Login to your account

Username *
Password *

Vienam mobiliojo ryšio operatoriui skelbiant apie savo 5G spartą, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) išsklaidė šią manipuliaciją teigdama: „5G ryšys bus mažai naudingas, jei naudojiesi interneto prieigos paslauga ten, kur jis dar nėra įdiegtas“. „Telia“ ekspertai paaiškina, kur slypi klaida skelbiantis greičiausiais, kai šis greitis yra tik matematinė skaičiavimų interpretacija.

„5G kokybė matuojama ne vien megabitais per sekundę. Labai svarbu įvertinti ir kitą statistikos skyrių – aprėptį, tai reiškia teritorijos dydį, kur galima naudotis 5G ryšiu. Pernai „Telia“ pasiekė net 80-85 proc. aprėptį, kuri šiemet pakilo iki 99 proc., o kitų operatorių 5G aprėpė tik 5-10 proc. Lietuvos teritorijos. Greitis be aprėpties, tai tarsi turėti greitą automobilį, bet neturėti tinkamo kelio juo važiuoti. Šiuo atveju „Telia“ turi ne tik lenktyninį automobilį, bet ir yra nutiesus jam tinkamus važiuoti kelius,“ – paaiškina „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.  

Apie skirtingus 5G plėtros tempus liudija vien operatorių valdomos 5G infrastruktūros mastai. 2023 m. gruodžio mėnesio RRT duomenimis, „Bitė“ bei „Tele2“ RRT buvo užregistravusios atitinkamai 459 ir 629 5G bazines stotis, o „Telia“ – 1933 arba beveik tris kartus daugiau. Ne ką mažiau iškalbingas ir matavimo taškų skaičius 5G tinkle: „Telia“ – 15 849, „Bitė“ – 5 407, „Tele2“ – 6 216. 

Pasak A. Šemeškevičiaus, didelis matavimo taškų skaičius būtent ir parodo didesnę paslaugų aprėpties teritoriją ir tai, kad „Telia“ 5G yra pasiekiamas net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose, kai kitų operatorių penktosios kartos ryšys veikia tik didžiuosiuose miestuose.  

„Telia“ atstovas atkreipia dėmesį, kad ten, kur neaprėpia 5G ryšys, telefonas automatiškai persijungia į 4G (LTE) ryšio technologiją, tad, vertinant naršymo patirtį, svarbiausia yra bendra tinklo greitaveika. Taigi, pagal bendrus duomenų gavimo spartos vidurkius, skaičiuojant visas tinklo technologijas Lietuvos teritorijoje, 2023 metais „Telia“ konkurentus lenkė beveik dvigubai, pasiekusi 202 Mb/s greitį, o „Tele2“ – 117 Mb/s, „Bitė“ – 107 Mb/s. 

Pasaulinės 5G plėtros šiemet nesugebėjo sulėtinti nei ekonominiai iššūkiai, nei geopolitiniai neramumai. Neseniai paskelbto „Ericsson Mobility Report“ tyrimo duomenimis, 2023 m. penktos kartos tinklas visoje planetoje pasipildė daugiau, nei 600 milijonų, naujų abonentų bei viršijo net optimistiškiausias analitikų prognozes.

Tačiau artimiausiais metais 5G traukinio apsukos tik didės – jau 2029 m. 5G turėtų išstumti senesnes ryšio kartas, o vidutinis mobiliųjų duomenų suvartojimas pakils net tris kartus.

„Įspūdingas 5G populiarumo augimas rodo, jog spartus ir patikimas mobilusis internetas žmonių prioritetų sąrašuose išlieka labai aukštai, net ir pasibaigus karantinui bei kritus darbo iš namų populiarumui.

Penktos kartos tinklas dar iki šių metų pabaigos taps prieinamas beveik pusei pasaulio populiacijos, o prie šio rodiklio gerinimo smarkiai prisideda tiek besivystančios Azijos rinkos, tiek vėluojančios Europos valstybės. Galime pasidžiaugti tuo, jog Lietuva žengia pastarųjų priešakyje ir 5G kontekste vis dar išlaiko pranašumą prieš regiono kaimynus“, – 5G rinką apžvelgia „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. 

