Login to your account

Username *
Password *

Pasaulyje gerai žinomas kosmetikos prekių ženklas „Maybelline New York“ paskelbė apie bendradarbiavimo su technologijų kompanija „Microsoft“ sėkmę – platformoje „Microsoft Teams“ nuo šiol vaizdo skambučiams galima pasiruošti su virtualiu makiažu.

Nuo šiol „Maybelline“ grožio programa „Microsoft Teams“ vartotojams leidžia greitai ir lengvai pagal savo asmeninį stilių prisitaikyti vieną iš 12 makiažų.

„„Maybelline“ misija – kiekvienam suteikti pasitikėjimo savimi, kad žmogus galėtų išreikšti savo grožį. Ar dirbate bei bendraujate gyvai, ar virtualiai, gera savijauta gali padėti kuo geriau pasirodyti, – įsitikinusi Trisha Ayyagari, „Maybelline New York“ pasaulinio prekių ženklo prezidentė, – būtent todėl puoselėdami partnerystę su „Microsoft Teams“ drauge sukūrėme virtualų makiažą. Dabar net ir labai užimtą dieną galite pasidaryti makiažą vos vienu spustelėjimu. Tikimės, kad šiek tiek palengvinome žmonių gyvenimą.“

Inovacijos kūrėjai savo viziją vadina virtualiu makiažo krepšeliu, kurį sudaro visos būtinos skaitmeninės makiažo priemonės, padedančios sklandžiai įsilieti į vis labiau skaitmenizuotą pasaulį. Pasak kūrėjų, vartotojai ir vartotojos vienu spustelėjimu gali rinktis iš 12 makiažų, kad papildytų savo natūralią išvaizdą ir puikiai jaustųsi be didelių pastangų. 

„Maybelline New York“ yra šios „L'Oreal“ grupei skirtos inovacijos pradininkė. Technologijų sprendimą palaiko „Modiface AI“ dirbtiniu intelektu pagrįsta programa, kuri buvo sukurta bendradarbiaujant su Geenos Davis institutu, siekiant užtikrinti įvairovę ir atstovauti plačiai populiacijai.

Šiuo projektu „Maybelline“ siekia, kad vartotojai turėtų galimybę pasirinkti makiažą, kuris geriausiai atitinka jų virtualių susitikimų aplinką. Be to, jos ir jie gali pritaikyti sau įvairius makiažus, kurių kitu atveju galbūt neturėtų progos išbandyti.

Virtualūs makiažai visame pasaulyje dabar prieinami kaip „Teams“ vaizdo skambučių parinktis licencijuotiems „Teams“ vartotojams.

 

Labai tikėtina, kad per pastarąją savaitę perskaitėte tekstą, kurį parašė dirbtinis intelektas (DI), ir apie tai net nesusimąstėte. 2022-ųjų pabaigoje pasirodęs „ChatGPT“ inicijavo tikrą rašytinio turinio kūrimo revoliuciją, kuri skatina permąstyti iki šiol egzistavusį santykį su skaitomais tekstais. Laikais, kai DI algoritmas gali sukurti argumentuotą ir įtikinamą straipsnį, el. laišką ar skelbimą iškyla svarbi problema: kaip atskirti, ar tekstą parašė žmogus, ar mašina? Su šiuo iššūkiu tvarkomasi skirtingais būdais, o vienas iš patikimiausių – DI kurto teksto atpažinimo sistemos, pateikiančios procentiškai išreikštą tikimybę, jog tekstas buvo sukurtas ne žmogaus. Nors anglų kalba tokių įrankiu apstu – ką tik pasirodęs sprendimas lietuvių kalba yra pirmas toks šalyje.

Išbandyti „Oxsico AI“ teksto atpažinimo sistemą lietuvių kalba galima – čia. 

„Dirbtinio intelekto perversmo laikais suprasti skaitomo teksto kilmę yra būtina. Tai daugiau nei kritinio mąstymo pratimas – DI priemonės dažnai mini melagingą ar klaidinančią informaciją, kurią būtina iš anksto identifikuoti, siekiant išvengti tolimesnės jos sklaidos. Todėl atpažinti algoritmo kurtą tekstą yra vis svarbesnis įgūdis visiems siekiantiems tapti informuotais turinio vartotojais. Be to, tai itin aktualus iššūkis švietimo įstaigose, kai vis daugiau mokinių ir studentų renkasi nesąžiningą DI įrankių pagalbą, kuriant rašto darbus. Tad džiaugiamės galėdami pasiūlyti savąjį problemos sprendimą nuo šiol nemokamai prieinamą ir lietuvių kalba“, – teigia startuolio „Oxsico“ vadovė Kotryna Tomkevičiūtė.

