Atėjus vasarai ir poilsiaujant prie vandens šaltinių labiausiai baiminamasi mobilųjį telefoną įmesti į vandenį. Tačiau ekspertai teigia, kad tai nėra pati didžiausia telefono grėsmė. Daugiau įtakos turi karštis, mechaniniai pažeidimai ar smėlis. 

„Vis daugiau išmaniųjų telefonų yra atsparūs vandeniui ir dulkėms. Dauguma naujų vidutinės ir aukštesnės klasės modelių turi IP67 ar IP68 sertifikatus. Vis dėlto žmonės dažnai klaidingai mano, kad toks telefonas nebijo nei ežero, nei jūros, nei baseino. Atsparumo bandymai atliekami laboratorinėmis sąlygomis – sūrus ar chloruotas vanduo, smėlis ar stipresnis smūgis gali pažeisti net ir vandeniui atsparų įrenginį.Be to, net ir IP68 sertifikatas nesuteiks atsparumo vandeniui, jei telefono ekranas yra įskilęs“, – sako Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pavojingiausia – ne vanduo, o karštis

Pasak „Bitės profo“, vasarą telefonams daugiau žalos neretai padaro ne lietus, o aukšta temperatūra. Ilgiau palikus telefoną tiesioginiuose saulės spinduliuose, jis gali pradėti kaisti, lėčiau veikti ar net laikinai išjungti kai kurias funkcijas. Dideliame karštyje greičiau dėvisi ir telefono baterija.

„Šiuolaikiniai telefonai vienu metu filmuoja aukštos raiškos vaizdą, naudoja 5G ryšį, navigaciją ir dirbtinio intelekto funkcijas. Visa tai reikalauja daug energijos – dėl to karštą dieną telefonas gali perkaisti gerokai greičiau. Geriausia jo nepalikti ant automobilio panelės, paplūdimyje ar kraunamo tiesioginėje saulėje“, – vardija A. Archangelskis.

Telefonui gali pakenkti ir tai, jei visą laiką bus laikomas kelnių kišenėje – saulės karštį padidina ir mūsų kūno šiluma, todėl čia išmaniajam dar karščiau nei lauke. Dėl to svarbutikrinti telefono temperatūrą, o pastebėjus, kad jis karštas – leisti atvėsti natūraliai arba jį trumpam išjungti.

„Nedėkite telefono „greitam atvėsimui“ į šaldytuvą ar su drėgmės nepraleidžiančiu maišeliu į vandenį – taip telefonui gali pakenkti ir šaltis, ir drėgmė. Įrenginį staigiai vėsinant gali susidaryti kondensatas ne tik jo išorėje, bet ir viduje bei pažeisti telefono komponentus“, – teigia ekspertas.

Smėlis – nepastebimas telefono priešas

Nors telefonai tampa vis atsparesni, kita didele grėsme vasarą išlieka smėlis. Smulkios jo dalelės gali patekti į įkrovimo jungtį, garsiakalbius ar mikrofoną ir sutrikdyti jų veikimą.

„Po dienos paplūdimyje nereikėtų skubėti telefono įkrauti – pirmiausia įsitikinkite, ar į jungtį nepateko smėlio ar drėgmės. Jei taip nutiko, nereikėtų jungčių valyti aštriais daiktais – galite pažeisti jų kontaktus. Pirmiausia pabandykite jungtyje esančius nešvarumus tiesiog išpūsti.Jei telefonas vis tik veikia netinkamai, geriausia kreiptis į specialistus“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Nuo mechaninių pažeidimų apsaugos šitai

Daugiau laiko leidžiant aktyviai gamtoje padidėja ir telefono mechaninių pažeidimų rizika – dažniausiai pasitaiko įskilęs ar įbrėžtas telefono ekranas, sudužęs korpusas.

„Telefonas nėra atsparus kritimui ant akmenų ar asfalto. Dėl to verta pasirūpinti kokybišku dėklu ir visą ekraną dengiančiu apsauginiu stiklu – tai paprasčiausias būdas sumažinti mechaninių pažeidimų riziką. Renkantis dėklą svarbu ne jo išvaizda, o tai, kad jis būtų neslidus ir gerai sugertų smūgį“, – sako ekspertas.

