Kriptovaliutų ir NFT vajus neaplenkė ir labdaros bei paramos organizacijų. Nuo „SOS vaikų kaimo“ iki „1K paramos fondas“ – šiandien vis daugiau organizacijų renka paramą ne tik tradicinėmis formomis, bet ir kriptovaliutomis. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio tenka ir vadinamiesiems NFT (angl. non-fungible token), kurie dėl savo unikalumo gali įgyti tam tikrą finansinę vertę ir būti naudojami kaip skaitmeninė valiuta ar net investicinė priemonė. Tiesa, stingant aiškaus teisinio reguliavimo, kyla nemažai su tokia aukojimo forma susijusių klausimų, į kuriuos numojus ranka gali grėsti nemalonumai tiek paramos teikėjams, tiek gavėjams.

Anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu

Specialus kriptovaliutų statusas praktikoje reiškia didesnį reguliuojančių institucijų dėmesį virtualiomis valiutomis atliekamoms transakcijoms. Tad nors formaliai labdaros ir paramos organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatyti reikalavimai tiesiogiai netaikomi, jų transakcijos gali būti kruopščiai tikrinamos. Be to, dažnais atvejais anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu. Taip yra todėl, kad subjektai, kuriems tiesiogiai taikomi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai, privalo atskleisti savo partnerius, įskaitant ir labdaros ir paramos organizacijas, su kuriomis bendradarbiauja.

Taigi reikalavimo tikrinti dotacijas ir jų šaltiniams labdaros ir paramos organizacijos gali sulaukti ne tik iš priežiūros institucijų, bet ir iš partnerių, ypač finansų įstaigų. Nors pagal Lietuvos įstatymus, labdaros ir paramos organizacijos neprivalo atlikti tokių tikrinimų, jos turėtų būti pasirengusios pateikti detalią informaciją apie finansų ar kriptovaliutų kilmę partneriams. Dėl šios priežasties labdaros organizacijoms rekomenduotina bet kokia forma gaunamas dotacijas tikrinti ir tinkamai dokumentuoti, o anoniminės paramos vengti.

NFT teisinis statusas miglotas

Renkant paramą NFT forma, vertėtų laikytis tokių pat rekomendacijų kaip ir atliekant analogiškas operacijas kriptovaliutomis.

Nors NFT turtas paprastai traktuojamas taip pat kaip meno kūriniai, kolekciniai objektai, antikvariniai daiktai ir kitos subjektyvią vertę turinčios nefinansinės vertybės, negalima atmesti galimybės, kad tam tikromis aplinkybėmis NFT galėtų patekti ir po tradicinio finansinio turto apibrėžimu. Taip yra todėl, kad Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatyme virtualių valiutų sąvoka apibrėžta itin plačiai.

Be to, Lietuvos įstatymai niekaip nereguliuoja NFT konvertavimo į įprastas valiutas klausimo. Paramos gavimas NFT forma taip pat nėra ribojamas, kaip ir terminai, per kuriuos tokia parama turėtų ar galėtų būti iškeista į įprastas atsiskaitymo priemones.

Standartinės mokestinės prievolės

Lietuvoje taip pat nėra ir specialių teisės aktų nuostatų, skirtų kriptovaliutų bei NFT apmokestinimui, todėl teikiant ir gaunant paramą tokia forma taikomos įprastos taisyklės.

Įmonės, norėdamos pasinaudoti pelno mokesčio lengvata ir susimažinti mokėtiną pelno mokestį, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad parama yra suteikta paramos gavėjo statusą turinčiam asmeniui ir bus naudojama pagal Paramos ir labdaros įstatymo paskirtį. Be to, paramos teikimas turėtų būti įformintas sutartimi. Kai paramos vertė yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų, jos teikimas taip pat turi būti patvirtintas notaro. Priešingu atveju paramos davėjas gali netekti teisės naudotis mokestinėmis lengvatomis.

