Atlikus išsamų Lietuvos startuolių sektoriaus tyrimą paaiškėjo, kad didžioji dalis startuolių savo veiklą vykdo verslui skirtos programinės įrangos, finansinių technologijų ir sveikatingumo srityse. Nuo šiol visa pagrindinė informacija apie Lietuvos startuolius pasiekiama atnaujintoje Lietuvos startuolių duomenų bazėje.

Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ ir startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ bendra iniciatyva, nuo šiol bus galima realiu laiku sekti Lietuvoje veikiančių startuolių augimą – tiek individualiai, kadangi nuo šiol kiekvienas Lietuvos startuolis turi savo profilį su svarbiausia veiklos informacija, pritrauktų investicijų skaičiumi ir laisvomis darbo vietomis, tiek filtruoti ir nagrinėti startuolius pagal industriją, kuriose jie veikia, verslo modelį.

Remiantis naujausiais duomenimis, šiandien Lietuvoje aktyviai veikia per 850 startuolių. Maždaug du trečdaliai jų vadovaujasi verslas verslui (B2B) modeliu, apie trečdalis – verslas klientui (B2C), iki 5 proc. produktus ar paslaugas siūlo vyriausybei, viešajam sektoriui (B2G). 

Informacija apie investicinę startuolių aplinką nurodoma remiantis Ventury.app duomenimis. Šiemet į startuolius Baltijos šalyse iš viso jau investuota per 100 mln. eurų: Estijoje – 47 mln. eurų, Lietuvoje – 34 mln. eurų, o Latvijoje – 28 mln. eurų.

TOP 5 industrijos, kuriose aktyviausiai veikia Lietuvos startuoliai:

1. Verslui skirta programinė įranga (Business Software), 25 proc.

2. Finansų technologijos (FinTech), 14 proc.

3. Sveikatingumas (HealthTech, Life sciences & Wellness), 10 proc.

4. Gamyba ir pramonė (Advanced Manufacturing & Industry), 7 proc.

5. Reklama ir kūryba (AdTech & Creative Tech), 6,5 proc.

„Kurdami vieningą ir išsamią Lietuvos startuolių duomenų bazę, siekiame pažinti mūsų šalies startuolius, jausti nuolat augančios startuolių ekosistemos pulsą.

Tik rinkdami tokius duomenis galime kokybiškai analizuoti sektoriaus situaciją – tai ne tik padeda identifikuoti ekosistemos problemas bei galimybes, bet taip pat leidžia geriau pristatyti ir reprezentuoti ekosistemos potencialą užsienyje, patekti į tarptautinius reitingus ar apžvalgas“, – teigia Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė.

Startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė pastebi, kad tendencijos Lietuvoje pernelyg nesiskiria nuo vyraujančių pasaulyje – tai rodo visos mūsų šalies startuolių ekosistemos brandą ir patvirtina galimybes dar stipriau augti.

„Lietuvos startuoliai kuriasi ir veiklą vykdo perspektyviose industrijose, orientuojasi į globalią rinką, tvarų verslo modelį, geriausius talentus ir skaidrumą, turi aukštas ambicijas. Esame gerame kelyje, reikia tik šiek tiek laiko naujoms sėkmės istorijoms gimti“, – sako I. Langaitė.

2023 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos startuoliai šalies biudžetą jau papildė 83 mln. eurų, sektoriuje dirba 17,5 tūkst. darbuotojų, vidutiniškai gaunančių 3,7 tūkst. eurų atlyginimą. Šiuo metu startuoliai ieško per 500 darbuotojų – IT, kibernetinio saugumo, produktų, pardavimų, marketingo, žmogiškųjų išteklių, klientų aptarnavimo specialistų ir vadovų.

Birželio 6–8 d. Nyderlandų sostinėje Amsterdame vyksta didžiausias Europoje fintech industrijos renginys – konferencija „Money 20/20 Europe 2023“. Konferencijoje, kuri, skaičiuojama, sutraukė per 7,5 tūkst. dalyvių iš viso regiono, daug dėmesio skiriama finansiniam tvarumui, finansų rinkos stiprinimui ir naujiems reguliaciniams iššūkiams.

Viename svarbiausių fintech renginių pasaulyje Lietuvai atstovauja VšĮ „Investuok Lietuvoje“, didžiausia, fintech įmones vienijanti bendruomenė „ROCKIT“, startuolis „Ondato“, skaitmeninis bankas „EMBank“ ir kt. Šiemet šalies delegaciją sudaro daugiau nei 50 įmonių ir organizacijų, kurias renginio svečiai galės išvysti apsilankę ryškiame Lietuvos stende.

