Ūkio valdymo programų rinka pasaulyje iki 2026 metų turėtų išaugti dvigubai, o tuo tarpu Lietuvoje tik 30% ūkių yra įsidiegę arba planuoja pradėti naudoti tikslaus ūkininkavimo sprendimus. Nepaisant nusistovėjusių įpročių Lietuvoje ar baimės keistis, ūkiai skaitmenizavimo neišvengs dėl teisinių reguliavimų, ekonominės naudos ir jaunesnės kartos požiūrio.

Pasaulyje augantis žmonių skaičius ir poreikis juos išmaitinti, tvarumo reikalavimai ir siekis turėti ekonominę naudą žemės ūkį skatina ieškoti būdų, kaip iš kiekvieno hektaro išgauti kuo daugiau produkcijos. Ūkio valdytojams sprendimus tenka priimti čia ir dabar, todėl reikalingi automatizuoti ūkio valdymo sprendimai. Populiarėja išmaniosios ūkininkavimo sistemos, kurios padeda vienoje vietoje kaupti ūkio duomenis, prognozuoti derlių, stebėti technikos, įrangos darbą, atlikti privalomas ataskaitas ir pan.

Ūkio valdymo programų rinka pasaulyje iki 2026 metų turėtų išaugti dvigubai. Šiandien ji sudaro 2,1 mlrd.$, o iki 2026m. planuojamas augimas iki 4,2 mlrd.$ (šaltinis: www.marketsandmarkets.com). Europa sudaro apie 10% bendros pasaulinės rinkos, o Lietuva sudarytų dar mažesnę dalį, tačiau tikėtina, kad ūkio valdymo programų naudojimas turėtų sparčiai augti. Augimą labiausiai skatina ūkių modernėjimas, besikeičianti karta ūkiuose, vyriausybių paramos programos ir įvairūs teisiniai reguliavimai.

Lietuvos rinkoje tik apie 30% pažangių ūkių yra įsidiegę arba planuoja pradėti naudotis tikslaus ūkininkavimo sprendimais, tokiais kaip RTK signalas, tręšimo žemėlapiai, kita programine įranga, automatiniais vairavimais. Deja, bet nemažai ūkių darbus vis dar dokumentuoja sąsiuvinyje arba iš viso jų neanalizuoja. Pagrindinė priežastis - naujovių baimė. Daliai Lietuvos ūkių skaitmeniniai sprendimai dar vis kelia nepasitikėjimą – brangu, neapčiuopiama nauda, trūksta įgūdžių, bijoma prarasti duomenis.

Tokių sistemų naudotojai Lietuvoje, jas perka iš užsienio gamintojų, tačiau nuo šiol galės įsigyti ir lietuvių sukurtą sistemą. Būtent ši išmani žemės ūkio valdymo programa padeda ūkininkams dirbti dideliame informacijos kiekyje. Programoje galima lengvai įtraukti savo laukus iš valstybinių institucijų arba yra ir piešimo funkcija. Naudojant programą sukuriami skirtingi darbai, tokie kaip: tręšimas, purškimas ir sėjimas. Visus darbus galima valdyti darbų kalendoriaus funkcijoje, kur galima matyti  kuriuos naudotojas atliko, atlieka ar atliks ateityje. Taip lengvai galima valdyti visus ūkio procesus vos keliais mygtuko paspaudimais. 

Programos išskirtinumas - visus purškimus galima siųsti tiesiai į valstybines institucijas ir taip juos deklaruoti iškart deklaruoti. Kiekvienais metais pesticidų deklaravimas vis griežtėja, laikas deklaravimui mažėja, o ūkininuii sezonu metu ir taip sunku visur spėti.

Programoje yra dauguma Lietuvoje naudojamų trąšų bei visi Lietuvoje naudojami pesticidai su visa informacija, naudojimo normomis, veiksmingumu, galiojimu ir t.t. 

