Login to your account

Username *
Password *

Doc. Jurgita Stravinskienė, KTU mokymosi visą gyvenimą centro vadovė
Dirbtinis intelektas (DI) dažnai įsivaizduojamas kaip sudėtinga technologija, pasitelkiama tik didelėse įmonėse ar moksliniuose tyrimuose. Tiesa yra ta, kad dauguma mūsų kasdien, net to nepastebėdami, naudojamės DI. Nuo žinučių rašymo iki filmų rekomendacijų – DI tapo mūsų kasdienybės dalimi. Supratimas, kaip DI veikia mūsų gyvenime, gali tapti puikiu impulsu mokytis toliau ir nuolat atnaujinti savo žinias bei įgūdžius.
Žinučių ir laiškų rašymas. Kai rašote žinutę savo telefone ar elektroninį laišką kompiuteryje, greičiausiai susiduriate su dirbtiniu intelektu. Automatinė korekcija („autocorrect“) ir rašybos pasiūlymai, rašant tekstą, veikia pagal DI algoritmus, kurie analizuoja jūsų rašymo stilių ir pasiūlo tinkamiausius žodžius. Pavyzdžiui, DI arba kitaip teksto koregavimo funkcija pataiso jūsų neteisingai parašytą žodį ar net pasiūlo visą sakinį pagal tai, kokius žodžius dažniausiai rašote.
Muzikos ir filmų rekomendacijos. Kai naršote tokias platformas kaip „Spotify“ ar „Netflix“, jums siūlomi filmai, serialai ar muzikos kūriniai, kurie jums gali patikti. Tai irgi yra DI darbo rezultatas. Šie algoritmai analizuoja jūsų ankstesnius pasirinkimus bei elgseną, ir šių duomenų pagalba siūlo turinį, kuris jums būtų aktualus ir įdomus.
Elektroninės pašto dėžutės. Daugelis nesusimąstote, tačiau net jūsų elektroninis paštas naudojasi DI. Kai gaunate šlamštą, jis yra automatiškai filtruojamas. Pavyzdžiui, „Gmail“, fiksuodamas, kokius laiškus žymite kaip šlamštą, po to atitinkamai tobulina filtravimo efektyvumą. Ar pastebėjote, kad jūsų „Gmail“ pašte kai kurie gauti laiškai automatiškai suskirstomi į kategorijas (socialiniai tinklai, naujiniai, reklamos ir kt.)?
Naršymas internete ir paieškos sistemos. Kas kartą, kai naudojatės „Google“ paieška, DI algoritmai analizuodami milijonus puslapių, pateikia jums aktualiausią informaciją. Be to, DI sistemos nuolat tobulinasi pagal jūsų paieškos istoriją, „siekdamas“ ateityje pasiūlyti dar tikslesnes užklausas. Kai įvedate užklausą į „Google“ paieškos laukelį, DI analizuoja jūsų praeities užklausas, naršymo istoriją ir siūlo jums labiausiai susijusius rezultatus.
Elektroninė prekyba. Apsiperkant internetu, dirbtinis intelektas taip pat yra jūsų pusėje. DI naudojamas tam, kad būtų pasiūlyti produktai, kurie galėtų jus dominti, remiantis ankstesniais pirkiniais ar naršymo istorija. Be to, algoritmai analizuoja kainų pokyčius ir taip rekomenduoja palankiausias pirkimo galimybes arba siūlo pagal pirkimo istoriją galimai jums įdomiausias prekes.
Kodėl šios DI technologijos svarbios mūsų tobulėjime?
Daugelis žmonių nemano, kad jie kasdien susiduria su DI, todėl dažnai nesuvokia jo svarbos ir galimybių. Tačiau DI jau tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir gebėjimas suprasti, kaip šios technologijos veikia, tampa itin svarbus mums, siekiantiems tobulėti. Žmonės, kurie geba prisitaikyti ir įvaldyti šias technologijas, gali greičiau tobulėti profesinėje srityje ir lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos.
Pavyzdžiui, tie, kurie supranta, kaip naudotis DI pagrįstomis sistemomis, gali būti pranašesni tiek kasdieniuose procesuose (pvz., informacijos paieškoje), tiek profesinėje veikloje (pvz., optimizuojant darbo procesus). Mokymasis suprasti ir efektyviai naudoti DI yra kritinis įgūdis šiuolaikiniame pasaulyje.
Dirbtinis intelektas nėra tik futuristinė idėja – jis jau veikia mūsų kasdieniniame gyvenime, dažnai nepastebimai. Supratimas, kaip DI padeda mums atlikti kasdienes užduotis, skatina toliau gilinti žinias ir mokytis naujų įgūdžių. Nuolatinis mokymasis, kuriame DI tampa neatsiejama dalimi, leidžia žmonėms ne tik prisitaikyti prie technologinių pokyčių, bet ir tapti jų dalimi, išnaudojant šias galimybes tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Tai, kas atrodo kaip smulkmenos – automatinės žinučių pataisos ar filmų rekomendacijos – yra tik ledkalnio viršūnė. Tai yra pradžia, nuo kurios prasideda mokymosi kelionė, skatinanti mus tapti aktyviais DI vartotojais ir išmokti dar efektyviau jį pritaikyti savo kasdienybėje.