A. Archangelskis taip pat primena, kad aktyviai leidžiant laiką gamtoje telefonai dažniau ne tik pažeidžiami, bet ir pametami. Dėl to dar prieš išvykstant į gamtą verta įsitikinti, kad telefone įjungta jo paieškos funkcija.

„Ši funkcija padės ne tik greičiau surasti pamestą įrenginį, bet prireikus ir jį užrakinti ar net nuotoliniu būdu ištrinti jame esančius duomenis. Tai užtrunka vos kelias minutes, bet gali padėti išvengti didesnių nuostolių. Svarbiausia šias funkcijas aktyvuoti dar prieš nelaimei nutinkant, nes vėliau jų įjungti jau nebepavyks“, – pažymi „Bitės profas“.

Pamestą „Samsung“ telefoną galima rasti prisijungus prie „Samsung“ paskyros per „SmartThingsFind“, kitus „Android“ telefonus – per „Google“ įrankį„FindYourPhone“.„iPhone“ įrenginius rasite naudojantis programėle „FindMy“ bet kuriame kitame „Apple“ įrenginyje arba prisijungus prie savo „Apple Account“ paskyros.

„Avast“ atliktas tyrimas, kad vidutinis telefono vartotojas turi savo mobiliąjame telefone bent 22 procentus nereikalingų nuotraukų. Vasarą ši problema tampa dar labiau pastebima, ypač artėjant atostogoms. „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius pasakoja, ką reikėtų ištrinti prieš atostogas. 

„Prieš išvykstant verta skirti kelias minutes telefono generalinei tvarkai. Atostogos turėtų sietis su gerais prisiminimais, o ne panika trinant senas nuotraukas, kai norisi užfiksuoti gražiausią kelionės akimirką“, – sako A. Lukošius.

Pradėkite nuo telefono „generalinės tvarkos“

Pirmiausia ekspertas rekomenduoja peržiūrėti nuotraukų galeriją ir pašalinti pasikartojančius ar nebereikalingus kadrus – senas ekrano kopijas, prastos kokybės nuotraukas ar kelis kartus užfiksuotas tas pačias akimirkas. „iPhone“ naudotojams tai padaryti padeda „Photos“ programėlėje esanti „Duplicates“ funkcija, o „Android“ įrenginiuose panašių galimybių galima ieškoti „Google Photos“ arba gamintojo galerijos programėlėje.

„Taip pat vertėtų peržiūrėti vaizdo įrašus, kurie dažnai užima gerokai daugiau vietos nei nuotraukos. Ypač daug atminties gali pareikalauti aukštos raiškos 4K ar sulėtinti vaizdo įrašai, kurie telefone kartais susikaupia net nepastebint“, – pabrėžia A. Lukošius.

Pasak jo, verta patikrinti ir atsisiųstą turinį. Po kelionių, ilgesnių skrydžių ar kasdienio naudojimo telefone dažnai lieka serialų epizodai, filmai, tinklalaidės, muzikos grojaraščiai, skrydžių bilietai ar kiti dokumentai, kurių vėliau nebeprireikia.

„Galiausiai verta įvertinti, ar vis dar naudojamos visos telefone esančios programėlės. Retai atidaromos ar pamirštos programos ne tik užima vietą, bet ir kaupia papildomus duomenis. Jų pašalinimas gali suteikti daugiau laisvos atminties nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – akcentuoja A. Lukošius.

Kai vien trynimo nepakanka

Jei telefono tvarka jau padaryta, tačiau atminties vis tiek trūksta, vienas patogiausių sprendimų gali būti debesija – internetinė duomenų saugykla. Ji leidžia nuotraukas, vaizdo įrašus ir kitus failus saugoti ne tik telefone, bet ir nuotoliniuose serveriuose.

„Debesija šiandien yra vienas paprasčiausių būdų pasirūpinti tiek laisva telefono atmintimi, tiek duomenų saugumu. Tai ypač aktualu keliaujant, kai telefone greitai kaupiasi naujos nuotraukos, o galimybės ramiai jas peržiūrėti ir atsirinkti dažnai nėra“, – sako A. Lukošius.