Lietuvių „Geoface“, vystančios išmaniąją ūkininkavimo programą, direktorius Jonas Bakšys teigia, kad išmaniosios sistemos ūkiuose yra neišvengiamas įrankis. „Tai ne tik padeda valdyti ūkio informaciją, pasiskaičiuoti išlaidas ir prognozuoti derlių, pajamas. Tai būtinybė ir norma, kai ūkio duomenys tampa dar vienu svarbiu ištekliu pelningam ūkio rezultatui pasiekti“.

Augant technikos ir įrengimų, kuro, augalų apsaugos priemonių, trąšų kainoms ir darbo jėgos kaštams, ūkiai priversti galvoti, kaip uždirbti daugiau. Pavyzdžiui, išmaniųjų ūkininkavimo sistemų nauda pagalba efektyviai sumažinami trąšų kiekiai. Integruojant sukauptus laukų duomenis ir naudojant azoto tręšimo žemėlapius galima sutaupyti iki 15% azoto, dėl ko sumažinamos išlaidos,  sumažinama rizika javų sugulimui,  gaunama geresnė grūdų kokybė.

Ypatingą reikšmę ūkio sprendimams turi ir turės tvarumas. Ūkininkams keliami įvairiausi reikalavimai ūkininkauti tvariai, tausojančiai, ekologiškai. Iki 2030 m. žemės ūkyje reikės 50% sumažinti naudojamų pesticidų kiekį ir jų keliamą riziką, o naudojamų trąšų kiekį - bent 20%. Daugėja privalomos apskaitos, kuria kontroliuojamas pesticidų sunaudojimas. Čia taip pat pagelbėja išmaniojoje sistemoje deklaracijoms tinkamas funkcionalumas, kai nuo praėjusių metų privalomas augalų apsaugos produktų panaudojimo deklaravimas.

Viena iš svarbesnių skaitmenizavimosi sąlygų yra ūkio valdytojo amžius. Lietuvoje statistika rodo, kad tik 17 proc. žemės ūkio savininkų yra jaunesni kaip 40 metų, nors ūkio valdyme tiesiogiai dalyvauja vis daugiau jaunų žmonių. Jaunimas yra nusiteikęs dirbti kitaip – ne taip, kaip dirbo tėvai ir seneliai. O ir vyresni – pabandę kokią nors programą jau nebenori grįžti atgal. Ūkiams, ypač jaunesnei kartai, reikalingi skaitmeniniai sprendimai, kurie leistų kaupti ir naudingai įdarbinti ūkio duomenis. Atsiranda vis daugiau ūkių, kurie nusprendžia ūkininkauti efektyviau ir jungiasi prie išmaniųjų ūkininkavimo sistemų. 

Pirmieji išmaniojo telefono programėle valdomi įrenginiai rinkoje atsirado beveik prieš dešimtmetį. Jau tada imta prognozuoti, jog netolimoje ateityje išmanu taps beveik viskas, prie ko prisiliečiame. Ir nors ši revoliucija nėra sparti – nuolat tobulėjančios technologijos iš tiesų pamažu leidžia išmanių savybių suteikti patiems netikėčiausiems kasdieniams daiktams.

„Praėjo ne vieneri metai nuo to, kai išmanieji telefonai mūsų kišenes išlaisvino nuo banko kortelių, užrašų knygelių bei kitų iki tol gyvybiškai svarbių kasdienių įrankių. Vis dėlto į skaitmeninę erdvę įmanoma perkelti ne viską, todėl daugybė kompanijų suka galvą, kaip tam tikrus kasdienius daiktus bent jau priartinti prie technologijomis pulsuojančio šiuolaikinio pasaulio. Vieni geriausių to pavyzdžių – išmaniaisiais tampantys vandens buteliukai, akiniai nuo saulės ar net šalikai“, – pasakoja „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis. 

Emocijas suprantantis išmanusis šalikas

Pasak išmaniųjų įrenginių eksperto Simono Tilindžio, vienas įdomiausių pastarosiomis dienomis nuskambėjusių išmaniosios transformacijos atvejų yra įvairius fizinius rodiklius galintis sekti sporto sirgaliaus šalikas. Šį produktą neseniai pristatė „Manchester City“ klubas kartu su pasaulyje garsia technologijų bendrove „Cisco“, siekdami geriau suprasti futbolo gerbėjų emocijas ir reakciją į rungtynes. 

