Vairuotojų prioritetai ir reikalavimai automobiliams keičiasi. Vis dažniau į prekybos salonus atėję pirkėjai pirmiausia pabando prie patinkančio modelio prisijungti savo išmanųjį telefoną, o tik po to domisi, kokia pavarų dėžė jame sumontuota. Tokios tendencijos kelia naujų iššūkių gamintojams ir vis daugiau jų šiandien jau siūlo ne tik tradicinį suvokimą atitinkančius automobilius, bet ir gausybę vartotojų patirtį išplečiančių išmaniųjų sprendimų. 

Štai sąrašas septynių bene naudingiausių funkcijų, kurias galima rasti nebūtinai „premium“ klasės automobilyje.

Aliarmas telefone

Net jeigu to nesate patyrę, nesunku įsivaizduoti, koks jausmas apimtų, jei, atpėdinę prie savo transporto priemonės, pamatytumėte, kad jos langas išbelstas, o salonas – apšvarintas. Būtų apmaudu ir pikta. Jei automobilis laikomas garaže, galima išeitis – stebėjimo kameros. Tačiau ką daryti, jeigu mašiną laikote daugiabučio kieme ar prie gatvės?

„Tokiu atveju puikus sprendimas – su transporto priemone susieta išmanioji programėlė. Kai jutikliai užfiksuos, kad išdaužtas stiklas, pats automobilis atsiųs pranešimą apie nutikusį įvykį. Anksčiau už papildomą mokestį tokią paslaugą teikė trečiųjų šalių bendrovės, o dabar tą gali pasiūlyti ir automobilių gamintojai“, – sako tinklalaidės apie automobilius „Overdraivas“ autorė Dina Sergijenko-Ramaškevičienė.

Pavyzdžiui, jei turite vokišką „premium“ segmento „Audi“ modelį ir esate parsisiuntę programėlę į telefoną, gausite perspėjimus apie mėginimus kažką nugvelbti iš automobilio. Panašia funkcija gali džiaugtis ir „Hyundai Bluelink“ programėlės naudotojai. Ji akimirksniu praneš, kai tik suveiks automobilio signalizacija. Be to, pranešimą į telefoną gausite ir tuo atveju, jei tiesiog pamiršite užrakinti mašinos dureles.

Atrakinimas ir užrakinimas telefonu

Apie tai, jog nemažą dalį dienos kažkur stovintis automobilis gali tapti, pavyzdžiui, siuntinių pristatymo vieta, seniai kalba didžiosios siuntų tarnybos. Jų žodžiais, užteks kurjeriui paskambinus pasakyti, kur palikti siuntą, ir kai šis bus prie automobilio, tiesiog atrakinti bagažinę telefonu.

„Toks būdas puikiai tinka ne tik siuntiniams pasiimti. Tarkime, užtrukote susitikime, bet galite įleisti keleivius į automobilį. Arba vaikai kažką užmiršo mašinoje, nenorite jiems duoti raktelių, kad nepradangintų, tad pasinaudojate nuotolinio atrakinimo ir užrakinimo galimybe“, – pasakoja automobilių apžvalgininkė.

Jos teigimu, tokią funkciją galima aptikti gamintojų siūlomose programėlėse, jas susiejus su konkrečiais modeliais. Tuomet transporto priemonę galima užrakinti, atrakinti paprasčiausiai mygtuko spustelėjimu telefono ekrane.

Sudie laidams

Kai gamintojai pasiūlė galimybę lengvai prisijungti išmanųjį telefoną prie automobilio ir pastarojo ekrane matyti reikalingiausias programėles, kaip antai žemėlapių, muzikos, pranešimų ir pan., niekas nesistebėjo, kad tokiai jungčiai reikalingas laidas.

Vis dėlto, anot D. Sergijenko-Ramaškevičienės, tai nebuvo patogu: reikalingi aukštos kokybės, didelio duomenų pralaidumo laidai, o jie, deja, visuomet prašampa arba susiraizgo į neatpainiojamus mazgus.

Nors į vairuotojams kylančius nepatogumus atsižvelgė dar tikrai ne visi, vis daugiau gamintojų leidžia telefoną susieti su automobiliu be jokių laidų. Pavyzdžiui, įsėdus į „Hyundai“ modelį, veikiantį su oficialia gamintojo programėle, išmanusis telefonas automatiškai prisijungs prie automobilio per „Apple Car Play“ arba „Android Auto“ sistemas.

Nebereikia į servisą

Kad ir koks išmanus būtų automobilis, technologijos tobulėja taip sparčiai, kad periodiškai būtina atsinaujinti ir automobilio „smegenims“. Tačiau daugelio markių mėgėjams iki šiol programinės įrangos atnaujinimas kelia galvos skausmą, mat įtemptoje dienotvarkėje reikia rasti laiko užsukti į oficialią gamintojo atstovybę.

