Pasenęs šifravimas gali tapti šiandienos nacionalinio pasitikėjimo problema
Naujausios diskusijos verčia sunerimti dėl problemų, kurios prasideda daug anksčiau nei kvantiniai kompiuteriai taps pakankamai galingi. Apie postkvantinį saugumą dažnai galvojama kaip apie ateities problemą, kurios pagalba galima įveikti šiandien naudojamus duomenų šifravimo metodus. 

Pavojus kyla ne tik iš ateities kvantinės galios, bet ir iš šiandien kritinėse sistemose paliktos pasenusios kriptografijos, neaiškių protokolų ir nepakankamai valdomų integracijų.

Postkvantinis saugumas – šių dienų būtinybė

Vienas pavojingiausių mitų yra įsitikinimas, kad jeigu sistema naudoja kriptografiją, ji automatiškai yra saugi.

Kriptografija sensta. Algoritmai, raktų ilgiai, protokolai ir sertifikatai turi gyvavimo ciklą. Jei organizacija nemato, kokius mechanizmus naudoja, ji negali įrodyti, kad jos pasitikėjimo grandinė tebėra saugi.

Todėl postkvantinis saugumas tampa ne ateities vizija, o šiandienos būtinybe – nuolat atnaujinamu ir aktyviai valdomu apsaugos modeliu, leidžiančiu realiu laiku stebėti, adaptuoti ir patvirtinti duomenų apsaugos mechanizmus.

Kitaip tariant, silpnas šifravimas arba pasenęs kriptografinis parašo mechanizmas nėra vien teorinė grėsmė. Jeigu tokie mechanizmai naudojami pasitikėjimo infrastruktūroje, jie gali tapti šiandienos problema – dar iki to momento, kai kvantiniai kompiuteriai taps praktiškai prieinami puolėjams.

Rimtas rizikos signalas Registrų centre

Šį susirūpinimą sustiprino prof. dr. Šarūno Grigaliūno ir Mariaus Gaubo atlikta Registrų centro wPKITSP sąsajos dokumentų analizė ir neprisijungus vykdomos kriptografinės simuliacijos. wPKITSP sąsaja dokumentuose aprašoma kaip pasitikėjimo paslaugų komponentas, naudojamas autentifikacijai, pasirašymui, sertifikatų gavimui, interneto sertifikato būsenos protokolo (angl. Online Certificate Status Protocol, OCSP) patikrai ir laiko žymoms. Tai nėra paprastas interneto puslapis ar eilinė aplikacijų programavimo sąsaja (angl. application programming interface, API). Tai pasitikėjimo grandinės dalis, nuo kurios gali priklausyti teisinė ir įrodomoji elektroninių veiksmų vertė.

Svarbu pabrėžti ribą: vertinimas atliktas be aktyvaus prisijungimo prie Registrų centro infrastruktūros, be skenavimo, bandymų apeiti sistemas ir be eksploatavimo veiksmų. Todėl ši analizė nesudaro pagrindo teigti, kad įvyko įsilaužimas, duomenų nutekėjimas ar kad konkretūs asmens duomenys buvo neteisėtai pasiekti. Tačiau ji sudaro pagrindą kalbėti apie rimtą kriptografinės ir protokolinės rizikos signalą, kurį sistemos valdytojas turėtų patvirtinti arba paneigti produkcinės konfigūracijos patikrinimu.

Registrų centro atvejis svarbus ne todėl, kad jis leistų daryti skubotas išvadas apie incidentą. Jis reikšmingas todėl, kad parodo sisteminę problemą: kritinėje infrastruktūroje negali likti dviprasmiškų kriptografinių režimų, pasenusių algoritmų ir neaiškaus suderinamumo su senomis integracijomis. Tokie dalykai turi būti tikrinami iki incidento, o ne po jo.

