Palyginus naujausius „Eurostat“ duomenis, matoma, kad Lietuvoje dirbtiniu intelektu (DI) naudojasi tik kas trečias gyventojas, nors Lietuva ir turi vieną greičiausių interntetų pasaulyje. „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė pastebi, kad problema atsiranda todėl, kad žmonės nėra labai nusiteikę jomis naudotis. 

„Technologinė atskirtis šiandien nebėra ryšio kokybės klausimas, tai labiau susiję su žmonių drąsa išbandyti naujoves. Kol jaunimas technologijas naudoja intuityviai, vyresnės kartos atstovai dažnai jaučiasi palikti nuošalyje. Dalis lietuvių mano, kad DI yra kažkas per daug sudėtingo ar gal net pavojingo. Mūsų kaip ekspertų užduotis dabar ir yra išsklaidyti šias baimes“, – teigia J. Markeliūnė.

Kodėl lietuvius dar gąsdina technologijos?

Remiantis 2025 m. gruodžio mėn. „Eurostat“ paskelbta ataskaita, generatyvinio DI, pavyzdžiui, „ChatGPT“, „Gemini“ ir kitų, naudojimas tarp ES gyventojų siekia 32,7 proc. O Lietuva yra artima šiam Europos vidurkiui – 36,9 proc. visuomenės naudojasi DI įrankiais. Lietuviai rikiuojasi šalia ispanų (37,9 proc.) ir prancūzų (37,5 proc.), smarkiai atsilieka nuo estų (47 proc.) ir nuo ES lyderių norvegų (56,3 proc.).

Duomenys atskleidžia, kad DI europiečiai dažniau naudoja privačiame gyvenime nei profesinėje veikloje. Asmeniniam naudojimui DI pasitelkia apie ketvirtadalį arba 25 proc. visų gyventojų, o mokymosi ar darbo reikmėms šias priemones naudojo gerokai mažiau žmonių.

„Skaičiai rodo prarają tarp valstybių. Jaunimas DI įrankius prisijaukino akimirksniu, tačiau tikrasis visuomenės potencialas atsiskleis tik tada, kai šias technologijas kaip asistentą matys kiekvienas. Kai suprantame, jog DI dirba mums, padeda greičiau suformuoti mintis, atlikti technines užduotis, atsako į sudėtingus klausimus, tada baimė natūraliai užleidžia vietą smalsumui“, – paaiškina „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.

DI naudojimas yra ne tik mados reikalas, bet ir realus būdas didinti savo efektyvumą. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos instituto (MIT) atlikti tyrimai rodo, kad pasitelkę generatyvinį DI, darbuotojai užduotis, kur reikia rašyti arba analizuoti informaciją, atlieka vidutiniškai 37 proc. greičiau, o jų darbo kokybė pagerėja net 40 proc. Be to, DI padeda sumažinti kognityvinį krūvį atliekant rutininius, pasikartojančius darbus, todėl žmogus gali daugiau laiko skirti kūrybiškumui, strateginiam mąstymui ar tiesiog kokybiškam poilsiui.

Nuo baimės iki smalsumo – vienas žingsnis

Būtent todėl vis svarbesnės tampa iniciatyvos, kurios ne tik kalba apie technologijas, bet ir padeda žmonėms jas suprasti bei išbandyti praktiškai. Viena jų – kasmet visoje Europoje minima Saugesnio interneto diena. Ryšių reguliavimo tarnyba šia proga jau tradiciškai kviečia pasinerti į „Skaitmeninę bangą“ – nemokamą renginį, kuris įtraukia, nustebina ir priverčia pažvelgti į technologijas naujomis akimis.

„Siekiame paskatinti visus tapti sąmoningais, saugiais ir atsakingais skaitmeninio pasaulio dalyviais. Kiekvienas žmogus Lietuvoje gali suprasti, kad skaitmeninis raštingumas nėra tik įgūdis, tai – gyvenimo kokybė. Norime, kad šis renginys taptų kasmetine tradicija, kuri sujungtų įvairias amžiaus grupes, didintų supratimą apie technologijų naudą, pavojus ir atsakomybę“, – sako Jūratė Šovienė, Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė

Anot J. Šovienės, renginyje laukiami visi: pradinukai, vyresnių klasių mokiniai, mokytojai ir tėvai, suaugusieji bei garbaus amžiaus žmonės.

