Europos Komisija paskelbė 2025 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą. Jos duomenys rodo akivaizdų kontrastą tarp sparčiai augančių 5G rodiklių ir vangiai plėtojamo fiksuoto ryšio tinklo Lietuvoje. Nors kai kuriose srityse pirmaujame Europoje, kitose – stringame ir dažniausiai dėl biurokratinių kliūčių.

5G aprėptimi Lietuva – viena pirmaujančių ES valstybių

2024 m. Lietuva pasiekė 99,71 proc. bendrą 5G ryšio aprėptį – tai vienas geriausių rezultatų ES, kurioje vidurkis siekia 94,35 proc. Net ir retai apgyvendintose teritorijose Lietuva pasiekė 99,06 proc. 5G aprėptį (ES vidurkis – 79,57 proc.). Taip pat pirmaujame ir 3,4–3,8 GHz dažnių juostos aprėpties srityje, kur mūsų rezultatas – 75,13 %, palyginti su 67,72 % ES vidurkiu.

RRT duomenimis, 5G ryšio aprėpties rezultatą Lietuvoje užtikrina vienas operatorius – „Telia Lietuva“, kuri 99,7 proc. daliai namų ūkių gali teikti 5G ryšio paslaugas. Kitiems operatoriams dar yra kur tobulėti: „Bitė Lietuva“ ryšys dengia 74,4 proc., „Tele2“ – 68,1 proc.

Pasauliniai lyderiai vakar, atsiliekantys šiandien?

Net 2021–2023 m. aprėptis sustojo ties 78 proc., o kaimiškose vietovėse kokybiškas (100 Mb/s) internetas pasiekia tik 23,5 proc. namų ūkių.

Fiksuotų labai didelės spartos tinklų (VHCN) aprėptis Lietuvoje 2024 m. siekė 78,29 %, kai ES vidurkis sudarė 82,49 %. Metinis augimas – vos 0,3 %, kai tuo tarpu ES – 4,9 %. Tai rodo, kad infrastruktūros plėtra, ypač kaimiškose vietovėse, yra lėta, o privatus sektorius vengia investuoti dėl menko atsiperkamumo.

RRT pirmininkė Jūratė Šovienė atkreipia dėmesį, kad būtina stiprinti viešąsias investicijas: „Norėdami, kad 1Gbps ryšys būtų pasiekiamas 100 proc. namų ūkių, turime numatyti reikšmingas papildomas lėšas.Padėti išspręsti ryšio problemas nutolusiose teritorijose gali ir antžeminių tinklų integracija su palydovinio ryšio tinklais."

EK ragina Lietuvą ne tik tęsti, bet ir didinti paramą fiksuoto tinklo plėtrai bei paspartinti VHCN projektų įgyvendinimą.Lietuva, siekdama išlaikyti technologinį konkurencingumą, privalo strategiškai investuoti į itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrą. Tokios investicijos ne tik skatina inovacijas ir ekonomikos augimą, bet ir sustiprina nacionalinį saugumą bei atsparumą krizėms.

Šiuolaikinis ryšys apima ne tik tradicines telekomunikacijas, o visą ekosistemą: skaitmenines jungtis, duomenų perdavimą, debesijos sprendimus, daiktų internetą, palydovinį ar kvantinį ryšį.

„Ateities ryšys – tai bendras mūsų visų įsipareigojimas, mūsų visų ambicija: kad kokybiškas, saugus ir prieinamas ryšys taptų kasdienybe kiekvienam žmogui ir verslui. Ir tuo pačiu – tai Lietuvos galimybė išsiskirti. Padaryti ryšį savo konkurenciniu pranašumu. Kurti pažangią infrastruktūrą ir pažangią visuomenę“, – pabrėžia RRT tarnybos pirmininkė Jūratė Šovienė.

Struktūrinės kliūtys ryšio infrastruktūros plėtrai

Infrastruktūros plėtrą stabdo biurokratiniai barjerai. Viešo sektoriaus valdomi objektai retai prieinami ryšio bokštų statybai, kelių ir geležinkelių valdytojai riboja kabelių tiesimą, kultūros paveldo apsaugos institucijos laiko antenas vizualine tarša. Per metus įgyvendinus įstatymą, kuris turėjo skatinti servitutus, pasirašyta vos keletas sutarčių.