Anot jo, debesija praverčia ir dėl saugumo: net praradus, sugadinus ar pakeitus telefoną, nuotraukas ir kitus duomenis galima atkurti prisijungus prie savo paskyros.

Kurią debesiją rinktis?

Pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo naudojamų įrenginių ir įpročių. „iCloud“ patogus „Apple“ įrenginių vartotojams, nes sinchronizuoja duomenis tarp „iPhone“, „iPad“ ir „Mac“. „Google Drive“ ir „Google Photos“ veikia tiek „Android“, tiek „iOS“ įrenginiuose, todėl tinka naudojantiems skirtingas sistemas. „Microsoft OneDrive“ dažnai pasirenkama dėl integracijos su „Windows“ kompiuteriais ir „Microsoft 365“ paslaugomis.

Vis dėlto verta prisiminti, kad debesijos paslaugoms reikalingas interneto ryšys – „Wi-Fi“ arba mobilieji duomenys. Todėl prieš kelionę naudinga įvertinti, ar visiems atostogų vaizdo įrašams tikrai būtina aukščiausia raiška, ar telefone įjungtas automatinis duomenų kėlimas į debesiją ir ar turimas mobiliojo ryšio planas atitinka naudojimo įpročius.

„Tele2“ ekspertas pataria rinktis poreikius atitinkančius mobiliojo ryšio planus, kurie leidžia naudotis internetu kelionėse, dalintis atostogų akimirkomis ir perkelti duomenis į debesiją. Ieškantiems papildomo interneto rezervo kelionėms, savaitgaliams ar vasarai, „Tele2“ klientai gali rinktis ir GB prenumeratą. Naudojantis šia paslauga, papildomų duomenų galima paprasčiausiai „užsiprenumeruoti“ nekeičiant savo turimo plano tais laikotarpiais, kai interneto sunaudojama daugiau, ir atšaukti, kai tokio poreikio nebelieka.

„Šiandien telefone telpa didelė dalis mūsų kasdienybės ir svarbiausių prisiminimų, todėl verta pasirūpinti ne tik laisva atmintimi, bet ir jų saugumu. Kelios minutės, skirtos telefono tvarkymui, nuotraukų perkėlimui į debesiją ar tinkamo mobiliojo ryšio plano pasirinkimui, gali padėti išvengti nemalonių netikėtumų ir leisti visą dėmesį skirti atostogų įspūdžiams, o ne techniniams rūpesčiams“, – sako A. Lukošius.

Ekspertai įspėja, kad ne visos naudingai atrodančios programėlės yra iš tikrųjų naudingos. Dažniausiai jos būna skirtos valyti įrenginius. Tačiau jos gali padaryti daugiau žalos nei suteikti naudos. 

„Neseniai aptikta daugiau kaip 50 pavojingų programėlių, kurios buvo platinamos per programėlių parduotuvę „Google Play“. Jos prisidengė telefono valymo, žaidimų, skaičiuotuvo ar nuotraukų redagavimo įrankiaisir buvoatsisiųstos daugiau kaip2,3 mln. kartų. Tokios programėlės gali apkrauti telefoną reklamomis, rinkti asmeninius duomenis ar net sudaryti sąlygas sukčiams pasiekti įrenginį“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pasak M. Vrubliausko, kenkėjiškos programėlės išlieka viena dažniausių sukčių naudojamų priemonių –nuo jų apsisaugoti padeda technologijos, bet būtinas ir pačių žmonių budrumas.

„Bitė“ kuria ir diegiatechnologinius sprendimus, kurie padeda atpažinti ir blokuoti sukčiavimo grėsmes. Vis tik technologijos negali apsaugoti nuo visų atvejų –kritiškai svarbus žmonių budrumas ir jų pačių sąmoningumas. Vis tik net ir atsargūs žmonės kartais tampa sukčių aukomis. Tokiais atvejais „Bitės“ klientai gali pasinaudoti draudimu nuo elektroninių apgavysčių, kuris padeda sumažinti patirtą finansinę žalą“, – sako „Bitės profas“.

Kokios programėlės yra nesaugios?

Pasak eksperto, pavojingos programėlės gali apsimesti žinomų prekių ženklų programėlėmis, nepastebimai rinkti informaciją ir net visiškai užblokuoti prieigą prie telefone esančių duomenų.