Renginio metu, vasario 10 d., gyvai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje sužinosite, kaip atpažinti melagienas, internetinius sukčius, trolius ir botus, kaip saugiai veikti skaitmeninėje erdvėje, valdyti dronus, kūrybiškai naudoti DI ir nepasimesti sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje.

Neturintys galimybės atvykti gyvai galės stebėti tiesioginę transliaciją portaluose Delfi (saugu.delfi.lt), 15min, LRT, per „Balticum TV“, Ryšių reguliavimo tarnybos ir partnerių socialiniuose tinkluose bei Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose.

Praėjusią savaitę AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) kartu su Singapūro technologijų kompanija „Embedded LLM“, Lietuvos kibernetinio saugumo įmone CBRX ir JAV kompanija „Neural.ai“ pasirašė ketinimų protokolą dėl bendros dirbtinio intelekto (DI) platformos sukūrimo Lietuvoje.

Projekto tikslas – sukurti naują šiuolaikišką nepriklausomą DI platformą, atliepiančią Europos Sąjungos strateginį siekį didinti autonomiją informacinių išteklių vadybos srityje, kuria galėtų naudotis valstybės institucijos bei verslo organizacijos.

„Ar susimąstome, kad naudojantis įvairiomis dirbtinio intelekto sistemomis mūsų asmens duomenys iškeliauja už Europos Sąjungos ribų? Todėl itin svarbu stiprinti europinę DI infrastruktūrą, kuri užtikrintų kiekvieno iš mūsų duomenų saugumą. Tai ypač aktualu susisiekimo sektoriuje, kur dirbtinis intelektas jau praktiškai padeda kasdieniuose sprendimuose – šviesoforai reaguoja į realius eismo srautus, o greitis automagistralėse reguliuojamas pagal oro sąlygas. Tačiau tuo neapsiribojame – DI sprendimus diegiame ir kitose srityse, o Telecentro kuriama platforma yra puikus šios DI sprendimų plėtros sektoriuje pavyzdys“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Pasak Telecentro Veiklos vystymo departamento direktoriaus Arno Zuikio, naujosios DI platformos paskirtis – užtikrinti atitiktį Lietuvos bei Europos teisiniams reikalavimams duomenų saugos srityje. „Iš esmės šiuo projektu bus pradėta diegti visiškai nauja nepriklausoma DI infrastruktūra, atitinkanti Europos interesą kurti suverenią duomenų valdymo ir saugojimo architektūrą“, – teigia A. Zuikis.

Telecentras šiame projekte ketina teikti įrangos prieglobos paslaugą, o taip pat ieškos galimybių panaudoti platformos resursus DI paslaugų, reikalingų savo klientams, kūrimui.

Tai jau antras DI projektas, kuriam Telecentras teiks infrastruktūros paslaugą. 2025 m. spalį bendrovė tapo konsorciumo, kuris įgyvendins nacionalinio DI vystymo centro „LitAI“ projektą, nariu. Telecentras užtikrins „LitAI“ techninę infrastruktūrą – įrengs vadinamąją DI gamyklą.

„Įsitraukimas į europinius ir nacionalinius DI vystymo projektus yra logiška Telecentro pastangų plėtoti valstybės duomenų centrus tąsa. Džiugu, kad valstybė ir IT verslas mato ir vertina Telecentro įdirbį ir sukurtą infrastruktūrą, kurią galima efektyviai panaudoti DI įrangos talpinimui“, – teigia Telecentro vadovas Remigijus Šeris.

Virtuali gamyklos kopija, kuri dar prieš pradedant statybas gali apskaičiuoti gamybos laiką ir numatyti gedimus, šiandien jau yra realybė. Tačiau kas būtų, jei skaitmeninį dvynį turėtų ir žmogus – „virtualų save“, kuris galėtų reaguoti, mokytis, rašyti ir net kalbėti jūsų vardu? Kur baigiasi paprasta elgsenos imitacija ir prasideda sąmoningumą turintis „virtualus aš“, gebantis ne tik mėgdžioti, bet ir manipuliuoti?

