Superkompiuteriai (HPC) yra galingi skaičiavimo įrenginiai, jų naudojimas sprendžiant verslo problemas gali turėti daug privalumų. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultetas turi ilgametę patirtį teikiant skaičiuojamuosius superkompiuterių resursus akademinei bei verslo bendruomenėms ir siūlo platų skaičiavimo resursų panaudojimo galimybių spektrą.

„VU turimi superkompiuteriai yra skirti kurti ir palaikyti e. infrastruktūrai, reikalingai ne tik akademinei bendruomenei, bet ir viešajam sektoriui, verslo partneriams bei kitiems vartotojams“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų prodekanas prof. Povilas Treigys. Pasak jo, fakultetas kviečia bendradarbiauti verslą ir ragina išnaudoti siūlomų skaičiavimų galimybes.

Nuo duomenų analizės modelių kūrimo iki vaizdų ir garso apdorojimo skaičiavimų

HPC superkompiuterių naudojimas atveria duris verslui plėtoti dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sritis. Šios technologijos gali būti taikomos daugelyje verslo sričių: nuo klientų aptarnavimo iki rinkodaros ir finansų prognozių. Superkompiuterių resursai suteikia galimybę verslui giliau suprasti duomenis, kurti inovacijas ir tobulinti savo veiklą. Fakulteto darbuotojai kartu su mokslininkais teikia duomenų analizės, verslo procesų optimizavimo, didžiųjų duomenų analizės algoritmų kūrimo paslaugas HPC aplinkoje. Bendradarbiaudami su medicinos įstaigomis, jie kuria mašininiu mokymu ir dirbtinio intelekto metodais grindžiamus magnetinio rezonanso vaizdų, elektrokardiogramų signalų analizės ar kt. duomenų apdorojimo algoritmus. Be to, skiria daug dėmesio skaitmeninių duomenų saugumo grėsmių skaičiui mažinti, HPC aplinkoje rengia kibernetinio saugumo pratybas, ypač aktyviai – kibernetinės gynybos srityje. Daugiau apie bendradarbiavimo sėkmės istorijas galite sužinoti čia.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto turima infrastruktūra gali pasiūlyti pre-petaflop skalės skaičiavimo pajėgumus. Šie užsakymai vykdomi skaičiuojant CPU/GPU valandas. CPU 1 valandos skaičiavimų paketą sudaro 1 CPU + 8 GB operatyvinės atminties. O GPU 1 valandos skaičiavimų paketą sudaro 1 V100 grafinė korta su 32 GB grafinės atminties + 5 CPU procesoriai ir 64 GB sisteminės atminties. Abiem atvejais disko talpa neribojama, tačiau atsarginės duomenų kopijos nėra daromos. Skaičiavimo ištekliai yra sujungti mažo vėlinimo 100 gigabitų Infiniband tinklo.

Susidomėję galimybe pasinaudoti infrastruktūra gali užpildyti užsakymo formą VU Matematikos ir informacijos fakulteto tinklalapyje arba susiekti nurodytais kontaktais.

Nauji mokslo metai – jau visai čia pat, o su paskutinėmis vasaros dienomis laukia paskutiniai mokslo metams reikalingų priemonių pirkiniai. Sąsiuvinius, kuprinę ar rašiklius išsirinkti gana paprasta, tačiau nuspręsti, koks kompiuteris labiausiai tiktų mokiniui ar studentui, gali būti sudėtinga. Ekspertė sako, kad norėdami lengviau išrinkti savo atžaloms mokymuisi skirtą kompiuterį tėvai turi atkreipti dėmesį į kelis paprastus dalykus.  