Naudojimasis „Oxsico AI“ teksto atpažinimo sistema lietuvių kalba yra paprastas ir intuityvus, o rezultatas aiškus. Įvedus norimą patikrinti tekstą ar jo ištrauką, produktas spalviškai pažymi galimai dirbtinio intelekto sukurtą tekstą. Kuo spalva ryškesnė, tuo didesnė tikimybė, kad sakinys yra sugeneruotas DI. Ir atvirkščiai, mažėjant spalvos intensyvumui, traukiasi tikimybė, kad tekstas buvo parašytas algoritmo.

Vertinant gautus rezultatus, svarbu atminti paprastą taisyklę. Jeigu modelis nurodo didesnę nei 50 proc. tikimybę, jog tekstas buvo sukurtas DI – galime manyti, kad tekstą parašė DI. Ir priešingai, jei pateikiama tikimybė siekia mažiau nei 49 proc., rekomenduotina tokį turinį vertinti kaip sukurtą žmogaus. 

Svarbių problemų sprendimas

Kaip priduria „Oxsico“ vadovė, plagijavimo, neteisingo citavimo, o šiandien ir DI kuriamų darbų iššūkiai aukštosiose mokyklose –  ne tik edukacinės, bet ir esminės visuomenės problemos. 

„Praėjęs pavasaris patvirtino išankstinius lūkesčius – studentai ir mokiniai sunkiai atsispiria pagundai palengvinti savo gyvenimą rašant atsiskaitomuosius darbus. Į pagalbą DI algoritmai pasitelkiami skirtingu laipsniu: galvojant rašto darbo temą, ieškant reikiamos literatūros, formuojant argumentus, o aplaidžiausi  renkasi apskritai nerašyti, šį darbą patikint dirbtiniam intelektui. Mažesnės studentų pastangos lems ne tik prastesnį kompetencijų bagažą, bet ir menkesnes karjeros perspektyvas.

Todėl akivaizdu, jog valstybės, kurios išmoks tinkamai panaudoti dirbtinį intelektą, nesumažinant, o padidinant savo gyventojų įgūdžius – pirmaus užtikrinant bendrą visuomenės gerovę“, – mintimis dalijasi Kotryna Tomkevičiūtė.

Įrankio tikslumui užtikrinti – net keli inovatyvūs sprendimai

„Oxsico AI“ nuo rinkoje egzistuojančių DI teksto atpažinimo sistemų skiriasi ne tik dėl lietuvių kalbos palaikymo. Startuolio kuriamo modelio apmokymui yra naudojama morfologinė informacija, kuri ženkliai padidina sprendimo efektyvumą.

Įrankio taiklumui matuoti yra naudojami keli skirtingi rodikliai, įvertinantys teksto kilmės prognozavimo tikslumą. Modelio tikslumas (angl. „precision“) parodo, kiek elementų buvo tiksliai atpažinti iš visų atpažintų elementų. Šiuo metu šis rodiklis siekia net 99,8 proc. – tai reiškia, kad jei sakinys yra pažymėtas kaip sukurtas DI, egzistuoja 99,8 proc. tikimybė, kad modelis pataikė. Tuo tarpu išsamumo (angl. „recall“) rodiklis parodo kiek elementų buvo atpažinti iš visų tų, kuriuos algoritmas turėjo įvertinti. Šiuo metu šio rodiklio reikšmė siekia 93,4 proc. – tad 6,6 proc. atvejų vis dar lieka neidentifikuoti. 

„Galvojant apie DI kurto teksto atpažinimo sistemas, svarbu pažymėti ir galimus tokių sprendimų ribotumus. Reikia turėti omenyje, jog galime kliautis tik tikimybiniu įvertinimu, kuris ne visada atitinka realybę. Todėl modelio veikimą reikėtų vertinti visumoje, atsiribojant nuo epizodinių netikslumų. B

e to, svarbu iš anksto aiškiai apsibrėžti, kas yra traktuojama kaip DI kurtas turinys. Pavyzdžiui, tekstinis turinys gali būti unikalus ir sukurtas žmogaus, tačiau vartotojui pasinaudojus DI pagalba, tvarkant stiliaus klaidas, gramatiką, skyrybą toks tekstas gali būti prilygintas DI kuriamam turiniui. Todėl siekiant išvengti nesusipratimų, būtina nusistatyti aiškias DI naudojimo gaires“, – pastebi Kotryna Tomkevičiūtė. 

