Pirmasis Lietuvos neobankas „SME Bank“ pradeda bendradarbiauti su naujosios kartos mokėjimų infrastruktūros tiekėju „kevin.“. Partnerystės tikslas – plėsti paslaugų spektrą smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV). Nuo šiol „SME Bank“ pradeda teikti įmokų surinkimo internete paslaugas el. komercijos įmonėms.

Viena iš bene svarbiausių el. parduotuvės integracijų – patogus įmokų surinkimas. „SME Bank“ įmokų      surinkimo paslauga el. parduotuvių klientams suteiks galimybę atsiskaityti nevaržomai, jiems patogiausiu būdu, o el. parduotuvių savininkai galės mokėjimus gauti į vieną sąskaitą. Tai – vienas saugiausių, patikimiausių ir greičiausių įmokų surinkimo internete būdų rinkoje.

Šis „kevin.“ įmokų surinkimo sprendimas yra paremtas atviros bankininkystės Mokėjimų Inicijavimo Paslauga (MIP), leidžiančia akimirksniu efektyviai ir patogiai surinkti įmokas iš vartotojų, turinčių banko sąskaitas daugelyje Europos sąjungos šalių bankų.

„SME Bank“ įkurtas siekiant palengvinti gyvenimą smulkaus ir vidutinio verslo savininkams. Technologijas diegiame ten, kur jos gali padėti pasiekti mūsų tikslą. Bendradarbiaudami su finansinių technologijų bendrove „kevin.“ ir naudodami jų atvirosios bankininkystės integracijas, į vieną platformą sujungiame paslaugas, kurios reikalingos smulkiam ir vidutiniam verslui: greitas ir saugus įmokų surinkimas, mažesnės operacijų išlaidos“ – teigia „SME Bank“ generalinis direktorius Mantvydas Štareika.

Įmokų surinkimo paslauga naudotis itin paprasta. „SME Bank“ siūlo kiekvienam verslui pritaikytus integracijos sprendimus: įskiepiai didžiosioms elektroninės prekybos platformoms, tokioms kaip „WooCommerce“, „Prestashop“, „Opencart“ bei „Magento“ arba paruoštą programinės įrangos kodą populiarioms programavimo kalboms PHP ar JAVA.

„Mes džiaugiamės, jog „SME Bank“ pasirinko mūsų mokėjimų infrastruktūrą, leidžiančią verslams      maksimaliai išnaudoti atviros bankininkystės teikiamas galimybes. „kevin.“ siekia, jog inovatyvus, naujosios kartos įmokų surinkimas iš sąskaitos į sąskaitą internetu bei fizinėse parduotuvėse taptų naująja realybe visoje Europoje, tad visada džiaugiamės, kai prie šios mūsų misijos prisideda tokie partneriai kaip „SME Bank,“ – tikina „kevin.“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius Tadas Tamošiūnas.

Be kita ko, e-komercijos įmonėms, besinaudojančiomis mokėjimų surinkimo paslauga, „SME Bank“ galės pasiūlyti ir verslo finansavimą, remiantis tik verslo sąskaitos apyvarta. Taip neobankas siekia suteikti pilną finansinių paslaugų spektrą.

Iki šiol, tam, kad gautų svarbiausias finansų paslaugas, smulkus ir vidutinis verslas turėjo kreiptis į keletą paslaugų teikėjų. Partnerystė su mokėjimų infrastruktūros tiekėju leis užtikrinti, kad „SME Bank“  pilnavertiškai teiks visas kasdienės bankininkystės paslaugas bei galės dar greičiau priimti sprendimą dėl finansavimo verslui suteikimo.

Mokėjimo sprendimų kūrėjai nenustoja ieškoti naujų augimo kelių nepaisant to, kad pastaraisiais metais susidūrė su dideliais iššūkiais, pradedant pandemija, „Brexit“ ir baigiant karu Ukrainoje. Drąsiausi finansų rinkų žaidėjai jau žengia į „Metavisatą“, tačiau artimiausioje ateityje „paytech“ augins žemiškesnės tendencijos, tarp jų vadinamieji A2A mokėjimai, „climate fintech“ plėtra ar įterptosios bankininkystės populiarėjimas.

Auga mokėjimai iš sąskaitos į sąskaitą. Mokėjimai iš sąskaitos į sąskaitą (angl. account-to-account, A2A) populiarėja pirmiausia dėl mokėjimų greičio ir kaštų. Tiesiogiai iš vienos sąskaitos į kitą atliekami mokėjimai padeda išvengti kortelių operacijoms taikomų mokesčių, o be tarpininkų pinigai gavėjus pasiekia greičiau.