Jei parama teikiama ne pinigais, o skaitmeninėmis valiutomis ar NFT – paramos suma, o kartu ir lengvatos taikymo apimtis, priklauso nuo to, kokiu būdu paramos teikėjas kriptovaliutą ar NFT gavo. Tais atvejais, kai kaip parama yra teikiama įsigyta kriptovaliuta ar NFT, turėtų būti laikoma, kad suteiktos paramos vertė yra lygi tokio turto įsigijimo vertei.

Žvelgiant iš labdarą ir paramą renkančių organizacijų perspektyvos, su skaitmeninėmis priemonėmis renkamu  finansavimu susijusių ypatumų nėra. Oficialų paramos gavėjo statusą turintys subjektai nuo gautų aukų, kurios panaudojamos labdaros tikslais, pajamų mokesčio mokėti neturi. Visgi, netekus paramos gavėjo statuso nepanaudota paramos suma apmokestinama 15 proc. pelno mokesčio tarifu.

Aiškesnio reglamentavimo dar laukiama

Kol kas Lietuvoje nėra atskiro kriptovaliutų ir NFT reguliavimo, o labdaros organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nėra taikomas tiesiogiai. Vis dėlto paramą renkant tokiomis turto formomis, labdaros organizacijoms reikia atkreipti dėmesį į tam tikras šio įstatymo nuostatas. Lietuvos bankas taip pat yra paskelbęs su kriptovaliutų naudojimu susijusias gaires ir savo ekspertinę poziciją žetonų platinimo klausimu.

Nuo 2024 m. įsigaliosiant Europos Sąjungos Reglamentui dėl kriptoturto rinkų (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation (MiCA)), bus aiškiau reguliuojamos tam tikros kriptoturto kategorijos, pavyzdžiui, paaiškinama, kas yra elektroninių pinigų žetonai, su turtu susieti žetonai bei prekių ir paslaugų žetonai. Taip pat reglamentas apibrėš reikalavimus, taikomus tokių žetonų siūlytojams. Svarbu paminėti, kad MiCA bus taikoma ne visoms kriptovaliutoms ir taip pat neapims NFT reguliavimo.

Vis dėlto, paramą nusprendus rinkti kriptovaliutomis, reikėtų įsivertinti ne tik galiojančius teisės aktus bet ir iš MiCA kylančius reikalavimus, kurie netrukus taps aktualiais kriptoturto turėtojams.

Blokų grandinių technologijos ateityje, tikėtina, turės vis didesnę įtaką finansiniam sektoriui ir kitoms sritims, įskaitant ir paramą. Dėl to aiškesnis reglamentavimas šioje srityje yra išties reikalingas. Kol jo nėra, paramos teikėjams ir gavėjams disponuojant skaitmeniniu turtu reikia būti atsargiems ir įsivertinti galimas rizikas.

Kriptovaliutų industrija tiek Europoje, tiek JAV jau kurį laiką susiduria su sunkumais siekdama įtikinti reguliuojančias institucijas tokios investicijos legitimumu ir saugumu, kita vertus, prekyba kriptovaliutomis išlieka aktyvi. Per  pastarąjį pusmetį nuskambėjusios istorijos – kriptovaliutų keityklos FTX griūtis, steiblkoino  „Terra LUNA“ žlugimas, kriptovaliutoms draugiškų JAV bankų „Silvergate“, „Silicon Valley Bank“ ir „Signature“ griūtis ar prekybos platformos „EminiFX“ sukčiavimo skandalas – skatina institucijas greičiau imtis griežtesnio kriptovaliutų rinkos reguliavimo ir joje vykdomų sandorių skaidrumo užtikrinimo. Žingsnis šia kryptimi turėtų svarbų poveikį kriptovaliutų rinkai ir galėtų padėti apsaugoti investuotojus.

