Login to your account

Username *
Password *

Dabar saugumą namuose ir kaimynystėje gali padėti užtikrinti išmanios priemonės – specialios aplikacijos gali padėti suburti kaimynų bendruomenę, o namų kameros užtikrina jūsų ramybę net ir tada, kai nesate namuose. Kaimynų dienos proga Laura Saulėnaitė-Laukienė, „Tele2“ įrangos pardavimų vadovė, rekomenduoja įrenginius, kurie padės visuomet jaustis saugiai savo aplinkoje.  

„Turbūt daugeliui saugi kaimynystė asocijuojasi ne tik su saugiais namais, bet ir kaimynų bendryste. Dabar sužinoti apie įvykius ar renginius jūsų gyvenamojoje aplinkoje ir susibendrauti su kaimynais galite specialiose išmaniosiose aplikacijose. Tuo metu išmaniosios kameros padeda stebėti, kas vyksta namuose, kai esate išvykę“, – sako L. Saulėnaitė-Laukienė.

Gelbsti išmanios kameros

Išmanios kameros veiksmingai saugo namus, kai esate darbe arba išvykę atostogų. Jos veikia nuolat, o savo kiemo vaizdą galite stebėti nuotoliniu būdu – savo išmaniajame. L. Saulėnaitė-Laukienė sako, kad renkantis išmaniąją kamerą svarbu atsižvelgti į vaizdo ir garso kokybės santykį. Dabar patogiausia rinktis belaides išmanias kameras. Štai gamintojo „Eufy“ išmanias kameras įdiegti itin lengva – jos veikia prijungtos prie bevielio „Wi-Fi“ ryšio. 

„Eufy“ kameros fiksuoja itin geros raiškos „FullHD” vaizdą ne tik dieną, bet ir naktį. Gamintojo įrenginiai turi atsparų dizainą, todėl puikiai veikia ir prastomis oro sąlygomis. Visose kamerose integruotas ir dirbtinis intelektas, kuris aptinka net pačias smulkiausias detales ir judesius. Šios kameros turi ištvermingą bateriją, kuri įkrauta vieną kartą veiks net kelis mėn. 

Verta paminėti, kad kai kurias šio gamintojo kameras galima įsigyti kartu su „eufyCAM“ saulės baterija – tokiu būdu kameros baterija veiks neribotą laiką. Vos per kelias valandas tiesioginiai saulės spinduliai kamerą įkraus visai parai.

Svarbu žinoti, kad įrengiant stebėjimo kamerą ir vykdant vaizdo stebėjimą, būtina atsižvelgti į aktualius teisinius reikalavimus dėl duomenų apsaugos. Kitaip tariant, kameros turi būti įrengtos taip, jog į stebėjimo lauką nepatektų ne jūsų teritorija. Dėl bendros erdvės (daugiabučio kiemo, požeminės aikštelės ir pan.) stebėjimo būtina susitarti visiems namo gyventojams arba jų daugumai. 

Galima stebėti namus iš bet kur

Apie tai, kas artinasi į jūsų namų teritoriją, praneša programėlė „Ring“. Joje jūs galite matyti įvairius pranešimus iš jūsų kaimynų apie kaimynystėje vykstančius įvykius ar gauti saugos perspėjimus. Taip pat aplikacijoje galite šiuos pranešimus siųsti ir jūs, bendrauti su kaimynais, dalintis aktualia informacija. 

Jeigu gyvenate išmaniuosiuose namuose, šią aplikaciją galite nesunkiai susieti su namų kamera. Programėlė atsinaujina realiuoju laiku, todėl galite jaustis ramiai dėl namų saugumo ar brangaus juose esančio turto – šioje aplikacijoje matysite savo namų vaizdą paprasčiausiai telefone. 

