„Telia“ įrangos vadovas Jonas Puodžius perspėja, kad artėjant karščiausioms mėnesio dienoms, mobilieji telefonai karštyje genda beveik dvigubao dažniau nei įprastai. Todėl ekspertas pataria, kaip apsaugoti telefoną vasarą.
„Vasara žmonėms reiškia nerūpestingas atostogas, tačiau telefonams prasideda tikri išbandymai. Atsipalaidavę žmonės neretai tampa mažiau atidūs ir ne visada tinkamai pasirūpina savo įrenginiais. Pavyzdžiui, ištraukus telefoną iš vandens daugelį apima panika. Tuomet prasideda įvairūs liaudies išminties eksperimentai, kurie situaciją dažnai tik dar labiau pablogina. Tačiau jei žmogus išlaiko šaltą protą ir žino kelias pagrindines taisykles, gali išgelbėti ne tik patį įrenginį, bet ir jame saugomus brangiausius vasaros prisiminimus“, – sako J. Puodžius.
Naujausi technologijų draudimo ir įrenginių apsaugos įmonės „Asurion“ duomenys rodo, kad vasarą telefonai nukenčia gerokai dažniau. Skysčių sukeltų gedimų skaičius šiuo laikotarpiu išauga daugiau nei dukart, palyginus su likusiais metų mėnesiais. Tai atliepia ir „Telia“ draudimo duomenys: vasarą gedimų skaičius smarkiai išauga.
Sušlapus telefonui, neskubėkite jo jungti
Pasak J. Puodžiaus, svarbu prisiminti: nors telefonų gamintojai teigia, kad įrenginys yra atsparus vandeniui, dažniausiai tai galioja tik gėlam vandeniui ir kontroliuojamoms laboratorinėms sąlygoms. Jūros vanduo, chloruotas baseino vanduo ar muiluotas vanduo gali pakenkti net ir vandeniui atspariems telefonams. Todėl jei telefonas įkrenta į vandenį, pirmiausia ištraukite jį ir kuo greičiau išjunkite.
„Labai sunku atsispirti pagundai ir nepatikrinti, ar telefonas po maudynių dar gyvas. Tačiau susilaikykite. Jei spaudysite mygtukus arba jungsite ekraną, greičiausiai sukelsite trumpąjį jungimą ir įrenginį tiesiog pribaigsite. Taip pat griežtai rekomenduoju iškart telefono nejungti krauti, taip viduje detalės gali tiesiog sudegti. Geriau nuimkite dėklą, ištraukite SIM kortelę ir paguldykite telefoną ten, kur laisvai pučia vėjas. Tiesiog palikite jį ramybėje“, – pataria J. Puodžius.
J. Puodžius ragina pamiršti populiarų mitą ir jokiu būdu nelaikyti šlapio telefono ryžiuose. Anot jo, tai tikrai nėra veiksmingas būdas ištraukti drėgmę iš telefono vidaus.
„Smulkios ryžių dalelės gali patekti į korpuso angas ir sukelti papildomų problemų. Kur kas geriau naudoti silikagelio paketėlius arba tiesiog leisti įrenginiui išdžiūti savaime“, – aiškina „Telia“ įrangos vadovas.
Jis taip pat pataria nedžiovinti įrenginio plaukų džiovintuvu. Karštas oras gali pažeisti jautrias telefono dalis ir taip dar labiau apsunkinti remontą. Prieš bandant vėl įjungti įrenginį, vertėtų palaukti bent parą.
Anot eksperto, smėlis telefonams kenkia ne ką mažiau nei vanduo. Smiltelės gali užkimšti įkrovimo lizdą, garsiakalbius ir patekti į kitus telefono plyšelius. Kai smėlis susimaišo su paplūdimio drėgme, jis gali sukelti dar daugiau žalos.
„Daugelis nekreipia dėmesio į mažą ekrano įtrūkimą, galvodami, kad viskas gerai, juk įrenginys veikia. Tačiau per mažiausius plyšelius smėlis ir drėgmė gali pasiekti pačią telefono širdį – mikroschemas“, – teigia J. Puodžius.