Nors mokėjimai kortelėmis kol kas išlieka pagrindinis verslo įmonių pasirinkimas, tačiau, atsižvelgiant į augantį susidomėjimą, ateityje A2A sprendimai turėtų keisti kortelinius mokėjimus, juo labiau kad A2A sprendimus siūlantys startuoliai savo plėtrai pritraukia milijonines investicijas. Tačiau prieš tai jie turi nemažai nuveikti. Pavyzdžiui, perteikti vertę pirkėjams, nes kol kas daugiausia naudos iš A2A privalumų gauna prekybininkai, o ne jų klientai.

Didėja spaudimas dėl žaliųjų inovacijų. Jungtinės Tautos yra užsibrėžusios tikslą iki 2050 metų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki nulio. Tai didina spaudimą ir „fintech“ įmonėms, nepaisant to, kad daugelio jų įtaka pasaulinei klimato kaitai yra santykinai maža, todėl  „fintech“ finansuoja žaliąsias inovacijas ir kuria sprendimus, padedančius mažinti poveikį aplinkai kitiems sektoriams.

Beje, remiantis „CommerzVentures“ ataskaita, 2021 metais „climate fintech“ pritraukė 3 kartus didesnį finansavimą nei visais ankstesniais metais kartu sudėjus.

Populiarėja įterptoji bankininkystė. Įterptoji bankininkystė suteikia galimybę ne bankinėms institucijoms integruoti savo platformose ir teikti klientams finansines paslaugas, kurios tradiciškai buvo prieinamos tik bankuose. Pavyzdžiui, „Amazon“ teikia vartojimo paskolas bendradarbiaudama su „pirk dabar, mokėk vėliau“ paslaugų teikėju „Affirm“.

Tokių sprendimų augimą prognozuojantis „Barclay“ teigia, kad vien mokėjimų srityje 2020 metais pajamos iš įterptųjų bankinių paslaugų buvo 16,1 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų įterptosios bankininkystės vertė sieks maždaug 7 trilijonus JAV dolerių.

„No-code“ arba „low-code“ – tai programinės įrangos kūrimo būdai, nereikalaujantys didesnių programavimo įgūdžių. Rinkoje esančios programinės įrangos produktai nebūtinai atitinka įmonių poreikius, tuo tarpu „no-code“ arba „low-code“ sprendimai leidžia ir nepatyrusiems specialistams lengvai redaguoti arba kurti naują programinę įrangą ir prisitaikyti ją savo poreikiams.

Finansų sektorius žengia į „Metavisatą“. Prognozuojama, kad iki 2030 metų virtualaus pasaulio ekonomika pasieks nei daug, nei mažai – 13 trilijonų dolerių.

„JP Morgan“ bankas nesenai atidarė „Onyx Lounge“ saloną viename iš populiariausių virtualių pasaulių – Decentralande, ir tapo pirmuoju JAV banku, įžengusiu į metaverslą.

Tikėtina, kad „fintech“ bus vienas iš pagrindinių žaidėjų, formuojančių „Metavisatos“ mokėjimų aplinką, dėl savoskaitmeninės prigimties. „Metavisata“ gali iš esmės pakeisti internetinių mažmenininkų bendravimą su klientais, o tai, kaip atrodys mokėjimai virtualiame pasaulyje, nuspręs būtent „fintech“ sektorius.

Marius Galdikas yra finansinių technologijų bendrovės „ConnectPay“ vadovas, finansinių technologijų rinkos ekspertas

Pagiriamųjų žodžių Lietuvai kaip FinTech valstybei netrūksta nei Baltijos ar Skandinavijos šalyse, nei plačiau pasaulyje. Ir Lietuva šioje srityje neabejotinai padarė daug svarbių darbų. Žvelgiant plačiau, tai turės ne tik tiesioginės įtakos šalies finansų sektoriaus vystymuisi ir konkurencingumui, bet ir, pavyzdžiui, žmonių pasitikėjimui technologijomis ir jų norui naudotis skaitmeninėmis naujovėmis mokėjimų srityje. 

Atsiranda branda ir užtikrintumas

Naujausi duomenys rodo, kad FinTech rinka Lietuvoje toliau sparčiai auga. Štai „The Fintech Landscape in Lithuania” apžvalgoje konstatuojama, kad praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo 13 proc. daugiau bendrovių, kurios kartu pasiekė įspūdingų rezultatų: 50 proc. augino savo komandas, didino apyvartas, pritraukė rekordines investicijas. Be to, visi jie neslepia ambicingų planų dėl ateities ir tikisi dar įspūdingesnių skaičių.

