Login to your account

Username *
Password *

Kadaise, norint padaryti gerą nuotrauką, reikėdavo atskiro fotoaparato, o telefonu darytoms nuotraukoms ryškumo pritrūkdavo net mobiliojo ekrane. Išmaniojo kamera ir jos suteikiama galimybė fiksuoti akimirkas bet kuriuo gyvenimo momentu, tapo viena pagrindinių funkcijų telefone. Tad kaip su laiku keitėsi ir tobulėjo mūsų mobiliųjų kameros pasakoja „Samsung“ produktų ekspertė Brigita Barkauskienė.

 Pirmosios telefonų kameros sukeltų juoką

Nuo 0,35 iki 108 megapikselių raiškos ir keliasdešimt kartų priartinančios funkcijos – tokį kelią nuėjo išmaniųjų technologijų gamintoja „Samsung“. 2000-aisiais išleisti „Samsung SCH V-200“ telefonai su integruota kamera savo inovatyvumu tuo metu prilygo dabartiniams flagmanams. Tačiau šiandien iš jų tik pasijuoktume.

„2010 metais pasaulį išvydo pirmas išmanusis mūsų kompanijos telefonas – „Galaxy S“. Šis įrenginys turėjo 5 megapikselių kamerą su panoraminiu, „stop motion“, automatiniu veido aptikimo ir drebėjimą mažinančiu režimais. Pastaroji funkcija bėgant metams evoliucionavo ir šiandien tapo vartotojų mėgstamu „super steady“ režimu“, – pasakoja B. Barkauskienė.  

Mobiliųjų įrenginių ekspertė sako, kad 2012 m. vartotojams pristatyto „Galaxy S3“ telefono kamera jau suteikė galimybę ryškiau fotografuoti judančius objektus, o  2013 m. išleistas „Galaxy S4 Zoom“ modelis pasižymėjo 10 kartų optinio artinimo ir 24-240 milimetrų fotoaparato objektyvu.

„Nuo pastarojo modelio atsiradimo technologijų kūrėjai ištobulino artinimo funkciją ir, pavyzdžiui, naujausių „Galaxy S20“ išmaniųjų kamera vartotojams leidžia priartinti objektus iki 30 kartų. O „S20 Ultra“ modeliai nuotraukos mastelį padidina net iki 100 kartų“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertė.

Ištobulintas automatinis fokusavimas

Prieš šešerius metus išleistame „Galaxy S5“ modelyje technologijų gamintojai sujungė visų šios serijos pirmtakų kameros funkcijas ir įdiegė iki tol greičiausio automatinio fokusavimo, t. y. 0,3 sekundės, ir HDR funkcijas. Šis modelis turėjo 16 megapikselių kamerą, leidusią daryti ryškesnes ir iškart dalinimuisi paruoštas nuotraukas.

„Kartu su 2016 m. pristatytu „Galaxy S7“ modeliu „Samsung“ padvigubino kameros fotodiodų skaičių, kuris patobulino telefonų automatinio fokusavimo funkciją. Tuo tarpu, su po dviejų metų išleistais „Galaxy S9“ serijos telefonais darytos nuotraukos žengė dar arčiau realaus vaizdo perteikimo, nes šių modelių kameros turėjo keičiamo dydžio diafragmą“, – apie pokyčius išmaniųjų telefonų kameros technologijose pasakoja B. Barkauskienė.

Tokia diafragma, kaip ir žmogaus vyzdys susitraukia nuo didelio kiekio šviesos apsaugodama kadrus nuo per ryškaus apšvietimo ir išsiplečia esant silpnam apšvietimui, naktinę fotografiją perkeldama į naują lygį.

Objektyvas tarsi žmogaus akis

Praėjusiais metais pristatyti „Galaxy S10“ serijos išmanieji tapo pirmaisiais mobiliais įrenginiais, kurių galinė kamera gebėjo įrašinėti „HDR10+“ kokybės vaizdo įrašus. Šiuose įrenginiuose buvo integruotas ir itin plataus kampo objektyvas, turintis 123 laipsnių kampo matymo lauką, apimantį tokį patį vaizdą, kaip ir žmogaus akis.