JAV elektromobilių kūrėja „Tesla“ ganėtinai seniai suprato, jog automobilio programinė įranga turi atsinaujinti taip pat paprastai, kaip telefono ar kompiuterio. Tuo pačiu keliu žengia vis daugiau gamintojų, pavyzdžiui, jau minėtas „Hyundai“ ar „Jaguar Land Rover“, siūlantys SOTA („Software over the air“) funkciją.

Tad, prireikus atnaujinti programinę įrangą, užtenka spustelėti kelis mygtukus multimedijos ekrane ir luktelėti: visi naujiniai pasieks automobilį nuotoliniu būdu, papildomai nesukant kilometrų ir negaištant laiko servise.

Lyg žaislinis

Dar viena ypatybė gali būti įrašyta į sąrašą tų dalykų, apie kuriuos svajojome vaikystėje: automobiliai gali būti valdomi kaip radijo bangomis veikiantys modeliukai.

Atrodytų, kur tokia funkcija gali praversti? Visgi šiandien, kai stovėjimo vietos vis ankštesnės, kai garažai virsta ir sandėliukais, kai vienintelė laisva stovėjimo vieta tokia siaura, kad į ją įvažiavus nebus įmanoma išlipti, galimybė valdyti automobilį nesėdint prie jo vairo – neįtikėtinai patogi.

Tokią funkciją kai kuriuose savo automobiliuose siūlo Vokietijos „premium“ segmento gamintojas BMW, naudotis ja gali ir dalies naujausių „Hyundai“ modelių vairuotojai.

Nieko nebepaslėpsi

Tarp itin naudingų išmaniųjų automobilio funkcijų – galimybė matyti gausybę transporto priemonės techninių parametrų.

„Rida, tepalų keitimo data, degalų kiekis bake, aušinimo skystis ir dar daugiau visko. Jeigu kažkas kelia įtarimų, visuomet galima pasinaudoti šia diagnostikos galimybe ir įsitikinti, ar visi automobilio mazgai tvarkingi, ar nereikia profesionalų įsikišimo“, – vardija pašnekovė.

Ir ne vien tai. Dalies gamintojų programėlės leidžia išvysti kur kas daugiau duomenų. Pavyzdžiui, visas automobilio keliones, vidutinį greitį jų metu, degalų sąnaudas, maršrutą ir t. t. Išties patogu, jei transporto priemone tenka dalintis ir norisi žinoti, ar automobiliu buvo važiuojama nenusižengiant Kelių eismo taisyklėms.

Sušildyti arba atvėsinti

Paskutinė, septintoji ypač naudinga išmanioji šiuolaikinių automobilių funkcija – galimybė sušildyti arba atvėsinti saloną dar prieš įlipant į transporto priemonę.

Pirmiausia šia funkcija ėmė girtis elektromobilių gamintojai, vėliau – prabangių automobilių segmento atstovai. Dabar ji galima daugybės gamintojų programėlėse. Jose galima nurodyti, kokios temperatūros pageidausite, kuriuo metu ir pan. Šios inovatyvios technologijos leis patirti dar didesnį komfortą bei vairavimo malonumą.

Naujiesiems merams ir savivaldybių taryboms jau ruošiantis pirmiesiems posėdžiams, miestuose laukiama žadėto permainų vėjo. Tikimasi, kad daugelį rinkiminių programų puošę miestų vystymo tikslai leis išspręsti opiausias gyventojų problemas bei padės jų erdvėms evoliucionuoti kartu su besikeičiančiu gyvenimo ritmu. Visgi ekspertai ragina nepamiršti ir svarbiausio kiekvieno ateities miesto komponento – modernių technologijų. 

„Absoliuti dauguma naujai išrinktų politikų žadėjo vystyti vienokius ar kitokius infrastruktūrinius projektus, tvarkyti šaligatvius bei vykdyti įvairias viešųjų paslaugų reformas, tačiau palyginus mažai dėmesio skyrė daiktų internetui (IoT), dirbtiniam intelektui (DI) ir savavaldžiam transportui.

Už šių technologijų slepiasi greitesnis susisiekimas, mažesni kamščiai ir net švaresnė aplinka, todėl ateityje jos didele dalimi nulems miestiečių gyvenimo kokybę ir miesto konkurencingumą. Ir svarbiausia, jog tai nėra skyrius iš futurizmo žurnalo – sąlygas mūsų patogumui įdarbinti DI ir į gatves išleisti pirmuosius autobusus be vairuotojų turime jau dabar“, – teigia „Telia“ IoT padalinio vadovas Remigijus Brasius.

Keleivius veš kompiuteris

Pasak pašnekovo, anksčiau tik fantastiniuose filmuose matyti ir ilgai tik griežtai apribotose uždarose trasose bandyti savavaldžiai autobusai jau seniai peržengė įdomaus eksperimento stadiją bei yra tik per žingsnį nuo pirmųjų keleivių įlaipinimo stotelėse. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, jie iki 2025 m. išvažiuos į Ženevos, Oslo ir Kronacho gatves. Vis dėlto dar anksčiau jų laukiama Škotijoje.