Kriptografiją reikia tikrinti dabar

Detali analizė atskleidė virtinę kritinių spragų, kurios kelia ypač didelį susirūpinimą dėl patikėjimo paslaugų saugumu. Sistemos vis dar remiamasi beviltiškai pasenusiu kriptografiniu profiliu – parametrų pasirašymui naudojama moderniame skaitmeniniame pasaulyje visiškai nebetinkama ir nesaugi SHA1 maišos funkcija, ignoruojant šiuolaikinius HMAC ar struktūrinius XML/JWS standartus.

Maža to, į dienos šviesą išlindo ir skandalingi neatitikimai tarp deklaruojamos politikos bei realaus WSDL (angl. Web Services Description Language, liet. žiniatinklio paslaugų aprašo kalba) kontrakto. Nors oficialiai tvirtinama, kad žemiausias leistinas algoritmas yra SHA256, techninėse schemose vis dar šmėkščioja atgyvenę MD5 bei SHA1, atverdami pavojingas integracines ir vadinamąsias „downgrade“ rizikas nieko neįtariantiems klientams.

Tačiau didžiausią šoką sukėlė net ne atgyvenusių algoritmų naudojimas, o fundamentalūs protokolo dizaino defektai – simuliacijos įrodė, kad dėl primityvaus parametrų sujungimo į vieną eilutę be aiškių ribų ar formatavimo, sistemoje susidaro nevienareikšmė situacija, kai skirtingi duomenų rinkiniai teoriškai gali virsti visiškai tokia pat pasirašoma eilute, taip apsaugant tik informacijos „kratinį“, o ne tikrąją operacijos prasmę.

Šią dramatišką situaciją dar labiau blogina matoma panaudojimo (angl. replay-resistance) grėsmė, nes parašai formuojami be privalomų laiko žymų (angl. timestamp) ar unikalių identifikatorių (angl. nonce), todėl neaiškūs atsakymai gali išlikti validūs nepateisinamai ilgai.

Galiausiai, žvelgiant į ateitį, nerimą kelia aklas prisirišimas prie klasikinio RSA-2048 standarto. Kadangi jis neturi absoliučiai jokio atsparumo kvantiniams kompiuteriams, ilguoju laikotarpiu tapatybės įrodymai gali prarasti savo teisinę vertę, todėl sistemos kūrėjams žūtbūt būtina diegti kriptografinį lankstumą (angl. crypto-agility) ir skubiai bei audituojamai pereiti prie šiuolaikinių saugumo standartų.

Pagrindinės postkvantinių algoritmų standartų bazės jau nebereikia laukti. 2024 m. Nacionalinis standartų ir technologijų institutas (angl. National Institute of Standards and Technology, NIST) paskelbė pirmuosius tris postkvantinės kriptografijos standartus, tokius kaip FIPS 203, paremtą ML-KEM raktų įtvirtinimo mechanizmu, FIPS 204, paremtą ML-DSA skaitmeninių parašų algoritmu, ir FIPS 205, paremtą SLH-DSA atsarginių parašų logika. Tai leidžia organizacijoms pereiti nuo teorinių diskusijų prie valdomų pilotų ir praktinio diegimo.

Turi tapti infrastruktūros dalimi

Valstybės institucijos, bankai, e. prekybos platformos, sveikatos priežiūros sistemos, universitetai ir kritinės infrastruktūros operatoriai vis dažniau remiasi integracijomis, sertifikatais, API parašais, laiko žymomis ir automatizuotu tapatybės patvirtinimu. Jeigu šių grandinių kriptografinis pagrindas tampa neaiškus, silpnėja ne tik IT komponentas, bet ir pasitikėjimas visa skaitmenine paslauga.

Gyventojams nereikia panikuoti. Šis vertinimas nėra pranešimas apie įsilaužimą. Tačiau organizacijoms jis turėtų būti aiškus priminimas: kriptografija nėra foninė techninė detalė, kurią galima palikti tiekėjui ar senai dokumentacijai. Ji turi būti inventorizuojama, tikrinama, atnaujinama ir įrodoma audito lygmeniu.

