Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose. Matavimai parodė, kad vidutinė duomenų gavimo sparta padidėjo visų operatorių tinkluose – siekė 107-202 Mb/s, priklausomai nuo operatoriaus. 

„Didelę įtaką spartos augimui turėjo 5G technologijos diegimas, ypač miestuose – kai kuriuose iš jų vidutinė gavimo sparta viršija 300 Mb/s“, – sako Vaidotas Radzevičius, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis specialistas.

Pasak jo, duomenų siuntimo sparta, palyginti su 2022 m., taip pat paaugo visų operatorių tinkluose ir siekė nuo 19,1 iki 37,8 Mb/s. Tuo metu delsos vertė išliko panaši – 48–57 ms. Delsa rodo kokios reakcijos, greitos ar lėtos, į veiksmus atliekamus vartotojo galinėje įrangoje galima tikėtis iš tarnybinės stoties, kuri teikia turinį ar paslaugą. 

„Žema delsa aktuali realaus laiko veiklai, pavyzdžiui, kai žaidžiami kompiuteriniai žaidimais su kitais žaidėjais realiu laiku, tiesioginių vaizdo ar garso transliacijų metu, nuotolinio valdymo užduotims ir pan. Įprastų tinklalapių užkrovimo laikui delsa neturi didelės įtakos. Duomenų gavimo sparta, tarnybinės stoties (kurioje yra tinklalapis) apkrova, paties tinklalapio struktūra ir turinio elementai turi ženkliai didesnę įtaką per kiek laiko jis užsikraus“, – aiškina RRT atstovas.

Jo teigimu, sparčiai diegiama 5G technologija gali suteikti didesnes spartas ir mažesnes delsas nei iki šiol buvusios technologijos, tačiau viskas priklauso nuo pasirinkto šios technologijos diegimo būdo.

„Šiuo metu Lietuvoje 5G technologija veikia kartu su 4G, t. y. ne savarankiškame režime. Dėl šios priežasties vidutinių delsos verčių sumažėjimo, ką galėtų suteikti 5G, palyginti su praeitu laikotarpiu, nepastebėjome“, – pabrėžia ekspertas. 

Matavimai keliuose ir miestuose

RRT matavimus vykdė keliuose ir miestuose RRT automobiliu važiuojant pasirinktais maršrutais keliais ir miestų gatvėmis, o matavimai geležinkeliuose buvo atliekami keleivinio traukinio vagone važiuojant keleivių pervežimo maršrutais.

„Paslaugų kokybė keleiviniuose geležinkelių maršrutuose pagerėjo, tačiau išlieka tendencija, kad keliaujant geležinkeliais tikėtina gavimo sparta bus mažesnė nei keliaujant automobilių keliais ir miestų gatvėse. Geležinkeliai turi daugiau atkarpų, kur kelias eina miškais ar toliau nuo gyvenviečių, kur yra pastatyta mažiau bazinių stočių“, – dėsto  V. Radzevičius.

 Matavimų metu buvo pastebėta ir atkarpų keliuose, kur ryšio sąlygos ženkliai suprastėja arba mobilios interneto prieigos paslaugos teikimas iš viso nutrūksta, t. y. signalo lygis nukrenta ir jo nebepakanka ryšiui išlaikyti. 

„Dažniausiai taip nutinka tolstant nuo bazinės stoties, o kita bazinė, kuri turėtų perimti ryšio palaikymą, yra tiesiog per toli. Tokią situaciją pakeistų didesnis bazinių stočių skaičius ar sprendimas naudoti toliau sklindančius dažnius“, – sako V. Radzevičius, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyr. specialistas.

Visą mobiliosios interneto prieigos ataskaitą rasite čia: https://www.rrt.lt/d/mobiliosios-interneto-prieigos-paslaugu-kokybes-rodikliu-ivertinimo-ataskaita-2/

Vienam mobiliojo ryšio operatoriui skelbiant apie savo 5G spartą, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) išsklaidė šią manipuliaciją teigdama: „5G ryšys bus mažai naudingas, jei naudojiesi interneto prieigos paslauga ten, kur jis dar nėra įdiegtas“. „Telia“ ekspertai paaiškina, kur slypi klaida skelbiantis greičiausiais, kai šis greitis yra tik matematinė skaičiavimų interpretacija.

„5G kokybė matuojama ne vien megabitais per sekundę. Labai svarbu įvertinti ir kitą statistikos skyrių – aprėptį, tai reiškia teritorijos dydį, kur galima naudotis 5G ryšiu. Pernai „Telia“ pasiekė net 80-85 proc. aprėptį, kuri šiemet pakilo iki 99 proc., o kitų operatorių 5G aprėpė tik 5-10 proc. Lietuvos teritorijos. Greitis be aprėpties, tai tarsi turėti greitą automobilį, bet neturėti tinkamo kelio juo važiuoti. Šiuo atveju „Telia“ turi ne tik lenktyninį automobilį, bet ir yra nutiesus jam tinkamus važiuoti kelius,“ – paaiškina „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.  