„Išmanusis šalikas aprūpintas įvairiais jutikliais, kurie gali matuoti judesių intensyvumą, pulsą, kraujo prisotinimą deguonimi, kūno temperatūrą ir netgi pagal mikroskopinius odos pakitimus nustatyti streso lygį. Visi šie duomenys sporto klubui leis realiu laiku sekti, kaip sirgaliai reaguoja į kiekvieną rungtynių įvykį ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Tai tikimasi panaudoti geresnės sporto renginių patirties kūrimui bei gerbėjų įsitraukimo į vykstantį žaidimą gerinimui“, – aiškina pašnekovas.

Vis dėlto, nepaisant futuristiškai skambančios idėjos, kuri ant pirmųjų futbolo sirgalių kaklų turėtų būti pradėta testuoti jau kitą sezoną, produktas paliko nemažai neatsakytų klausimų. Visų pirma, nei sporto klubas, nei „Cisco“ neatskleidė, kaip tiksliai bus naudojami šie jautrūs biometriniai duomenys ir kaip jie bus saugomi. Taip pat neaišku, ar šaliką reikės įkrauti ir ar jį bus galima skalbti.

Kita vertus, ekspertas prognozuoja, jog įvairūs jutikliai pasieks ir daugiau drabužių bei dėvimų daiktų. Vieni to pavyzdžių – bėgimo parametrus matuojantys sportbačiai, apie per didelį UV spindulių kiekį įspėjantis maudymosi kostiumėlis ir pavojingus kūdikio gyvybinių rodiklių pokyčius nustatyti galinčios kojinės.

Akiniai, kurie suteiks daugiau, nei tik apsaugą nuo saulės

Simonas Tilindis prisimena, jog toks daugelio dėvimas daiktas, kaip akiniai, jau seniai masina technologijų kompanijas, o viena pirmųjų, dar 2013 m., prie jų savo rankas prikišo „Google“. Deja, nepaisant futuristinio valdymo balsu ir galimybės prieš savo akis matyti pranešimus, orus ir kitą informaciją, beveik pusantro tūkstančio eurų siekianti kaina ir abejotina nauda atbaidė daugumą pirkėjų, tad produktas galiausiai patyrė nesėkmę. Tačiau tai akinius skaitmenizuoti siekiančių bendrovių galutinai neatbaidė, tik davė pamoką ieškoti paprastesnių to įgyvendinimo būdų.

„Išmaniųjų akinių idėją vėl atgaivino „Snapchat“ socialinį tinklą valdanti bendrovė „Snap“, 2016 m. pademonstravusi „Spectacles“ akinius nuo saulės, kuriuose integruota nedidelė kamera, leidžianti dalintis savo kasdienybės momentais iš naujos perspektyvos. Analogišką produktą pernai, bedarbiaudama su „Facebook“ ir „Instagram“ valdančia „Meta“, pristatė ir akinių rinkoje pirmaujanti „Ray-Ban“. Vis dėlto kur kas populiaresniu būdu akinius paversti išmanesniais tapo jų aprūpinimas ausinių funkcionalumu“, – atskleidžia „Telia“ ekspertas S. Tilindis.

Tokie produktai, kaip „Bose Frames Tempo“ ir „Amazon Echo Frames“, abiejose kojelėse turi po nedidelį tiesiai į ausis garsą transliuojantį ir aplinkiniams beveik negirdimą garsiakalbį bei gali „Bluetooth“ ryšiu prisijungti prie vartotojo išmaniojo telefono. Tai leidžia jiems visiškai pakeisti belaides ausines ir veikti kaip laisvų rankų įrangai, kuri nevargina ausų ir suteikia galimybę girdėti, kas dedasi aplinkui. Nors tai vis dar išlieka pakankamai nišiniu produktu, pamažu krentančios kainos ir didėjanti konkurencija suteikia vilties, kad netolimoje ateityje išėję pasivaikščioti ar vykdami į paplūdimį belaides ausines galėsime palikti namie.