Lietuvoje jau kuris laikas pasigirsta kalbų apie būtinybę ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai augintį FinTech sektorių, tačiau kaip kitaip, jei ne branda, galime pavadinti tai, ką matėme praėjusiais metais? Žinoma, reikia pabrėžti, kad 2021 m. finansinių technologijų sektorius stipriai ūgtelėjo visame pasaulyje. Ir kaip ir daugelyje sričių: pirmieji sėkmingai startavę turi daug pranašumų.

 Kova dėl išlikimo

Tačiau niekur nedingsta ir kita tiesa, kad ateities priklauso stipriesiems. Todėl, jei artimiausias metais, apžvelgdami vietinįFinTech sektorių nebematysime tokio augimo, o kažkada galbūt fiksuosime ir mažesnį įmonių skaičių, nereikėtų išsigąsti. Panašūs procesai paprastai vyksta daugelyje sričių – išlieka stipriausieji, gebantys prisitaikyti, individualizuoti paslaugas, o mažesnieji susijungia ir vienija jėgas. Be to, dėl to yra priversti keistis net, rodos, ir nepajudinami konkurentai, kuriais šioje srityje yra tradiciniai bankai. 

Išties, Lietuvos FinTech rinka jau kelerius metus yra itin įdomi naujokams. Čia vis dar išduodama išskirtinai daug licencijų ir pagal jų skaičių Lietuva vertinama kaip didžiausia finansinių technologijų bendruomenė Europos Sąjungoje. Kartu girdžiu, kad šalyje vis garsiau kalbama apie tai, kad reikia ieškoti būdų, kaip visas šias Lietuvoje licencijas gavusias kompanijas paskatinti apčiuopiamiau veikti vietinėje rinkoje.

Visuomenės pasitikėjimas technologijomis

Ir čia reikia pripažinti, kad tai didžia dalimi priklauso ne tik nuo įmonių, bet ir nuo pačios visuomenės bei žmonių. Pavyzdžiui, ar esame labiau linkę naudotis kortelėmis ar grynaisiais? Ar pasitikime mokėjimais, kuriems naudojami biometriniai duomenys? Ar noriai kasdienybėje prisipratiname tokias technologijas kaip NFC (angl. Near Field Communication), kai atsiskaitymui pasitelkiami išmanieji telefonai ir prietaisai?  

Sutikite, kad kad šios naujovės bus palankiau priimamos ir turės daugiau potencialo tokiose visuomenėse kaip Estija ir Lietuva, kur žmonės didžiąją dalį paslaugų jau yra įpratę ir moka gauti elektroniniu būdu. Mažiau entuziazmo matysime, pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri vis dar yra grynųjų pinigų šalis. 

Finansinės įtraukties didinimas yra aktualus daugeliui valstybių. Tai yra ilgas, daugialypis procesas, prie kurio prisidėti turėtų ir verslas, ir institucijos. Bendros visų pastangos gali ne tik paskatinti žmones naudotis inovatyviais finansiniais produktais, bet ir tokiu būdu užtikrinti ir didinti šių paslaugų prieinamumą visoms visuomenės grupėms.

Informacinių sistemų pasiūla

Taip pat svarbūs veiksniai šioje situacijoje yra ir tokie dalykai kaip konkurencija bankiniame sektoriuje, kiek finansinio turto, paskolų yra šalies finansų rinkoje. Ne mažesnę įtaką finansinių paslaugų plėtrai arba įvairovei turi ir tai, kiek rinkoje yra jau paruoštų ir pritaikytų prie vietinių įstatymų informacinių technologijų (IT) sistemų, skirtų finansines paslaugas teikiančioms kompanijoms. 

Patiems kurti IT sistemas nuo pradžių ir kartu būti priešakyje užtrunka ir ne visada pasiteisina tokioje sparčiai besikeičiančioje ir didelėje konkurencinėje kovoje. Juolab, kad vis dažniau nieko bendro su finansinėmis paslaugomis neturinčios įmonės pačios pradeda rūpintis tokių paslaugų savo vartotojams teikimu.

Kitaip tariant, palaipsniui beveik kiekviena įmonė tampa FinTech įmone. Infrastruktūros, kad tai nutiktų, jau pakankamai. Turėdama stiprų FinTechsektorių šalyje, Lietuvos visuomenė tam bus gerai pasiruošusi.

Komentaro autorė – „TietoEVRY“ programinės įrangos „EasyFS“ vadovė Hipp Gustavson

„iDenfy”, nuotolinės tapatybės patvirtinimo ir sukčiavimo prevencijos technologijas vystantis lietuvių startuolis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusia, Fintech sektoriaus atstove „Nikulipe”. Bendrovės „iDenfy” automatinis tapatybės patvirtinimas finansų paslaugas teikiančiai bendrovei padės apsaugoti klientų duomenis nuo internetinių sukčių. 