Be to, galite įsigyti net ir pačios bendrovės siūlomas kameras, vaizdo durų skambučius, signalizacijos sistemas ir išmanius žibintus. Visi šie įrenginiai jums atsiųs įspėjimus į telefoną, kai kas nors pasibels į duris, kol jūsų nebus namuose, aptiks judesius, rodys kiemo vaizdą. Naudodami šios aplikacijos versiją „Ring Smart Lights“ galėsite lengvai valdyti išmaniuosius žibintus. Šią programėlę į savo išmaniuosius galima atsisiųsti visiškai nemokamai tiek „Android“ įrenginių „Google Play“, tiek „Apple“ išmaniųjų „App Store“ parduotuvėse. 

Patogu atrasti naujų pažinčių

Jeigu norite susipažinti su savo kaimynais, kurių dar nepažįstate, tai galite padaryti per programėlę „Meetup“. Šioje aplikacijoje galėsite surasti bendruomenes, prie kurių norėtumėte prisijungti. Iš viso aplikacijoje egzistuoja per 330 000 tokių grupių, vienijančių skirtingų interesų žmones. Tad joje galite atrasti ir kaimynų grupių.

Aplikacijoje yra sukurtas specialus paieškos langelis – į jį suvedę raktažodį, susijusį su kaimynyste, būsite nukreipti į jau susibūrusias kaimynų grupes, kuriose galėsite rasti naujų pažinčių. Jose galima susirašinėti su kitais nariais, atrasti jūsų namų aplinkoje vyksiančių renginių. Programėlė pasiekiama „Google Play“ ir App Store“ aplikacijų parduotuvėse. 

„Apple“ skelbia apie visiškai naują saugumo funkciją (angl. „Advanced Data Protection“), kuri jau netrukus atsiras jūsų išmaniajame „iPhone“ ir „iPad“. Ši funkcija papildomai apsaugos telefono duomenis taip, kad jų niekaip negalės pasiekti įsilaužėlis ar netgi valstybinės institucijos darbuotojas. Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas sako, kad naujoji funkcija padės dar geriau apsaugoti asmeninius duomenis ir paaiškina, kaip ją aktyvuoti.

„Įsijungus naująją apsaugos funkciją, vadinamą „Advanced Data Protection“, asmeninių duomenų iššifruoti negalės net pats „Apple“. Šis atnaujinimas padės užtikrinti dar didesnį duomenų saugumą, net jei patys tam papildomo dėmesio įprastai neskiriate“, – teigia M. Užupis.

Papildoma apsauga jūsų duomenims

Visai neseniai gamintojas paskelbė, kad visuose „Apple“ įrenginiuose dar šiais metais atsiras nauja saugumo funkcija, kuri vadinsis „Advanced Data Protection“. Ji suteiks papildomą apsaugą visiems „iCloud“ atmintinėje esantiems failams – nuotraukoms, užrašams, slaptažodžiams ir kitiems duomenims. Tokiu būdu jūsų „iPhone“ ar „iPad“ saugomi asmeniniai failai nebus pasiekiami pašaliniams. Prieigos prie šių duomenų neturės niekas, net pati bendrovė „Apple“.

Paprasta naudoti

Ši funkcija bus pasiekiama tik tokiu atveju, jeigu jūsų išmanusis „iPhone“ arba „iPad“ bus atnaujintas. Tai reiškia, kad jame turės būti įdiegta naujausia programinės sistemos versija    „iOS 16.2“. Šiuo metu ji prieinama tik kai kuriuose „Apple“ įrenginiuose, tačiau gamintojas žada, kad atnaujinimai netrukus turėtų pasiekti visus įrenginius. 

Norint įgalinti naująją duomenų apsaugos funkciją, reikia atnaujinti ne tik operacinę sistemą „iOS“, bet ir visuose „Apple“ įrenginiuose esančią privačią asmeninę paskyrą „Apple ID“. Kartu turėtų būti atnaujintos ir su „Apple ID“ susijusios programos – „Apple Watch“, „Apple TV“ ir pan. Patikrinti, ar šioms programoms reikalingas atnaujinimas, galima nustatymuose paspaudus „Settings“. 