„Apgaulingos programėlės (angl. „scam“) dažniausiai atrodo itin panašios į gerai žinomų prekių ženklų programėles.Pavyzdžiui, sukčiai gali nežymiai pakeisti populiarios programėlės pavadinimą – vietoj „CCleaner“ pasiūlyti „GCleaner“. Jos vilioja nuolaidomis, dovanomis, tačiau iš tiesų siekia gauti žmogaus prisijungimo duomenis ar kitą jautrią informaciją“, – pasakoja„Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas. 

Kita pavojinga kategorija – kenkėjiškos programėlės (angl. „malware“), galinčios telefone diegti papildomą programinę įrangą, šnipinėjimo įrankius ar virusus. Dar didesnę žalą gali sukelti žalingos programėlės(angl. „ransomware“), kurios užšifruoja įrenginyje esančius failus ir reikalauja išpirkos už jų atkūrimą. Dažniausiai pasitaikančios –žalingos reklaminės programėlės (angl. „adware“). Jos siunčia pranešimus, rodo įkyrias reklamas ar nukreipia į pavojingas interneto svetaines.

Į ką atkreipti dėmesį prieš atsisiunčiant

M. Vrubliausko teigimu, viena svarbiausių taisyklių – programėles atsisiųsti tik iš oficialių parduotuvių, tokių kaip „Google Play“ ar „AppStore“.

„Prieš diegiant programėlę rekomenduoju peržiūrėti žmonių atsiliepimus, įvertinimus, atnaujinimų istoriją ir pasidomėti, kas yra jos kūrėjas.Patikimos programėlės paprastai yra reguliariai atnaujinamos, turi daug atsisiuntimų ir žmonių atsiliepimų. Ypač atsargiai reikėtų vertinti naujas programėles, kurios turi mažai atsisiuntimų, žemus įvertinimus ar vos kelis paviršutiniškus komentarus“, – sako „Bitės profas“.

Jis taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į programėlių prašomus leidimus.

„Jei skaičiuotuvo programėlė prašo prieigos prie kameros ar mikrofono, tai turėtų kelti klausimų. Žmonės dažnai automatiškai patvirtina visus leidimus, nors dalis jų programėlės veikimui visiškai nereikalingi“, – pažymi skaitmeninių paslaugų bendrovės ekspertas.

Jei kyla abejonių dėl telefone esančių programėlių ar jų saugumo,rekomenduojama neskubėti spausti nuorodų, nepatvirtinti įtartinų leidimų. Turintiems senesnius nei 3–4 metų telefonus,reikėtų naudoti antivirusines programėles, pavyzdžiui, „BitdefenderMobileSecurity“, ypač jei įrenginys nebegauna reguliarių saugumo atnaujinimų.

Artėjant vasarai Lietuvos gyventojai vis dažniau pradeda planuoti savaitgalio išvykas. Svarbu pasiimti ne tik svarbiausius daiktus, bet ir atsisiųsti tinkamas programėles, kurios kelionės metu gali praversti. 

„Išmaniosios technologijos šiandien padeda ne tik kasdienėse situacijose, bet ir planuojant keliones ar žygius. Programėlių kūrėjai siūlo daugybę sprendimų, padedančių keliauti patogiau – nuo maršrutų planavimo iki lankytinų vietų rekomendacijų. Nuo pasaulinių tendencijų neatsilieka ir Lietuvai pritaikytų programėlių kūrėjai – vis daugiau vietinių kelionių planavimo įrankių galima naudoti tiek naršyklėje, tiek telefonui skirtoje programėlėje“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Nuo audiogidų iki stovyklaviečių

Planuojantiems keliones Lietuvoje rekomenduojama rinktis ne tik įprastas programėles, kaip navigaciją, žemėlapius ar viešojo transporto programėles, bet ir specializuotas programėles. Pavyzdžiui, keliautojams, ieškantiems vietų apsistoti ir pernakvoti važiuojant kemperiu ar automobiliu, gali praversti programėlė „Park4night“. Joje galima rasti tiek nemokamų, tiek mokamų stovyklaviečių gamtos apsuptyje, skaityti kitų keliautojų atsiliepimus bei patarimus.