Išmanūs ir vandenį valantys buteliukai

Atsigręždamos į mokslinius tyrimus, įrodančius, jog vanduo padeda gerinti koncentraciją, virškinamojo trakto darbą bei leidžia susidoroti su galvos skausmais, technologijų kompanijos pradėjo ieškoti išmanių būdų paskatinti žmones išgerti daugiau vandens. Nenuostabu, jog jų dėmesys nukrypo į tai, ką daugelis su savimi nešiojamės kasdien – vandens buteliukus.

Pastaruoju metu rinkoje daugėja išmanių vandens buteliukų, kurie seka išgeriamo vandens kiekį ir jam esant nepakankamam – siunčia pranešimą į išmanųjį telefoną arba apie tai informuoja tam tikros spalvos LED lemputėmis. Taip pat pamažu populiarėja buteliukai, kamštelyje turintys UV spindulių lemputę ir jos dėka galintys per maždaug minutę išnaikinti vandenyje esančius pavojingus mikroorganizmus, kas leidžia teisingą vandens gėrimo režimą išlaikyti keliaujant arba neturint prieigos prie kokybiško vandens šaltinio.

„Nepaisant inovatyvių sprendimų ir prasmingos misijos, šių produktų naudojimas vis dar netampa masiniu reiškiniu. Kaip ir daugumos tokio tipo išmaniųjų daiktų atveju, žmones atbaido tai, kad išmanųjį buteliuką reikės nepamiršti įkrauti ir pasiimti su savimi, o jo pagrindinę funkciją – skatinti gerti daugiau vandens – iš esmės gali atlikti įvairios išmaniojo telefono ar laikrodžio programėlės“, – paaiškina ekspertas Simonas Tilindis.

Skaitmeninių priemonių diegimas tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime reikšmingai keičia kasdienių ir darbo užduočių atlikimo būdus. Pasaulyje plinta hibridinis darbo modelis, kuris lemia, jog pasenę technologiniai sprendimai keičiami novatoriškais ir moderniais prietaisais, padedančiais pagerinti darbo kokybę ir efektyvumą. Darbo modelio kaita reiškia, kad darbovietės turėtų būti modernios ir neatsilikti nuo svarbiausių technologijų tendencijų. Tad kokia įranga turėtų apsirūpinti kiekviena moderni darbovietė?

Pagrindas – spartus interneto ryšys

Šiandien patikimas interneto ryšys nėra naujiena, ypač žinant, kad Lietuvoje jis yra vienas sparčiausių visame pasaulyje. Nepaisant to, biurų patalpose būtinas spartus interneto ryšys, atliepiantis svarbiausius poreikius.

„Kiekvienas verslas turėtų įsitikinti, kad interneto greitis yra pakankamai spartus ypatingų apkrovų metu, pavyzdžiui, kai keli darbuotojai prisijungia prie vaizdo konferencijos arba, kai siunčiami dideli failų kiekiai.

Tokiais atvejais reikia ne tik patikimo belaidžio interneto ryšio, bet ir kelių prieigos taškų su signalo stiprintuvais skirtinguose biuro vietose užtikrinant, kad ryšys yra vienodai pasklidęs ir nebūtų darbus lėtinančių trikdžių.

Belaidžio interneto svarba išliks ir ateityje, ypač diegiant naujas biuro technologijas ir daiktų interneto (IoT) sprendimus“, – teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Sumanūs prietaisai

Pasenę stacionarūs kompiuteriai ir kiti prietaisai, kurie nepalaiko išmanios tarpusavio sąsajos negali užtikrinti sklandaus užduočių atlikimo, ypač hibridinio darbo sąlygomis. Nors nešiojamieji kompiuteriai jau kurį laiką plačiai naudojami, tačiau vis dar yra įmonių, kurios naudoja stacionarius kompiuterius, taip apribodamos darbuotojų galimybes dirbti nuotoliniu būdu.

