Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Kriptovaliutos - ateities valiutos ar grėsmė ekonomikai ir vartotojams?

By Dominykas Jakštas Spalio 31, 2018 90
Kriptovaliutos kasimas Kriptovaliutos kasimas Nuotrauka iš pixabay.com

Pavojingos, nestabilios, naudojamos nusikaltėlių ir netgi... nelegalios - tokie priekaištai dažniausiai taikomi kriptovaliutoms. Vis dėlto susidomėjimas jomis vis didėja.

Sandoriai tampa vis skaidresni, o pasaulinės korporacijos planuoja įvesti savo skaitmenines valiutas ir atpažinimo raktus. Mes patikrinome, kokius technologinius ir saugumo sprendimus, norėdami pagerinti kriptovaliutų reputaciją, taiko šių valiutų biržos ir portfeliai.

Priekaištas #1 - Kriptovaliutos yra nesaugios

Vienas iš pagrindinių skaitmeninėms valiutoms ir jas platinančioms biržoms taikomų priekaištų - programišių atakų ir investuotų lėšų praradimo rizika. „Luno“ užsakymu „SW Research“ 2018 m. birželio mėn. atlikti tyrimai rodo, kad 45% skaitmeninių valiutų neturinčių Lenkijos interneto vartotojų norėtų jas pirkti, jei būtų užtikrinti, jog jų lėšos bus tinkamai apsaugotos nuo kibernetinių atakų.

Kaip yra saugomos kriptovaliutos? Pagrindas yra blokų grandinės technologija. Supaprastinant, tai yra skaitmeninis operacijų įrašas duomenų blokų grandinės sistemoje. Kiekvienas kitas sandoris yra „prirašomas“ prie šios grandinės. Šios kriptovaliutos šaltinio kodas turi būti viešas – taip vartotojai gali sekti duomenų įrašus ir užfiksuoti piktnaudžiavimą.

Skaitmeninių valiutų biržos ir portfeliai taip pat taiko eilę apsaugos priemonių. Kriptovaliutų portfeliai naudoja taip vadinamus privačius ir viešus raktus. Kuo jie skiriasi? Privatus raktas naudojamas šifravimui, o viešas raktas - įrašo nuskaitymui. Turėdami tik viešą raktą, negalime atkurti privataus rakto. Vartotojai turi rūpintis savo skaitmeninių privačių raktų saugumu - prarastas raktas negali būti atkurtas, tokiu atveju nepadės net susisiekimas su valiutos portfelio savininku.

„Jei norime būti tikri, kad mūsų privatus raktas yra gerai apsaugotas, verta atkreipti dėmesį į taip vadinamus neizoliuotus portfelius (ang. non-custodial wallets). Tokių portfelių operatoriai privačius vartotojų raktus laiko tradicinėse saugyklose, kurios saugomos biometrijos principu - patvirtinant pirštų atspaudais arba skenuojant akies tinklainę. Vieno vartotojo privatus raktas yra skirstomas į keletą dalių ir kiekviena iš šių dalių yra saugoma kitoje vietoje, dažnai kitoje šalyje. Kaip sujungti privataus rakto fragmentus žino tik portfelio operatorius. Kai programišius gauna tik rakto fragmentą, jis iš jo negauna jokios naudos. Kaip bebūtų keista, skaitmeninis bitkoinas yra saugiausias, kai jį saugome tradiciniais metodais“, - aiškina Magdalena Golebievska, „Luno“ Rytų Europos regiono globalaus vadovė.

Kitas pažymėtinas variantas yra „lightning network“ technologija, taip pat žinoma kaip bitkoino „antrasis sluoksnis“ arba jo „perdanga“. Ji pasižymi nepriklausomumu nuo trečiųjų šalių ir griežtomis apsaugos priemonėmis, kurios daro įspūdį net patyrusiems programuotojams. „Lightning network“ technologija, kitaip nei bankų atveju, nesuteikia galimybės kištis į mūsų sąskaitas ir niekam nesuteikia įgaliojimų atlikti operacijas be mūsų sutikimo. Bankai gali visa tai daryti, nes mes, kaip klientai, nesame duomenų bazių - netgi su mumis susijusių - savininkai. Operacijos primena bendros banko sąskaitos atidarymą su apibrėžtu skaičiumi įgaliotų asmenų - kas tai bus, sprendžiame mes. Dėl to lėšų blokavimas ar klaidos sukėlimas tampa neįmanomas.

Verta prisiminti, kad šios apsaugos priemonės neatleidžia mūsų nuo atsakomybės, ir, nors technologijos mums padeda, turime rūpintis savo duomenimis ir slaptažodžiais. Naudojamės tik gerą vardą turinčių įmonių, biržų ir portfelių paslaugomis. Verta apsaugoti savo elektroninio pašto paskyrą ir socialinių tinklų paskyras, naudoti stiprius slaptažodžius ir įgalinti dviejų veiksnių autentifikavimą. Dar vienas įdomus sprendimas - fiziniai apsaugos prietaisai. Kuriant kriptovaliutų savininkams skirtus išmaniuosius telefonus, be kita ko, dirba „HTC“ ir „Sikur“.

