Login to your account

Username *
Password *

5G internetas Kataro stadionuose veikė net greičiau, nei į varžovų vartus skrieję kamuoliai, rodo 2022 m. Pasaulio futbolo čempionato statistika. Penktos kartos mobilusis ryšys tribūnose garantavo rekordinę 506 megabitų per sekundę (Mb/s) vidutinę spartą ir viršijo net reikliausių sirgalių poreikius. Analitikai tai vadina vienu rimčiausių egzaminų per dar ganėtinai trumpą šios technologijos istoriją ir dar drąsiau teigia, kad tradicinio sporto išlikimui 5G yra tiesiog gyvybiškai būtinas.

„Nors apie įspūdingas 5G galimybes viešojoje erdvėje kalbėta labai nemažai, daugeliui vartotojų tai tebuvo tik sausa teorija. Visgi neseniai pasibaigęs futbolo čempionatas specialistų žarstytais pažadais pagaliau leido įsitikinti praktiškai. Sugužėję į sausakimšus stadionus aistruoliai ne tik nesusidūrė su interneto strigimais, bet dar ir galėjo mėgautis daugelio namų internetą lenkiančia sparta. Tad tikėtina, kad lūkesčius praktikoje pateisinęs 5G organizatoriams atriš rankas ateityje pasiūlyti naujų rungtynių stebėjimo patirtį gerinančių paslaugų ir taip į stadionus vėl prisitraukti jaunąją kartą, kuriai tradicinis sportas, tiesą sakant, nebėra toks jau įdomus“, – dėsto „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Nebaisios net šimtatūkstantinės sirgalių minios

Pasak A. Strolios, iki šiol per masinius renginius būdavo įprasta stebėti lėtą mobiliojo interneto veikimą, nes tinklas susidurdavo su milžiniška apkrova. Tačiau pirmasis Pasaulio futbolo čempionatas, kurio metu jau komerciškai veikė 5G, šį nemalonų dėsnį paneigė. Vos 2,93 milijono gyventojų turinčios valstybės stadionus apgulus 2,45 milijonų aistruolių, vidutinė mobiliojo interneto sparta šalyje ne tik nesumažėjo, bet netgi pakilo.

„Interneto spartos matavimo lyderio „Speedtest.net“ („Ookla“) duomenimis, lapkritį prasidėjus pasaulinei futbolo fiestai, Katare vidutinė mėnesio mobiliojo interneto sparta siekė 263,37 Mb/s, kai mėnesį prieš tai ji tebuvo 190,93 Mb/s. Tokius netikėtus rezultatus lėmė vietinių operatorių sparčiai vykdyta 5G infrastruktūros plėtra, o ypač – naujausios mobiliojo ryšio kartos įrangos įrengimas gausiausiai sirgalių lankomuose taškuose“, – atskleidžia pašnekovas.

Greičiausiai internetas veikė „Al Janoub“ stadione, kuriame vidutiniškai fiksuotas šviesolaidiniam internetui prilygstantis 757,77 Mb/s greitis, o beveik 90 tūkstančių vietų turintis ir finalinį mačą priėmęs „Lusail“ stadionas sirgalius džiugino nedaug mažesne 526,48 Mb/s sparta. Turint omenyje, kad daugelis žmonių namuose kasdien naudoja 100-200 Mb/s spartos internetą, nėra abejonių, jog interneto prieigos pajėgumas patenkino visus aistruolių poreikius.

Kita vertus, ekspertas pabrėžia, jog šie įspūdingi skaičiai dar toli gražu nėra 5G riba. Pavyzdžiui, pernai per kasmetinį JAV Supertaurės finalą, subūrusį 103 tūkstančius žiūrovų, stadione buvo pasiektas beveik 1064 Mb/s, o per 160 tūkstančių žmonių pritraukusias „Formulė 1“ lenktynes Abu Dabyje – 808,9 Mb/s greitis.