Silpna kriptografija dažnai nematoma tol, kol sistema veikia. Ji nepasirodo kaip nulūžęs serveris ar klaidos pranešimas vartotojui. Tačiau kai kalbame apie pasitikėjimo infrastruktūrą, kriptografinis neapibrėžtumas pats savaime yra rizika.

Būtini sprendimai nacionaliniu mastu

Lietuvai postkvantinis saugumas turi būti strateginė nacionalinio atsparumo dalis. Jis neturėtų apsiriboti pavienių institucijų techniniais atnaujinimais. Reikia nacionalinio požiūrio į kriptografijos inventorių, tiekėjų reikalavimus, ilgalaikių duomenų apsaugą, viešojo sektoriaus integracijas ir kritinės infrastruktūros pasitikėjimo grandines.

Ši kryptis Lietuvoje jau formuojama per kvantinio ryšio infrastruktūros iniciatyvas ir KTU dalyvavimą Europos kvantinės komunikacijos infrastruktūros (angl. Quantum Communication Infrastructure, QCI) ekosistemoje. „Lat-LitQN“ projekto metu siekiama sukurti ir išbandyti pirmąjį tarpvalstybinį kvantinių ryšių magistralinį tinklą tarp Latvijos ir Lietuvos, o PIONIER-Q-SAT kryptis siejama su palydovinės kvantinės komunikacijos infrastruktūra ir EuroQCI segmentu. Tačiau QKD (angl. Quantum Key Distribution, liet. kvantinis raktų paskirstymas) ir QCI neturi būti suprantami kaip postkvantinės kriptografijos (angl. Post-Quantum Cryptography, PQC) pakaitalas – tai papildančios kryptys. QKD gali padėti apsaugoti konkrečius ryšio kanalus ir raktų paskirstymą, o PQC turi tapti masinių skaitmeninių paslaugų, API, sertifikatų, VPN, TLS ir skaitmeninių parašų migracijos pagrindu.

Strategiškai teisingas kelias Lietuvai yra ne pasirinkti vieną technologiją, o sukurti kvantinėms grėsmėms atsparų kriptografinį sluoksnį. Tai reiškia PQC, QKD ten, kur jis tikslingas, kriptografijos inventorių, QARS rizikos vertinimą, kuris padeda paversti abstrakčią kriptografinę riziką aiškiu prioritetu, tiekėjų reikalavimus ir nuolatinį audituojamą keitimo mechanizmą.

Ne panika, o kriptografinė branda

wPKITSP atvejis turėtų tapti proga ne panikai, o brandžiai diskusijai. Jei faktinė produkcinė konfigūracija neatitinka dokumentuotų rizikingų režimų, tai turi būti aiškiai patvirtinta. Jei atitinka, reikia skubiai pašalinti SHA1 ir MD5 priėmimo galimybes, sutvarkyti WSDL ir dokumentaciją, pakeisti paprastą parametrų konkatenavimą į struktūrinį kanonizavimo (angl. canonicalization) modelį, įdiegti nonce, timestamp, requestId ir replay cache kontrolę, o ilgalaikėje perspektyvoje - parengti PQC ir hibridinės migracijos planą.

Jei atitinka, reikia skubiai pašalinti SHA1 ir MD5 priėmimo galimybes, sutvarkyti WSDL (Web Services Description Language – žiniatinklio paslaugų aprašymo kalba) ir dokumentaciją, pakeisti paprastą parametrų konkatenavimą į struktūrinį kanonizavimo (angl. canonicalization) modelį, įdiegti nonce (vienkartinį skaičių), timestamp (laiko žymą), requestId (užklausos identifikatorių) ir replay cache (pakartotinių užklausų / pakartojimo atakų kontrolės mechanizmą), o ilgalaikėje perspektyvoje – parengti PQC ir hibridinės migracijos planą.

