Birželio 6–8 d. Nyderlandų sostinėje Amsterdame vyksta didžiausias Europoje fintech industrijos renginys – konferencija „Money 20/20 Europe 2023“. Konferencijoje, kuri, skaičiuojama, sutraukė per 7,5 tūkst. dalyvių iš viso regiono, daug dėmesio skiriama finansiniam tvarumui, finansų rinkos stiprinimui ir naujiems reguliaciniams iššūkiams.

Viename svarbiausių fintech renginių pasaulyje Lietuvai atstovauja VšĮ „Investuok Lietuvoje“, didžiausia, fintech įmones vienijanti bendruomenė „ROCKIT“, startuolis „Ondato“, skaitmeninis bankas „EMBank“ ir kt. Šiemet šalies delegaciją sudaro daugiau nei 50 įmonių ir organizacijų, kurias renginio svečiai galės išvysti apsilankę ryškiame Lietuvos stende.

 Siekiama dar labiau išryškinti Lietuvos patrauklumą

 Pasak vienos iš „Money 20/20“ dalyvių, asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Vaivos Amulės, Lietuva jau dabar yra matoma kaip ryški fintech inovacijų kryptis, pritraukianti įvairių fintech įmonių iš viso pasaulio dėmesį. 

„Mūsų bendradarbiavimo ekosistema puoselėja dalijimosi žiniomis, bendradarbiavimo ir augimo dvasią, ir dėl to Lietuvos fintech sektorius pasiekė puikių laimėjimų. Šiame pasaulinio lygio renginyje dalyvaujančios šalies įmonės siekia atrasti naujų partnerių, investuotojų ir klientų, taip pat įgyti pačių naujausių žinių bei atkurti ryšius su senais partneriais. Tokie renginiai – galimybė parodyti dinamišką Lietuvos fintech kraštovaizdį ir įtvirtinti mūsų, kaip lyderiaujančio fintech centro Europoje, poziciją“, – teigia V. Amulė. 

Lietuva garsėja pasiekimais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityse, pažangia skaitmeninių technologijų pramone ir atitikties ekosistema šalyje, taip pat nacionaline reguliavimo patirtimi finansų sektoriuje. 

Šalies sostinė Vilnius jau kelerius metus iš eilės pripažįstamas didžiausiu fintech centru Europoje pagal Europos Sąjungos (ES) licencijuotų įmonių skaičių bei daugiau nei 7 tūkst. specialistų, dirbančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje. Kitas sostinės žingsnis – tapti naujaisiais ES Kovos su pinigų plovimu institucijos (angl. Anti-Money Laundering Authority) namais.

Lietuva – svajonių namai fintech bendrovėms 

Šalies patrauklumus vardija ir Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis: „Turint platų užsakomųjų paslaugų spektrą, viską, ko reikia verslo plėtrai, pas mus besikuriančios fintech įmonės ras po ranka. Be to, pats rinkos reguliavimo procesas – nesudėtingas ir lengvai valdomas. Tad, jei svajojama sukurti savo fintech įmonę ar plėstis Europoje, Lietuva – puiki vieta tam įgyvendinti.“

Pasak nuotolinio klientų atpažinimo technologijų bendrovės „Ondato“ bendraįkūrėjo ir vadovo Liudo Kanapienio, Lietuvos, kaip Europos „fintech hub“ vardas, pastebimai ryškėja pasaulinėse rinkose. Vis daugiau fintech įmonių iš Lietuvos plečiasi į užsienį, ir taip didina šalies rinkos žinomumą. 

„Apskritai, pati fintech rinka darosi brandesnė, o naudojami ir sukurti technologiniai sprendimai yra vis pažangesni tiek tradicinių finansų, tiek kriptovaliutų srityje. Todėl į joje veikiančius žaidėjus kur kas daugiau dėmesio atkreipia stambesni prekių ženklai, į juos palankiau žvelgia užsienio rinkos. 

Be abejonės, reikia suprasti ir dabartinę makroekonominę situaciją: karas Europoje, sulėtėjęs investavimas į startuolius, fintech sektorių taip pat skatina elgtis apdairiau ir protingai planuoti plėtrą. Nors investicijų šiais metais matome ir matysime mažiau, Lietuvos fintech sektorius toliau stiprins savo konkurencingumą, o viena pagrindinių to priežasčių yra ekosistemos alkis inovacijoms ir sugebėjimas jas greitai adaptuoti“, – sako L. Kanapienis.

Web3, decentralizuotų finansų, kripto ir metavisatos srityse veikiantį verslą vienijanti organizacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO) išsirinko naują valdybą ir apsibrėžė naujus tikslus sparčiai kintančioje kripto ekonomikos plėtros ir reguliavimo aplinkoje.

