Technologijų bendrovė „Samsung“ anonsavo „One UI 6.1“ programinės įrangos atnaujinimą, kuris dirbtinio intelekto (DI) funkcijas pasiūlys didesniam „Galaxy“ įrenginių skaičiui. Kovo pabaigoje „Fold5“, „Flip5“, „S23 FE“, „Galaxy S23“ bei „Tab S9“ serijas pasieksiantis atnaujinimas suteiks įvairias dirbtinio intelekto funkcijų galimybes, kurios sausio mėnesį debiutavo kartu su „Galaxy S24“ serijos įrenginiais.

„Mūsų tikslas yra ne tik padėti vartotojams įžengti į naują mobiliojo dirbtinio intelekto erą, bet ir DI paversti lengviau prieinamą visuomenei. Šis atnaujinimas – tik pradžia. 2024 m. planuojame DI patirtį pasiūlyti daugiau nei 100 mln. „Galaxy“ naudotojų visame pasaulyje bei toliau kurti naujoviškus būdus, kaip išnaudoti plačias mobiliojo dirbtinio intelekto galimybes“, – sako Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje.

Kalbos barjerus peržengiantis bendravimas

Po „One UI 6.1“ įdiegimo atsiradusios DI funkcijos „Galaxy“ vartotojams palengvins komunikaciją tiek su artimiausiais žmonėmis, tiek su kitakalbiais. „Pokalbių pagalba“ leis automatiškai pakoreguoti žinutės toną, taip, kad jis būtų tinkamesnis konkrečiai situacijai ir gavėjui – ar jis skirtas verslo partneriui ar artimam draugui. Prireikus parašyti žinutę užsieniečiui, „Pokalbių pagalba“ gali ją išversti į 13 užsienio kalbų, tad vartotojui nebereikia naudoti papildomų vertimo programėlių.

„Tiesioginio vertimo“ funkcija bendravimą su užsieniečiais palengvina tuo atveju, jei su jais tenka kalbėti telefonu. Ši DI funkcija realiu laiku abiejų skambučio dalyvių žodžius verčia į kiekvienam suprantamą kalbą arba vertimą ekrane pateikia tekstiniu formatu. Tai gali būti naudinga egzotiškoje šalyje prireikus telefonu susikalbėti su viešbučio registratūra ar išsikviesti užsienio kalbomis nekalbantį taksi vairuotoją.

Jei nuvykus į kitą šalį gatvėje iškiltų poreikis pasiklausti nuorodų į lankytiną objektą ar restoraną, Įrankis „Vertėjas žodžiu“  leis be pastangų užmegzti pokalbį su vietiniais, padalindamas išmaniojo ekraną į dvi dalis ir kiekvienai pusei sugeneruodamas kalbos ar rašomo teksto vertimą.

Nepralenkiamas našumas 

Platesnė „Galaxy AI“ integracija „Galaxy“ ekosistemoje leidžia dar patogiau ir našiau atlikti kasdienes užduotis. Geras to pavyzdys – naujoji „Paieška apibrėžiant“ funkcija, leidžianti ieškoti informacijos tiesiog pirštu intuityviai apibraukus bet kokį ekrane rodomą turinį. Tai gali būti tekstas, paveikslėlis, kameros filmuojamas vaizdas ar kitas aktualus turinys.

Kasdienybę palengvins ir ranka rašytus užrašus į spausdintinį tekstą ar kitą užsienio kalbą išverčianti bei juos apibendrinti galinti „Užrašų pagalbos“ funkcija, glaustas naujienų santraukas naršyklėje pateikianti „Naršymo pagalba“ ir susitikimų garso įrašų santraukas tekstu paverčianti „Transkripcijos pagalbos“ funkcijos.

Išlaisvintas kūrybiškumas

Su „Galaxy AI“ technologijų bendrovė taip pat siekia padėti vartotojams geriau atskleisti savo kūrybinį potencialą. Naujasis atnaujinimas suteikia net keletą įrankių, išlaisvinančių fotografijos talentą. Naudojant „Generatyvinį redagavimą“, DI palaikantys įrenginiai suteikia galimybę nesunkiai keisti nuotraukos dydį, joje užfiksuotų objektų poziciją ar lygiavimą, taip sukomponuodami idealų kadrą. 