 Siekiama dar labiau išryškinti Lietuvos patrauklumą

 Pasak vienos iš „Money 20/20“ dalyvių, asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Vaivos Amulės, Lietuva jau dabar yra matoma kaip ryški fintech inovacijų kryptis, pritraukianti įvairių fintech įmonių iš viso pasaulio dėmesį. 

„Mūsų bendradarbiavimo ekosistema puoselėja dalijimosi žiniomis, bendradarbiavimo ir augimo dvasią, ir dėl to Lietuvos fintech sektorius pasiekė puikių laimėjimų. Šiame pasaulinio lygio renginyje dalyvaujančios šalies įmonės siekia atrasti naujų partnerių, investuotojų ir klientų, taip pat įgyti pačių naujausių žinių bei atkurti ryšius su senais partneriais. Tokie renginiai – galimybė parodyti dinamišką Lietuvos fintech kraštovaizdį ir įtvirtinti mūsų, kaip lyderiaujančio fintech centro Europoje, poziciją“, – teigia V. Amulė. 

Lietuva garsėja pasiekimais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityse, pažangia skaitmeninių technologijų pramone ir atitikties ekosistema šalyje, taip pat nacionaline reguliavimo patirtimi finansų sektoriuje. 

Šalies sostinė Vilnius jau kelerius metus iš eilės pripažįstamas didžiausiu fintech centru Europoje pagal Europos Sąjungos (ES) licencijuotų įmonių skaičių bei daugiau nei 7 tūkst. specialistų, dirbančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje. Kitas sostinės žingsnis – tapti naujaisiais ES Kovos su pinigų plovimu institucijos (angl. Anti-Money Laundering Authority) namais.

Lietuva – svajonių namai fintech bendrovėms 

Šalies patrauklumus vardija ir Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis: „Turint platų užsakomųjų paslaugų spektrą, viską, ko reikia verslo plėtrai, pas mus besikuriančios fintech įmonės ras po ranka. Be to, pats rinkos reguliavimo procesas – nesudėtingas ir lengvai valdomas. Tad, jei svajojama sukurti savo fintech įmonę ar plėstis Europoje, Lietuva – puiki vieta tam įgyvendinti.“

Pasak nuotolinio klientų atpažinimo technologijų bendrovės „Ondato“ bendraįkūrėjo ir vadovo Liudo Kanapienio, Lietuvos, kaip Europos „fintech hub“ vardas, pastebimai ryškėja pasaulinėse rinkose. Vis daugiau fintech įmonių iš Lietuvos plečiasi į užsienį, ir taip didina šalies rinkos žinomumą. 

„Apskritai, pati fintech rinka darosi brandesnė, o naudojami ir sukurti technologiniai sprendimai yra vis pažangesni tiek tradicinių finansų, tiek kriptovaliutų srityje. Todėl į joje veikiančius žaidėjus kur kas daugiau dėmesio atkreipia stambesni prekių ženklai, į juos palankiau žvelgia užsienio rinkos. 

Be abejonės, reikia suprasti ir dabartinę makroekonominę situaciją: karas Europoje, sulėtėjęs investavimas į startuolius, fintech sektorių taip pat skatina elgtis apdairiau ir protingai planuoti plėtrą. Nors investicijų šiais metais matome ir matysime mažiau, Lietuvos fintech sektorius toliau stiprins savo konkurencingumą, o viena pagrindinių to priežasčių yra ekosistemos alkis inovacijoms ir sugebėjimas jas greitai adaptuoti“, – sako L. Kanapienis.

Web3, decentralizuotų finansų, kripto ir metavisatos srityse veikiantį verslą vienijanti organizacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO) išsirinko naują valdybą ir apsibrėžė naujus tikslus sparčiai kintančioje kripto ekonomikos plėtros ir reguliavimo aplinkoje.

Konstatuodama, kad Lietuva  išlieka patraukli šio verslo steigimuisi šalis, organizacija ketina siekti tvaraus kripto ekonomikos rinkos augimo ir bendradarbiauti su priežiūros institucijomis, kuriant racionalią ir progresą skatinančią teisinę bazę.   

Registrų centro duomenimis, šių metų kovo 1 dieną Lietuvoje veikė 272 naujausius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatytus minimalaus 125 000 EUR įstatinio kapitalo reikalavimus atitinkantys virtualaus turto paslaugų teikėjai. 