Tai platesnė pamoka visoms organizacijoms: kriptografija turi tapti valdoma infrastruktūros dalimi, kaip ugniasienės taisyklės, pažeidžiamumų valdymas ar saugos operacijų centrų (SOC) stebėsena. Reikia ne tik turėti šifravimą, bet ir žinoti, kur jis yra, kokia jo būsena, kada jis turi būti pakeistas ir kaip tai įrodoma.

Postkvantinis saugumas prasideda ne 2035 metais ir ne tada, kai rinkoje atsiras pakankamai galingas kvantinis kompiuteris. Jis prasideda šiandien – nuo klausimo, ar mūsų pasitikėjimo grandinėse vis dar nėra SHA1, MD5, RSA-only priklausomybės, neaiškaus pasirašomo turinio ar tiekėjo kelio be kriptografinio lankstumo. Jeigu šių klausimų neužduodame dabar, ateities grėsmė tampa šiandienos valdymo klaida.

Kauno technologijos universitetas įsigijo kvantinį kompiuteri „SpinQ Gemini Lab“ su kuriuo dirbti galės Kibernetinio saugumo kompetencijos centri studentai ir mokslininkai. Įvykis reikšmingas, kadangi naudojantis kompiuteriu bus galima atlikti pažangesnius mokslinius tyrimus ir rengti studentus gebančius dirbti su kvantinėmis sistemomis. 

Toks kvantinis kompiuteris – vienas pirmųjų Baltijos šalyse, tad universitetas prisidės ne tik prie Lietuvos, bet ir regiono technologinės pažangos, leis sustiprinti pozicijas aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje.

Įsigytas „SpinQ Gemini Lab“ – tai kvantinių skaičiavimų eksperimentinė platforma su 1–3 kubitų NMR kvantiniu kompiuteriu ir integruotu 24 kubitų klasikiniu simuliatoriumi, turinti integruotą valdymo kompiuterį. Jos išskirtinumas – galimybė dirbti ne vien teoriškai, o praktiškai: atlikti darbus nuo kubitų valdymo iki algoritmų vykdymo.

Suteiks naujas galimybes

Pasak KTU KSKC centro vadovo prof. Šarūno Grigaliūno, kibernetinis saugumas juda į erą, kur vien klasikinių metodų nebeužtenka – vis svarbesnės tampa pokvantinės kriptografijos (PQC) ir kvantinio ryšio (QKD) integracijos.

„Šiandien privalome kalbėti apie atsparumo tyrimus ir saugumo inžineriją. „SpinQ Gemini Lab“ leidžia testuoti ir mokyti šiuos principus praktikoje, o ne vien teoriškai, ir kurti realius prototipus su išoriniais įrenginiais. Vienas mūsų tikslų – turėti kibernetinį atsparumą GNSS/GPS trikdžiams (angl. jamming) ir kitiems priešiškiems poveikiams ryšio grandinėje, ypač mobiliose sistemose.“

Tyrimų plane numatyta testuoti ryšio pralaidumą ir stabilumą, matuoti našumą bei aptikimo rodiklius, kai atsiranda signalų slopinimas, perkeltas į programinės įrangos (SDR) ryšį ir vertinti, kaip sistema automatiškai persijungia į saugesnį režimą“, – teigia prof. Š. Grigaliūnas.

Jis pabrėžia, kad šio kvantinio kompiuterio teikiamos galimybės bus panaudojamos tobulinant KTU magistrantūros ir Informatikos mokslo krypties doktorantūros studijų programas: studentai ir doktorantai įgis kubitų valdymo, algoritmų simuliavimo, triukšmo analizės ir praktinių prototipų kūrimo žinių ir gebėjimų.

Nuo simuliacijų prie realių pritaikymų

KTU veikiantis KSKC, kuriame veiks kompiuteris, įkurtas ir tobulinamas tam, kad universitetas turėtų savo kontroliuojamą, saugią ir galingą technologinę bazę kibernetinio saugumo tyrimams, incidentų analitikai, eksperimentams ir studijų procesui.