Jei suredaguoti nuotrauką prireiktų greitai, „Redagavimo pasiūlymo“ funkcija pati patars, kaip kadrą patobulinti vos vieno mygtuko paspaudimu. Ši funkcija geba automatiškai aptikti atspindžius ir juos pašalinti, sulieti portreto foną, pakoreguoti atspalvius ir atlikti kitus įprastai daug laiko užimančius veiksmus. Papildomai „Instant Slow-mo“ įrankis įprastus vaizdo įrašus gali paversti sulėtintais be būtinybės filmavimo metu jungti specialų režimą ar filmavimą kartoti daug kartų.

„One UI 6.1“ atnaujinimas Lietuvos vartotojus pasieks jau kovo pabaigoje.

Pastarųjų metų viso pasaulio technologijų žvaigždė – dirbtinis intelektas. Greta daugybės galimybių, dirbtinio intelekto panaudojimas kelia pavojų kibernetiniam saugumui, ypač finansų srityje. Todėl, pasak „Tietoevry Create International Baltic Market“ vadovės Valērijos Vārnos, liko mažiau nei metai pasiruošti veiklos rizikos valdymo pokyčiams.

2023 m. įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) skaitmeninio atsparumo įstatymas, kuriuo siekiama stiprinti saugumą finansinių paslaugų ekosistemoje. Nurodoma, kad finansų įstaigos, kurioms taikomas įstatymas, jame numatytus reikalavimus turės atitikti nuo kitų metų pradžios – 2025 m. sausio 17 d.

„Skaitmeninės veiklos atsparumo įstatymu sprendžiama svarbi visos ES finansų sektoriaus reguliavimo problema. Kol nebuvo šio įstatymo, finansų įstaigos valdė pagrindines operacinės rizikos kategorijas daugiausia paskirstydamos savo kapitalą, nevaldant visų operacinio atsparumo komponentų.

Tačiau jau nuo kitų metų pradžios jos turės laikytis taisyklių, reglamentuojančių apsaugą nuo IT incidentų: jų aptikimą, lokalizavimą, IT resursų atkūrimą ir taisymo pajėgumus“, – sako V. Vārna.

Kelyje į pažangą – ir grėsmės vartotojams

Pasak V. Vārnos, minėtame reglamente aiškiai įvardijamos IT rizikos ir nustatomos jų valdymo, pranešimų apie incidentus teikimo, operacinio atsparumo testavimo ir trečiųjų šalių rizikos stebėsenos taisyklės.

„Jame taip pat pripažįstama, kad IT incidentai ir nepakankamas operacinis atsparumas gali kelti grėsmę visos finansų sistemos patikimumui, net jei ir įsivaizduojama turint sukaupus pakankamai kapitalo tradicinėms rizikoms atremti“, – pasakoja V. Vārna.

Pašnekovė paaiškina, kad naujasis reglamentas yra dalis didesnio skaitmeninių finansų dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama sukurti į technologijų plėtrą bei finansinį stabilumą ir vartotojų apsaugą orientuotą Europos požiūrį. Šį rinkinį taip pat sudaro skaitmeninių finansų strategija, pasiūlymai dėl kriptoturto rinkų ir paskirstytųjų duomenų technologijos.

Įsigaliojus naujiems pakeitimams, bus užpildyta ES teisės aktų spraga. Be to, bus užtikrinta, kad dabartinė teisinė sistema nesudarys kliūčių naujų skaitmeninių finansinių priemonių naudojimui.

„Tai taip pat leis užtikrinti, kad naujos technologijos ir produktai pateks į ES veikiančių įmonių finansų reguliavimo ir operacinės rizikos valdymo priemonių taikymo sritį. Taigi, šiuo dokumentų rinkiniu siekiama ne tik skatinti inovacijas ir naujų finansinių technologijų įsisavinimą, bet ir užtikrinti tinkamą vartotojų bei investuotojų apsaugos lygį“, – tikina „Tietoevry Create International Baltic Market“ atstovė.

Dirbtinis intelektas – galimybė ir grėsmė, ir ne tik finansų srityje

Vis dėlto, auganti dirbtinio intelekto plėtra atneša pokyčius ne tik finansų sektoriuje, bet ir kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, ugdant skaitmeninį raštingumą. Eurostato duomenimis, daugiau nei kas antras (53 proc.) Lietuvos gyventojas turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, tarp kurių – ir skaitmeninių grėsmių identifikavimas. 

