Apskaitos ir valdymo sistemas svetingumo sektoriuje diegianti ir prižiūrinti UAB „UCS Baltic“ pasirašė sutartį su Nyderlandų bendrove „unTill Software Development Group“ BV dėl jų sukurtos programinės įrangos „unTill“ atstovavimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Kavinėms, restoranams, barams, kepyklėlėms ir kitoms maitinimo įstaigoms skirta programa „unTill“ jau išversta į lietuvių kalbą bei integruotas fiskalinis sprendimas pagal Lietuvos apskaitos įstatymų reikalavimus. 

Ši programa Lietuvos rinkai pasiūlyta kaip vakarietiška alternatyva Rusijoje sukurtoms apskaitos ir verslo valdymo programoms, kurios iki šiol dominuoja tarp Lietuvoje veikiančių kavinių, barų, restoranų ir kitų svetingumo verslų. 

„Per kiek daugiau nei mėnesį pritaikėme naująją programą Lietuvai – tai rekordiškai trumpas laiko tarpas tokios didelės sistemos adaptavimui. Dėkoju partneriams ir mūsų komandai, kad jie dirbo negailėdami jėgų ir neskaičiuodami valandų tam, kad programa būtų kuo greičiau paruošta diegimui“, – sako Darius Simanavičius, „UCS Baltic“ direktorius.

„Džiaugiamės užmegzta partneryste ir plėtra Baltijos šalyse. Tikimės čia tapti svarbiais svetingumo sektoriaus verslo valdymo programų rinkos dalyviais. Šią sistemą kuriame jau daugiau nei 20 metų, įsiklausome į rinkos poreikius ir pagal tai nuolat tobuliname programą. Nuo šiol esame pasirengę įsigilinti ir į tai, kas bus aktualu ir Lietuvos verslams”, – sako Peter Schepers „unTill Software Development Group“ įkūrėjas ir pardavimų direktorius.

Svetingumo verslų valdymui skirta programa „unTill“ sukurta Nyderlanduose. Be šios šalies ji taip pat sertifikuota ir naudojama Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose šalyse. Prisijungus Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, ši programinė įranga bus prieinama   beveik dvidešimtyje rinkų.

Programa „unTill“ platinama tik per oficialius distributorius. Ją naudoja tokie tinklai kaip „Vapiano“ restoranai, „Maritime“, „Fletcher“ viešbučiai ir daugelis kitų žinomų prekių ženklų.    

„UCS Baltic“ diegia bei prižiūri specializuotas kompiuterines apskaitos ir valdymo sistemas maitinimo, apgyvendinimo, sveikatingumo ir pramogų sektoriaus įmonėms. Bendrovė Lietuvoje atstovauja daugiau nei 10 programų, tarp kurių: „Ericsoft“, „Simple Booking“, „Lybra“, „Vertical booking“, kurios skirtos apgyvendinimo įstaigoms. Laisvalaikio bei sporto veiklų valdymui bei apskaitai diegiama programa „Gymgest“, o maitinimo įstaigoms nuo šiol bus siūloma „unTill“. 

„UCS Baltic“ aptarnauja vidutiniškai 2000 svetingumo sektoriaus įmonių programinę įrangą Baltijos šalyse. 2021 m. bendrovės pardavimai Lietuvoje sudarė 2,6 mln. eurų ir buvo vidutiniškai 30% didesni nei ankstesniais metais (2 mln. eurų 2020 m.). Įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų, programų aptarnavimas vykdomas visą parą visomis savaitės dienomis. 100% „UCS Baltic“ akcijų priklauso Europos Sąjungos fiziniam ir jurdiniam asmenims.    Antrinė „UCS Baltic“ įmonė SIA „UCS“ veikia Latvijoje, ji aptarnauja Latvijos ir Estijos rinkas, įmonėje dirba vidutiniškai 30 darbuotojų. SIA „UCS“ pardavimai 2021 m. siekė 1,7 mln. eurų.

Estų startuolis „Income“ siūlo alternatyvią investavimo platformą, leidžiančią investuoti į paskolas, kurias išduoda atrinktos skolinimo bendrovės visame pasaulyje. Naudodamasis sutelktinio finansavimo platforma (angl. crowfunding) platforma „Seedrs“, startuolis siekia pritraukti 1,3 mln. Eur, kuriuos investuos į plėtrą ir tolimesnį produkto vystymą.

