Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai skverbiasi į pačias įvairiausias gyvenimo sritis – šiandien jis pasitelkiamas ne tik surinkti informaciją ar parengti dokumentus, jau pasigirsta ir kalbų apie mėginimą DI įdarbinti įmonės vadovais ar fondų valdytojais. Šioje srityje neatsilieka ir nusikaltėliai – jie naujas technologijas pritaiko ir sukčiavimo schemoms įgyvendinti. 

Sukčių tekstai – jau be klaidų

Jei iki šiol kalbant apie sukčiavimo prevenciją Lietuvoje viena iš galimybių atpažinti sukčius buvo jų siuntinėjami netaisyklingi tekstai, parengti su klaidomis, nepaisant turtingos ir sudėtingos lietuvių kalbos taisyklių – tie laikai jau pasibaigė. Šiandien DI jau geba parengti puikų lietuvišką tekstą be klaidų. 

„Paprastai, kalbant apie sukčiavimą visada yra tarptautinis atspalvis, o sukčių pėdsakai dažnai nuveda už Baltijos šalių ribų. Kadangi laikui bėgant DI panaudojimas leidžia vis tiksliau ir aiškiau parengti tekstus įvairiomis kalbomis, ne išimtis ir lietuvių kalba. Sukčiai paprastai labai „modernūs“, jie aktyviai naudoja naujausias technologijas nusikaltimams, o pareigūnai ne visada spėja juos vytis“, – sako „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas. 

Ekspertai jau dabar pripažįsta, kad kovojant su kibernetiniais nusikaltimais trūksta ir kvalifikuotų specialistų, ir technologijų, tad ne visose srityse paprasta apsisaugoti nuo sukčių. Nusikaltėlių naudojamos automatizuotos technologijos yra pakankamai lengvai prieinamos, nedaug kainuoja ir yra ganėtinai paprastai valdomos, tad puolimų sulaukia ne tik paprasti gyventojai, kėsinamasi ir į institucijas ar interneto žiniasklaidą. 

„Paprastas pavyzdys – „ChatGPT“, kuris per kelias sekundes parašo puikų tekstą, siunčiamą potencialioms aukoms. Taip pat yra įvairių programų, kuriomis, jei tik to norite, galima sukurti sunkiai atpažįstamas sudėtingas klastotes", – pasakoja ekspertas.

Kliento veiklos imitavimas ir sukčiavimo atakų automatizavimas

Ne paslaptis, jog pasitelkdami socialinės inžinerijos metodus sukčiai išvilioja asmeninius duomenis bei prisijungimus prie interneto banko (ar net juos užvaldo). Jei seniau to ir pakakdavo inicijuoti apgaulingus pavedimus, dabar sukčiai turi dar daugiau galimybių – dėl dirbtinio intelekto jie gali automatiškai išanalizuoti didelius kiekius informacijos, susijusios su kliento veikla. Tuomet galima imituoti jo veiklą taip, kad ji nesukeltų įtarimų – pvz., vienas ar kitas veiksmas internete būtų atliekamas tiek pat laiko, kiek jis užtrunka įprastai.  

Taip pat DI sukčiams padeda automatizuoti procesus, kuomet duomenys, nutekinti iš vienos platformos, bandomi panaudoti kitose, naudojant slaptažodžių patikrinimo procesus. 

DI mato kaip ateities grėsmę

Tuo tarpu Lietuvos policija teigia, kad kol kas DI panaudojimas sukčiaujant nėra labai paplitęs. 

„Šiuo metu vyrauja kiti sukčiavimo būdai, dažniausiu atveju – panaudojant socialinę inžineriją, tačiau vertinant dinamišką technologijų vystymąsi, įžvelgtinos su dirbtinio intelekto panaudojimu susijusios grėsmės ateityje. Paminėtina, kad dėl sukčiavimų bei naujų būdų jiems vykdyti aktyviai bendradarbiaujama ir keičiamasi informacija su kitomis ES valstybėmis“, – sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė. 

Kaip netapti sukčiavimo auka?

„Luminor“ ekspertas L. Sadeckas sako, kad sukčiams išradingai naudojant DI savo sukčiavimo schemose, panikuoti vis tik nereikėtų. Apsisaugoti padės kritinis mąstymas, informacijos tikrinimas ir asmeninių duomenų (prisijungimai prie internetinio banko, banko kortelės duomenys) saugojimas.

Nepasitikėjimą turėtų sukelti tokie dalykai:

1. Jeigu kas nors atrodo pernelyg gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra – venkite įsivelti į tokias istorijas. 

2. Skubinimas priimti sprendimus ir reikalavimas gautą informaciją slėpti nuo kitų. Jei į atsiųstą pasiūlymą reikia reaguoti greitai, nes kitaip gresia pavojus jį prarasti, tikėtina, kad jus kalbina sukčiai, siekiantys, kad taip pat greitai iš banko sąskaitos dingtų jūsų pinigai.  