Apie skirtingus 5G plėtros tempus liudija vien operatorių valdomos 5G infrastruktūros mastai. 2023 m. gruodžio mėnesio RRT duomenimis, „Bitė“ bei „Tele2“ RRT buvo užregistravusios atitinkamai 459 ir 629 5G bazines stotis, o „Telia“ – 1933 arba beveik tris kartus daugiau. Ne ką mažiau iškalbingas ir matavimo taškų skaičius 5G tinkle: „Telia“ – 15 849, „Bitė“ – 5 407, „Tele2“ – 6 216. 

Pasak A. Šemeškevičiaus, didelis matavimo taškų skaičius būtent ir parodo didesnę paslaugų aprėpties teritoriją ir tai, kad „Telia“ 5G yra pasiekiamas net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose, kai kitų operatorių penktosios kartos ryšys veikia tik didžiuosiuose miestuose.  

„Telia“ atstovas atkreipia dėmesį, kad ten, kur neaprėpia 5G ryšys, telefonas automatiškai persijungia į 4G (LTE) ryšio technologiją, tad, vertinant naršymo patirtį, svarbiausia yra bendra tinklo greitaveika. Taigi, pagal bendrus duomenų gavimo spartos vidurkius, skaičiuojant visas tinklo technologijas Lietuvos teritorijoje, 2023 metais „Telia“ konkurentus lenkė beveik dvigubai, pasiekusi 202 Mb/s greitį, o „Tele2“ – 117 Mb/s, „Bitė“ – 107 Mb/s. 

Pasaulinės 5G plėtros šiemet nesugebėjo sulėtinti nei ekonominiai iššūkiai, nei geopolitiniai neramumai. Neseniai paskelbto „Ericsson Mobility Report“ tyrimo duomenimis, 2023 m. penktos kartos tinklas visoje planetoje pasipildė daugiau, nei 600 milijonų, naujų abonentų bei viršijo net optimistiškiausias analitikų prognozes.

Tačiau artimiausiais metais 5G traukinio apsukos tik didės – jau 2029 m. 5G turėtų išstumti senesnes ryšio kartas, o vidutinis mobiliųjų duomenų suvartojimas pakils net tris kartus.

Jūros šventės metu Klaipėdoje pasiektas didžiausios šalyje skaitmeninės 5G mozaikos rekordas. Mozaikos, kurioje įsiamžino daugiau kaip 5 tūkst. Klaipėdiečių ir miesto svečių, rekordą per mažiau nei šešias valandas užfiksavo skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“.

„Kviesdami šventės svečius fotografuotis specialiai šiam tikslui įrengtose fotobūdelėse, iš viso surinkome net 1000 skaitmeninių nuotraukų, kurios realiu laiku atsidurdavo šalia stovinčiame LED ekrane. Pasitelkę greitą naujos kartos 5G ryšį, per mažiau nei šešias valandas iš šių nuotraukų sudėliojome skaitmeninę mozaiką. Šis meno kūrinys oficialiai tapo didžiausia kada nors užfiksuota skaitmeninių nuotraukų mozaika šalyje“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba. 

„Džiaugiamės, kad galėjome darkart pademonstruoti 5G technologijos galimybes per tokį didelį masinį renginį. Tai – ne tik įdomus ir išskirtinis būdas pristatyti naujos kartos ryšio technologiją, bet ir puiki galimybė priminti žmonėms išskirtines 5G galimybes“,  – pasakoja M. Rauba. 

Lietuvos 5G mozaikos rekordą Jūros šventėje užfiksavo „Rekordų akademija“. Jūros šventės svečiai buvo kviečiami fotografuotis prie pat Arkos – paminklo vieningai Lietuvai. 

„Esame dėkingi visiems renginio dalyviams, prisidėjusiems prie šio sėkmingo įvykio. Šis rekordas – dar vienas technologinis žingsnis į priekį, pademonstruojantis, kaip inovatyvios technologijos gali pakeisti tradicinius renginius ir suteikti dalyviams unikalią patirtį“,  – sako M. Rauba. 

Prie rekordo prisidėję, milžiniškoje mozaikoje įsiamžinę Jūros šventės svečiai prisiminimui galėjo pasiimti ir savo fizinę nuotrauką. 

Tai – ne pirmasis „Bitės“ pasiektas ir ryšio galimybes demonstruojantis rekordas. Skaitmeninių paslaugų bendrovė sausį pasiekė pirmąjį Lietuvos 5G interneto greičio rekordą. Rekordas užfiksuotas Metų muzikos apdovanojimų M.A.M.A. metu Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Tuo metu renginį stebėjo daugiau kaip 10 tūkst. žiūrovų, o „Bitės“ interneto greitis pasiekė net 2679 Mb/s – daugiau kaip 16 kartų viršijo vidutinį ankstesnėmis ryšio technologijomis pasiektą interneto greitį.

„Siekti išskirtinių rekordų mums padeda rekordinės investicijos į mūsų ryšių tinklus. Šiuo metu įgyvendiname didžiausią investicinį projektą bendrovės istorijoje – investuojame 100 mln. eurų į visiškai naujo 5G statybą ir jau turimų tinklų modernizavimą“, – teigia „Bitės“ technologijų direktorius.