Ateityje – dar ambicingesni tikslai

Inovatyvų įrankį sukūrusios bendrovės atstovė teigia, jog teksto atpažinimo sistema lietuvių kalba yra tik pirmasis iš plėtros etapų. 

„Pirmieji mūsų sprendimo naudotojai Lietuvoje yra esami klientai: universitetai, mokyklos, kolegijos. Nuo rugsėjo mėnesio ši priemonė bus prieinama mūsų teksto sutapčių  patikros sistemoje. Tačiau artimiausioje ateityje planuojame šią priemonę pristatyti ir kitomis kalbomis – iki spalio planuojame turėti DI atpažinimą bent 20 kalbų. Nors „Oxsico AI“ bus ir toliau nemokamai prieinamas visiems, tačiau ateityje turėtų pasirodyti „Premium“ versija, kurioje papildomos funkcijos bus prieinamos tik paslaugos prenumeratoriams. Todėl reikia akcentuoti, kad šiandien prieinamas įrankis išlieka beta versija, kurią nuosekliai tobulinsime“, – apibendrina Kotryna Tomkevičiūtė. 

Užsukę į parduotuves ir išsirinkę reikiamas prekes šiandien daugelis pirkėjų nedvejodami patraukia prie savitarnos kasų. Atsiskaityti jose paprastai yra greičiau ir patogiau. Anksčiau nemenka inovacija atrodžiusios savitarnos kasos tapo kasdienybe, tačiau tuo prekybos vietų transformacija ir automatizacija nesibaigia. Išbandomi ir diegiami vis nauji išmanieji mažmeninės prekybos sprendimai, o sklandžius parduotuvių procesus užtikrinti padedantis dirbtinis intelektas ir robotai jau nebėra tik futuristų ir fantastinių filmų scenaristų fantazijos vaisius. Tad kaip parduotuvės atrodys netolimoje ateityje?

Savitarnos kasa – mobiliajame telefone

Mažmeninės prekybos sprendimų bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis sako, kad prekybininkai aktyviai domisi sprendimais, kurie padidintų parduotuvių veiklos efektyvumą ir padėtų užtikrinti gerą apsipirkimo patirtį pirkėjams. Dėl to paprastomis savitarnos kasomis, kurias šiandien jau turi daugelis Lietuvos parduotuvių, neapsiribojama.

„Vis daugiau parduotuvių įsidiegia savarankiško prekių skenavimo sprendimus – specialaus prietaiso pagalba pirkėjai vaikščiodami prekybos salėje iš karto nusiskenuoja į pirkinių krepšelį dedamas prekes. Išeinant iš parduotuvės belieka už jas atsiskaityti. Kitose parduotuvėse pirkėjai tą patį gali daryti paprasčiausiai savo telefonu, turinčiu lojalumo programėlę“, – sako R. Mažulis.

Naują savitarnos raidos etapą atvers išmanieji vežimėliai

Anot R. Mažulio, ateityje parduotuvėse išvysime ir moderniomis technologijomis aprūpintus išmaniuosius vežimėlius. Jų paskirtis – taip pat paspartinti apsipirkimo procesą ir sumažinti kasininkų darbo krūvį.

„Jau egzistuoja įvairūs išmaniųjų prekių vežimėlių variantai. Juose įmontuota įranga – išmaniosios svarstyklės, vaizdo kameros, jutikliai – leidžia fiksuoti į vežimėlį dedamas prekes ir iš karto formuoti prekių krepšelį, už kurį atsiskaitoma išeinant iš parduotuvės. Tai tarsi savitarnos kasos ant ratų, kuriose prekių skenuoti nereikia nei kasininkui, nei pirkėjui. Tokiame vežimėlyje įmontuotame ekranėlyje pirkėjai galėtų matyti ne tik pirkinių sąrašą, bet ir prekybos salės ir atskirų skyrių planą, specialius pasiūlymus bei kitą aktualią informaciją“, – sako R. Mažulis.