„Na ir galiausiai šiais metais pristatėme „Galaxy S20“ serijos telefonus, į kuriuos sudėjome visą sukauptą patirtį tobulinant išmaniųjų kameras. Naujausiuose modeliuose liko jau pačiame pirmame „Galaxy S“ serijos modelyje įdiegta „super steady“ funkcija, kuri šiandien ištobulinta taip, kad ją jau valdo dirbtinis intelektas“, – sako ekspertė.

1948 m., lapkričio 21 d., lygiai prieš 71 metus, Bostone pradėtos pardavinėti pirmosios komercinės momentinės kameros „Polaroid Land Camera Model 95“. Nors dabar jos neatrodo kaip įspūdingas išradimas, tuomet tai buvo fotografijos galimybių aukštumos. Momentinės kameros leido fotografuoti visiems, o ryškias nuotraukas gauti iš karto. Tam, kad šis išradimas atsirastų, fotografijos pradininkai turėjo nemažai paprakaituoti. Todėl šia proga „Bitės Profai“ plačiau pasakoja apie fotografijos raidą iki šių dienų.

„Sunku įsivaizduoti kasdienybę be nuolatinės vaizdų gausos mūsų telefonuose. Bet turbūt retai susimąstome, kad tam, jog nuo pirmųjų bandymų fotografuoti priartėtume iki šių dienų prireikė net 193 metų. O vien etapas nuo pirmosios pasaulyje nuotraukos iki primos momentinės fotografijos apima 122 metus. Galiausiai, prireikė dar 71 metų tam, kad fotoaparatai taptų tiek patogūs, kas atsidurtų mūsų visų kišenėse. Tiksliau, telefonai. Tačiau tam, kad visa tai taptų realybe, prireikė ne vieno bandymo“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir dalinasi 5 ryškiausiais fotografijos istorijos epizodais, atvedusiais mus iki to, kur esame šiandien.

Pirmoji nuotrauka: vos įžiūrimas, bet nepranykstantis vaizdas

Po ilgų ir nesėkmingų bandymų prancūzų išradėjas Nicephore‘as Niepce‘as pagaliau pirmą kartą sėkmingai užfiksavo prieš akis matomą vaizdą – taip 1826 m. pasaulį išvydo pirmoji nuotrauka. Ši nuotrauka laikoma pirmąja, nes atvaizdas buvo matomas ne laikinai. Ankstesnių bandymų metu N. Niepce‘ui pavykdavo išgauti tik tokius kadrus, kurie nuo šviesos iš karto išblukdavo ir tapdavo nebeaiškūs. Tačiau ši, 1826 m. padaryta fotografija gali būti įžiūrima dar ir mūsų laikais, todėl laikoma pirmuoju sėkmingai padarytu kadru.

Prieš mirtį N. Niepce‘as savo išradimų užrašus perdavė kitam išradėjui – Louisui Daguerre‘ui. Šis perėmė Niepce‘o darbus ir fotografijos technologiją ištobulino dar labiau.

L. Daguerre‘as ištobulino savo pirmtako pradėtą idėją nuotraukas iš karto daryti ant metalinių plokštelių, kurios tinkamai paruoštos ir apšviestos išsaugodavo atvaizdą ryškų ilgą laiką. Plokštelės net buvo pavadintos dagerotipais, remiantis šio išradėjo pavarde – taip žmonės vadindavo nuotraukas. Be to, tam tikrų medžiagų pagalba jam pavyko sutrumpinti išlaikymo trukmę (tai laiko tarpas, per kurį fotografuojama nuotrauka; laikas nuo mygtuko paspaudimo iki nuotraukos padarymo) iki vos kelių minučių.

Tokiu būdu pasaulis gavo ir pirmąsias nuotraukas, kuriose matėsi žmonės, ir pirmuosius fotoportretus – tai davė pradžią ir fotografijos menui.

Pirmoji spalvota nuotrauka: lemtingas lūžis

Populiarėjant fotografijai iškilo vienas, bet labai svarbus dagerotipų minusas – juos buvo labai sunku kopijuoti ir platinti. Be to, kad padarytų nuotrauką, fotografai turėjo nešiotis didžiules dėžes su metalinėmis lentelėmis ir joms paruošti skirtus sveikatai kenksmingus chemikalus. Todėl atsirado poreikis kitokiam sprendimui, kurį ir pasiūlė George‘as Eastmanas su kompanija „Kodak“.