„Tai įspūdingas skaičius, rodantis, kad Lietuva yra ne tik fintech, bet ir Web3 šalis, turinti pažangią platformą tarptautinio verslo startui ir augimui. Daugeliu atvejų fintech ir kripto yra gretimos arba susiliejančios industrijos, šiuo metu išgyvenančios tą pačią pasirinkimo problemą: o kur toliau? Norėtųsi, kad Lietuva išliktų viena iš pirmaujančių Europos šalių, turinčių aiškų ir prognozuojamą reguliavimą bei suprantančių industrijos ypatumus ir išskirtinumą.  CEO telkia ir kviečia prie asociacijos jungtis naujus industrijos dalyvius dialogui ir bendradarbiavimui, kuriant palankią ir skaidrią verslo aplinką“, - pažymėjo CEO prezidentas Vytautas Kašėta. 

Pasak jo, jau šį pavasarį ES turėtų būti priimtas kripto turto rinkų reglamentas MiCA (Markets in Crypto Assets Regulation), kuris šalyse-narėse realiai pradėtų veikti 2024-2025 metais.  

„Tai labai svarbus taisyklių paketas, kurio diegimas ir veikimas  nebūtų įmanomas be civilizuoto dialogo su rinkos dalyviais. Toks dialogas itin aktualus Lietuvoje, kuri nuveikė daugiau nei daugelis kitų Europos Sąjungos šalių, pritraukdama kripto ir Web3 ekonomikos verslą. Nesinorėtų, kad sukauptas potencialas būtų iššvaistytas. Gera žinia, kad diskusija jau vyksta – praėjusių metų pabaigoje surengtame „Web3: Impact The Future Summit“ mums pavyko prie apskritojo stalo suburti daugelį suinteresuotų institucijų ir rinkos dalyvių pokalbiui apie bendradarbiavimo formas, turinį bei sektoriaus plėtros perspektyvas“, - pridūrė V. Kašėta.

„Kai kuriose pasaulio valstybėse kyla įvairių iniciatyvų riboti kriptoturto paslaugų teikėjų veiklą, atriboti nuo bankinio sektoriaus ar net apskritai uždrausti tokią veiklą. Lietuva išsiskiria kaip pažangi ir teisės aktų reikalavimų besilaikantiems virtualaus turto paslaugų teikėjams palanki šalis, kuri šį sektorių vertina kaip fintech sektoriaus tąsą. Tai priežastys, skatinančios pasaulinio lygio verslus kurtis mūsų šalyje. Kartu tai yra paskata Lietuvai išlikti nuosekliai tobulinant reguliavimą ir jo įgyvendinimo praktiką. Juolab kad ES išsikėlė ambiciją tapti pirmaujančiu žemynu skaitmeniniam verslui ir inovacijoms, o rizikas, būdingas virtualaus turto sektoriui, valdyti ne draudimais, o aiškiu, prognozuojamu ir visose valstybėse narėse suvienodintu reguliavimu. ES požiūris skiriasi nuo JAV požiūrio, kuri pasirinko draudimų ir ribojimų kelią. Dėl to pastaruoju metu pastebimas su Web3 industrija susijusio milijardais skaičiuojamo kapitalo bėgimas iš šios šalies. Priėmus teisingus sprendimus, dalis šių investicijų galėtų įsilieti į ES ir Lietuvos ekonomikas. Manau, kad šioje srityje CEO asociacija gali atlikti reikšmingą vaidmenį būdama tarpininke tarp Lietuvoje veikiančių Web3 sektoriaus dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų“, - pažymėjo CEO viceprezidentas Gediminas Laucius.

Naujai išrinktos CEO valdybos pirmininku ir prezidentu perrinktas inovacijų įmonės „SUPER HOW?“  vienas iš įkūrėjų Vytautas Kašėta. Viceprezidentu išrinktas integruotų profesinių paslaugų grupės „Lewben“ partneris Gediminas Laucius, viceprezidente taip pat išrinkta Ieva Trinkūnaitė, atstovaujanti įmonę „Foxpay“. Naujais valdybos nariais tapo advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka ir Mindaugas Navickas, atstovaujantis „iSun Lithuania“. Į valdybą perrinkti Linas Būtėnas iš Vilniaus universiteto, CEO viceprezidentas Andrius Bartminas, atstovaujantis įmonei „SUPER HOW?“,  Evaldas Bružė iš Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centro bei Dmitrij Radin, atstovaujantis bendrovei „BlockBank“.