Pasak V. Varnos, nors visuomenės įgūdžiai pamažu auga, taip pat auga ir įvairaus pobūdžio grėsmės. Pavyzdžiui, šiuo metu tokių nemažai kyla dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos ir karų Ukrainoje bei Gazoje. Tai verčia organizacijas vis labiau galvoti apie savo sistemų saugumą.

„Mažai kas abejoja, kiek naudos suteikia dirbtinio intelekto panaudojimas. Tačiau tai susiję ir su tam tikromis rizikomis, kurias būtina atliepti tobulinant šios technologijos etiką. Kitaip tariant, turime sutelkti dėmesį ne tik į tai, kaip kasdienoje naudojame dirbtinį intelektą, bet ir į tai, kokias etines problemas bei iššūkius turime spręsti“, – sako V. Vārna.

Viena ryškiausių dirbtinio intelekto problemų – didelis jo sistemų suvartojamas energijos kiekis. Tai turi neigiamos įtakos klimato kaitai. Todėl dirbtinio intelekto taikymas, klimato ir ekonomikos krizės bei žiedinės ekonomikos išpopuliarėjimas laikomos vienomis pagrindinių tendencijų tvarumo srityje. ES įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva, kuri bus įgyvendinama nuo šių metų, tik dar labiau išryškins šią problematiką.

Panašu, kad dirbtinis intelektas (DI) jau gali kurti ir muziką – išleista lietuviška daina, sukurta naudojant DI įrankį. Šios dainos ir netrukus pasirodysiančio viso dirbtinio intelekto muzikos albumo autorius Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, sako, kad kurti muziką DI įrankiais tampa vis lengviau, bet klausimų kelia tokios muzikos etiškumas – ar DI nėra apmokomas lietuviškais kūriniais, šių autoriams to net nenutuokiant?

Lūžis muzikos pasaulyje

Muzikos platformose jau galima išgirsti jaunajai kartai skirtą „hyper-pop“ stiliaus kūrinį „Dyrikė“. Jo kūrėjas, muzikantas ir technologijų entuziastas L. Keraitis sako, kad dirbtiniu intelektu kurti muziką vis dar sudėtinga, bet jau įmanoma. 

„Tikiu, kad matome lūžį. Į muzikos kūrimą ateis vis daugiau DI technologijų ir tai turi potencialo būti ne mažiau revoliucingu pokyčiu, nei prieš dvidešimt ar daugiau metų atsiradę asmeniniai kompiuteriai, leidę kurti muziką be įrašų studijos, tiesiog savo miegamajame“, – pastebi L. Keraitis.

Pasak jau aštuonerius metus bosine gitara grupėje „Abudu“ grojančio L. Keraičio, galimybę kurti muziką pasitelkiant DI jis pastebėjo metų pradžioje. Iki šiol tokie įrankiai veikė gana primityviai ir leisdavo sukurti tik trumpas ir neįmantrias melodijas.

„Sausio viduryje vienas įrankis atsinaujino, leisdamas dainoje kurti nuoseklumą. Jei iki tol galėjau sukurti keliasdešimties sekundžių iškarpą, dabar pavyko sukurti kelias dainas su įprasta struktūra – įžanga, uždainiu, priedainiu. Paskyrus kelias naktis pavyko „išlaužti” ir pakankamai įtikinamai skambantį lietuviškų žodžių tarimą. Nuoseklumo tarp dainų pasiekti dar nepavyksta – bet dėl to tik įdomiau“, – sako L. Keraitis.

Taps iššūkiu muzikantams?

Klausantis kūrinio galima suabejoti, ar jį tikrai sukūrė ir atlieka DI, tačiau L. Keraitis pasakoja, kad visuose kūriniuose beveik visa muzika sukurta ne žmogaus. Tiesa, šįkart kurti dainų žodžius muzikantas nusprendė pats.

„Nors galėjau ir tai palikti DI, pats kūriau dainų žodžius – norėjau, kad ir man patiktų. Tačiau melodijos, vokalai yra sugeneruoti. Su prodiuseriu padarėme kelis pataisymus, pavyzdžiui vietoje vieno priedainio „suklijavome” du ar parinkome geriausią priedainio versiją iš kelių generavimų. Sudėtinga papasakoti, kūrybos procesas iš esmės skiriasi. Bet skeptikams galėsiu paleisti originaliai DI programos „išspjautą” garsą – girdėsis, kad nuo originalo tai skiriasi visai minimaliai“, – patikina L. Keraitis.

