„Bitė“ baigė vieną didžiausių tinklo plėtros etapų bendrovės istorijoje. Į vieno moderniausių mobiliojo ryšio tinklų regione statybas bendrovė investavo daugiau kaip 100 mln. eurų. Tai leido ne tik diegti naujos kartos 5G ryšį, bet ir sustiprinti žmonių apsaugą nuo nuotolinių sukčių skambučių ir žinučių bei pagerinti ryšio kokybę visoje Lietuvoje, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

„Tai yra vienas didžiausių ir svarbiausių infrastruktūros etapų. Jam besibaigiant jau matėme iškalbingus rezultatus – ryšys tapo greitesnis, atsparesnis priešiškų šalių trikdžiams ir prieinamas dar daugiau Lietuvos žmonių. Rekordinės investicijos leido dar labiau sustiprinti tinklo kokybę ir užtikrinti, kad mūsų klientai galėtų kasdien sklandžiai naudotis naujausiomis ryšio technologijomis visoje Lietuvoje. Nepaisant to, jau turime planą ateities investicijoms, kurios startuos jau 2026 metų sausį“, – sako Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

Geras ryšys – net ir atokiose vietovėse

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1,5 tūkstančio „Bitės“ ryšio bokštų, iš kurių daugiau kaip du trečdaliai jau aprūpinti pažangia 5G ryšio technologija.

„Geras ryšys yra reikalingas kiekviename žingsnyje – ne tik paskambinti, bet ir išsiųsti el. laišką, užsiregistruoti pas gydytoją, prisijungti prie vaiko elektroninio dienyno, paskaityti naujienas, pažiūrėti serialą per „Go3“, panaršyti socialiniuose tinkluose. Dažnai gero ryšio net nepastebime – pasigendame tik tada, jei kažkas neveikia. Siekiame, kad visi žmonės Lietuvoje galėtų naudotis patikimu ir stabiliu ryšiu, kad ir ką veiktų“, – pabrėžia A. Mickevičius.

Naujos kartos „Bitės“ 5G ryšiu šiandien jau gali naudotis beveik 85 proc. Lietuvos žmonių. Ir žmonės aktyviai naudoja naują technologiją – pernai 5G tinkle persiunčiamų duomenų kiekis padvigubėjo ir sudaro daugiau kaip 40 proc. visų perduodamų duomenų. Savaitgaliais „Bitės“ klientai vien 5G tinkle persiunčia daugiau kaip 1 mln. gigabaitų duomenų arba daugiau kaip 60 milijonų „Instagram“ vaizdo įrašų („Reels“).

Kartu su 5G ryšio plėtra Lietuvoje daugėjo ir naujas technologijas palaikančių įrenginių. Vien „Bitės“ tinkle šiandien yra daugiau kaip pusė milijono 5G įrenginių.

„Džiaugiamės, kad žmonės vis daugiau naudojasi moderniomis ryšio technologijomis. Tarp jų – ir skambučių internetu technologija „VoLTE“. Jau du iš trijų skambučių „Bitėje“ vyksta būtent internetu su šia patikima technologija. Tokie skambučiai ne tik greičiau sujungiami, leidžia mėgautis geresne balso kokybe, bet ir pokalbio metu naršyti internete – tai svarbu, kai bekalbant telefonu reikia padiktuoti siuntos kodą kurjeriui ar patikrinti paštą“, – paaiškina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovas.

Apsaugo ryšį ir nuo rusijos trikdžių

Vienas svarbių tinklo plėtros prioritetų – ryšio sustiprinimas Lietuvos pasienio zonose. Nuo Zarasų iki Šalčininkų ir nuo Pagėgių iki Šilutės modernizuoti ryšio bokštai bei sustiprinta tinklo atsparumo sistema užtikrina, kad žmonės galėtų naudotis geru ryšiu nepaisant kaimyninių šalių keliamų trikdžių.

„Pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami tyčiniai GPS signalų trikdžiai ir mobiliojo ryšio slopinimas iš rusijos pusės. Pasienyje sutankinome „Bitės“ ryšio bokštų tinklą, išplėtėme skirtingų radijo dažnių derinius. Ryšys čia veikia net ir tada, kai viena iš dažnių juostų „patiria“ priešiškai nusiteikusios kaimynės trikdžius. Atnaujintuose ryšio bokštuose dabar veikia bent trijų žemųjų dažnių kombinacija, leidžianti užtikrinti ryšį tiek pastatų viduje, tiek automobiliuose ar atokiose vietovėse“, – aiškina A. Mickevičius.

Įgyvendinant naujos kartos tinklo programą iš viso Lietuvoje įrengta daugiau kaip 330 naujų „Bitės“ ryšio bokštų. Visi atnaujinti ryšio bokštai dabar turi papildomas baterijas, kurios dingus elektrai leidžia tinklui veikti net iki keturių valandų. To pakanka, kad „Greitosios BITĖS ryšio pagalbos“ inžinieriai atvyktų į vietą su mobiliais generatoriais ir pašalinti kilusius gedimus.

2025-ieji pažymėjo ir senojo 3G ryšio išjungimą Lietuvoje, kas leido dar labiau sustiprinti „Bitės“ ryšio kokybę. Atlaisvinti 3G dažniai panaudoti naujesnėms 4G ir 5G ryšio technologijoms. Ypač pagerėjo ryšio kokybė kaimiškose vietovėse – interneto greitis kai kur išaugo net iki 40 procentų.

Nors įspūdingų investicijų pareikalavęs projektas baigėsi, „Bitės“ vadovas pabrėžia, kad tai – tik didelis etapas, o į ryšio kokybę, spartą ir naujas technologijas investuojama ir toliau.

„Investicijos į technologijas ir ryšį – nuolatinis darbas. Pernai užbaigėme istorinį etapą, bet investicijos į gerą ryšį bei paslaugų kokybę – vienas prioritetų ir rytoj. Tai būtina tam, kad Lietuva išliktų viena ryšio lyderių Europoje, o mūsų žmonės galėtų naudotis kokybiškomis paslaugomis kasdien“, – sako A. Mickevičius.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, Idea Prima

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Lietuvoje mobiliojo ryšio aprėptis 4G ryšiu dengia 97,9 proc., o 5G – 94,7 proc. šalies teritorijos. Spartus 5G ryšys jau prieinamas beveik visiems gyventojams – net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Vis dėlto Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atkreipia dėmesį, kad ryšio sparta dar ne visur atitinka keliamus reikalavimus, ypač transporto keliuose.

„Nors magistraliniuose keliuose ir geležinkelių linijose ryšio sparta per metus šiek tiek pagerėjo, spartusis 5G dar neveikia visose svarbiausiose transporto atkarpose. Tokios paslaugos būtinos ne tik gyventojams, bet ir pažangioms transporto sistemoms, o iki metų pabaigos lieka nedaug laiko įvykdyti 700 MHz dažnių juostos leidimuose numatytą reikalavimą – užtikrinti ne mažesnį kaip 30 Mb/s greitį magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose“, – pastebi RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Priklausomai nuo operatoriaus, magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose 30 Mb/s gaunamojo ryšio spartos užtikrinimo rodiklis siekia 81,9–90,8 proc.

5G prieinamas beveik visiems

Spartus 5G tinklas jau veikia pagrindinėse urbanizuotose teritorijose. Atsižvelgiant į operatorių, 5G ryšys gyvenamosiose patalpose dengia skirtingą dalį šalies: „Bitė Lietuva“ – 77 proc. (+2,6 proc., palyginti su gegužės mėn.), „Telia Lietuva“ – 99,7 proc. (be pokyčių), o „Tele2“ – 72,6 proc. (+4,5 proc.).

Vis dėlto mobiliojo ryšio sparta išlieka nevienoda. Vidutinės tinklo apkrovos (50 proc.) sąlygomis 30 Mb/s greitis pasiekiamas 90,6 proc. namų ūkių, o 100 Mb/s – 71,9 proc.