Trečią kartą įvykusiuose finansinių technologijų sektoriaus apdovanojimuose „Lithuanian Fintech Awards“ įvertinimo susilaukė septynios bendrovės ir asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė. Vieninteliuose šio sektoriaus apdovanojimuose šalyje – gerai pažįstami pavadinimai ir ambicingi naujokai.

Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ rengiamuose rinkimuose įmonės bei žmonės varžėsi septyniose kategorijose. Šešiose kategorijose laimėtojus rinko 15 narių komisija, kurioje buvo Lietuvos banko, Finansų ministerijos, šalies ir užsienio bankų, rizikos kapitalo fondų, teisės konsultantų, asociacijų ir bendrovių atstovai. Dar viena nominacija atspindėjo publikos simpatijas.

Nominacijoms iš viso buvo pateikta 90 paraiškų – ženkliai daugiau nei praėjusiais metais, kai buvo sulaukta 70 paraiškų.

Didžiausią įtaką „fintech“ sektoriuje padariusia įmone buvo pripažinta mokėjimo paslaugas teikianti bendrovė „TransferGo“ už operatyvią reakciją į karą Ukrainoje. Bendrovė sudarė galimybes šalį paliekantiems žmonėms sklandžiai naudotis finansinėmis paslaugomis, o pačioje šalyje palaikė savanorystės, lėšų rinkimo ir skubios pagalbos iniciatyvas.

„TransferGo“ regiono plėtros vadovė Anastasia Fomenko kalbėjo, kad praėjusiais metais bendrovės su Ukraina susijusiomis paslaugomis pasinaudojo 400 tūkstančių žmonių, kurie atliko 4 mln. pavedimų. „Pavedimus darė ne tik ukrainiečiai, bet ir prie pagalbos iniciatyvos prisidedantys lietuviai, lenkai bei kiti. Mes ir toliau sieksime, kad pinigų perlaidos nekeltų jokių rūpesčių migrantams bet kurioje pasaulio šalyje“, – sakė A. Fomenko.

Metų „fintech“ lydere buvo pripažinta asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė. Pasak jos, asociacijos tikslai yra kurti ir plėtoti „fintech“ bendruomenės dialogą su reguliatoriumi, valdžios institucijomis, kurti vieningą sektoriaus kryptį ir siekti „fintech“ paslaugų eksporto į Europą lyderystės.

„Lietuvos kaip „fintech“ šalies pripažinimas tarptautinėje erdvėje rodo, kad einame teisinga kryptimi. Todėl man įteiktą apdovanojimą skiriu visai „fintech“ bendruomenei, nes tai yra mūsų visų sunkaus darbo įvertinimas. Šis apdovanojimas yra puiki paskata „fintech“ bendrovėms ir toliau sėkmingai augti, teikti inovatyvias paslaugas, kurti naujus produktus, partnerystes, kurios bus naudingos ne tik žmonėms Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – sako V. Amulė.

Geriausios metų bendrovės laurus išsinešė pirmasis skaitmeninis lietuviško kapitalo bankas verslui „SME Finance“. Metų įgalintojais šįkart buvo įvardinti du nominantai: reputacijos, atitikties, finansinių nusikaltimų ir pinigų plovimo prevencijos sprendimus teikiantys „Amlyze“ bei platforma „iDenfy“.

Metų inovatore pripažinta bendrovė „Finci“, „fintech“ sektoriuje taikanti dirbtinio intelekto, blokų grandinių, daiktų interneto, biometrikos ir robotikos technologijas.

Bendrovė „Paystraxt“ tapo laimėtoja metų plėtros istorijos nominacijoje – buvo įvertintas jos nuoseklus darbas, ekspertiškumas ir kūrybiškumas, lėmęs greitą, tačiau tvarų klientų bei pajamų augimą.

Daugiausia publikos balsų surinko e. komercijos sprendimus teikianti ir per 5000 klientų turinti bendrovė „Montonio“.

„Lithuanian Fintech Awards“ yra metų pasiekimus fiksuojančio ir „The Fintech Landscape in Lithuania“ apžvalgą pristatančio renginio dalis. 2022 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 263 „fintech“ bendrovės, įskaitant licencijuotas ir nelicencijuotas finansinių technologijų įstaigas. Sektoriuje dirbo 7 000 žmonių, arba 18,6 proc. daugiau nei 2021-aisiais.