Europoje investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą sudaro mažiau nei pusę JAV skiriamų lėšų. Tai Europos šalyse labai apsunkina išmaniųjų technologijų vystymąsi, kurioms reikalingas greitasis 5G ryšys. Dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas, ir dr. Artūras Medeišis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto dekanas, paaiškina, kodėl 5G ryšys toks svarbus verslo augimui ir pramonės plėtrai.

Europa atsilieka viso pasaulio mastu

Europoje „standalone“ 5G ryšio, kuris yra naudojamas pramonės reikmėms, aprėptis 2024 m. pabaigoje siekė 40 proc., o Šiaurės Amerikoje jis prieinamas net 91 proc. gyventojų. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione greitojo 5G ryšio aprėptis taip pat didesnė nei Europoje – 45 proc., rodo konsultacijų įmonės „Analysys Mason“ atliktas tyrimas.

5G ryšys yra ypač naudingas kuriant savivaldžio transporto bei kitokias autonomines ar nuotoliu valdomas pramonės sistemas. Pažangios ryšio galimybės reikalauja didelių investicijų į tikrąjį 5G ryšį – vadinamąjį 5G „standalone“. Didžioji dalis to, ką matote Europoje šiandien, yra pirminės 5G „non-standalone“ sistemos, t.y. diegiamos prijungiant dalį naujų 5G įrenginių prie senesnių 4G tinklų, taip pat naudojant žemo dažnio juostas, taigi be visų galimų 5G „standalone“ funkcionalumų ir privalumų.

„Paprastai tariant, šiandien Europos vartotojai, turintys išmaniuosius telefonus, kartais mato 5G simbolį, tačiau vartotojo patirtis ir duomenų greitis dažnai neperžengia 4G patirties. Tai ypač pajaučia naująsias ryšio technologijas naudojantis verslas. Todėl mūsų komanda skiria daug pajėgumų vystyti greitojo, tikrojo 5G ryšio infrastruktūrą", – sako dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas.

Nauja ir tvari verslo varomoji jėga

Specialistai pabrėžia, kad modernių skaitmeninių ryšio technologijų, tokių kaip 5G ir daiktų interneto, plėtra gali tapti labai svarbiu katalizatoriumi, skatinančiu verslo augimą. VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto dekano teigimu, naujasis 5G gali tapti itin svarbus ir naudingas stambioms pramonės įmonėms, kurioms būtinas labai greitas, patikimas ryšys su mažu vėlinimu.

„5G verslui siūlo daug privalumų, įskaitant itin greitą ir patikimą ryšį, aukštą kanalų pralaidumą, kad aptarnauti didelį terminalinių įrenginių tankį. Šios savybės gali būti kritinės, norint duomenis apdoroti realiuoju laiku, pavyzdžiui, įgyvendinant ypač aukštos greitaveikos bei garantuoto patikimumo (angl. Quality of Service) reikalaujančius daiktų interneto sprendimus", – teigia dr. A. Medeišis.

Perduodamų duomenų paketų vėlinimas, dar vadinamas „lagu“, yra laiko tarpas, kuris praeina nuo signalo perdavimo ar komandos pateikimo iki atsako gavimo. Palyginus su 4G technologija, kur perduodamų duomenų vėlinimas dažniausiai svyruoja apie 20-50 milisekundžių (ms), penktosios kartos ryšys jį gali sumažinti vos iki kelių ms.

Mažas signalų vėlinimas yra labai svarbus automatizuotiems automobiliams. Jie turi greitai reaguoti į įvykius ir operatyviai keistis informacija su navigacijos sistemomis bei aplinkiniais automobiliais apie kelio ir aplinkos pokyčius. Net menkas signalų vėlinimas gali būti pavojingas, nes reakcija į staigų įvykį užtrunka per ilgai ir gali sukelti nelaimingą atsitikimą.

Tarp tokių inovacijų, kurioms reikia moderniausio ryšio, yra jau JAV veikiantys autonominiai taksi, automatizuotos kasyklos, belaidės gamybos linijos ir nuotoliniu būdu valdoma žemės ūkio technika. Daugelis kitų inovatyvių industrinių ir verslo sprendimų taip pat priklauso nuo išmaniųjų įrenginių sujungimo per modernius 4G/5G tinklus.

Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonės „Terra IT” ir „Synergy Effect” su Vilniaus universitetu ir prof. Tomo Krilavičiaus vadovaujama mokslininkų komanda per ateinančius du metus įgyvendins ambicingą logistikos technologijų projektą, kuriam suteiktas net 776 tūkst. Eur ES finansavimas. Aplenkęs beveik 100 kitų pareiškėjų projektas laimėjo Susisiekimo ministerijos inovacijų skatinimo priemonės „Sandbox” paramą. Projektu siekiama sukurti unikalų iš dviejų dalių susidedantį skaitmeninį įrankį, leisiantį automatizuoti daugiau logistikos procesų, nei buvo įmanoma bet kada anksčiau. 