Jau gegužės 15 d. Edinburge pradės kursuoti penki kompiuterių ir įvairių jutiklių valdomi autobusai, kurie 23 km ilgio maršrutu kiekvieną savaitę perveš maždaug 10 tūkstančių keleivių. Nors kol kas jų darbą prižiūrės reaguoti pasiruošęs vairuotojas ir keleiviams padedantis autobuso kapitonas, šis pirmasis pasaulyje taip toli pažengęs projektas greičiausiai paspartins panašius procesus ir kitose šalyse.

„Savavaldžių autobusų kūrėjai įsitikinę, kad šios vairuotojo neturinčios viešojo transporto priemonės keleiviams leis mėgautis greitesnėmis, patikimesnėmis bei daug saugesnėmis kelionėmis, kadangi jos padarys galą žmogiškoms klaidoms. Tokiu būdu didinti viešojo transporto patrauklumą įmanoma jau su šiandieninėmis technologijomis, todėl savivaldybėms tereikia imtis iniciatyvos juos pritraukti į mūsų gatves.

Tai padaryti galima palengvinus biurokratines kliūtis ir sukūrus palankią teisinę bazę tokio tipo autobusų bandymams bei eksploatacijai“, – pasakoja R. Brasius.

Technologijų eksperto teigimu, Lietuva savavaldžio transporto vystymui palanki ir dėl gerai išplėtotos 5G infrastruktūros. Itin didele sparta ir maža delsa pasižymintis „Telia“ 5G tinklas, kuris bus reikalingas įvairių autonominių autobusų valdymo sprendimų priėmimui, jau vasarą padengs 99 proc. šalies teritorijos, todėl „išlaipinti“ vairuotojus iš autobusų bus galima net mažesniuose šalies miesteliuose.

„Vaistai“ nuo kamščių ir parkavimo vietų trūkumo

Rinkiminės kampanijos metu didžioji dalis kandidatų į didžiųjų miestų merus pasisakė už kovą su eismo spūstimis, pasitelkiant inžinerinius sprendimus ar esamo gatvių tinklo pertvarką. Kita vertus, prie to prisidėti galima ne tik tai ar žmones iš automobilių persodinant į greitai savavaldžiu tapsiantį viešąjį transportą, bet ir panaudojant DI ar IoT sprendimus.

Pavyzdžiui, didelės apimties miesto eismo kamerų vaizdo medžiagą išanalizavus didžiųjų duomenų algoritmais būtų galima nustatyti dėsningumus, kokiu metu ir kokiose gatvėse vyksta spūstys, o kurios ištuštėja. Tokia informacija padėtų iš esmės pertvarkyti šviesoforų veikimo algoritmus, pailginant žalio šviesoforo signalo degimo laiką labiausiai apkrautose gatvėse.

Be to, DI algoritmai visa tai galėtų atlikti realiu laiku, reaguodami nuolat besikeičiančią eismo situaciją – įvykus avarijai vienoje gatvėje, aplinkinėse sankryžose eismas automatiškai būtų sureguliuojamas taip, kad aplinkinėse sankryžose susidarytų kaip įmanoma mažesnės spūstys.

„Prie pastarųjų mažinimo galėtų prisidėti ir išmani parkavimo sistema. Neseniai Lietuvoje pradėjusi veikti LPWA šeimos NB-IoT duomenų perdavimo technologiją leidžia stovėjimo vietų užimtumo jutiklius montuoti net požeminėse aikštelėse ar po grindiniu. Jie realiu laiku leistų matyti užimtas vietas bei programėlėje rezervuoti laisvas.

Taip nebereikėtų gaišti laiko ir apkrauti gatvių visą amžinybę sukant ratus ir ieškant, kur pasistatyti automobilį“, – naujųjų ryšio technologijų galimybes vardina „Telia“ atstovas.

Šiukšliadėžių skaitmenizacija

Dar viena problema, su kuria susiduria miestai – didėjantis šiukšlių kiekis. Nepaisant to, kad ją bandoma spręsti rūšiavimu ir perdirbimu, atliekų srautai miestuose tik auga. Tai ypač pastebima miegamuosiuose rajonuose nuolat matant perpildytus konteinerius.

„Oslas ir kiti Europos miestai su šiuo iššūkiu kovoja privačiose ir viešose šiukšliadėžėse įmontuodami nedidelius ultragarsinius jutiklius. Naudodami energetiškai efektyvią NB-IoT ar kitą LPWA šeimos ryšio technologiją, jie be išorinio elektros šaltinio gali keletą metų nuolat perduoti informaciją apie konteinerių pripildymo lygį ir tokiu būdu padėti DI algoritmui parinkti optimaliausią šiukšlių išvežimo grafiką.

Taip išvengiama šiukšliadėžių perpildymo ir taupomi jų ištuštinimo kaštai. Atliekų kiekio informacija taip pat pasiekiama ir miesto gyventojams, kas prisideda prie jų sąmoningumo didinimo ir mažesnio vartojimo skatinimo“, – dar vieną praktišką technologijų panaudojimo pavyzdį pateikia R. Brasius.

