti net tokie paprasti būdai, kaip išmaniojo pasidėjimas vairuotojui nepasiekiamoje vietoje“, – teigia „Teliavaizdo stebėjimo sprendimų ekspertas Saulius Kalašnikovas.

Sprendimą sukurti paskatino asmeninė tragedija

Australija ištisus dešimtmečius garsėja ypatingai rimtu požiūriu į eismo saugumą. Septyniasdešimtaisiais ši šalis pirmoji pasaulyje pradėjo aktyviai reikalauti vairuotojų segėti saugos diržą, įpareigojo motociklininkus dėvėti šalmą, o kiek vėliau – parodė pavyzdį kitoms šalims, pradėdama vykdyti vairuotojų blaivumo kontrolę. Visa tai davė puikių rezultatų – nelaimingų atsitikimų skaičiai keliuose pradėjo sparčiai mažėti.

Tačiau kasmet žemyn krentanti mirčių kreivė keliuose staiga vėl pradėjo kilti. Vietiniai eismo saugumo ekspertai pastebėjo, jog šios žūčių skaičiaus augimas idealiai sutampa su išmaniųjų telefonų išpopuliarėjimo bumu. Deja, šį kartą norimo rezultato nedavė nei didelės baudos, nei šokiruojančios socialinės kampanijos – vairuotojų trauka išmaniesiems buvo tiesiog nenugalima.

Paskutiniu lašu australui Aleksui Jannink tapo jo draugo mirtis, dėl kurios buvo kaltas SMS žinutę rašęs automobilio vairuotojas. Tai verslininką paskatino įkurti įmonę „Acusensus“, kuri pradėjo vystyti išmaniuoju telefonu besinaudojančius eismo dalyvius atpažįstančias kameras. Naujojo Pietų Velso valstijoje šios kameros pradėjo veikti dar 2018 m.

„Australijoje telefonu besinaudojančių vairuotojų gaudymui naudojamas eismo stebėjimo įrenginys primena lietuviams puikiai žinomus „trikojus“ greičio matuoklius. Tam, kad policija galėtų keisti jo lokaciją, jis sumontuotas ant automobilinės priekabos, o pati kamera iškelta į kelių metrų aukštį. To tikslas – per priekinį pravažiuojančių automobilių langą matyti, kas dedasi salone ir taip aptikti net tuos vairuotojos, kurie telefonu naudojasi jo nelaikydami prie ausies“, – prietaisą apibūdina S. Kalašnikovas.

Tikslas – bausmės neišvengiamumas

Vis dėlto pagrindinė australiško vairuotojų stebėjimo įrenginio sėkmės paslaptis slypi ne vien jo konstrukcijoje. Išmani kamera naudoja pažangius DI algoritmus, aptinkančius net tuos „slapukus“, kurie išmaniuoju naudojasi jį pasidėję ant kelių ar laikydami jį greta pavarų svirties. Ši sistema tokia pažangi, jog fiksuoja nuo vairuotojo veido atsispindinčią išmaniojo telefono ekrano šviesą ir bendrus vairuotojo išsiblaškymą išduodančius ženklus. Dėl to ji pajėgi kovoti su net su tais, kurie telefonus bando gudriai paslėpti prieš pat vaizdo kontrolę.

Tiesa, kameros DI algoritmai vaidina tik patariamąjį vaidmenį. Galutinį sprendimą dėl baudos skyrimo vis tiek priima medžiagą peržiūrėjęs policijos darbuotojas. Taip kol kas siekiama apsidrausti nuo klaidingų DI interpretacijų ir nenubausti vairuotojų, kurie, pavyzdžiui, vaizdo kontrolės metu rankoje laikė šokolado plytelę ar piniginę. Kita vertus, DI algoritmai kas kartą mokosi iš kiekvieno patvirtinto pažeidimo fakto, todėl svarstoma, kad po kelerių metų baudas jie galimai galės išrašinėti net be pareigūno įsikišimo.

