Login to your account

Username *
Password *

Pasaulyje prijungtų įrenginių skaičiui kasmet augant po 14 proc., vidutinis namų ūkis šiandien internetu naudojasi kelis kartus intensyviau nei prieš penkerius metus. Tačiau kartu su augančiu išmaniųjų televizorių, telefonų ir buities prietaisų kiekiu, vartotojų budrumas nedidėja.

Tyrimai rodo, kad 8 iš 10 vartotojų vis dar nepaiso elementarių saugumo taisyklių: nesikeičia numatytojo maršrutizatoriaus slaptažodžio ir neatnaujina programinės įrangos. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, sako, kad tai ne tik sulėtina ryšį, bet ir gali atlapoti virtualias namų duris sukčiams.

Tarptautinė kibernetinio saugumo 2025 m. spalio mėn. apklausa atskleidė atotrūkį tarp to, ką interneto vartotojai žino apie tinklo saugumą, ir to, kaip realiai saugo savo įrenginius. Tyrimo duomenimis, 81 proc. iš daugiau nei 3 tūkst. respondentų niekada nebuvo pakeitę numatytojo maršrutizatoriaus administratoriaus slaptažodžio.

Nors 79 proc. vartotojų žino, kaip pakeisti maršrutizatoriaus nustatymus, 73 proc. nesupranta, kodėl šie pakeitimai yra būtini. Tik 31 proc. reguliariai tikrina, kokie įrenginiai yra prijungti prie jų tinklo.

Gamyklinis slaptažodis – kvietimas įsilaužėliams

Daugelis vis dar klaidingai mano, kad jų asmeniniai duomenys programišiams nėra vertingi. Tačiau palikdami gamyklinius nustatymus, žmonės rizikuoja ne tik savo privatumu, bet ir visų prie tinklo prijungtų įrenginių saugumu.

„Standartiniai slaptažodžiai, tokie kaip „admin“ ar „password“, yra viešai prieinama informacija, kurią programišiai puikiai žino. Palikti gamyklinį administratoriaus slaptažodį yra tas pats, kas užrakinti namų duris, bet raktą palikti spynoje iš lauko pusės. Jei maršrutizatorius pažeidžiamas, jis atveria duris atakai į kitus jūsų išmaniuosius įrenginius: telefonus, planšetes, darbo kompiuterius ir net išmaniuosius šaldytuvus“, – įspėja D. Povilaitis.

Eksperto teigimu, net jei maršrutizatorius turi unikalų lipduką su slaptažodžiu, būtina prisijungti prie valdymo pulto ir įsitikinti, kad administratoriaus prisijungimas nėra standartinis.

Kodėl pavojinga neatnaujinti įrangos?

Tyrimai rodo, kad net 84 proc. žmonių niekada neatnaujino savo maršrutizatoriaus programinės įrangos. Tačiau būtent šie atnaujinimai yra vieni svarbiausių: jie ištaiso saugumo spragas. Pasenusi, neatnaujinta įranga yra lengvas taikinys ne tik duomenų vagystėms, bet ir atakoms, kai vartotojas net nepastebi, kad jo interneto ryšys naudojamas kenkėjiškai veiklai ar net veiklai prieš kitus tinklus.

„Šiais laikais niekas nesėdi ir nebando rankiniu būdu įsilaužti būtent į jūsų butą. Tai daro automatinės programos, robotai. Jos nuolat skenuoja internetą ir ieško įrenginių su pasenusiomis apsaugos sistemomis. Radusios spragą, jos gali perimti jūsų banko duomenis, slaptažodžius arba tiesiog naudoti jūsų internetą savo tikslams. Reguliariai atnaujindami įrangą, jūs tas spragas užlopote“, – aiškina „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.

D. Povilaitis ramina, kad norint pasirūpinti maršrutizatoriaus saugumu, nereikia būti IT specialistu. Dauguma šiuolaikinių maršrutizatorių turi patogias programėles telefonams – per jas lengva ir slaptažodį pasikeisti, ir įdiegti atnaujinimus. Svarbiausia – nepamiršti to padaryti.

Pažengusiems vartotojams verta pasirūpinti ir papildomais saugumo nustatymais. Rekomenduojama išjungti WPS (angl. Wi‑Fi Protected Setup) funkciją ir naudoti tik modernius WPA2 arba WPA3 šifravimo protokolus, kurie apsaugo ne tik belaidžio tinklo slaptažodį, bet ir visą perduodamą duomenų srautą.

