Login to your account

Username *
Password *

Kasdien vis labiau šylantys orai daugelį skatina nupūsti dulkes nuo balkono ar sandėliuko kamputyje žiemojusio dviračio. Statistikos departamento duomenimis, karantino laikotarpiu šių transporto priemonių buvo parduota kelis kartus daugiau, todėl į Lietuvos miestus ir kaimus šiemet jų turėtų išriedėti rekordinis kiekis. Tačiau prieš artėjantį sezoną ekspertai akcentuoja, jog vien tik minti tvarkingo dviračio pedalus nepakanka – siekti geresnių rezultatų kur kas veiksmingiau kartu pasitelkus kiekvieno mūsų kišenėje gulintį išmanųjį telefoną ir vis labiau populiarėjančius dėvimuosius įrenginius.

„Remiantis „ABI Research“ analitikų prognozėmis, šiemet išmaniųjų laikrodžių ir kitų dėvimų įrenginių pardavimai pakils 13 proc. ir pasieks net 345 milijonus vienetų. Tokį didelį vartotojų susidomėjimą šiais prietaisais galima paaiškinti ne tik populiarėjančiomis sveikos gyvensenos tendencijomis, bet ir išaugusiu jų funkcionalumu. Pavyzdžiui, išmanusis laikrodis kartu su telefonu  jau gali apsaugoti nuo persitempimo, atstoti dviračio kompiuterį ir netgi iškviesti pagalbą, įvykus nelaimingam atsitikimui“, – teigia „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Stebėti savo kūną – būtina

VšĮ „Dviračių akademija“ treneris ir dviratininkas Marius Bernatonis juokauja, jog šiais laikais prieš treniruotę išsikrovusio išmaniojo telefono ar laikrodžio atvejis beveik prilygsta pradurtai dviračio padangai. Specialisto teigimu, šių prietaisų rodmenis savotiškai galima laikyti treniravimosi ašimi, kadangi nematant jų tampa labai sunku pasiekti optimalų krūvį ir tobulėti – rizikuojama treniruotę paversti paprastu pasivažinėjimu arba persitempti.

Vienas akivaizdžiausiai kūno patiriamą krūvį atspindinčių parametrų – vidutinis pulsas. Jį pakankamai tiksliai skaičiuoti ir registruoti gali beveik kiekvienas išmanusis laikrodis. Labai svarbu treniruojantis neperžengti maksimalios pulso ribos, kurią sužinoti galima iš 220 atėmus savo amžių, tačiau siekiant gerinti ištvermę treniruotės metu reikėtų palaikyti bent jau 70–75 proc. intensyvumą. 

„Jei kurį laiką treniruodamiesi pastebite, kad numynus tą patį maršrutą vidutinis pulsas tampa vis mažesnis, reiškia, jog treniruotės yra veiksmingos. Apie tai signalizuoja ir mažėjantis pulsas ramybės metu“, – aiškina M. Bernatonis.

Dviračių sporto ekspertas taip pat pabrėžia, jog pradedantiesiems siekiant pagerinti fizinę formą arba pasiruošti pirmajam penkiasdešimties ar šimto kilometrų dviračių žygiui labai svarbu treniruotis reguliariai, bent jau dvi dienas iš eilės, poilsiui skiriant tik trečiąją. Deja, išlaikyti tokį intensyvų ritmą ilgainiui gali tapti tikru iššūkiu, todėl treneris pataria atkreipti dėmesį į išmaniojo laikrodžio parodymus ir ramybės metu.

„Sumažėjęs ir ilgai neatsistatantis kraujo prisotinimas deguonimi (SpO2), sumažėjęs miego kokybės indeksas ir trumpesnė giliosios miego fazės trukmė bei didesnis pulsas ramybės metu yra ankstyvieji pervargimo požymiai. Jie parodo, jog reikia šiek tiek sumažinti treniruočių intensyvumą arba kūnui skirti daugiau poilsio. To nepadarius kyla didesnė rizika patirti traumą ir ilgam iškristi iš treniruočių režimo“, – sako M. Bernatonis.