Prasidėję nauji mokslo metai tampa iššūkiu ne tik moksleiviams, tačiau dažnu atveju ir jų tėvams. Pastebima, kad dėl rudenį prasidedančių įtempto darbų ir mokslo grafiko, darosi vis sunkiau suderinti šeimos atsakomybes, o laisvalaikiui lieka vis mažiau laiko. Ar tai gali padėti išspręsti technologijos? Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, dalijasi, kaip dirbtinis intelektas (DI) gelbėja tokiose situacijose.

„Dirbtinis intelektas vis sparčiau integruojasi į kasdienį gyvenimą. Ekspertai akcentuoja, kad tai gali būti vertingas pagalbininkas kasdienėse veiklose, jei tik išmokstama jį tinkamai panaudoti. Prasidėjus intensyviam mokslo metų laikotarpiui, DI gali tapti pagalba ir tėvams. Nors DI vaikams negali pakeisti tėviškos globos ir rūpesčio, jis gali suteikti įdomių ir žaismingų sprendimų kasdienėse šeimos situacijose. Ši technologija ne tik lavina vaikų kritinį mąstymą, bet ir padeda suaugusiesiems tobulinti savo technologinį raštingumą“, – dirbtinio intelekto pranašumus įvardija A. Lukošius. 

Namų darbai žaismingai

DI vaikams gali padėti atlikti namų darbus, taip pat lavinti moksleivių gebėjimus. Platformos „Khan Academy“ bei „Duolingo“ prisitaiko prie vaiko mokymosi ritmo ir pagal jo žinias formuoja krūvį. Kūrybiniu metodu išmoktas žinias vaikas vėliau gali pritaikyti pamokose. DI gali padėti ir su tiksliaisiais mokslais – programėlė „Photomath“, paremta šia technologija, gali ne tik išspręsti matematikos uždavinį, tačiau ir žingsnis po žingsnio paaiškinti, kodėl yra daromas toks skaičiavimas. Tai moksleiviui ypač palengvina mokymosi procesą.

Idėjos patiekalams

Įsisukus į greitą gyvenimo ritmą dažnai namuose daugėja greitojo maisto pakuočių, o slenksčius vis mina maisto pristatymo kurjeriai. DI įrankis, kaip „ChatGPT“, gali pagelbėti ne tik sudarinėjant šeimos meniu visai savaitei, tačiau ir patarti, kokius patiekalus paruošti iš jau turimų produktų namuose. Net ir nemokamoje minimos programos versijoje galima suvesti kelias raktines frazes ir taip atrasti idėjas pusryčiams, pietums bei vakarienei. Svarbu nepamiršti atsirinkti labiausiai šeimai pagal mitybos įpročius tinkamas patiekalų idėjas.

Pasakos prieš miegą

Kartais po dienos darbų tėvams pritrūksta idėjų kuriant pačias įvairiausias istorijas prieš miegą. Lentynoje budinčios pasakų knygos atsibosta, o vaikai čia ir dabar nori naujo turinio. Pritrūkus fantazijos galima pasinaudoti tokia programa kaip „Hypotenuse“, kuri būtent tokias istorijas, atsakius į vos kelis klausimus, padeda sukurti.