RRT siekė išsiaiškinti, kodėl šviesolaidinių tinklų plėtra Lietuvoje yra sustojusi, ir apklausė paslaugų teikėjus. Tarp 7 pagrindinių kliūčių tiesti naujus gigabitinius tinklus atsidūrė tinkamos infrastruktūros stoka ar žemės savininkų keliamos kliūtys, informacijos apie planuojamas statybas stoka, leidimų gavimo kliūtys. Kitos priežastys – likusios mažo gyventojų tankumo teritorijos, maža gyventojų perkamoji galia, nėra paklausos plačiajuosčio ryšio paslaugoms, pastatai nėra pritaikyti tiesti tinklus.

Kokios priemonės galėtų paspartinti gigabitinių tinklų plėtrą? Pasak J. Šovienės, viena iš jų – tobulinti LR įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus pašalinant nepagrįstas administracines ir technines kliūtis. Siekiant spartesnės ir efektyvesnės gigabitinio ryšio plėtros, yra būtinas žingsnis, kad ryšių kabeliai ar kanalai jiems tiesti taptų neatsiejama kelių, gatvių bei geležinkelio infrastruktūros dalimi. Ne ką mažiau svarbu tobulinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIS), kad būtų lengvai pateikiama ir pasiekiama visa informacija apie infrastruktūros plėtros planus.

„Jei norime, kad Lietuvos vardas vėl būtų siejamas su skaitmenine pažanga Europoje, turime keisti požiūrį į infrastruktūrą. Šviesolaidžio tinklų plėtra turi tapti valstybės prioritetu, o ne atskirų ryšio paslaugų teikėjų, žemės sklypų savininkų bei kelių valdytojų neišsprendžiamų ginčų objektu. Tik taip galėsime užtikrinti, kad skaitmeninis ryšys taptų Lietuvos konkurenciniu pranašumu, o ne stabdžiu“, – sako RRT tarnybos pirmininkė.

RRT planai: plėsti ryšį, gerinti kokybę

RRT yra paskelbusi/parengusi Plačiajuosčio mobiliojo ryšio tinklų plėtros planą 2025–2030 m. Jo tikslas – iki 2030 m. 100 Mb/s spartą pasiekiamą visiems namų ūkiams, gyvenantiems vietovėse, kur gyvena daugiau nei 200 gyventojų. Iki 2027 m. pabaigos planuojama, kad 4G arba aukštesnės kartos technologijų ryšys bus prieinamas visiems.

Siekiant tikslų, 2025 m. rengiami aukcionai 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz dažnių juostoms. Taip pat RRT jau parengė teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti ryšių išteklių valdymą ir didinti paslaugų prieinamumą.

„Telia“ pademonstravo ne kasdien matomas 5G pritaikymo galimybes – bendrovės 5G tinklas buvo panaudotas nuotoliniam karinių šarvuočių valdymui. Per Laplandijos regione, Suomijoje, vykusias karines pratybas 5G pagalba valdomas „Patria AMV XP 8x8“ šarvuotis sėkmingai vykdė užduotis be vairuotojo visą valdymą atliekant iš 100 km atstumu nutolusios vadavietės. Tikimasi, kad toks mobiliojo tinklo pritaikymas padės sumažinti žūčių skaičių mūšio lauke, kartu atverdamas naujas karinių operacijų planavimo ir vykdymo perspektyvas.