„Seedrs“ yra viena iš pasaulyje pirmaujančių akcinio kapitalo finansavimo platformų. Galimybė būtent čia pritraukti investuotojų dėmesį mums yra svarbus pripažinimas. „Seedrs“ platformos dėka turime prieigą prie daugybės investuotojų ir galimybę atkreipti dėmesį į mus“, – teigia  „Income“ generalinis direktorius Kimmo Rytkönen.

Jau pritraukė 700 tūkst. eurų

Taline įkurtas startuolis „Income“ leidžia investuoti į paskolas (pavyzdžiui, vartojimo, paskolas smulkiajam verslui, automobilių lizingui), kurias išduoda atrinktos skolinimo bendrovės visame pasaulyje. Investuotojai tiesiog mobiliojoje programėlėje renkasi, kur investuoti savo pinigus. Platforma skirta tiek suinteresuotiems žmonėms, kurie nori investuoti, tiek verslams.

„Income“ jau susilaukė dėmesio iš tarptautinių investuotojų ir surinko 700 tūkst. eurų. Sutelktinio finansavimo dėka tikimasi pasiekti dar didesnį tikslą – 1,3 mln. eurų. Gautas pajamas įmonė planuoja panaudoti komandos plėtrai, savo mobiliosios programėlės tobulinimui, taip pat sukurti geresnę vartotojo patirtį platformoje, t.y. įtraukti daugiau paskolas siūlančių bendrovių. Startuolio planuose ir spartus finansinių technologijų partnerių tinklo visame pasaulyje plėtojimas. Didelis potencialas matomas sparčiai augančiose ekonomikose Lotynų Amerikoje bei Pietryčių Azijoje, kuriose kredito galimybių pasiūla iki šiol buvo menka.

Saugumas ir skaidruma

Estų Kimmo Rytköneno ir Mikk Läänemets įkurtas startuolis daugiausiai dėmesio skiria investicijų saugumui ir skaidrumui. Būtent šios sritys buvo pačios problematiškiausios iki šiol veikusiose investicijų platformose. Dėl nuodugnaus paskolų tiekėjų patikrinimo, griežtos stebėsenos ir pažangios technologijos sandoriai sudaryti „Income“ platformoje yra saugūs.

Vos per pirmus metus bendrovės paslaugomis pradėjo naudotis 1000 registruotų vartotojų.

„Šis pasiekimas mums svarbus ir patvirtina produkto paklausą rinkoje. Pasitelkę pritrauktas investicijas, netrukus į platformą įtrauksime naujų skolintojų, per ateinančius metus papildysime ir antrinę rinką. Tai užtikrins mūsų investuotojų turto likvidumą ir galimybę bet kuriuo metu pasitraukti iš investicijų”, – sako K. Rytkönen.

„Income“ siūlo investuoti į turtą, užtikrintą paskolų iniciatorių sąraše esančiu paskolų portfeliu. Bendrovė siūlo apsaugojimo rezervą (angl. cashflow buffer), kad apsaugotų investuotojus, jei pasiteisintų nustatytos rizikos.

„Alternatyvios investicijų galimybės yra aktualios ne tik dėl saugumo, bet ir dėl dabartinių rinkos sąlygų, kai akcijų rinkos dažnai pasiekia nenuspėjamas aukštumas, kriptovaliutų kursai yra labai nepastovūs, infliacija auga, o bankai siūlo nulines palūkanas. Svarbu kurti naujas investavimo galimybes, nes pinigų vertė mažėja. Alternatyvus turtas, pavyzdžiui, paskolos, gali būti išeitis“ – sako K. Rytkönen.

Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai kurie žmonės galbūt jau net neprisimena, kada pastarąjį kartą rankose laikė grynuosius pinigus. Mokėjimai be grynųjų ir toliau vaidins svarbų vaidmenį valdant koronaviruso grėsmes.