„Kibernetinio saugumo kompetencijųcentras nėra vien tik technologinė įranga. Tai ekosistema, kurioje nuo pat pradžių numatyta pilna stebėsena, auditas ir integracija su saugos įrankiais, o debesijos sluoksnyje diegiamos virtualių serverių, tinklų, blokinės ir objektinės saugyklos paslaugos“, – sako Š. Grigaliūnas.

KTU profesoriaus teigimu, centro skaičiavimo platformos pagrindą sudaro universitete veikiantys aukšto našumo skaičiavimo (angl. High-Performance Computing, HPC) sprendimai ir debesija. Mazgai sujungiami didelio našumo 200 Gbps tinklu, kuris užtikrina mažą vėlinimą ir didelį pralaidumą lygiagrečiam apdorojimui. Šios ir kitos specifikacijos leidžia paversti tyrimus realiais prototipais bei pritaikymais.

„Centre esame atlikę svarbius žingsnius kvantinių technologijų kryptyje. Čia turime 32 kubitų virtualių kvantinių simuliacijų pajėgumą, naudojant CUDA‑Q ir susijusias bibliotekas. HPC yra „variklis“, kuris leidžia greitai atlikti skaičiavimus, treniruoti modelius, apdoroti duomenis ir vykdyti simuliacijas, t. y. modeliuoti kvantines grandines ir triukšmo poveikį, dar prieš jas paleidžiant tikrame kvantiniame kompiuteryje“, – tikina Š. Grigaliūnas.

Pasak jo, kitas logiškas žingsnis tobulinant KTU KSKC buvo pereiti nuo simuliacijų prie realių kubitų valdymo ir matavimo.

„Būtent tada galima pamatyti, koks iš tikrųjų atsiranda „triukšmas“, stabilumas, valdymo paklaidos, dekohorencija. Dėl to įsigijome „SpinQ Gemini Lab – kompaktišką kvantinių skaičiavimų eksperimentinę platformą. Ji suteiks studentams ir tyrėjams realią patirtį – tai ypač svarbu ruošiant specialistus, kurie vėliau dirbs su didesnėmis kvantinėmis sistemomis“, – pasakoja prof. Š. Grigaliūnas.

Papildoma vertė ir viešajam sektoriui bei verslui

KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centre šiuo metu teikiamos moksliniais tyrimais ir ekspertinėmis kompetencijomis grįstos paslaugos ne tik akademinei bendruomenei, bet ir viešajam sektoriui bei verslui. Tad įsigytas kvantinis kompiuteris suteiks galimybes išbandyti naujas technologijas, algoritmus, programinius kodus ar verslo sprendimus nerizikuojant realiomis sistemomis ar duomenimis.

„Centro „AI Sandbox“ paslauga skirta techniniams dirbtinio intelekto (DI) modelių auditams, kurių metu vertinamas modelių atsparumas šališkumui, manipuliacijoms ir kibernetinėms atakoms, taip pat atliekami infrastruktūros saugumo vertinimai“, – teigia Š. Grigaliūnas.

Centras taip pat užtikrina didelių duomenų rinkinių saugų perkėlimą į tyrimų aplinkas, pasitelkiant didelio pralaidumo tinklus. Teikiamos skaitmeninės kriminalistikos paslaugos apima ekspertinius vertinimus elektroninių nusikaltimų srityje, pažangius elektroninių įrodymų rinkimo ir analizės metodus bei praktinius mokymus, paremtus realiais atvejais.

„Be to, organizacijoms teikiamos konsultacijos, orientuotos į DI saugumo strategijų formavimą, incidentų analizę, informacinių technologijų rizikų vertinimą ir prevencinių priemonių planavimą“, – pažymi KTU profesorius.