Pirmoji inovacijos dalis – automatizuotas duomenų surinkimo ir analizės įrankis, padėsiantis optimizuoti logistikos veiklos procesus. Antroji – automatizuotas nutolusių logistikos sistemų stebėjimo sprendimas, kuris leis stebėti sandėliavimo centrus, transporto stovėjimo aikšteles ir net atskirus automobilius realiu laiku, su minimaliu žmogaus įsikišimu arba visai be jo. 

Mokslas ir verslas vienys jėgas prieš visoje Europoje vis aktyvesnius krovinių vagis

Šis mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo projektas gimė analizuojant rinką ir atsiliepiant į išmanių krovinių apsaugos priemonių trūkumą. „Dauguma dabartinių transporto stebėjimo priemonių reikalauja didžiulių žmogiškųjų resursų ir yra neefektyvios, rinkoje neturime nei vieno tokio modernaus, pilnai automatizuoto stebėjimo įrankio”, – teigia „Synergy Effect” direktorius Tomas Vilmanas. Be to, Europoje per paskutinius metus ženkliai išaugo krovinių vagystės.

„Verslo žinių” duomenimis, per metus pavogto turto vertės vidurkis Lietuvoje nuo 68 tūkst. Eur pakilo iki 809 tūkst. Eur. Daugiausia krovinių vagysčių registruojama Vokietijoje ir nesaugomose aikštelėse. Vagys nesnaudžia – renkasi išskirtinai vertingus krovinius, vietoj smurto taiko gudrią taktiką. Tokia statistika ir nusikaltėlių pažanga verčia pasitempti ir logistikos įmones – kaip niekada aktualu efektyvinti procesus taikant naujausias technologijas. 

5g technologijos leis be problemų stebėti net po žeme, už pastatų ar kitose sudėtingo matomumo sąlygose esantį transportą

Projekto metu kuriamam automatizuotam būdui stebėti nutolusias logistikos sistemas bus naudojamas specialus dronas, kuris skrajoja aplink ir stebi logistikos objektus. Orlaivis bus valdomas nuotoliniu būdu, o visi duomenys perduodami greitu ir patikimu 5G ryšiu. Tai leis stebėti objektus toli nuo jų buvimo vietos bei objektus esančius itin sudėtingose geografinėse sąlygose. Duomenų apdorojimą taip pat lengvins dirbtinio intelekto įrankiai. Kadangi žmogaus įsikišimas – minimalus, sprendimas mažins išlaidas ir resursų sunaudojimą.

Planetai draugiškas technologinis sprendimas, kuris verslui garantuos daug didesnę ir greitesnę transporto apsaugą ir kontrolę

Nuotolinė stebėjimo sistema leis gauti realiuoju laiku tikslią informaciją apie transporto situaciją ir buvimo vietą, taip sumažindama nereikalingus veiksmus. Dėl to mažės iškvietimų operacijų kaštai ir žmogiškųjų išteklių poreikis. Be to, tai turės teigiamą poveikį aplinkai, nes sumažės automobilių naudojimo sąnaudos. Projekto įgyvendinimas – žingsnis link efektyvesnio ir tvaraus transporto Europoje.

Prie projekto vairo – žymiausi dirbtinio intelekto žinovai ir akademinio pasaulio atstovai

Vienas iš projekto dalyvių – prof. Tomas Krilavičius – VDU Informatikos fakulteto dekanas, dirbtinio intelekto tyrinėtojas, Lietuvos atstovas NATO informacinių technologijų struktūrose. Kitas projekte dalyvaujantis akademikas – Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto, Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas doc. dr. Domantas Bručas, jis rūpinsis sėkmingu dronų integravimu į projektą.

Svarbų vaidmenį projekto įgyvendinime atlieka ir Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonės „Terra IT“ ir „Synergy Effect“ bei jų programavimo ir dirbtinio intelekto specialistai. Šių įmonių specialistai bus atsakingi už technologinį projekto įgyvendinimą ir sprendimų gamybą. 

Projektą finansuoja Europos Sąjunga

Projektą numatoma įgyvendinti per 24 mėnesius. Projekto vertė – 1 184 011,99 Eur. Projektui skirta finansavimo lėšų suma – 776 752,97 Eur. Projektas dalinai finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis ir 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.