„Telia“, kartu su savo strateginiu partneriu „Ericsson“, 5G ryšiu padengė 99 proc. Lietuvos teritorijos. Šis pasiekimas ne tik įtvirtino Lietuvos pozicijas pasaulinėje 5G erdvėje, bet ir atvers neribotas galimybes įvairioms šalies pramonės šakoms, prisidės prie ekonomikos augimo bei Lietuvos patrauklumo investuotojų ir technologijų kūrėjų akyse.

„Puikiai suprantame, koks reikalingas yra perėjimas prie pažangesnio tinklo, kuris atitiktų didėjančio duomenų srauto, abonentų skaičiaus augimo ir diegimo reikalavimus. Pritaikę pažangiausius „Ericsson“ sprendimus, ne tik padidinome tinklo pajėgumus, bet ir galime pasiūlyti fiksuotos belaidės prieigos galimybę. Tikime, kad mūsų įsipareigojimas modernizuoti tinklą taps geru pavyzdžiu kitiems rinkos dalyviams ir prisidės prie Lietuvos kaip pasaulinės 5G inovacijų lyderės pozicionavimo“, – sako „Telia“ technologijų vadovas Lietuvoje Andrius Šemeškevičius.

2021-2023 m. laikotarpiu „Telia Lietuva“ sėkmingai užbaigė savo tinklo modernizavimą, naudodama pažangiausią „Ericsson“ radijo prieigos tinklo (RAN) įrangą. Tai suteikė „Telia“ galimybę sukurti pažangų 5G tinklą 3,5 GHz ir 700 MHz dažniais, užtikrinantį didelės spartos duomenų prieinamumą visoje Lietuvoje. Šis visapusiškas tinklo atnaujinimas apima itin spartaus ryšio bazinių stočių įdiegimą esamose vietose, atveriant kelią tolesnei plėtrai ir inovacijoms.

Prie šio pasiekimo prisidėjo „Ericsson“ 5G „Massive MIMO“ radijo ryšio technologija. Antenoje integruotas radijo (AIR) sprendimas, konkrečiai AIR 3268, pasižymintis mažesniu ir lengvesniu dizainu, užtikrina didesnį dažnių juostos plotį ir didesnę talpą, todėl „Telia“ gali užtikrinti žaibišką ir patikimą 5G ryšį visoje šalyje. Ši technologija prisideda ir prie bendrovės keliamų tvarumo tikslų iki 2030 m. pasiekti nulinę CO2 emisiją savo veikloje.

„Mūsų „Massive MIMO“ technologija ryšio paslaugų teikėjams siūlo didesnį vidutinės juostos dažnių plotį, kad būtų galima užtikrinti galingą 5G ryšį visoje šalyje. Tai – įdomios kelionės pradžia, kurios tikslas yra sukurti pažangias 5G galimybes, naudingas visiems žmonėms, net ir atokiausiose šalies vietovėse. Negana to, tai padės patenkinti augančius šalies įmonių poreikius ir leis joms veikti bet kurioje Lietuvos vietoje. 5G ryšio plėtra atkreips investuotojų ir technologijų kūrėjų dėmesį į Lietuvą, o tai užtikrins ekonomikos augimą. Kartu esame pasirengę kurti ateitį, kurioje galėtume naudotis neribotomis 5G ryšio galimybėmis“, – teigia laikinasis „Ericsson“ Šiaurės ir Vidurio Europos klientų padalinio vadovas Daniel Ode.

Per rekordiškai trumpą laiką pasiekusi aprėptį visoje šalyje, Lietuva nustatė naują 5G ryšio diegimo standartą visame pasaulyje ir sustiprino savo poziciją pasaulinėje arenoje. Modernizuotas tinklas tapo maždaug 10 kartų energetiškai efektyvesnis nei ankstesnės kartos mobiliosios technologijos – šis įvykis prisidės prie tvaresnės skaitmeninės ekonomikos kūrimo.

Lietuvos 5G plėtrą galima pavadinti sėkmės istorija. Po derybų dėl 5G dažnių, Lietuva buvo paskutinė Europos šalis, prisijungusi prie 5G bangos, o šalies valdžios institucijos žalią šviesą oficialiam startui uždegė tik praėjusių metų rudenį. Nepaisant visų iššūkių, „Telia“ kartu su „Ericsson“ projektą užbaigė anksčiau nei buvo planuota ir be jokių paslaugų teikimo sutrikimų.

Tikimasi, kad 5G ryšys, sudarydamas sąlygas įvairioms taikomosioms programoms, įskaitant fiksuotą belaidę prieigą, patobulintas darbo vietas, įtraukiančią realybės patirtį ir autonominio pristatymo galimybes, pritrauks investuotojus ir atitinkamai prisidės prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo. Daugiausiai pridėtinės vertės 5G ryšys turėtų sukurti transporto, sveikatos priežiūros, žemės ūkio ir gamybos sektoriams.