Telefonas akimirksniu geba prisijungti prie įrenginių, kurie turi „Bluethooth“ funkciją. Pirma kart ji pristatytą prieš 26-erius metus. „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai rašoma, kad nors funkcija yra naudojama kasdien, dažnai jos visų galimybių neišnaudojame, o netinka nustatymai gali padėti ir sukčiams. 

Nors „Bluetooth“ technologija buvo sukurta Švedijoje, jos pavadinimas kilo iš daugiau kaip tūkstančio metų senumo Danijos istorijos. Jis siejamas su karaliumi Haroldu Mėlyndančiu (angl. Harald Bluetooth), suvienijusiu Daniją ir dalį Norvegijos. Technologijos kūrėjai šį vardą pasirinko dėl to, kad ir „Bluetooth“ tikslas buvo sujungti skirtingų gamintojų įrenginius į vieną sistemą. Net technologijos logotipas sudarytas iš dviejų skandinaviškų runų, žyminčių Haraldo inicialus.

„Žmonėms atrodo, kad svarbiausios technologijos yra tos, kurias matome ekrane. Vis tik „Bluetooth“ vertė ta, kad jo beveik nepastebime. Jis tiesiog leidžia daiktams veikti kartu: telefonui prisijungti prie ausinių ar sekikliui padėti surasti pamestus raktus“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Ne tik ausinėms prijungti

Pirmoji „Bluetooth“ paskirtis buvo pakeisti trumpus laidus tarp netoliese esančių įrenginių – sujungti telefoną su ausine, kompiuterį su pele ar klaviatūra. Nors pirmosios technologijos versijos šiandienos standartais buvo lėtesnės ir ne tokios stabilios, tai tapo proveržiu – įrenginiai pirmą kartą galėjo bendrauti tarpusavyje be laidų ir papildomų adapterių.

Pasak išmaniųjų įrenginių eksperto, šiandien „Bluetooth“ naudojamas ne tik ausinėms, laikrodžiui ar kolonėlėms prijungti. Jis veikia automobiliuose, žaidimų pulteliuose, sveikatos jutikliuose, daiktų sekikliuose, išmaniuosiuose namuose ir net pramonės sistemose.

„Svarbu nepainioti, „Bluetooth“ nėra „Wi-Fi“ pakaitalas. Jo stiprybė – ne greitai siųsti didelius failus, o patogiai ir taupiai sujungti šalia esančius įrenginius. Būtent dėl to ši technologija tokia svarbi mažiems priedams, kurie turi veikti ilgai ir naudoti kuo mažiau baterijos. Failams siųsti šiandien dažniau naudojami greitesni sprendimai – „Quick Share“, „AirDrop“, debesijos paslaugos ar susirašinėjimo programėlės“, – aiškina M. Vrubliauskas.

„Bitės Profas“ pastebi, kad pastaraisiais metais kai kuriose srityse „Bluetooth“ vaidmuo keičiasi. Pavyzdžiui, nauji automobiliai turi integruotą interneto ryšį ar Wi-Fi. Daugelyje Lietuvoje parduodamų naujų automobilių interneto ryšį užtikrina „Bitė“ – būtent ši Lietuvos bendrovė turi išskirtinę sutartį su pasauliniu „Vodafone“.

„Tai reiškia, kad navigacija, eismo informacija, programinės įrangos atnaujinimai ar net dalis pramogų funkcijų, pavyzdžiui, muzika iš „YouTube“ ar „Spotify“, veikia automobilyje be prijungto telefono. „Bluetooth“ automobilyje vis dar naudojamas, kai norima transliuoti turinį iš savo telefono arba naudotis telefono skambučiais“, – pažymi jis.

Pasak M. Vrubliausko, naujos kartos sprendimai, tokie kaip „Bluetooth LE Audio“ ir „Auracast“, leis viešose vietose, pavyzdžiui, oro uostuose, muziejuose ar sporto klubuose, garsą tiesiogiai transliuoti į žmonių ausines ar klausos aparatus.

Viena klaida – „laba diena, sukčiai“

Pati „Bluetooth“ technologija laikoma saugia. Vis dėlto rizika atsiranda, jei žmogus priima nežinomų įrenginių poravimo užklausas arba nuolat palieka įjungtą matomumo režimą.

„Viešose vietose nereikėtų aklai tvirtinti nežinomų „Bluetooth“ poravimo užklausų. Sukčiai gali bandyti apsimesti ausinėmis, automobiliu ar kitu įrenginiu ir taip įtikinti žmogų atlikti veiksmus, kurių jis įprastai nedarytų“, – dėmesį atkreipia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jis rekomenduoja „Bluetooth“ įjungti tik tada, kai jo iš tiesų reikia, nepalikti telefono matomo aplinkiniams įrenginiams ir visada įsitikinti, prie kokio įrenginio jungiamasi. Jei žmogus vis dėlto nukentėjo nuo nuotolinių sukčių, patirtus finansinius nuostolius gali padėti kompensuoti „Bitės“ draudimas nuo elektroninių apgavysčių.

„Bluetooth“ gyvuoja jau beveik 30 metų ir per šį laiką tapo nepakeičiama belaide technologija, leidžiančia vos per kelias akimirkas persiųsti informaciją iš vieno įrenginio į kitą.  Vos atsiradusi ji iš esmės palengvino įvairių prietaisų tarpusavio „komunikaciją“. Tačiau kaip ji susijusi su daiktų internetu? Į šį klausimą atsako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas.