Kai naujoji funkcija atsiras jūsų telefone, ją įgalinti bus galima nuėjus į nustatymus („Settings“), nukeliavus į atnaujintą „Apple ID“, tuomet spustelėjus „iCloud“ ir ten suradus mygtuką, kuris vadinasi „Advanced Data Protection“. Taigi, naujoji saugos funkcija „Apple“ įrenginiuose bus įgalinama vos vieno mygtuko paspaudimu.

Papildoma apsauga bus ir kitoms programoms

Be naujosios „iCloud“ duomenų saugos gamintojas „Apple“ atnaujins ir kelias kitas, vartotojams puikiai pažįstamas funkcijas – „Apple ID“ ir „iMessage“. Saugos kodai nuo šiol bus apsaugoti dviguba apsaugos funkcija kiekvieno „Apple“ įrenginio naudotojo paskyroje, dar vadinamoje „Apple ID“. Tai reiškia, kad galėsite pasirinktinai apsaugoti savo „Apple ID“ asmeninę paskyrą ne tik slaptažodžiu, bet ir fiziniu rakteliu, panašiu į USB. Vienas tokių sprendimų, jau esančių rinkoje – tai dviejų žingsnių autentifikacijos funkciją siūlantis „YubiKey“. 

Jeigu pasirinksite savo „Apple“ įrenginį apsaugoti ir su fiziniu rakteliu, jums reikės jį įgalinti savo įrenginyje. Tam reikia atidaryti „Apple“ meniu, nueiti į „Settings“, viršuje spustelti savo „Apple ID“ anketą su vardu, pasirinkti „Password and Security“ ir spustelti „Add Security Keys“. Tuomet sekite atsiradusias instrukcijas ir susiekite savo fizinį raktelį su „Apple“ įrenginiu.

Taip pat „Apple“ atnaujina ir privačių žinučių („iMessage“) apsaugą. Ši funkcija vadinasi „Contact Key Verification“ ir yra skirta jūsų asmeninių žinučių apsaugai. Ši sistema automatiškai atpažįsta visus pašalinius, matančius jūsų žinutes, ir apie tai įspėja atskiru pranešimu.

Žiemos sezonas pasižymi ne tik nemaloniai žema oro temperatūra, tačiau ir ilgai trunkančiu tamsiuoju paros metu. Vėlai auštant ir anksti temstant, neišvengiamai dažniau tenka vaikščioti sutemus. Keliauti mažai apšviestose vietose būna nedrąsu, tačiau pasijausti saugiau gali padėti išmaniuosiuose telefonuose esančios funkcijos, apie kurias galbūt dar nežinojote.

„Eiti pėsčiomis tamsiuoju paros metu ne tik nejauku ir nemalonu, bet gali būti ir nesaugu – nesvarbu, ar tai judri miesto gatvė, ar tamsus tuščias parkas. Dažnai nesusimąstome, jog priemonę, kuri gali padėti jaustis saugiau, kiekvienas turime savo kišenėje ar rankinėje. Išmaniuosiuose telefonuose veikia greitojo numerio rinkimo bei pagalbos žinučių funkcija, be to artimieji gali sekti jūsų buvimo vietą, taip užkirsdami kelią nelaimingam atsitikimui“, – sako „Samsung Electronics Baltics“ ekspertė Aurelija Krivickaitė.

Saugumo priemonė jūsų kišenėje

Paprasčiausiais būdas, suteikiantis saugumo jausmo tamsoje – savo buvimo vietos dalijimasis. Taip artimasis gali iškart reaguoti, jeigu vienoje vietoje užsiliekate per ilgai arba maršrutas nukrypsta ne ten, kur turėtų. A. Krivickaitė siūlo tam naudoti „Google Maps“ arba susirašinėjimų programėles, tokias kaip „Messenger“ ar „WhatsApp“.