Besidairantiems poilsio galimybių pajūryje pravers programėlė „PrieJūros“. Viena iš naudingų jos funkcijų yra vasaros metu pajūryje vykstančių renginių kalendorius bei rekomenduojamų restoranų sąrašas.

„Keliaujant po Lietuvą verta išbandyti programėles su audiogido funkcija. Tokios programėlės leidžia ne tik patogiau pažinti lankytinas vietas, bet ir išgirsti įdomių istorijų ar mažiau žinomų faktų apie aplankytus objektus“, – pataria „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.

Sostinės gyventojai ir svečiai gali išbandyti programėlę „Neakivaizdinis Vilnius“ – joje galima rasti daugiau kaip 100 istorijos, architektūros, gamtos ar meno maršrutų, kiekvienas jų turi ir audiogidą. Taip pat lankomus Vilniaus objektus ir jų audiogidus galima rasti programėlėje „Guide 24/7“.

„Besiruošiantiems atrasti neregėtą Lietuvą pravers ir specialios interneto svetainės. Pavyzdžiui, www.lietuvos.dvarai.ltpateikiami visų šalyje esančių pilių ir dvarų sąrašai, informacija apie jų istoriją bei planuojamus renginius. Svetainėje taip pat galima planuoti maršrutus arba rinktis iš jau sudarytų kelionių po žymiausias Lietuvos pilis ir dvarus“, – vardina M. Vrubliauskas.

Naudingos informacijos apie lankytinas vietas Lietuvoje galima rasti ir www.lietuvon.lt žemėlapyje – jame pažymėta daugiau nei 1300 dėmesio vertų objektų, nuo pažintinių takų iki religinių objektų. Įkvėpimo kelionėms savame krašte galima pasisemti ir www.welovelithuania.lt svetainėje.

„Nepamirškite ir dirbtinio intelekto (DI) asistentų – tiek „Android“, tiek „Apple“ įrenginiuose veikiantis „Gemini“ gali padėti planuojant kelionę ir jos metu. Su DI galima ne tik sudaryti maršrutus, bet ir sužinoti įdomių faktų apie lankomas vietoves bei objektus“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas M. Vrubliauskas.

Kodėl paklaidina orų prognozių programėlės?

Kad permainingi orai negadintų nuotaikos, planuojantiems keliones Lietuvoje taip pat praverstų pasidomėti orų prognozių programėlėmis.

„Orų programėlių pasirinkimas yra itin platus, tačiau ne visos jos veikia identiškai. Dažniausiai jos remiasi skirtingų meteorologijos stočių, radarų ar palydovų duomenimis. Prognozių tikslumas priklauso ir nuo to, kaip dažnai informacija atnaujinama bei ar ją analizuoja specialiai dirbanti meteorologų komanda“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas M. Vrubliauskas.

Pasak jo, vienomis tiksliausių orų programėlių laikomos „AccuWeather“, „The Weather Channel“ ir „WeatherBug“. Daugumoje telefonų integruotos gamyklinės orų programėlės taip pat yra patikimos, tačiau didesniam jų tikslumui reikėtų įjungti vietos nustatymo funkciją ir leisti programėlėms naudoti tikslią buvimo vietą.

Jei baterija senka neįpusėjus dienai, tai rodo, kad telefono baterijos būklė prastėja. „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius teigia, kad įtakos daro ne tik telefono amžius, bet ir kasdieniai krovimo įpročiai.

Dažnai apie savo telefono bateriją susimąstome tik tada, kai ši neveikia nė dienos ar pats įrenginys ima netikėtai išsijungti. Visgi A. Lukošius pabrėžia, kad baterijos būklė formuojasi ne per vieną dieną – tai ilgalaikių įpročių rezultatas.

„Šiuolaikiniuose telefonuose yra vadinamasis baterijos būklės (angl. battery health) rodiklis, kuris parodo, kiek pradinės talpos baterija dar yra išlaikiusi. Kiekvienas naujas įrenginys pradeda nuo 100 proc., tačiau laikui bėgant šis skaičius natūraliai mažėja – baterija tiesiog nebegali sukaupti tiek energijos, kiek galėjo pirmosiomis naudojimo dienomis. Tai reiškia, kad telefoną gali tekti keisti anksčiau nei planuota, nors pats įrenginys dar veikia sklandžiai“, – aiškina A. Lukošius.