Taip pat svarbu visiškai užblokuoti maršrutizatoriaus administravimo prieigą iš interneto pusės (WAN). Net jei slaptažodžiai silpni ar programinė įranga neatnaujinta, išorėje esančios sistemos tokiu atveju paprasčiausiai negali pasiekti valdymo skydelio.

Įrenginių skaičius auga – maršrutizatorius traška

Remiantis 2025 m. „State of IoT“ duomenimis, pasaulyje nuolat auga prijungtų įrenginių skaičius – apie 14 proc. kasmet. Tai reiškia, kad kiekvienuose namuose atsiranda vis daugiau įrenginių, naudojančių tą patį interneto ryšį. Jei maršrutizatorius nėra pritaikytas šiuolaikiniams saugumo reikalavimams, tokia situacija kelia saugumo rizikų.

„Prieš penkerius metus vidutinė šeima namuose turėjo vos kelis išmaniuosius įrenginius – kompiuterį, telefoną ir galbūt televizorių. Šiandien tų įrenginių skaičius gali išaugti du–keturis kartus, įskaitant išmaniąsias kameras, dulkių siurblius robotus ir kitus buities įrenginius. Todėl tas pats maršrutizatorius, kuris veikė tada, šiandien jau yra atgyvenęs“, – paaiškina kibernetinio saugumo ekspertas.

D. Povilaitis pataria atkreipti dėmesį į kelis aiškius ženklus, kad maršrutizatorių jau metas keisti: neįmanoma atnaujinti programinės įrangos, dažnai nutrūksta ryšys, suprastėja aprėptis arba pasirodo saugumo įspėjimų.

Sukčiavimo schemos socialiniuose tinkluose nuolat kinta, tačiau išryškėja vienas kanalas, per kurį vartotojai Lietuvoje susiduria su didžiausia rizika. Ekspertai įspėja, kad ši populiari platforma vis dažniau pasitelkiama apgaulingoms žinutėms, kuriomis siekiama išvilioti jautrius duomenis, pasinaudojant pasitikėjimu ir skubos jausmu.

Išskyrė lietuvių pamėgtą programėlę

Nors rizikų nestinga ir kituose socialiniuose tinkluose bei pokalbių programėlėse, „WhatsApp“ šiuo metu išsiskiria sukčiavimo mastu ir intensyvumu. Per šią programėlę dažnai siunčiamos apgaulingos žinutės, kuriomis bandoma gauti konfidencialią informaciją ar paveikti vartotojų sprendimus.

„Rizikos pasitaiko ir „Facebook“ bei „Messenger“ platformose, tačiau „WhatsApp“ išlieka pagrindinis kanalas, per kurį dažniausiai vykdomi tokio pobūdžio incidentai. Todėl kalbant apie skaitmeninį saugumą, svarbu ne tik suprasti dažniausias grėsmes, bet ir žinoti, kaip jas atpažinti bei kokių veiksmų imtis, kad būtų apsaugoti asmeniniai duomenys“, – sako Linas Marcinkevičius, „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas.

 Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad sukčiavimo atvejų mastas išlieka stabilus, o tai reiškia, kad rizika vartotojams yra nuolatinė.

„Dažni pavyzdžiai – skambučiai ar žinutės, kuriose teigiama, kad „laimėjote prizą“, „jūsų paskyra blokuojama“ ar „jūsų numeris netrukus nebegalios“, – atkreipia dėmesį ekspertas. 

Svarbiausia – budrumas

Anot L. Marcinkevičiaus, „Tele2“ jau dabar taiko nemažai priemonių – blokuoja suklastotus sukčių skambučius, SMS su žalingomis nuorodomis, taip pat operatorius siūlo Interneto apsaugą, kuri padeda apsisaugoti nuo daugybės kibernetinių grėsmių. Vis dėlto, anot L. Marcinkevičiaus, būtinas kiekvieno vartotojo kritinis mąstymas, nes tik tai padeda apsisaugoti nuo psichologinių manipuliacijų.

Dažniausios vartotojų klaidos socialiniuose tinkluose – neatsargus įtartinų nuorodų spaudinėjimas, pasitikėjimas netikrų paskyrų ar komentarų skleidžiamu turiniu jo nepatikrinus bei konfidencialios informacijos atskleidimas.

Asmeniniai duomenys yra pagrindinis sukčių taikinys, todėl juos atskleidus kyla didžiausia rizika.