G. Eastmanas sukūrė sausą gelį, kuris padėdavo paruošti popierių taip, kad jis tiktų nuotraukoms. Tokiu būdu metalinės plokštelės būdavo nereikalingos. Ištobulinęs išradimą, G. Eastmanas 1888 m. su „Kodak“ rinkai pristatė fotoaparatą su šūkiu „Jūs spaudžiate mygtuką, o mes pasirūpinsime viskuo kitu“. Tai reiškė, kad fotografuoti dabar galėjo kiekvienas žmogus ir tam pašonėje nereikėjo turėti profesionalo ar mokslininko. 1901 m. rinkai pristatytas fotoaparatas „Kodak Brownie“, kuris buvo skirtas plačiajai visuomenei.

1948 m., kai pasauliui pristatytas „Polaroid“ fotoaparatas ir toks fotografavimo principas, atrodė, kad tobulėti nebėra kur. Nuotraukas gali daryti bet kas, be to, ryškiai, kokybiškai ir greitai. Tačiau išradėjams ramybės nedavė faktas, jog pasaulį matome spalvotai, o nuotraukose jis – juodai baltas. Todėl imtasi kurti spalvotą fotografiją.

Tais metais prasidėjo pirmieji spalvotos fotografijos bandymai, bet nuotraukas užtrukdavo padaryti taip ilgai, kad jie niekaip nepasiteisino. Tačiau 1861 m. Thomas Suttonas padarė pirmąja spalvota nuotrauka laikoma kadrą. Jame matomas kaspinas buvo fotografuojamas tris kartus, per skirtingų spalvų (raudonos, žalios ir mėlynos) filtrus. Vėliau šie kadrai trijų projektorių pagalba buvo sujungti į vieną ir žmonės pirmą kartą pamatė spalvotą nuotrauką.

Skaitmeninė fotografija: nuotraukos ne tik rankose, bet ir kompiuteryje

XX a. pradžioje egzistavo prietaisas, kuris telefono, telegrafo ar radijo linijomis leido persiųsti nuotraukas iš vienos vietos į kitą. 1957 m. Russello A. Krischo vadovaujama komanda sukūrė skaitmeninę šio įrenginio versiją ir nuotraukos dabar galėdavo būti perkeliamos į kompiuterį.

Išradėjų komanda tarsi „nuskenuodavo“ nuotrauką, kuri buvo paverčiama kodu ir vėliau atkuriama kompiuterio atmintyje. Pirmoji nuotrauka, paversta skaitmenine, buvo R. A. Kirscho sūnaus portretas. Nuo čia prasidėjo skaitmeninės fotografijos era. O po daugelio įvairių fotoaparatų modelių, 1991 m. buvo pradėtas pardavinėti pirmasis komerciškai sėkmingas ir profesionalų įvertintas skaitmeninis fotoaparatas „Logitech Fotoman“.

Tokio tipo fotoaparatai, skirtingai negu jų pirmtakai, nuotraukas įrašydavo ne į juostą, kurią reikėdavo ryškinti, bet tiesiai į atminties kortelę. Ką tai davė? Pirmiausiai, nuotraukos galėjo būti greitai perkeliamos į kompiuterį ir išsiunčiamos bet kam pasaulyje. Be to, į atminties korteles buvo galima išsaugoti gerokai daugiau nuotraukų nei juostoje, todėl tai tapo tikra fotografijos revoliucija. Šia technologija naudojamės ir iki šiol.

Pirmoji kamera telefone: „telefono-kameros“ atsiradimas

Kai kalbame apie fotografiją šiandien, pirmiausiai pagalvojame apie fotoaparatus telefonuose. Žinoma, jie nebuvo tokie patogūs ir profesionalūs kaip dabar, tačiau jau 1995 m. galėjo fotografuoti.

Bandymų sukurti tokį fotografuojantį telefoną buvo ir anksčiau, tačiau rimtas kandidatas tapti pirmuoju pripažintu tokiu prietaisu pasirodė 1995 metais. Du kompanijos „Kodak“ inžinieriai – Kennethas Parulskis ir Jamesas Schueckleris – Amerikos patentų biurui pateikė telefono-kameros (angl. camera phone) patentą. Išradimo projekte buvo nurodytos visos mums puikiai pažįstamos kameros telefone funkcijos – fotografavimas, nuotraukų saugojimas, peržiūra ir siuntimas. 1997 m. rugsėjį patentas buvo patvirtintas. Tačiau pirmasis tokio tipo telefonas pradėtas pardavinėti tik 1999 m. – tai buvo „Kyocera Visual Phone VP-210“.