„Telia“ IoT padalinio vadovo teigimu norint įdiegti visas šias inovacijas dar reikia laiko, visgi nemažai daiktų interneto sprendimų jau yra aktyviai naudojama.

Tiek verslai, tiek valstybinės organizacijos yra įsidiegusios transporto stebėjimo sistemas, kurios nustato itin tikslų maršrutą, formuoja kelionių ataskaitas, vertina transporto priemonės eksploatavimą bei primena apie reikalingą techninį aptarnavimą. Be to jau galima naudoti ir automatizuotas kuro ataskaitas, kurios yra tiesiogiai susietos su degalinių mokėjimų sistema ir taip ne tik sutaupo nemažai laiko įmonės buhalterijai, bet ir padeda dirbti tvariau.

„Mercedes-Benz“ paviešino savo,  kaip nuosavos operacinės sistemos MB.OS, kūrėjo, planus. Naujoji OS bus pristatyta šio dešimtmečio viduryje kartu su naująja MMA platforma („Mercedes Modular Architecture“). MB.OS yra suprojektuota ir sukurta pačioje įmonėje, siekiant išlaikyti visišką santykių su klientais atsakomybę, užtikrinti duomenų privatumą ir išnaudoti unikalią visų automobilio funkcijų integraciją.

MB.OS, pagrįsta specialiai sukurta bendra lustų ir debesų architektūra, suteikia visapusišką prieigą prie visų automobilio sistemų. OS apjungs ir suvienys informacijos ir pramogų, automatizuoto vairavimo, salono funkcijų ir komforto, vairavimo asistavimo ir energijos įkrovimo funkcijas. Ši operacinė sistema bus kiekvieno būsimo produkto pagrindas, suteikiantis išskirtinių programinės įrangos galimybių ir džiuginantis klientus savo naudojimo paprastumu.

„Mercedes-Benz“ siekia kurti geidžiamiausius automobilius pasaulyje, – sako Ola Källenius, „Mercedes-Benz“ vadovas. - Todėl priėmėme sprendimą būti savo pačių operacinės sistemos – unikalios bendros lustinės ir debesų architektūros, kuri išnaudoja visą prieigą prie mūsų automobilių aparatinės ir programinės įrangos komponentų – architektais.

Pasirinkę pasaulinio lygio partnerius, garantuosime išskirtinę klientų patirtį – nuo pagalbos vairuojant ir navigacijos iki pramogų ir integruoto įkrovimo. MB.OS bus nuolat tobulinama ir  atnaujinama.“

Nuosava operacinė sistema atvira partneriams

MB.OS sukurta taip, kad sujungtų pagrindines bendrovės vertės grandinės dalis, ir apjungtų automobilio kūrimą, jo gamybą, daugiakanalę prekybą ir papildomas paslaugas bei taptų viso „Mercedes-Benz“ verslo operacine sistema.

Tam bendrovė sukūrė operacinę sistemą, kuri bus standartinė visam transporto priemonių asortimentui, visiškai atnaujinama ir sąmoningai atvira pasirinktiems partneriams. Nors „Mercedes-Benz“ apibrėžia ir kontroliuoja architektūrą per savo aparatinės ir programinės įrangos bazinį sluoksnį, pirmaujančių technologijų rinkos dalyvių integracija suteikia klientams prieigą prie geriausių savo klasėje paslaugų, turinio ir funkcijų.   

Tarp tokių MB.OS partnerių yra ir NVIDIA, kuri teikia savo ekspertines žinias, duomenis ir dirbtinį intelektą bei savo „Orin“ lustų sistemą, kad būtų galima tobulinti 2-to ir pereiti prie 3-čio lygio automatinio vairavimo sistemos.

Pagal pasaulyje pripažįstamą automobilių inžinierių draugijos (angl. Society of Automotive Engineers, SAE) apibrėžimą, „Mercedes-Benz“ planuoja patobulinti SAE 2 lygio funkcijas, pritaikytas važiuoti mieste ir galiausiai pasiūlyti SAE 3 lygio funkcijas, leidžiančias pasiekti 130 km/val. greitį. Šios funkcijos bus paremtos NVIDIA DRIVE platforma ir mašininiu mokymusi.

„Mercedes-Benz“ paskelbė apie savo naujausią partnerystę – ilgalaikį strateginį bendradarbiavimą su „Google“, su kuriais įmonė sieks sukurti ir įdiegti naujos kartos automobilinę navigaciją, leidžiančią „Mercedes-Benz“ klientams suteikti integruotą prieigą prie naujausių „Google“ funkcijų ir žemėlapių.

Taip „Mercedes-Benz“ taps pirmuoju automobilių gamintoju, kuris sukurs savo firminę navigacijos sistemą, pagrįstą naujais automobilio daviklių duomenimis ir „Google Maps“ integruotos į MB.OS platformą navigacijos galimybėmis.

Prieigą prie „Google“  erdvinių geografinių duomenų technologijų, įskaitant realaus laiko ir eismo prognozių informaciją, automatinį maršrutų keitimą ir kt., leis prabangių automobilių gamintojui būti visų navigacijos naujovių priešakyje.