„Svarbiausia taisyklė kiekvienam socialinių tinklų vartotojui – išlikti budriam ir saugoti savo konfidencialią informaciją. Privatūs duomenys, tokie kaip PIN kodai, „Smart-ID“ ar banko kortelių informacija, niekada neturėtų būti perduodami per socialinius tinklus ar telefonu. Kilus įtarimų, informaciją verta patikrinti, o įtartinas paskyras – pranešti socialinių tinklų administracijai arba Policijos virtualiam patruliui“, – pataria L. Marcinkevičius.

Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasitaiko apgaulingų pranešimų, kurie bando išgąsdinti vartotojus netikrais įspėjimais apie virusus ar kitas tariamas grėsmes. Nors tokie pranešimai gali atrodyti patikimi, jie dažnai slepia riziką jūsų asmeniniams duomenims ir finansams. Kaip atpažinti, kai staiga ekrane pasirodęs įspėjimas yra melagingas, ir kada iš tiesų verta imtis skubių veiksmų?

Naujausia kibernetinio saugumo ekspertų ESET analizė atskleidė aktyvią „scareware“ (liet. – apgaulingai gąsdinančios programos) kampaniją, kurios metu, tarp 2025 m. vasario ir balandžio mėn., buvo išplatinta daugiau nei 250 skirtingų reklamų „Meta“ tinkle, kol ji buvo sustabdyta dėl „nepriimtinų verslo praktikų“.

Tokio tipo reklamų esmė – išgąsdinti vartotoją ir priversti jį veikti skubotai. Reklamos imituoja įspėjimus apie įrenginį užpuolusius virusus, siūlo įdiegti tariamai naudingas kibernetinio saugumo programinę įrangą, tačiau iš tiesų siekia išvilioti pinigus ar pavogti asmeninius duomenis.

„Tokios atakos remiasi žmogaus emocijomis. Kai vartotojas pamato mirksintį įspėjimą, girdi signalus ar vibracijas, instinktyviai nori veikti iš karto. Tuo ir naudojasi sukčiai“, – aiškina „NOD Baltic” klientų konsultantas Tadas Urbanavičius. 

Pasak jo, apgaulingai gąsdinančių programų veikimo principas paprastas, tačiau itin efektyvus. Žmogaus smegenys reaguoja į pavojų greičiau, nei jis spėja racionaliai įvertinti situaciją. Todėl tokie iššokantys įspėjimai sukurti taip, kad priverstų skubėti  – vartotojas raginamas nedelsiant paspausti mygtuką ar atsisiųsti programą. Vienos jų gali vogti duomenis, kitos – tapti vartais į dar rimtesnius išpuolius, pavyzdžiui, vartotojai gali būti raginami susisiekti su neva technine pagalba ir atskleisti prisijungimo informaciją.

„Tai klasikinis psichologinio spaudimo modelis. Būtent todėl prevencija ir švietimas yra svarbiausi ginklai prieš tokias grėsmes“, – pabrėžia IT žinovas.

Įspėjimai – įtikinami kaip niekada

Minėtų ESET tyrimų duomenimis, aptiktoji „scareware“ kampanija buvo nukreipta daugiausia į „iPhone“ vartotojus. Reklamose naudoti tokie pranešimai kaip „Apple saugos įspėjimas!“, „Pažeista nuotrauka“, „Jūsų telefonas „nulaužtas“!“ ar net „167 virusai atakuoja jūsų sistemą!“. Kitais atvejais įspėjama, kad telefonas neva užstrigęs dėl šiukšlių failų. Šios žinutės naudoja profesionaliai atrodančius vizualus, mirksinčias piktogramas ir net oficialų „Apple“ logotipą.

„Sukčių kūrybiškumas stulbina – jie ne tik kuria įtikinamus vaizdus, bet ir naudoja garsinius efektus, kad sukeltų stresą. Kai kurie netgi imituoja telefono vibraciją, kad įspėjimas atrodytų dar įtikinamesnis“, – aiškina T. Urbanavičius.

Nors „iPhone“ įrenginiai turi integruotą „Apple“ apsaugą, tai nereiškia, kad vartotojai yra visiškai apsaugoti. Pasak IT žinovo, iOS sistema veikia pagal uždarą ekosistemą, todėl gamyklinės saugumo priemonės yra stiprios ir jų neįmanoma apeiti įdiegiant papildomą antivirusinę.