Papildoma motyvacija tobulėti

„Telia“ telefonų kategorijos vadovė R. Marcišauskienė pastebi, jog dviratininkui daug naudos suteikti gali ne tik laikrodis, bet ir įprastas išmanusis telefonas.

„Šiuolaikiniai išmanieji telefonai be ryškaus ir lengvai įžiūrimo ekrano turi daugybę jutiklių ir ryšių, tokių kaip kompasas, giroskopas, barometras ir GPS. Šios savybės leidžia pradedančiajam dviratininkui išmanųjį specialiu laikikliu pritvirtinti prie vairo ir naudoti vietoje dviračio kompiuterio, prieš savo akis patogiai matant svarbiausius važiavimo duomenis“, – teigia R. Marcišauskienė.

M. Bernatonis tam rekomenduoja atsisiųsti „Strava“ programėlę, kuri realiu laiku rodo greitį, nuvažiuotą atstumą, laiką ir seka įveiktas įkalnes bei nuokalnes. Pažengusieji ją taip pat gali suporuoti su įvairiais išmaniaisiais jutikliais, skaičiuojančiais pedalų apsisukimo greitį bei kitus subtilesnius parametrus. „Strava“ taip pat yra lyg savotiškas dviratininkų socialinis tinklas, kuriame galima varžytis su draugais ir dviratininkais iš viso pasaulio, siekti asmeninių rekordų arba tiesiog pasidalinti netikėtai atrastu vaizdingu maršrutu su kitais programėlės naudotojais.

Tuo metu planuojantiems dviračių žygį nežinomoje vietovėje ekspertas pataria įsidiegti „Komoot“ aplikaciją, kuri padės susiplanuoti maršrutą ir jį persiųsti draugams. Ruošiantis tokiai kelionei, labai patartina atsisiųsti ir aktyvuoti „Flare“ programėlę, kuri, jei pateksite į eismo įvykį ar tiesiog nukrisite nuo dviračio, pasirinktiems žmonėms automatiškai išsiųs pagalbos pranešimą su jūsų buvimo vieta.

„Galbūt „Strava“, išmanieji laikrodžiai ir kitos išmanios priemonės pedalų už dviratininką nenumins, tačiau suteiks papildomos motyvacijos ir padės savo tikslą pasiekti kur kas efektyviau ir greičiau“, – apibendrina „Telia“ atstovė R. Marcišauskienė.

Sekmadienį startuosiančiame FIFA pasaulio salės futbolo čempionate Lietuvoje informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) paslaugas teiks bendrovė „Bitė Lietuva“. Sklandžiam renginio įgyvendinimui būtina įranga ir paslaugos bus užtikrintos šalies arenose bei viešbučiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

„Šis čempionatas visam laikui įsirašys į Lietuvos futbolo istoriją – jis šalyje rengiamas pirmą kartą. Lietuvos rinktinė taip pat pirmą kartą dalyvaus salės futbolo čempionate ir dėl trofėjaus varžysis su dar 23 nacionalinėmis komandomis. Tiesiogiai kasdien bendraujame su FIFA atstovais ir teikiame visas ITT paslaugas būtinas šio pasaulinio renginio įgyvendinimui“, – pranešime žiniasklaidai sako Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Čempionatas 22 dienas bus transliuojamas visame pasaulyje, todėl svarbu užtikrinti sklandų informacinių paslaugų veikimą. Bendradarbiavimas ruošiantis šiam čempionatui su FIFA ir Lietuvos futbolo federacija prasidėjo dar sausio mėnesį.

Butėnas pasakoja, kad „iki čempionato pradžios liekant vis mažiau laiko, atsiranda daug nenumatytų darbų. Atsižvelgiant į organizatorių ir komandų poreikius tenka operatyviai reaguoti ir perskirstyti darbuotojų pajėgumus tarp arenų.“

„Pernai teikėme IT paslaugas pasaulio ledo ritulio čempionato Latvijoje organizatoriams, tad gerai suprantame tokio masto renginio aptarnavimo niuansus. Pernykštė patirtis leidžia šiemet efektyviau ir užtikrinčiau išpildyti FIFA keliamus reikalavimus“, – teigia „Bitės“ technologijų vadovas.