Jeigu kompiuteris iki šiol nebūtų išrastas, pasaulis būtų visiškai kitoks. Ši sudėtinga mašina laikoma viena labiausiai žmogaus ir visuomenės gyvenimą pakeitusių ir žmonijos pažangą lemiančių technologijų. Svarbu suprasti, kad kompiuteris – tai ne vien tik įprastas prietaisas, esantis namuose ar biure. Fiziškai jis gali būti realizuotas ir kaip vienas lustas, kuris yra beveik visuose skaitmeniniuose įrenginiuose. Kompiuteriai yra visuomenės narių progreso dalis, be jų žmonės turėtų daug sunkumų ir apribojimų, nes jie padeda ne tik mokytis ar dirbti, bet ir gydyti sveikatos sutrikimus, bendrauti ir pramogauti.  

Kaip atrodytų pasaulis be kompiuterių? 

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros novatoriaus, docento dr. Gedimino Gražulevičiaus, pasaulis be kompiuterių kardinaliai skirtųsi nuo to, kokiame gyvename dabar. Be kompiuterių ne tik sutriktų elektros, dujų ar vandens tiekimas, bet ir nebūtų įmanoma gauti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų.

Juk kompiuteriai padeda greitai ir tiksliai analizuoti tyrimus ir diagnozuoti ligas.  

„Šiuolaikiniai automobiliai ir viešasis transportas turi kompiuterizuotas dalis, tad jeigu nebūtų kompiuterių, mes paprasčiausiai nebegalėtume keliauti. Dar vienas svarbus dalykas – internetas, kuris taip pat neegzistuotų, jei ne kompiuteriai. Pastarojo pagalba mes galime ne tik bendrauti su savo giminaičiais ar draugais, gyvenančiais svetur, bet ir mokytis, naudotis programiniais įrankiais, interaktyviomis mokymosi priemonėmis“, – pabrėžia docentas.  

Pasak jo, kompiuteriai, kaip mokslo įrankis, itin svarbūs ir reikalingi mokslininkams, kuriems be jų būtų labai sunku arba neįmanoma atlikti sudėtingus skaičiavimus, modeliuoti procesus, analizuoti duomenis ir, svarbiausia – kurti naujas technologijas.  

Kas yra kompiuterių inžinerija? 

G. Gražulevičiaus teigimu, kompiuterių inžinerija yra labai dinamiška ir kūrybinga inžinerijos sritis, nes ji nuolat prisitaiko prie naujų technologijų ir poreikių. Ji yra visuomenės vystymosi ir pažangos variklis. Dėl šios priežasties darbo rinkai reikia vis daugiau naujų žinių turinčių kompiuterių inžinierių, kurie sukuria naujas technologijas, palengvinančias kasdienį gyvenimą. 

„Tam, kad kompiuteris funkcionuotų ir žmonės galėtų juo naudotis, pirmiausia pastarąjį reikia suprojektuoti, pagaminti ir būtinai parašyti valdymo programą. Kompiuterių inžinerija apjungia elektronikos inžineriją ir kompiuterijos mokslus šiems tikslams realizuoti“, –  teigia docentas.

Besimokydami Kompiuterių inžinerijos studijų programą studentai įgyja informatikos, elektronikos ir kompiuterijos mokslo sričių žinių bei gebėjimų, leidžiančių jiems darbo rinkoje būti ypač konkurencingiems ir lengvai prisitaikantiems prie darbo pobūdžio. 

„Kompiuterių inžinieriai reikalingi daugelyje sektorių ir organizacijų, kurios naudoja kompiuterius ir kitas technologijas bei dirba elektroninės, kompiuterinės ir telekomunikacinės įrangos projektavimo, gamybos, diegimo, atnaujinimo ir palaikymo srityse. Taip pat – Lietuvos bankų ir valstybinių įstaigų informacinių technologijų (IT) skyriuose bei Lietuvos ir užsienio aukštųjų technologijų pramonės ir paslaugų sektoriuose“, – sako G. Gražulevičius.

Kompiuterių inžinerijos studijos VILNIUS TECH 

Docentas pabrėžia, kad VILNIUS TECH Kompiuterių inžinerijos studijų programoje ruošiami kompiuterių inžinieriai gebantys projektuoti, diegti ir taikyti įterptinius kompiuterius, sudarytus iš mikrovaldiklių, mikroprocesorių, signalų procesorių ar programuojamųjų loginių lustų, integruoti kompiuterines sistemas su kitomis sistemomis ir užtikrinti jų efektyvumą.