„Tačiau apsaugos nuo žmogiškosios klaidos jos nesuteikia“, – įspėja T. Urbanavičius.

Ekspertas akcentuoja, kad dauguma apgaulių vyksta ne per techninius įsilaužimus, o per vartotojo elgesį – paspaudus klaidinančią nuorodą, suvedus duomenis netikroje svetainėje ar patikėjus gąsdinančiu įspėjimu. 

Kaip apsisaugoti?

Techninis konsultantas T. Urbanavičius pateikia keletą rekomendacijų, kaip atpažinti ir išvengti gąsdinančių programų atakų:

  1. išlikite ramūs. Net jei pranešimas atrodo įtikinamas, neskubėkite vykdyti nurodymų. Patikima kibernetinio saugumo programinė įranga niekada neprašys įdiegti papildomų programėlių per naršyklės reklamą;

  2. naudokite patikimą apsaugą. Į savo įrenginį įdiekite patikimą, nuo kibernetinių grėsmių saugančią, programinę įrangą, reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą;

  3. patikrinkite šaltinį. Jei pranešimas atrodo įtartinai, peržiūrėkite siūlomos įdiegti programėlės informaciją: kas jos kūrėjai, kokie atsiliepimai;

  4. naudokite iššokančių langų blokavimą. Tai padeda sumažinti riziką susidurti su apgaulingais įspėjimais;

  5. nespauskite ant įtartinų nuorodų. Net vienas paspaudimas gali nukreipti į svetainę, kurioje įdiegiamas kenkėjiškas kodas.

„Svarbiausia – neprarasti kritinio mąstymo. Kuo įspėjimas skubesnis ar grėsmingesnis, tuo didesnė tikimybė, kad tai apgaulė. Patikimos programos niekada nesinaudoja panika kaip įtikinimo būdu“, – pabrėžia IT žinovas T. Urbanavičius.

O jei vis dėlto patikėjote įspėjimu ir manote, kad jūsų įrenginys jau užkrėstas, ekspertas pataria nedelsiant paleisti visos sistemos nuskaitymą bei pasikeisti slaptažodžius. 

Specialistas atkreipia dėmesį, kad šiandien sukčiams sukurti įtikinamą gąsdinantį įspėjimą, naudojantis dirbtinio intelekto įrankiais, pakanka vos kelių minučių. Daugelis vis dar mano, kad nemokamos antivirusinės programos apsaugos nuo virusų, tačiau šiandieninės grėsmės yra kur kas įvairesnės. Šiuolaikinė apsauga turėtų būti daugiasluoksnė kibernetinio saugumo sistema, kuri aptinka ne tik kenkėjiškus failus, bet ir blokuoja sukčiavimą, pavojingas svetaines bei bandymus pasisavinti duomenis.


Atsilieptas sukčių skambutis gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais arba nutekintais asmens duomenimis. Startavo vieninga apgaulingų skambučių blokavimo sistema: mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ kartu su kitais operatoriais dabar dar efektyviau stabdys skambučius iš suklastotų numerių.

Pradeda veikti vieninga sistema, kuomet pagrindiniai operatoriai dar operatyviau gali blokuoti sukčių skambučius.

„Mūsų prioritetas – klientų saugumas. Kibernetiniai ir telefoniniai nusikaltėliai nuolat keičia savo taktikas, todėl nuolat turime ieškoti naujų ir vis efektyvesnių būdų, kaip su tuo kovoti. Vieninga sistema leidžia reaguoti dar operatyviau ir sustabdyti suklastotus skambučius dar prieš jiems pasiekiant vartotoją“, – sako Linas Marcinkevičius, „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas.

Pasak eksperto, viena dažniausių sukčiavimo taktikų yra skambinimas iš suklastotų lietuviškų numerių, pavyzdžiui, apsimetant įstaigos, banko ar operatoriaus atstovais. Paprastai naudojamas kito operatoriaus numeris, dėl to tampa sudėtinga nustatyti, ar numeris priklauso realiam vartotojui, ar juo piktnaudžiauja apgavikai.

Dabar „Tele2“ ir kiti pagrindiniai mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija – tai leidžia dar efektyviau blokuoti sukčių skambučius, net jei jie bando prisidengti suklastotais numeriais iš kitų tinklų.

Kaip veikia?

