Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Dirbtinis intelektas šiandien jau veikia ir lietuvių kalba. Jis gali būti pritaikomas ne tik sudėtingų techninių operacijų atlikimui, bet ir kasdienybėje. UAB „Tilde informacinės technologijos“ sukūrė programėlę, pasinaudojusi viešai prieinamais Vilniaus universiteto (VU) projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos – LIEPA“ rezultatais – lietuvių natūralios šnekos garsynu ir teksto sintezatoriumi.

Kalba, kurios nėra technologijose, ateities neturi

Kaip teigia VU Filologijos fakulteto mokslininkas dr. Audrius Valotka, šnekos sintezavimo ir atpažinimo projektas buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia, tokį pasirinkimą lėmė moksliniai interesai, kurie sutapo su projekto finansavimo sfera. Ne mažiau svarbus ir tyrėjų požiūris į kalbos ateitį: jeigu lietuvių kalbos nebus skaitmeninėse technologijose, ji pasmerkta išnykti. Taip kažkada nutiko toms kalboms, kuriomis nebuvo pradėta spausdinti knygų – jos liko istorijos paraštėse“, – sako projekto vadovas. Nepakanka deklaruoti valstybinio lietuvių kalbos statuso, reikia ją „apgyvendinti“ mus supančiose skaitmeninėse technologijose.

Būtent tokias technologijas kuria įmonė UAB „Tilde informacinės technologijos“. Jos direktorė Renata Špukienė teigia, kad kalbinių technologijų vystymas yra įmonės strateginė kryptis nuo 2000 m. Prieš kelerius metus prasidėjus dirbtinio intelekto plėtros proveržiui, atsirado daugiau galimybių kurti kalbines technologijas, kurios iki tol buvo pernelyg sudėtingos, nes nebuvo pakankamai pajėgumų apdoroti didžiulius duomenų kiekius. Šios technologijos kuriamos naudojant dirbtinį intelektą bei pritaikant neuroninių tinklų ir giluminio mokymosi metodiką.

Kalbos technologijų kūrėjų ir vystytojų mūsų rinkoje yra labai nedaug, tad natūralu, kad mokslininkai bei verslininkai vieni kitus pažįsta ir domisi vieni kitų veikla, dalyvauja tose pačiose konferencijose, bendrauja ir ieško bendrų sąlyčio taškų. Taip ir UAB „Tilde informacinės technologijos“, kurdama naujas technologijas, domėjosi, kas Lietuvoje dirba šioje srityje, kas jau yra nuveikta, kokią ateitį ir visuomenės poreikius mato tos srities mokslininkai.

Bendravimas atveria kelius mokslo ir verslo vystymui

Įmonė „Tilde informacinės technologijos“ turi ilgametę bendradarbiavimo su mokslininkais patirtį ir yra vykdžiusi projektus su Vilniaus universitetu, Lietuvių kalbos ir Baltijos pažangiųjų technologijų institutais.

Įmonės direktorė R. Špukienės teigia, kad bendradarbiavimas su mokslininkais nėra paprastas. Mokslas paprastai atlieka fundamentinius mokslinius tyrimus, o verslas sutelkia dėmesį daugiau į eksperimentinę plėtrą ir vystymą, produktų ir paslaugų kūrimą. Todėl čia svarbų vaidmenį atlieka įvairios nacionalinių ir Europos Sąjungos fondų finansuojamos mokslo bei verslo bendradarbiavimo priemonės: HORIZON 2020, Eureka, Eurostars (MITA), programa Intelektas LT (LVPA).

„Nėra lengva suderinti mokslininkų ir verslo požiūrį į fundamentinius tyrimus, nes mokslininkai dažnai linkę tyrinėti tai, kas juos domina, tačiau tai nebūtinai tuo metu yra aktualu rinkai, ne visada iš to gali vystytis tolimesni projektai arba gimti paslaugos ir produktai. Vis dėlto, komunikuojant galima surasti bendrus požiūrio taškus“, – patirtimi dalijasi verslininkė.