„Kažkada vaikystėje žaisdavome su radijo bangomis valdomomis žaislinėmis mašinėlėmis, o pasitelkiant 5G, šiandien tą galima daryti su 32 tonas sveriančia karine technika ir iš šimtus kilometrų siekiančio atstumo. Suomijoje sėkmingai įvykdytas bandymas nėra tik įspūdinga technologijų demonstracija – jis rodo, kaip 5G gali kardinaliai pakeisti karinio personalo saugumą ir taktinius sprendimus mūšio lauke. Kariai galės vykdyti pavojingiausias misijas būdami saugioje aplinkoje, o tai reiškia ne tik išsaugotas gyvybes, bet ir naują karinės strategijos erą“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Raktinis elementas – tinklo segmentavimas

Sėkmingą nuotolinį šarvuočių valdymą užtikrino specifinis 5G tinklo komponentas – tinklo segmentavimas (angl. network slicing). Ši pažangi technologija leidžia virtualizuotai padalinti fizinį mobilųjį tinklą į kelis atskirus segmentus, kurių kiekvienas gali būti optimizuotas konkrečiai paslaugai. Karinėse pratybose naudotas segmentas buvo specialiai sukonfigūruotas užtikrinti itin mažą vėlinimą ir nepertraukiamą ryšį, būtiną realaus laiko transporto priemonių valdymui.

Tinklo segmentavimo technologija užtikrina, kad net tame pačiame fiziniame 5G tinkle skirtingi vartotojai ar paslaugos gali naudotis visiškai izoliuotais tinklo segmentais. Tai reiškia, kad nors karinis šarvuotis ir eilinis 5G vartotojas gali būti prisijungę prie tos pačios telekomunikacijų infrastruktūros, jų duomenų srautai niekada nesusikerta ir nesąveikauja, todėl išlaikomas maksimalus saugumas ir patikimumas.

Modernizuotas šarvuotasis transporteris „Patria AMV XP 8x8“, įprastai naudojamas žvalgybos ir kovinėse operacijose, demonstracijos metu su vadaviete neprarado ryšio net sudėtingomis Laplandijos klimato sąlygomis. Nors nuo šarvuočių operatorius skyrė daugiau nei 100 km, jie galėjo matyti realaus laiko vaizdą iš transporto priemonėje įrengtų kamerų. Visų bandymų metu „Telia“ teikiamas ryšys išliko stabilus ir patikimas, užtikrindamas tokį pat efektyvų sprendimų priėmimą, kaip ir vietoje esančio šarvuočio vairuotojo.

Dvejopo naudojimo technologijos – ateities perspektyva

Šarvuočių valdymo bandymas yra puikus pavyzdys, kaip civilinės technologijos sėkmingai pritaikomos gynybos sektoriuje, sukuriant vadinamąsias dvejopo naudojimo inovacijas. 5G tinklo segmentavimo technologija, kuri paprastai naudojama užtikrinti sklandų didelių įmonių ar gamybos bendrovių duomenų perdavimą, šiuo atveju puikiai pasitarnavo militarizuotoje aplinkoje.

5G ryšys kariniams tikslams gali būti naudojamas ne tik sausumoje – panašūs bandymai jau vykdomi su nepilotuojamais jūriniais laivais ir oro erdvėje. Tokios sistemos nepaprastai svarbios rytinėse NATO valstybėse, kurios susiduria su didžiausiais geopolitiniais iššūkiais. Būtent todėl Šiaurės šalys skiria ypatingą dėmesį tokių inovacijų vystymui, o Suomijos pavyzdys ateityje galėtų būti taikomas ir Lietuvoje, plečiant mūsų kariuomenės technologinį arsenalą.

Pastarųjų dienų kariniame kontekste nuotolinio valdymo technologijų pritaikymas tapo ypač aktualus po Rusijos invazijos į Ukrainą, kur nepilotuojamos sistemos kiekvieną dieną vaidina vis didesnį vaidmenį. Per nuotolį valdomi šarvuočiai ir kita karinė technika ne tik sumažina personalo nuostolius, bet ir leidžia vykdyti operacijas tokiose teritorijose, kur žmonių dalyvavimas būtų pernelyg rizikingas. 5G technologija šiame kontekste tampa ypač svarbi, nes užtikrina reikiamą duomenų perdavimo greitį, saugumą ir patikimumą ekstremaliomis sąlygomis.