5G gyvybiškai svarbus tradiciniam sportui

Nepaisant puikių 5G rodiklių, „Telia“ atstovas sutinka, kad vartotojams kur kas svarbesni ne spartos megabitų skaičiai, o praktiški tokios puikios kokybės ryšio panaudojimo pavydžiai. Vienas paprasčiausių iš jų – naudojimasis socialiniais tinklais. Skaičiuojama, kad lyginant su 4G, 5G internetas futbolo čempionato aistruoliams leido maždaug trečdaliu greičiau atverti „Facebook“ ar „Instagram“ naujienas bei paleisti vaizdo įrašo transliaciją.

Taip pat čempionato stadionuose daugelį futbolo fanų nustebino oficiali „FIFA+“ aplikacija, suteikusi galimybę tiesiog nukreipti telefono kamerą į aikštę ir išmaniojo ekrane realiu laiku matyti kiekvieno ant pievelės lakstančio žaidėjo vardą bei statistiką. Tai yra vienas geriausių pavyzdžių, kur link juda tradicinio sporto industrija ir kodėl jai tokia svarbi 5G plėtra.

„Sports Business Journal“ duomenimis, vidutinis tradicinių sporto šakų gerbėjų amžius smarkiai kyla ir šiuo metu svyruoja tarp maždaug 40 ir 60 metų, kai e. sporto atveju jis tesiekia 20-30 m. Akivaizdu, jog jaunimas nori skaitmeninių potyrių, kurių futbolas bei kiti tradiciniai sportai siūlo nepakankamai ir daugiausia koncentruojasi į vis brangiau įkainotų transliavimo teisių pardavimą tradicinės televizijos transliuotojams.

„Ateityje 5G šią problemą padės spręsti, įgalindamas tokias interaktyvias pramogas, kaip rungtynių stebėjimą iš bet kurio taško ar virtualioje realybėje, vietos stadiono eilėje prie maisto ir gėrimų rezervavimą, ošiančių tribūnų garso girdėjimą nuotoliniu būdu, ar net galimybę paspaudus vos vieną klavišą bet kuriuo metu stebėti, kas dedasi žaidėjų rūbinėje ir ant atsarginių suolelio“, – 5G perspektyvas sporte vardina A. Strolia.

 

Praėjusį rudenį tarp Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių prasidėjusios 5G ryšio diegimo lenktynės padidino mobiliojo interneto spartos atotrūkį tarp trijų didžiųjų konkurentų iki dar nematyto skirtumo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbti naujausi duomenys rodo, kad „Telia“ mobiliojo tinklo sparta kitus du operatorius aplenkė beveik dvigubai ir trigubai, o pagal šalyje išmatuotų 5G ryšio taškų skaičių – nuo 8 iki 15 kartų. 

Per 2022 metus Lietuvos keliuose ir geležinkeliuose RRT atlikti daugiau kaip 18 tūkst. mobiliojo ryšio kokybės matavimų rodo, kad vidutinė „Telia“ mobiliojo interneto sparta per metus paaugo nuo 104,5 iki 159,9 megabito per sekundę (Mb/s). Kitų dviejų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinklų sparta pernai atitinkamai siekė 87,4 Mb/s ir 64,3 Mb/s. 

„Komercinio 5G startui Lietuvoje ruošėmės ketverius metus ir į viso tinklo atnaujinimą investavome daugiau nei 100 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1200 bazinių 5G stočių, tačiau šis skaičius tikrai nėra baigtinis. Iki šios vasaros vidurio 5G ryšiu planuojame padengti 99 proc. šalies teritorijos, tad Lietuvos technologinis proveržis neliks nepastebėtas pasaulyje“, – sako „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Jis pažymi, kad tai yra didžiulis pasiekimas ir visai Lietuvai, nes iš 5G autsaiderių Europoje per vieną dieną aplenkėme pažangiausias šią ryšio technologiją jau keletą metų diegiančias Šiaurės Europos šalis. Tokių sparčių tinklo statybų Lietuvoje dar nėra buvę. 

Pagal spartos rodiklį „Telia“ jau padėjo Lietuvai užimti įspūdingai aukštą poziciją pasauliniame kontekste. 5G ryšio prieinamumo kategorijoje mūsų šalis sugebėjo aplenkti netgi mobiliojo ryšio technologijų lyderėmis laikomas Suomiją ir Norvegiją. O pagal naujausius pasaulinius „Speedtest by Ookla“ interneto kokybės matavimo duomenis, „Telia“ tinklas Lietuvoje pagal vidutinį duomenų parsisiuntimo greitį užimtų antrą vietą po Kataro, ten vidutinė mobiliojo interneto sparta viršijo 176 Mb/s.       