Perkaitusiam telefonui šaldytuvas nepadės
Karštomis dienomis telefonai dažnai paliekami ant automobilio panelės, gulto prie baseino ar tiesiog saulėkaitoje. Tačiau ekspertai nerekomenduoja perkaitusio įrenginio staigiai vėsinti šaldytuve ar šaldiklyje. Staigūs temperatūros pokyčiai gali pakenkti baterijai, viduje taip pat gali susidaryti drėgmė – kondensato lašiukai.
„Per atostogas visi nori naršyti telefone ar daryti nuotraukas net ir tada, kai plieskia pati karščiausia saulė. Tačiau elektronikai tokia kaitra labai nepatinka. Jei pajuntate, kad įrenginys tiesiog svyla rankose, kuo greičiau nuneškite jį į pavėsį, nuimkite dėklą ir leiskite jam ramiai atvėsti. Žmonės dažnai nepagalvoja, kad kaitra po truputį, bet visam laikui sugadina bateriją. Jei saugosite telefoną nuo tiesioginių spindulių, jis tarnaus kur kas ilgiau“, – sako J. Puodžius.
Tyko ir ilgapirščiai
Vasarą žmonės ne tik sugadina savo įrenginius. Jie dažnai telefonus pameta arba tiesiog nukenčia nuo vagių. Kelionėse, festivaliuose ar paplūdimiuose poilsiautojai atsipalaiduoja ir palieka daiktus be priežiūros. J. Puodžius atkreipia dėmesį į tai, kokių papildomų saugumo priemonių galima imtis.
„Aktyviai pramogaujant, geriausia telefoną palikti saugioje vietoje ar iš viso jo prie vandens nesinešti. Visgi atostogų metu budrumas dažnai sumažėja, todėl nuo visų nelaimių neįmanoma visiškai apsisaugoti. Būtent tokiose situacijose praverčia įrangos draudimas – jei telefonas būtų pavogtas, dingtų be pėdsakų ar būtų sulietas vandens, draudimas padengtų remonto išlaidas, suteiktų pakaitinį ar net visai naują įrenginį ir leistų toliau ramiai mėgautis poilsiu“, – pataria J. Puodžius.
Vilniaus universiteto (VU) ir mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ parengtas užsakomasis tyrimas rodo, kad dauguma lietuvių naudojasi socialiniai tinklais, tačiau jie sukelia problemu, ypač prieš miegą. Dažnai kelios minutės virsta keliomis valandomis, o prieš šią problemą priemonių, kontroliuoti perteklinį naudojimąsi, imasi labai retai.
Įtraukia nepastebimai
Pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, savo paties elgesio suvokimas ir tikrieji įpročiai naršant socialiniuose tinkluose dažnai nesutampa – esame linkę nuvertinti, kiek daug iš tiesų naudojamės „Instagram“, „TikTok“, „YouTube“ ar kitomis platformomis.
„Atlikome paprastą testą – prašėme praeivių gatvėje įvardyti manomą savo naudojimosi socialiniais tinklais laiką ir vėliau parodyti realią naudojimo statistiką telefone. Skirtumai buvo akivaizdūs. Dalis žmonių nuoširdžiai nustemba pamatę tikruosius skaičius, nes trumpi prisijungimai dienos eigoje galiausiai susideda į gerokai ilgesnį laiką nei tikėtasi“, – teigia J. Antropik.
Didelę įtaką tam daro ir socialinių tinklų algoritmai, sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų mūsų dėmesį. Pirmosiomis sekundėmis pateikiamas vaizdo įrašo turinys dažnai būna itin įtraukiantis, mūsų smegenys vis negauna signalo, kad jau „laikas sustoti“, todėl nejausdami pabaigos jausmo lengvai pereiname prie sekančio vaizdo įrašo ir taip užsisukame nesibaigiančiame turinio sraute. Todėl planuotos penkios minutės nepastebimai gali virsti pusvalandžiu ar net valanda naršymo.
„Žmonės į socialinius tinklus neretai užsuka visai ne dėl pramogos siekio. Kartais tikslas būna labai konkretus – atsakyti į žinutę ar patikrinti darbinį elektroninį paštą. Tačiau vos tik atsidarius programėlę, dėmesį patraukia kiti pranešimai ar rekomenduojamas turinys, ir jau žiūrėk – darai visai ką kita, nei planavai“, – teigia J. Antropik.