Telefoniniai sukčiai naudoja suklastotus numerius (angl. vadinamasis „spoofing“), siekdami sudaryti įspūdį, kad skambina ar rašo patikimas asmuo ar organizacija. Nors telefone vartotojas mato, kad skambinama iš lietuviško numerio, iš tikrųjų ryšys užmezgamas iš užsienio.

Sukčiai apsimeta mobiliojo ryšio operatorių, bankų, siuntų bendrovių, valstybinių institucijų, tarptautinių įmonių ar kitų gerai žinomų organizacijų atstovais. Tai padeda įgyti pasitikėjimą ir išvilioti asmeninius ar finansinius duomenis, pavyzdžiui, banko prisijungimus.

Nuo praėjusių metų „Tele2“ tinkle tokie suklastoti skambučiai yra blokuojami. Dabar, kai startavo bendra sistema su kitais operatoriais, blokavimo mastai padidės.

Apsaugo nuo milijonų grėsmių

Pasak L. Marcinkevičiaus, operatorius turi ir daugiau priemonių kovai su sukčiais. Pavyzdžiui, blokuojamos SMS žinutes su kenkėjiškomis nuorodomis.

„Apgavikai dažnai pasitelkia SMS siuntimo platformas (vadinamuosius agregatorius), siųsdami didelius kiekius žinučių su kenkėjiškomis nuorodomis (angl. phishing), kuriomis siekiama išvilioti gyventojų pinigus arba duomenis. Dėl to diegiame pažangius sprendimus, leidžiančius aptikti ir blokuoti tokias žinutes“, – teigia mobiliojo ryšio operatoriaus atstovas.

Nuo 2023 m. kovo mėn. „Tele2“ klientai gali naudotis interneto apsauga, kuri veikia tinklo lygiu ir automatiškai blokuoja milijonus kibernetinių grėsmių kas mėnesį. Ši apsauga įspėja vartotoją apie netikras el. parduotuves bei fiktyvius bankininkystės puslapius, imituojančius patikimas svetaines.


Taigi, košmaras virto realybe – čiupt, čiupt, o tavo branginamo ir tokio nepakeičiamo įrenginio jau ir pėdos ataušusios. Negali net paskambinti mamai ar draugui pasiguosti, nėra kuo, o ir numerio nė vieno neatsimename. Gerai, jei galvoje bent 112 įsitvirtino. Antra mintis – gal dar galima jį rasti, vagį nubausti, ar bent duomenų neprarasti? Galima, jei viską darėte ir darysite teisingai. O jei ne – galima dar ir pinigus prarasti. Štai keli paprasti žingsniai, kuriuos atlikę apsaugosite asmeninius duomenis, neleisite piktadariams džiaugtis savo įrenginių, o galbūt net jį atgausite. Ir viena populiari klaida, kuria naudojasi sukčiai.

Arnoldas Lukošius

Nepasimauk, tai tikrai nepadės ieškant telefono

Pradėkime nuo klaidos. Atsitikus tokiai nelaimei dauguma mūsų pirmiausia lėks į internetą ir naršyklės paieškos laukelyje rašys: „Kaip rasti dingusį telefoną“. Galite tai išbandyti dabar ir aptiksite daugybę svetainių, kurios žada, kad pakaks įvesti savo telefono numerį ir jums iškart parodys tikslią įrenginio buvimo vietą. Stebuklas, ar ne? Deja – ne. Visos tos svetainės tėra pasipelnymo iš nelaimės schema – vien pagal telefono ar IMEI numerį įrenginio buvimo vietos sužinoti jokia svetainė negali, tam reikia laiko, specialios programinės įrangos, operatoriaus dalyvavimo, policijos įgaliojimų, reikia, kad telefonu tuo metu būtų naudojamasi ir t.t.
Taigi, tokių paslaugų svetainės suvedus telefono numerį iškilmingai parodys šalies pavadinimą ir pažadės pateikti stulbinančiai detalią informacija jei sumokėsite kelis centus. Susimokėti greičiausiai teks gerokai brangiau – mėnesinis mokestis būna milžiniškas, o „bandomojo“ periodo už kurį mokėjote kelis centus metu nutraukti paslaugos praktiškai neįmanoma. Ir informacijos nebus – internete pilna skundų tų, kas sumokėjo ir pamatė tuščią ekraną, amžinos paieškos ratelį ar tą pačią atvirą informaciją apie šalį ir ryšio tiekėją.
Žodžiu, ir ieškant dingusio telefono galioja ta pati taisyklė: stebuklų nebūna, o jei kažkas juos jums žada – saugokit kišenę. Na, o dabar metas tam, ką reikia padaryti ir kas tikrai gali pagelbėti.