Jis neslepia, kad sukurti albumą paskatino ne tik noras kurti muziką: „Esu tarp technologijų ir muzikos pasaulių, abu jie man artimi. Su DI sugeneruotos muzikos albumu noriu atkreipti kitų muzikantų dėmesį – tai jau tampa įmanoma. Žinau, kad daliai tai kelia nerimą. Man itin sudėtingos atrodo autorių teisių ir atlygio problemos. DI muziką kurti leidžiantys įrankiai sako, kad viskas, kas sugeneruota priklauso generuojančiam, o pats įrankis veikia teisėtai. Tačiau mes nežinome, kokiais duomenimis buvo apmokyti DI įrankiai. Gal jie dainuoja gerai tik todėl, kad apmokyti lietuvių atlikėjų dainomis?“

Trumpas klipas – taip pat DI darbas

Kūrinys „Dyrikė“ – viena iš 6 dainų, kurias bus galima išgirsti L. Keraičio sukurtos grupės „Prompto“ (angl. „prompt“ – užklausa dirbtiniam intelektui) albume „Algoritmika“. Pirmasis albumo kūrinys skatina atsisakyti blogų įpročių ir pasakoja apie rūkyti ir maivytis neleidžiančią mokyklos direktorę. Visi albume pasirodysiantys kūriniai bus skirtingo stiliaus ir bus sudainuoti skirtingais DI „balsais”. Visus kūrinius lydi ir trumpi DI sugeneruoti vaizdo klipai. 

„Vaizdo įrašų generavimas tobulėja greitai, bet dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Dainoms sukūrėme vizualiai palydinčius klipus, bet nedarėme jų pilno ilgio – iki to technologija dar turi „suaugti”. Grupės, jos albumo pavadinimas, viršelis – taip pat sukurti su DI“, – sako „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

L. Keraitis išduoda, kad geram rezultatui reikėjo net keliasdešimties valandų darbo: „Dėl 6 dainų sugeneravau tarp 500–600 dainų ištraukų, atsirinkau labiausiai patikusias. Lyginant su įprastu albumo kūrimu, tokia kūryba be abejo kainuoja mažiau – nereikia atlikti studijinių įrašų, leisti laiko galvojant melodijas. Manau, kad sukurti įprastą albumą kainuotų 8–15 kartų brangiau.“

Albumą „Algoritmika“ generavo L. Keraitis, prie prodiusavimo prisidėjo Benas Kukenys, postprodukciją atliko Jurgis Masilionis. Klipo vaizdus generavo L. Keraitis ir Birutė Vaičiūnaitė, albumą leidžia ir vadybą koordinuoja „DamnGood“. 

Kūrinį „Dyrikė“ galite išgirsti čia.

Kovo 8-oji jau visai šalia, todėl galbūt sukate galvą, kaip reikės pasveikinti savo gyvenimo moteris. Svarbu prisiminti, kad visai nereikia pirkti kažko, ko negalite sau leisti, kad parodytumėte, kokios jos yra mylimos. Juk negalima įkainoti gražių žodžių, smagių prisiminimų ar laiko kartu, o dažnai tai yra tie dalykai, kurie džiugina labiausiai. Dar nevėlu pasitelkti dirbtinį intelektą ar vaizduotę ir paruošti originalią dovaną, kuri maloniai nustebins moters dienos proga.

„Norint nudžiuginti savo mylimąją, mamą, močiutę, sesę ar dukrą, reikėtų kartu leisti laiką, ne pinigus. Gerai apgalvotos dovanos ar patirtys, net tos, kurių kaina yra nedidelė, dažnai reiškia kur kas daugiau nei dizainerio kurta rankinė ar kelionė į šiltus kraštus. Pavojaus varpai skamba tada, kai dovanai išleidžiama daugiau nei buvo planuota arba net nusprendžiama skolintis – tokių atvejų pasitaiko ir mūsų praktikoje, todėl norisi priminti, kaip to išvengti. Vargu, ar mylima moteris nudžiugtų sužinojusi, jog už dovaną jūs dar kurį laiką turėsite mokėti paskolos įmokas“, – pasakoja Donata Stoškuvienė, skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Creditea“ Klientų patirties valdymo vadovė. 