Per metus Lietuvos keliuose ir geležinkeliuose atlikti RRT matavimai rodo, kad „Telia“ šalyje turi 3213 5G taškų, o antroje ir trečioje vietoje besirikiuojančių operatorių atveju – 210 ir 380. Tai yra atitinkamai 8 ir 15 kartų mažiau.

5G internetas vartotojams leidžia dar greičiau atsisiųsti itin didelės apimties failus, sklandžiai žiūrėti aukščiausios raiškos vaizdo įrašus, be sutrikimų dalyvauti vaizdo konferencijose ir siekti geresnių rezultatų vaizdo žaidimuose.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ klientai, naudojantys naujesnės kartos „Apple“ ir „Samsung“ telefonus, jau gali aktyvuoti 5G ryšį savo įrenginiuose. Klientai, turintys „iPhone 12“ ar naujesnių serijų modelius, o taip pat „Samsung S22“ serijos įrenginius, įsigiję pasirinktą 5G ryšio planą, turės galimybę naudotis naujos kartos technologija.

Siekiame, kad mūsų klientai gautų ne tik geriausią paslaugų kokybę, bet ir galėtų naudotis pačiomis naujausiomis technologijomis. 5G ryšio palaikymas „iPhone“ ir „Samsung“ telefonuose dar plačiau atvers naujos kartos ryšio privalumus mūsų privatiems ir verslo klientams“, – teigia Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Įsidiegę naujausią operacinės sistemos versiją, 5G ryšio funkciją galės aktyvuoti šių „iPhone“ ir „Samsung“ modelių turėtojai: „iPhone 12 Mini“, „iPhone 12“, „iPhone 12 Pro“, „iPhone 12 Pro Max“, „iPhone 13 Mini“, „iPhone 13“, „iPhone 13 Pro“, „iPhone 13 Pro Max“, „iPhone SE (3rd generation)“, „iPhone 14“, „iPhone 14 Pro“, „iPhone 14 Pro Max“, „iPhone 14 Plus“, „Samsung S22“, „Samsung S22+“ ir „Samsung S22 Ultra“.

Minėtus įrenginių modelius turintys klientai, atsisiuntę operacinės sistemos atnaujinimą ir įsigiję 5G ryšio planą, turės galimybę naudotis paslauga ten, kur yra šios technologijos padengimas. Informacija apie 5G ryšio padengimo teritoriją teikiama „Tele2“ salonuose arba telefonu „Tele2“ klientų aptarnavimo centre. Įsigyti planą galima bet kuriame operatoriaus salone arba kliento savitarnoje. Operatorius siūlo tris balso planų variantus, palaikančius 5G: su 25 GB, 50 GB arba neribotais mobiliaisiais duomenimis.

5G ryšio aktyvavimui „iPhone“ telefone reikės įsidiegti naujausią operacinės sistemos versiją (nuo „iOS 16.2“). Tai padaryti rekomenduojama prisijungus prie „Wi-Fi“ ryšio ir su pakankamai energijos įrenginio baterijoje. Atsidarykite nustatymus spustelėję „Settings“, čia paspauskite „General“ ir atsivėrusiame lange pasirinkite „Software Update“. Jūsų įrenginys automatiškai susijungs su „Apple“ serveriais, o jums liks tik vykdyti tolesnes instrukcijas. Įrašius atnaujinimus, telefonas automatiškai persikraus su jau įrašyta naujausia operacine sistema.

Samsung“ telefonuose galite atnaujinti operacinę sistemą spustelėję „Settings“ (liet. „Nustatymai“) > „Software update“ (liet. „Programinės įrangos atnaujinimas“). Čia bakstelėkite „Download and install (liet. „Atsisiųsti ir įdiegti“) – jei nauja programinė įranga pasiekiama, galėsite pasirinkti „Install now“ (liet. „Įdiegti dabar“), „Schedule install“ (liet. „Planuoti diegimą“) arba „Later“ (liet. „Vėliau“).