Kaimiškose vietovėse spartos rodikliai per metus pagerėjo nežymiai: 30 Mb/s greitis pasiekiamas 59,8 proc. (+1,9 proc.), o 100 Mb/s – 25,9 proc. (+2,4 proc.) namų ūkių.

2026 m. viduryje RRT planuoja surengti 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz radijo dažnių aukcionus. Tai padės užtikrinti spartesnį, atsparesnį ir kiekvienam prieinamą mobiliojo ryšio plėtrą visoje Lietuvoje. Aukciono rezultatai nulems, kaip mobilusis ryšys bus plėtojamas artimiausius penkerius metus.

Šviesolaidžio plėtra stringa

Kol 5G naudotojų skaičius Lietuvoje sparčiai didėja, fiksuotojo ryšio plėtra, kaip rodo RRT tyrimas, praktiškai sustojo. Per dvejus metus 5G naudotojų skaičius išaugo daugiau nei 4,5 karto – iki 780 tūkst., o mobiliaisiais tinklais perduodamų duomenų apimtys padidėjo beveik 45 proc., tačiau kartu tai pradėjo kelti apkrovos problemų piko valandomis. Tuo metu šviesolaidinis internetas pasiekė tik 61,1 proc. gyvenamųjų patalpų – vos 0,5 procentinio punkto daugiau nei 2023 m.

„Tai signalizuoja tik vieną – be papildomos valstybės paramos šviesolaidinio tinklo plėtra nepaspartės. Be stipraus fiksuotojo ryšio nebus ir kokybiško mobiliojo – todėl sprendimai čia reikalingi ne tik iš operatorių, bet ir iš valstybės, savivaldybių bei pačių gyventojų“, – dėmesį atkreipia J. Šovienė.

Fiksuotojo ir mobiliojo ryšio aprėpties situacija šiais metais savivaldybėse iš esmės išliko tokia pati kaip 2023 m. – didžiausia aprėptis fiksuojama didmiesčiuose, o mažiausia Alytaus, Lazdijų, Ignalinos, Pagėgių, Skuodo, Šilalės ir Molėtų rajonuose. Tai rodo, kad teritoriniai skirtumai išlieka struktūriniai ir per dvejus metus reikšmingai nesumažėjo.

Anot RRT pirmininkės, ryšio infrastruktūros plėtra regionuose priklauso ne tik nuo operatorių investicijų, bet ir nuo savivaldybių bei vietos bendruomenių sprendimų. Ten, kur leidimų išdavimas ir derinimo procedūros yra aiškios ir greitos, tinklų plėtra vyksta sklandžiau. Užsitęsusios procedūros ar neaiškūs reikalavimai didina projektų kaštus ir stabdo investicijas.

Galutinai išjungtas 3G ryšys

Gruodį Lietuvoje oficialiai nutrauktas 3G tinklų veikimas. Ši technologija jau buvo pasenusi, o dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko spartesnes 4G arba 5G technologijas.

„3G išjungimas leis mobiliojo ryšio operatoriams sutelkti spektro išteklius į kokybiškesnį ir spartesnį ryšį, ypač tiems, kurie gyvena šalies regionuose ir pasienyje“, – sako J. Šovienė.

Vartotojai, kurių telefonai ir įrenginiai palaiko 4G ar 5G, jokio skirtumo nepajus.

Naujausi mobiliojo ryšio aprėpties ir spartos duomenys: https://www.rrt.lt/judriojo-rysio-tinklu-tiketinos-aprepties-zonos-ir-teoriniu-spartos-skaiciavimu-zonos/

Plačiajuosčio ryšio aprėpčių žemėlapis: https://placiajuostis.rrt.lt/2025/

„Telia“ Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste savo lėšomis įdiegė pirmąjį privatų 5G (Standalone, SA) tinklą Lietuvoje. Naujas ryšių technologijų raidos etapas pažymėtas simboliniu pirmuoju skambučiu, po kurio uoste bus vykdomi tinklo bandymai realiomis sąlygomis. „Telia“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad tai yra Lietuvos lyderystės ženklas, nes ši platforma bus naudojama ateities technologiniams sprendimams gynybos, logistikos, sveikatos apsaugos ir kitose pramonės srityse.