Konstatuodama, kad Lietuva  išlieka patraukli šio verslo steigimuisi šalis, organizacija ketina siekti tvaraus kripto ekonomikos rinkos augimo ir bendradarbiauti su priežiūros institucijomis, kuriant racionalią ir progresą skatinančią teisinę bazę.   

Registrų centro duomenimis, šių metų kovo 1 dieną Lietuvoje veikė 272 naujausius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatytus minimalaus 125 000 EUR įstatinio kapitalo reikalavimus atitinkantys virtualaus turto paslaugų teikėjai. 

„Tai įspūdingas skaičius, rodantis, kad Lietuva yra ne tik fintech, bet ir Web3 šalis, turinti pažangią platformą tarptautinio verslo startui ir augimui. Daugeliu atvejų fintech ir kripto yra gretimos arba susiliejančios industrijos, šiuo metu išgyvenančios tą pačią pasirinkimo problemą: o kur toliau? Norėtųsi, kad Lietuva išliktų viena iš pirmaujančių Europos šalių, turinčių aiškų ir prognozuojamą reguliavimą bei suprantančių industrijos ypatumus ir išskirtinumą.  CEO telkia ir kviečia prie asociacijos jungtis naujus industrijos dalyvius dialogui ir bendradarbiavimui, kuriant palankią ir skaidrią verslo aplinką“, - pažymėjo CEO prezidentas Vytautas Kašėta. 

Pasak jo, jau šį pavasarį ES turėtų būti priimtas kripto turto rinkų reglamentas MiCA (Markets in Crypto Assets Regulation), kuris šalyse-narėse realiai pradėtų veikti 2024-2025 metais.  

„Tai labai svarbus taisyklių paketas, kurio diegimas ir veikimas  nebūtų įmanomas be civilizuoto dialogo su rinkos dalyviais. Toks dialogas itin aktualus Lietuvoje, kuri nuveikė daugiau nei daugelis kitų Europos Sąjungos šalių, pritraukdama kripto ir Web3 ekonomikos verslą. Nesinorėtų, kad sukauptas potencialas būtų iššvaistytas. Gera žinia, kad diskusija jau vyksta – praėjusių metų pabaigoje surengtame „Web3: Impact The Future Summit“ mums pavyko prie apskritojo stalo suburti daugelį suinteresuotų institucijų ir rinkos dalyvių pokalbiui apie bendradarbiavimo formas, turinį bei sektoriaus plėtros perspektyvas“, - pridūrė V. Kašėta.

„Kai kuriose pasaulio valstybėse kyla įvairių iniciatyvų riboti kriptoturto paslaugų teikėjų veiklą, atriboti nuo bankinio sektoriaus ar net apskritai uždrausti tokią veiklą. Lietuva išsiskiria kaip pažangi ir teisės aktų reikalavimų besilaikantiems virtualaus turto paslaugų teikėjams palanki šalis, kuri šį sektorių vertina kaip fintech sektoriaus tąsą. Tai priežastys, skatinančios pasaulinio lygio verslus kurtis mūsų šalyje. Kartu tai yra paskata Lietuvai išlikti nuosekliai tobulinant reguliavimą ir jo įgyvendinimo praktiką. Juolab kad ES išsikėlė ambiciją tapti pirmaujančiu žemynu skaitmeniniam verslui ir inovacijoms, o rizikas, būdingas virtualaus turto sektoriui, valdyti ne draudimais, o aiškiu, prognozuojamu ir visose valstybėse narėse suvienodintu reguliavimu. ES požiūris skiriasi nuo JAV požiūrio, kuri pasirinko draudimų ir ribojimų kelią. Dėl to pastaruoju metu pastebimas su Web3 industrija susijusio milijardais skaičiuojamo kapitalo bėgimas iš šios šalies. Priėmus teisingus sprendimus, dalis šių investicijų galėtų įsilieti į ES ir Lietuvos ekonomikas. Manau, kad šioje srityje CEO asociacija gali atlikti reikšmingą vaidmenį būdama tarpininke tarp Lietuvoje veikiančių Web3 sektoriaus dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų“, - pažymėjo CEO viceprezidentas Gediminas Laucius.

Naujai išrinktos CEO valdybos pirmininku ir prezidentu perrinktas inovacijų įmonės „SUPER HOW?“  vienas iš įkūrėjų Vytautas Kašėta. Viceprezidentu išrinktas integruotų profesinių paslaugų grupės „Lewben“ partneris Gediminas Laucius, viceprezidente taip pat išrinkta Ieva Trinkūnaitė, atstovaujanti įmonę „Foxpay“. Naujais valdybos nariais tapo advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka ir Mindaugas Navickas, atstovaujantis „iSun Lithuania“. Į valdybą perrinkti Linas Būtėnas iš Vilniaus universiteto, CEO viceprezidentas Andrius Bartminas, atstovaujantis įmonei „SUPER HOW?“,  Evaldas Bružė iš Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centro bei Dmitrij Radin, atstovaujantis bendrovei „BlockBank“.

