Pirmadienio naktį į kosmosą pakilo rekordinis „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintų mažųjų palydovų kiekis.  „Šį kartą – net 6 palydovai, o jų paskirtis – kaip niekada įvairi – nuo stabilaus ryšio daiktų internetui iki šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos“, – teigia kompanijos įkūrėjas ir vadovas Vytenis Buzas. 

6 nauji palydovai šiąnakt, 19 min. po vidurnakčio Lietuvos laiku, „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ kilo iš Vandenbergo kosmodromo (Kalifornija, JAV).

Padės sekti klimatui žalingas emisijas

„Kongsberg NanoAvionics“ (arba „NanoAvionics) inžinieriai skrydžiui į kosmosą paruošė 6 mažuosius palydovus keturiems komerciniams klientams iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Tiek daug kompanijos pagamintų palydovų į kosmosą vienos misijos metu dar nekilo.

Vieno iš palydovų, „Tiger-4“, paskirtis – užtikrinti stabilų 5G ryšį daiktų internetui. Kitas, GEI-SAT palydovas atliks itin aukštos raiškos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų stebėseną. Dar trijų nanopalydovų pavadinimai, klientų prašymu, neatskleidžiami, tačiau du iš jų atliks naujų technologijų demonstracines, o vienas – radijo dažnių spektro matavimo misijas. Paskutinis ir pats didžiausias „NanoAvionics“ gamintas mikropalydovas šiam skrydžiui tiksliai matuos erdvėlaivių ir kitų objektų poziciją orbitoje. Tai gali padėti išvengti susidūrimų.

„Palydovai, kurie seka šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kaip GEI-SAT, padeda kompanijoms, turinčioms milžinišką, pavyzdžiui, dujotiekių infrastruktūrą, užtikrinti, kad visi objektai veiktų sklandžiai. Naudojant palydovus būtų galima greitai reaguoti, ir taip ne tik išvengti nuostolių, bet ir sumažinti galimą žalą gamtai“, – aiškino „NanoAvionics“ vadovas V. Buzas.

Su šia misija „NanoAvionics“ į kosmosą jau paleido 33 palydovus. 

Palydovai maži, o nauda – didelė

Per dešimtmetį mažieji palydovai smarkiai pakeitė kosmoso pramonę. Jie naudojami Žemės stebėjimui, palydoviniam ar internetiniam ryšiui tiekti, sudarinėjant žemėlapius, atliekant įvairius mokslinius tyrimus ir kt. 

Mažuosius palydovus jau kuria arba naudoja tiek komercinės, tiek akademinės, tiek vyriausybinės ar net karinės organizacijos. Nors mažieji palydovai paprastai darbuojasi 550 km aukštyje, JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) 2018 m. įvykdė pirmąją tarpplanetinę mažųjų palydovų misiją į Marsą. Dabar, NASA ir Europos kosmoso agentūra (EKA) jau planuoja daug sudėtingesnes misijas. Prie vienos jų, prisidėjo ir „NanoAvionics“ – NASA tarpplanetinės saulės burės bus testuojamos kompanijos kurtame palydove. 

Pagrindinis mažųjų palydovų pranašumas – kur kas mažesnė kaina ir galimybė pritaikyti naujausias technologijas. Todėl kosmoso pramonėje atsirado vietos ir mažesnėms valstybėms, kurios neturėjo gilių šaknų ir didelių kosmoso agentūrų. Tačiau pritaikymas įgauna pagreitį ir dėl to, kad tokių palydovų gamyba tapo itin greita. Tuo pačiu metu dar labiau miniatiūrizuojami įvairūs palydovų komponentai – nuo variklių iki baterijų ir mokslinių prietaisų. 

Mažieji palydovai gali prisidėti ir prie kosmoso šiukšlių problemos sprendimo, nes jie dažniausiai naudojami žemesnio aukščio orbitose, kur, atlikę misiją, daug greičiau sudega Žemės atmosferoje. Šiuo metu kosmoso šiukšlės – prioritetinė EKA veiklos sritis. 

Remiantis „Allied Market Research“ duomenimis, mažųjų palydovų rinka iki 2030 m. turėtų išaugti iki 13,7 mlrd. dolerių. „NanoAvionics“ laikomi vienais iš mažųjų palydovų rinkos lyderių pasaulyje.