Pasirinkta strateginė kryptis

KTU jau daugybę metų laikomas geriausiu IT srities studentus ruošiančiu universitetu. Kvantiniai kompiuteriai – IT ateitis, tad kibernetinio atsparumo stiprinimas ir inovacijų kūrimas tiesiogiai dera su KTU vykdomu misijomis grįstu mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimu.

„Kryptis, kuria link judame, dera su misijomis grįstu požiūriu:kuriame realiai pritaikomus sprendimus, didinančius kibernetinį atsparumą ir mažinančius duomenų pažeidimų rizikas, taip pat vystome inovatyvius kibernetinio saugumo sprendimus, o kartu – kompetencijų bazę šaliai“, – sako prof. Š. Grigaliūnas.

Prie „SpinQ Gemini Lab“ įsigijimo reikšmingai prisidėjo „Šaulys Foundation“, suteikęs paramą laboratorinei įrangai ir tyrimams, tarp jų – saugaus dronų ryšio tyrimams pasitelkiant kvantines technologijas, o likusią dalį investavo KTU.

„Tokia partnerystė mums labai svarbi – ji leidžia universitetui greičiau pasiekti technologijas, kurios dar vakar buvo nepasiekiamos, o šiandien tampa realiu įrankiu ir mokslui, ir studijoms“, – tikina KTU profesorius Š. Grigaliūnas.

Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai. Pavyzdžiui, per didelis atvertų naršyklės langų skaičius, foninės programos ir kt., gali gerokai sulėtinti net ir paties brangiausio kompiuterio darbą. Todėl prieš renkantis kompiuterį verta pagalvoti, ar tikrai brangesnis įrenginys bus greitesnis ir labiau atlieps jūsų darbo pobūdį ir poreikius?

Šiuos klausimus kasdien nagrinėja su verslo klientais dirbantis „Atea“ skaitmeninių darbo vietų produktų vadovas Ernestas Braževičius. „Kai išgirstu žmogaus nusiskundimus, kad sulėtėjo kompiuterio ar kito įrenginio darbas, visuomet paklausiu jo apie darbo įpročius. Dažniausiai paaiškėja, kad įranga yra greita, tačiau ją stabdo pats naudotojas“, – pasakoja jis.

Našumą stabdo mūsų įpročiai

Anot E. Braževičiaus, kompiuterio darbą gali sulėtinti perteklinės, foninės programos (angl. „bloatware“). Šios programos dažnai veikia be naudotojo žinios, tačiau nuolat eikvoja resursus. „Pavyzdžiui, įsijungę kompiuterį, šoninėse ar apačios juostoje „Windows“ aplinkoje galime matyti gausybę mūsų neprašytos informacijos: orų prognozės, akcijų biržų indeksai, naujienos, žaidimų pasiūlymai ir begalę kitų dalykų. Taip pat ir įvairios pokalbių programėlės, nors jų aktyviai nenaudojate, eikvoja operatyviąją atmintį“, – pavyzdžius pateikia IT ekspertas.

€. Braževičius pataria reguliariai atlikti savo kompiuterio „reviziją“: išsitrinti naršyklės istoriją, nenaudojamas programas, susikaupusius „cache“ tipo failus, atsiųstus nebereikalingus dokumentus. „Be to, svarbu kasdieniniam darbe ugdytis paprastus įpročius, kurie leis kompiuteriui veikti efektyviau. Perkraukime ar išjunkime įrenginį kas kelias dienas ar bent kartą per savaitę, nelaikykime atidarę keliolikos ar keliasdešimt interneto naršyklės langų ar dokumentų, jei tai tikrai nėra būtina. Galų gale nuolat palaikykime švarą ne tik kompiuterio viduje, bet ir išorėje: nubraukime dulkes nuo ekrano, iškratykime trupinius iš klaviatūrų“, – primena „Atea“ atstovas.