„Privataus savarankiško 5G SA tinklo startas Klaipėdos uoste įrodo, kad Lietuvoje galime kurti pasaulinio lygio sprendimus. Šis technologinis proveržis įgalina saugesnę infrastruktūrą, pramonės automatizaciją ir visiškai naujo masto inovacijas. Klaipėdos uostas kartu su „Telia“ tampa šio proveržio lyderiais, o pirmasis skambutis – tik pradžia. Neabejoju, kad netrukus privataus 5G SA galimybes įvertins ir kitos strategiškai svarbios Lietuvos įmonės“, – teigia Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia“ vadovė.

Privatus savarankiškas 5G SA tinklas yra uždaras, visiškai atskirtas nuo viešojo ryšio tinklas, kurį valdo pati įmonė. Visi duomenys keliauja tik uždarame tinkle, be jokių saugumo kompromisų. Toks tinklas suteikia kelis esminius privalumus: maksimalią spartą, minimalią signalo delsą, stabilų padengimą net ir sudėtingiausiose zonose. Visi tinklo pajėgumai skirstomi pagal konkrečios įmonės poreikius realiu laiku ir garantuoja aukščiausio lygio pramoninio lygio patikimumą.

„Privataus 5G tinklo bandymai pabrėžia nuoseklią Klaipėdos uosto lyderystę diegiant inovatyvius sprendimus ir automatizuojant savo procesus. Ši infrastruktūra sudarys galimybes išmaniajam krovinių valdymui, autonominiam transportui bei kitiems moderniems sprendimams, kurie stiprins uosto saugumą ir efektyvumą. Tai padės Klaipėdos uostui dar labiau sustiprinti pozicijas Baltijos jūros regione“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Privatus 5G ryšys įdiegtas naudojant tik Europos Sąjungoje pagamintą įrangą. Pasak „Telia“ vadovės G. Kaminskaitės-Salters, toks pasirinkimas neatsitiktinis – įrangos kilmė užtikrina aukštus kibernetinio saugumo standartus, lengvesnę priežiūrą ir skaidresnę tiekimo grandinę. Tai ypač svarbu diegiant kritinę ryšio infrastruktūrą uoste, kur saugumas ir patikimumas yra absoliutus prioritetas.

Įdiegus privatų 5G SA tinklą, Klaipėdos uosto direkcija ir krovos kompanijos testuos tinklo galimybes realiomis uosto veiklos sąlygomis. Itin žema duomenų perdavimo delsa bus labai svarbi procesams, kuriems reikia greitos reakcijos. Tinklo dalijimas į atskiras virtualias dalis leis tam tikroms užduotims sukurti atskiras ryšio „juostas“ vidiniame tinkle, kad jos netrukdytų viena kitai. Telefonai turės galimybę skambinti tiesiogiai per 5G tinklą, o vieno mygtuko skaitmeninių racijų sprendimas leis darbuotojams komunikuoti iš karto su visais esančiais tinkle vos vienu mygtuko paspaudimu. Visa tai padės įvertinti, kaip šios technologijos veikia realioje Lietuvos uostamiesčio industrinėje aplinkoje.

Interneto kokybės testavimo bendrovės „Ookla“ duomenimis, vos dešimtadalis pasaulio operatorių yra įdiegę komercinius 5G tinklus, todėl šis žingsnis dar kartą patvirtina „Telia“ ir Lietuvos technologinę lyderystę ir rodo, kad Lietuva priklauso prie valstybių, kurios formuoja ryšio ateitį, o ne ją vejasi. „Telia“ privataus 5G SA tinklo atsiunčiamų duomenų greitis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sieks iki 1,5 gigabito per sekundę (Gb/s), o išsiunčiamų – iki 120 megabitų per sekundę (Mb/s).

Europos Komisija paskelbė 2025 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą. Jos duomenys rodo akivaizdų kontrastą tarp sparčiai augančių 5G rodiklių ir vangiai plėtojamo fiksuoto ryšio tinklo Lietuvoje. Nors kai kuriose srityse pirmaujame Europoje, kitose – stringame ir dažniausiai dėl biurokratinių kliūčių.