„Bluetooth“ yra trumpojo nuotolio belaidžio ryšio technologija, kuri naudoja itin aukšto dažnio radijo bangas duomenims perduoti tarp 2 ar daugiau prietaisų. Nuo pat sukūrimo „Bluetooth“ veikimo principas buvo tobulinamas siekiant užtikrinti spartų duomenų perdavimo greitį, ryšio kokybę, tad dabar ši technologija atveria naujų galimybių daiktų interneto (angl. „Internet of Things“) vystymui. Galima sakyti, kad dabar tai – išvien veikianti technologinė ekosistema, suteikianti galimybę keliais paspaudimais nuotoliu valdyti net kelis išmaniuosius prietaisus“, – sako A. Lukošius.

„Bluetooth“ – nuolat tobulinamas

Kaip teigia A. Lukošius, „Bluetooth“ veikia naudodama trumpojo dažnio – nuo 2,4 iki 2,485 Gz siekiančias bangas. Tai reiškia, kad ja be interneto ryšio galima susieti išmanius įrenginius (telefonus, kompiuterius) ir įvairius jų priedus – belaides ausines, kolonėles, spausdintuvą.

„Šiuo metu naujausia „Bluetooth“ technologijos versija, lyginant su pirmtake, ženkliai patobulėjusi – ji pasižymi sustiprintu belaidžiu ryšiu, gali saugiai perduoti siunčiamus duomenis dvigubai spartesniu greičiu ir didesniais atstumais – dabar jos nuotolis siekia iki 240 metrų. Taip pat naujoji versija prisijungia prie įrenginių per kelias milisekundes, taupo energiją, turi pagerintą garso perdavimo kokybę, patobulintas saugumo funkcijas“, – pasakoja ekspertas.

Daiktų interneto pradžia

Su kiekviena atsinaujinančia „Bluetooth“ versija atsiranda vis daugiau su ja suderinamų daiktų interneto prietaisų. Daiktų internetu laikomas specialus išmaniųjų tinklas, kuriame prietaisai vieni kitiems perduoda informaciją – „Bluetooth“ arba „Wi-Fi“ ryšiu. Dažniausiai šie duomenys siunčiami jutikliais – tokiu būdu įrenginiai priima gautas užklausas.

Pirmasis daiktų interneto įrenginys buvo duonos skrudintuvas, išrastas 1990-aisiais, dar tada, kai formavosi visa informacinių technologijų industrija. Skrudintuvas turėjo vieną valdiklį, kontroliuojantį jo galingumą – nuo to priklausė tai, kiek paskrus duonos skrebutis. Šis įrenginys atsirado praėjus metams po to, kai anglų išradėjas Timas Bernersas-Lee sukūrė interneto žiniatinklį (angl. Word Wide Web).

Dabar daiktų internetui priskiriami įvairūs tarpusavyje sujungti išmanūs įrenginiai. Tai ne tik išmanieji telefonai ar televizoriai, bet ir vidinės ar išorinės apsaugos kameros, judesio jutikliai, termostatai, dūmų detektoriai, išmanios balso, veido atpažinimo sistemos, kurios, A. Lukošiaus teigimu, netrukus gali pakeisti mums įprastus fizinius namų raktus.

Kaip „Bluetooth“ susietas su daiktų internetu?

Kaip teigia ekspertas, „Bluetooth“ ir daiktų internetas šiuo metu žengia koja kojon. Išmanieji daiktai, prijungti prie interneto ar „Bluetooth“ ryšio, nuotoliniu būdu valdomi išmaniuoju telefonu, planšete ar kitu įrenginiu.

„Tam, kad daiktų interneto įrenginys būtų suderinamas su „Bluetooth“, jame turi būti įdiegtas specialus mikroprocesorius, galintis valdyti „Bluetooth“ technologiją, taip pat reikalingas ir antras įrenginys, su kuriuo būtų galima susisieti per „Bluetooth“ ryšį.  Pavyzdžiui, telefonas ir spausdintuvas, ar telefonas ir kompiuteris ir t.t. Iš viso vienas įrenginys gali būti susietas net su 7 kitais įrenginiais“, – sako A. Lukošius.

Anot jo, „Bluetooth“ siūlo dvi versijas, dažniausiai naudojamas daiktų interneto įrenginiuose: „Bluetooth Classic“ ir „Bluetooth Low Energy“ (BLE).

Ir nors daiktų internetas puikiai veikia naudojant „Wi-Fi“ ryšį, dauguma specialistų dažniausiai renkasi juos jungti naudojant „Bluetooth“. Pirma, kad būtų pradėtas signalo transliavimas „Bluetooth“ paprastai reikalauja fizinio įrenginių artumo, o tai sumažina galimos kibernetinės atakos galimybes, kurias galėtų sukelti netinkamai apsaugotas tinklas. Antra, „Bluetooth“ reikalauja daug mažiau energijos nei „Wi-Fi“, todėl jis geriau veikia mažos galios daiktų interneto įrenginiuose, pavyzdžiui, kontroliuojant LED apšvietimą ar valdant išmaniuosius elektros kištukų lizdus.