Įdomu tai, kad pirmoji nuotrauka sėkmingai telefonu buvo padaryta ir išsiųsta 1997 m. birželį, dar prieš patvirtinant patentą. Philippe‘as Kahn‘as, prancūzų matematikas ir technologijų kūrėjas, sukūrė belaidžio duomenų dalinimosi programą savo telefonui bei integravo į jį kamerą. Šiuo aparatu jis nufotografavo savo ką tik gimusią dukrą ir išsiuntė nuotrauką daugiau nei 2 tūkst. žmonių visame pasaulyje.

Fotografija šiandien: fotoaparatas visam laikui persikelia į telefoną

Nuo pirmųjų fotografuoti galinčių telefonų žengėme didelį žingsnį. „Apple“ išpopuliarintas išmaniojo telefono principas paskatino neįtikėtinai greitą telefonų progresą, todėl dabar fotoaparatas telefone jau nieko nebestebina. Dabar ne šiaip sau tikimės šios funkcijos, bet laukiame kiek stipriai ji gali būti pažengusi.

Fotoaparatai telefone tobulėjo sparčiai, tačiau rinką itin stipriai sudrebino „Huawei“, 2014 m. pradėjusi bendradarbiauti su fotografijos pasaulio kompanija-žvaigžde „Leica“. Pirmu jų bendru kūriniu tapo išmanusis telefonas „Huawei P9“, kuris išleistas 2016 metais pristatė tokią dvigubo objektyvo kamerą, kuri netrukus tapo rinkos standartu. Taip supratimui, kad telefonui užtenka viengubos kameros, atėjo galas.

Kompanijos savo produktus tobulino ir toliau, pristatydamos vis kitas rinkos naujoves. Tačiau dar kartą visą industriją sudrebino vėl „Huawei“. Šįkart – jų išmanusis „Huawei P20 Pro“. Jis rinkoje išsiskyrė nuotraukų detalumu ir tuo, kiek šviesiai gali fotografuoti nakties metu. Būtent tai pastūmėjo dabar itin populiaraus naktinio fotografavimo režimo atsiradimą telefonuose. Be to, šis išmanusis buvo vienas pirmųjų, turėjusių trigubą kamerą – nespalvotą vaizdą fiksuojantį objektyvą, standartinį ir teleobjektyvą, kuris vaizdą kokybiškai priartinti gali net 3 kartus.

Savo sprendimais fotografuojančių telefonų srityje mėgsta stebinti ir „Samsung“. Šiemet jų pristatyti flagmanai savo nugarėlėse puikuojasi triguba („Galaxy S10“) ir net keturguba („Galaxy Note 10+“) kameromis. Tuo metu „Apple“ šių metų pasididžiavimas kalbant apie fotografiją – „iPhone 11 Pro“ ir „iPhone 11 Pro Max“ telefonai. Jie taip pat turi po trigubą kamerą, bet iš kitų išsiskiria itin geromis filmavimo galimybėmis.  

Jei apie fotografavimą ar išmaniuosius telefonus norite sužinoti daugiau, pagalbos visada galite kreiptis „Bitės“ tinklalapyje arba į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie bet kada patars bei atsakys į jums rūpimus klausimus. Be to, „Bitės Profai“ nemokamai aptarnauja visus klientus, nepriklausomai nuo jų naudojamo tinklo.

Naujojo „Samsung Galaxy S10+“ priekinė kamera buvo įvertinta kaip geriausia asmenukių kamera naujoje „DxOMark Selfie“ skalėje, pagal kurią vertinamos išmaniųjų telefonų priekinės kameros. Išmanusis geriausiai įvertintas ir „DxOMark Mobile“ galinės kameros kategorijoje.

„DxOMark“ – patikimas išmaniųjų telefonų kamerų, objektyvų ir vaizdo kokybės vertinimo standartas. Pagal jį, vadovaujantis griežtu moksliniu protokolu, atliekami „DxOMark Selfie“ ir „DxOMark Mobile“ kamerų vertinimo testai. Rezultatas nustatomas sudėjus inžinierių nuotraukų ir vaizdo įrašų kokybės vertinimo balus, tad vartotojai turi objektyvų ir patikimą išmaniųjų telefonų kameros veikimo įvertinimą. „DxOMark“ už nuotraukos ir vaizdo įrašų kokybę skiria atskirus balus, kuriuos sudėjus gaunamas bendras įvertinimo balas. Kuo jis didesnis, tuo geriau vertinama vaizdo kokybė.