5G aprėptimi Lietuva – viena pirmaujančių ES valstybių

2024 m. Lietuva pasiekė 99,71 proc. bendrą 5G ryšio aprėptį – tai vienas geriausių rezultatų ES, kurioje vidurkis siekia 94,35 proc. Net ir retai apgyvendintose teritorijose Lietuva pasiekė 99,06 proc. 5G aprėptį (ES vidurkis – 79,57 proc.). Taip pat pirmaujame ir 3,4–3,8 GHz dažnių juostos aprėpties srityje, kur mūsų rezultatas – 75,13 %, palyginti su 67,72 % ES vidurkiu.

RRT duomenimis, 5G ryšio aprėpties rezultatą Lietuvoje užtikrina vienas operatorius – „Telia Lietuva“, kuri 99,7 proc. daliai namų ūkių gali teikti 5G ryšio paslaugas. Kitiems operatoriams dar yra kur tobulėti: „Bitė Lietuva“ ryšys dengia 74,4 proc., „Tele2“ – 68,1 proc.

Pasauliniai lyderiai vakar, atsiliekantys šiandien?

Net 2021–2023 m. aprėptis sustojo ties 78 proc., o kaimiškose vietovėse kokybiškas (100 Mb/s) internetas pasiekia tik 23,5 proc. namų ūkių.

Fiksuotų labai didelės spartos tinklų (VHCN) aprėptis Lietuvoje 2024 m. siekė 78,29 %, kai ES vidurkis sudarė 82,49 %. Metinis augimas – vos 0,3 %, kai tuo tarpu ES – 4,9 %. Tai rodo, kad infrastruktūros plėtra, ypač kaimiškose vietovėse, yra lėta, o privatus sektorius vengia investuoti dėl menko atsiperkamumo.

RRT pirmininkė Jūratė Šovienė atkreipia dėmesį, kad būtina stiprinti viešąsias investicijas: „Norėdami, kad 1Gbps ryšys būtų pasiekiamas 100 proc. namų ūkių, turime numatyti reikšmingas papildomas lėšas.Padėti išspręsti ryšio problemas nutolusiose teritorijose gali ir antžeminių tinklų integracija su palydovinio ryšio tinklais."

EK ragina Lietuvą ne tik tęsti, bet ir didinti paramą fiksuoto tinklo plėtrai bei paspartinti VHCN projektų įgyvendinimą.Lietuva, siekdama išlaikyti technologinį konkurencingumą, privalo strategiškai investuoti į itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrą. Tokios investicijos ne tik skatina inovacijas ir ekonomikos augimą, bet ir sustiprina nacionalinį saugumą bei atsparumą krizėms.

Šiuolaikinis ryšys apima ne tik tradicines telekomunikacijas, o visą ekosistemą: skaitmenines jungtis, duomenų perdavimą, debesijos sprendimus, daiktų internetą, palydovinį ar kvantinį ryšį.

„Ateities ryšys – tai bendras mūsų visų įsipareigojimas, mūsų visų ambicija: kad kokybiškas, saugus ir prieinamas ryšys taptų kasdienybe kiekvienam žmogui ir verslui. Ir tuo pačiu – tai Lietuvos galimybė išsiskirti. Padaryti ryšį savo konkurenciniu pranašumu. Kurti pažangią infrastruktūrą ir pažangią visuomenę“, – pabrėžia RRT tarnybos pirmininkė Jūratė Šovienė.

Struktūrinės kliūtys ryšio infrastruktūros plėtrai

Infrastruktūros plėtrą stabdo biurokratiniai barjerai. Viešo sektoriaus valdomi objektai retai prieinami ryšio bokštų statybai, kelių ir geležinkelių valdytojai riboja kabelių tiesimą, kultūros paveldo apsaugos institucijos laiko antenas vizualine tarša. Per metus įgyvendinus įstatymą, kuris turėjo skatinti servitutus, pasirašyta vos keletas sutarčių.