Ką reikia padaryti tik įsigijus išmanųjį

Suprantu, kad šie veiksmai ir net kalbos apie juos atrodo nuobodūs ir savaime suprantami, tuo labiau stebina, kaip dažnai praradus telefoną paaiškėja, kad žmogus nebuvo to padaręs. Taigi, jei net neaktualu jums, patikrinkite, ar tai padarė jūsų tėvai ir vaikai.
Pirmą kartą įjungiant telefoną reikia susikurti ar prisijungti prie savo „Google“ (jei tai „Android“), ar „Apple Account“ (jei tai iOS įrenginys) paskyrų. Be to, skirtingi gamintojai turi savo paskyras, kurias taip pat reikėtų susikurti („Xiaomi“, „Samsung“ ir t.t.) Tai yra pagrindinės jūsų paskyros, todėl būtina kiekvienai sukurti patikimą ir unikalų slaptažodį, papildomą prisijungimo apsaugą ir gerai įsidėmėti jungimosi duomenis - elektroninį paštą ir tą patį slaptažodį. Atrodo elementaru, bet kažkodėl labai daug žmonių patiria problemų, nes to nepaiso, o prisijungimų prie savo paskyrų neatsimena.
Netingėkite susikurti ir aktyvuoti biometrinę ekrano apsaugą – piršto atspaudą ar veido atpažinimą, su unikaliu PIN kodu. Tai padės ne tik apsaugoti duomenis nuo potencialaus vagies, bet ir neleis kažkam pasinaudoti ar panaršyti jūsų telefone, kai trumpam jį paliksite. Ir neužmirškite, kad vagys bus neapsakomai dėkingi jums už PIN kodą 1234 ar 0000.
Verta prisijungti prie kurios nors debesies saugyklos – „Google Drive“, „iCloud“, „Dropbox“, „One Drive“ – ir nustatyti, kad ten būtų kuriama albumo, dokumentų, sistemos nustatymų bei kitų svarbių duomenų kopija. Visi tiekėjai nemokamai siūlo kažkokį nedidelį kiekį atminties, kur labai taupant galima išsaugoti būtiniausius dalykus, o jei norite atkurti visus svarbius įrenginy saugotus duomenis jį praradę, ar juos pasiekti iš kitur, verta pasirikti kurį nors mokamą debesies planą.
Kai jau telefonas pilnai parengtas darbui, sukurkite atsarginę paskyros kopiją – telefono nustatymuose yra tokia sritis, kopiją galima sukurti „Google Drive“, „iCloud“ („iPhone“ aktyvavus „iCloud“ backup funkciją) ir gamintojo paskyroje, pvz. „Samsung cloud“. Ją reikėtų kas kažkiek laiko atnaujinti, taip jei staiga prireiks keisti įrenginį, turėsite naujesnę versiją.