Trečią kartą įvykusiuose finansinių technologijų sektoriaus apdovanojimuose „Lithuanian Fintech Awards“ įvertinimo susilaukė septynios bendrovės ir asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė. Vieninteliuose šio sektoriaus apdovanojimuose šalyje – gerai pažįstami pavadinimai ir ambicingi naujokai.

Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ rengiamuose rinkimuose įmonės bei žmonės varžėsi septyniose kategorijose. Šešiose kategorijose laimėtojus rinko 15 narių komisija, kurioje buvo Lietuvos banko, Finansų ministerijos, šalies ir užsienio bankų, rizikos kapitalo fondų, teisės konsultantų, asociacijų ir bendrovių atstovai. Dar viena nominacija atspindėjo publikos simpatijas.

Nominacijoms iš viso buvo pateikta 90 paraiškų – ženkliai daugiau nei praėjusiais metais, kai buvo sulaukta 70 paraiškų.

Didžiausią įtaką „fintech“ sektoriuje padariusia įmone buvo pripažinta mokėjimo paslaugas teikianti bendrovė „TransferGo“ už operatyvią reakciją į karą Ukrainoje. Bendrovė sudarė galimybes šalį paliekantiems žmonėms sklandžiai naudotis finansinėmis paslaugomis, o pačioje šalyje palaikė savanorystės, lėšų rinkimo ir skubios pagalbos iniciatyvas.

„TransferGo“ regiono plėtros vadovė Anastasia Fomenko kalbėjo, kad praėjusiais metais bendrovės su Ukraina susijusiomis paslaugomis pasinaudojo 400 tūkstančių žmonių, kurie atliko 4 mln. pavedimų. „Pavedimus darė ne tik ukrainiečiai, bet ir prie pagalbos iniciatyvos prisidedantys lietuviai, lenkai bei kiti. Mes ir toliau sieksime, kad pinigų perlaidos nekeltų jokių rūpesčių migrantams bet kurioje pasaulio šalyje“, – sakė A. Fomenko.

Metų „fintech“ lydere buvo pripažinta asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė. Pasak jos, asociacijos tikslai yra kurti ir plėtoti „fintech“ bendruomenės dialogą su reguliatoriumi, valdžios institucijomis, kurti vieningą sektoriaus kryptį ir siekti „fintech“ paslaugų eksporto į Europą lyderystės.

„Lietuvos kaip „fintech“ šalies pripažinimas tarptautinėje erdvėje rodo, kad einame teisinga kryptimi. Todėl man įteiktą apdovanojimą skiriu visai „fintech“ bendruomenei, nes tai yra mūsų visų sunkaus darbo įvertinimas. Šis apdovanojimas yra puiki paskata „fintech“ bendrovėms ir toliau sėkmingai augti, teikti inovatyvias paslaugas, kurti naujus produktus, partnerystes, kurios bus naudingos ne tik žmonėms Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – sako V. Amulė.

Geriausios metų bendrovės laurus išsinešė pirmasis skaitmeninis lietuviško kapitalo bankas verslui „SME Finance“. Metų įgalintojais šįkart buvo įvardinti du nominantai: reputacijos, atitikties, finansinių nusikaltimų ir pinigų plovimo prevencijos sprendimus teikiantys „Amlyze“ bei platforma „iDenfy“.

Metų inovatore pripažinta bendrovė „Finci“, „fintech“ sektoriuje taikanti dirbtinio intelekto, blokų grandinių, daiktų interneto, biometrikos ir robotikos technologijas.

Bendrovė „Paystraxt“ tapo laimėtoja metų plėtros istorijos nominacijoje – buvo įvertintas jos nuoseklus darbas, ekspertiškumas ir kūrybiškumas, lėmęs greitą, tačiau tvarų klientų bei pajamų augimą.

Daugiausia publikos balsų surinko e. komercijos sprendimus teikianti ir per 5000 klientų turinti bendrovė „Montonio“.

„Lithuanian Fintech Awards“ yra metų pasiekimus fiksuojančio ir „The Fintech Landscape in Lithuania“ apžvalgą pristatančio renginio dalis. 2022 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 263 „fintech“ bendrovės, įskaitant licencijuotas ir nelicencijuotas finansinių technologijų įstaigas. Sektoriuje dirbo 7 000 žmonių, arba 18,6 proc. daugiau nei 2021-aisiais.

 Jungtinės Karalystės tyrimų bendrovės „Findexable“ sudarytame pasauliniame „fintech“ reitinge dešimt iš pirmųjų 20-ies vietų užima Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva. Tačiau ar galime didžiuotis šiuo rezultatu? Apie priežastis, trukdančias Europos šalyse sukurti pasaulį užkariaujančius „fintech“ sprendimus, kalbėta Vilniuje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Fintech Day“.