Geresnė informacijos ir pramogų sistemos patirtis

Siekiant praturtinti naudotojo patirtį, vairuotojai taip pat galės informacinėje ir pramogų sistemoje naudotis „YouTube“ programėle, o taip pat „Mercedes-Benz“ suteiks klientams prieigą prie „Google“ teikiamos „Place Details“ programos, padedančios rasti išsamią informaciją apie daugiau kaip 200 mln. įmonių ir vietų visame pasaulyje.

„Mercedes-Benz“ toliau plės savo informacinių ir pramoginių technologijų funkcijas, užmegzdama naujas partnerystes su geriausiomis vaizdo įrašų, žaidimų ir produktyvumo programomis. MB.OS atvers naują žaidimų automobiliuose dimensiją, pasitelkdama „Antstream“ sistemą, skirtą arkadiniams žaidimams. Automobilyje bus prieinami ir „Webex“ bei „Zoom“  vaizdo konferencijų sprendimai.

MB.OS pirmtakas jau nuo šių metų diegiamas naujojoje E klasėje su trečiosios kartos MBUX. Naujoji „Android“ sistemai skirta MBUX atvirojo programavimo sąsaja (API) leidžia įdiegti trečiųjų šalių programėles, kurios suteikia geresnę naudotojo patirtį, lyginant su vadinamosiomis veidrodinėmis (angl. mirror) programėlėmis naudojamomis telefone.

Lankstūs atnaujinimai

MB.OS technologinis pagrindas dar labiau išplečia programinės įrangos atnaujinimo galimybes. „Mercedes-Benz“ operacinė sistema atskiria techninę įrangą nuo programinės įrangos, todėl galima sparčiau diegti naujoves, padidinti atnaujinimų lankstumą ir greitį. MB.OS sistemoje viskas bus sujungta per „Mercedes-Benz“ išmanųjį debesį.

„Mercedes-Benz“ siūlys ir naujas paslaugas, kurios bus labiau individualizuotos ir patogesnės dėl „Mercedes me ID“, kuris apjungia visą su klientu susijusią informaciją. Siekiant supaprastinti klientų patirtį, personalizuotos paslaugos ir atnaujinimai bus pateikiami trijuose patogiuose paketuose: „MB.CONNECT“, „MB.CHARGE“, „MB.DRIVE“ („MB JUNGTIS“, „MB.KROVIMAS“ ir „MB.VAIRAVIMAS“).

Tokios automobilio funkcijos kaip navigacija, nuotolinis valdymas, 360° apsauga, pramogos ir komunikacija bus sujungtos į „MB.CONNECT“ paketą. Naudodamiesi „MB.CHARGE“, elektromobilių klientai galės naudotis lanksčiais ir patraukliais tarifais, priklausomai nuo nuvažiuojamo atstumo ir kitų duomenų bei gaus prioritetinę prieigą prie „Mercedes-Benz“ didelės galios įkrovimo tinklo.

O „MB.DRIVE“ visiems klientams užtikrins pažangaus 2-tro lygio automatinio vairavimo paslaugą, o kai kuriuose modeliuose leis naudotis ir pačiu pažangiausiu, 3-čio lygio vairavimo asistentu.

„Telia“ ir „Ericsson“ pristatė 5G inovacijų programą „NorthStar“, skirtą naujų skaitmeninių sprendimų kūrimui ir pritaikymui pramonėje. Švedijoje jau startavusi programa daugiausia dėmesio skirs automobilių pramonės ir transporto sektoriams. Tikimasi, jog ši iniciatyva pagreitins perėjimą prie savavaldžio transporto ir padės rinkos dalyviams automatizuoti kitus žmogaus darbo reikalaujančius procesus.

„Kol mėgaujamės 5G per kelias akimirkas atsiunčiamais „Netflix“ serialais, transporto sektorius jau ilgą laiką suka galvą, kaip šį milžinišką tinklo potencialą panaudoti išmanesniam žmonių ir prekių judėjimui – kone kiekvieną mėnesį išgirstame apie naują savavaldžio sunkvežimio prototipą ar net bandymus siuntas pristatinėti dronais. Deja, didelė tokių ambicingų idėjų dalis galiausiai nugula į stalčius, kadangi joms įgyvendinti kūrėjai neturi reikiamų technologinių išteklių. „NorthStar“ ketina šias kliūtis eliminuoti, suteikdama transporto sektoriui subalansuotą 5G infrastruktūrą, padėsiančią vystyti saugius savavaldžių vilkikų koridorius ir pagreitinsiančią tokių inovacijų, kaip automatizuoti logistikos centrai, kūrimą“, – „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Išbandys prie 5G prijungtus sunkvežimius

Pasak Arūno Strolios, naujosios „Telia“ ir „Ericsson“ partnerystės centre – specialios paskirties 5G inovacijų tinklas, sujungiantis naują korinę mobiliojo ryšio įrangą su sparčiai plėtojamu viešuoju „Telia“ 5G tinklu. Klientams jis taip pat leidžia prie jo prijungti ir privačią tinklo infrastruktūrą, kas suteikia galimybę inovacijų tinklą pasiekti nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Be to, kartu su prieiga prie šių technologijų programos dalyviai gauna ir techninę pagalbą iš „Telia“ ir „Ericsson“ 5G specialistų.