Ką galima padaryti tik praradus išmanųjį

Beveik kiekvienas gamintojas siūlo savo priemonių, kurios padėtų atrasti, valdyti, sekti prarasta įrenginį. „Apple“ turi fantastiškai veikiantį „Find My“, „Google“ – „Find Hub“, „Samsung“ – „SmartThingsFind“ ir t.t.
„Samsung“ telefone nustatymuose skyriuje „Sauga ir privatumas“ pasirinkus „Pamesto įrenginio apsauga“ ir „ieškoti mano mobiliojo“ reikėtų aktyvuoti visus paieškos nustatymus, tokiu būdu bus galima rasti telefono vietą, net jei jis neprijungtas prie tinklo.
„iPhone“ „Setting“ programėlėje pasirinkus „Apple ID“ ir ten „Find My“, reikėtų patikrinti, kad „Find My Phone“ yra pozicijoje „On“, jei norite, kad įrenginys būtų aptiktas, net jei vagis jį išjungė, aktyvuokite ir „Find My Network“. Papildomai galite įgalinti paskutinės vietos koordinačių pasiuntimą, jei telefono baterija baigia išsikrauti – „Send Last Location“ pozicija „On“. Kad visą tai veiktų įsitikinkite, jog telefone įgalintas vietos aptikimas – „Location Services“ pozicija „On“.
Įdiegus „Google“ programėlę „Find Hub“ ten galima parinkti reikiamus nustatymus. Jei teisingai prijungėte visas savo paskyras, suteikėte reikiamus leidimus, šios paslaugos tiesiog veiks.
Taigi, pvz. pastebėję, kad dingo jūsų „Samsung“ telefonas, bet kuriame kitame įrenginy eikite į svetainę https://smartthingsfind.samsung.com/, ten junitės prie savo Samsung“ paskyros ir ekrane matysite žemėlapį bei visus savo įrenginius. Iš čia galima aktyvuoti telefono skambutį – padės rasti jei jis kažkur žolėję, o skambėjimas išjungtas Aktyvuoti nuolatinė vietos sekimą, matysite kur tas telefonas judą. Aktyvavus „Režimas „Pamesta“, bus užrakintas telefono ekraną, atjungta automatinio slaptažodžių pildymo funkcija ir užblokuota galimybė išjungti telefoną mygtuku. Vagys skuba telefoną išjungti, tad spėjus tai užblokuoti, daug didesnė tikimybė įrenginį rasti. Na, o jei įrenginys nebematomas, galima aktyvuoti duomenų ištrynimą, tuomet telefonas viską ištrins iškart, kai tik bus įjungtas.
Jungtis prie „Google Find Hub“ galima atsisiuntus „Find Hub“ programėlę ar naršyklėje adresu https://myaccount.google.com/find-your-phone Prisijungę prie savo paskyros matysite savo įrenginius, čia taip pat galima aktyvuoti skambutį, matyti tikslias koordinates, savo telefono IMEI, apsaugoti įrenginį jį užrakinant, ištrinant mokėjimo kortelių duomenis, ar tiesiog viską ištrinti.
„Apple“ paslauga „FInd My“ veikia panašiai, tačiau gali padėti aptikti net telefoną, kuris yra išjungtas, jei baterijoje yra likę bent kiek energijos.

Ką būtina padaryti jei rasti telefono nebepavyksta

Jei visus turimus metodus išbandžius, akivaizdu, kad telefonas nėra pamestas, jį kažkas pavogė, išjungė, padėjo į nuo ryšio ekranuotą vietą, lieka aktyvuoti duomenų ištrynimą ir pranešti apie įvykį savo ryšio tiekėjui, bei policijai. Ta patį reikia padaryti ir dingus neišmaniam telefonui. Ir tai reikia padaryti kuo greičiau, per kelis minutes, o ne palaukus parą kitą, „gal atsiras“.
Pirmiausia susisiekus su operatoriumi reikia blokuoti savo dingusią SIM kortelę, kad piktavaliai nepanaudotų jos skambučiams, piniginėms operacijoms, kitiems nusikaltimams. Tam pakaks žinoti savo kaip kliento duomenis. Kitas žingsnis – blokuoti įrenginio IMEI – po tokio veiksmo pats įrenginys tampa bevertis, jame nebeveiks jokio paslaugos. Svarbu atsiminti, kad užblokavus IMEI to nebegalima atšaukti, praradus visas funkcijas nebeįmanoma nustatyti telefono buvimo vietos, tad blokuoti jį reikia tik tada, kai nebėra jokios vilties įrenginį rasti.
Jei jau pasiryžote, reikės savo ryšio tiekėjui, ar telefono pardavėjui pasakyti savo telefono IMEI ir įrodyti, kad tai jūsų telefonas – praverstų pirkimo dokumentai. IMEI galima rasti ant telefono dėžutės, jį rodys prieš tai minėtos telefono paieškos priemonės, arba galite jį pamatyti dabar savo telefono ekrane surinkę *#06#. Tokiu būdu, galima sužinoti ir neišmanaus telefono IMEI. Aišku, tai reikia padaryti kol jis dar nepradingo.
Pranešti apie telefono vagystę policijos pareigūnams verta, kaip ir apie visas kitas vagystes. Jei esate sutrikę, nežinote kaip elgtis, galbūt kažkur užsieny, policija gali padėti sprendžiant kilusias problemas, o sugavus vagis tos pareiškimas gali padėti susigražinti telefoną.
Štai tiek to vargo. Aišku, galima dar buvo prieš viską apsidrausti savo telefoną ir likti visiškai ramiam ne tik jį praradus, bet ir sudaužius ar paskandinus, bet nereikalaukim visko iš karto – suprantu, kad dauguma draudimą kaip naudą, o ne išlaidas suvokia tik patys nudegę.

Puslapis 1 iš 7