„Dvejopo naudojimo technologijos – tiek telekomunikacijų, tiek transporto srityse – yra būtent tai, ko reikia šiuolaikinei Europai, siekiančiai sustiprinti savo gynybos pajėgumus ir technologinę nepriklausomybę. Suomija šioje srityje jau rodo lyderystę, o „Telia“ yra pasirengusi prisidėti savo patirtimi ir pajėgumais“, – reziumuoja „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Telefone staiga nustojo veikti 5G ryšys? Tik nedaugelis įtartų, jog dėl to gali būti kaltas Rusijos glūdumoje įjungtas GPS signalo slopintuvas. Kaip teigia „Telia“ atstovai, pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje padažnėję GPS trikdžiai ne tik apsunkina aviacijos darbą, bet ir skatina kalbėti apie nuo šios technologijos priklausomos naujausios mobiliojo ryšio infrastruktūros atsparumą.

„Oro navigacijos“ duomenimis, pranešimų apie GPS ryšio trikdžius kiekis virš Lietuvos oro erdvės per metus išaugo net 6 kartus – 2023 m. paskutinį ketvirtį fiksuoti 124 pranešimai, o 2024 m. tą patį laikotarpį – daugiau nei 800. Vien 2025 m. pirmoje sausio pusėje (nuo 1 iki 17 d.) gauti 234 pranešimai dėl GPS trikdžių, kas rodo, kad problema ne tik nemažėja, bet priešingai – darosi vis didesnė.

„GPS šiandien naudojamas toli gražu ne vien tik navigacijai. Tam, kad 5G bazinės stotys galėtų kokybiškai funkcionuoti, joms taip pat būtina reguliariai prisijungti prie GPS palydovų. Nors laikini šio ryšio trikdžiai niekaip nepaveikia jų darbo, matydami nepalankias tendencijas, jau prieš metus ėmėmės priemonių mažinti galimas ryšio sutrikimo rizikas. Mūsų įdiegti sprendimai šiandien garantuoja nepertraukiamą 5G veikimą net ir tuose Lietuvos regionuose, kuriuos dažnai pasiekia nedraugiškos GPS blokatorių bangos“, – teigia „Telia“ radijo ryšio vadovas Ramūnas Mikalauskas.

Kaip veikia GPS signalų trikdymas?

GPS trikdžiai dažniausiai būna dviejų tipų: trukdymas (angl. jamming) ir koordinačių klastojimas (angl. spoofing). Trukdymo atveju, specialiais įrenginiais siunčiami stiprūs signalai toje pačioje dažnių juostoje, kurioje veikia GPS, dėl ko imtuvai nebegali priimti tikrojo signalo. Koordinačių klastojimo atveju siunčiamas klaidingas GPS signalas, kuris navigacijos įrenginius priverčia rodyti neteisingą buvimo vietą ar laiką.

Baltijos šalyse ir Lenkijoje fiksuojami trikdžiai yra tiesiogiai susiję su Rusijos vykdomu karu prieš Ukrainą. Rusija, siekdama apsaugoti savo nuo objektus nuo ukrainiečių puolimo, imasi elektroninės kovos priemonių, tarp kurių yra GPS slopinimas. Trikdant signalą, priešų paleistas dronas ar raketa arba pasimeta, arba gauna klaidingas taikinio koordinates.

Nors trikdžių intensyvumas ir geografinė aprėptis nėra pastovūs ir nuolat keičiasi, labiausiai jie pastebimi su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose šalies regionuose. GPS veikimo sutrikimus sekančiuose gpsjam.org žemėlapiuose matyti, kad signalas stipriausiai blokuojamas visoje vakarų Lietuvoje. Trikdžių taip pat matyti Baltijos jūroje, pietų Lietuvoje ir net šalies gilumoje – ties Kaunu.

„Minimų GPS trikdžių paprasti vartotojai gali net nepastebėti – „Waze“, „Google Maps“ ir kitos navigacijos programėlės gali puikiai veikti tiek Klaipėdoje, tiek Kuršių Nerijoje, kur signalas slopinamas labiausiai. Taip yra todėl, kad trikdytojams mažai aktualūs antžeminiai objektai. Jų pagrindinis tikslas – apsunkinti skraidančių lėktuvų ir dronų judėjimą, todėl trikdymo įrenginiai nukreipti į didesnį aukštį. Todėl priešiškoms jėgomsjau kurį laiką skleidžiant stiprius GPS trikdžius, apie tai prabilo aviacijos atstovai “, – aiškina R. Mikalauskas.