Remiantis naujai atliktu tyrimu, dauguma Lietuvos gyventojų teigia, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, tačiau net 70 proc. nesiima net paprasčiausių savęs apribojimo veiksmų. Tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi VU Psichologijos instituto docentė, mokslų daktarė Inga Truskauskaitė pastebi, kad savikontrolė dažnai yra kur kas sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Tyrimas atskleidžia ir dažniausiai gyventojų taikomas socialinių tinklų ribojimo strategijas. Kas trečias apskritai jas taikantis gyventojas renkasi sąmoningai trumpinti laiką ar rečiau jungtis prie socialinių tinklų, o kas ketvirtas vietoje naršymo pasirenka kitą veiklą, taip nukreipdamas dėmesį kitur. Dar tiek pat žmonių laikosi iš anksto nusistatytų taisyklių, kada socialiniais tinklais nesinaudoja.
Bausti savęs nereikėtų
Nors socialiniai tinklai savaime nėra blogis, o naudojami atsakingai jie gali tapti puikia priemone ryšiams palaikyti, I. Truskauskaitė pabrėžia, kad svarbiausia stebėti, ar po naudojimosi socialiniais tinklais nepablogėja mūsų savijauta.
„Ilgas naršymas prieš miegą gali lemti miego trūkumą ir mažesnį produktyvumą kitą dieną. Kai skaitmeninis įprotis ima kenkti sveikatai, darbui ar šeimai, tai jau gali būti signalas ieškoti sprendimų“, – sako ji.
Tiesa, dėl perteklinio socialinių tinklų naudojimo nereikėtų savęs bausti. Griežti draudimai ar kaltinimas dažnai sukelia priešingą efektą ir tik sustiprina potraukį. Todėl ekspertė pataria socialinius tinklus kartais pakeisti kita emocinei savijautai naudinga veikla.
„Vietoje betikslio scrollinimo galima rinktis sportą, trumpą pasivaikščiojimą ar pokalbį su draugu. Tokia veiklos pakeitimo strategija padeda palaipsniui formuoti naujus įpročius be kardinalių apribojimų“, – priduria ekspertė.
Savo ruožtu „Tele2“ atstovė J. Antropik siūlo išnaudoti ir telefono nustatymuose esančias galimybes. Dauguma išmaniųjų įrenginių leidžia nustatyti laiko limitus konkrečioms programėlėms. Kitas veiksmingas metodas – pakeisti programėlių išdėstymą telefone arba jas paslėpti atskiruose aplankuose.
Svarstantiems apie radikalesnį sprendimą, visišką programėlių ištrynimą, J. Antropik siūlo pirmiausia atsakyti sau, kokią funkciją kiekvienas socialinis tinklas mūsų gyvenime atlieka. Jei platforma naudojama daugiausia susirašinėjimui, galbūt verta šią funkciją perkelti į kitas programėles, kuriose yra mažiau blaškančio perteklinio turinio.
„Tele2“ kartu su VU sukūrė nemokamą testą, leidžiantį greitai įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais ir gauti įžvalgų bei patarimų, kaip jais naudotis saugiai ir atsakingai. Tai padaryti galima čia: https://tele2.lt/socialiniai-tinklai-ir-tu?ref=Testas.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pradėjo Švietimo įstatymo pataisų dėl mobiliųjų telefonų mokyklose svarstymą ir paskelbė konsultavimosi su visuomene laikotarpį. Gyventojai savo pasiūlymus dėl šio projekto turi galimybę pateikti iki balandžio 30 d.
Svarstomais įstatymo pakeitimais siekiama drausti informacinių technologijų įrenginių naudojimą švietimo įstaigose ne ugdymo tikslu. Pagal projektą, išimtis mokyklos galėtų nustatyti informacinių technologijų įrenginių naudojimo tvarkoje. Dėl šios tvarkos mokyklos tarybai būtų suteikta teisė teikti pasiūlymus mokyklos vadovui.