3. Jei staiga suvokėte, kad nepažįstamu asmeniu pasitikite labiau nei draugu ir dalijatės su juo duomenimis, kurių nežino net jūsų artimieji, verta pergalvoti savo veiksmus. 

Kad netaptumėte potencialia sukčių auka, taip pat turėtumėte peržiūrėti duomenis, kurie apie jus laisvai prieinami internete ar socialiniuose tinkluose. Juose rasta informacija gali būti raktas ieškant jūsų pažeidžiamumo. 

Taip pat niekada neturėtumėte su trečiaisiais asmenimis dalytis savo PIN kodais, kortelių numeriais ar slaptažodžiais. Prieš dalindamiesi bet kokia informacija, pirmiausia pagalvokite, kokių pasekmių jums gali turėti šių duomenų panaudojimas.

Policija taip pat pataria ne tik atidžiai ir kritiškai vertinti informaciją, bet ir atkreipti dėmesį į neįprastą jums pažįstamų asmenų elgesį – neretai pasitaiko įsilaužimų į asmenines paskyras, gautą informaciją vėliau panaudojant nusikalstamiems tikslams. Taip pat rekomenduojama  socialiniuose tinkluose kuo mažiau viešinti informacijos apie asmeninį gyvenimą, rūpintis savo kompiuterių ar mobiliųjų įrenginių saugumu. 

Apie „Luminor“: 
„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. Kaip ir mūsų namų rinkos – Estija, Latvija ir Lietuva – mes esame jauni, dinamiški ir žvelgiantys į ateitį. 

Tarp labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų liepos mėnesį atsidūrė kenkėjiškos programos bei „fišingas“, o viena dažniausiai pasitaikiusių grėsmių viliojo aukas paprastais svorio metimo būdais. Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle teikiama kibernetinio saugumo paslauga praėjusį mėnesį užkirto kelią beveik 25 mln. grėsmių. Tai apie 5 mln. daugiau nei birželį ir net 15 mln. daugiau nei gegužės mėnesį. 

Grėsmių skaičius nuolat auga

Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, pastebi, kad kibernetinių grėsmių skaičius nuosekliai auga, o pačios atakos tampa vis sudėtingesnės ir sunkiau atpažįstamos.  Pasak jo, liepos mėnesį kibernetiniai pavojai kilo iš beveik 17 tūkst. kenkėjiškų domenų, o tai yra 5 tūkst. daugiau nei birželį. Iš šių domenų kylančios grėsmės galėjo pakenkti vartotojams, jeigu jų įrenginiai nebūtų buvę apsaugoti.

„Nors apie kibernetinį saugumą kalbama itin daug, dalis žmonių vis dar tampa sukčių aukomis, nes nežino, kaip atpažinti tam tikras grėsmes. Kad padėtų internete išvengti sukčių atakų, sukurta „Tele2“ interneto apsauga, kuri aptinka ir užblokuoja prieigą prie kenkėjišku turiniu užkrėstų svetainių ir nuorodų, taip sukuriant saugią terpę naršymui, darbui ar pramogoms“, – sako D. Drakickas.

Viliojo lieknėjimo pažadais

D. Drakickas atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių ir sudėtingesnių sukčiavimo schemų, kuriai liepos mėnesį saugumo paslauga užkirto kelią Lietuvoje, buvo susijusi su sveikatingumu. Žmones viliojo interneto svetainė, kurioje neva buvo parduodamas batų vidpadis, padedantis numesti svorio ir greičiau deginti riebalus. 

„Tai, kad produktas puslapyje buvo įvardijamas kaip stebuklas, kuris padės neįtikėtinu greičiu numesti svorio, jau yra ženklas, kad tai gali būti sukčių pinklės. Programišiai pasinaudoja vasaros sezonu ir žmogaus noru būti patraukliam. Tokio pobūdžio žinutės yra gana įprastos sukčiavimo schemoms. Jos trumpos, bet įtaigios, viliojančios aukas paslaptingais sakiniais, kurie kelia susidomėjimą ir smalsumą. Tačiau nemažai žmonių į šią užkrėstą svetainę taip pat buvo nukreipti iš įvairių įtartinų svetainių, kuriose jie tiesiog kažką spustelėjo ir iškart pasirodė ši svorio metimo reklama“, – teigia D. Drakickas.

Šio netikro skelbimo tikslas – iš aukų išvilioti jų asmeninę informaciją, pavyzdžiui, el. pašto adresus ir slaptažodžius, o blogiausiais atvejais – bankininkystės prisijungimo duomenis.