Siekiama kuo geresnio rezultato su kuo mažesniais skaitmeniniais ištekliais

Dr. A. Valotka sako, kad šnekos sintezatorius jau dabar yra iš esmės gerai veikiantis produktas, kuriuo naudojasi Vilniaus savivaldybės, DELFI.lt, „Lietuvos žinių“ ir kitų portalų skaitytojai. Šiuo metu gerinama sintezatoriaus kokybė, plečiamas jo pritaikymas, derinami skaičių ir matavimų vienetų linksniai, vyksta perkėlimas į Android ir iOS aplinką. Be to, lietuviškas šnekos sintezatorius suteikia daug galimybių žmonėms su regos negalia.

„Stengiamės sukurti tokį produktą, kad su kuo mažesniais skaitmeniniais ištekliais (pvz., neprisijungus prie interneto) būtų pasiektas rezultatas. Tam naudojame didelį, 1000 valandų, labai kruopščiai anotuotą garsyną – duomenų bazę, kurioje tūkstančiai balsų įrašyti įvairiose aplinkose: triukšmingoje, ramioje, kalbant keliems žmonėms, radijo studijoje. Kita projekto dalis – šnekos atpažinimas. Vienas iš esminių projekto tikslų – valdyti balsu daiktus, kurie tuo metu nėra prisijungę prie interneto“, – apie projektą pasakoja A. Valotka.

Nauja technologija – ir kasdienis prietaisas, ir specialistų įrankis

A. Valotka pabrėžia, kad produktas yra skirtas įvairaus amžiaus grupėms be apribojimų. „Programos vartotojais gali būti tiek vyresnio amžiaus žmonės, kuriems nereikia skaityti naujienų, bet jas gali klausyti balsu, tiek ir neįgalieji, kurie balsu gali valdyti savo aplinką. Vis tik, mes labai norime, kad šnekos technologijomis naudotųsi ir kuo jaunesni vartotojai. Juk vaikystėje, paauglystėje labai lengva priprasti prie naujų technologijų, kurios vaikams yra visiškai natūrali aplinka. Pradėję naudotis lietuviškomis šnekos technologijomis dabar, jomis naudosis ir ateityje“, – mano mokslininkas.

R. Špukienė papildo, kad šnekos atpažinimo technologiją galima taikyti labai plačiai. Programėlė „Tildės balsas“ skirta paprastam vartotojui naudotis kasdieninėje veikloje – rašant trumpąsias žinutes, elektroninius laiškus, pastabas ar užrašus. Specialistams įmonė siūlo būtent jiems pritaikytus sprendimus, atitinkančius konkrečius poreikius: nuo filmų ar kitų vaizdo įrašų subtitravimo, teismo posėdžių stenografavimo iki ligoninėse apžiūrų metu daromų įrašų arba diagnozių aprašų įdiktavimo. Šiandien šnekos technologijas kasdien naudoja įmonė „Kantar TNS“, kuri užsiima žiniasklaidos stebėjimu. Ji yra viena iš pirmųjų įmonių Lietuvoje, kuri savo veikloje kliaujasi technologijomis, sukurtomis naudojant dirbtinį intelektą bei pritaikant giluminio mokymosi metodiką.

Lietuvių kalbos technologijų rezultatai prieinami visiems

Integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių, produktų ir paslaugų interneto svetainėje „Raštija“ galima rasti ir daugiau integruotos lietuvių kalbos bei raštijos išteklių – mokslinių projektų rezultatų, pavyzdžiui, anglų-lietuvių-anglų ir prancūzų-lietuvių-prancūzų kalbų porų mašininio vertimo programą. A. Valotka teigia, kad vertėjų naudojimąsi šia programa liudija užplūstantys laiškai, ypač tada, kai vykdomi serverio tvarkymo darbai.