Naujasis „Galaxy S10+“ asmenukių reitinge „DxOMark Selfie“ užėmė pirmąją vietą, vertinant priekinę kamerą vienintelis surinkęs 96 balus. Geriausią įvertinimą nulėmė išmaniojo „S10+“ dviguba priekinė kamera, sudaryta iš „Dual Pixel“ asmenukių kameros ir RGB gylio kameros. Ši kamera turi suliejimo efektą, ja taip pat galima fotografuoti ir filmuoti iki „UHD“ kokybės. Tai vartotojams suteikia geresnę naudojimosi patirtį.

„DxOMark Mobile“ reitinge „Galaxy S10+“ pasidalino pirmąją vietą surinkęs 109 balus (nuotraukų kokybė įvertinta 114, vaizdo įrašų – 97 balais). Tai iki šiol aukščiausias galinės kameros įvertinimas. Vertindama kameros veikimą, „DxOMark“ komisija tikrino išmaniojo trigubos galinės kameros išlaikymo ir kontrasto, spalvų, automatinio fokusavimo, tekstūros, triukšmo, blykstės, vaizdo stabilizavimo, artinimo ir išliejimo funkcijas

„Galaxy S10+“ skirtas ieškantiems aukščiausios kokybės įrenginio. Jame sudėtos svarbiausios „Galaxy“ serijos inovacijos – pažangus ekranas, patobulinta kamera ir dirbtiniu intelektu pagrįstas veikimas. Naujojo išmaniojo patobulinta kamera pasižymi šiomis pažangiomis funkcijomis:

  • „Galaxy S10+“ pasižymi geriausia pasaulyje priekinės ir galinės „UHD“ kameros vaizdo įrašų įrašymo ir atkūrimo funkcija, leidžiančia išgauti itin tikroviško atvaizdo nuotraukas ir vaizdo įrašus. Pirmą kartą mobiliojo įrenginio galinė kamera geba įrašyti „HDR10 +“ kokybės vaizdo įrašus.
  • Itin plataus kampo objektyvas, turintis 123 laipsnių matymo lauką, apima tokį patį vaizdą kaip ir žmogaus akis.
  • Teleobjektyvas pasižymi dvigubu optiniu ir dešimties kartų skaitmeniniu priartinimu, leidžiančiu lengvai užfiksuoti kadrą bet kokiu kampu.
  • Dar pažangesnis dvigubos diafragmos objektyvas veikia kaip žmogaus akis – savaime prisitaiko tarp f/1,5 ir f/2,4 diafragmų, o tai leidžia vaizdo ryškumui prisitaikyti prie aplinkos šviesumo. „Galaxy S10+“ taip pat turi „šviesios nakties“ funkciją, leidžiančią užfiksuoti aukštos kokybės nuotraukas net visiškoje tamsoje.
  • Itin stabilus vaizdo įrašymas su skaitmenine stabilizavimo technologija leidžia įamžinti ryškius ir nesusiliejusius vaizdus net ir tuomet, kai kamera smarkiai juda, pavyzdžiui, slidinėjant ar važiuojant dviračiu.
  • Sulėtinto vaizdo režimo funkcija „Super slow-mo“ leidžia įrašyti keturis kartus lėtesnius vaizdo įrašus nei įprasta sulėtinimo funkcija. 
  • Dirbtinio intelekto funkcija, paremta neuroniniu procesoriumi (NPU), geba parinkti reikiamus kameros nustatymus. Neuroninio procesoriaus palaikomas dirbtinis intelektas leidžia geriau optimizuoti nuotraukoje esančius atskirus vaizdo elementus ir juos tiksliau apdoroti. Vaizdo optimizavimo funkcija automatiškai koreguoja vaizdo kontrastą ir spalvas nepriklausomai nuo dienos meto ar supančios aplinkos.

Daugiau informacijos apie „Galaxy S10+“: http://www.samsungmobilepress.comnews.samsung.com/galaxyarba www.samsung.com/galaxy.

Daugiau informacijos apie „DxOMark Selfie“ ir „DxOMark Mobile“ reitingus: https://www.dxomark.com/