Dirbtinio intelekto kompetencijų centro tvariam gyvenimui ir darbui „SustAInLivWork“ mokslininkas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius dr. Vidas Raudonis aiškina, kad skaitmeninis dvynys – tai matematinis realaus objekto pavidalas, kuris lygiai taip pat kaip žmogus gali jausti, reaguoti ir net „sugesti“.

Skaitmeninis dvynys virtualioje erdvėje atkartoja objekte vykstančius biologinius, mechaninius ir termodinaminius pokyčius. Jis yra kuriamas naudojant matematines ir fizikines lygtis, o sudėtingesnėse sistemose – papildomai taikant dirbtinio intelekto metodus. Pasak V. Raudonio, nesudėtingam mechaniniam objektui aprašyti reikia santykinai mažai matematinių diferencialinių lygčių.

„Vis dėlto, jeigu norėtume susikurti skaitmeninį dvynį ir naudoti jį kaip savo „avatarą“ virtualioje aplinkoje, vien tik matematinių lygčių nepakaktų“, – sako „SustAInLivWork“ mokslininkas.

Tarp jau egzistuojančių – pastatų, transporto ar energetikos sistemų kopijos

Skaitmeninio dvynio technologija jau kuris laikas naudojama pramonėje: nuo gamyklų, gamybos linijų ir įrenginių planavimo bei optimizavimo iki sudėtingų sistemų būklės stebėsenos ir priežiūros. Transporto sektoriuje, pasitelkiant skaitmeninius dvynius, kuriami transporto sistemų virtualūs modeliai, pastatų statyboje bei jų eksploatacijoje ši technologija padeda valdyti pastato inžinerines sistemas – šildymą, vėdinimą ir energijos sąnaudas, o energetikoje ji taikoma elektrinių, tinklų ir atskirų įrenginių būklei stebėti bei priežiūrai numatyti.

„Jau dabar virtualioje gamykloje, pasitelkus automatizuotus skaitmeninius staklių dvynius, galima sukurti skaitmeninę batų kopiją. Tuomet galima apskaičiuoti gamybos trukmę, įvertinti, kiek laiko ji veiktų be gedimų, ir virtualioje aplinkoje apmokyti naujus darbuotojus. Visa tai įmanoma pasiekti dar neišliejus betono realios gamyklos statybai“, – sako V. Raudonis.

Nepaisant to, kad virtualios įrenginių kopijos jau egzistuoja, reikia labai daug paplušėti norint sukurti skaitmeninį žmogaus dvynį. Profesorius pasakoja, kad kuriant tikrą skaitmenį dvynį, šis turėtų atspindėti žmoguje esančius biologinius, fiziologinius, neurologinius ir psichologinius procesus bei sąmonės apraiškas. Todėl šiuo metu galimas tik dalinis žmogaus procesų modeliavimas, pavyzdžiui, įmanoma sukurti žmogaus kraujotakos sistemos skaitmeninį dvynį.

„Įdomu tai, kad jei šie dvyniai būtų kuriami remiantis tikru žmogumi, jie turėtų perimti ne tik fiziologinius bei biologiniu procesus, bet ir žmogaus charakterio bei būdo savybes, įskaitant silpnybes. Viena jų – tinginystė“, – pastebi V. Raudonis.

Dirbtiniu intelektu grįstas „virtualusis aš“ – tik imitacija?

Per pastaruosius 20–30 metų žmonių santykis su technologijomis smarkiai pasikeitė. Anksčiau kompiuterinės sistemos rodė vaizdą, skleidė garsą ir tiesiog vykdė naudotojo komandas, tačiau šiandien jos geba stebėti naudotojus, kaupti duomenis ir gali analizuoti surinktą informaciją.

„Pagal tai šios sistemos gali nustatyti, kokia jūsų nuotaika, kiek kartų ir kaip intensyviai spaudžiate mygtukus bei kokios muzikos dažniausiai klausotės. Visi šie duomenys virsta į kažką, kas primena personalizuotą asistentą“, – sako V. Raudonis.

Anot „SustAInLivWork“ eksperto, tai matyti ir kasdieniuose pavyzdžiuose: „Google“ paieškoje automatiškai užbaigiamas paieškos žodis, elektroninės prekybos svetainės pirmame puslapyje pateikiamos prekės, kurias vartotojas ketina pirkti, o ekrano šoninėje juostoje rodomos reklamos, susijusios su jo planuojamų atostogų kryptimi.