Anot ekspertės, tokiomis programėlių funkcijomis naudotis labai paprasta. Užtenka nusiųsti žinutę arba laikinai galiojančią nuorodą norimam žmogui, o jis gali stebėti, kur judate.

Atsitikus netikėtai situacijai, svarbu greitai išsikviesti pagalbą. Todėl išmaniuosiuose telefonuose yra įdiegta greitojo numerio rinkimo funkcija, kuri kelių mygtukų paspaudimu leidžia paskambinti nustatytu telefono numeriu.

Situacijoms, kuriose skambinti ir kalbėti nėra galimybės, A. Krivickaitė siūlo telefonuose aktyvuoti pagalbos žinučių funkciją, kuri paspaudus užrakinimo mygtuką kelis kartus, pasirinktiems kontaktams išsiunčia žinutę su tekstu „Man reikia pagalbos“.

„Mūsų telefonuose veikianti funkcija ne tik praneša artimiesiems apie nutikusią nelaimę, tačiau ir automatiškai gali padaryti penkių sekundžių trukmės balso įrašą bei priekines ir galinės kamerų nuotraukas ir visą medžiagą išsiųsti pasirinktiems adresatams“, – teigia specialistė.

Kaip aktyvuoti saugumo funkcijas?

A. Krivickaitė sako, kad papildomų saugumo priemonių įgalinimas nereikalauja daug laiko, o tai padarius, patys jausitės ramiau ir saugiau.

„Kalbant apie „Samsung“ telefonus, tiek greitąjį numerių rinkimą, tiek pagalbos žinutes galima aktyvuoti atlikus tris paprastus žingsnius“, – savo mintį pratęsia ekspertė.

Siekdami nustatyti greitojo rinkimo numerius telefone, atlikite šiuos veiksmus:

  • Pirmiausia, atsidarykite numerių rinkimo lauką ir spustelkite viršuje dešiniame kampe esančius tris vertikaliai išdėstytus taškus.
  • Pasirinkite „Greitojo rinkimo numeriai“, tuomet galėsite iš adresatų knygos išsirinkti norimą telefono numerį jam priskirti greitojo rinkimo skaičių.
  • Funkcija aktyvuojama rinkimo klaviatūroje pasirinkus konkrečiam adresatui priskirtą skaičių, palietus jį pirštu ir palaikius kelias sekundes.

Kad aktyvuotumėte pagalbos žinučių funkciją, atlikite šiuos veiksmus:

  • Nustatymuose pasirinkite „Išplėstinės funkcijos“.
  • Tuomet suraskite „Siųsti SOS žinutes“, jas įjunkite ir pasirinkite adresatus, kuriuos norite pridėti. Pasirinkę kontaktus, spustelkite „Atlikta“ ir „Atgal“. Šioje vietoje taip pat galite pasirinkti, jog nelaimės atveju įrenginys automatiškai siųstų balso įrašą ir nuotraukas pasirinktiems adresatams.
  • Pagalbos žinutė bus išsiųsta kelis kartus greitai spustelėjus užrakinimo mygtuką.

Anot A. Krivickaitės, pasitelkę visas funkcijas, kurias siūlo išmanieji įrenginiai, žinosite, jog prireikus pagalbos jos sulauksite greitai ir efektyviai, o tai padės saugiau jaustis net tamsiuoju paros metu.

Sudėtingi slaptažodžiai, sistemų atnaujinimai ir kiti apsaugos internete būdai pamažu tampa reguliaria kiekvieno vartotojo rutina. Tačiau vien to nepakanka – be papildomų saugumo produktų vartotojui gali būti sudėtinga pasirūpinti pakankama visų įrenginių apsauga. Saugumo ekspertas išskiria pagrindinius kibernetinio saugumo produktus ir atskleidžia kiekvieno įrankio privalumus bei trūkumus.