Apginti nukentėjusių investuotojų interesus nėra paprasta

Vienos didžiausių kriptovaliutų keityklų FTX griūtis, pirminiu vertinimu, galėjo atnešti apie 8 mlrd. JAV dolerių nuostolių investuotojams. Kitas smūgis kriptosektoriaus reputacijai – valiutos „Terra LUNA“ žlugimas – investuotojams pridarė nuostolių, kurie gali viršyti 300 mlrd. JAV dolerių. Po  „Terra LUNA“ griūties pasipylė vieši neprofesionalių investuotojų pasisakymai apie tai, kaip visos jų gyvenimo santaupos dingo per kelias valandas.

Dar šių metų kovo mėnesį per vieną savaitę JAV žlugo net trys kriptovaliutoms ir kriptosektoriui draugiški bankai – „Silvergate“, „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature“. SVB atveju buvo areštuota maždaug 175 mlrd. JAV dolerių vertės klientų indėlių, o JAV reguliatoriai suskubo imtis veiksmų ir garantavo už šiuos indėlius. Šie bankai  ne tik teikė bankines paslaugas, bet suteikė virtualioms valiutoms reikalingą infrastruktūrą.

Tai tik keli garsiausiai nuskambėję pavyzdžiai, tačiau atvejų, kai nukenčia investuotojai yra gerokai daugiau. Praktiškai kiekvienu atveju atsakingų asmenų – kryptovaliutų platformų steigėjų – atžvilgiu pradedami tyrimai dėl galimo sukčiavimo ar turto pasisavinimo. Visgi absoliučia dauguma atvejų tiriami steigėjai būna registruoti tokiose lengvatinio apmokestinimo zonose kaip Bermudai, Bahamų  ar Kaimanų salos, todėl vykdyti teisinius procesus paprastai yra sudėtinga.

Su tokia situacija esame susidūrę ir Baltijos šalyse. „Receivership Estate of EminiFX“ tuo metu atstovaujamas administratoriaus, kreipėsi į teisininkus dėl per kriptovaliutos prekybos platformą „EminiFX“ platformą vykdyto sukčiavimo. Platformą valdanti įmonė buvo registruota Lietuvoje. Tai iš esmės buvo klasikinis „Ponzi“ schemos variantas, kai investuotojams atrodė, kad iš savo investicijų jie nemažai uždirba, tačiau iš tiesų visa grąža buvo netikra.

Bendradarbiaudami su kolegomis, dirbančiais prie JAV vykstančio baudžiamojo proceso, padėjome investuotojams susigrąžinti bitkoino valiutos, kurios bendra vertė siekė apie 85 mln. dolerių. Deja, sėkmės atvejai nėra tokie dažni.

Reglamentavimas atneš daugiau saugumo

Be abejo, sukčiavimo atvejų gali pasitaikyti bet kurioje investavimo srityje: prekiaujant akcijomis, obligacijomis, investuojant į fondus, naudojantis sutelktinio finansavimo platformomis ar kitais investavimo instrumentais. Kriptovaliutos nėra išimtis. Visgi kriptovaliutų išskirtinumas ir problema yra reguliavimo trūkumas. Šiuo metu daugumoje valstybių, įskaitant ir Lietuvoje, kriptovaliutos yra apibrėžtos tik pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais. Teisine prasme nėra apibrėžtos net pagrindinės sąvokos ir taisyklės: pavyzdžiui, kas apskritai civilinės teisės prasme yra kriptovaliuta, koks teisinis režimas šioms valiutoms taikomas, kaip nustatoma jų vertė. Kadangi ji nuolat svyruoja, laiko faktorius tampa itin svarbus apskaičiuojant investuotojų patirtus nuostolius. Taip pat trūksta aiškumo, kas turėtų atsakyti už galimai neteisėtus veiksmus.

Nesant reguliavimo, vienintelis įrankis, leidžiantis užtikrinti kriptovaliutomis pasitikėjusių investuotojų apsaugą yra tyrimai, kuriuos atlieka kompetentingos institucijos įvairiose užsienio jurisdikcijose (dažnai lengvatinio apmokestinimo zonose). Tačiau, kaip parodė FTX atvejis, tokie tyrimai dažnai nekelia didelio pasitikėjimo.