5G naudotojų daugėja, bet kai kurios šalys atsilieka 

Pasak A. Šemeškevičiaus, nors šiuo metu pasaulyje jau yra 1,6 milijardo 5G abonentų, ekspertų teigimu, rinkos įsotinimo teks palūkėti dar bent šešerius metus. 2029 m. penktos kartos tinklas taps pasiekiamas 85 proc. planetos gyventojų bei iš 4G perims dominuojančios ryšio technologijos sostą. Tuo metu 4G jau nebeatitiks paprastų vartotojų ir verslo keliamų lūkesčių, tad jis atliks labiau pagalbinio ir avarinio tinklo funkciją, kurią šiuo metu vykdo 2G.

5G įsisavinime lyderiauja Šiaurės Amerikos regionas, kuriame jau daugiau, nei pusė, mobiliojo ryšio abonentų turi prieigą prie 5G, o jam iš paskos rikiuojasi Šiaurės Rytų Azijos šalys. Vakarų Europa nuo šių regionų atsilieka, tačiau dėl kiek uždelstos plėtros į lyderių trejetuką turėtų išsiveržti 2029 m., kai 5G naudosis 85 proc. gyventojų.

Deja, Rytų ir Centrinė Europa 5G vartotojų kontekste gali lygintis nebent su Afrikos ir Pietryčių Azijos regionais – moderniausias ryšys čia veikia vis dar reto vartotojo telefone.

„Rytų ir Centrinės Europos gyventojai istoriškai linkę naująsias technologijas „prisijaukinti“ kiek lėčiau, tačiau prie to prisideda ir vėluojantis tinklo vystymas. Didžiausią įtaką regiono statistikai turinti Lenkija 5G dažnių aukcioną galutinai pabaigė tik praėjusį mėnesį, kai Lietuva tai įvykdė daugiau, nei prieš metus.

Tad nenuostabu, kad ir šios valstybės gyventojai neskuba šokti į 5G traukinį – penktos kartos tinklas geriausiu atveju prieinamas tik dviem trečdaliams lenkų, kai Lietuvoje galime pasigirti vienu aukščiausių 5G padengties rodiklių pasaulyje – nuo šių metų vasaros „Telia“ 5G dengia 99 proc. mūsų šalies teritorijos“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.

Mobiliųjų duomenų vartojimas auga kartais

Kartu su įsibėgėjančia 5G plėtra „Ericsson“ tyrėjai nustatė ir augantį mobiliojo interneto srautą. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pasaulyje jis ūgtelėjo 33 proc., o ketvirtadalis jo jau buvo apdorota naudojant 5G infrastruktūrą. Nemažėjančios mobiliojo interneto naudojimo apimtys ateityje turėtų atsispindėti ir abonentų mobiliųjų duomenų suvartojime.

„Vidutinis išmaniojo telefono savininkas pasaulyje šiuo metu per mėnesį „prisuka“ maždaug 21 GB mobiliųjų duomenų, tačiau po šešerių metų šis skaičius turėtų išaugti net iki 56 GB. Spėjama, jog prie to smarkiai prisidės 5G ir jo atveriamos galimybės virtualiai bei papildytai realybei (VR/AR), kurių aplikacijoms „Apple“, „Meta“ ir kiti technologijų gigantai ruošia išmaniuosius akinius.

Kita vertus, 5G sparta bei talpa turėtų paskatinti vartotojus išmaniuosiuose žiūrėti daugiau ir aukštesnės raiškos filmų, dažniausiai žaisti internetinius žaidimus ar tiesiog 5G ryšiu pakeisti fiksuoto namų interneto tinklą“, – prognozėmis dalinasi A. Šemeškevičius.