Kaip GPS signalai susiję su 5G ryšio veikimu?

Priešingai, nei 4G ir ankstesnių kartų mobiliojo ryšio tinkluose, GPS yra gana svarbus 5G infrastruktūros komponentas. Jis naudojamas itin tiksliai laiko sinchronizacijai tarp bazinių stočių. Kadangi pačiose radijo dažnių juostose duomenys tai siunčiami, tai priimami, ir visos bazinės stotys, tarsi diskusijoje dalyvaujantys žmonės, privalo tiksliai žinoti, kada „kalbėti“, o kada „klausytis“.

„5G tinklo veikimui būtina mikrosekundžių tikslumu sinchronizuoti laiką tarp visų bazinių stočių – jei viena stotis pradėtų siųsti duomenis, kai kita tuo metu juos priima, įvyktų signalų interferencija, kuri smarkiai pablogintų ryšio kokybę arba visiškai sutrikdytų ryšį. GPS signalai čia yra ypač vertingi, nes kiekvienas GPS imtuvas iš palydovų gauna tą patį, itin tikslų atominių laikrodžių generuojamą laiko signalą. Tai užtikrina, kad visos bazinės stotys funkcionuoja vienu ritmu, pagal tą patį laikrodį“, – atskleidžia specialistas.

Kita vertus, GPS laiko sinchronizacija 5G tinklo veikimui nėra tokia kritiška, kaip galėtų pasirodyti. Net bazinei stočiai praradus GPS signalą, ryšio kokybės suprastėjimas daugeliui vartotojų taptų pastebimas tik po kelių dienų, kadangi stotyse esantys vidiniai laikrodžiai tam tikrą laikotarpį dar išlaikytų pakankamą laiko skaičiavimo tikslumą. Be to, net jeigu kelių savaičių GPS signalas taip ir neatsirastų, vartotojai galėtų toliau naudotis nuo GPS taip smarkiai nepriklausančiu 4G ryšiu.

Aviacijai didelio pavojaus nekelia

Nors GPS trikdžiai sukelia tam tikrų iššūkių 5G tinklams, didžiausią jų poveikį vis dėlto jaučia transporto sektorius, ypač aviacija. Prastas GPS signalas orlaivių įgulą verčia imtis nestandartinių veiksmų, bet realios grėsmės keleiviams nekelia. Kitaip nei paprastas dronas, kuris visiškai priklauso nuo GPS signalų, modernūs keleiviniai lėktuvai naudoja net kelias nepriklausomas navigacijos sistemas, kurios visada pasirengusios pakeisti viena kitą.

Ypač svarbią reikšmę skrydžių saugumui užtikrinti turi oro uostuose veikiančios antžeminės navigacijos sistemos. Jos perduoda lėktuvams tikslias nusileidimo instrukcijas ir koordinates, nepriklausomai nuo GPS signalų. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose veikia ILS (angl. InstrumentLanding System) tūpimo sistemos, kurios lėktuvams leidžia saugiai nusileisti net ir smarkiai trikdomoje erdvėje. Be to, lėktuvuose įrengtos inercinės navigacijos sistemos gali savarankiškai sekti orlaivio poziciją remiantis judėjimo jutikliais, be jokių išorinių signalų.

Neseniai, sausio 16 dieną, iš Londono į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas dėl stiprių GPS trikdžių buvo nukreiptas į Varšuvą, tačiau galiausiai vis tiek sėkmingai nusileido Vilniaus oro uoste. Nors šis incidentas atkreipė visuomenės dėmesį, svarbu suprasti, kad tokio pobūdžio sprendimai priimami ne dėl saugumo rizikų, o dėl oro uostų procedūrų. Pilotams pastebėjus, kad GPS koordinatės neatitinka realios padėties, jie taiko alternatyvias sistemas, tačiau tam tikros nusileidimo procedūros gali reikalauti veikiančio GPS. Būtent dėl to, esant galimybei nenukrypti nuo įprasto veiksmų planų, gali būti priimtas sprendimas skristi į kitą oro uostą.