Reaguodama į tokius atvejus Europos Taryba ir Europos Parlamentas po truputį imasi veiksmų. Panašu, kad ryškėja pirmieji bandymai įsikišti į kriptovaliutų rinką ir užtikrinti joje vykdomų sandorių skaidrumą. Jau šią savaitę Europos Parlamentas balsuos dėl būsimo  reglamento dėl kriptovaliutų rinkų (angl. Markets in Crypto Assets Regulation), kuris, kaip spėjama, turėtų įsigalioti 2024 m. Šiuo teisės aktu siekiama numatyti vienodus reikalavimus EU veikiantiems dalyviams, nustatyti tam tikrus skaidrumo, informacijos atskleidimo (angl. disclosure) reikalavimus kriptovaliutų prekybą vykdančioms platformoms, keitykloms, piniginėms, konsultavimo įmonėms ir portfelio valdytojams. Tai gali turėti itin reikšmingą globalų poveikį visai kriptovaliutų rinkai bei finansiniam stabilumui ir padėti apsaugoti investuotojus.

Web3, decentralizuotų finansų, kripto ir metavisatos srityse veikiantį verslą vienijanti organizacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO) išsirinko naują valdybą ir apsibrėžė naujus tikslus sparčiai kintančioje kripto ekonomikos plėtros ir reguliavimo aplinkoje.

Konstatuodama, kad Lietuva  išlieka patraukli šio verslo steigimuisi šalis, organizacija ketina siekti tvaraus kripto ekonomikos rinkos augimo ir bendradarbiauti su priežiūros institucijomis, kuriant racionalią ir progresą skatinančią teisinę bazę.   

Registrų centro duomenimis, šių metų kovo 1 dieną Lietuvoje veikė 272 naujausius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatytus minimalaus 125 000 EUR įstatinio kapitalo reikalavimus atitinkantys virtualaus turto paslaugų teikėjai. 

„Tai įspūdingas skaičius, rodantis, kad Lietuva yra ne tik fintech, bet ir Web3 šalis, turinti pažangią platformą tarptautinio verslo startui ir augimui. Daugeliu atvejų fintech ir kripto yra gretimos arba susiliejančios industrijos, šiuo metu išgyvenančios tą pačią pasirinkimo problemą: o kur toliau? Norėtųsi, kad Lietuva išliktų viena iš pirmaujančių Europos šalių, turinčių aiškų ir prognozuojamą reguliavimą bei suprantančių industrijos ypatumus ir išskirtinumą.  CEO telkia ir kviečia prie asociacijos jungtis naujus industrijos dalyvius dialogui ir bendradarbiavimui, kuriant palankią ir skaidrią verslo aplinką“, - pažymėjo CEO prezidentas Vytautas Kašėta. 

Pasak jo, jau šį pavasarį ES turėtų būti priimtas kripto turto rinkų reglamentas MiCA (Markets in Crypto Assets Regulation), kuris šalyse-narėse realiai pradėtų veikti 2024-2025 metais.  

„Tai labai svarbus taisyklių paketas, kurio diegimas ir veikimas  nebūtų įmanomas be civilizuoto dialogo su rinkos dalyviais. Toks dialogas itin aktualus Lietuvoje, kuri nuveikė daugiau nei daugelis kitų Europos Sąjungos šalių, pritraukdama kripto ir Web3 ekonomikos verslą. Nesinorėtų, kad sukauptas potencialas būtų iššvaistytas. Gera žinia, kad diskusija jau vyksta – praėjusių metų pabaigoje surengtame „Web3: Impact The Future Summit“ mums pavyko prie apskritojo stalo suburti daugelį suinteresuotų institucijų ir rinkos dalyvių pokalbiui apie bendradarbiavimo formas, turinį bei sektoriaus plėtros perspektyvas“, - pridūrė V. Kašėta.