Prireikus, pirkėjų amžių patvirtins dirbtinis intelektas

Vienas iš sprendimų, kuris jau sėkmingai naudojamas Skandinavijos šalyse, taip pat Estijoje, ir kuris jau greitai gali atsirasti mūsų šalies parduotuvėse, yra pagal amžių ribojamų prekių pardavimo savitarnos sprendimai. Dabar pirkėjui norint savitarnos kasose įsigyti prekių su amžiaus ribojimu, jo amžių turi patvirtinti parduotuvės darbuotojas.

„Dirbtiniu intelektu grįsti amžiaus nustatymo sprendimai sumažina poreikį savitarnos kasose nuolat budėti darbuotojui. Šiandien žmogaus amžių tokios sistemos gali nustatyti išties tiksliai, tačiau apsidraudžiant nuo klaidų paprastai nustatoma kiek aukštesnė, nei pagal įstatymą reikalaujama, amžiaus kartelė. Jei, dirbtinio intelekto vertinimu, pirkėjo amžius šios ribos nesiekia ar tai nustatyti yra sudėtinga, tokiu atveju įsitraukia parduotuvės darbuotojas“, – pasakoja R. Mažulis.

Negana to, pasak technologijų eksperto, Lietuvos prekybininkams tampa aktualūs ir automatizuoti tabako gaminių pardavimo sprendimai, nes nuo 2025 m. šalyje įsigalioja draudimas prekybos vietose tokius gaminius eksponuoti. Automatizuotus sprendimus jau testuoja didieji prekybos tinklai Lietuvoje.

Populiarės autonominės parduotuvės

Artimiausiu metu, anot technologijų eksperto, galima tikėtis Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengiančių autonominių parduotuvių plėtros. Tokiose parduotuvėse apsieinama be kasininkų, o pirkėjai už prekes atsiskaito savitarnos kasose arba reikiama suma automatiškai nuskaitoma nuo jų sąskaitos.

„Lietuvoje jau veikia kelios autonominės parduotuvės. Jose savarankiškam apsipirkimui užtikrinti naudojamos pažangios technologijos bei dirbtinis intelektas. Pasaulyje su įvairiomis autonominių parduotuvių koncepcijomis eksperimentuojama vis daugiau ir tik laiko klausimas, kuomet parduotuvės be kasininkų taps kasdienybe“, – sako R. Mažulis.

Daugės maistomatų

Dar viena mažmeninės prekybos inovacijų kryptis, anot R. Mažulio, yra maistomatų tinklo plėtra. Prekybininkai Lietuvoje jau taip pat diegia pirmuosius prekių atsiėmimo terminalus, kuriuose galima patogiai ir pirkėjui tinkamiausiu metu atsiimti internetu užsakytus prekes.

„Gyventojai jau įprato naudotis paštomatais, kurie yra tapę kasdienybe ir yra plačiai prieinami. Panašiu principu yra paremti ir maistomatai – tik išskirtinumas žemos temperatūros palaikymas, kas leidžia tokiu būdu atsiimti šviežius maisto produktus, šaldytą produkciją ir pan. O jo naujesnė modifikacija – mobilūs maistomatai gali būti įrengiami tose vietose, kur poreikis apsipirkti išauga tik tam tikru sezonu – pavyzdžiui, pajūrio kurortuose ar tam tikrose žmonių koncentracijos vietose. Keli maistomatai jau veikia ir mūsų pajūrio miestuose. Toks sprendimas suteikia lankstumo tiek prekybininkams, tiek pirkėjams. Be to, naudoti maistomatus yra tvariau nei užsakytus maisto produktus pristatyti kiekvienam pirkėjui atskirai. Dėl to maistomatai yra ypač populiarūs Skandinavijoje“, – sako R. Mažulis.

Parduotuvėse dirbs vis daugiau robotų

Mažulio teigimu, pasaulyje sparčiais žingsniais judama link mažmeninės prekybos robotizacijos. Ateityje robotai ne tik palaikys parduotuvių švarą, bet ir pasirūpins, kad lentynose netrūktų reikiamų prekių.

„Rutininėms užduotims atlikti parduotuvėse vis didesne apimti bus pasitelkiami robotai. Tai leis užtikrinti efektyvesnę parduotuvių veiklą, išvengti žmogiškų klaidų. Proveržis šioje srityje gali įvykti jau greitu metu, nes techniniu požiūriu robotizacijos sprendimai jau yra prieinami, prekybininkams tereikia į juos investuoti. Kai tai padarys didieji mažmeninės prekybos lyderiai, paskui juos paseks ir visa rinka“, – mano R. Mažulis.