Buhalterio ir architekto poreikiai skirtingi

Kita dažna problema – netinkamai parinkti įrenginiai ir neišnaudojamas jų potencialas. E. Braževičius pastebi paradoksą: įmonės dažnai siekia įsigyti galingą įrangą, tačiau neplanuoja panaudoti didžiosios dalies jos teikiamų galimybių.

„Neretai tenka išgirsti klientą sakant, kad įmonei reikia galingų kompiuterių – su aukštos klasės procesoriumi, papildoma grafine plokšte, daugybe RAM atminties. O kai paklausi, kokioms užduotimis atlikti bus skirtas kompiuteris, atsakymas būna paprastas – Excel, Word, naršyklė, pašto dėžutė“, – pasakoja ekspertas.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad skirtingoms profesijoms reikia skirtingos įrangos. Pavyzdžiui, architektui, dirbančiam su sudėtingais brėžiniais, kurių failai užima 8 ar daugiau  gigabaitų atminties, tikrai reikalingas galingas kompiuteris. Tuo tarpu buhalteriui ar biuro administracijos darbuotojui, kuris daugiausia naudoja dokumentų redagavimo programas ir naršyklę, toks galingumas būtų tiesiog resursų švaistymas.

Todėl renkantis įrangą, reiktų įsivertinti, kokioms užduotims ji bus skirta atlikti ir kaip ji atitiks jūsų darbo pobūdį bei poreikius.

Technologijos kaip statuso simbolis?

Vis dėlto E. Braževičius pastebi, kad įmonių ar jų darbuotojų pasirinkimai neretai grindžiami ne realiais poreikiais, o emocijomis ar noru atrodyti moderniems. Technologijos šiandien tapo ne tik darbo įrankiu, bet ir statuso simboliu. Tai ypač būdinga vadovams: jų įranga tampa tarsi vizitine kortele, patikimumo ir solidumo ženklu.

„Tačiau už vadovo noro turėti modernų ir galingą kompiuterį slypi ir racionalios priežastys. Pirmiausia, vadovų laikas dažnai yra brangesnis. Jei įrenginys veikia nepriekaištingai, nereikalauja nuolatinio dėmesio, tai jau leidžia taupyti laiką, kuris vadovo atveju kainuoja daugiau. Antra, aukštesnės klasės įrenginiai paprastai yra saugesni ir patikimesni, jie tarnauja ilgiau. Galiausiai vadovus rinktis aukštesnės klasės įrenginius gali įpareigoti ir IT komandos rekomendacijos“, – paaiškina E. Braževičius.

Įdomu, kad, kriterijai, kuriais vadovaujasi vyrai ir moterys, rinkdamiesi įrenginius, taip pat šiek tiek skiriasi. „Savo praktikoje tenka susidurti su tuo, kad moterys, rinkdamosi kompiuterį, dažniau atkreipia dėmesį į estetines savybes – svorį, spalvą, dizainą. Tuo tarpu vyrai pirmenybę teikia techninėms charakteristikoms, bet jie irgi ne visada realiai išnaudoja visą įrenginio potencialą“, – dalinasi ekspertas.

Kaip išsirinkti tinkamiausią kompiuterį?

Perkant naują įrangą, „Atea“ atstovas pataria vadovautis racionaliu vertinimu, o ne emocijomis ar prestižo siekiu. „Reiktų įvertinti savo ar darbuotojo, kuriam perkamas kompiuteris, poreikius ir darbo pobūdį, nusimatyti biudžetą, palyginti įvairias alternatyvas ir ...nepasiduoti reklamai,“ – sako E. Braževičius.

Remiantis ES oficialiosios statistikos portalo duomenis, racionalus ir apgalvotas kompiuterinės technikos pasirinkimas taupo ne tik pinigus, bet ir laiką bei aplinką. Naujesnė, kokybiškesnė įranga gali iki 25 proc. sumažinti techninės priežiūros kaštus, 20-30 proc. pailginti tarnavimo laiką ir iki 50 proc. sumažinti energijos sąnaudas.