„Kai kuriose pasaulio valstybėse kyla įvairių iniciatyvų riboti kriptoturto paslaugų teikėjų veiklą, atriboti nuo bankinio sektoriaus ar net apskritai uždrausti tokią veiklą. Lietuva išsiskiria kaip pažangi ir teisės aktų reikalavimų besilaikantiems virtualaus turto paslaugų teikėjams palanki šalis, kuri šį sektorių vertina kaip fintech sektoriaus tąsą. Tai priežastys, skatinančios pasaulinio lygio verslus kurtis mūsų šalyje. Kartu tai yra paskata Lietuvai išlikti nuosekliai tobulinant reguliavimą ir jo įgyvendinimo praktiką. Juolab kad ES išsikėlė ambiciją tapti pirmaujančiu žemynu skaitmeniniam verslui ir inovacijoms, o rizikas, būdingas virtualaus turto sektoriui, valdyti ne draudimais, o aiškiu, prognozuojamu ir visose valstybėse narėse suvienodintu reguliavimu. ES požiūris skiriasi nuo JAV požiūrio, kuri pasirinko draudimų ir ribojimų kelią. Dėl to pastaruoju metu pastebimas su Web3 industrija susijusio milijardais skaičiuojamo kapitalo bėgimas iš šios šalies. Priėmus teisingus sprendimus, dalis šių investicijų galėtų įsilieti į ES ir Lietuvos ekonomikas. Manau, kad šioje srityje CEO asociacija gali atlikti reikšmingą vaidmenį būdama tarpininke tarp Lietuvoje veikiančių Web3 sektoriaus dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų“, - pažymėjo CEO viceprezidentas Gediminas Laucius.

Naujai išrinktos CEO valdybos pirmininku ir prezidentu perrinktas inovacijų įmonės „SUPER HOW?“  vienas iš įkūrėjų Vytautas Kašėta. Viceprezidentu išrinktas integruotų profesinių paslaugų grupės „Lewben“ partneris Gediminas Laucius, viceprezidente taip pat išrinkta Ieva Trinkūnaitė, atstovaujanti įmonę „Foxpay“. Naujais valdybos nariais tapo advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka ir Mindaugas Navickas, atstovaujantis „iSun Lithuania“. Į valdybą perrinkti Linas Būtėnas iš Vilniaus universiteto, CEO viceprezidentas Andrius Bartminas, atstovaujantis įmonei „SUPER HOW?“,  Evaldas Bružė iš Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centro bei Dmitrij Radin, atstovaujantis bendrovei „BlockBank“.

Vienos didžiausių ir įtakingiausių kriptovaliutų prekybos bendrovių FTX bankrotas sukrėtė visą kriptovaliutų rinką, o kai kurie ekspertai net pradėjo prognozuoti šios verslo krypties griūtį.

Blokų grandinės technologija, kuria paremtos kriptovaliutos, pirmą kartą aprašyta dar 1982-aisiais David Chaum doktorantūros disertacijoje. Pati valiuta egzistuoja nuo 1997-ųjų, kuomet buvo sukurta pirmoji jos versija – „B-Money“. Dar vėliau buvo „Bit Gold“, kitos valiutos.

Bitkoinas – žinomiausia ir kriptovaliutos etalonu bei pradininke laikoma valiuta – sukurtas tik 2008 metais. Tačiau šią valiutą galime laikyti virtualios finansų rinkos pradininke, nes būtent ji privertė patikėti šio instrumento ateitimi ir pritraukė į rinką milijonus investuotojų.

Šiandien, nepaisant FTX griūties ir staigaus visos rinkos nuosmukio po jos, bendra kriptovaliutų rinkos kapitalizacija pasaulyje vertinama daugiau nei 1 trilijonu JAV dolerių, o tai tikrai milžiniški pinigai.

Kriptovaliuta šiandien – visuotinai pripažintas instrumentas, prekybą virtualiais pinigais jau vykdo ir tradiciniai bankai, pasaulyje ja galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas.