„Įprastam palydovui pagaminti prireikia nuo 5 iki 15 metų, o jis kainuoja šimtus milijonų eurų. Mažąjį palydovą sukurti ir iškelti į kosmosą trunka apie metus, o klientui tai kainuoja daug mažiau. Panašiai, kaip su nešiojamais kompiuteriais – jie dabar yra mažesni, pigesni ir daug galingesni už pirmuosius monstriškus kompiuterius, kurie dar vos prieš kelis dešimtmečius užimdavo visą kambarį“, – sako V. Buzas. 

Augančią mažųjų palydovų paklausą gerai iliustruoja „NanoAvionics“ plėtra. Kompanijos komanda per pastaruosius metus išaugo dvigubai – dabar čia dirba jau beveik 300 žmonių. 

Visgi, anot V. Buzo, įprasti palydovai dar nėra nurašomi – tiesiog pasiskirstė sferos, kur mažieji palydovai yra pranašesni. 

Šeštadienį, du UAB „Kongsberg NanoAvionics“ („NanoAvionics“) sukurti palydovai kartu su „SpaceX“ misija „Transporter 7“ pakilo į kosmosą iš Kalifornijoje esančios Vandenbergo kosminių pajėgų bazės ir buvo paleisti į 500 km aukštį. Vienas iš jų yra skirtas Dubajaus elektros ir vandens tiekimo tarnybai (DEWA) ir aptarnaus didžiausią pasaulyje saulės baterijų parką.

Dubajaus elektros ir vandens tinklai stebimi iš orbitos

DEWASAT 2 mažasis palydovas – ankstesnės DEWA misijos tąsa. Praėjusių metų sausio mėnesį į orbitą buvo paleistas „NanoAvionics”  Lietuvoje pagamintas DEWASAT 1. Po šio įvykio DEWA tapo pirmąja pasaulyje komunalinių paslaugų įmone, turinčia savo palydovą orbitoje.

Abu palydovai DEWASAT 1 ir DEWASAT 2 yra DEWA programos „Space-D“ dalis. Programos tikslas padėti Jungtinių Arabų Emyratų komunalinių paslaugų bendrovėms gerinti elektros ir vandens tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir planavimą. Vienas iš palydovų fotografuos DEWA infrastruktūrą, o kitas priims ir siųs trumpąsias žinutes apie sensoriais fiksuojamą tinklų būklę. Pastarasis palydovas veikia kaip komunikacinis įrenginys, ryšį teikiantis ir nuo antžeminių komunikacijos tinklų nutolusiose lokacijose, tai ypač aktualu dykumoms. Palydovai bus naudojami stebėti Dubajaus elektros energijos tinklams, aprūpinantiems daugiau kaip 3 milijonus žmonių.

„Elektros bei vandens tiekimo optimizavimas pasitelkiant palydovines technologijas padeda ne tik sumažinti išlaidas, bet ir prisidėti prie klimato kaitos sušvelninimo. Didžiuojamės, kad Lietuvoje kuriami mažieji palydovai suteikia galimybę DEWA bendrovei būti novatoriškų palydovinių programų priešakyje“, – komentuoja „NanoAvionics“ įkūrėjas Vytenis J. Buzas.

Lietuvoje įsikūrusios bendrovės „NanoAvionics“ ir pažangiausiais sprendimais garsėjančios Dubajaus įmonės DEWA bendradarbiavimas apima ne tik palydovų gamybą, bet ir jų paleidimo valdymą, antžeminės stoties statybą ir žinių perdavimą – išsamią mokymo programą Jungtinių Arabų Emyratų specialistams ir  pagalbą plečiant būsimus DEWA kosmoso infrastruktūros pajėgumus.

Spartus įmonės augimas

„Nepaisant pasaulyje vykstančių neramumų, kosmoso industrija veikia pilnu pajėgumu, toliau jaučiame didelį susidomėjimą mūsų teikiamomis paslaugomis ir į tai atsižvelgdami didiname gamybos apimtis. DEWA noras toliau bendradarbiauti parodo, kokius gebėjimus ir vertę kuria mūsų ekspertų komanda ir kaip efektyviai savo žiniomis dalijasi su partneriais“, – teigia V. J. Buzas.