Tobulėjant informacinėms technologijoms, didėja jomis besinaudojančių skaičius, įskaitant internetinius sukčius. Pastarieji virtualią erdvę išnaudoja kaip patogią priemonę nusikalstamai veiklai vykdyti. Internetiniai sukčiai remiasi tradiciniais sukčiavimo principais, siekiant pasisavinti asmeninę informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius, mokėjimo kortelių duomenis ar banko sąskaitos rekvizitus.

Pasak Frank Breuss, „Nikulipe” generalinio direktoriaus, tokios vartotoją identifikuojančių duomenų vagystės turi skaudžias pasekmes, todėl svarbu naudotis kibernetinį saugumą stiprinančias priemones. Viena iš jų, tai skaitmeninės tapatybės patvirtinimo paslauga, kurią „Nikulipe” nuo šiol teiks startuolis „iDenfy”. 

„Nikulipe”, kurdama ir apjungdama vietinius mokėjimo būdus, sparčiai auga ir stiprina savo poziciją pasauliniame kontekste tarp pažangiausių Fintech bendrovių, siūlančių  prieigą mokėjimo paslaugų teikėjams bei šiomis paslaugomis besinaudojančiomis pasaulinėms elektroninės prekybos įmonėms. Sparčiai auganti paklausa bendrovę paspartino susitelkti į mokėjimų rinkos susiskaidymo mažinimą vis labiau. Įmonė ką tik pristatė rinkai naują mokėjimo būdą „banklinq“, skirtą Baltijos šalių regionui.

Lietuviškas startuolis „iDenfy”, siekdamas padėti organizacijoms apsaugoti savo klientų duomenis ir užkirsti kelią kibernetiniams nusikaltimams, yra atsakingas už tapatybės patikrinimo bei sukčiavimo prevencijos paslaugas. Įmonės inovatyvus technologinis sprendimas geba automatiškai atpažinti ir nuskenuoti daugiau nei 2 700 rūšių tapatybę patvirtinančių dokumentų, tokiu būdu užtikrinant, kad platformoje besiregistruojantys klientai yra tikri. Klientams tereikia nufotografuoti savo tapatybę liudijantį dokumentą, kaip pasas ar tapatybės kortelė bei pateikti asmenukės fotografiją. 

„iDenfy“ įmonės vadovo, Domanto Čiuldės teigimu, profesionalūs sukčiai tampa vis kūrybiškesni ir atranda vis naujesnių būdų kaip įsilaužti į įmonių apsaugos sistemas, siekiant panaudoti netikras tapatybes tolimesniems nusikaltimams vykdyti, todėl įmonėms svarbu įdiegti saugų ir greitą tapatybės patvirtinimo procesą. „iDenfy“ paslaugos automatizuojamos su dirbtinio intelekto pagalba, tačiau startuolis turi dokumentų patvirtinimo tikrinimo specialistų komandą, kuri garantuoja, jog klientų pateikiami duomenys nėra suklastoti. 

F. Breuss sako: „Mes esame įsitikinę, kad aukščiausi tapatybės patvirtinimo paslaugos standartai garantuoja teigiamą klientų patirtį. Didžiuojamės galėdami pranešti apie savo partnerystę su „iDenfy“, kuri padės mūsų klientams tapatybę patvirtinti saugiai ir be jokio vargo”.

„Džiaugiamės galėdami dirbti kartu ir dalytis savo žiniomis apie saugų tapatybės patvirtinimą. Mūsų partneriai efektyviai ir tiksliai kontroliuoja nuolat didėjančias elektroninių mokėjimų apimtis, o mes džiaugiamės galėdami prisidėti saugumo srityje”, — priduria D. Čiuldė. 

Estijos startuolis „Montonio Finance“, veikiantis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei siūlantis „viskas viename“ tipo e. komercijos atsiskaitymo sprendimus, pritraukė 11 mln. Eur finansavimą. Bendrovė taip pat paskelbė apie savo plėtrą į Lenkiją bei planus šiais metais žengti į daugiau naujų rinkų. Besiruošdama šiam augimui, įmonė siekia išplėsti savo komandą visoje Europoje.