Atsižvelgiant į hibridinio darbo reikšmę, vis daugiau įmonių atkreipia dėmesį į darbo įrangą ir ieško sprendimų, padedančių suderinti darbuotojų pageidavimus dirbti biure ir nuotoliniu būdu.

„Siekiant modernių technologinių sprendimų, svarbu atsižvelgti į tai, kad įranga turi būti lengvai sujungiama ir sklandžiai veiktų tarpusavyje. Pavyzdžiui, „Huawei“, kuriami „Smart Office“ biuro sprendimai ypatingą dėmesį skiria dažniausiai pasitaikantiems darbo užduočių scenarijams ir diegia technologijas, leidžiančias patogiai perduoti duomenis ir palaikyti sąsajas tarp skirtingų įrenginių.

Todėl jei verslo bendrovės galvoja apie įrangos atnaujinimą, joms patartina pirkti to paties gamintojo įrenginius, kad juos būtų galima lengviau sujungti atliekant įvairias užduotis: spausdinant dokumentus ar rengiant vaizdo konferenciją“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Naujos tendencijos

Iki šiol daiktų internetas daugiausiai buvo pritaikytas veikti namų aplinkoje, pavyzdžiui, šildymo ar apšvietimo valdymo srityse, naudojant išmanųjį telefoną. Kadangi šie sprendimai jau sulaukė įvertinimo ir tapo paklausia namų preke, jie vis dažniau įdiegiami ir biuruose.

„Šviesos ir elektros energijos jutikliai, mažinantys energijos suvartojimą kartu su nuotoliniu šildymo valdymu leidžia laiku paruošti darbovietės patalpas. Todėl valdant tokias kasdienes užduotis, užtikriname patogią darbo aplinką darbuotojams ir optimizuojame energijos suvartojimą, kai biure niekas nedirba.

Be abejonės tai tik daiktų interneto pradžia ir jau netolimoje ateityje tikimės vis daugiau sprendimų, gerinančių darbo aplinką ir darbuotojų efektyvumą“, – komentuoja U. Eidžiūnaitė.

Alergijos gali išties erzinti, o esant itin dideliam jautrumui – net sukelti pavojų gyvybei. Įvairių alergijų atpažinimui, kontroliavimui ir kovai su simptomais pasitelkite išmanias programėles. Jos veikia kaip padėjėjas, nurodantis, ko reikėtų vengti ir kaip turėtumėte elgtis, kad simptomai būtų kuo lengvesni.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pateikia keletą mobiliųjų programėlių, kuriose naudojamos naujausios technologijos, suteikiančios daugybę reikalingos informacijos alergijas turintiems žmonėms – nuo žiedadulkių indekso iki patiekaluose esančių alergenų.

„Pasyfo“ – lietuvių ir tarptautinės mokslininkų komandos sukurta programėlė padeda išvengti žiedadulkių keliamos alergijos. Atsisiuntę aplikaciją, joje galėsite žymėti individualius alergijų simptomus, vesti dienoraštį, pranešti savo buvimo vietą, o aplikacija perspės apie galimą alergenų pavojų.

Platforma siūlo dvi galimybes: bendrąją ir personalizuotą alergijos rizikos prognozę. Pirmuoju atveju užtenka įdiegti programėlę mobiliajame įrenginyje. Norintieji gauti asmeniškai sugeneruotą informaciją, turėtų ne tik parsisiųsti programėlę, bet ir užsiregistruoti integruotame dienoraštyje.

Aplikacija išsiskiria tuo, kad informacija yra pateikiama moksliniais tyrimais pagrįstais duomenimis, originaliais matavimais ir unikaliu simptomų prognozės modeliu. Čia taip pat rasite enciklopediją apie labiausiai alergizuojančius augalus.

„WebMD: Symptom Checker“ programėlėje rasite daugybę pagalbinių funkcijų alergiją turintiems žmonėms. Aplikacijoje esančiame žurnale galite kasdien registruoti simptomus ir stebėti kūno reakciją. Čia pateikiama daug informacijos apie alergenus, sutinkamus namų aplinkoje, lauke ir maiste.