„Vis dažniau įvairiose pasaulio šalyse imamasi spręsti mobiliųjų ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimo ugdymo procese taisyklių klausimus, ribojimų klausimus ir panašiai. Įvestais ribojimais siekiama užtikrinti geresnę mokymosi kokybę ir sveikesnę mokinių psichinę būklę“, – sako projekto iniciatorė, Seimo narė Ligita Girskienė. Pasak jos, draudimus ugdymo įstaigose, remiantis viešai paskelbtais duomenimis, įstatymais arba taisyklėmis jau įvedė daugiau nei 60 pasaulio šalių.
„Lietuvoje šis klausimas vis dar paliekamas pagal poreikį spręsti pačioms mokykloms ir jų bendruomenėms. Problemą mato visi, tačiau ieškoti susitarimų ir sprendimo imasi tik pavienės ugdymo įstaigos. Beje, mano žiniomis, ne vieną draudimą įvedusi ugdymo įstaiga nepasigailėjo savo tokio sprendimo“, – pažymi politikė.
- Girskienė pabrėžia, kad ypač nerimą kelia tai, kad nuolatinis dėmesio blaškymas mobiliaisiais įrenginiais mokykloje mažina informacijos įsisavinimą ir mokinių koncentraciją bei motyvaciją mokytis, mažina fizinį aktyvumą ir didina depresijos simptomų ir net savižudybės riziką.
Savo pasiūlymus dėl šio projekto piliečiai ir kiti suinteresuoti asmenys gali siųsti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba atidarant šią nuorodą – Siųsti pasiūlymą. Susipažinti su įstatymo projektu ir su juo susijusia informacija galima čia.
Piliečiai savo pasiūlymus iki balandžio mėn. pabaigos taip pat gali teikti ir dėl pradėtų svarstyti alternatyvių Švietimo įstatymo pataisų. Šiuo projektu siūloma nustatyti, kad mokiniai, besimokantys mokyklose, kurios vykdo pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, pamokų ir pertraukų metu negali naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais laikrodžiais ir kitais išmaniaisiais įrenginiais, išskyrus specialius atvejus, kuriuos nustatytų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokyklose, kuriose vykdomos vidurinio ugdymo programos, šių asmeninių įrenginių naudojimas galėtų būti ribojamas, jei tokią tvarką nustatytų mokyklos vadovas. Dėl šių siūlomų pakeitimų gyventojai savo pasiūlymus gali siųsti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba atidarant šią nuorodą – Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Asmuo, pateikęs pasiūlymą dėl įstatymo projekto, bus informuojamas apie gautą pasiūlymą, pranešama, kokiam pagrindiniam ir papildomam Seimo komitetui jis perduotas nagrinėti.
Pasibaigus Seimo komiteto nustatytam pasiūlymų pateikimo laikui, visi raštu gauti pasiūlymai svarstomi Seimo komiteto rengiamuose klausymuose, į kuriuos gali būti kviečiami dalyvauti ir pasiūlymus pateikę asmenys.
Planuojama, kad šio klausimo svarstymas į Seimo posėdžių salę sugrįš gegužės 13 d.
Visus teisės aktų projektus, dėl kurių šiuo metu laukiama piliečių pasiūlymų, galima rasti Seimo svetainėje.
Kol išmanieji mūsų kišenėse keičiasi kas kelis sezonus, kai kurie lietuviai sėkmingai apsieina ir su ketvirtį amžiaus skaičiuojančiais jų protėviais. „Telia“ duomenys rodo, kad jos tinkle veikia netgi ne vienas toks „dinozauras“ – pradedant trisdešimtmetį atšventusiu „Nokia 2110“ ir baigiant neužmušamaisiais „Motorola International 2700“. Bendrovės atstovai pasakoja, kuo ypatingi šie modeliai bei kodėl šviesi ateitis jų laukia ir ateinančiais metais.