®. Mažulio teigimu, mažmeninės prekybos sektorius toliau evoliucionuos ir sieks išnaudoti pažangių technologijų suteikiamas galimybes. Tai leis parduotuvėms veikti efektyviau, o pirkėjams apsipirkti patogiau. Laikas parodys, kurie sprendimai prigis Lietuvos rinkoje.

Startuolių kasdienybėje netrūksta iššūkių – konkurencingoje aplinkoje jie privalo būti novatoriški, greiti, kūrybingi. Visgi, populiarėjant dirbtiniam intelektui (DI), daugelis startuolių (ir ne tik) jau įtraukia DI įrankius į savo kasdienes užduotis.

Šiame straipsnyje apžvelgsime DI sprendimus, ateitį ir įrankius, kurie gali padėti startuoliams skaitmeninės rinkodaros srityje: analizuoti klientų duomenis, numatyti ateities tendencijas, automatizuoti procesus, kurti suasmenintą klientų patirtį.

„Šiuo metu DI sprendimų galima surasti jau nebe dešimtimis, o šimtais. Ir kiekvienas iš sprendimų gali ypatingai pagreitinti startuolio kasdienybę. Su šiais įrankiais galima lengvai susikurti logotipą, stiliaus knygą, turinį interneto svetainei ar socialiniams tinklams ir t. t. Kol šių įrankių nebuvo, prireikdavo tiek techninių, technologinių ir kūrybinių žinių, kurios startuojant yra imlios laikui išmokti ir pritaikyti versle“, – sako Gražvydas Kaminskas, „TechHub“ pre-akceleratoriaus startuolių mentorius, „NFQ Technologies“ rinkodaros vadovas.

Ekspertas pastebi, jog vis daugiau ankstyvosios stadijos startuolių aktyviai į savo veiklą įtraukia dirbtinio intelekto sprendimus. „Nereikia samdyti daugiau žmonių ar giliai išmanyti tam tikrą sritį, jog būtų galima čia ir dabar ištestuoti DI sprendimus ir įvertinti, ar jie yra naudingi. Tiesiog reikia gerai išmanyti užklausos formavimą, kad gautumėte pageidaujamą rezultatą“, – priduria G. Kaminskas.

DI ateitis: kol kas galima prognozuoti tik trumpalaikį laikotarpį

Gražvydas Kaminskas mano, kad DI sprendimai dar nepasiekė savo piko. „Artimiausiu metu rinkoje matysime įvairiausių sprendimų augimą, investuotojai šia industrija atrodo labai susidomėję. Tradiciniai verslai iki galo nesuprasdami, kaip sprendimais naudotis, bet patirdami spaudimą adaptuotis, privalės išbandyti DI įrankius ir eksperimentuoti“, – pastebi ekspertas.

Visgi, populiarumas priklauso nuo praktinių įrankių galimybių. Pavyzdžiui, rinkodaros srities darbuotojai jau pamatė DI naudą turinio kūrimo, analizės, edukacijos, skaitmeninės rinkodaros sritims. Pardavimų sektoriaus darbuotojai taip pat labai aktyviai pradeda išnaudoti dirbtinio intelekto sprendimus, tiek optimizuojant savo veiklos resursus, tiek ruošiant pasiūlymus, turinį ir t. t. „Pamažu galime įvertinti skaičiais, kiek laiko užtrunkame su tokiomis užduotimis, kurioms atlikti naudojame DI sprendimus. Taip pat galime palyginti, kiek greičiau pavyksta atlikti tam tikras užduotis“, – priduria G. Kaminskas.

G. Kaminskas prognozuoja, kad esant technologinei recesijai, startuoliams susiduriant su iššūkiais pritraukiant kapitalo verslo plėtrai, korporacijoms mąstant, kaip galima mažinti arba optimizuoti pasikartojančias operacijas, vis dažniau matysime produktų, turinčių DI integraciją, poreikį. „Dirbtinis intelektas pasitarnaus mažinant veiklos kaštus, ieškant naujų būtų eiti į rinką, pritraukti naujus klientus, susikurti naujus pardavimo kanalus“, – teigia ekspertas.