Pirmuoju „NorthStar“ klientu tapo „RISE“ tyrimų organizacijos valdoma „AstaZero“ kompanija, kurios partneriai yra tokie automobilių ir sunkvežimių rinkos gigantai, kaip „Volvo Group“, „Volvo Cars“ bei „Scania“.

„AstaZero“ kuria pirmąją pasaulyje nepriklausomą autonominio transporto bandymų aplinką, todėl „NorthStar“ inovacijų tinklas įgalins ją pasiūlyti dar įvairesnes ir realesnes ateities transporto priemonių testavimo sąlygas. Uždaras 5G tinklas leis simuliuoti savavaldžių vilkikų darbą logistikos centruose krovimo pakrovimo ir iškrovimo metu, o su juo integruotas atviras 5G tinklas – išvažiavimą iš uždaros teritorijos į viešąjį eismą“, – pasakoja „Telia“ atstovas.

Panašūs sunkvežimių persijungimo tarp tinklų bandymai kritiškai svarbūs tokiems projektams, kaip 5G Šiaurės Europos transporto koridorius (5G NETC), kuriam iš ES biudžeto skirta 15,535 milijono eurų. Jo metu bus siekiama 5G ryšiu padengti magistralinius Šiaurės Europos kelius, kad savavaldės transporto priemonės galėtų savarankiškai kirsti valstybių sienas ir sklandžiai prisijungti prie vietinio ryšio. Tai jas įgalins autonomiškai gabenti krovinius per Šiaurės regioną, o vėliau per Lietuvą patekti į analogiškus kitų regionų koridorius bei tęsti kelionę.

„Telia“ tinklo vadovas atskleidžia, kad inovacijų tinklas bus nuolat atnaujinamas ir pildomas nauju funkcionalumu, kuris kol kas nebus prieinamas viešajame tinkle. Tarp šių inovacijų yra 5G tinklo padalijimas, leidžiantis kurti dedikuotas tinklo paslaugas prijungtoms prie interneto, savavaldėms ir nuotoliniu būdu valdomoms transporto priemonės, bei naujos joms reikalingi itin didelio tikslumo, didelio prieinamumo ir mažo vėlinimo pozicionavimo sprendimai.

Sandėlių automatizacija

Nors be vairuotojų krovinius vežiojantys vilkikai yra neišvengiama logistikos rinkos ateitis, nemažiau permainų turėtų sulaukti ir jų aptarnaujami sandėliai. Nepaisant zujančių krautuvų ir įvairios kitos technikos, žmonės, kaip ir anksčiau, juose vaidina patį svarbiausią vaidmenį. Darbuotojai vis dar turi rankiniu būdu skaičiuoti fizinio inventoriaus atsargas ir vykdyti jų suderinimus, kas nėra efektyvu ir kartais pasibaigia brangiai kainuojančiomis klaidomis.

Spręsdami šią problemą, Suomijos užsakomųjų logistikos paslaugų lyderis „Transval“ ir „Telia“ viename sandėlių įdiegė modernų darbo efektyvumą didinantį sprendimą, paremtą vaizdo atpažinimu. Patalpose įrengtos aukštos raiškos kameros 5G ryšiu buvo prijungtos prie „Telia“ duomenų centro, kuriame veikiantys dirbtinio intelekto (DI) algoritmai buvo apmokyti atpažinti atskiriems klientams skirtas prekių paletes ir sekti jų judėjimą.

DI modelis apskaičiuoja palečių skaičių tam tikroje lokacijoje, praneša, kiek liko laisvos vietos kiekvienoje rietuvėje ir seka kiekvienos paletės perkėlimą iš vienos vietos į kitą, taip realiu laiku suteikdamas tikslią informaciją apie inventoriaus kiekius. Tai leidžia užtikrinti, kad logistikos sandėlyje visada būtų pakankamas tam tikrų produktų ar medžiagų „buferis“ ir nesusidarytų trūkumas, kuris galėtų sutrikdyti klientų tiekimo ir gamybos linijas, lemdamas didelius nuostolius.

„Beveik nėra abejonių, kad sandėlių automatizacijos technologijos per keletą ateinančių metų ateis ir į Lietuvą. Prie greitesnio įgyvendinimo prisidės ir tai, kad „Telia“ 5G ryšys jau iki šios vasaros padengs 99 proc. šalies teritorijos, todėl aukštos raiškos kameroms reikalingas itin didelės spartos tinklas bus pasiekiamas net ir atokiose vietose įsikūrusiuose logistikos centruose“, – prognozuoja ekspertas.