Taip pat – kurti ir administruoti saugius kompiuterių tinklus, taikyti kibernetinio saugumo technologijas bei programuoti įvairios paskirties kompiuterių sistemas. 

Šios srities specialistai, baigę studijas, turi galimybę dirbti įvairiose srityse – pavyzdžiui, dirbtinio intelekto (DI), medicinos, kompiuterinių 3D žaidimų ir kt. Studijuojant įgyjamos elektronikos, robotikos, programinės įrangos projektavimo bei programavimo žinios. Baigus šią bakalauro studijų programą, toliau galima gilinti žinias magistrantūros studijose. 

„Noriu atkreipti dėmesį, kad naujais mokslo metais, nuo rugsėjo 1 d., Kompiuterių inžinerijos studijų programa bus vykdoma naujajame Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos (METIF) laboratorijų korpuse. Jame įrengtos modernios įterptinių kompiuterių, daiktų interneto, intelektualios kompiuterijos ir tinklų, mikroprocesorių ir pažangiosios elektronikos projektavimo laboratorijos, leidžiančios įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių Kompiuterių inžinerijos žinių ir gebėjimų“, – pastebi VILNIUS TECH novatorius.

Kompiuterių inžinerijos studijų programoje studentams dėsto ne tik ilgametę patirtį turintys dėstytojai, bet ir praktikos profesionalai iš Lietuvos informacinių technologijų ir Elektronikos pramonės sektorių. VILNIUS TECH veikia profesorių–partnerių, docentų–partnerių programa, leidžianti pritraukti ir į dėstymo procesą įtraukti profesionalus-praktikus. Tai – puiki galimybė perduoti studentams išskirtinę mokymo patirtį, kurioje gaunama tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių apie realaus gyvenimo situacijas ir iššūkius, su kuriais susiduria minėti pramonės sektoriai. 

„Kompiuterių inžinerijos studijų programos populiarumas auga – vis daugiau užsienio studentų iš svetur atvyksta studijuoti į VILNIUS TECH. Kiekvienais metais pastebimas studentų skaičiaus iš Ukrainos, Indijos, Turkijos, Azerbaidžano, Egipto ir kitų šalių augimas. Tai rodo, kad Kompiuterių inžinerijos studijų programa tampa vis labiau pastebima ir pripažįstama tarptautiniu mastu. Studijuojant kultūriškai įvairioje aplinkoje įgyjama patirties, kuri pravers ateityje dirbant ir bendradarbiaujant su įvairiais specialistais iš skirtingų šalių“, – pabrėžia VILNIUS TECH docentas G. Gražulevičius.

Daugiau informacijos apie Kompiuterių inžinerijos bei kitas Elektronikos fakultete siūlomas studijų programas stojantiesiems galima rasti čia.

Pirmoji Lietuvoje sukurta skaičiavimo mašina, kurią galima laikyti pirmuoju lietuvišku kompiuteriu, buvo pavadinta kuklios nacionalinės gėlės rūtos vardu. Jos gimimo data laikoma 1962 m. gruodžio 23 d. Tą dieną buvo baigti „Rūtos“ bandymai, pasirašytas aktas, atveriantis kelią į serijinę gamybą. 2022 metais pirmasis lietuviškas kompiuteris švenčia 60 metų sukaktį ir yra garbingai eksponuojamas kaip svarbus kompiuterinės technikos paminklas Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje.

Pirmojo lietuviško kompiuterio „Rūta“ kūrėjas, Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas dr. Gintautas Grigas prisimena, kaip Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje 1959 m. buvo ruošiamasi gaminti Maskvoje suprojektuotą EV80 lempinę skaičiavimo mašiną, amerikietiško IBM 604 kopiją. Rusiška kopija veikė nepatikimai, todėl tobulinant šią mašiną buvo suprojektuota visiškai nauja lietuviškoji „Rūta“.