Dirbtinio intelekto kalbos modeliai jau dabar gali vietoje žmogaus rašyti laiškus, kurie imituoja jo asmeninį rašymo stilių bei toną. Skaitmeninėje erdvėje šie kalbos modeliai gali surinkti visą egzistuojančią informaciją apie vartotoją, perskaityti knygas, kurias jis skaito, ar išanalizuoti jo „Facebook“ profilį, kad galėtų generuoti atsakymus pagal jo rašomus komentarus. Vis dėlto, anot profesorius, tai nėra žmogaus sąmonės kopija: „Tai nėra jūsų paties skaitmeninis dvynys, tai yra algoritmas, kuris, remiantis tikimybių teorija, gali pakankamai tiksliai atkartoti jūsų paties elgseną.“

Žmogaus skaitmeninis dvynys pavojingiems scenarijams tikrinti

Pagrindinis iššūkis kuriant skaitmeninį žmogaus dvynį – rizika, kad technologija bus naudojama manipuliacijai. Pasak „SustAInLivWork“ mokslininko, pasitelkiant skaitmeninius dvynius galima sukurti netikrą, pritaikytą konkrečiai auditorijai, įtaigią informaciją, kuri gali paveikti pavienio asmens ar asmenų grupės nuomonę bei elgseną. Pavyzdžiui, prisidengiant netikra tapatybe, galima apgauti kitus ir gauti finansinės naudos: „Žmonės, kuriantys tokią informaciją, siekia skaldyti visuomenę, dirbtinai kurstyti įtampą tarp skirtingų jos grupių arba tiesiog neteisėtai pasipelnyti.“

Tačiau jei skaitmeninio žmogaus dvynio idėja būtų įgyvendinta suvaldžius šias rizikas, žmogaus „antrasis aš“ prisidėtų prie žmonijos pažangos – leistų kurti prognozes ir tikrinti įvairius žmogui pavojingus scenarijus. Pavyzdžiui, kas nutiktų, jei žmogus leistųsi keliauti į Marsą, kaip audinius paveiktų ilgalaikė radiacija ar kiek laiko žmogus galėtų išbūti be socialinio kontakto.

„Toks skaitmeninis dvynys, apsiginklavęs šiuolaikiniu kalbos modeliu, galėtų jus pavaduoti socialinėje erdvėje. Bet ar jūs norėtumėte matyti, kaip „patinka“ paspaudimus socialiniuose tinkluose susirenka jūsų paties kopiją?“ – juokaudamas klausia V. Raudonis.

Tiesa, taip galėtų išsipildyti ne vieno mokslinės fantastikos filmo scenarijus: skaitmeniniai dvyniai, „supratę“, kad gali funkcionuoti be realaus pasaulio dvynio, nustotų veikti kaip žmogaus galimybių plėtinys ir taptų individualiomis asmenybėmis. Vis dėlto, anot profesoriaus, iki tokio lūžio esame dar toli.

„Mes daug ko nežinome. Mums reikia atsakyti į klausimus: kas yra sąmonė, kodėl ląstelėse esančios mitochondrijos nustoja gaminti adenozino trifosfatą (ATP), kaip mūsų emocijas veikia graži muzika ir, apskritai, kas yra ta graži muzika? Mes daug apie save nežinome, todėl šiai dienai virtualioje aplinkoje mes galime pakeisti tik savo aprangą ir šukuoseną. O tai – dar labai toli nuo skaitmeninio žmogaus dvynio“, – teigia profesorius.

Projektas „SustAInLivWork“ bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal programos „Europos Horizontas“ projektą Nr. 101059903 ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų (projekto Nr. 10-042-P-0001) lėšomis.

Kas būtų, jei sprendimą, turintį realių pasekmių žmogaus gyvenimui, priimtų ne pareigūnas ar teisėjas, o dirbtinis intelektas? Viešojoje erdvėje tokia situacija vis dar dažnai pristatoma kaip pavojingas eksperimentas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad realus pavojus gali slypėti ne ten, kur esame įpratę jo ieškoti.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesoriaus dr. Mindaugo Kiškio moksliniame straipsnyje, publikuotame tarptautiniame mokslo žurnale Sustainable Futures, akcentuojama nepatogi mintis: vertinant sprendimų kokybę, dirbtinis intelektas (DI) jau šiandien dažnai nenusileidžia žmogui, o kai kuriais atvejais jį pranoksta. Ne todėl, kad būtų „protingesnis“, bet todėl, kad sprendimus priima be emocijų, nuovargio ir išankstinių nuostatų.