Kitą tinklapyje pateiktą programų pluoštą: virtualiąją mokymosi aplinką „Claroline“, elektroninio portfelio rengyklę „Mahara“, buhalterinės apskaitos programą „TurboCash“, klientų ryšių valdymo programą „Vtiger“, lokalizavo prof. Valentinos Dagienės, gerai žinomos informatikos ir informacinio mąstymo konkurso „Bebras“ iniciatorės ir vadovės, vadovaujamos grupės. Greta minėtų programų – vertimo atminties žodynas ir keletas kompiuterijos terminų žodynų.

Visi integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių tinklalapyje pateikti Vilniaus universiteto mokslininkų sukurti produktai gali būti naudojami nemokamai. Be apribojimų jais galima  naudotis kuriant naujus, komercinius produktus.

Naujausias „Microsoft“ tyrimas rodo, kad verslininkai dirbtinį intelektą (DI) mato jau ne tik kaip pagalbininką efektyvinant veiklą, bet ir priimant strateginius verslo sprendimus. Į pastaruosius gebėjimus turintį DI žada investuoti net pusė apklaustų sparčiai augančių bendrovių vadovų. Tuo pačiu „Microsoft“ ekspertai pastebi, kad mūsų regione veikiančios prekybos sektoriaus įmonės vis dar dažniausiai DI naudoja tik veiklos efektyvumui didinti, o kai kurios vis dar dirba pagal 60 metų skaičiuojančias klientų aptarnavimo taisykles.

„Skaitmenizacija atnešė visiškai naujus pirkėjų lūkesčius, tačiau nemaža dalis prekybininkų su jais vis dar linkę bendrauti, remdamiesi praėjusio amžiaus taisyklėmis. Šiandieninis pirkėjas, dažnai pats to nesuprasdamas, nori, kad parduotuvės ar prekės ženklų atstovai išpildytų, o kartais net atspėtų jų norus. Be tiesioginio ryšio su klientais ir kalno įvairių susijusių duomenų apie jų įpročius ir tendencijas, to padaryti tiesiog neįmanoma. Todėl šioje vietoje dirbtinis intelektas užima vis svarbesnį vaidmenį“, – sako Goran Amon, „Microsoft“ strateginių pardavimų vadovas Centrinės ir Rytų Europos regionui.

Pasak jo, mūsų regione prekybos sektoriaus atstovai, jei naudoja DI sprendimus, tai dažniausiai tik veiklos efektyvumui didinti: „Tačiau šiandien mes turime būti ne tik efektyvūs, bet ir tiesiogiai bendrauti su klientais. Tuo pačiu labai svarbu, kad šis bendravimas būtų personalizuotas. Startas tokio lygio komunikacijai gali trukti ne vienerius metus, todėl tam reikėtų pradėti ruoštis jau dabar.“

Kaip rodo tyrimai, 57 proc. apklaustų bendrovių vadovų tikisi, jog dirbtinis intelektas jiems padės pagerinti klientų aptarnavimo ir pagalbos procesus. Prognozuojama, kad iki 2025 metų net 95 proc. klientų užklausų spręs DI pagrindu veikiantys „botai“.

„Tai rodo, kad ateities prekybos scenarijai jau visai netoli. Netrukus nieko nestebins kai virtualaus asistento savo telefone paprašysime išrinkti palapinę artimiausiam žygiui į miškus. DI išanalizuos jūsų kelionės kryptį, artimiausius orus ir pagal tai parinks geriausią pasirinkimą. Tuo pačiu asistentas nurodys artimiausią parduotuvę, kur šią konkrečią palapinę galite įsigyti bei apie tai iš anksto įspės tos parduotuvės atstovus, kad šie jau būtų pasiruošę ir galėtų jums pasiūlyti papildomų naudingų priedų. Naujausia mūsų vadovų apklausa rodo, kad tikėtina, jog tokius sprendimus artimiausiu metu galės pasiūlyti sparčiai augančios bendrovės“, – teigia G. Amon.