„Rusiška skaičiavimo mašina buvo labai nepatikima dėl naudojamų elektroninių lempų, kurių mašinoje buvo apie 2000. Lempos nuolat perdegdavo ir blogai kontaktuodavo, jų naudojimo ciklas buvo trumpas. Paeksperimentavę supratome, kad iš tobulinimų nieko gero nebus ir nusprendėme projektuoti iš esmės naują skaičiavimo mašiną feritranzistorinių elementų pagrindu.

Taip pavyko lempų skaičių grandinėse sumažinti per pusę, o mašinos patikimumą ir galią padidinti. Žinoma, mūsų iniciatyvos kurti lietuvišką kompiuterį nepatiko Maskvai, todėl teko daugybę kartų važiuoti į Maskvą siekiant įteisinti „Rūtos“ projektą“, – pasakoja aktyvus Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys dr. G. Grigas.

„Rūta“ buvo antrosios kartos skaičiavimo mašina, sukurta Specialiame konstravimo biure prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos feritranzistorinių elementų pagrindu. Dėl to ji veikė patikimiau, jos priežiūra buvo paprastesnė negu tuo metu dominavusių pirmosios kartos skaičiavimo mašinų, sudarytų iš elektroninių lempų. Pirmasis lietuviškas kompiuteris turėjo nedidelę registrinę atmintį, bet lanksčias darbo su dideliais duomenų kiekiais, laikomais perfokortose, galimybes.

„Rūta“ buvo pradėta masiškai gaminti 1964 m. Iki 1974 m. iš viso buvo pagaminti 702 lietuviški kompiuteriai, kurie būdavo įdarbinami automatizuoti įvairių įstaigų buhalterinius skaičiavimus. Vėlesnės lietuviško kompiuterio versijos buvo daug tobulesnės, su kietaisiais diskais ir kitais išoriniais įrenginiais, galimybe per telefono linijas susijungti duomenų perdavimui.

Taip Lietuva tapo skaičiavimo mašinų, skirtų dideliems duomenų kiekiams buhalterijose apdoroti, lydere Sovietų Sąjungoje.

Taip pat šiais metais minima kita sukaktis – 30 metų Lietuvos nacionaliniam domenui. 1992 m. padedant Norvegijos vyriausybei Oslo universiteto prašymu buvo įkurtas .lt aukščiausio lygio domenas. 1993 m. užregistruoti pirmieji domenai mii.lt, ktu.lt, vu.lt.

Nuo 1994 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG administruojamas nacionalinis .lt domenas suteikė tvirtą pamatą Lietuvos interneto ir skaitmeninės ekonomikos plėtrai. Dabar .lt domeną naudoja 226 tūkst. interneto svetainių, elektroninių parduotuvių, žiniasklaidos portalų ir verslo bei viešųjų informacinių sistemų. Be šiuolaikinių kompiuterių, mobiliųjų įrenginių ir sklandaus .lt domeno veikimo šiandien neįsivaizduojamos visiems įprastos el. bankininkystės, el. sveikatos, mokesčių deklaravimo ir kitos paslaugos internete.

Pasaulyje yra dviejų tipų žmonės: tie, kurie kiekvieną vakarą išjungia kompiuterį, ir tie, kurie tiesiog jį uždaro. Nors yra įvairiausių nuomonių apie tai, kurį iš šių būdų geriau rinktis, vienareikšmiško sprendimo nėra – pasirinkimas priklauso nuo kelių veiksnių, kaip kompiuterio naudojimo laikas, įrangos susidėvėjimas ar fone veikiančios programos.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas pasakoja, kaip kompiuterio išjungimas ir miego režimas gali paveikti energijos suvartojimą bei įrenginio tarnavimo laiką.