Žaidimų paieška

Moksleiviams pradėjus eiti į mokyklą dažnai užpuola ir pirmieji peršalimai bei ligos. Vaikui daugiau laiko praleidžiant namuose, tėvai turi sukti galvas, kaip užimti vaikus. DI įrankis „ChatGPT“ gali įkvėpti įvairiausiomis idėjomis – nuo žaidimų, rankdarbių iki sudėtingų galvosūkių. Tokiu būdu vaikas ne tik žais, bet ir ugdysis.

Atsakomybės namuose

Turbūt ne viena šeima pritars, kad nepriklausomai nuo metų laiko, suplanuoti namų priežiūros grafiką yra tikras iššūkis. DI įrankis „Aida“ padeda ne tik prižiūrėti tvarką namuose, tačiau ir tarp šeimos narių paskirstyti atsakomybes. Pavyzdžiui, nufotografavus virtuvės erdvę, įrankis suskubs įspėti, kurioms zonoms reikia skirti dėmesį. Taip pat, kiek šeimos narių turi tvarkyti tam tikras erdves.

 

Prieš dvejus metus sumušęs greičiausiai išpopuliarėjusios technologijos rekordą, „ChatGPT“ asistentas šiandien „gyvena“ kiek kitomis nuotaikomis. „Sensor Tower“ duomenimis, vien per tris pastaruosius mėnesius šios dirbtinio intelekto (DI) platformos vartotojų aktyvumas krito dešimtadaliu ir panašu, jog tai dar ne pabaiga. Nors kai kas tame linkęs įžvelgti DI eros saulėlydį, „Telia“ ekspertai laikosi kitokios nuomonės ir tai aiškina žmogiška prigimtimi, ką tik pasibaigusia vasara bei išaugusia konkurencija.

„Pradinė „ChatGPT“ populiarumo banga slopsta, o tą labiausiai lemia šiam robotui kelti nerealistiški lūkesčiai. Daugelis žmonių čia atėjo tikėdamiesi rasti jų darbus perimantį „darbininką“, o išėjo supratę, jog jiems patiems reikės įgauti naujų įgūdžių ir dar pakeisti savo įpročius. Tai jokiu būdu nereiškia, kad DI bumas baigsis taip pat greitai, kaip prasidėjęs – veikiau, kad dabartiniai DI produktai nesiekia aukštos vartotojų keliamos kartelės. Galų gale, susidomėjimas „ChatGPT“ galimai mažėja ir dėl į DI aikštelę „išbėgusių“ naujų žaidėjų, tokių kaip „Gemini“ ar „Claude“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas Marijonas Baltušis.

Koją kiša žmonių psichologija

Tarp daugelio priežasčių, kodėl žmonės neužsilaiko „ChatGPT“, analitikai linkę įvardinti žmonių psichologiją. Pradinį populiarumo rekordą šiam įrankiui didele dalimi „nukaldino“ tai, kad jis nuo pat pradžių buvo nemokamas ir visuotinai prieinamas, o mokama prenumerata buvo reikalinga tik pažengusiems naudotojams. Deja, ilgoje perspektyvoje būtent toks neįpareigojantis veikimo modelis galimai ir lėmė palyginti greitą tų pačių smalsuolių išsivaikščiojimą.

„Galėdami be jokių kliūčių išbandyti revoliuciniu vadinamą sprendimą, žmonės turėjo progą susidaryti savo nuomonę ir laisvai pasirinkti, ką daryti toliau. Aukšto kainos barjero nebuvimas neskatino vartotojų gilintis, kaip veikia didieji kalbos modeliai, kaip jiems efektyviau pateikti instrukcijas ir apskritai – kokiose kasdienio gyvenimo srityse jie galėtų būti naudingi. Privalomas prenumeratos įsigijimas greičiausiai nebūtų leidęs pasiekti tokio greito paslaugos išpopuliarėjimo, bet jos pirkėjai psichologiškai jaustųsi labiau įsipareigoję įdėti daugiau pastangų į jos bandymus ir mokymąsi“, – aiškina M. Baltušis.

Specialistas prideda ir tai, kad „ChatGPT“ vidutiniam vartotojui dar nėra toks patogus, kaip kiti jam žinomi įrankiai. Norint gauti kokio nors teksto santrauką, žmogui reikia nukeliauti į „ChatGPT“ puslapį, tekstą įklijuoti ir gautą rezultatą vėl perkopijuoti į reikalingą vietą. Tuo metu, norint sužinoti daugiau informacijos kokia nors tema, priešingai nei „Google“ paieškoje, „ChatGPT“ laukelyje dažnai nepakanka įrašyti vieno ar dviejų žodžių – robotas reikalauja tikslesnių instrukcijų.