Patikrinti, ar 5G ryšys aktyvuotas, galite įrenginyje įsijungę mobiliųjų duomenų nustatymus – „Settings“ > „Mobile Data“ > „Mobile Data Options“, spustelėkite „Voice & Data“ ir įsitikinkite, kad 5G ryšio pasirinkimas įjungtas. Čia turėsite galimybę rinktis „5G Auto“ režimą, kuris automatiškai persijungia į „LTE“, kai 5G greitis nesuteikia pastebimai geresnės patirties ir taip taupoma akumuliatoriaus energija. Galite aktyvuoti ir „5G On“ pasirinkimą, kuris visada naudoja 5G tinklą, kai jis yra prieinamas, tačiau tai gali sutrumpinti akumuliatoriaus veikimo laiką.

Prieš porą mėnesių Lietuvoje įvykus plataus masto 5G įjungimui, gyventojų išmaniuosiuose įrenginiuose atsivėrusios mobiliojo interneto galimybės dalį privertė suabejoti šviesolaidinio interneto reikalingumu. Nors 5G suteikiama sparta jau pasivijo prieš keletą metų siūlyto fiksuoto interneto lygį, ekspertai pabrėžia, kad penktos kartos mobilusis internetas šviesolaidžio tikrai „nenužudys“, kadangi jam vis dar nusileidžia keletu svarbių aspektų.

„Telia“ 5G ryšys šiandien jau pasiekiamas 80 proc. Lietuvos gyventojų, todėl praktiški pasvarstymai apie šviesolaidinio interneto ateitį iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai logiški. Vis dėlto kalbėdami apie šias dvi technologijas turėtume suprasti, jog tai ne konkurentai, o labiau dvi viena kitą papildančios alternatyvos. Šviesolaidis vis dar suteikia stabilesnę greitaveiką ir mažesnę delsą, lygiai kaip ir 5G, yra nuolat tobulinamas, o juo paremtą ilgaamžę infrastruktūrą naudos netgi tolimoje ateityje pasirodyti turintys kvantiniai tinklai“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Garantuotas stabilumas

Pasak A. Strolios, nepaisant to, kad vienais didžiausių 5G pranašumų prieš 4G įvardijami kur kas didesnė tinklo talpa ir geresnis gebėjimas geriau susitvarkyti su išaugusiomis apkrovomis, jis vis dar išlieka mobiliuoju internetu. Tai reiškia, jog 5G veikimą gali neigiamai paveikti aplinkinėje vietovėje prie šio ryšio prisijungęs ypač didelis vartotojų skaičius.

„Priešingai, nei 5G, šviesolaidinio interneto veikimas yra ypač stabilus ir atsparus. Kitaip tariant, sutartyje nurodyta greitaveika bus „rezervuota“ jums, ja niekada nereikės dalintis su kitais vartotojais, o vieninteliai galimi trukdžiai yra infrastruktūros gedimai, kurie dėl dažnų įrangos techninių patikrinimų pasitaiko ypač retai. Toks didelis stabilumas labai praverčia sklandžiam nuotoliniam darbui, dalyvaujant vaizdo konferencijose, virtualiai laikant testus ir egzaminus ar prireikus staiga atsisiųsti keletą didelių failų“, – aiškina specialistas.

Mažiausia delsa ir didžiausia sparta

Nepaisant to, kad 5G laikomas nauju auksiniu mobiliojo ryšio standartu ir teoriškai leidžia pasiekti tokią spartą ir delsą, kurią dar neseniai galėjo suteikti tik fiksuotas internetas, šviesolaidis vis dar išlieka pranašesnis šioje srityje.