Lietuva pasaulyje žinoma kaip pažangių technologijų valstybė su gerai išvystyta mobiliojo ir šviesolaidinio interneto infrastruktūra, puikiu 4G+ LTE padengimu. Šis pasaulinio masto renginys bus dar viena proga pagrįsti šalies reputaciją.

„Lietuvos ITT infrastruktūra leidžia nesunkiai išpildyti ir netgi viršyti FIFA reikalavimus dėl interneto spartos. Visgi renginio solidumą ir itin aukštą kokybinę kartelę geriausiai iliustruoja susitarimas, kad „Bitės“ darbuotojai bus pasiekiami visą parą, kad galėtų operatyviais reaguoti ir spręsti bet kokius galimus nesklandumus. Be to, tokio masto renginys reikalauja beveik viso „Bitės“ paslaugų – nuo VOIP telefonijos iki interneto – ir paslaugų – nuo spausdintuvų iki TV – spektro“, – sako „Bitės“ technologijų vadovas.

Esant dabartinei situacijai pasaulyje, kai bet kada gali būti apribotas lankymasis sporto klubuose, pravartu pagalvoti apie tai, kaip išlikti fiziškai aktyviam savarankiškai. Ką daryti, jei norite sportuoti savarankiškai, tačiau nežinote nuo ko pradėti? Atsigręžkite į nuolatinį savo palydovą – išmanųjį telefoną, kuris ne tik seks jūsų fizinės veiklos pasiekimus, tačiau ir pateiks įvairių pasiūlymų, kaip galėtų atrodyti jūsų dienos sporto programa. Liks tik išsirinkti ir pradėti veikti.

Rytą pradėkite nuo ramios mankštos

Nėra netinkamo laiko sportui. Tad kodėl nepabandžius sportuoti vos prabudus? Nors daugeliui žmonių atsikelti iš lovos anksčiau būna sunku, tačiau skyrus dvidešimt minučių sportui ryte, dieną praleisite kur kas darbingiau. Nebūtina bėgioti – puikiu pasirinkimu gali tapti ir paprasta mankšta. Tam, kad puikiai pradėtumėte dieną, galima atlikti tempimo pratimus, jogos arba pilateso treniruotę. Tai suteiks daugiau energijos ir pagerins nuotaiką.

Jei nežinote, kokius pratimus atlikti, pasikliaukite savo išmaniuoju įrenginiu ir jame jau integruotomis sveikatingumo programėlėmis. Viena iš tokių – „Samsung“ telefonuose esanti „Samsung Health“ aplikacija, kurioje galima rinktis iš daugybės mankštų pasirinkimų. Sportuoti su telefonu itin patogu – sveikatingumo programėlė pademonstruos pratimus, o pavyzdžiui, „Galaxy Note20“ išmaniojo didelis ekranas užtikrins, kad juos sekti būtų patogu. Jei išmanaus įrenginio ekrano nepakanka, galima pasinaudoti „Samsung DeX“ funkcija, su kuria telefono vaizdą galima perkelti į televizorių.

Dienai rinkitės pasivaikščiojimą arba pratimus ant kėdės

Daugybė darbuotojų visą darbo dieną praleidžia sėdėdami, o tai ilgainiui atneša sveikatos problemas, kurios gali pasireikšti širdies ligomis, viršsvoriu, diabetu ar kraujo apytakos problemomis. Jei dalį savo pietų pertraukos skirtumėte lengvam sportui ar mankštai, tai galėtų padėti išvengti daugybės sveikatos sutrikimų, sumažinti stresą, padidinti koncentraciją ir prablaškyti mintis.

Jei jūsų ofisas turi sporto erdvę – pasinaudokite ja, tačiau jei pritaikytos infrastruktūros nėra – improvizuokite su po ranka turimais daiktais. Tam tikrose fizinį aktyvumą sekančiose programėlėse galima pasirinkti trumpą mankštą, kuriai reikės tik kėdės. Atlikę keletą lengvų pratimų išjudinsite ilgai toje pačioje pozoje buvusį kūną. Taip pat galite rinktis ir trumpą pasivaikščiojimą, į kurį nepamirškite pasiimti išmanaus telefono – jis ne tik suskaičiuos nueitų žingsnių kiekį, tačiau kartu padės prablaškyti mintis kartu su jūsų mėgstama muzika, kuri pakels ūpą visai likusiai dienai.