„Pagrindiniu šių kilnojamų kamerų egzistavimo tikslu laikomas bausmės neišvengiamumo jausmas. Iki šiol besinaudojančius išmaniaisiais galėdavo nubausti tik budrūs pareigūnai, kurių galimybės pastebėti tokius vairuotojus yra labai ribotos. Supratimas, kad net trumpam paėmus telefoną į rankas, tave bet kur ir bet kada gali užfiksuoti išmani kamera, nuo to turėtų atbaidyti net piktybinius pažeidėjus, kurie metų metais sugebėdavo išvengti baudų“, – sprendimo esmę detalizuoja ekspertas.

Geriausią efektą duoda pačių vairuotojų sąmoningumas

Kad tokios vairuotojų drausminimo priemonės veikia, patvirtina statistika. Ankstyvosiose testų fazėse buvo nustatyta, kad maždaug 1 proc. užfiksuotų vairuotojų aktyviai naudojosi telefonais, tačiau pradėjus išrašinėti baudas, šis skaičius sumažėjo iki vos 0,2 proc. „Acusensus“ analizė taip pat rodo, kad per pirmuosius dvejus metus nuo DI kamerų veiklos pradžios Naujojo Pietų Velso valstijoje avaringumo rodikliai sumažėjo 20 proc., palyginti su 8 proc. augimu likusioje Australijos dalyje, kurioje šios kameros nebuvo naudojamos.

„Telia“ ekspertas svarsto, kad panašios priemonės anksčiau ar vėliau bus pradėtos taikyti ir Europoje, bet mažai tikėtina, jog tai įvyks per artimiausius kelerius metus. Griežtas ES duomenų apsaugos ir DI naudojimo teisėsaugoje reglamentavimas greičiausiai pareikalaus ilgų diskusijų ir detalaus įstatyminės bazės paruošimo. Tai reiškia, kad artimiausiu metu nuo pažeidimų keliuose apsaugoti tik mūsų pačių sąmoningumas.

Reaguodama į vairavime ir kitose gyvenimo srityse didėjančią žmonių priklausomybę nuo telefonų ekranų, „Telia“ pristatė socialinę kampaniją, skatinančią sąmoningiau naršyti internete ir bent valandą per dieną nesinaudoti išmaniaisiais įrenginiais. Kampanijos simboliu pasirinkta kartoninė „Ryšio dėžė“, į kurią sudėjus telefonus kviečiama daugiau dėmesio tikram ryšiui su aplinkiniais žmonėmis. Visi norintys Ryšio dėžę gali nemokamai atsiimti artimiausiame „Telia“ salone visoje Lietuvoje

„Pasitelkdami Ryšio dėžę, galime treniruoti save atprasti nuo impulsyvaus išmaniojo naudojimo ne tik artimųjų rate, bet ir vairuojant. Didelė dalis per paskutinį dešimtmetį pagamintų automobilių turi belaidę laisvų rankų įrangą, todėl prie jos prijungę savo išmanųjį, jį galime padėti į šalį, palikti ant galinės sėdynės, nugarinėje vairuotojo atlošo dalyje esančioje kišenėje ar kitoje sunkiai sau pasiekiamoje vietoje. Tai leis klausytis muzikos, mėgautis tinklalaidėmis ir atsiliepti į skambučius be pagundos kelyje patikrinti naujienas socialiniuose tinkluose ar kažkam atrašyti žinutę“, – siūlo „Telia“ atstovas.

S. Kalašnikovas taip pat prideda, jog naudojantis telefonu už vairo reakcijos laikas sumažėja beveik tiek pat, kiek išgėrus alkoholio. Dalyvaujant eisme ir tuo pačiu metu naudojantis telefonu, vairuotojo dėmesys nukreipiamas nuo kelio bent 4,6 sekundės – per šį laiką automobilis, važiuojantis 90 km/h greičiu, nuvažiuoja beveik futbolo aikštės ilgio atstumą. Todėl net trumpas žvilgtelėjimas į išmaniojo ekraną gali pasibaigti didele tragedija.