Pasak specialistės, yra daugybė būdų parodyti dėmesį savo mylimai moteriai neišleidžiant daugiau nei planavote. Štai kelios idėjos pasitelkiant dirbtinį intelektą, kuris padės nudžiuginti kovo 8-osios proga.

Sugeneruokite portretą ir sukurkite komiksą

Įvairių dirbtinio intelekto programėlių dėka vos per kelias sekundes iš pateiktų nuotraukų galite sukurti animuotą avatarą. Gautuose portretuose jūsų mylimos moterys gali būti atvaizduotos skirtingose rolėse – nuo astronautės iki superherojės. Sukūrus tokį kūrinį, jo panaudojimo galimybės yra beveik neribotos. Galite sukurti ekrano užsklandą, sukurti komiksą, nuotrauką įrėminti ar uždėti ant marškinėlių.

Sukurkite eilėraštį ir ranka parašykite laišką 

Tai puiki proga parašyti laišką ir priminti mylimai moteriai, kodėl esate dėkingi, kad ją turite savo gyvenime. Tokia dovana nekainuos nieko, tačiau privers pasijusti lyg romantiniame filme ir šį gestą prisiminti ilgai. O dar geriau, jei ranka rašytas laiškas rimuosis ir primins poemą. Dirbtinio intelekto pokalbių robotui surašykite svarbiausius jūsų santykius atspindinčius raktažodžius, vardus, progas, ir paprašykite pagalbos istoriją paversti eilėraščiu ar net daina, jei galėsite ją ir sugroti.

Paruoškite pusryčius į lovą iš mėgstamiausių produktų

Pusryčiai į lovą gali pradžiuginti kiekvieną moterį, tačiau įsisukus į rutiną, tokie malonumai dažnai nustumiami į šoną. Pamatę šypseną savo mylimos moters veide, įsitikinsite, kad buvo verta atsikelti kiek anksčiau, kad pagamintumėte jos mėgstamus pusryčius. Surašę mėgstamiausius produktus ar ingredientus, dirbtinio intelekto pagalba gausite personalizuotą pusryčių receptą ir reikalingus jam pagaminti produktus apsipirkimui. Pavyzdžiui, gal nežinote, kaip suderinti mylimosios mėgstamus avokadus ir medų, tačiau dirbtinis intelektas gali pasiūlyti daugybę nustebinsiančių patiekalų. Ant padėklo su maistu galite pridėti ir mielą raštelį ar mėgstamos gėlės žiedą.

Suriškite gėlių puokštę patys

Puokštės kūrimas yra puikus būdas parodyti savo dėmesingumą ir rūpestingumą, todėl moters diena tikrai liks įsimintina jūsų brangiai moteriai. Parduotuvėse galima rasti didelį skintų gėlių pasirinkimą, todėl galite sukurti gėlių kompoziciją, už kurią mokėsite kur kas mažiau nei už vidutinio dydžio gėlių puokštę. Rinkdamiesi žiedus, atkreipkite dėmesį į spalvas, dydžius ir tekstūrą. Apsvarstykite galimybę pridėti ir žalumynų, tokių kaip eukalipto šakelės, kad padidintumėte puokštės gylį ir tūrį. Atminkite, kad paslaptis slypi jūsų vaizduotėje! Tačiau idėjoms puokštės stiliui taip pat galite pasitelkti dirbtinį intelektą, kuris gali pasiūlyti tinkamiausias gėles ar spalvas pagal moters charakterį, arba padėti jums jai papasakoti, ką ir kodėl simbolizuoja kiekvienas jūsų parinktas žiedas.

„ChatGPT“ baigiant įsitvirtinti generatyvinio dirbtinio (DI) intelekto sinonimu, „Google“ į pažangiųjų asistentų lenktynes netikėtai grįžo su naujomis jėgomis. Vasarį paieškos milžinė savo įrankio pavadinimą pakeitė iš „Bard“ į „Gemini“ ir jį dar giliau integravo savo paslaugose. „Telia“ ekspertai atskleidžia, kokios naujovės slepiasi po pasikeitusia DI padėjėjo tapatybe ir kuo jis bus pranašesnis už savo konkurentus.