Finansinių technologijų bendrovės FIS tyrimas atskleidė, kad pernai pirmą kartą atsiskaitymai skaitmeniniais pinigais visame pasaulyje pralenkė mokėjimus grynaisiais. Tokiose šalyse kaip Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Norvegija, Švedija ir Australija mokėjimai parduotuvėse grynaisiais pinigais sumažėjo perpus ar net daugiau. Panašią tendenciją atspindi ir Lietuvos banko statistika. Pokyčiai neabejotinai skatina ieškoti naujų sprendimų, kurie išplėstų galimybes atsiskaityti nenaudojant grynųjų pinigų. Kokias tendencijas galėsime matyti artimiausioje ateityje?

„Pirk dabar, mokėk vėliau“

Vieniems auginant rekordinius indėlius bankuose, kiti pirmiausia rūpinsis padengti kasdienes išlaidas. Jeigu jie turėtų galimybę už brangesnius pirkinius mokėti lanksčiau, nelendant į santaupas, streso dėl tokių pirkinių būtų patiriama kur kas mažiau. 

Paslaugas pagal principą „pirk dabar, mokėk vėliau“ be palūkanų kai kuriose šalyse jau siūlo „PayPal“.  Jungtinėje Karalystėje „PayPal“ teikiama paslauga „Pay in 3“ leidžia mokėjimą už prekes išskaidyti į tris vienodas dalis be palūkanų, analogišką paslaugą „Pay in 4“ „Paypal“ teikia JAV. Manau, tik laiko klausimas, kada tokios mokėjimų išskaidymo paslaugos ateis į mažesnes rinkas. 

Mokėjimai per superprogramėles

Superprogramėlėmis (angl. superapps) vadiname skėtines programėles, kuriose telpa platus spektras paslaugų nuo maisto pristatymo iki taksi užsakymo. Tokios programėlės kaip „Alipay“ ar „Grab“ dėl pandemijos tapo dar universalesnės ir įtraukė daugiau atsiskaitymo galimybių. Jų augimas ir populiarėjimas aiškiai rodo, kad mokėjimų ateitis priklauso „vieno paspaudimo“ principui, kai bet kuris pirkinys, užklausa ar sandoris vyks vienu ekrano spustelėjimu.

Superprogramėlės galėtų padėti ne tik parduoti, padidinti paslaugų teikėjų pasiekiamumą, bet ir stebėti vartotojų elgseną ir suteikti duomenų jų pokyčių analizei.

QR kodo bumas

Technologija, savo valandos laukusi daugiau nei dešimtmetį — ir pagaliau ta valanda išmušė. Paprasti ir universaliai pritaikomi QR kodai pandemijos metais tapo vienu populiariausių mokėjimo įrankių pasaulyje. Fiziškai atspausdintų kodų ir elektroninių piniginių integravimas kol kas labiau paplitęs Pietryčių Azijos šalyse, tačiau augimas stebimas ir kitur.

QR kodus nėra sudėtinga integruoti, todėl jie galėtų tapti patraukliu įrankiu smulkiesiems prekybininkams, norintiems pasiūlyti savo klientams saugesnę galimybę atsiskaityti be grynųjų pinigų.

Auga „ApplePay“ ir kiti mPOS

Prie mobiliųjų kasos terminalų (mPOS) priskirtina ir „ApplePay“ funkcija, kuri leidžia susimokėti bekontakte banko kortele naudojant „Apple“ išmanųjį įrenginį. „iPhone“ turėtojų, aktyvavusių „ApplePay“ funkciją savo įrenginiuose, skaičius prasidėjus pandemijai pasaulyje išaugo nuo 441 mln. 2019 m. rugsėjo mėn. iki 507 mln. 2020 m. rugsėjį. Tuo metu jau 51 proc. „iPhone“ vartotojų visame pasaulyje savo telefonuose buvo aktyvavę „ApplePay“. Mokėjimų su „ApplePay“ skaičius tuo pat metu augo daugiau nei 30 proc. Manau, kad patogumas ir saugesnis atsiskaitymas spartins ne tik „Apple Wallet“, bet ir visų kitų mPOS augimą.

Didėja biometrinių duomenų svarba užtikrinant saugumą

Augant elektroninių mokėjimų kiekiui, jiems darantis vis sudėtingesniems, neišvengiamai daugėja ir sukčiavimų, todėl vartotojų tapatybės patikra paslaugų teikėjams tampa dar didesniu iššūkiu.