Ataką išduoda ir sulėtėjęs telefonas

Kibernetinio saugumo paslaugos statistika rodo, kad dažniausia kibernetinė grėsmė Lietuvoje liepos mėn. buvo susijusi su kenkėjiškomis programomis. Kenkėjiškos programos yra plati sąvoka, susijusi su įvairių rūšių kenkėjiška programine įranga, skirta pažeisti ir sugadinti naudotojų įrenginius ir sistemas. Turbūt labiausiai žinomos yra vadinamosios „Trojos arklio“ programos. Lietuvoje su viena iš kenkėjiškų programų versijų susijusių grėsmių skaičius iš viso išaugo iki daugiau nei 23 mln. Tai yra daugiau nei 6 milijonais daugiau lyginant su birželio duomenimis.

Antroji pagal dažnumą grėsmė Lietuvoje liepos mėn. buvo susijusi su „fišingo“ (angl. „phishing“) schemomis, kurios atakavo iš apie 6 tūkst. domenų. Šios grėsmės darosi vis sudėtingesnės, todėl jas tampa sunkiau atpažinti net patyrusiems ekspertams. Tokios apgavystės plinta elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis arba pokalbių programėlėmis, kuriose dalijamasi netikromis nuorodomis, žadančiomis prizus ir kitas naudas. Tačiau iš tiesų tokios nuorodos vartotoją nuveda į domenus su kenkėjišku kodu arba schemomis, kuriomis siekiama išvilioti slaptus duomenis.

Trečioje vietoje liepos mėn. atsidūrė grėsmių tipas, susijęs su vadinamaisiais „C&C“ centrais, kurie tampa vis populiaresni ir, atrodo, vis sudėtingesni. Šie centrai bando įtraukti įrenginius į botų tinklus ir toliau jais naudotis įvairiais kenkėjiškais tikslais. Vartotojai pastebi, kad jų interneto ryšys ir įrenginiai palaipsniui tampa lėtesni, o bendra naudojimo patirtis pastebimai prastėja.

Anot eksperto, nuo šių kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti speciali apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Pastarosiomis savaitėmis tūkstančius žmonių pasiekė iki šiol dar nematyti kenkėjiški el. laiškai, imituojantys Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešimus. Nuo įprastų duomenų išviliojimui skirtų „fišingo“ atakų jie skiriasi įtikinamesniu turiniu ir privačių asmens duomenų gausa. Ekspertai įspėja jokiu būdu nespausti laiške esančių nuorodų ir neleisti el. pašto dėžutei atvaizduoti laiško paveikslėlių, o tai netyčia padarius – imtis preventyvių saugumo veiksmų.

Naujas, blizgantis ir du kartus pigesnis, nei operatoriaus salone – tokių išmaniųjų telefonų pasiūlymų gausu kiekviename skelbimų portale. Tačiau jais susigundžius, natūralus noras dvigubai sutaupyti greitai gali virsti dviguba problema. Ekspertai įspėja apie antrinėje išmaniųjų rinkoje išpopuliarėjusią sukčiavimo schemą, kuri naujųjų įrenginių savininkus palieka ir be telefono, ir su aibe nemalonumų.

Kovos priemonių su SMS sukčiais sąrašą Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) papildė dar keliomis priemonėmis.

Jau veikiančius įpareigojimus blokuoti prieigą prie žalingų interneto resursų bei persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius, papildė sprendimai blokuoti skambučius ir taikyti tinkamas technines, organizacines priemones įspėti vartotojus apie galimai apsimestines žinutes ar imtis jų blokavimo.

Nuo lapkričio 1 d. operatoriai įpareigojami blokuoti Lietuvos fiksuotojo ryšio numerius, jei fiksuoto ryšio numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje. Operatoriai taip pat privalės blokuoti ir nesiųsti tranzitu skambučių, inicijuotų iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio numerių ar paslaugų ryšio numerių, jeigu dėl naudojamų numerių RRT nėra išdavusi leidimų ir numeriai nėra priskirti konkretiems paslaugų tiekėjams.

„Turės būti blokuojami ir užsienyje inicijuoti mobiliojo ryšio numeriai, jeigu jų abonentai nėra fiziškai išvykę iš Lietuvos teritorijos“, – teigia Darius Kuliešius, RRT pirmininko pavaduotojas.

Pasak jo, dar vienas RRT priimtas sprendimas – operatorių įpareigojimas įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kurios vartotojus įspėtų apie tai, kad gauta SMS žinutė galimai įtartina ar būtų imtasi veiksmų užkardyti jų gavimą. Apie parinktas prevencijos priemones operatoriai turi informuoti RRT iki gruodžio 1 d.

„Mes stebime situaciją ir vertiname, kaip veikia jau priimti mūsų sprendimai. Akivaizdu, kad reikia ne tik priimti sprendimus, bet ir operatyviai, efektyviai juos įgyvendinti. Labai skatiname geranorišką, aktyvų visų suinteresuotų pusių įsitraukimą į sprendimų vykdymą “, – pabrėžia D. Kuliešius ir primena, kad visi raginami informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą apie gautas įtartinas žinutes, nuorodas, numerius elektroniniu paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

NKSC patikrina praneštus atvejus ir įtraukia juos į registrą, kuriuo dalijasi su interneto paslaugų teikėjais.