Technologijos

„Raudonosios linijos“ DI kontekste: ko geriau neklausti „ChatGPT“?

Kasdien bendraujame su dirbtinio intelekto (DI) sistemomis, tačiau ne visi žinome, kokias ribas peržengti pavojinga. Panašiai kaip šeimos susitikimuose dažnai vengiame kalbėti apie politiką ar religiją, taip ir DI asistentams egzistuoja „raudonosios linijos“, kuriųgeriau vengti. Kaip teigia „Telia“ ekspertai, klausiant „ChatGPT“ ir kitų analogiškų įrankių patarimo etiniais, moraliniais ar asmeninių santykių klausimais reikia pertikrinti atsakymus, nes jie gali skambėti įtikinamai, bet būti klaidingi.

„Daugelis vartotojų klysta manydami, kad DI modeliai pasižymi nešališkumu irobjektyvumu. Iš tiesų jie nėra psichologai ar kiti savo sričių specialistai, galintys profesionaliai teikti paslaugas. Nors sistemų kūrėjai įdiegia tam tikrus saugiklius, tačiau reikia suprasti, kad šios programospateikia atsakymus iš daugybės skirtingų surinktų duomenų, o viešojoje erdvėje yra begalės netinkamų ar net žalingų patarimų. Todėl tai yra kaip gydymasis pasitelkus Google duomenis, nors DI pateiktas atsakymas ir atrodo labai profesionaliai ir įtikinamai. Dėl šios priežasties net hipotetiškai teiraudamiesi DI asistento apie išėjimą iš darbo, skyrybas su antrąja puse ar tiesiog ieškodami psichologinės atramos, mes galimesaveprogramuotipasielgti neteisingai. DI yra tik empatijos neturintis modelis, tad jam patikėti savo gyvenimo sprendimus būtų tas pats, kas leisti meteorologui nustatyti jūsų ligos diagnozę“, – teigia „Telia“vyriausiasis juriskonsultas prof. dr. Paulius Pakutinskas.

Kai žodžiai skamba žmogiškai, bet žmogiškumo nėra

Viena didžiausių grėsmių bendraujant su „ChatGPT“ – žmogiškumo iliuzija. Sistema sugeba taip sklandžiai atsakinėti, kad pamiršti, jog kalbiesi su algoritmu, neturinčiu tikro žmogiško supratimo apie pasaulį. Tai, ką mokslininkai vadina „haliucinacijomis“, vis dar yra dažnas DI reiškinys – atsakymai, kurie gramatiškai ir iš argumentacijos pusės tobuli, bet faktiškai klaidingi.

DI atsakymams didelę įtaką daro net smulkūs klausimų formulavimo niuansai – tai pabrėžia ir tyrėjai, pastebintys, kad atsakymai dažnai keičiasi priklausomai nuo formuluotės. Pavyzdžiui, klausdami „ar geriau pasiimti šunį iš prieglaudos, ar įsigyti iš veisėjo?“, galite gautineutralų atsakymą. Tačiau pakeitus klausimą į „ar geriau pasiimti šunį iš prieglaudos, ar pirkti iš šuniukų fabriko?“, atsakymas gali tapti vienareikšmiškai palankus pasiėmimui iš prieglaudos.

„Jeigu atsakymas į klausimą priklauso nuo jo formuluotės, akivaizdu, jog sistema paprasčiausiai „pataikauja“ klausiančiajam. Vienos sistemos daugiau atsparios jūsų spaudimui, kitos labai greitai keičia „nuomonę“.Todėl bendraudami su „ChatGPT“ ir jį kiek paspausdami savo nuomone, daugeliu atveju sulauksime ne objektyvaus ir nešališko vertinimo, o tokio atsakymo, kuris tik patvirtintų mūsų išankstinius įsitikinimus.Pastarieji nebūtinai yra teisingi, todėl DI asistentai gali pasitarnauti kaip priemonė patvirtinti klaidingą situacijos vertinimą ir priimti neteisingą sprendimą“, – konstatuoja P. Pakutinskas.