Aplikacijoje integruoti įrankiai suteikia galimybę pasitikrinti simptomus, gauti įspėjimus ir priminimus apie vaistų vartojimą. Vartotojai čia taip pat gali rasti įvairių straipsnių, pristatymų ir vaizdo įrašų apie alergijas, gydymą bei gydytojų patvirtintus patarimus.

„IQAir AirVisual | Air Quality“ aplikacijoje realiuoju laiku pateikiami ir prognozuojami daugiau nei 10 tūkst. pasaulio miestų oro taršos duomenys. Užterštas oras gali suaktyvinti simptomus, tad alergiškiems žmonėms patartina nuolat sekti kokybės rodiklius.

Čia rasite gana tikslią 7 dienų orų prognozę, išsamius duomenis apie aplinkoje esančius teršalus, temperatūrą ir drėgmę. Aplikacija pateikia daug naudingų sveikatos rekomendacijų, kaip elgtis, kad išvengtumėte oro taršos poveikio.

„mySymptoms Food Diary“ – šis dienoraštis padeda vartotojams sekti savo sveikatos būklę ir nustatyti alergiją sukeliančius maisto produktus, stebint mitybą bei simptomus. Aplikacijoje galima žymėti suvartojamą maistą, žarnyno būklę, stresą, miegą ir nuotaiką.

Programėlėje galite lengvai pildyti dienoraštį – įsiminti mėgstamiausius maisto produktus ir pridėti pasirinktus simptomus. Dienoraščio analizė leidžia pastebėti dėsningumus, atsirandančius tarp jūsų mitybos ir pasireiškusių simptomų.

„Find Me Gluten Free“ aplikacija puikiai pasitarnaus keliaujantiems – čia rasite restoranų, kavinių, barų ar parduotuvių, kuriose siūloma maisto be glitimo. Atsisakiusiems ar netoleruojantiems glitimo labai paprasta rasti naują restoraną, nes vos keliais bakstelėjimais galima ieškoti naujų vietų pagal norimą meniu, konkretų adresą arba buvimo vietą.

Programėlėje taip pat pateikiami kavinių kontaktai, lankytojų įvertinimai ir atsiliepimai, tad išsirinkti bus daug lengviau. Čia esantys įrankiai suteikia galimybę pasižymėti restoranus, kuriuos norite aplankyti ar net rezervuoti staliuką neišeinant iš aplikacijos.

„SkinSafe“ išsami odos gaminių ingredientų duomenų bazė leis sužinoti naudojamų priemonių sudėtį ir padės išvengti nepageidaujamų odos alergijų. Tiksliai žinodami, kas yra jūsų pasirinktuose produktuose, galėsite apsaugoti savo odą nuo cheminių medžiagų, dirgiklių ir alergenų. Aplikacijoje galima ieškoti jūsų odai tinkamiausių produktų, taip pat suteikiama galimybė sukurti asmeninį mėgstamiausių priemonių sąrašą.

Išmanusis miestas – plati, tačiau labai dažnai vartojama sąvoka. Kaip iš tiesų atrodys ateities miestai? Ar tai bus skraidančių automobilių ir dirbtinio intelekto robotų miestai? O galbūt ateitis priklauso tvarumui, atsinaujinantiems šaltiniams ir ekologiškiems sprendimams?

Prie aštuntus metus vykstančio nacionalinio architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas“ prisidedančių „Huawei“ „Išmanaus Pasaulio 2030“ apžvalga atsako į klausimus, kaip po mažiau nei dešimtmečio miestai taps išmanesniais, tinkamesniais gyventi ir tvaresniais.

Kad ir ką įsivaizduojate, neilgai trukus galėsite patys tai pamatyti savo akimis. Taip yra dėl to, kad tokios technologijos, kaip 5G ryšys, debesija, dirbtinis intelektas, blokų grandinės ir išmanieji jutikliai į realybę atneša ir išmaniuosius miestus. Kartu visos šios technologijos kuria skaitmeninę realybę, kuri urbanizacijos keliamus iššūkius leis palikti ateityje.