Pastaroji „Microsoft“ vadovų apklausa [1] atskleidė, kad į DI labiau ir sparčiau linkę investuoti dviženklį augimą fiksuojančios bendrovės. Net 94 proc. apklaustų tokių bendrovių vadovų per artimiausius trejus metus investuos į sprendimus priimti padedantį DI, o pusė jų tai žada padaryti per artimiausius 12 mėnesių. Didžioji dauguma lėčiau augančių bendrovių (64 proc.) į šią sritį žada investuoti tik per ateinančius 3-5 metus. Dar 43 proc. sparčiai augančių bendrovių atstovų per artimiausius metus investuos į DI sprendimus (34 proc. lėčiau augančių), kurie padeda optimizuoti veiklą, o 28 proc. – padedančius vystyti naujus produktus ir paslaugas (27 proc. lėčiau augančių).  

[1] Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1100 bendrovių vadovų Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Rusijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

Remiantis tyrimų kompanijos „Counterpoint“ duomenimis, jau 2020 m. 1 iš 3 rinkai pristatomų išmaniųjų telefonų galės pasigirti dirbtinio intelekto smegenimis, kurias valdys specialiai tam sukurtas lustas. Tuo metu bendrovės IDC baltojoje knygoje „Mobilusis dirbtinis intelektas ir protingų prietaisų ateitis“ rašoma, kad iki 2021-ųjų daugiau nei 60 proc. visų pasaulio gyventojų turės po išmanųjį telefoną, o asmeninių kompiuterių pardavimas ims dar labiau mažėti.

Šviesiai dirbtinio intelekto ir telefono, kaip kompiuterio, ateičiai pritaria ir telekomunikacijų ekspertas Liudvikas Andriulis.

Telefonai su dirbtiniu intelektu keičia kompiuterius

Anot „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovo Yanfei, tai, kad telefonai pagal pardavimą jau lenkia kompiuterius nei kiek nestebina, kadangi per pastarąjį dešimtmetį išmanieji telefonai išmoko atlikti visas funkcijas, kurias anksčiau atlikdavo atskiri įrenginiai, pavyzdžiui kompiuteriai ir kameros. Dabar naudojantis telefonais, galima dirbti su dokumentais, filmuoti ir fotografuoti. Taip pat telefonai geba apdoroti aukštos raiškos vaizdo įrašus, naudojantis išmaniaisiais, gali būti žaidžiami daug energijos sąnaudų reikalaujantys žaidimai.

„Integruotas atskiras dirbtinio intelekto lustas telefone reiškia, kad įrenginys geba gerokai sparčiau apdoroti duomenis ir tausoti energiją – kitaip tariant, užtikrinti gerokai ilgesnį baterijos gyvavimo laiką, atsižvelgiant į telefono naudotojo įpročius. Naudojantis dirbtiniu intelektu, jau dabar galima nufotografuoti konkretų produktą ir iš karto gauti informaciją apie tai, kur jį galima įsigyti geriausiomis kainomis. Nors kažkada tokios funkcijos atrodė kaip mokslinė fantastika, dabar nuolat besimokantis dirbtinis intelektas gali ir dar daugiau“, – pasakoja Yanfei.

Kad įrenginiai su dirbtiniu intelektu keičia pasaulį bei turi šviesią ateitį, neabejoja ir telekomunikacijų ekspertas Liudvikas Andriulis. Jis pripažįsta, kad sparčiai tobulėjančios technologijos prisidėjo prie radikalių jo gyvenimo pokyčių

„Technologijų progresas yra tai, ką stebiu ir seku labiausiai. Jis radikaliai pakeitė mano gyvenimą – gimęs Brežnevo laikais bute be telefono, šiandien leidžiu dirbtiniam intelektui, gyvenančiame mano nuotraukų kolekcijoje, rūšiuoti jas ir kurti filmukus“, – pasakoja L. Andriulis.

Jis priduria, kad telefonas jau dabar jam yra tiesiog kita kompiuterio forma.