„Seniausias šiuo metu tinkle naudojamas mobilusis dienos šviesą išvydo dar tada, kai mobiliuoju ryšiu Lietuvoje net „nekvepėjo“, o patys telefonai teturėjo geriausiu atveju tris funkcijas. Toks paprastumas greičiausiai ir yra pagrindinė priežastis, leidusi šiai technologinei klasikai sulaukti mūsų laikų ir netgi vėl sugrįžti į areną, kaip jaunimo stiliaus ikonoms. Dedame visas pastangas, kad net ir 5G amžiuje ši gyvoji istorija galėtų toliau veikti mobiliojo ryšio tinkle ir sėkmingai tenkinti jos savininkų poreikius“, – teigia „Telia“ paslaugų architektas Tomas Grinevičius.
Seniausias mobilusis – dar iš 1991 m.
Pasak T. Grinevičiaus, seniausio Lietuvoje veikiančio mobiliojo telefono titulą jau eilę metų iš eilės pelno „Motorola International 2700“. Šis įrenginys debiutavo dar gūdžiais 1991 m. ir šiandien daugeliui šiuolaikinių žmonių liežuvis sunkiai apsiverstų jį pavadinti mobiliuoju. Įspūdingai atrodantį aparatą sudaro skaičių klaviatūrą turintis „ragelis“, iš kurio apatinės dalies išeina laidas, jungiantis jį su specialia stotele.
„Motorola International 2700“ veikimui būtinas išorinis maitinimas, todėl tokį telefoną tiksliau būtų vadinti „transportuojamu“. Dėl šios priežasties praeityje jį dažniau buvo galima rasti ne žmonių krepšiuose, o prabangiausiuose „BMW“ ir „Mercedes-Benz“ modeliuose. Vis dėlto per laiką nusidėvinčios baterijos nebuvimas ilgaamžiškumo požiūriu yra tik pliusas ir sėkmės receptas, kodėl 2024-uosius „Motorola International 2700“ pasitinka „tarnyboje“, o ne ant muziejaus lentynos“, – aiškina pašnekovas.
Tokių mobiliųjų „Telia“ tinkle veikia net vienuolika, todėl yra nemaža tikimybė, jog jie „antrą jaunystę“ atrado ne tik kaip atrestauruotų retro limuzinų atributas, bet ir kaip sprendimai namų signalizacijai ar kitoms alternatyvioms funkcijoms.
Senutėlių „Nokia“ desantas
Lietuvoje pirmasis skambutis, naudojant GSM tinklą, įvyko tik 1995 m., todėl šios epochos pradžią labiau atspindi kiek vėlesni modeliai. Antras pagal senumą Lietuvoje veikiantis mobilusis yra 1994 m. pasirodęs „Nokia 2110“, bendrovės verslo flagmanu buvęs iki pat 1997 m. Taip ilgai besitęsiančią sėkmę telefonui garantavo paprastas, liaudyje „plyta“ pakrikštytas dizainas, tuo metu technologiniu proveržiu buvusi galimybė priimti SMS žinutes ir tokios tais laikais inovatyvios funkcijos, kaip mobiliojo prijungimas prie nešiojamojo kompiuterio.
„Nors įvairių šio modelio variantų visame pasaulyje buvo parduota net 20 milijonų, Lietuvoje išlikęs tik vienas veikiantis egzempliorius. Nepalyginamai populiaresnis yra trimis metais vėliau dienos šviesą išvydęs „Nokia 3110“, kurių skaičius peržengia trijų šimtų ribą. Šis išmanusis išpopuliarėjo dėl valdymo, naudojant vos vieną navigacinį mygtuką, tais laikais ganėtinai didelio 4x13 simbolių ekrano ir greitojo skambinimo priskirtiems kontaktams vienu klaviatūros klavišo paspaudimu. Telefono savininkams taip pat buvo prieinamas gausus 25 skambučio melodijų pasirinkimas“, – prisimena „Telia“ atstovas.
Nepaisant didelio amžiaus ir nuolat evoliucionuojančių mobiliųjų tinklų, šios „GSM 900“ standartą palaikančios senutėlės „Nokia“ toliau puikiai funkcionuoja – jomis be jokių problemų galima skambinti ir siųsti SMS žinutes. Dėl to panašaus amžiaus senų mobiliųjų tinkle netgi nežymiai daugėja.