Pastaraisiais metais „NanoAvionics“ smarkiai augo ir plėtėsi. Praėjusiais metais bendrovė paleido į orbitą bei pristatė klientams 15 palydovų, šiemet į kosmosą pakelti dar 6. Įmonei pavyko padidinti komandos ir pajamų augimą beveik 100 proc., tai lėmė 86 pasirašytos sutartys su naujais ir nuolatiniais klientais.  Įmonės kontrolinį akcijų paketą praėjusiais metais įsigijo norvegų aukštųjų technologijų koncernas "Kongsberg". 

Praėjusių metų gruodį įmonė atidarė naują palydovų surinkimo ir kosminių misijų centrą Vilniuje. Naujosios patalpos išsidėsčiusios penktame VITP aukšte, kuriame yra misijų valdymo centras, gamybos bei darbo erdvės. Pastato patalpose įrenginėjama ir palydovų testavimo erdvė.

Įmonėje šiuo metu dirba 275 darbuotojai, tačiau ji nuolat plečiasi ir ieško naujų darbuotojų įvairiose srityse: nuo inžinerijos iki komercinių pozicijų. Bendrovė turi klientų net 47  šalyse, glaudžiai bendradarbiauja su tomis valstybėmis bei su mokslo ir komercinėmis industrijomis visame pasaulyje – NASA, Europos kosmoso agentūra, „Thales Alenia Space“ ir kitomis. Įmonė išplėtė ir administracinius bei gamybinius padalinius, šiai dienai jie įsikūrę ir JAV bei Jungtinėje Karalystėje.

Balandžio 1 dieną iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo su „SpaceX“ „Transporter 4“ misija į saulės sinchroninę orbitą (SSO) pakilo dar trys Lietuvių kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics” sukurti palydovai. Tarp jų – didžiausias iki šiol bendrovės sukurtas palydovas MP42, kuriame integruoti net kelių komercinių klientų įrenginiai.

Didžiausias lietuvių sukurtas palydovas

Balandžio 1 dieną, penktadienį, „SpaceX“ sėkmingai įgyvendino „Transporter 4“ misiją. Iš Floridoje esančio kosmodromo „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon-9“ iškėlė ir dar tris „NanoAvionics“ palydovus. Vienas jų – iki šiol didžiausias „NanoAvionics“ sukurtas palydovas MP42 su technologijų įmonių „OQ Technology“ ir „VeoWare“ bei kitų klientų įrenginiais. Naujasis palydovas MP42 yra maždaug mažo šaldytuvo dydžio, tad yra net kelis kartus didesnis už iki šiol įmonės gamintus nano palydovus.

„Pirmojo MP42 dydžio palydovo paleidimas yra svarbus žingsnis į didesnių palydovų rinką. Šis naujas etapas dar paspartins įmonės augimą ir plėtrą, taip pat toliau demonstruos mūsų gebėjimą prisitaikyti prie klientų poreikių ir novatoriškus sprendimus. Šiuo metu daugiausiai „NanoAvionics“ palydovų pagaminama Lietuvoje, bet taip pat turime padalinius bei gamybai pritaikytas patalpas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje. Planuojame ir tolesnę plėtrą Vilniuje: netrukus čia duris atvers naujasis gamybos, surinkimo, integravimo ir testavimo padalinys. Tikime, kad sėkmingos tarptautinės partnerystės ir didėjantys gamybos pajėgumai leis mums mažųjų palydovų rinkoje išlaikyti lyderių poziciją“, – sako „NanoAvionics“ generalinis direktorius Vytenis Buzas.

V. Buzas priduria, kad per pastaruosius dešimtmečius pasaulyje įvykusi technologinė pažanga šiandien leidžia sukurti itin mažus, bet labai galingus palydovus. Tokios technologijos, kaip nedideli mikroprocesoriai ir efektyvesnės saulės baterijos, taip pat sumažėjusios paleidimo į orbitą išlaidos paskatino mažųjų palydovų rinkos vystymąsi. Mažuosius palydovus sukurti, paleisti ir eksploatuoti yra lengviau, tad ilgainiui jie tapo labiausiai paplitusiais palydovais orbitoje – net 7 iš 10 dabar aplink Žemę skriejančių palydovų yra mažieji, dauguma jų priklauso komercinėms įmonėms. Mažaisiais palydovais laikomi tie, kurie sveria nuo kelių šimtų gramų iki 500 kg.