UAB „Terra IT“ – inovatyvi informacinių technologijų įmonė, veiklą vykdanti nuo 2004 metų. Įmonės vykdoma veikla apima verslo valdymo sistemų kūrimo bei informacinių technologijų teikimo paslaugas. Verslo valdymo sprendimus įmonė kuria įvairioms verslo sritims: pramonei ir gamybai, transportui ir logistikai, paslaugų sektoriui, projektinės veiklos vystymui. Įmonė daug investuoja į intelektinių sprendimų kūrimą transporto paslaugų efektyvinimui. 

UAB „Synergy Effect“ rinkoje veikia nuo 2003 m. Įmonė padeda Lietuvos ir užsienių šalių verslams veikti efektyviau, naudojant interneto technologijas ir sprendimus. Įmonė turi patirties dirbant su vidutinės, didelės ir labai didelės apimties projektais, yra sukūrusi daug įvairaus sudėtingumo nestandartinių projektų žinomoms Lietuvos ir užsienio įmonėms. Nuo 2019 m. įmonė glaudžiai bendradarbiauja su UAB „Terra IT“, kurdama intelektinius sprendimus transporto paslaugų optimizavimui.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose. Matavimai parodė, kad vidutinė duomenų gavimo sparta padidėjo visų operatorių tinkluose – siekė 107-202 Mb/s, priklausomai nuo operatoriaus. 

„Didelę įtaką spartos augimui turėjo 5G technologijos diegimas, ypač miestuose – kai kuriuose iš jų vidutinė gavimo sparta viršija 300 Mb/s“, – sako Vaidotas Radzevičius, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis specialistas.

Pasak jo, duomenų siuntimo sparta, palyginti su 2022 m., taip pat paaugo visų operatorių tinkluose ir siekė nuo 19,1 iki 37,8 Mb/s. Tuo metu delsos vertė išliko panaši – 48–57 ms. Delsa rodo kokios reakcijos, greitos ar lėtos, į veiksmus atliekamus vartotojo galinėje įrangoje galima tikėtis iš tarnybinės stoties, kuri teikia turinį ar paslaugą. 

„Žema delsa aktuali realaus laiko veiklai, pavyzdžiui, kai žaidžiami kompiuteriniai žaidimais su kitais žaidėjais realiu laiku, tiesioginių vaizdo ar garso transliacijų metu, nuotolinio valdymo užduotims ir pan. Įprastų tinklalapių užkrovimo laikui delsa neturi didelės įtakos. Duomenų gavimo sparta, tarnybinės stoties (kurioje yra tinklalapis) apkrova, paties tinklalapio struktūra ir turinio elementai turi ženkliai didesnę įtaką per kiek laiko jis užsikraus“, – aiškina RRT atstovas.

Jo teigimu, sparčiai diegiama 5G technologija gali suteikti didesnes spartas ir mažesnes delsas nei iki šiol buvusios technologijos, tačiau viskas priklauso nuo pasirinkto šios technologijos diegimo būdo.

„Šiuo metu Lietuvoje 5G technologija veikia kartu su 4G, t. y. ne savarankiškame režime. Dėl šios priežasties vidutinių delsos verčių sumažėjimo, ką galėtų suteikti 5G, palyginti su praeitu laikotarpiu, nepastebėjome“, – pabrėžia ekspertas. 

Matavimai keliuose ir miestuose

RRT matavimus vykdė keliuose ir miestuose RRT automobiliu važiuojant pasirinktais maršrutais keliais ir miestų gatvėmis, o matavimai geležinkeliuose buvo atliekami keleivinio traukinio vagone važiuojant keleivių pervežimo maršrutais.

„Paslaugų kokybė keleiviniuose geležinkelių maršrutuose pagerėjo, tačiau išlieka tendencija, kad keliaujant geležinkeliais tikėtina gavimo sparta bus mažesnė nei keliaujant automobilių keliais ir miestų gatvėse. Geležinkeliai turi daugiau atkarpų, kur kelias eina miškais ar toliau nuo gyvenviečių, kur yra pastatyta mažiau bazinių stočių“, – dėsto  V. Radzevičius.

 Matavimų metu buvo pastebėta ir atkarpų keliuose, kur ryšio sąlygos ženkliai suprastėja arba mobilios interneto prieigos paslaugos teikimas iš viso nutrūksta, t. y. signalo lygis nukrenta ir jo nebepakanka ryšiui išlaikyti. 

„Dažniausiai taip nutinka tolstant nuo bazinės stoties, o kita bazinė, kuri turėtų perimti ryšio palaikymą, yra tiesiog per toli. Tokią situaciją pakeistų didesnis bazinių stočių skaičius ar sprendimas naudoti toliau sklindančius dažnius“, – sako V. Radzevičius, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyr. specialistas.

Visą mobiliosios interneto prieigos ataskaitą rasite čia: https://www.rrt.lt/d/mobiliosios-interneto-prieigos-paslaugu-kokybes-rodikliu-ivertinimo-ataskaita-2/