Nuolatinis poreikis keisti programėles, atidarinėti papildomus langus ar klaviatūra rašyti nemažą kiekį teksto vartotojus dažnai pernelyg vargina, todėl jie „ChatGPT“ galimai linkę naudoti tik ypatingais atvejais. Dėl to nenuostabu, kad technologijų milžinės stengiasi kuo greičiau integruoti DI modelius į el. pašto dėžutes, biuro programų paketus ir kitą programinę įrangą, kurią žmonės naudoja kasdien.

„ChatGPT“ nepateisina lūkesčių?

Kita vertus, pagrindinis argumentas, kodėl „ChatGPT“ pabandę vartotojai neužsilieka – ribotos jo galimybės. Remiantis šį pavasarį generatyvinės analitikos įmonės „Narrative BI“ atliktu tyrimu, šis robotas pateikia neteisingus atsakymus, arba DI terminais tariant, haliucionuoja beveik 46 proc. atvejų, kai jo prašoma atlikti sudėtingų duomenų analizę. Įdomu tai, jog ši problema nėra taip lengvai išsprendžiama – „ChatGPT“ kūrėjai atvirai pripažįsta kol kas negalintys užtikrinti šio įrankio pateikiamų faktų tikslumo ir tik ieškantys būdų tai atlikti.

„Dažnai pasitaikantis informacijos išgalvojimas ir paviršutiniški atsakymai „ChatGPT“ veiklos lauką apriboja iki pakankamai paprastų mechaninių užduočių. Jis gali padėti mokiniams paruošti namų darbus, išversti PDF failą ar tekstinį dokumentą paversti prezentacijos skaidrėmis. Tačiau norint, kad asistentas būtų naudingas ruošiant įmonių veiklos ataskaitas, suteiktų pagalbą rengiant mokslinius darbus ar atliekant kitą sudėtingą užduotį, jam reikia pateikti daug konteksto ir vėliau akylai patikrinti kiekvieną sakinį. Dėl to darbas su DI robotu dažnai pareikalauja nedaug mažiau pastangų ir laiko, nei jo nenaudojant“, – svarsto „Telia“ atstovas.

Nuo „ChatGPT“ dalį žmonių atbaido ir pastaraisiais metais kilęs susirūpinimas jam pateikiamos informacijos apsauga. JAV kibernetinės saugos bendrovė „Malwarebytes“ nustatė, kad dėl duomenų saugos nerimauja 81 proc. apklaustųjų, o net pusė jų sutiktų, kad „ChatGPT“ vystymas būtų pristabdytas iki tol, kol bus įvestas tinkamas DI produktų teisinis reguliavimas. Šie nuogąstavimai papildomai riboja generatyvinių robotų pritaikymo scenarijus ar netgi apskritai atstumia dalį vartotojų.

Prisideda ir vasara, ir konkurentai

Nepaisant reikšmingai sumažėjusio „ChatGPT“ vartotojų skaičiaus ir įvairių prielaidų, M. Baltušis siūlo iš to nedaryti skubotų išvadų apie generatyvinio DI sprendimų ateitį. Šio roboto populiarumo kritimas gali būti susijęs su vasarą mokyklų ir universitetų suolus palikusiais jaunuoliais bei reikšmingų atnaujinimų nebuvimu, kas turėtų pasikeisti įsibėgėjant rudeniui ir žiemos sezonui.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad generatyvinio DI asistentų rinka šiandien yra visiškai kitokia, nei rekordinio „ChatGPT“ populiarumo laikais. Šio įrankio vartotojus galėjo pervilioti konkuruojanti „Google“ stovykla, kurios vystomas „Gemini“ robotas kiek mažiau linkęs iškraipyti faktus, leidžia pateikti daugiau kontekstinės informacijos bei siūlo kiek intuityvesnį valdymą. Vis garsiau girdime ir apie „Anthropic Claude“, kuris geba generuoti natūralesnį tekstą, bei „Perplexity“, vartotojo užklausas tenkinantį pasitelkiant keletą populiariausių DI variklių, užuot naudojus kurį nors vieną.