Pasak pašnekovo, naujausi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys rodo, kad vienas SIM vartotojas „Telia“ tinkle vidutiniškai sunaudoja apie 38 GB duomenų per mėnesį. Šis suvartojimas yra skaičiuojant visų SIM korteles naudojančių mobiliųjų įrenginių duomenis. Prognozuojama, kad per šešerius metus vieno vartotojo mobiliųjų duomenų sunaudojimas per mėnesį gali išaugti iki 113 GB.

Vis dėlto „Telia“ technologijų vadovas pastebi, jog kokybiškesnių pramogų poreikis nėra vienintelis 5G plėtros variklis. Vidiniai penktos kartos tinklai jau sėkmingai diegiami ir didžiuliuose pramonės kompleksuose, tokiuose kaip Prancūzijoje esanti „ArcelorMittal“ metalurgijos gamykla.

5G užtikrina ryšį kiekviename sudėtingos konstrukcijos pastato centimetre bei garantuoja nepertraukiamą industrinių įrengimų veikimą. Vidiniai 5G tinklai skinasi kelią net į masinių renginių vietas – šiemet, prieš svarbų moterų futbolo turnyrą, jais buvo aprūpinti trys Australijos stadionai.

 

Jūros šventės metu Klaipėdoje pasiektas didžiausios šalyje skaitmeninės 5G mozaikos rekordas. Mozaikos, kurioje įsiamžino daugiau kaip 5 tūkst. Klaipėdiečių ir miesto svečių, rekordą per mažiau nei šešias valandas užfiksavo skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“.

„Kviesdami šventės svečius fotografuotis specialiai šiam tikslui įrengtose fotobūdelėse, iš viso surinkome net 1000 skaitmeninių nuotraukų, kurios realiu laiku atsidurdavo šalia stovinčiame LED ekrane. Pasitelkę greitą naujos kartos 5G ryšį, per mažiau nei šešias valandas iš šių nuotraukų sudėliojome skaitmeninę mozaiką. Šis meno kūrinys oficialiai tapo didžiausia kada nors užfiksuota skaitmeninių nuotraukų mozaika šalyje“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba. 

„Džiaugiamės, kad galėjome darkart pademonstruoti 5G technologijos galimybes per tokį didelį masinį renginį. Tai – ne tik įdomus ir išskirtinis būdas pristatyti naujos kartos ryšio technologiją, bet ir puiki galimybė priminti žmonėms išskirtines 5G galimybes“,  – pasakoja M. Rauba. 

Lietuvos 5G mozaikos rekordą Jūros šventėje užfiksavo „Rekordų akademija“. Jūros šventės svečiai buvo kviečiami fotografuotis prie pat Arkos – paminklo vieningai Lietuvai. 

„Esame dėkingi visiems renginio dalyviams, prisidėjusiems prie šio sėkmingo įvykio. Šis rekordas – dar vienas technologinis žingsnis į priekį, pademonstruojantis, kaip inovatyvios technologijos gali pakeisti tradicinius renginius ir suteikti dalyviams unikalią patirtį“,  – sako M. Rauba. 

Prie rekordo prisidėję, milžiniškoje mozaikoje įsiamžinę Jūros šventės svečiai prisiminimui galėjo pasiimti ir savo fizinę nuotrauką. 

Tai – ne pirmasis „Bitės“ pasiektas ir ryšio galimybes demonstruojantis rekordas. Skaitmeninių paslaugų bendrovė sausį pasiekė pirmąjį Lietuvos 5G interneto greičio rekordą. Rekordas užfiksuotas Metų muzikos apdovanojimų M.A.M.A. metu Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Tuo metu renginį stebėjo daugiau kaip 10 tūkst. žiūrovų, o „Bitės“ interneto greitis pasiekė net 2679 Mb/s – daugiau kaip 16 kartų viršijo vidutinį ankstesnėmis ryšio technologijomis pasiektą interneto greitį.

„Siekti išskirtinių rekordų mums padeda rekordinės investicijos į mūsų ryšių tinklus. Šiuo metu įgyvendiname didžiausią investicinį projektą bendrovės istorijoje – investuojame 100 mln. eurų į visiškai naujo 5G statybą ir jau turimų tinklų modernizavimą“, – teigia „Bitės“ technologijų direktorius.