Galiausiai, kalbant apie darbo našumą, kompiuterinė įranga: jos optimalus pasirinkimas, naudojimas ir priežiūra –  tik viena, nors ir svarbi dėlionės dalis. „Reiktų nepamiršti ergonomiškos darbo aplinkos bei priemonių, tinkamo apšvietimo, biuro baldų. Galų gale jūsų asmeniniai efektyvumo didinimo, laiko planavimo įgūdžiai yra be galo reikšmingi“, – pabrėžia pašnekovas.

Artėjant rudeniui įsisiūbuoja ir mokyklinių prekių pirkimai. Svarbus pirkinys mokinio prekių krepšelyje – mokslui reikalingas kompiuteris ar planšetė. Ekspertai pataria, į ką atkreipti dėmesį perkant naują elektronikos įrenginį ir kaip sutaupyti, taip pat pabrėžia, kad svarbu tinkamai įvertinti mokinio poreikius. 

Superkompiuteriai (HPC) yra galingi skaičiavimo įrenginiai, jų naudojimas sprendžiant verslo problemas gali turėti daug privalumų. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultetas turi ilgametę patirtį teikiant skaičiuojamuosius superkompiuterių resursus akademinei bei verslo bendruomenėms ir siūlo platų skaičiavimo resursų panaudojimo galimybių spektrą.

„VU turimi superkompiuteriai yra skirti kurti ir palaikyti e. infrastruktūrai, reikalingai ne tik akademinei bendruomenei, bet ir viešajam sektoriui, verslo partneriams bei kitiems vartotojams“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų prodekanas prof. Povilas Treigys. Pasak jo, fakultetas kviečia bendradarbiauti verslą ir ragina išnaudoti siūlomų skaičiavimų galimybes.

Nuo duomenų analizės modelių kūrimo iki vaizdų ir garso apdorojimo skaičiavimų

HPC superkompiuterių naudojimas atveria duris verslui plėtoti dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sritis. Šios technologijos gali būti taikomos daugelyje verslo sričių: nuo klientų aptarnavimo iki rinkodaros ir finansų prognozių. Superkompiuterių resursai suteikia galimybę verslui giliau suprasti duomenis, kurti inovacijas ir tobulinti savo veiklą. Fakulteto darbuotojai kartu su mokslininkais teikia duomenų analizės, verslo procesų optimizavimo, didžiųjų duomenų analizės algoritmų kūrimo paslaugas HPC aplinkoje. Bendradarbiaudami su medicinos įstaigomis, jie kuria mašininiu mokymu ir dirbtinio intelekto metodais grindžiamus magnetinio rezonanso vaizdų, elektrokardiogramų signalų analizės ar kt. duomenų apdorojimo algoritmus. Be to, skiria daug dėmesio skaitmeninių duomenų saugumo grėsmių skaičiui mažinti, HPC aplinkoje rengia kibernetinio saugumo pratybas, ypač aktyviai – kibernetinės gynybos srityje. Daugiau apie bendradarbiavimo sėkmės istorijas galite sužinoti čia.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto turima infrastruktūra gali pasiūlyti pre-petaflop skalės skaičiavimo pajėgumus. Šie užsakymai vykdomi skaičiuojant CPU/GPU valandas. CPU 1 valandos skaičiavimų paketą sudaro 1 CPU + 8 GB operatyvinės atminties. O GPU 1 valandos skaičiavimų paketą sudaro 1 V100 grafinė korta su 32 GB grafinės atminties + 5 CPU procesoriai ir 64 GB sisteminės atminties. Abiem atvejais disko talpa neribojama, tačiau atsarginės duomenų kopijos nėra daromos. Skaičiavimo ištekliai yra sujungti mažo vėlinimo 100 gigabitų Infiniband tinklo.

Susidomėję galimybe pasinaudoti infrastruktūra gali užpildyti užsakymo formą VU Matematikos ir informacijos fakulteto tinklalapyje arba susiekti nurodytais kontaktais.