Pasak įmonės vadovo, naujoji MP42 misija suteikė galimybę naudotis palydovo dalijimosi paslauga, kai į vieną palydovą integruojami kelių skirtingų klientų įrenginiai. Tai leidžia paslauga besinaudojantiems klientams išbandyti savo technologijas kosmose pasidalinant palydovo ir jo paleidimo kaštus bei sutalpinant visus reikalingus įrenginius. „NanoAvionics“ yra viena pirmųjų mažųjų palydovų gamintojų pasaulyje pradėjusių siūlyti tokią paslaugą.

Palydovuose – pažangios klientų technologijos

Pirmasis prieš kelias dienas į kosmosą paleistas „NanoAvionics“ MP42 palydovas talpina kelių klientų krovinius. Tarp jų – ryšio technologijų bendrovės „OQ Technology“ ir palydovinių technologijų įmonės „VeoWare“ įrenginiai. Palydove esantis „OQ Technology“ telekomunikacijų įrenginys „Tiger-3“ prisidės prie orbitoje jau besisukančių kitų bendrovės palydovų spiečiaus, kuris prisideda prie globalaus nepertraukiamo 5G mobilaus ryšio užtikrinimo visame pasaulyje. Bendrovės „VeoWare“ krovinyje – technologijos, skirtos įvairiems bandymams orbitoje atlikti.

„Transporter 4“ misija į kosmosą taip pat pakėlė dar du komerciniams klientams skirtus „NanoAvionics“ palydovus: M6P platformos 6U dydžio (maždaug didelės batų dėžės dydžio) palydovą konfidencialiam klientui su Žemės stebėjimo įrenginiu ir M12P platformos 12U dydžio (maždaug mikrobangų krosnelės dydžio) palydovą su telekomunikacijų technologijomis. 12U dydžio palydovas buvo pagamintas bendrovei „Thales Alenia Space“ – vienai  didžiausių kosmoso technologijų įmonei pasaulyje.

„Transporter 4“ – jau ketvirtoji „SpaceX“ palydovams skirtos programos „SmallSat Rideshare“ misija, kurios tikslas yra suteikti galimybę mažųjų palydovų operatoriams reguliariai vykdyti „Falcon 9“ skrydžius į Saulės sinchroninę orbitą (SSO) – 520 km aukštį. JAV kosmoso įmonės raketa-nešėja „Falcon 9“ yra pirmoji pasaulyje daugkartinio panaudojimo raketa. Pernai ji buvo paleista daugiausiai kartų iš visų šiuo metu eksploatuojamų JAV raketų ir yra vienintelė komercinė raketa, visiškai sertifikuota gabenti žmones į Tarptautinę kosminę stotį.

Plečiasi ir toliau

„NanoAvionics“ yra viena iš pirmaujančių mažuosius palydovus kuriančių įmonių pasaulyje. Šiemet bendrovė planuoja dar labiau plėstis. „NanoAvionics“ turi 4 padalinius Lietuvoje, JAV bei Jungtinėje Karalystėje, o visai netrukus atidarys naują, didesnį biurą Vilniuje. Naujos patalpos leis dar labiau padidinti darbų spartą – 2022 m. bendrovė planuoja paleisti iš viso 15 palydovų, iš kurių trys pasiekė orbitą sausį, o dar trys – balandžio pradžioje.

Šiuo metu įmonėje dirba daugiau kaip 135 darbuotojai, bet dėl nuolatinės bendrovės plėtros, naujų sutarčių su tarptautiniais klientais ir didesnio leidžiamų palydovų skaičiaus „NanoAvionics“ aktyviai ieško naujų darbuotojų inžinerijos, komercinių verslo sričių srityse. „NanoAvionics“ bendradarbiauja su skirtingomis valstybinėmis, mokslo ir komercinėmis institucijomis visame pasaulyje, tokiomis kaip NASA (JAV), Europos Kosmoso Agentūra, MIT (JAV), Thales Alenia Space (Prancūzija), CONTEC (Pietų Korėja) ir kitomis.

Birželio 30 dienos vėlų vakarą iš Floridos valstijoje Kanaveralo iškyšulyje esančio kosmodromo pakilo bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9”, kurioje – dar du Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ palydovai. Jie prisidės prie ryšio technologijų vystymo bei plėtros ir taip pagerins sąlygas bendruomenėms atokiuose Žemės regionuose.