Ar gali visiškai žlugti tokia sena ir didelė struktūra? Nemanau. Net ir katastrofinis vieno didžiausių JAV bankų „Lehman Brothers“ bankrotas nesužlugdė pasaulinės bankų sistemos ar investicinių fondų.

Ilguoju periodu ši krizė padės kriptovaliutų rinktai tapti stabilesne, nes atsiras daugiau reguliavimo instrumentų, o žmonės vis dažniau pasitikės ne kriptovaliutoms skirtomis prekybos vietomis, bet tradicinėmis finansų bendrovėmis, kurios į savo paslaugų ir investicijų paketus įtraukia kriptovaliutas.

Tačiau tai nereiškia, jog niekas nesikeičia. Kelios išmoktos pamokos:

1. Įvertinkite riziką

Kriptovaliutų kursas kol kas itin siūbuojantis ir jei tikitės daug išlošti trumpuoju periodu – rizika bus labai aukšta.

Bitkoino kursas nuo 2021 m. lapkričio, kai buvo pasiekta rekordinė 68 tūkst. JAV dolerių riba, iki 2022 m. lapkričio 17 d. nukrito daugiau nei tris kartus – iki 17 tūkst. JAV dolerių.

Tai vis tiek gerokai daugiau už 1 JAV dolerį – toks buvo pirmasis šios kriptovaliutos kursas tik jai pasirodžius, tad ilguoju periodu greičiausiai išlošite.

2. Diversifikuokite investicijas

Nelaikykite visų kiaušinių vienoje pintinėje – matyt, seniausias investuotojo patarimas. Jį galėčiau papildyti tik tiek, kad pasistenkite turėti ne tik kiaušinių.

Investuokite į skirtingus produktus skirtingose vietose. Tai auksinė investavimo taisyklė, galiojusi dar iki kriptovaliutų atsiradimo ir visiškai pasiteisinusi. Griūva ne tik palyginti naujos, bet ir laiko patikrintos sistemos.

3. Ieškokite saugių laikymo vietų

Kriptovaliutas laikykite keliose nesusijusiose vietose – prekybos tinklų šiuo metu yra tikrai ne vienas. Dalį kriptovaliutų, kurias įsigijote ilgesniam laikymui, apskritai galima išvesti iš tinklo į labiau tradicines finansų bendroves, kaip, pavyzdžiui, „Fidelity“.

„Šaltasis“ saugojimas tampa populiarus ir kol kas vienintelis šio metodo minusas – turtas tampa mažiau likvidus ir juo negalima prekiauti greitai. Bet kai kurioms investicijoms ir nereikia greičio.

4. Darykite atsargines sandorių įrašų kopijas

Nesvarbu, kur laikote skaitmeninę valiutą, specialistai siūlo periodiškai atsisiųsti ir išsisaugoti savo sandorių istoriją. Tai padės ne tik „jausti pulsą“, bet ir pareikšti pretenzijas, jei kuri nors birža užsidarys.

5. Įvertinkite ne tik investicines rizikas

Investuojant į kriptovaliutas, labai svarbu nepamiršti kitų su šia finansine priemone susijusių rizikų. Visų pirma, labai gerai įvertinkite gautų pinigų kilmę. Tai svarbu kalbant apie visas valiutas, tačiau virtualūs pinigai vis dar išlieka padidintos rizikos zonoje.

Dar vienas labai svarbus momentas – apskaita. Skaitmeninių pinigų apskaitą reguliuojančių teisės aktų daugėja, valiutos kurso pokyčiai – dideli, tad labai svarbu tinkamai įvertinti mokėtinus mokesčius bei valiutos kurso pokyčio apskaitą.

Jei nesekate visų su tuo susijusių naujienų – būtinai pasitarkite su profesionaliais konsultantais, kurie padės išvengti brangiai galinčių kainuoti klaidų. 

Finansų apskaitos ir teisinių paslaugų bendrovės „MesoGroup“ vadovas Simonas Tamulionis