„Nors duomenys iki bazinės 5G stoties keliauja kur kas trumpesnėmis bangomis, jos savo sparta vis dar negali lygintis su saugiai ir izoliuotai šviesolaidžiu sklindančiu optiniu signalu. 5G greitaveiką taip pat gali smarkiai sumažinti įvairios tarp bazinės stoties bei įrenginio antenos atsirandančios fizinės kliūtys, tokios kaip medžiai ar pastatų sienos, ir netgi nepalankios oro sąlygos – lietus ir sniegas. Be to, 5G bazinių stočių infrastruktūroje dalyvauja daugiau komponentų, jos dažniausiai iki centrinių duomenų centrų taip pat keliauja šviesolaidžio tinklais, todėl vartotojas susiduria su didesne delsa, kuri gali nulemti pralaimėjimą greitos reakcijos reikalaujančiuose žaidimuose ar internetiniuose aukcionuose. Dėl šių priežasčių šviesolaidis visada galės pasiūlyti didesnę greitaveiką ir mažesnį vėlinimą, nei mobilusis internetas“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.

Šviesolaidžio technologijos taip pat tobulėja

A. Strolia pastebi, kad jei apie naujas mobiliojo ryšio kartas arba pasiekimus visuomenė informuojama pakankamai aktyviai, šviesolaidžio technologijų naujienos neperžengia siauro inžinierių ir specialistų rato ribų. Kita vertus, tai nereiškia, jog šviesolaidinis internetas nė kiek nepažengė nuo jo diegimo pradžios Lietuvoje 2007 m. ar netgi paskutinių metų kontekste.

„Anksčiau, prieš 10–15 m., 10 Gb/s sparta buvo sutinkama tik sujungimuose tarp stambių internetinių duomenų perdavimo mazgų operatoriaus infrastruktūroje. Šiais laikais PON (angl. passive optical network) technologija leidžia ir paprastam klientui pasiekti 10 Gb/s greitį, tiesiog sėdint namuose ant sofos ir naršant išmaniuoju telefonu. Pavyzdžiui, „Telia“ jau dabar siūlo 2Gb/s šviesolaidinio interneto paslaugą, kurio greitaveiką esant poreikiui bus galima padidinti ir iki dešimties. Be to, tai toli gražu nėra šviesolaidžio riba – tikėtina, kad ateityje ši technologija mums namuose leis mėgaus keliasdešimties ar net šimtų gigabitų per sekundę spartos internetu“, – komentuoja A. Strolia.

Brangi, bet ilgaamžė infrastruktūra

Pašnekovas taip pat prideda, jog šviesolaidžio technologijos dar ilgai nebus atsisakoma ir dėl to, kad jos infrastruktūra labai brangi tiesti, bet tai kompensuoja savo ilgaamžiškumu. Ekspertų teigimu, ji be jokio veikimo kokybės suprastėjimo gali tarnauti beveik 30 m., o norint padidinti jos spartą operatoriui tereikia atnaujinti aktyvinę įrangą, esančią duomenų perdavimo mazguose.

„Be to, kadangi šiuo metu rinkoje nėra pažangesnio ir spartesnio duomenų perdavimo būdo, prognozuojama, kad šviesolaidis bus naudojamas netgi šiuo metu mokslininkų laboratorijose kuriamuose ir po keliolikos ar keliasdešimties metų realybe turinčiuose virsti kvantiniuose tinkluose. Jie nuo dabartinių skirsis tuo, kad šviesolaidžiu keliaus ne įprasti bitai, koduojantys 1 arba 0, daugybė nedidelių „kubitais“ vadinamų dalelių, nešančių bet kokį nulių ir vienetų derinį. Tai padės smarkiai padidinti interneto saugumą, kadangi kvantinis signalas negalės būti perimtas pusiaukelėje, jo nesutrikdžius, tad tokia jautri informacija, kaip medicininiai įrašai, pažinčių programėlių profiliai ar netgi darbinis elektroninis paštas negalės taip paprastai patekti į sukčių rankas“, – aiškina „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Lietuvoje dvigubai mažiau skeptikų nei Europoje – 5G ryšį neigiamai vertina vos 4 lietuviai iš 100, kai Europos mastu skeptikų dvigubai daugiau (10 proc.). Net kas antras lietuvis teigia norintis išbandyti naujos kartos ryšį – 5G lietuviams asocijuojasi su greičiu, inovatyvumu, modernumu, atskleidžia reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas.  