Kibernetiniai įsilaužėliai nuolat bando surasti ir pasinaudoti bet kokiais technologijų trūkumais, tad siekiant užtikrinti visišką apsaugą internete, reikėtų pasitikėti ne vienu, o keliais apsaugos produktais. Taip pat vertėtų atsakingai rinktis iš visų galimų variantų – kiekvienam vartotojui tinkamiausi saugumo įrankiai priklauso nuo to, ką veikiate internete“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Paskyrų saugumui. Neretai vartotojai naudoja tuos pačius slaptažodžius net kelioms paskyroms, tad kibernetinės atakos atveju, įsilaužėliai gauna prieigą prie daugybės asmeninių duomenų. Tačiau įsiminti kelis sudėtingus slaptažodžius skirtingoms paskyroms gali būti ganėtinai sunku, tad slaptažodžių tvarkyklės tampa vis populiaresnės tarp vartotojų. Jos ne tik geba generuoti sudėtingus slaptažodžius iš atsitiktinių ženklų, bet ir leidžia juos pasiekti vienoje vietoje.

Aplikacijose laikomi slaptažodžiai yra užšifruojami, o prisijungimui prie jų naudojamas pagrindinis slaptažodis, PIN kodas arba telefono biometriniai duomenys. Programėlės taip pat gali įspėti, jeigu jūsų duomenys buvo nutekinti, taip turėsite galimybę greitai sureaguoti. Nors šis įrankis yra labai patogus naudoti, slaptažodžių laikymas vienoje vietoje gali kelti ir iššūkių – ekspertas tikina, kad internete yra gausu slaptažodžių tvarkyklių, kuriose duomenys nėra šifruojami. Tai reiškia, kad slaptažodžius galite matyti ne tik jūs. Specialistas patikina, kad svarbu būti atsargiems ir atsakingai rinktis patikimą slaptažodžių tvarkyklę.

Saugiam prisijungimui prie „Wi-Fi“ tinklo. VPN programinė įranga vartotojams itin naudinga, kai jungiamasi prie viešo ir nemokamo „Wi-Fi“ tinklo, kuris paprastai nėra gerai apsaugotas. Prisijungus prie tokio tinklo, įsilaužėliai gali ne tik pasisavinti jūsų duomenis, bet ir sekti jūsų veiklą internete. VPN sukuria šifruotą ryšį tarp įrenginio ir likusio interneto. Tai reiškia, kad įrenginio IP adresas ir jūsų tapatybė yra „paslepiama“ nuo interneto tiekėjo ar užkrėsto „Wi-Fi“ ryšio, šifruojant duomenis bei nukreipiant juos per saugius tinklus į serverius kitose valstybėse. Visas duomenų srautas yra vykdomas per VPN paslaugos serverius. Tai reiškia, kad paslaugos tiekėjas gali matyti ir rinkti visus vartotojo atliekamus veiksmus bei informaciją. Dėl šios priežasties, svarbu pasirinkti itin gerą ir patikimą VPN tiekėją. 

Nelegalių svetainių blokavimui. Visi interneto tiekėjai privalo pagal nustatytas tvarkas blokuoti prieigą prie tam tikrų puslapių, kurie gali būti susiję su nelegalia ar nusikalstama veikla. Tokį kibernetinio saugumo produktą gali pasiūlyti ir mobiliojo ryšio operatoriai. Šis įrankis paremtas DNS (angl. „Domain name service“) technologija – vedant kažkokio puslapio pavadinimą į naršyklę, jis išverčia jį į IP adresą. Aptikus neleistiną svetainę, DNS serveris praneša, kad toks puslapis neegzistuoja. Pavyzdžiui, gavote SMS žinutę apie tai, kad turite susitvarkyti savo banko sąskaitos duomenis paspaudę ant nuorodos, būtent šis saugumo įrankis blokuos nelegalią ar kenksmingą svetainę. Šis saugumo produktas gali būti naudojamas skirtingais lygiais – blokuoti tiekėjo sudarytus svetainių sąrašus arba suteikia galimybę sudaryti juos patiems, siekiant užtikrinti vaikų apsaugą internete.  