„DI sprendžia taip pat kaip žmogus, tik geriau – nuosekliau ir objektyviau“, – teigia profesorius.

Ši išvada grindžiama ne pavieniu eksperimentu, o tarptautinių empirinių tyrimų apžvalga, apimančia skirtingas sritis: nuo socialinių paslaugų paskirstymo iki rizikos vertinimo teisėje ar finansuose. Kadangi DI šiose srityse jau realiai naudojamas, straipsnyje keliamas klausimas, ar jo sprendimų kokybę vertiname remdamiesi duomenimis, ar vis dar labiau – įpročiais ir baimėmis.

Problema ne DI, o žmogaus sprendimai

Nepaisant augančių įrodymų, visuomenės reakcija į DI sprendimus išlieka emocinga. Pasak prof. dr. M. Kiškio, viena pagrindinių to priežasčių – baimė tapti nereikalingu. Dirbtinis intelektas dažnai suvokiamas ne kaip įrankis, o kaip konkurentas, galintis atimti žmogaus sprendimo galią.

Prie to prisideda ir įprotis labiau pasitikėti žmogumi vien todėl, kad jis yra žmogus. Nors žmogaus sprendimų motyvai dažnai būna neaiškūs, prieštaringi ar nulemti atsitiktinių aplinkybių, jie vis tiek laikomi patikimesniais nei algoritmo sprendimai. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į paradoksą: vadinamoji žmogaus sprendimų „juodoji dėžė“ neretai būna ne mažiau, o kartais net labiau nepermatoma nei DI sistemų veikimo logika.

Žmonių sprendimus veikia nuovargis, spaudimas, nuotaika, ankstesnės sėkmės ar nesėkmės, net paros metas. Jei žmogus padaro klaidą, jis dažnai linkęs ją kartoti. Dirbtinio intelekto atveju ištaisyta klaida paprastai nebesikartoja.

Įsivaizduokime situaciją, socialinės paramos skyriuje du pareigūnai, vertindami identiškus prašymus, priima skirtingus sprendimus, vienas – ryte, kitas – po įtemptos darbo dienos. Abu sprendimai „žmogiški“, tačiau jų pasekmės pareiškėjams skiriasi. DI sistema tokioje situacijoje taikytų tas pačias taisykles visiems, nepriklausomai nuo nuotaikos ar nuovargio.

Kai klysta žmogus – „žmogiška“, kai DI – skandalas
Straipsnyje taip pat išryškinama tendencija, kad DI dažnai tampa patogiu „atpirkimo ožiu“. Kai sprendimas pasirodo neteisingas, kaltė neretai suverčiama technologijai, nors įsigilinus paaiškėja, kad klaida kilo dėl žmonių nustatytų taisyklių, prastų duomenų ar netinkamo sistemos naudojimo.

Viešose diskusijose DI dažnai lyginamas ne su realiu, klystančiu žmogumi, o su idealiu, racionaliai priimančiu sprendimus. Toks palyginimas iškreipia diskusiją ir kuria nepagrįstus lūkesčius žmogaus sprendimams. Pasak profesoriaus, žmonės apskritai linkę ieškoti išorinių kaltininkų savo pačių klaidoms, o DI šiuo atveju tampa lengvu taikiniu.

Straipsnyje dirbtinis intelektas apibūdinamas kaip kolektyvinio žmonių intelekto forma – daugybės žinių, patirčių ir sprendimų modelių visuma. Būtent tai leidžia jam tam tikrose situacijose pranokti pavienį individą ir sumažinti sprendimų „triukšmą“, būdingą žmogui.

Ne ateitis, o dabartis

Svarbi tyrimo mintis – nepasitikėjimas dirbtiniu intelektu pats savaime nėra dorybė. Sudėtingose situacijose žmogaus įsikišimas kartais ne sumažina, o padidina klaidų tikimybę. Tai ypač reikšminga socialinėse ir teisinėse srityse, kur sprendimų kaina – realūs žmonių likimai, o nenuoseklumas pats savaime tampa neteisybės forma.