Pasak asociacijos „FinTech Belgium“ vadovės Alessandros Gambrill, Europos Sąjunga yra monstras su tiek galvų, kiek yra šalių narių, todėl apie ją kalbėti kaip apie vieną rinką labai sunku.

„Taip, įstatymų suvienodinimas yra labai smarkiai pažengęs Europos Sąjungoje. Tam, kad tai būtų įgyvendinta, „fintech“ asociacijos glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Parlamentu. Tikrai stengiamasi suvienodinti įstatymus, šioje srityje yra nemažai progreso, tačiau susiduriame su kiekvienos šalies reguliuotojų nuomonėmis“, – sakė A. Gambrill.

Anot jos, reguliuotojų nustatomos taisyklės tikrai kenkia inovacijų plėtra. Pavyzdžiui, vien Belgijoje tam, kad nauja, „fintech“ įmonės išvystyta technologija būtų imta naudoti banke, prireikia dvejų metų procedūrų.

Vis dėlto, „Shift4 Payments Lithuania“ vykdomasis direktorius Tadas Vizgirda atkreipė dėmesį, kad griežtas centrinių bankų reguliavimas turi ir teigiamų aspektų.

„Dauguma rinkos dalyvių žodį „reguliavimas“ priskiria keiksmažodžiui. Tikra tiesa, kad atitikties sutvarkymas atima daug laiko. Tačiau galiausiai reguliavimas labiausiai rūpinasi saugumu ir tai padeda inovuoti. Pavyzdžiui, JAV iki šiol yra daug nusikaltimų, susijusių su kredito kortelių duomenų vagystėmis. Europoje ši problema praktiškai išspręsta ir prie to smarkiai prisidėjo reguliuotojai“, – mano T. Vizgirda.

Į konferenciją iš Danijos atvykęs leidinio „Nordic Fintech Magazine“ bendraįkūrėjas Chris Crespo kalbėjo apie tai, kad Europoje daugelį metų klausiama, kodėl čia vis dar nėra išvystytų super-programėlių (angl. super-apps). Tokios programėlės turi bent kelias skirtingas funkcijas, tarp jų – ir mokėjimo už paslaugas. Šių programėlių pavyzdžiai yra „Grab“ (670 mln. vartotojų) Pietryčių Azijoje ir „Rappi“ Pietų Amerikoje, kuriomis galima užsisakyti maisto ar vaistų pristatymą, išsinuomoti bet kokią transporto priemonę ir gauti visas finansines paslaugas.

„Kodėl Europa negali turėti tokios programėlės, nors vartotojams būtent to ir reikia? Juk priežastis ne ta, kad mes nedarome inovacijų. Priežastis – Europos šalių skirtumai, tarp jų ir iki šiol neišspręsti reguliavimo skirtumai. Tai reiškia, kad skirtingų šalių „tech“ paslaugų vystytojai turi suvienyti jėgas“, – sakė Chris Crespo.

Jo manymu, Europos superprogamėlės kūrėjais greičiausiai nebus „fintech“ technologijų vystytojai. „Šie inovatyvūs produktai dažniausiai atsiranda iš mažmeninės prekybos, pristatymo ar transporto paslaugų sferos. Europoje mes turime to užuomazgų, pavyzdžiui, daug į plėtrą investavę „Wolt“ ir „Bolt“, taip pat „Deliveroo“ iš Jungtinės Karalystės. Krizė gali priversti tokias bendroves galvoti apie paslaugų spektro išplėtimą, tarp jų – ir finansines paslaugas“, – teigia „fintech“ ekspertas.

Jį papildė „Revolut“ direktoriaus pavaduotojas ir valdybos narys Andrius Bičeika, kuris teigė, kad kad 2023-ieji Europoje netaps superprogramėlių proveržio metais, nes tam reikia milijonų klientų, kuriuos pritraukti reikia daug pinigų, o rizikos kapitalo investicijos šiemet bus mažesnės.

Chris Crespo siūlė dar vieną galimybę Lietuvos „fintech“ sektoriui – intensyviau bendradarbiauti su Šiaurės šalimis.

„Baltijos ir Šiaurės šalyse daromos „tech“ inovacijos yra pasaulinio lygio. Užtenka nuvykti į kitus pasaulio regionus, ir ten rasime vyraujantį grynųjų pinigų naudojimą ar itin senus mokėjimo metodus. Aš tikiu, kad apjungę visa, ką esame sukūrę, tikrai galėsime tai panaudoti Centrinėje ar Pietų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose – nes tose šalyse nebereikės išrasti rato, o tik pritaikyti mūsų produktus. Eksportuokime mūsų talentus, protus ir inovacijas – tai naudinga visoms pusėms“, – kvietė Chris Crespo.