„Jaunajai Z kartai seni mygtukiniai mobilieji telefonai yra toks pats mados klyksmas, kaip juostiniai fotoaparatai, kasetiniai grotuvai ar retro rūbai. Juose taip pat nėra susikaupti neleidžiančių socialinių tinklų programėlių ir nesustabdomo pranešimų srauto, tad kai kam jie gali pasitarnauti ir kaip savotiška detoksikacija nuo virtualaus pasaulio. Dėl minėtų priežasčių šios „muziejinės relikvijos“ vis dar nepraranda aktualumo ir greičiausiai į stalčių nenuguls net ir ateinančiais metais“, – senųjų mobiliųjų atgimimo prielaidas paaiškina T. Grinevičius.
Tačiau ekspertas ragina nepamiršti, kad nors 4G ar 5G palaikantys įrenginiai be įprastų skambučių, SMS žinučių ar naršymo internete galimybių turi ir nematomų funkcijų, tokių kaip telefono vietos siuntimas, kai atsitikus nelaimei skambinate 112. Kartu su tinklo pateikiama informacija skambučio metu užtikrinama, kad pagalba galės operatyviai ir tiksliai atvykti į tą vietą, kur jos reikia. „Kartais tai gali būti mirties ar gyvybės klausimas, o senieji 2G ryšį palaikantys telefonai tokių funkcijų neturi“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.
Be to 2G ryšio talpumą jau dabar yra apie 50-100 kartų mažesnis nei 4G, o ilgainiui dalį 2G dažnių juostų perleidus naujesnei ryšio technologijai, talpumo ir pajėgumo skirtumas viršys 100 kartų.
Jau dabar „Telia“ tinkle VoLTE technologija atliekama daugiau nei 75 proc. visų skambučių, o 4G technologija persiunčiamų duomenų kiekis siekia 99,9 proc. 4G arba 5G ryšį palaikančių telefonų kiekis bendrovės tinkle jau siekia apie 90 proc. Būtent 4G ir VoLTE technologijų plėtra leido įmonei pirmajai Lietuvoje išjungti 3G technologiją, o jos naudotas dažnių juostas skirti 4G ryšio tinklo talpos bei padengiamumo didinimui.
Technologijų tvarumo pavyzdys
Šiuolaikinių technologijų progresui kasmet vis dar lekiant septynmyliais žingsniais, senosios kartos mobilieji gali būti ir įkvepiantis tvarumo pavyzdys. Savo savininkams patikimai tarnaudami daugiau nei tris dešimtmečius, jie svariai prisidėjo prie atsakingų senkančių resursų naudojimo bei aplinką apsaugojo nuo daugybės elektronikos atliekų.
„Pastaraisiais metais išmaniųjų telefonų pramonė šia problema rimtai susirūpino. Naujai gaminamuose įrenginiuose naudojama vis daugiau perdirbtų medžiagų, o praėjusią savaitę naujausią flagmanų „Galaxy S24“ liniją pristačiusi „Samsung“ įsipareigojo jiems atnaujinimus teikti net septynerius metus. Šie pažangūs įrenginiai dėl savo technologinio kompleksiškumo galimai nesulauks tokio likimo, kaip jų protėviai, tačiau moderni programinė įranga reikšmingai padidins jų ilgaamžiškumą ir paskatins atsakingą vartojimą technologijų rinkoje“, – tendencijomis dalinasi ekspertas.
Kita vertus, seni mobilieji ir išmanieji tvarumo tikslų padeda siekti tik tada, kai yra aktyviai naudojami. Deja, didelė dalis lietuvių atgyvenusius ar sugedusius įrenginius vis dar dažnai palieka dulkėti stalčiuje, kol galiausiai jie pavirsta tomis pačiomis elektronikos atliekomis. Kur kas geresnis sprendimas būtų jiems suteikti antrą gyvenimą, juos perleidžiant naujam savininkui. Senus telefonus atiduoti galima visuose „Telia“ salonuose, kur jie bus teisingai utilizuoti arba atnaujinti.