„Nors šiuolaikinės medijos suteikia galimybę įvairias inovacijas akimirksniu išpopuliarinti visame pasaulyje, joms prigyti, kaip ir anksčiau, reikia daugiau laiko. Net ir legendinis „iPhone“ netapo hitu iškart po jo pristatymo – pasiekti dabartinį populiarumą jam prireikė net trejeto metų. Akivaizdu, kad dabartinis „ChatGPT“ vartotojams netapo toks naudingas, kaip buvo prognozuojama, tačiau kitas sparčiai tobulinamų DI technologijų proveržis viską vėl gali apversti per naktį, kai robotų galimybės staiga pasivys žmonių lūkesčius“, – reziumuoja „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas M. Baltušis.

 

Rugsėjo 9 d. prasidėsiantis technologijų bendrovės „Samsung“ socialinės atsakomybės projektas „Solve for Tomorrow“ Baltijos šalių mokinius suburs bendram tikslui. Šiemet projekto organizatoriai 9–12 klasių moksleivius kviečia burtis į komandas ir generuoti idėjas – ieškoti technologinių sprendimų, kurie padėtų moksleiviams įgalinti dirbtinio intelekto (DI) priemones mokymosi procese. Trijų geriausių idėjų autoriams atiteks net 16 tūkst. Eur. prizinis fondas.

2024 m. konkurso tema pasirinkta neatsitiktinai – pastaruosius keletą metų DI iš esmės pakeitė mūsų kasdienybę, atvėrė dar anksčiau nematytas galimybes įvairiose gyvenimo srityse.

Praėjusį mėnesį technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse atskleidė, kad tarp paauglių DI ir jo įrankiai – ypač populiarūs. Kone kas antras Lietuvos moksleivis teigė, kad dažniausiai DI ir jo įrankius naudoja namų darbams ir kitoms mokyklinėms užduotims atlikti (45 proc.). Tuo tarpu Estijoje mokydamiesi dirbtinį intelektą pasitelkia 39 proc. mokinių, o Latvijoje – net 49 proc. apklaustųjų. Tyrimas parodė, kad nieko apie DI ir jo įrankius nėra girdėję vos 3 proc. Lietuvos moksleivių.

Tiesa, ekspertai sutinka, kad dirbtinio intelekto naudojimas mokymosi procese tik augs ir su juo kovoti nereikia – verčiau stengtis atrasti būdų, kaip DI gali padėti tapti geresniems mokiniams. Todėl technologijų bendrovė klausia moksleivių – kaip technologijos gali padėti įgalinti DI priemones mokymosi procese?

„Per visą šio projekto gyvavimo laikotarpį spėjome įsitikinti, kad moksleiviai, vedami iniciatyvumo, kūrybiškumo ir noro prisidėti prie visuomeninės gerovės geba kurti ir įgyvendinti originalias bei inovatyvias idėjas. Šiemet kviečiame moksleivius dalyvauti konkurse generuojant technologines idėjas, kurios padėtų jiems geriau išnaudoti DI galimybes mokymosi procese. Tikime, kad dirbtinis intelektas turėtų ne įsprausti į rėmus, o padėti atskleisti mokinių kūrybiškumą ir talentus“, – sako programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė. 

Į 35 dalyvių komandas susibūrę moksleiviai paraiškas dalyvauti konkurse gali teikti nuo rugsėjo 9 d., o idėjas plėtoti iki pat gruodžio mėnesio. Tam, kad idėjos būtų išpildytos visapusiškai, dalyvių komandas konsultuos įvairių sričių mentoriai.

Dalyvių paraiškas vertins patyrusi jungtinė Baltijos šalių komisija, kuri atsižvelgs į šiuos kriterijus: ar siūloma remtis naujausiomis technologijomis, ar kūrybinė idėja yra originali, ar įmanoma idėją įgyvendinti realybėje ir į tai, kokį teigiamą socialinį poveikį tai gali duoti visuomenei.

912 klasių moksleiviai teikti konkurso paraiškas galės nuo rugsėjo 9d. iki spalio 7 d., specialiai projektui sukurtoje interneto svetainėje: https://www.solvefortomorrowbaltics.com/lt/

Konkurso prizinio fondo, kuris bus padalintas trims laimėtojų komandoms, vertė siekia 16 tūkst. Eur. Nugalėjusiai komandai atiteks 5 tūkst. Eur. piniginis apdovanojimas ir 5 tūkst. Eur. vertės kuponas „Samsung“ įrenginiams įsigyti. Prizais bus apdovanotos ir antrą bei trečią vietą užėmusios komandos.