Pamenate laikus, kai kiekvieno išmaniųjų telefonų gamintojų flagmano pristatymas būdavo įvykis technologijų pasaulyje? Kai jų fotokameros pradėjo daryti stebuklus, o procesoriai ir baterijos pavijo kompiuterius?

Tačiau pastaraisiais metais elektromobiliai pradėjo stumti išmaniuosius telefonus iš vartotojų dėmesio lauko. Todėl nenuostabu, kad į išmaniųjų automobilių gamybą pradėjo veržtis ir didieji pasaulio telefonų gamintojai. „Telia“ ekspertai sako: „Xiaomi“, „Sony“ ar „Apple“ su ratais jau nebe už kalnų.  

Pirmoji starto automobilių rinkoje liniją kirto „Huawei“, pernai pristačiusi pirmąjį visiškai elektrinį sportinį automobilį „Aito M5“, o neseniai į viešąją erdvę nutekėjus jos prototipo nuotraukoms, „Xiaomi“ nebeslepia planų konkurentus kitąmet pasivyti su elektromobiliu „MS11“. Apie panašius ketinimus jau ne kartą yra prasitaręs ir „Apple“ vadovas Timas Cookas.

Analitikai prognozuoja, kad prie šių bendrovių netrukus prisijungs ir daugiau technologijų rinkos gigantų, kuriems tai bus bene vienintelis kelias išlaikyti savo lyderystę, net jeigu ankstesni kai kurių jų bandymai ir pasibaigė nesėkmingai.

„Prieš maždaug penkerius metus net sapne nebūtume galėję įsivaizduoti, jog „Xiaomi“ ar „Apple“ kaip nors galėtų konkuruoti su „Volkswagen“ ar „Tesla“. Tačiau, naujausiais tarptautinės rinkos analizės bendrovės IDC skaičiavimais, šių kompanijų „duona“ buvusių išmaniųjų telefonų pardavimams 2022 m. pasiekus nuo 2013 m. nematytas žemumas, šis scenarijus tampa netgi labai tikėtinas. Technologijų milžines į automobilių rinką stumia įsibėgėjanti transporto elektrifikacija bei pasikeitę vartotojų prioritetai. Į šį produktą taip pat žiūrima, kaip į dar vieną galimybę pirkėjus „užrakinti“ savo ekosistemoje“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Kartą per šimtmetį pasitaikanti galimybė

Tilindžio nuomone, dabartinį transporto pramonės virsmo mastą galima prilyginti prieš maždaug šimtą metų vykusiam perėjimui nuo susisiekimo arkliais prie automobilių. Elektromobilių pardavimams augant įspūdingu greičiu ir pernai Europoje susižėrus maždaug 20 proc. siekiančią naujų automobilių rinkos dalį, Europos Parlamentas neseniai pasirašė nuosprendį vidaus degimo varikliams. Nuo 2035 m. įsigaliosiantys teisės aktai visoje ES uždraus naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimą.

„Kol daugelis vartotojų rankose laiko penktą ar šeštą savo kada nors įsigytą išmanųjį ir dėl sulėtėjusio progreso pernelyg negalvoja apie naujo įsigijimą, elektromobilių rinkoje vyrauja visai kitokios nuotaikos. Ateinančiais metais milijonai žmonių Europoje ir visame pasaulyje vienaip ar kitaip bus priversti įsigyti savo pirmąjį elektra varomą automobilį, kas technologijų kompanijoms atveria milžinišką ir nepersotintą rinką. Ji matoma kaip puiki galimybė kompensuoti lėtėjančius elektronikos pardavimus“, – aiškina pašnekovas.

Žinoma, šios istorinės galimybės nenori praleisti ir senieji automobilių rinkos grandai, skelbdami ambicingus planus savo modelių liniją elektrifikuoti dar gerokai iki minėtų draudimų įsigaliojimo. Vis dėlto naujiems žaidėjams palanku tai, kad elektrifikacijos eroje pastarųjų dešimtmečiais kaupta vidaus degimo variklių patirtis tampa nebeaktuali ir visi prekės ženklai vartotojų akyse tarsi iš naujo stoja prie starto linijos. Tą puikiai įrodo vos 20 metų skaičiuojanti „Tesla“, šiuo metu pirmaujanti pagal elektromobilių pardavimus ir per rekordiškai trumpą laiką sugebėjusi aplenkti „Toyota“, perimdama vertingiausios automobilių pramonės kompanijos titulą.

„Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas pasakoja, kad pernai rudenį „Huawei“ žengė tvirtą žingsnį į elektromobilių rinką, kartu su Kinijos automobilių gamintoju „Seres“, pristatydami pirmąjį visiškai elektrinį sportinį automobilį „Aito M5“. Ir įdomu tai, kad šis produktas nebuvo tik skambus viešųjų ryšių projektas –  telekomunikacijų gigantė iš rytų kūrė ne tik informacinę automobilio sistemą, bet ir tokį kritiškai svarbų komponentą, kaip elektriniai varikliai. Tokie aktyvūs judesiai šioje rinkoje netgi privertė apie nuosavo automobilio kūrimą iš naujo pagalvoti „Samsung“, kuri savo automobilių padalinį per Azijos finansų krizę pardavė „Renault“ grupei dar praėjusio šimtmečio pabaigoje.