Plati DI įrankių pasiūla – išsigelbėjimas startuoliams

1. Pokalbių robotai – pagalba greitam klientų aptarnavimui

Pokalbių robotai – tai dirbtinio intelekto įrankiai, leidžiantys įmonėms automatizuoti klientų aptarnavimo procesus. Juos integruodami į savo svetainę ar pranešimų platformas, startuoliai gali visą parą atsakyti į savo klientų užklausas realiuoju laiku.

Pokalbių robotai taip pat geba rinkti klientų duomenis ir teikti suasmenintas rekomendacijas pagal ankstesnę kliento veiklą svetainėje. Pavyzdžiui, e-parduotuvėje veikiantis pokalbių robotas gali pasiūlyti produktus pagal kliento naršymo ir pirkimo istoriją.

Galite išbandyti šiuos DI pokalbių robotus: „Intercom“, „Drift“.

2. Nuspėjamoji analizė – ateities tendencijoms

Nuspėjamoji analizė naudoja mašininio mokymosi algoritmus istoriniams duomenims analizuoti ir ateities tendencijoms prognozuoti. Analizuodami klientų elgesį ir pirkimo modelius, startuoliai gali naudoti nuspėjamąją analizę, kad atrastų potencialius klientus, numatytų jų poreikius ir suasmenintų rinkodaros pranešimus.

Pavyzdžiui, startuolis iš sporto sektoriaus gali naudoti nuspėjamąją analizę, kad atrastų klientus, kurie potencialiai gali atšaukti treniruočių prenumeratą. Atradus tokius klientus, kuriamos tikslinės rinkodaros kampanijos, kad jie būtų išlaikyti.

Nuspėjamosios analizės įrankiai: „Google Analytics“, „Segment“, „Mixpanel“.

3. Personalizavimas – geriausiai klientų patirčiai

Dirbtinį intelektą galima sėkmingai išnaudoti norint sukurti personalizuotą patirtį kiekvienam klientui. Tokie DI įrankiai, analizuodami klientų duomenis, pvz., naršymo, pirkimo istorijas ir veiklą socialiniuose tinkluose, kiekvienam gali pateikti patrauklų turinį ir produktų rekomendacijas.

Pavyzdžiui, mados pramonės startuolis gali naudoti personalizavimo įrankius, kad rekomenduotų aprangos derinius pagal ankstesnius kliento pirkinius ir stilių.

Personalizavo įrankiai: „RichRelevance“, „Monetate“.

4. Vaizdo atpažinimas – tendencijų stebėjimui

Vaizdo atpažinimo įrankiai naudoja dirbtinio intelekto algoritmus vaizdiniam turiniui analizuoti bei gauti reikalingus duomenis. Startuoliai gali naudoti vaizdo atpažinimo įrankius, kad galėtų stebėti, ar (ir kaip dažnai) soc. tinkluose paminimas jų prekių ženklas, stebėti savo rinkodaros kampanijų sėkmę ir nustatyti populiariausias savo sektoriaus tendencijas.

Pavyzdžiui, maisto pramonės startuolis gali naudoti vaizdo atpažinimo įrankius, kad nustatytų populiariausią su maistu susijusį turinį socialiniuose tinkluose ir nenukryptų nuo rinkos tendencijų.

Vaizdo atpažinimo įrankiai: „Google Cloud Vision“, „Amazon Rekognition“, „Clarifai“.

Apibendrinant galima teigti, kad dirbtinis intelektas taps neatsiejamas nuo skaitmeninės rinkodaros. Startuoliai, kurie jau dabar išbando šiuos įrankius, yra žingsniu priekyje, nes šioms technologijoms tobulėjant, DI įrankiai taps dar pažangesni ir labiau prieinami, bus lengviau kurti suasmenintą patirtį savo klientams nuolat besikeičiančiame skaitmeninės rinkodaros pasaulyje.

„Visgi, svarbu nepamiršti, kad DI nėra stebuklingas sprendimas, galintis išspręsti visus startuolių iššūkius“, – priduria G. Kaminskas. Tam, kad dirbtinio intelekto įrankiai būtų veiksmingi, reikia tinkamo planavimo, strategijos ir jos vykdymo. Startuoliai turi atidžiai išanalizuoti savo verslo poreikius ir tikslus, kad nustatytų, kokie DI įrankiai yra tinkamiausi jų rinkodaros kampanijoms.