Apsaugai nuo virusų. Ekspertas įvardija antivirusinę, kaip bazinės apsaugos priemonę turimiems įrenginiams. Šis įrankis ne tik aptinka virusus, bandančius įsiskverbti į el. paštą, sistemos aplankus ar operacinę sistemą, bet ir blokuoja tam tikrus internetinius puslapius. Kai kurios apmokestintos antivirusinės taip pat suteikia ribotas VPN paslaugas, tėvų kontrolės priemones, slaptažodžių tvarkykles ar kitas papildomas funkcijas. Tačiau vartotojų itin pamėgtos nemokamos antivirusinės siūlo tik ribotą funkcionalumą ir įkyrias reklamas. Specialistas įspėja, kad ši technologija yra gana pasenusi – standartinės antivirusinės turi apsaugas tik nuo jau žinomų pavojų, tad susidūrus su nauju virusu, įrankis dažnu atveju jau nebegalės padėti.

Kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ išleido 2022-ųjų metų pasaulinio skaitmeninio gyvenimo kokybės indekso versiją. Jame Lietuva šiemet pakilo per penkias pozicijas ir yra 11-a iš 117 vertintų valstybių. Bendrame reitinge Lietuva aplenkė kitas Baltijos šalis, o kibernetinio saugumo srityje yra antra geriausia pasaulyje, po pirmoje vietoje esančios Graikijos.

„Skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas (angl. Digital Quality of Life Index, DQL) sudaromas jau ketvirtus metus iš eilės ir kasmet sulaukia didelio pasaulio žiniasklaidos ir technologijų ekspertų dėmesio. Šiemet išplėtėme indekso imtį ir ištyrėme situaciją 117 šalių. Kaip ir visuomet, siekdami nusakyti skaitmeninio gyvenimo kokybę atsižvelgėme į penkias pagrindines kategorijas: interneto įperkamumą, interneto kokybę, e. infrastruktūrą, kibernetinį saugumą ir e. valdžios paslaugas“, – pasakoja Agneška Šablovskaja, tyrimą atlikusios kompanijos „Surfshark“ vyriausioji tyrėja. 

Lietuva – tarp pasaulio lyderių

„DQL“ indekse Lietuva šiemet užėmė 11-ą vietą pasaulyje (indeksas siekia 0,66 punkto), aplenkdama gerokai didesnes Europos valstybes – Ispaniją, Norvegiją, Italiją ir kitas. Už nugaros Lietuva paliko ir Jungtines Amerikos Valstijas, Singapūrą bei Okeanijos lyderę Naująją Zelandiją.

Lietuva šiemet viena ryškiausių lyderių ir kibernetinio saugumo kategorijoje, kur užėmė antrą vietą pasaulyje, iš karto po Graikijos. Be to, internetas Lietuvoje vienas įperkamiausių planetoje – šioje srityje šalis užėmė 8-ąją vietą. Tiesa, pernai čia buvome penkti, tačiau brangstančio šviesolaidžio tendencija ryški visame pasaulyje.

Lietuva indekse geriausiai pasirodė ir tarp Baltijos šalių, nepaisant to, kad jos taip pat demonstruoja aukštesnį rezultatą nei pernai. Šiemet Estija atsidūrė 14-oje vietoje, o Latvija liko 33-oje. Pastarąją Lietuva lenkia visose penkiose indekso kategorijose, o nuo Estijos atsilieka tik e. infrastruktūros ir e. valdžios paslaugų srityse.

Stinga interneto kokybės 

Lietuva iš penkių indekso kategorijų prasčiausią poziciją užima interneto kokybės srityje – čia liko 37-a, nors ir pakilo šešiomis vietomis aukščiau lyginant su praėjusiais metais. Lietuvai rodiklius čia reikėtų gerinti net 40 proc., jei ši norėtų pasivyti šioje srityje lyderiaujančią Čilę.