Biometriniai duomenys skaitmeniniuose mokėjimuose yra papildomas saugiklis kovojant su galimomis apgavystėmis. Naudojant unikalias vartotojų ypatybes ar vietos nustatymo duomenis realiuoju laiku, galima patikrinti vartotojo skaitmeninę tapatybę ir išvengti sukčiavimo ar paskyros vagystės. Europos Sąjungoje galiojant prievolei užtikrinti saugesnį autentiškumo patvirtinimą (angl. Strong Customer Authentication) internetu atliekamoms operacijoms, pagal kurį privalomas dviejų veiksnių autentifikavimas visoms internetinėms operacijoms ir bekontakčiams mokėjimams ES, biometriniai duomenys yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių. Paprastoms grėsmėms technologiškai tobulėjant, sunkiau suklastojamų biometrinių duomenų svarba tik didės.

Marius Galdikas yra finansinių technologijų bendrovės „ConnectPay“ vadovas, finansinių technologijų rinkos ekspertas

Viena didžiausių Lietuvoje finansinių technologijų UAB „ConnectPay“ pradeda teikti įmokų surinkimo internete paslaugas. Šiemet keturis kartus pajamas auginusi „ConnectPay“ kitais metais planuoja paaugti dar 150 proc. ir pasiekti 11,4 mln. eurų pajamas, o kolektyvą plėsti iki 100 žmonių.   

Lapkričio gale Lietuvos bankas patenkino „ConnectPay“ prašymą papildyti jos turimą elektroninių pinigų įstaigos licenciją teise teikti dvi papildomas mokėjimo paslaugas – mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos.

Šios dvi paslaugos kartu su įmonės viduje sukurtais el. produktais leido „ConnectPay“ pasiūlyti įmokų surinkimo paslaugas el. prekybininkams. Įmokų surinkimo internetu rinkoje Lietuvoje šiuo metu dominuoja didieji bankai ir dvi finansų technologijų įmonės „Paysera“ ir „NeoPay“.

„Su mokėjimų inicijavimo paslauga pradžioje startuosime Suomijos, Olandijos ir Vokietijos rinkose. Savo prekybininkams suteiksime galimybę priimti įmokas ne tik iš minėtų šalių, bet ir iš daugelio kitų Europos valstybių bankų bei jiems teiksime papildomas paslaugas, suteikiančias galimybę gerinti pirkėjų registracijos procesą el. parduotuvėje. Lietuvoje mokėjimų inicijavimo paslaugą pristatyti planuojame antroje kitų metų pusėje“, – sako Šarūnas Legeckas, „ConnectPay“ verslo plėtros vadovas.

Pajamos augo keturis kartus

Šių metų trečiojo ketvirčio gale „ConnectPay“ metinė aptarnautų mokėjimų vertė siekė 3,56 mlrd. Eur. Remiantis naujausiais Lietuvos banko duomenimis, „ConnectPay“ yra antra didžiausia elektroninių pinigų įstaiga Lietuvoje pagal aptarnaujamų mokėjimų vertę.

„Nepaisant to, kad šie metai visam pasauliui yra išskirtiniai ir pilni iššūkių, mūsų pajamos šių metų sausio–rugsėjo mėn. sudarė 3,6 mln. Eur – 4 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Kitais metais ketiname paaugti 2,5 karto ir pasiekti maždaug 11,4 mln. Eur metines pajamas. Vienas iš augimo variklių bus mūsų minėti nauji produktai“, – pasakoja Š. Legeckas.

​Per šiuos metus taip pat sparčiai augo „ConnectPay“ darbuotojų skaičius. 2020 m. kolektyvas padidėjo 70 proc. – nuo 35 iki 60 darbuotojų. Kitais metais bendrovė ketina darbuotojų skaičių išplėsti iki 100.

„ConnectPay“ veiklą pradėjo 2018 m. Įmonė orientuojasi į klientus, kurie daugiausia savo veiklą vykdo internete. Bendrovė suteikia galimybę verslo klientams atsidaryti IBAN tipo sąskaitą, gauti ir siųsti mokėjimus.

Tolesnis dviženklis šalies fintech sektoriaus augimas, naujas startuolių ir bankų partnerystės etapas bei už šalies sienų pripažinimo sulaukiantys Lietuvoje sukurti produktai. Tokias pagrindines tendencijas rinkoje stebi finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“, pradedantis skaičiuoti antrus savo veiklos metus.