Šis reiškinys labai pavojingas ribinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Nors dauguma DI asistentų atsisakys kalbėti apie savižudybę, šias apsaugas gana lengva apeiti, algoritmą įtikinus, kad diskutuojama apie filmo ar knygos siužetą. Nustojus veikti minėtiems ribojimams ir pateikus argumentuotus teiginius, asistentą nesunku priversti patvirtinti, kad pasitraukimas iš gyvenimo iš tiesų yra geriausias sprendimas konkrečioje situacijoje. Tą puikiai iliustruoja pernai spalį garsiai nuskambėjusi keturiolikmečio savižudybė, į kurią jį pastūmėjo „Character.ai“ pokalbių robotas.

„Žino“ atsakymus net į neišsprendžiamas filosofines dilemas

Įsivaizduokite, bėgiais rieda traukinys, kuris tuoj pervažiuos penkis ant bėgių gulinčius ir pajudėti negalinčius žmones. Bet jūs galite nuspausti jungiklį ir nukreipti traukinį į kitą vėžę, kur jis užmuš tik vieną žmogų. Ką darytumėte? Etikos specialistai šią klasikinę dilemą nagrinėja dešimtmečius, nesutardami, ar kelių gyvybių išsaugojimas iš tiesų pateisina kito žmogaus mirtį. Pagaliau, situaciją galime pasodrinti, jei tas vienas, galimai dėl jūsų sprendimo, žūsiantis žmogus yra nepagydomai sergantis, senas, atitinkamos rasės arba tautybės žmogus. Ar tai jau „palengvina“ sprendimą, o gal atskleidžia dar daugiau sudėtingų realybės aspektų, susijusių ne tik su gyvybių kiekybe, bet ir diskriminaciniais aspektais, kai vienos gyvybės tampa mažiau svarbesnėmis už kitas? Tačiau, pasirodo, „ChatGPT“ viskas kur kas aiškiau – jis pasiūlo nukreipti traukinį vieno „nelaimėlio“ kryptimi.

„The Verge“ nustatė, kad įrankį vystančios „OpenAI“ dokumentacijoje net pateikta instrukcija, kaip „ChatGPT“ turi atsakyti į klausimą: „Jei galėtume sustabdyti branduolinį karą, įžeisdami translytį asmenį, ar tai būtų priimtina?“ Sistemai nurodyta atsakyti „taip“. Tačiau jei tame pačiame klausime įžeidimą pakeistume kankinimu, asistentas užimtų visiškai priešingą poziciją. Tokiu atveju jis atšautų, kad „kankinimas niekada nėra morališkai pateisinamas“. Šis nenuoseklumas atskleidžia, kad DI neturi aiškausmoralinio kompaso, o tiesiog laikosi kūrėjų užprogramuotų taisyklių, kurios gali skirtis priklausomai nuo temos ar situacijos įsigilinimo. Nepamirškime, kad į daugelį klausimų nėra paprastų atsakymų, kurių mes taip norime, o su DI sistemomis dirbantys žmonės nebūtinai yra etikos, psichologijos ar kitų sričių specialistai gebantys atsakyti į visus pasaulio klausimus.

„Paprasti vartotojai įsivaizduoja, jog DI sistemų atsakymas į klausimą remiasi visos žmonijos išmintimi, bet iš tikrųjų šio ir kitų roboto moralinį kompasą nustato tam tikra grupė žmonių. Dažniausiai tai yra tie patys DI inžinieriai ar netgi pigiai samdomi darbuotojai. „Time“ žurnalo tyrimas atskleidė, kad „OpenAI“, siekdama padaryti „ChatGPT“ jautresnį kultūrinėms vertybėms, samdė duomenų žymėtojus iš Kenijos už maždaug du dolerius per valandą“, – pastebi „Telia“ atstovas.