„Povandeniniai kabeliai, oro navigacijos priemonės, mobilusis ryšys – visur įžvelgiame geopolitinių įtampų sukeltus iššūkius. Laimė šiuolaikinės technologijos yra kuriamos remiantis patikimumo ir atsparumo principais, todėl tiek tyčia, tiek netyčia keliamų trikdžių poveikis moderniai infrastruktūrai yra labiau nepatogumas, nei reali grėsmė. Kaip dar prieš metus įdiegto transmisijos tinklo atveju, pavojus savo infrastruktūrai stengiamės numatyti iš anksto ir aktyviai investuojame į papildomus sprendimus, leidžiančius mūsų tinklui sklandžiai veikti net ekstremalių situacijų atvejais“, – pabrėžia „Telia“ radijo ryšio vadovas.

„Via Lietuva“ su kitomis Baltijos šalių kelių infrastruktūros bendrovėmis iki 2027 metų pabaigos planuoja įgyvendinti projektą, kuris užtikrins nepertraukiamą 5G interneto ryšį visame „Via Baltica“ kelyje. Talino universiteto pasiūlytas projektas garantuos, jog šiuo metu stringantis 5G ryšys būtų pasiekiamas Baltijos šalių pasienio ruožuose. Tai reikšmingai pagerins ne tik vairuotojų bei keliautojų patirtį, bet ir sudarys sąlygas ateities transporto inovacijoms, autonominiam transportui ar eismo srautų valdymui.

Planuojama, jog nenutrūkstamas mobilusis ryšys iki 2027 m. pabaigos bus užtikrintas visame Baltijos šalis jungiančio magistralinio kelio „Via Baltica“ ruože Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Bendras ruožo ilgis –net 670 kilometrų.

Projekto metu Baltijos šalyse įrengiami nauji mobiliojo ryšio bokštai pašalins ryšio trikdžius pasienio zonose ir užtikrins, kad mobiliosios paslaugos veiktų nenutrūkstamai.

5G ryšys leis logistikos įmonėms tiksliau stebėti krovinių judėjimą ir operatyviau reaguoti į eismo pokyčius. Tai ypač svarbu „Via Baltica“ ruože, kuris yra viena pagrindinių krovinių gabenimo ašių regione. Ateityje ši infrastruktūra sudarys sąlygas autonominių transporto priemonių integracijai, dar labiau padidinant tiekimo grandinės efektyvumą.

„Kelių infrastruktūra neapsiriboja ties magistralėmis ar tiltais – joje diegiami ir išmanieji sprendimai, leidžiantys transportui judėti saugiau ir efektyviau. Siekiame, kad įvairios inovacijos būtų maksimaliai išnaudotos Lietuvos keliuose, todėl 5G ryšio plėtra yra svarbus žingsnis šio tikslo link“, – teigia „Via Lietuva“ l. e. p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Projekte „Via Lietuva“ ne tik bendradarbiauja su telekomunikacijų bendrovėmis, bet ir koordinuoja infrastruktūros pritaikymą kelių tinkle.

„Šis projektas yra pavyzdys, kaip inovacijos gali pagerinti transporto infrastruktūrą. Tai ne tik technologinis proveržis, bet ir svarbus žingsnis įgyvendinant Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslus – efektyvesnis transporto valdymas mažina spūstis, degalų sąnaudas ir aplinkos taršą“, – pabrėžia M. Gedaminskas.

5G ryšio plėtra reiškia ne tik patogesnes keliones, bet ir didesnį saugumą – eigoje planuojama diegti ir pažangius jutiklius, kurie realiu laiku teiktų duomenis apie kelių būklę, eismo sąlygas ir galimus pavojus.

Pasiruošimas projektui startavo šių metų sausį, įmonė rengia dokumentus pirkimams ir siekia dar šiais metais pradėti pirmuosius įgyvendinimo darbus. Planuojama, kad naujoji 5G infrastruktūra bus baigta ir pradės veikti 2027 metų pabaigoje.

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė siekia, kad šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat plėtojama, atnaujinama bei modernizuojama, kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos gyventojams ir taptų teigiamų pokyčiu vizitine kortele šalies svečiams.