Vakare – efektyvi, kalorijas deginanti treniruotė

Sportas vakare tinkamesnis intensyvioms treniruotėms, nes organizmui nebūtina prasibudinti, be to, nereikia skubėti, todėl galima daugiau laiko skirti apšilimui. Pasirinkite jums priimtiną sporto rūšį – tai gali būti bėgimas arba intensyvios įvairių raumenų grupių treniruotės. Šiuo atveju vėlgi nedvejokite naudotis ir sveikatai skirtų programėlių teikiamais privalumais – pabaigus bėgimą aplikacija pateiks jūsų treniruotės statistiką apie nubėgtus kilometrus ir sudegintas kalorijas.

Telefonas bėgiojant pasitarnaus ir bandant atrasti naujus maršrutus – įsijunkite žemėlapius ir išsirinkite vaizdingą maršrutą bėgant pamiške, o pamatę įstabaus grožio saulėlydį užfiksuokite jį su savo išmanaus įrenginio kamera. Jei lauke blogas oras – rinkitės treniruotes namuose. Tarkime, jau anksčiau minėtoje „Samsung Health“ programėlėje apstu įvairioms raumenų grupėms pritaikytų treniruočių, todėl galima rinktis, kam didesnį dėmesį skirsite tądien: pilvui, kojoms, o galbūt visam kūnui.

Po intensyvios treniruotės atsipalaiduokite su trumpa meditacija, o po jos – išmaniojo telefono ekrane apžvelkite savo dienos sporto statistiką, kad galėtumėte stebėti savo progresą. Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas padės pagerinti miego kokybę, sumažinti stresą bei padės išlaikyti geras kūno formas.

Sportas palengva grįžta į Lietuvos parkus ir aikštynus, tačiau laikas, praleistas namuose, taip pat lietuvių yra aktyviai išnaudojamas. Tai rodo „Huawei“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Jos duomenimis, karantino laikotarpiu 2-3 kartus per savaitę savarankiškai mankštinasi daugiau nei trečdalis apklaustųjų. Sporto psichologas Andrius Liachovičius, pozityviai vertindamas individualiai besitreniruojančiųjų namuose skaičių, atkreipia dėmesį – karantinas daliai žmonių parodė aktyvaus gyvenimo džiaugsmą.

Judėjimas suteikia prasmę

Gyventi aktyviai galima ir namuose, o tinkama išeitis nuo pandemijos išbandymų – individuali fizinė veikla. Tokius duomenis atspindi „Huawei“ užsakymu atlikta apklausa, vykdyta Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje.

„Tyrimas atskleidė, kad karantinas nesustabdė lietuvių nuo sporto – kas trečias žmogus sportavo mažiausiai 2-3 kartus per savaitę. Tiesa, įdomu tai, kad skaičiai panašūs visose Baltijos šalyse – aktyviausiai gyvena estai, mes jiems nusileidžiame labai nežymiai, o latviai sportuoja vos pora nuošimčių mažiau už kaimynus“, – visose trijose Baltijos šalyse atliktą tyrimą komentuoja „Huawei“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Justė Karpavičiūtė.

Pašnekovės teigimu, apklausa rodo – 32 proc. respondentų sportavo 2-3 kartus per savaitę, rečiau, bent kartą per savaitę, individualiu sportu užsiėmė 18 proc. lietuvių.

Sporto psichologas A. Liachovičius, komentuodamas tyrimo duomenis, teigia, kad karantinas parodė aktyvaus gyvenimo naudą, nes judėdami užtikriname rutiną, suteikiančią prasmę ir priverčiančią dar labiau savimi didžiuotis. A. Liachovičius visiems, šiuo laikotarpiu besirenkantiems aktyvų gyvenimą, pataria išlaikyti ritmą, nes tai, pasak jo, yra būdas išlikti sąmoningiems.