Pasak eksperto, baterijos būklė yra ilgalaikis rodiklis. Jis parodo, kaip savo telefoną naudojome pastaruosius mėnesius ar net metus. Todėl net jei šiandien viskas atrodo gerai, netinkamų įpročių pasekmės gali išryškėti vėliau.

„Daugelis nustemba pamatę, kad jų telefono baterijos rodiklis nukritęs iki 80 ar net 60 proc. ir galvoja, kad kažkas sugedo. Tačiau iš tiesų tai visiškai natūralus procesas – baterijos viduje nuolat vyksta cheminės reakcijos, kurios su kiekvienu įkrovimo ir iškrovimo ciklu po truputį mažina jos talpą. Šį dėvėjimąsi dar labiau spartina tam tikri veiksniai, kuriuos pakoregavus, dėvėjimosi procesą galima gerokai sulėtinti ir padėti ilgiau išlaikyti gerą baterijos būklę“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas.

Netinkami įkrovimo įpročiai – tylūs baterijos „žudikai“

Nors baterijos senėjimo sustabdyti neįmanoma, tinkami įpročiai gali padėti šį procesą sulėtinti ir ilgiau išlaikyti gerą jos būklę.

„Itin didelę įtaką baterijos ilgaamžiškumui turi turi telefono naudojimas tuo metu, kai jis kraunamas. Naršymas socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašų žiūrėjimas ar žaidimai sukelia papildomą apkrovą, todėl įrenginys labiau kaista. Tokiu atveju baterija vienu metu ir kraunama, ir aktyviai naudojama, todėl kyla jos temperatūra. Šiluma yra vienas pagrindinių veiksnių, greitinančių baterijos nusidėvėjimą“, – aiškina A. Lukošius.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į aplinkos temperatūrą – įkraunant telefono bateriją per aukštoje arba per žemoje temperatūroje, baterijos dėvėjimasis spartėja.

„Pavyzdžiui, jei telefonas įkraunamas ant palangės tiesioginiuose saulės spinduliuose, automobilyje vasarą ar esant dideliam šalčiui, tai gali neigiamai paveikti baterijos talpą. Kraunant tokiomis sąlygomis, baterijos viduje vykstantys procesai tampa mažiau stabilūs, todėl ji greičiau nusidėvi. Dėl to svarbu stengtis telefoną naudoti ir krauti kambario temperatūroje“, – pataria A. Lukošius.

Daugiau žalos negu naudos

Nors dažniausiai dėmesys krypsta į patį krovimo procesą, baterijos būklei įtakos turi ir kiti, iš pirmo žvilgsnio mažiau svarbūs dalykai.

„Pavyzdžiui, nekokybiški, neoriginalūs ar su telefonu nesuderinti įkrovikliai gali tiekti nestabilią įtampą, dėl to baterija kraunama netolygiai ir ilgainiui dėvisi greičiau. Tai nėra dalykas, kuris pasimato iš karto, tačiau ilgainiui gali turėti apčiuopiamą įtaką baterijos būklei. Taip pat dažnai pasitaiko scenarijus, kai telefonas yra įkraunamas pernakt – toks įprotis šiandien jau nėra toks rizikingas, kaip buvo anksčiau, nes dauguma naujų telefonų turi apsaugas ir optimizuoto įkrovimo funkcijas, vis dėlto, telefonams, kurie tokios apsaugos neturi, tai gali prisidėti prie greitesnio baterijos susidėvėjimo“, – akcentuoja A. Lukošius

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kasdienį telefono naudojimą: „Pavyzdžiui, jei bateriją nuolat iškraunate iki 0 proc., tai sukelia papildomą stresą baterijos cheminiams procesams. Ilgainiui tai mažina jos talpą ir trumpina bendrą tarnavimo laiką. Taip pat foninės programėlės, retai naudojamos, bet nuolat veikiančios funkcijos ar neatnaujinta programinė įranga gali didinti energijos suvartojimą ir papildomai apkrauti bateriją.“