„Didelis norinčių išbandyti naująją technologiją skaičius ‒ nestebina. Apie galimybes, kurias suteiks penktosios kartos arba 5G ryšio technologija, kalbama jau seniai, tad natūralu, jog žmonės jo laukia. 5G ryšys ateis ten, kur kokybiško interneto prieigos šiandien nėra, taip pat taps alternatyva visoms kabeliais teikiamoms interneto technologijoms, šviesolaidiniam internetui“, ‒ pranešime žiniasklaidai sako Eligijus Rakickas, „Bitė Lietuva“ produktų vadovas.

Lietuvoje skeptikų mažiau

Vos 4 proc. lietuvių, žinančių 5G ryšį, teigia neigiamai vertinantys 5G ryšį. Tuo tarpu Europos mastu skeptikų dvigubai daugiau ‒ net 10 proc. gyventojų teigia neigiamai vertinantys 5G, rodo Europos telekomunikacijų tinklo operatorių asociacijos 23 valstybėse atliktas tyrimas.

„5G ryšio technologiją ilgą laiką lydėjo įvairūs nepagrįsti, kartais net juokingi mitai, daliai žmonių kėlę abejonių ar nerimo. Dabar matome jas išsisklaidant ir visuomenė 5G ryšį vertina palankiai ‒ daugiau nei pusė Lietuvos interneto naudotojų, žinančių 5G, laukia technologijos plėtros Lietuvoje ir norėtų ją išbandyti“, ‒ pastebi E. Rakickas.

Pozityviai dažniau vertina 25-35 m. Vilniaus gyventojai, aktyviai besinaudojantys internetu daugiau kaip viename įrenginyje. Tai aktyviausi interneto vartotojai, kuriems internetas ne tik kasdienio gyvenimo palydovas, jie yra ir reikliausi interneto kokybei.

Technologijos poreikį patvirtina ir tai, kad beveik pusė (49 proc.) teigia, kad renkantis naują telefoną jiems svarbu, kad jis palaikytų 5G ryšio technologiją.

5G nežino tik vienetai

Vos 3 proc. lietuvių teigia nežinantys, kas yra 5G, o net 7 iš 10 lietuvių teigia, naująją technologiją pažįstantys. Didžiajai daliai Lietuvos gyventojų 5G ryšys asocijuojasi su greičiu ‒ jį nurodo net 3 iš 5 respondentų.

„Taip pat 5G ryšys žmonėms asocijuojasi su inovatyvumu, modernumu, nauja technologija ar naujos kartos internetu. Tai itin laukta technologija, kuri atvers neregėtas galimybes, pavyzdžiui, žemės ūkio, sveikatos apsaugos ir darnaus judumo srityse“, ‒ pasakoja E. Rakickas.

Didžioji dalis lietuvių, žinančių 5G, technologiją laiko 4G technologijos evoliucija ‒ jie neklysta, nes penktos kartos mobiliojo ryšio technologija yra ketvirtosios tąsa. Antroje vietoje rikiuojasi nuomonė, kad 5G ‒ naujos kartos namų internetas.

3 iš 10 nežino kuo skiriasi 4G ir 5G

Įdomu tai, kad nepaisant to, kad išbandyti 5G norėtų dauguma, 3 iš 10 interneto naudotojų teigia nežinantys, kuo skiriasi 4G ir 5G, o dar mažesnė dalis sako neturintys pakankamai informacijos apie technologiją.

„Į technologines subtilybes daugeliui gilintis galbūt ir nebūtina, nes išbandę 5G patys pajus didžiulį kokybinį šuolį. „Bitės“ 5G ‒ jau netrukus, o mūsų pradėtos rekordinės investicijos į geriausią ryšio technologiją visiems klientams reikš dar spartesnį, stabilesnį ir platesnėje teritorijoje veikiantį ryšį“, ‒ pasakoja „Bitės“ produktų vadovas.

„Bitė“ šiuo metu vykdo didžiausią bendrovės istorijoje investicinį projektą „BITĖ | Naujos kartos tinklas 2025“, kurio metu statomas visiškai naujas 5G tinklas bei modernizuodami jau turimi tinklai.

Tyrimas apie namų internetą ir 5G ryšį atliktas „Bitės“ užsakymu kartu su „KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutu“.

Puslapis 1 iš 4