RRT siekė išsiaiškinti, kodėl šviesolaidinių tinklų plėtra Lietuvoje yra sustojusi, ir apklausė paslaugų teikėjus. Tarp 7 pagrindinių kliūčių tiesti naujus gigabitinius tinklus atsidūrė tinkamos infrastruktūros stoka ar žemės savininkų keliamos kliūtys, informacijos apie planuojamas statybas stoka, leidimų gavimo kliūtys. Kitos priežastys – likusios mažo gyventojų tankumo teritorijos, maža gyventojų perkamoji galia, nėra paklausos plačiajuosčio ryšio paslaugoms, pastatai nėra pritaikyti tiesti tinklus.

Kokios priemonės galėtų paspartinti gigabitinių tinklų plėtrą? Pasak J. Šovienės, viena iš jų – tobulinti LR įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus pašalinant nepagrįstas administracines ir technines kliūtis. Siekiant spartesnės ir efektyvesnės gigabitinio ryšio plėtros, yra būtinas žingsnis, kad ryšių kabeliai ar kanalai jiems tiesti taptų neatsiejama kelių, gatvių bei geležinkelio infrastruktūros dalimi. Ne ką mažiau svarbu tobulinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIS), kad būtų lengvai pateikiama ir pasiekiama visa informacija apie infrastruktūros plėtros planus.

„Jei norime, kad Lietuvos vardas vėl būtų siejamas su skaitmenine pažanga Europoje, turime keisti požiūrį į infrastruktūrą. Šviesolaidžio tinklų plėtra turi tapti valstybės prioritetu, o ne atskirų ryšio paslaugų teikėjų, žemės sklypų savininkų bei kelių valdytojų neišsprendžiamų ginčų objektu. Tik taip galėsime užtikrinti, kad skaitmeninis ryšys taptų Lietuvos konkurenciniu pranašumu, o ne stabdžiu“, – sako RRT tarnybos pirmininkė.

RRT planai: plėsti ryšį, gerinti kokybę

RRT yra paskelbusi/parengusi Plačiajuosčio mobiliojo ryšio tinklų plėtros planą 2025–2030 m. Jo tikslas – iki 2030 m. 100 Mb/s spartą pasiekiamą visiems namų ūkiams, gyvenantiems vietovėse, kur gyvena daugiau nei 200 gyventojų. Iki 2027 m. pabaigos planuojama, kad 4G arba aukštesnės kartos technologijų ryšys bus prieinamas visiems.

Siekiant tikslų, 2025 m. rengiami aukcionai 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz dažnių juostoms. Taip pat RRT jau parengė teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti ryšių išteklių valdymą ir didinti paslaugų prieinamumą.

„Telia“ pademonstravo ne kasdien matomas 5G pritaikymo galimybes – bendrovės 5G tinklas buvo panaudotas nuotoliniam karinių šarvuočių valdymui. Per Laplandijos regione, Suomijoje, vykusias karines pratybas 5G pagalba valdomas „Patria AMV XP 8x8“ šarvuotis sėkmingai vykdė užduotis be vairuotojo visą valdymą atliekant iš 100 km atstumu nutolusios vadavietės. Tikimasi, kad toks mobiliojo tinklo pritaikymas padės sumažinti žūčių skaičių mūšio lauke, kartu atverdamas naujas karinių operacijų planavimo ir vykdymo perspektyvas.

„Kažkada vaikystėje žaisdavome su radijo bangomis valdomomis žaislinėmis mašinėlėmis, o pasitelkiant 5G, šiandien tą galima daryti su 32 tonas sveriančia karine technika ir iš šimtus kilometrų siekiančio atstumo. Suomijoje sėkmingai įvykdytas bandymas nėra tik įspūdinga technologijų demonstracija – jis rodo, kaip 5G gali kardinaliai pakeisti karinio personalo saugumą ir taktinius sprendimus mūšio lauke. Kariai galės vykdyti pavojingiausias misijas būdami saugioje aplinkoje, o tai reiškia ne tik išsaugotas gyvybes, bet ir naują karinės strategijos erą“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Raktinis elementas – tinklo segmentavimas

Sėkmingą nuotolinį šarvuočių valdymą užtikrino specifinis 5G tinklo komponentas – tinklo segmentavimas (angl. network slicing). Ši pažangi technologija leidžia virtualizuotai padalinti fizinį mobilųjį tinklą į kelis atskirus segmentus, kurių kiekvienas gali būti optimizuotas konkrečiai paslaugai. Karinėse pratybose naudotas segmentas buvo specialiai sukonfigūruotas užtikrinti itin mažą vėlinimą ir nepertraukiamą ryšį, būtiną realaus laiko transporto priemonių valdymui.