Labiau kompiuteriai, nei automobiliai

„Telia“ atstovas akcentuoja ir kitą technologijų bendrovėms palankią elektromobilių rinkos tendenciją – pasikeitusius vartotojų prioritetus. Jei anksčiau automobilių gamintojai reklamose pabrėždavo dinamiką, geras valdymo savybes ar surinkimo kokybę, šiandien visus minėtus aspektus į antrą planą nustumia elektroninių vairavimo asistentų kiekis, informacinės sistemos galimybės ir įvairios išmanios funkcijos.

„Į šiuolaikinį automobilį vairuotojai žiūri kaip į didelį kompiuterį ant ratų, kurio gerumas matuojamas pagal tai, kaip smarkiai jis gali palengvinti vairavimo procesą ir kaip patogiai leisti naudotis įvairiomis išmaniojo telefono funkcijomis. Natūralu, kad tokioms kompanijoms, kaip „Apple“, „Google“ ar „Xiaomi“, turinčioms daugiau patirties aparatinės ir programinės įrangos kūrimo srityse, minėtus vartotojų poreikius patenkinti bus kur lengviau, nei „Volkswagen“ ar „Toyota“, – besikeičiančios rinkos ypatumus atskleidžia S. Tilindis.

Labai tikėtina, kad didžiosioms technologijų bendrovėms žengus į automobilių rinką pastebimai pagerėtų ir savavaldžio vairavimo technologijos. Pavyzdžiui, šiųmetėje „CES“ parodoje pristatytas „Sony“ ir „Honda“ automobilio prototipas „Afeela“ aprūpintas net 45 autonominiam vairavimui reikalingais jutikliais, o jų renkamus duomenis apdoroja itin galingas „Snapdragon“ lustas, giminingas daugelyje aukščiausios klasės „Android“ flagmanų veikiančioms mikroschemoms.

Dar tvirtesni ekosistemos gniaužtai

Nuosavas elektromobilis technologijų kompanijoms taip pat yra gera proga pirkėjus dar smarkiau pririšti prie savo produkcijos. Tiek „Xiaomi“, tiek „Apple“ gamina pakankamai platų produktų asortimentą, kuriame rasime kompiuterių, išmaniųjų laikrodžių, telefonų, ausinių ir netgi skaitmeninių paslaugų. Juos naudodamas kartu vartotojas gauna geresnę patirtį, nei pasirinkęs skirtingų kompanijų gaminius, kas jį tarsi įspraudžia į vieno prekės ženklo rėmus ir taip bendrovėms sugeneruoja daug papildomo pelno.

„Turint „Apple“ išmanųjį labai sunku rasti argumentų rinktis kitą planšetinį kompiuterį, nei „iPad“, žinant, kad jis leis patogiai atrašyti į telefoną atėjusias žinutes, tęsti „iPhone“ pradėtą darbą ir paprasčiau keistis failais. Tad beveik nėra abejonių, jog „iPhone“ savininkai „Apple“ automobilį galės lengviau valdyti ir eksploatuoti, nei, pavyzdžiui, turintieji „Sony“ ar „Xiaomi“ išmaniuosius, ir atvirkščiai. O kur dar galimybės pasiūlyti patogesnį durelių atrakinimą ar užvedimą įsigijus išmanųjį laikrodį. Taip brangus elektromobilis vartotojui dar labiau apsunkins perėjimą prie kito gamintojo produkcijos ir dar tvirčiau užrakins vienos kompanijos „auksiniame narvelyje“, – automobilio išleidimo motyvus dėsto ekspertas.

Tiesa, technologijų bendrovėms palanki situacija automobilių rinkoje dar nereiškia, kad jos nepatiria įvairių su visiškai naujos kategorijos produktu susijusių iššūkių. Anksčiausiai elektromobilį pristatyti ketinanti „Xiaomi“ jį pradės gaminti tik kitąmet ir iš pradžių siūlys tik Kinijos rinkoje, kurioje transporto priemonėms taikomi kur kas mažesni reikalavimai, nei Vakaruose. Panaši situacija ir su kitais šio žemyno elektronikos gamintojais – apie elektromobilio pristatymą signalus pasiuntusi „Oppo“ kitąmet ketina startuoti Indijoje. Tuo metu po devyniais užraktais slepiamas „Apple“ automobilio projektas, nuviliojęs daugybę inžinierių iš automobilių pramonės grandų, kuriamas bemaž dešimtmetį, tačiau vis dar nemato šviesos tunelio gale.

Tad „Telia“ išmaniųjų įrenginių eksperto teigimu, „Apple“, „Xiaomi“, „Sony“, „Huawei“ ar „Oppo“ ženkliuku pažymėtų automobilių mūsų kraštuose teks palaukti dar mažiausiai trejus–ketverius metus.