Lietuvą interneto kokybės indekse lenkia ir Latvija, užimanti 29-ą vietą, tuo tarpu Estija liko žemiausiai – 47-a. Lietuvos interneto kokybės rodikliui šiemet didžiausią įtaką darė palyginti lėtas progresas didinant interneto, ir ypač mobilaus, greitį. Pavyzdžiui, šioje srityje pirmaujanti Portugalija interneto greitį didino vidutiniškai 10 Mbps kas mėnesį, kai Lietuvoje ši vertė 10 kartų mažesnė.

E. valdžios paslaugų kategorijoje Lietuva šiemet nukrito viena pozicija žemiau ir liko 24-a, e. infrastruktūros srityje išliko 26-oje vietoje.

Pasaulyje lyderiauja Izraelis

Pirmąją vietą pasauliniame „DQL“ reitinge užima Izraelis. Po jo pasaulinėje lentelėje rikiuojasi dvejus metus iš eilės pirma buvusi Danija, Vokietija, Prancūzija ir Švedija. Penkias žemiausias vietas užėmė Kamerūnas, Mozambikas, Etiopija, Jemenas ir paskutinėje vietoje likusi Kongo Demokratinė Respublika.

Regioniniu požiūriu JAV lyderiauja Šiaurės Amerikoje, tarp Afrikos šalių Pietų Afrikos gyventojai džiaugiasi aukščiausia skaitmeninio gyvenimo kokybe, o Naujoji Zelandija pirmauja Okeanijoje, lenkdama Australiją.

Internetas pasaulyje vis mažiau įperkamas

„Surfshark“ tyrimas atskleidė, kad antrus metus iš eilės visame pasaulyje namų internetas (angl. fixed broadband) ryšys tampa vis mažiau įperkamas – žmonės turi dirbti 6 minutėmis daugiau, kad  galėtų sau leisti pigiausio plačiajuosčio interneto paketą. Lietuvoje tokį paketą žmonės gali įsigyti dirbę vidutiniškai 37 minutes, kai tokiose šalyse kaip Dramblio Kaulo Krantas ar Uganda tas žmonėms užtrunka net dvi savaites.

Lietuvoje gerokai įperkamesnis mobilusis internetas, nepaisant to, kad pigiausiam jo paketui įsigyti turime dirbti kiek daugiau nei pernai – 2 minutes ir 41 sekundę.

Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad visose šalyse investicijos į elektroninę infrastruktūrą ir elektronines valdžios paslaugas labiausiai prisideda prie žmonių skaitmeninės gerovės.

„Jau ne pirmus metus tyrimo duomenys rodo, jog šalies bendrojo vidaus produkto dydis, nusakantis ekonominį valstybės išsivystymo lygį, nebūtinai reiškia didesnes investicijas į e. infrastruktūrą ir geresnę skaitmeninio gyvenimo kokybę. Vadinasi, ją gerinti padeda dėmesys šiai sričiai ir savalaikės investicijos“, – aiškina „Surfshark“ tyrėja A. Šablovskaja.

Visą tyrimą ir daugiau informacijos galima rasti čia: https://surfshark.com/dql2022

Apie „Surfshark“

„Surfshark“ yra Lietuvoje įkurta pasaulinė privatumo apsaugos sprendimų bendrovė. Jos kuriamas virtualus privatus tinklas „Surfshark VPN“ yra tarp trijų didžiausių pasaulyje ir vienas iš nedaugelio, kurį pripažįsta nepriklausomi saugumo ekspertai. 2021 m. „Cybersecurity Excellence“ apdovanojimuose „Surfshark“ laimėjo aukso medalį ir pelnė novatoriškiausios metų saugos tarnybos titulą. 2022 m. „Surfshark“ kartu su kibernetinio saugumo bendrove „Nord Security“ paskelbti antruoju oficialiu vienaragiu Lietuvoje.

Puslapis 1 iš 3