„TechHub“ startuolių pre-akceleravimo programą įgyvendina Inovacijų agentūra, projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Inovacijų agentūra įkurta agentūros „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) pagrindu bei konsoliduojant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vykdytas inovacinės veiklos funkcijas.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“.   

Trys Lietuvą valdę karaliai ir Žemaitijos sostine tapę Mažeikiai – tai tik keletas „ChatGPT“ melagysčių. Pasaulį sužavėjęs dirbtinio intelekto (DI) robotas vis dažniau pagaunamas meluojant, o jį profesionaliai naudojančios bendrovės buvo priverstos atsitraukti ir jo priežiūrą patikėti žmonėms. Vis dėlto ekspertai teigia, kad dėl to kalti per aukšti lūkesčiai – su „ChatGPT“ reikia bendrauti kiek kitaip, nei su žmogumi, o jo pateikiamą informaciją būtina akylai tikrinti.

„Žaibiškai išpopuliarėjęs „ChatGPT“ kone akimirksniu buvo įdarbintas mokinių rašinėlių rašytoju, internetinių portalų žurnalistu ir net socialinių tinklų turinio kūrėju. Deja, nuslūgus pirminei susižavėjimo bangai, pasimatė šio įrankio netobulumai – neturėdamas pakankamai informacijos robotas linkęs fantazuoti, beveik kiekviename tekste švelniai „nusikalbėti“, o pagautas „už rankos“ ir paprašytas pateikti šaltinius – išgalvoti net ir juos. Norint išvengti su tuo susijusių nemalonių situacijų, „ChatGPT“ negalima aklai pasitikėti, kiekvienoje užklausoje reikėtų pateikti kaip įmanoma daugiau konteksto bei jam patikėti ne savarankišką turinio kūrimą, o informacijos struktūrizavimą“, – pataria „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro skaitmeninimo ekspertė Diana Gold.

Įtikinamai skambanti nesąmonė

Pasak D. Gold, priežastis, kodėl apie „ChatGPT“ melagystes kalbame praėjus tik daugiau nei pusei metų nuo jo debiuto, yra pokalbio roboto subtilumas. Vykdydamas mūsų užklausas, jis pasitelkia įtikinamai skambančius faktus ir juos pateikia sklandžiu tekstu, sudarydamas klaidingą kompetentingumo įspūdį. Labai dažnai įvairūs netikslumai ir melagystės sudaro pakankamai nedidelę atsakymo dalį, todėl gali būti pastebimi tik įdėmiai skaitant arba toje temoje turint specifinių žinių.

Pavyzdžiui, „ChatGPT“ paklausus, kiek Lietuvoje buvo karalių, DI asistentas atsakys, jog jų buvo trys, ir iš tiesų paminės tris į šį titulą pretendavusius asmenis – Mindaugą, Vytautą Didįjį ir Mindaugą II. Panaši situacija ir pasiteiravus apie Žemaitijos sostinę – robotas atsakys, jog ji yra Mažeikiai, ir savo atsakymą papildys autoritetingai skambančia melagyste, kad tai neva yra vienas pagrindinių miestų Mažeikių apskrityje, nepaisant to, jog tikroji sostinė yra Telšiai, o Mažeikių apskrities Lietuvoje niekada nebuvo.

„Ne ką geriau „ChatGPT“ išmano ir Lietuvos krepšinio temą. Paklausus, kiek kartų Vilniaus „Rytas“ yra laimėjęs LKL, išmanusis įrankis praneš, jog titulų skaičius siekia 14, bei netgi išvardins metus, kuriais neva buvo pasiekti šie laimėjimai. Žinant, jog tikrasis šios komandos laimėtų LKL sezonų skaičius yra daugiau, nei perpus, mažesnis, o pateikti laimėjimų metai – paprasčiausiai išgalvoti, kyla noras paklausti apie šių duomenų šaltinius. Tačiau robotas „sugudraus“ ir tada, įžūliai tvirtindamas, kad „Ryto“ laimėtų čempionatų skaičius yra plačiai pripažintas, o jį galima rasti oficialioje LKL svetainėje“, – eksperimento rezultatais dalinasi „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro atstovė.