„Telia“, kartu su savo strateginiu partneriu „Ericsson“, 5G ryšiu padengė 99 proc. Lietuvos teritorijos. Šis pasiekimas ne tik įtvirtino Lietuvos pozicijas pasaulinėje 5G erdvėje, bet ir atvers neribotas galimybes įvairioms šalies pramonės šakoms, prisidės prie ekonomikos augimo bei Lietuvos patrauklumo investuotojų ir technologijų kūrėjų akyse.

„Puikiai suprantame, koks reikalingas yra perėjimas prie pažangesnio tinklo, kuris atitiktų didėjančio duomenų srauto, abonentų skaičiaus augimo ir diegimo reikalavimus. Pritaikę pažangiausius „Ericsson“ sprendimus, ne tik padidinome tinklo pajėgumus, bet ir galime pasiūlyti fiksuotos belaidės prieigos galimybę. Tikime, kad mūsų įsipareigojimas modernizuoti tinklą taps geru pavyzdžiu kitiems rinkos dalyviams ir prisidės prie Lietuvos kaip pasaulinės 5G inovacijų lyderės pozicionavimo“, – sako „Telia“ technologijų vadovas Lietuvoje Andrius Šemeškevičius.

2021-2023 m. laikotarpiu „Telia Lietuva“ sėkmingai užbaigė savo tinklo modernizavimą, naudodama pažangiausią „Ericsson“ radijo prieigos tinklo (RAN) įrangą. Tai suteikė „Telia“ galimybę sukurti pažangų 5G tinklą 3,5 GHz ir 700 MHz dažniais, užtikrinantį didelės spartos duomenų prieinamumą visoje Lietuvoje. Šis visapusiškas tinklo atnaujinimas apima itin spartaus ryšio bazinių stočių įdiegimą esamose vietose, atveriant kelią tolesnei plėtrai ir inovacijoms.

Prie šio pasiekimo prisidėjo „Ericsson“ 5G „Massive MIMO“ radijo ryšio technologija. Antenoje integruotas radijo (AIR) sprendimas, konkrečiai AIR 3268, pasižymintis mažesniu ir lengvesniu dizainu, užtikrina didesnį dažnių juostos plotį ir didesnę talpą, todėl „Telia“ gali užtikrinti žaibišką ir patikimą 5G ryšį visoje šalyje. Ši technologija prisideda ir prie bendrovės keliamų tvarumo tikslų iki 2030 m. pasiekti nulinę CO2 emisiją savo veikloje.

„Mūsų „Massive MIMO“ technologija ryšio paslaugų teikėjams siūlo didesnį vidutinės juostos dažnių plotį, kad būtų galima užtikrinti galingą 5G ryšį visoje šalyje. Tai – įdomios kelionės pradžia, kurios tikslas yra sukurti pažangias 5G galimybes, naudingas visiems žmonėms, net ir atokiausiose šalies vietovėse. Negana to, tai padės patenkinti augančius šalies įmonių poreikius ir leis joms veikti bet kurioje Lietuvos vietoje. 5G ryšio plėtra atkreips investuotojų ir technologijų kūrėjų dėmesį į Lietuvą, o tai užtikrins ekonomikos augimą. Kartu esame pasirengę kurti ateitį, kurioje galėtume naudotis neribotomis 5G ryšio galimybėmis“, – teigia laikinasis „Ericsson“ Šiaurės ir Vidurio Europos klientų padalinio vadovas Daniel Ode.

Per rekordiškai trumpą laiką pasiekusi aprėptį visoje šalyje, Lietuva nustatė naują 5G ryšio diegimo standartą visame pasaulyje ir sustiprino savo poziciją pasaulinėje arenoje. Modernizuotas tinklas tapo maždaug 10 kartų energetiškai efektyvesnis nei ankstesnės kartos mobiliosios technologijos – šis įvykis prisidės prie tvaresnės skaitmeninės ekonomikos kūrimo.