Tinklo segmentavimo technologija užtikrina, kad net tame pačiame fiziniame 5G tinkle skirtingi vartotojai ar paslaugos gali naudotis visiškai izoliuotais tinklo segmentais. Tai reiškia, kad nors karinis šarvuotis ir eilinis 5G vartotojas gali būti prisijungę prie tos pačios telekomunikacijų infrastruktūros, jų duomenų srautai niekada nesusikerta ir nesąveikauja, todėl išlaikomas maksimalus saugumas ir patikimumas.

Modernizuotas šarvuotasis transporteris „Patria AMV XP 8x8“, įprastai naudojamas žvalgybos ir kovinėse operacijose, demonstracijos metu su vadaviete neprarado ryšio net sudėtingomis Laplandijos klimato sąlygomis. Nors nuo šarvuočių operatorius skyrė daugiau nei 100 km, jie galėjo matyti realaus laiko vaizdą iš transporto priemonėje įrengtų kamerų. Visų bandymų metu „Telia“ teikiamas ryšys išliko stabilus ir patikimas, užtikrindamas tokį pat efektyvų sprendimų priėmimą, kaip ir vietoje esančio šarvuočio vairuotojo.

Dvejopo naudojimo technologijos – ateities perspektyva

Šarvuočių valdymo bandymas yra puikus pavyzdys, kaip civilinės technologijos sėkmingai pritaikomos gynybos sektoriuje, sukuriant vadinamąsias dvejopo naudojimo inovacijas. 5G tinklo segmentavimo technologija, kuri paprastai naudojama užtikrinti sklandų didelių įmonių ar gamybos bendrovių duomenų perdavimą, šiuo atveju puikiai pasitarnavo militarizuotoje aplinkoje.

5G ryšys kariniams tikslams gali būti naudojamas ne tik sausumoje – panašūs bandymai jau vykdomi su nepilotuojamais jūriniais laivais ir oro erdvėje. Tokios sistemos nepaprastai svarbios rytinėse NATO valstybėse, kurios susiduria su didžiausiais geopolitiniais iššūkiais. Būtent todėl Šiaurės šalys skiria ypatingą dėmesį tokių inovacijų vystymui, o Suomijos pavyzdys ateityje galėtų būti taikomas ir Lietuvoje, plečiant mūsų kariuomenės technologinį arsenalą.

Pastarųjų dienų kariniame kontekste nuotolinio valdymo technologijų pritaikymas tapo ypač aktualus po Rusijos invazijos į Ukrainą, kur nepilotuojamos sistemos kiekvieną dieną vaidina vis didesnį vaidmenį. Per nuotolį valdomi šarvuočiai ir kita karinė technika ne tik sumažina personalo nuostolius, bet ir leidžia vykdyti operacijas tokiose teritorijose, kur žmonių dalyvavimas būtų pernelyg rizikingas. 5G technologija šiame kontekste tampa ypač svarbi, nes užtikrina reikiamą duomenų perdavimo greitį, saugumą ir patikimumą ekstremaliomis sąlygomis.

„Dvejopo naudojimo technologijos – tiek telekomunikacijų, tiek transporto srityse – yra būtent tai, ko reikia šiuolaikinei Europai, siekiančiai sustiprinti savo gynybos pajėgumus ir technologinę nepriklausomybę. Suomija šioje srityje jau rodo lyderystę, o „Telia“ yra pasirengusi prisidėti savo patirtimi ir pajėgumais“, – reziumuoja „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.