Šios permainos vyksta pačiu laiku. Jau dabar miestai suvartoja 60 proc. išteklių, išmeta 50–60 proc. visų šiltnamio efektą keliančių dujų ir nesugeba užtikrinti reikiamo vandens tiekimo 3,6 mlrd. žmonių. Prognozuojant, kad 2030 m. miestų populiacija išaugs dar 700 mln., miestams verkiant reikia sprendimų.

„Globalizacija yra didžiulė ilgalaikė tendencija, kaip ir draugiško aplinkai požiūrio plėtra. Manau, kad skaitmeninės technologijos daugeliu atžvilgių siūlo sprendimą. Pirma, pandemija padarė didžiulį poveikį pasaulio ekonomikai. Kadangi ekonomika ir toliau kenčia, vyriausybės vis labiau domisi skaitmenine ekonomika,“ – sako Danas Masiliūnas, „Huawei Enterprise Business Group“ vadovas Baltijos šalyse.

„Antra, per pandemiją mums reikėjo naujų edukacijos ir švietimo modelių, kad apsaugotume savo vaikus, ir mums reikėjo naujų sveikatos apsaugos bei priežiūros paslaugų teikimo būdų, kad apsaugotume sveikatos priežiūros darbuotojus. Pramonės skaitmeninė transformacija tapo daugelio verslų prioritetu.

Galiausiai, taikant vis daugiau skaitmeninių technologijų, tinklo saugumas, duomenų saugumas ir asmens privatumo apsauga tampa vis svarbesni. Pramonės įmonės turės atviriau ir nuodugniau bendradarbiauti tarpusavyje, kad sukurtų geresnę ateitį,“ – komentavo Danas Masiliūnas.

Išmaniųjų miestų statybos blokai

Skirtingai nei dabar įprasti miestai, išmanieji bus statomi ant duomenų. Jie remsis daugialypiais skaitmeniniais sluoksniais, kuriais rinks, analizuos ir naudos informaciją gerinant miestų gyvenimo kokybę.

Šis žingsnis prasideda su Daiktų Interneto tinklu. Įdiegti visame mieste, išmanieji jutikliai stebi miesto aplinkos pokyčius, renka informaciją nuo temperatūros iki eismo sąlygų. Jutikliai visus šiuos duomenis surinkę paverčia juos perskaitomus žmonėms – jie yra miesto akys, ausys ir nosys, padedantys geriau suprasti mūsų pačių aplinką.

Surinktus duomenis jutikliai perduos į miesto „smegenis“ – centrinį duomenų ežerą, kuriame saugomi neapdoroti duomenys. Čia įsiterpia dirbtinis intelektas. Algoritmai, išmokyti žaibiškai analizuoti, daryti išvadas ir priimti sprendimus pagal surinktus duomenis prieš juos vėl išmetant atgal į miestą kaip veiksmus, kurie padės padidinti viešą saugumą, eismo reguliavimą ir energijos naudojimą. Tokie procesai ne tik iš lygties išima žmogaus sprendimus, bet ir leidžia valdyti miestą greičiau ir smulkmeniškiau.

Tačiau kad šie procesai neštų kokios nors naudos, jie turi vykti realiu laiku. Jau egzistuojanti tinklo infrastruktūra negali suteikti tokio plačiajuosčio, daug duomenų tokiu greičiu galinčio pernešti ryšio. Todėl išmaniesiems miestams reikės sukurti naujus optinius tinklus ir įrengti 5G, F5G technologijas bei gigabitinį interneto ryšį. 2030 m. organizacijos, namai ir individai bus tarpusavyje sujungti tarpusavyje bevieliu interneto ryšiu.

„Toyotos“ išmanaus miesto „Woven City“ Japonijoje pavyzdys parodo, kaip tai veikia. Jo gatvės, automobiliai ir pastatai yra sujungti tarpusavyje išmaniaisiais jutikliais, kurie renka ir siunčia informaciją realiu laiku į centrinę duomenų bazę, kur ji apdorojama dirbtinio intelekto ir taip užtikrina savo gyventojų saugumą, gerovę ir laimę – tiek namuose, tiek ir lauke.