Išjungus kompiuterį, išjungiami ir visi programinės bei aparatinės įrangos komponentai. Visos atidarytos programos iš operacinės sistemos gauna pranešimą, kad nustotų skaityti ir rašyti failus, kol įvyks priverstinis išjungimas. Nors manoma, kad dažnas kompiuterio išjungimas įrenginiui sukelia papildomą „stresą“, yra išskiriama nemažai įrangos išjungimo privalumų.

Energijos suvartojimas. Veikdamas visu pajėgumu ar miego režimu, kompiuteris naudoja skirtingą energijos lygį. Miego režimas atidaromiems failams ir programoms saugoti skiria energijos operatyviajai atminčiai, todėl padidėja elektros energijos suvartojimas. Palikdami kompiuterį įjungtą, turėsite jį įkrauti dažniau.

Sklandesnis darbas. Visiškai išjungus kompiuterį ir iš naujo jį paleidus, užtikrinamas švarus jo perkrovimas ir sklandesnis veikimas. Išjungimo metu pašalinamos nedidelės operacinės sistemos klaidos ir uždaromi nenaudojami failai. Jeigu itin retai ar beveik niekada neišjungiate kompiuterio, šios problemos ir informacija kaupiasi, dėl to gali sumažėti kompiuterio našumas ir pailgėti laikas, per kurį atidaromos programos.

Įrangos susidėvėjimas. Anksčiau kompiuterio komponentai buvo šiek tiek jautresni galimiems pažeidimams dėl nuolatinio kompiuterio įjungimo ir išjungimo, tačiau dabar šių dalių gamyba patobulėjo. Jeigu kompiuterio neišjungiate kelis kartus per dieną, nusidėvėjimas bus minimalus ir nesukels pastebimos žalos. Kita vertus, jei kompiuterį užmigdysite kelioms valandoms su daugybe atidarytų programų ir naršyklės langų, kompiuterio techninė įranga miego metu nelabai pailsės. Jeigu norite prailginti savo prietaiso aparatinės įrangos gyvavimo ciklą, geriau jį išjunkite, o ne naudokite miego režimą.

Apsauga nuo maitinimo viršįtampių. Nors tai pasitaiko itin retai, atsitiktiniai elektros energijos šuoliai ir viršįtampiai gali sugadinti įjungtą arba miego režimu veikiantį kompiuterį. Nutikus tokiai situacijai galite prarasti įrenginyje esančius failus ir duomenis arba sugadinti kietąjį diską. Įrenginio išjungimas sumažina tokio pobūdžio pažeidimo riziką.

Įjungus miego režimą, kompiuteris nėra visiškai išjungiamas, tai reiškia, kad atidaryti failai, naršyklės ar žaidimai saugomi operatyviojoje atmintyje (RAM).

Patogumas ir greitis. Aktyvavus miego režimą, dauguma programinės ir techninės įrangos komponentų, kaip ekranas, yra išjungiami, tačiau juos galima greitai „pažadinti“ bakstelėjus pele arba spustelėjus klaviatūros mygtuką. Įjungiant kompiuterį iš išjungtos būsenos reikia papildomai laukti, kol jis užkraus visus reikiamus failus, o tai gali kelti nepatogumų tiems, kuriems reikia itin greitai kažką atlikti kompiuteriu.

Lengvas fono priežiūros programų paleidimas. Kompiuteryje veikia svarbios techninės priežiūros programos, kaip virusų paieškos, disko valymas, atnaujinimai ir sistemos atsarginių kopijų kūrimas. Dažniausiai šios užduotys būna atliekamos jums nesinaudojant kompiuteriu – kai jis veikia miego režimu. Jeigu nesuplanuosite, kad šie veiksmai būtų vykdomi dienos metu, kompiuterio išjungimas sutrikdys jų veikimą, todėl įrenginys gali būti jautresnis kenkėjiškoms programoms.

Specialistas teigia, kad siekiant užtikrinti kompiuterio ilgaamžiškumą, reikėtų derinti abu pasirinkimus: nenaudojant kompiuterio ilgesnį laiką – jį išjungti, atsitraukus trumpesniam laikui – aktyvuoti miego režimą.