Per pastaruosius metus 5G įrenginių skaičius „Telia“ tinkle Lietuvoje augo dvigubai, o 5G mobiliojo interneto srautas artėja prie Šiaurės šalių lyderės Norvegijos. 5G ryšį palaiko jau kas ketvirtas lietuviškame „Telia“ tinkle veikiantis prietaisas, kurių kiekvienas per mėnesį vidutiniškai sunaudoja apie 50 GB.
Įmonės atstovų teigimu, šie rodikliai patvirtina, kad sparti „Telia“ 5G plėtra padėjo formuoti naujus vartotojų įpročius.
Pernai rugsėjį Lietuvos institucijoms uždegus žalią šviesą 5G įjungimui, „Telia“ tinkle, jau pačią pirmą dieną juo galėjo naudotis 75 proc. šalies gyventojų. Per mažiau nei metus bendrovei 5G aprėptį pavyko padidinti iki 99 procentų.
Ryšio operatoriaus duomenimis, dar 2022 m. rugpjūčio pabaigoje „Telia“ tinkle veikiančių 5G įrenginių dalis vos peržengė 10 proc. ribą, o tuo pačiu laikotarpiu šiemet jau fiksuojama daugiau nei 24 proc. Trečdalis „Telia“ klientų Lietuvoje jau šiandien galėtų naudotis 5G paslaugomis, nes turi arba 5G palaikantį įrenginį, arba reikalingą planą.
Vis dėlto, sparčiu 5G prietaisų populiarėjimu Lietuvoje besidžiaugiantys „Telia“ atstovai pripažįsta, jog erdvės augimui dar lieka daug nors Šiaurės šalyse pagal 5G duomenų srautą pirmaujančią Norvegiją Lietuva vejasi sparčiausiai.
„Visavertė infrastruktūra suveikė kaip degtukas, įžiebęs vartotojų susidomėjimą 5G ir paskatinusi pradėti juo naudotis. Galimybę, bet kuriame Lietuvos kampelyje turėti namų ar biuro Wi-Fi kokybei prilygstantį mobilųjį internetą, išbando vis daugiau klientų ir atgal nebegrįžta.
Tą matome iš didėjančios 5G duomenų dalies bendrame sraute ir augančio mobiliųjų duomenų poreikio tarp jį naudojančiųjų“, – 5G populiarumo potencialą komentuoja „Telia“ radijo prieigos vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Pasak jo, jei metų pradžioje 5G mobiliojo interneto duomenų srautas sudarė daugiau kaip dešimtadalis viso „Telia“ srauto, o jau dabar artėja prie penktadalio. Reikšmingiausiai prie to prisideda naudojantieji 5G išmaniuosius telefonus ir 5G modemus. Tikėtina, kad šių įrenginių savininkai gyvena atokiose vietovėse, kuriose 5G prilygsta šviesolaidinio interneto infrastruktūrai ir leidžia mėgautis sparčiu bei stabiliu namų internetu.
„Telia“ ekspertas pastebi ir tai, kad 5G smarkiai prisideda prie mobiliojo interneto patirties gerinimo. Remiantis bendrovės statistika, į naujos ryšio kartos traukinį „įlipę“ klientai per mėnesį suvartoja vidutiniškai 48 GB mobiliųjų duomenų – maždaug 50 proc. daugiau, nei operatoriaus vidurkis. Didesnė tinklo sparta ir patikimumas leidžia nebelaukti, kol atsiras galimybė prisijungti prie Wi-Fi tinklo ir kada panorėjus žiūrėti vaizdo įrašus ir atrasti naujas erdves mokymuisi ar darbui nuotoliu.
„Net ir visą Lietuvos teritoriją padengę 5G ryšiu, neketiname stabdyti investicijų į tinklo vystymą. Artimiausiu metu esame užsibrėžę pereiti į kitą 5G plėtros etapą – esamų pajėgumų ir spartos didinimą, o lygiagrečiai planuojame gerinti ir jau egzistuojančio 4G tinklo talpą.
Tikimės, kad taip vartotojams galėsime teikti aukščiausios kokybės mobiliojo interneto paslaugas, nepriklausomai nuo jų naudojamo įrenginio galimybių ir buvimo vietos“, – ateities planus detalizuoja „Telia“ radijo ryšio vadovas R. Mikalauskas.
Popular News
Tags
Populiaru dabar