Melagystes lemia keletas priežasčių

Nagrinėdamas galimus „ChatGPT“ melavimo motyvus pašnekovė linkusi akcentuoti šio pokalbio roboto veikimo principą. Siekiant jį paversti maksimaliai universaliu ir taip su plačiomis DI galimybėmis supažindinti kuo daugiau vartotojų, įrankis buvo sukurtas taip, kad pateiktų atsakymus į kuo daugiau klausimų, užuot koncentravęsis į jų faktų teisingumą ir atsisakydamas vartotojui padėti tais atvejais, kai trūksta patikimų duomenų.

Nuo to jau spėjo nudegti vieno didžiausių JAV technologijų portalo „CNET“ redakcija, peržiūrėjusi 70 šiemet savo portale DI parašytų straipsnių ir daugiau, nei pusėje, radusi klaidų. Tai ją pastūmėjo atsitraukti ir šio DI modelio sukompiliuotų tekstų nebepublikuoti be redaktoriaus peržiūros. 

„Tokias klaidas lemia ir šiuo metu naudojami pokalbių roboto treniravimo ypatumai. Ne paslaptis, jog „ChatGPT“ mokymui buvo pasitelkti itin dideli internete sklandančios informacijos kiekiai, kurios saugojimas tekstiniu formatu būtų labai brangus. Dėl šios priežasties šie duomenys buvo apdoroti ir suspausti iki skaičių, bet ne atsitiktinai, o pagal latentinės erdvės principą. Kalbant paprasčiau, „ChatGPT“ buvo mokomas suprasti ne tai, kas tiksliai yra apelsinas, o tai, kad apelsinas yra arčiau citrinos, nei vynuogės, ar juo labiau automobilio. Būtent todėl „ChatGPT“ beveik visada pataiko į temą, bet nebūtinai atsako tiksliai“, – aiškina ekspertė.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad įtakos turi ir kalba, kuria pokalbių robotui užduodame klausimus. Ne paslaptis, jog dėl mažesnio duomenų kiekio lietuvių kalba, klausiant lietuviškai, įrankio galimybės kokybiškai atsakyti į klausimą smarkiai sumažėja ir informaciją jam tenka versti iš šaltinių anglų kalba. Taip atsakymuose gali įsivelti papildomų klaidų dėl terminų neatitikimo ir kitų vertimo netikslumų.

„ChatGPT“ naudingas, tačiau reikalauja įgudimo

D. Gold teigimu, nepaisant polinkio „nukrypti į lankas“, „ChatGPT“ vis tiek gali būti labai naudingas ir smarkiai palengvinti kasdienes užduotis. Tiesiog norint išnaudoti šio dirbtinio intelekto potencialą reikia suvokti jo dabartinį ribotumą ir atitinkamai parinkti jam skiriamus darbus. „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro skaitmeninimo ekspertė pateikia keturis patarimus, kurie su „ChatGPT“ padės dirbti efektyviau:

  • Kuo detaliau formuluokite užduotis. Detalesni klausimai/užklausos DI modeliui duoda daugiau konteksto, todėl sumažėja galimybių improvizuoti ir suklysti.
  • Nevenkite patikslinančių klausimų ir stebėkite, ar nėra nukrypstama nuo pagrindinės minties. Jei atsakymuose pradedama atsiprašinėti, ar sakyti kitą nuomonę, geriau tokiais atsakymais nepasitikėti.
  • Aklai nepasitikėkite pateikiamais atsakymais, ypač jei kalba eina apie tikslius skaičius ar faktus. Juos reikia tikrinti bent keliuose šaltiniuose, nes „ChatGPT“ gali būti linkęs juos išgalvoti. 
  • Nenaudokite „ChatGPT“ pateiktų atsakymų viešai ir nesiųskite kitiems asmenims, prieš tai jų neperžiūrėjus žmogui. Pokalbių robotas dar negali visavertiškai veikti be žmogaus įsitraukimo.

„Geriausia „ChatGPT“ pasitelkti, kai reikia struktūrizuoti esamą informaciją arba punktais išdėstytus teiginius paversti sklandžiu tekstu. Taip pat jis gali padėti tais atvejais, kai reikia sugalvoti prezentacijos struktūrą ar sudėlioti verslo planą, bei tada, kai stokojama minčių, kaip atrašyti į elektroninį laišką. Trumpai tariant – kol kas „ChatGPT“ vis dar yra labiau mechaninį darbą palengvinantis asistentas, nei savarankiškas ir už mus darbus nudirbti galintis kolega“, – reziumuoja specialistė.