Pagrindinis platformos, kuri siūlo verslui mokėjimų priėmimo paslaugas ir užtikrina sklandų procesą nuo siuntimo iki pristatymo el. parduotuvėms, „A serijos“ finansuotojas – „Index Ventures“. Šiame etape taip pat dalyvavo ir ankstesni investuotojai: „Lithuanian Practica Capital“, „Practica“, „Tera Ventures“, „ffVC“ ir „Superangel“. Prie augančio startuolio sėkmės anksčiau prisidėjo „Wise“, „Pipedrive“ ir „Bolt“ vadovai, tarp kurių – „Bolt“ generalinis direktorius Markus Villig ir buvęs „Adyen“ vykdomasis direktorius Myles Dawson, dabar prisijungiantis prie „Montonio“ valdybos.

„Montonio“ platforma per vieną integruotą savitarnos sistemą leidžia prekybininkams sklandžiai priimti banko mokėjimus ir tvarkyti įvairias el. prekybos paslaugas, nuo finansavimo iki pristatymo ir pinigų grąžinimo valdymo. Ši platforma sprendžia dažną e. komercijos verslo problemą, kai įmonės priverstos naudotis keliomis sistemomis ir dėl to patirti didesnes sąnaudas arba pasikliauti sprendimais, kurie nėra pritaikyti jų rinkai.

„Smulkūs ir vidutinio dydžio prekybininkai paprastai gauna standartinius pasiūlymus iš tradicinių mokėjimų bei logistikos paslaugų tiekėjų. Dažnu atveju jie negali priimti dalies mokėjimų, yra apmokestinami priemokomis už mažas sumas ir turi derinti daugybę skirtingų sprendimų. Tai reiškia, kad verslas patiria didesnes išlaidas ir negali užtikrinti aukščiausios kokybės klientų aptarnavimo. Mes norime tai pakeisti“, – sako „Montonio“ generalinis direktorius ir vienas iš bendrasteigėjų Markus Lember.

„Montonio“ yra viena iš bendrovių, pasirinkusių savo mokėjimų įstaigą įkurti Lietuvoje. Domas Dieliautas, Lietuvos padalinio vadovas, vertina čia sudarytas sąlygas finansinių technologijų startuoliams vystyti: „Lietuva turi gerai išvystytą infrastruktūrą su daugybe organizacijų, verslo centrų, inkubatorių ir pasižymi į ateitį orientuotu požiūriu. Mums labai svarbu, kad turime čia savo biurą ir juridinį vienetą, nes tai – didžiausia Baltijos šalių rinka ir viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal sąlygas „fintech“ startuoliams augti.“

Pritrauktas investicijas įmonė planuoja panaudoti ir savo pajėgumams Vilniuje plėsti. Jau šiuo metu aktyviai ieškoma programinės įrangos kūrėjų, pardavimų, pinigų plovimo prevencijos, atitikties ir kitų sričių specialistų, kurie galėtų netrukus prisijungti prie komandos.

Kaip savo stiprybę bendrovė išskiria tai, kad naudodamiesi jų platforma, verslai gali atsisakyti keleto tiekėjų, kad galėtų priimti tiesioginius pavedimus, „pirk dabar, mokėk vėliau“ ir kitas mokėjimų formas. Platformos specifika leidžia lengvai pritaikyti ją konkretiems vietiniams poreikiams pasitelkiant platų paslaugų spektrą – nuo siuntimo iki prekių bei pinigų grąžinimo.

„Montonio“ sprendžia tikrai svarbų, bet nepakankamai aptarnaujamą elektroninės prekybos infrastruktūros aspektą – viską, kas vyksta po apmokėjimo. Organiškas šio verslo augimas rodo tikrą jų produkto paklausą ir poreikį“, – sako Julia Andre, viena iš „Index Ventures“ partnerių. Kartu su Jan Hammer jie prisijungia prie startuolio valdybos.

Buvęs „Adyen“ generalinis direktorius Myles Dawson, prisijungiantis kaip investuotojas ir valdybos narys teigia, kad investuotojams patraukli „Montonio“ vizija pateikti visapusišką el. prekybos sprendimą nuo mokėjimo momento, kurioje pabrėžiamas perėjimas nuo individualių mokėjimo produktų prie naujos kartos el. prekybos platformų, prekybininkams teikiančių daugiau vertės ir pagerinančių klientų patirtį.

„Montonio“ Baltijos šalyse jau turi daugiau kaip 3000 klientų – e.komercijos prekybininkų, kurie naudojasi įvairiais jų sprendimais. Tarp platformos klientų Lietuvoje – tokie prekės ženklai kaip „Gera dovana“ ir „Forum Cinemas“. Pernai „Rockit“ organizuojamuose Lietuvos „fintech“ startuolių apdovanojimuose bendrovė pateko į trumpuosius sąrašus dviejose nominacijose.