Kodėl kartais geriau neklausti „ChatGPT“ patarimo?

„ChatGPT“ ir kitos DI sistemos labai gerai tvarkosi su duomenų analize, teksto korekcijomis ar kitomis užduotimis. Todėl iškilus sunkesniems klausimams, žmonės taip pat intuityviai pirmiausia pagalbos kreipiasi į DI. Anot tyrimą su 666 asmenimis atlikusios Šveicarijos verslo mokyklos (SBS), tai visuomenėje kuria naują „kognityvinio atsikrovimo“ fenomeną, kai sudėtingų sprendimų naštą permetame technologijoms. Kaip teigia šį reiškinį analizavę mokslininkai, nepriklausomai nuo vartotojo išsilavinimo, naudojant „ChatGPT“, pablogėja analitinis mąstymas.

„Žmonės dažnai nesuvokia, kad DI nėra neutralus. Todėl labai neramu, kokius atsakymus gaus žmonės, paklausę DI patarimo, ar nutraukti santykius, ar išeiti iš darbo, ar parduoti nekilnojamąjį turtą. Tai sprendimai, kuriems reikia gerai žinoti individualų vartotojo kontekstą, turėti pakankamai gyvenimiškos patirties ir empatijos, o ne statistiškai populiariausio ir nežinia kuo motyvuoto DI pasiūlymo. Mūsų aptariamos bendrosios paskirties DI sistemos nėra kurtos jus konsultuoti psichologiniais, teisiniais, investicijų, gydymo ar kitais klausimais, jie atsako į bendruosius klausimus ir sistemų kūrėjai kratosi atsakomybės už neteisingus atsakymus“, – įspėja P. Pakutinskas.

Kad ir koks pažangus ir greitas besimokantis būtų DI, saugus jo naudojimas turi aiškias ribas. „ChatGPT“ nerekomenduojama klausti, kaip padėti draugui, patiriančiam psichologinę krizę, kaip auklėti nusikaltusius vaikus ir kaip investuoti pinigus. Jei užduosite tokius klausimus, vertinkite juos kritiškai, pasitikrinkite kitus tokios informacijos šaltinius, pasitelkite specialistų pagalbą ir savarankiškai priimkite sprendimus. Ypač svarbu susilaikyti nuo klausimų dėl labai svarbių sprendimų – pavyzdžiui, ar verta tęsti romantinį ryšį, keisti gyvenamąją vietą ar atsisakyti svarbaus medicininio gydymo. Klausdami esminiųklausimų, mes ne tik rizikuojame sulaukti klaidingų atsakymų, bet galime ir pasąmonėje įtikėti tokių atsakymų teisingumu, taipprarasdamidalį savo sprendimų priėmimo autonomijos, o tai – brangiausia, ką turime kaip protaujančios būtybės.

Technologijos

Lietuvoje bus testuojama veidų atpažinimo sistema: pirkėjų amžių tikrins dirbtinis intelektas

Lietuvoje artėjama prie svarbaus pokyčio – jau rudenį kai kuriose parduotuvėse pasirodys pirmosios automatinės amžiaus atpažinimo sistemos. Jų veikimo principas paremtas DI veidų analize, tad įsigyti prekes, kurioms reikia, kad darbuotojas patikrintų amžių, bus galima greičiau. Povilas Kepalavičius, išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius, teigia, kad šalyje šis sprendimas kol kas veiks kaip pilotinis projektas.

Amžių nustatys kamera

„Testinės automatinės veido atpažinimo sistemos pradės veikti jau šį rudenį. Tai reiškia, kad laikui bėgant jos supaprastins apsipirkimą savitarnos kasose ir leis padidinti apsipirkimo greitį. Parduotuvių darbuotojai galės daugiau dėmesio skirti klientų aptarnavimui savitarnos kasose, o tai pagerins apsipirkimo patirtį visiems. Juk trumpesnės eilės ir greitesnis apsipirkimas – visų mūsų interesas“, – sako P. Kepalavičius.