Lietuvos 5G plėtrą galima pavadinti sėkmės istorija. Po derybų dėl 5G dažnių, Lietuva buvo paskutinė Europos šalis, prisijungusi prie 5G bangos, o šalies valdžios institucijos žalią šviesą oficialiam startui uždegė tik praėjusių metų rudenį. Nepaisant visų iššūkių, „Telia“ kartu su „Ericsson“ projektą užbaigė anksčiau nei buvo planuota ir be jokių paslaugų teikimo sutrikimų.

Tikimasi, kad 5G ryšys, sudarydamas sąlygas įvairioms taikomosioms programoms, įskaitant fiksuotą belaidę prieigą, patobulintas darbo vietas, įtraukiančią realybės patirtį ir autonominio pristatymo galimybes, pritrauks investuotojus ir atitinkamai prisidės prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo. Daugiausiai pridėtinės vertės 5G ryšys turėtų sukurti transporto, sveikatos priežiūros, žemės ūkio ir gamybos sektoriams.

Lietuvoje vis labiau įsitvirtina pažangus 5G ryšys, pagal kurio aprėptį šalis iš paskutiniųjų Europoje per metus įsiveržė tarp lyderių pasaulyje. Naujausia „Telia“ statistika rodo, kad paskutinės kartos mobilųjį ryšį tinkle jau palaiko ketvirtadalis visų išmaniųjų įrenginių, o nuo metų pradžios 5G duomenų vartojimas Lietuvoje išaugo trigubai. Vertinant pagal per pirmuosius metus „Telia“ tinkle pastatytų bazinių 4G ir 5G stočių skaičių, 5G plėtra vyksta 12 kartų sparčiau ir jau dengia 99 proc. Lietuvos.

Pirmieji 5G bandymai realiame tinkle Lietuvoje prasidėjo 2018 metais, kai „Telia“ Vilniuje pastatė dvi bazines stotis ir pasiekė 1,8 Gb/s spartos rekordą tam naudodama testinius dažnius. 2020 metais bendrovė nekomerciniais dažniais veikiantį 5G ryšį įjungė Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau komercinio 5G plėtros istorija Lietuvoje prasidėjo tik pernai, kai buvo surengti šiai technologijai būtinų dažnių aukcionai.

„Mobiliojo ryšio technologijos savo technologinę brandą paprastai pasiekia maždaug per 10 metų. Tačiau 5G plėtros sparta Lietuvoje neturi precedento. Per pirmuosius trejus metus, kai 2011 metais šalyje pradėtas teikti 4G ryšys, „Telia“ pastatė apie 120 bazinių stočių. 4G plėtra įsibėgėjo tik po 5-7 metų, kasmet diegiant per 200 naujų bazinių stočių. Visai kitą istoriją rašo 5G – per pirmuosius kelerius metus pastatėme apie pusantro tūkstančio bazinių stočių”, – sako „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.

5G raketa kyla nuo žemės

Įrengta 5G infrastruktūra naudojasi vis daugiau šalies verslų ir gyventojų. Nuo šių metų pradžios 5G ryšiu perduodamų duomenų apimtys „Telia“ tinkle išaugo beveik trigubai ir šiuo metu sudaro netoli dešimtadalio viso mobiliųjų duomenų srauto. Birželį 264 tūkst. 5G ryšį palaikančių įrenginių vartotojai Lietuvoje iš viso perdavė apie 2,9 mln. GB duomenų. 5G ryšį palaikančių įrenginių dalis nuo praėjusių metų birželio didžiausios Lietuvos telekomunikacijų bendrovės tinkle išaugo dvigubai ir šiuo metu sudaro 24 proc. visų prie tinklo prisijungiančių įrenginių.

„Užtikrinus praktiškai visą šalies teritoriją apimančią 5G aprėptį, šis pažangų ryšį prisijaukina vis daugiau Lietuvos gyventojų ir įmonių. Šiuo požiūriu Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių. Tokiose vienomis iš 5G lyderių laikomose šalyse kaip JAV, Vokietija ar Japonija 99 proc. naujos kartos ryšio padengimą tikimasi pasiekti tik po poros metų. Gerai išvystytas 5G tinklas Lietuvai, mūsų šalies verslams ir inovacijų kūrėjams suteikia reikšmingą pranašumą“, – pasakoja Ramūnas Mikalauskas.