„Telefoną naudoju visiškai taip pat, kaip nešiojama kompiuterį – ir elektroniniam paštui, ir vidinei komunikacijai per „Slack“, ir „Cisco Webex“ konferencijoms, ir dokumentams, ir kaip nešiojamą interneto prieigos stotelę, ir knygą, žurnalą, vaikų priežiūros priemonę“, – sako L. Andriulis.

Talkina ir neįgaliesiems

Mokydamasis iš naudotojo įpročių dirbtinis intelektas padeda ir fotografijos mėgėjams. Telefonas su dirbtiniu intelektu gali atpažinti kelis šimtus skirtingų objektų bei automatiškai parinkti optimalius nustatymus, kurie užtikrina profesionalią nuotraukų kokybę.

Tačiau vystoma dirbtinio intelekto technologija telefone jau signalizuoja apie galimybę žengti gerokai toliau. Specialiai „Huawei Mate 20 Pro“ telefonui pritaikyta programa „Facing Emotions“, naudodama įrenginio kamerą bei dirbtinį intelektą, atpažįsta pagrindines septynias žmogaus veide matomas emocijas ir paverčia jas unikaliais garsais, taip padėdama regos sutrikimų turintiems žmonėms bendrauti.

„Tai tik viena iš dirbtinio intelekto galimybių, parodančių, kad tokio tipo įrenginiai įgyja vis didesnį funkcionalumą bei gali būti pritaikomi įvairiausioms žmonių grupėms, pradedant fotografijos mėgėjais ir baigiant neįgaliaisiais. Neabejoju, kad ateityje tokių pritaikymo atvejų tik daugės bei dirbtiniu intelektu aprūpinti telefonai talkins sprendžiant įvairias problemas“, – kalba Yanfei.

Ateityje – į kūną integruoti įrenginiai?

Dirbtinis intelektas taip pat leidžia į žmonių gyvenimą įnešti naujovių, susijusių su duomenų apsauga. Nors pirštų atspaudų skaitytuvas galbūt neatrodo didelė naujiena, dirbtinio intelekto pagalba apsaugos funkcija gali būti dar efektyvesnė. Be to, naujos kartos telefonuose atsirado galimybė į duomenų apsaugą įtraukti kitus biometrinius duomenis, pavyzdžiui, žmogaus veidą.

„Pernai rinkoje pasirodę telefonai buvo pirmieji, turėję ekrane integruotą pirštų atspaudų skaitytuvą. Be to, siekiant didesnės apsaugos gamintojai pradėjo siūlyti daugiau įrenginių su 3D veido atpažinimo funkcija. Pastarasis sprendimas atpažįsta žmogaus veidą vos per 600 milisekundžių, o sistemos klaidos tikimybė tesiekia mažiau nei vieną iš milijono“, – kalba Yanfei.

Jis priduria, kad jau kalbama ir apie akių rainelės skenavimą, atpažinimą balsu ir panašius sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu, kurie užtikrins aukštesnio lygmens apsaugą.

Anot L. Andriulio, dabartinės dirbtinio intelekto galimybės – tai pirmi maži žingsniai į žmogaus buities palengvinimą, kurie jau atneša aiškiai matomų rezultatų.

„Dirbtinis intelektas bus kita didžioji pasaulio pažangos revoliucija. Ir kaip dažnai būna, mes net negalime įsivaizduoti, kaip ir kokiais būdais ji pakeis mūsų darbą ir gyvenimą. Manau, kad ateityje dirbsime daug mažiau, keliausime greičiau ir patogiau, žinosime daugiau ir klysime mažiau. Bus įdomu“, – svarsto L. Andriulis.

Kaip, anot L. Andriulio, turėtų atrodyti ateities išmanusis telefonas?

„Labiausiai norėčiau į kūną integruoto komunikacijos įrenginio, kurio nereikėtų nešiotis, kilnoti, krauti. Manau, kad ta kryptimi bus judama“, – prognozuoja jis.