Kartu straipsnyje pabrėžiama, kad DI nėra neklystantis autoritetas. Jo sprendimams vertinti turi būti taikomi tie patys skaidrumo, atsakomybės ir proporcingumo kriterijai kaip ir žmogaus sprendimams, Tuo tarpu pranašumas priklauso nuo konteksto, duomenų kokybės ir aiškiai apibrėžtų taikymo ribų.

Kaip apibendrina prof. dr. M. Kiškis, tai nėra ateities scenarijus. Tai – dabartis. O tyrimo žinutė visuomenei skamba taip: dirbtinis intelektas jau dabar gali priimti ne blogesnius, o dažnai ir geresnius sprendimus nei vidutinis žmogus. Klausimas nebėra „ar galime tuo patikėti“, o „ar galime sau leisti to nepastebėti“.

Dirbtinio intelekto (DI), biometrinių technologijų ir natūralios kalbos apdorojimo sprendimų vystytoja „Neurotechnology“ sukūrė „Neurotechnology AI Platform“ įrankį, skirtą natūralios kalbos apdorojimo (angl., Natural Language Processing arba NLP) užduotims lietuvių kalba atlikti.

Debesijoje veikiantis sprendimas geba – šneką paversti tekstu, o tekstą – šneka ir padės organizacijoms automatizuoti didelius tekstinių bei garsinių duomenų srautus. Tikimasi, kad platforma supaprastins dirbtinio intelekto sprendimų taikymą lietuvių kalba.

„Sukūrėme šią platformą, kad mūsų kuriamos natūralios kalbos apdorojimo technologijos būtų lengviau prieinamos Lietuvos rinkai“, – teigė Vytas Mulevičius, „Neurotechnology“ DI sprendimų vystytojas. – „Įrankiu paprasta naudotis, nes norėjome, kad platforma būtų paranki vartotojui, o jos valdymas – nesudėtingas”.

„Neurotechnology AI Platform“ turi balso sintezės (angl., text-to-speech) ir balso transkripcijos (angl., speech-to-text) funkcijas. Šios funkcijos yra pasiekiamos per aplikacijų programavimo sąsają (angl., application programming interface arba API) arba interneto sąsają (naudojant pasirinktą interneto naršyklę).

Balso transkripcijos įrankis yra daugiakalbis, tad palaiko ne tik lietuvių, bet ir latvių, estų bei anglų kalbas. Vartotojai gali įkelti garso įrašus arba juos įrašyti tiesiogiai platformoje, norėdami gauti transkripciją nedelsiant. Be to, paslauga teikia kalbėtojų atskyrimo funkciją, kad transkribuotame tekste būtų aiškiai atskirti skirtingi kalbėtojai. Tuo tarpu, balso sintezės funkcija paverčia rašytinį tekstą sakytiniu balso įrašu, pasirenkant vieną iš septynių balsų, įgarsinančių tekstą lietuviškai.

Siekiant užtikrinti, kad platforma būtų prieinama visiems – nuo individualių vartotojų iki didelių organizacijų, „Neurotechnology“ siūlo lanksčią, kreditais paremtą kainodarą, pritaikytą įvairių įmonių poreikiams. Norintys išbandyti „Neurotechnology AI Platform“ gali apsilankyti adresu platform.neurotechnology.com.

Plačios pritaikymo galimybės

„Neurotechnology AI Platform“ sukurta siekiant pagreitinti procesus įvairiose pramonės šakose, automatizuojant rankinę duomenų įvestį. Žiniasklaidos ir medijų sektoriuje šis įrankis gali palengvinti subtitrų ruošimą ir garsinio turinio transkripciją. Verslo ir klientų aptarnavimo skyriai šią platformą gali naudoti greitesnei susitikimų analizei ir telefoninių pokalbių nuorašams, o viešojo sektoriaus ir teisėsaugos institucijos šią technologija gali pasinaudoti dokumentuojant teismo posėdžius ar susitikimų sesijas.

Įmonė taip pat siūlo „Neurotechnology AI SDK“ – programinės įrangos kūrimo rinkinį, kuris leidžia kurti individualizuotus natūralios kalbos apdorojimo sprendimus vietinėje infrastruktūroje.