Jis pažymi, kad 5G naudoja platesnį radijo bangų spektrą, todėl yra gerokai spartesnis už ankstesnės kartos – 4G arba sinonimiškai LTE – interneto ryšį. Ryšių reguliavimo tarnybos matavimai rodo, kad vidutinė „Telia“ 5G ryšio sparta siekia 245,1 Mb/s. Vidutinė 4G sparta tokių matavimų metu siekė 120,6 Mb/s. „Telia“ atstovo teigimu, tai itin reikšmingas skirtumas, atveriantis galimybes aukštos raiškos vaizdo transliacijoms, daiktų interneto (IoT), virtualios realybė ir kitų pažangių sprendimų diegimui.

„5G ryšys taip pat pasižymi už 4G gerokai žemesniais delsos rodikliais ir didesne talpa. Pirmasis aspektas yra svarbus įgalinant įvairių daiktų ir įrengimų prijungimą prie interneto ryšio, autonominių transporto priemonių veikimą ir daugelį kitų ateities sprendimų. Antrasis užtiktina, kad interneto ryšys be sutrikimų ir sulėtėjimo veiktų net ir vienu metu prie tinklo prisijungus tūkstančiams vartotojų. Tuo jau buvo galima įsitikinti Lietuvoje vykusių daugybę lankytojų sutraukusių renginių, tokių kaip grupės „Rammstein“ koncertas, Eurolygos finalo ketvertas ar „Login“ konferencija, metu. 5G su gerokai padidėjusiomis tinklo apkrovomis susitvarkė be problemų“, – sako „Telia“ tinklo vadovas. 

Naujos kartos mobiliojo interneto ryšiu 99 proc. Lietuvos teritorijos telekomunikacijų bendrovė „Telia“ padengė birželį ir padarė tai per itin trumpą laiką – mažiau nei metus. Iš viso bendrovė šiuo metu yra įrengusi 1650 bazinių 5G stočių – iš jų 325 šiemet. Į 5G plėtrą įmonė per pastaruosius keltą metų investavo 400 mln. eurų.

Kada sulauksime 6G?

Nors 5G pasaulyje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, jau pradedame kalbėti ir apie naują mobiliojo ryšio kartą, kurios galime sulaukti jau maždaug 2030 m.  „Telia“ tinklo vadovas pasidalino prognozėmis, kokių naujovių ji galėtų suteikti. Jo teigimu, 6G daugiausia dėmesio skirs mobiliojo interneto pasiekiamumui kiekviename pasaulio kampelyje ir netgi už jo ribų bei susikoncentruos į įrangos energetinį efektyvumą. 

„6G eroje greičiausiai jau nebeskaičiuosime, per kiek laiko galime atsiųsti tam tikrus failus, o pats mobilusis internetas taps tokiu pačiu savaime suprantamu dalyku, kaip oras, kuriuo kvėpuojame. Prognozuojama, kad, galbūt, su 6G galėsime valdyti savo avatarą, gal turėsime lustus po oda, kuris naudosis ryšiu, o gal sensoriai tiesiog bus kiekviename daikte, prie kurio liečiamės“, – prognozuoja ekspertas. 

„Telia“ tinklo vadovas atkreipia dėmesį, kad Kinija ruošdamasi šios technologijos diegimui tapo pirmąją šalimi 5G ir 6G ryšiui priskyrusi 6GHz dažnių juostą. Šalies Pramonės ir informacinių technologijų ministerija (MIIT) teigė, kad ši dažnių juosta yra vienintelė, turinti pakankamai didelį pralaidumą vidutiniame diapazone. Tikimasi, kad šis žingsnis skatins pasaulinį arba regioninį 5G/6G spektro išteklių padalijimą ir sudarys pagrindą skatinti mobiliojo ryšio plėtrą.

Puslapis 1 iš 7