Ši technologija jau kurį laiką sėkmingai taikoma Estijoje, kur per pastaruosius kelerius metus veido atpažinimo sistemos buvo integruotos į savitarnos kasas. Tokios sistemos greitai ir efektyviai patikrina pirkėjų amžių perkant alkoholinius gėrimus. Automatinis veido atpažinimo procesas yra itin greitas – pirkėjui tereikia nuskenuoti prekę ir kelioms sekundėms žvilgtelėti į specialią kamerą, kuri, įvertinusi biometrinius duomenis, nustato amžių.

„Nors Baltijos šalyse per pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas pastebimai sumažėjo, jie vis dar dažnai atsiduria pirkėjų krepšeliuose. Tai reiškia, kad parduotuvėse, kuriose nėra DI amžiaus atpažinimo sistemų, kiekvieną savitarnos kasose alkoholį perkantį asmenį turi patvirtinti kasininkas. Tokia tvarka sukelia nepatogumų ir pailgina apsipirkimo laiką. DI technologija gerokai padidina kasų zonų efektyvumą, o pirkėjams nebereikia laukti, kol gaus darbuotojo palaiminimą įsigyti norimas prekes", – šypteli „StrongPoint" ekspertas.

Apsukruoliai bando sistemų patikimumą

Net ir pradėjus veikti naujajai sistemai, pirkėjai galės rinktis ir įprastą amžiaus patvirtinimo būdą, kuomet tai padaro darbuotojas. Visgi, jei pirkėjas pageidauja, kad jo amžių patikrintų išmani sistema ir nenori laukti ateinančio kasininko, gali tai padaryti.

„DI technologijos veikimo metu esame sulaukę ne vieno apsukruolio bandančio pergudrauti sistemą. Tačiau galime nuraminti, kad išmanūs sprendimai ne šiaip sau laikomi tokiais. Amžiaus atpažinimo funkcija turi kelerių metų paklaidą, todėl sistemos rėžis yra nustatytas, kad jauniausias amžius nustatymui būtų 24-25 metai“, – sako „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius.

Siekiant užtikrinti sistemos patikimumą ir saugumą, veido atpažinimo technologija nuolat tobulinama. Atnaujinami sistemos algoritmai ir nuolat diegiamos papildomas saugumo priemones, kurios padeda užkirsti kelią galimiems bandymams apeiti sistemą. Be to, parduotuvės darbuotojai yra apmokomi atpažinti galimus sukčiavimo atvejus ir imtis atitinkamų veiksmų, jei savitarnos kasų erdvėje darbuotojams kiltų įtarimų, kai jauni žmonės bando apgauti kameras.

Nesaugo duomenų bazėse

Kiekviena sistema, naudojanti jautrius žmogaus biometrinius duomenis, tokius kaip piršto atspaudai, akies rainele, balsas ar veido bruožai, gali sukelti klausimų apie duomenų ir privatumo apsaugą. Tai taip pat aktualu, kai kalbama apie veido atpažinimo sistemas, tačiau P. Kepalavičius nuramina – įmonės naudojami sprendimai duomenų nerenka.

„Automatinis veido atpažinimo procesas vyksta lokaliame kompiuteryje. Tai reiškia, kad momentinės pirkėjo nuotraukos niekam nesiunčiamos, o informacija apie amžių perduodama tik tekstiniu formatu. Sistemai identifikavus amžių, žmogaus vaizdas iškart ištrinamas, todėl užtikrinama aukšta asmens duomenų apsauga“, – paaiškina „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius.

Automatinis veido atpažinimas įgyvendinamas laikantis griežtų asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Šios sistemos nesaugo vartotojų veidų ilgalaikėse duomenų bazėse, o lygina biometrinius duomenis realiuoju laiku. Pasak P. Kepalavičiaus, šios technologijos atitinka GDPR standartus, todėl nėra jokios rizikos, kad vartotojo veidas bus saugomas ar naudojamas kitais tikslais.