Technologijų bendrovė „Samsung“ paskelbė suteiksianti „Paieškos apibraukiant“ (angl. „Circle to Search“) funkciją daliai „Galaxy A“ serijos išmaniųjų telefonų modelių[1] – „A55“, „A54“, „A35“ ir „A34“. Kiek vėliau minėta funkcija taps pasiekiama ir „Galaxy Tab S9 FE“ bei „Tab S9 FE+“ planšetiniuose kompiuteriuose.

Unikalią ir intuityvią aplinkinio pasaulio tyrinėjimo patirtį siūlanti „Paieška apibraukiant“ iškart po savo debiuto „Galaxy S24“ serijos telefonuose tapo bene labiausiai vartotojų pamėgta naujųjų „Galaxy“ flagmanų naujove. „Paieškai apibraukiant“ pasiekus daugiau „Galaxy“ įrenginių, įskaitant neseniai pristatytus „Galaxy Flip6“ ir  „Fold6“, sulaukė našumą ir intuityvumą gerinančių patobulinimų bei pasipildė papildomomis funkcijomis.

„Paieška apibraukiant“ geba versti tekstus iš užsienio kalbos, gali atlikti namų darbus bei skenuoti QR ir brūkšninius kodus. Be to, „Galaxy A“ bei „Tab S9 FE“ serijas pasieksianti funkcijos versija gebės atsakyti į dar sudėtingesnius vartotojo klausimus apie tai, ką jis mato savo įrenginio ekrane.

Laikomės pozicijos, kad pažangiausi technologiniai sprendimai neturėtų būti tik pačios aukščiausios kategorijos modelių privilegija. Šiuo „Galaxy A“ bei „Tab S9 FE“ atnaujinimu siekiame dar platesniam vartotojų ratui pasiūlyti geriausias klasėje dirbtinio intelekto (DI) technologijas, įgalindami vartotojus dar efektyviau dirbti, išlaisvinti savo kūrybingumą bei mėgautis labiau suasmeninta savo įrenginių naudojimo patirtimi“, – sako Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje.

„Paieška apibraukiant“ – naujas būdas internete ieškoti bet kokios informacijos, išvengiant skirtingų aplikacijų naudojimo ir perjungimo tarp langų. Kai „Paieška apibraukiant“ įjungta, ilgiau palaikę pradžios ekrano mygtuką, vartotojai gali tiesiog apibraukti pageidaujamą objektą arba bakstelėti bet kur ekrane, kad pasirinktų tekstą, paveikslėlį ar vaizdo įrašą, kurio nori ieškoti internete[2]. Naudodama DI algoritmus, funkcija gali padėti lengvai surasti, kur įsigyti socialinio tinklo įraše matytus drabužius, leisti nukopijuoti nuotraukoje matomą tekstą ar išversti egzotiško restorano meniu.

Sulaukę „Paieškos apibraukiant“ atnaujinimų, „Galaxy A“ ir „Galaxy Tab S9 FE“ įrenginių savininkai šią funkciją galės aktyvuoti atvėrę nustatymų meniu, pasirinkę skiltį „Ekranas“ ir bakstelėję punktą „Naršymo juosta“. Ten suradus „Paieškos apibraukiant“ funkcijos jungiklį, reikėtų įsitikinti, kad jis yra padėtyje „Įjungta“.

Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie „Galaxy A“ ir „Galaxy Tab S9“, apsilankykite https://www.samsung.com/lt/mobile/

[1] Funkcijos prieinamumas priklauso nuo įrenginio modelio ir rinkos.

[2] Rezultatai gali skirtis priklausomai nuo vizualių atitikmenų. Reikalingas interneto ryšys. Vartotojams gali reikėti atnaujinti „Android“ operacinės sistemą į naujausią versiją. Produkto funkcionalumas gali priklausyti nuo jūsų programėlės ir įrenginio nustatymų. Kai kurios funkcijos gali būti nesuderinamos su tam tikromis programėlėmis. Paslaugos prieinamumas skiriasi priklausomai nuo šalies ir kalbos. Rezultatų tikslumas nėra garantuojamas.

Pranešimą paskelbė: Viktorija Kundrotė, UAB "Publicum"

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

2024-08-22 09:34

Laisvalaikis, pramogos, ITT