Nors „Woven City“ dar tik pradedamas kurti, tai jau daug žadantis žvilgsnis į ateitį. Visiems miestams susijungus į vieną didelio greičio ekosistemą, vyriausybėms bus lengviau priimti saugesnius sprendimus.

O kaip dėl aplinkos?

Iš visų dabartinių iššūkių, su kuriais dabar susiduria miestai, tvarumas yra turbūt didžiausias ir labiausiai reikalaujantis dėmesio. Greita miestų plėtra kelia didelę riziką aplinkai, ir neradus tinkamų sprendimų, problemų bus tik daugiau .

Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad 2030 m. miestai gamins 2,59 mlrd. tonų atliekų per metus, beveik 30 proc. daugiau, nei 2016 m. Nors viso pasaulio vyriausybės pažadėjo pasiekti „nulio atliekų“ lygius per artimiausią dešimtmetį, nedaug kas gali būti pasiekta be technologijų pagalbos.

Laimei, išmaniųjų miestų infrastruktūra leidžia pritaikyti inovatyvius sprendimus. Tą jau dabar galime pamatyti Pietų Korėjoje. Čia požeminių vamzdžių tinklas automatiškai ištraukia šiukšles iš gyventojų namų ir perneša jas į apdorojimo centrą rūšiuoti ir perdirbti. Panašiai viena Europos organizacija sukūrė dirbtiniu intelektu valdomą šiukšles rūšiuojantį robotą, kuris tai atlieka be jokios žmogaus pagalbos.

Ir tai – dar ne pabaiga. Galime tikėtis išmaniųjų rūšiuojančių konteinerių ir savaeigių atliekų mašinų mūsų miesto gatvėse – viskas veiks Daiktų Interneto dėka.

Be atliekų, kita rimta miestų problema – oro tarša. Pasak JT, aplinkos tarša sukelia 7 mln. ankstyvų mirčių per metus. Vis dėlto net 90 proc. pasaulio miestų neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos iškeltų kokybės standartų.

Technologijos gali padėti ir čia. Viena Indijos organizacija sukūrė nanojutiklius, kurie stebi ir praneša apie miesto oro kokybę, taip padedant savivaldai kovoti su užterštumu. Dėka dirbtinio intelekto, išmanieji miestai greitai galės realiu laiku patys mokyti naujus jutiklius savarankiškai nuspėti oro kokybės pokyčius.

Kaip tai paveiks gyventojus?

Besikeičiant mūsų miestams, keisis ir mūsų patirtis juose. Pilnai sujungta ekosistema suteiks draugiškesnę, labiau prieinamą ir žmogiškesnę miesto aplinką.

Tarkime, viešosios paslaugos išmaniuosiuose miestuose bus kur kas labiau prieinamos. Mums nebereikės taikstytis su sudėtingomis valdžios paslaugų sistemomis. Daugybė miestų jau dabar taiko skirtingus metodus. Šanchajus 2018 m. sukūrė e-valdžios portalą, kuriame telpa daugiau nei 100 viešųjų paslaugų.

Vartotojai gali jas pasiekti naudodami mobiliuosius telefonus arba viename iš daugiau nei 200 fizinių paslaugų centrų visame mieste. Nuo pat pristatymo sistema smarkiai supaprastino tokius procesus, kaip komunalinių mokesčių mokėjimas ar verslo įregistravimas.

Naujos technologijos taip pat įkvėps kurti naujas paslaugas siekiant kovoti su įprastomis problemomis. Pavyzdžiui, vietinė Šanchajaus valdžia pradėjo statyti išmaniuosius vandens matuoklius vienišiems senyvo amžiaus žmonėms. Naudojant dirbtinį intelektą jie matuoja gyventojų vandens suvartojimą realiu laiku ir įspėja pareigūnus, jei vandens suvartojimas nukrenta žemiau 100 ml per 12 valandų periodą.