„Visos dienos be rutinos tampa vienodos, sukelia daugiau apatijos. Tačiau sportas organizmą nuteikia naujai veiklai, suaktyvina jo darbą, išskiria laimės hormonus, o tai kūnui labai patinka. Esame sutverti judėti – to nedarydami jaučiamės aptingę. Per karantiną pradėję nieko neveikti, atsiduriame komforto zonoje, bet ji vėliau ima trauktis, sukuria įtampą. Kartu silpnėja raumenys, išsijudinti kaskart vis sunkiau. Todėl verta save įstumti į šios įtampos zoną ir dirbti tol, kol ji tampa komfortu“, – pastebi sporto psichologas.

Viskas – mūsų rankose

Specialisto manymu, į aktyvų gyvenimą verta įtraukti ir technologijas. Tačiau A. Liachovičiaus pastebi –  jos neturėtų nukreipti dėmesio nuo vidinių impulsų stebėjimo, o tapti išmaniomis sporto bei poilsio pagalbininkėmis, fiksuojančiomis organizmo veiklą ir pokyčius.

„Dalis sportuojančių pasitelkia išmaniąsias svarstykles, rodančias riebalų bei raumenų kiekį. Taip sportininkai stebi, kiek svorio gali numesti, kad neprarastų pajėgumų. Tuo metu išmanieji laikrodžiai gelbsti stebint pulsą, žingsnius, miegą, tačiau šie įrenginiai turėtų tik parodyti, kaip miegame – suvokti kokybę turime patys“, – sako A. Liachovičius.

Tai, kad technologijos tampa vis svarbesne lietuvių savarankiško sporto dalimi, rodo ir „Huawei“ apklausa.

„Tyrimo duomenimis, individualioms treniruotėms išmaniuosius laikrodžius pasitelkia beveik 70 proc. apklaustųjų, o išmaniąsias svarstykles aktyviam gyvenimui naudoja 11 proc. respondentų. Stebėti, patarti, motyvuoti – šias funkcijas gali atlikti patikimas tiek sporto, tiek poilsio partneris, kuris lydėtų kiekvieną aktyvumo bei ramybės akimirką. Tokį asmeninio trenerio ir sveikatos palydovo vaidmenį geba atlikti išmanusis laikrodis, kurį, kaip rodo apklausa, individualioms treniruotėms renkasi vis daugiau respondentų. Neseniai rinkoje pasirodęs „Huawei Watch GT 2e“ yra patogus, solidus ir kokybiškas aktyvaus gyvenimo pagalbininkas, kuris ir įkvepia sportuoti, ir akylai fiksuoja, kaip veikia mūsų organizmas dieną bei naktį“, – teigia J. Karpavičiūtė.

„Huawei“ atstovė vardija išmaniojo laikrodžio privalumus: jame įdiegtas efektyvus „Kirin A1“ procesorius, kuris kartu su didelės talpos baterija užtikrina iki dviejų savaičių nepertraukiamą veikimą be įkrovimo. Šis produktas turi net 100 treniruočių stebėjimo režimų, streso valdymo funkciją, miego sekimo sistemą, širdies ritmo stebėjimo technologiją.

„Huawei Watch GT 2e“, be to, pristatomas su išskirtine naujiena – jutikliu, matuojančiu kraujo įsotinimą deguonimi ir skaičiuojančiu deguonies kiekį, sunaudojamą fiziniams pratimams atlikti. Šis įrenginys skirtas aktyviam gyvenimui, todėl gamintojas išryškino sportišką jo stilių: nerūdijančio plieno korpusą juosia apyrankė, funkcionaliai pritaikyta dar geresnei sportavimo patirčiai.


J.Karpavičiūtė sako – „Huawei“ apgalvojo visus aktyviai gyvenančiųjų poreikius, todėl individualiai sportuojantiems siūlo ir išmaniąsias svarstykles „SmartScale“. Jos matuoja kūno svorį, riebalų kiekį, kūno masės indeksą, raumenų masę, organizmo įsotinimą vandeniu. Įrenginys taip pat nustato kaulų masę, bazinę medžiagų apykaitą (BMR), fiksuoja baltymus ir pilvo riebalų kiekį.

Apklausa daryta „Huawei“ užsakymu. Ją atliko bendrovė RAIT š. m. balandžio 6-16 d. Tyrimo metu buvo apklausti 1075 Baltijos šalių gyventojai nuo 25 iki 35 metų amžiaus.