Priekaištas #2 - Kriptovaliutos - tai nusikaltėlių rojus

Ten, kur yra pinigai ir galimybė greitai užsidirbti, atsiras ir apgaulių. Teisėsaugos institucijos visame pasaulyje skelbia finansinių piramidžių atvejus prisidengiant kriptovaliutomis, ICO arba į blokų grandines investuojančiais startuoliais. Kibernetiniai nusikaltėliai savo pasiūlymus skiria tiek nieko neįtariantiems vartotojams, kurie dažnai neturi jokių žinių apie skaitmenines valiutas, tiek ir profesionaliems investuotojams. Pažvelkime į kai kuriuos įsimintiniausius atvejus.

  • „Transform“ įmonės įkūrėjas Michael'is Terpin'as per pastaruosius mėnesius nukentėjo nuo dviejų programišių atakų. Neseniai Terpin'as padavė ieškinį JAV mobiliojo ryšio operatoriui
  • „AT&T“ už pavogus 24 milijonus dolerių kriptovaliutomis.
  • „AT&T“ tinklas buvo pagrindinis nukentėjusiojo telekomunikacinių paslaugų teikėjas. Terpin'as teigia, kad bendrovė programišių pagalba jį apiplėšė ir pareikalavo 224 mln. EUR žalos atlyginimo.

Nepaisant vyriausybės nenoro, Kinija sudaro didžiulę kriptovaliutų rinkos dalį ir ateityje ji gali tapti pioniere įvedant blokų grandinės technologijas. Kovo mėnesį iš Kinijos investuotojo „Zhang“ sąskaitos dingo 100 milijonų juanių, arba 15 milijonų dolerių. Tyrimo metu policija surado kaltininką ir 2 bendrininkus. Atakuodami didžiųjų investuotojų asmeninius kompiuteris, šie vyrai iš viso pavogė 600 mln. juanių. Kinijos policija pripažino, kad tai buvo didžiausias su kriptovaliutomis susijusio nusikaltimo tyrimas istorijoje.

Nuo šios atakos taip pat nukentėjo Lenkijos kriptovaliutų birža „Coinroom“. Rugpjūtį įsilaužėliai perėmė biržos internetinį domeną ir nukreipė vartotojus į netikrą svetainę. Tai ne vienintelis toks atvejis. Programišiai neseniai įsilaužė į Korėjos biržą „Coinrail“, iš kurios jie pavogė apie 30% virtualių valiutų. Iš japonijos biržos „Coalists“ programišiams pavyko pavogti virš 500 mln. JAV dolerių. 2017 metais buvo užregistruotos 2 biržos, kurios žlugo po programišių atakos.

Sukčiai neretai pasitelkia kūrybiškumą. Parduotuvėje „Google Play“ atsirado mobili aplikacija pavadinimu „Ethereum“, kurios kaina - 335 eurų. Neįtikėtina? Vis tik atsirado daugiau nei 100 žmonių, kuriuos suviliojo toks pasiūlymas. Aplikacija surinko net 22 vartotojų atsiliepimus, o vidutinis įvertinimas buvo maždaug 4/5 žvaigždučių. Vartotojai turėjo būti labai nusivylę, kai po įdiegimo pasirodė, kad programa, be atitinkamos kriptovaliutos simbolio rodymo, daugiau nieko nedaro.

„Pagal vieną iš dažniausiai skleidžiamų mitų apie bitkoinus - tai yra nusikaltėlių valiuta. Tikriausiai taip yra dėl to, kad dalis šios valiutos pirmaeivių jos gyvavimo pradžioje 2009 m. bitkoinus naudojo tam, kad galėtų paslėpti savo sandorius nuo mokesčių administratorių. Tačiau manau, kad bitkoinas po beveik 10 metų veikimo rinkoje jau išauga iš šios vaikiškos ligos, be to, dabar mes jau žinome, kaip stebėti operacijas, kaip veikia blokų grandinė, tai jau visiškai skaidri sistema, visa grandinė yra matoma kiekvienam vartotojui. Be abejo, kovai su šiuo mitu padės rinkos reguliavimas valstybių lygmeniu“, - komentuoja Magdalena Golebievska iš „Luno“.

Priekaištas #3 - Kriptovaliutų kursai nėra stabilūs

Lenkijoje vyrauja nuomonė, kad kriptovaliutos yra nestabilios. Šis požiūris aptinkamas tiek populiaraus dueto „Taconafide“ tekstuose, tiek ir viešosios nuomonės tyrimuose. „Luno“ ir „SW Research“ apklausos rodo, kad kursų svyravimai - tai vienas iš trijų pagrindinių veiksnių, kurie atgraso interneto vartotojus nuo bitkoinų pirkimo (taip pat - programišių atakos ir reglamentavimo trūkumas valstybės lygmeniu).

Emocijas kurstė didžiulis kriptovaliutų kainų augimas 2017 metų žiemą - daugiausia bitkoino, kurio kursas nuo 900 USD padidėjo iki 20 000 USD. 2018 m. rugsėjį, po vasarinių svyravimų, bitkoino kursas siekė apie 6 500 USD („CoinMarketCap“ duomenys). Remiantis „Allianz“ ekonomistų analize, bitkoino kaina turėtų stabilizuotis 5000 USD lygyje.

Kita vertus, žvelgiant iš prekybininkų perspektyvos, dažni kursų pokyčiai tai puiki naujiena - dėl žaidimo kriptovaliutų biržose jie gali daugiau uždirbti. Vis atsirandantys kainų rekordai didina skaitmeninių valiutų žinomumą ir skatina visuomenės susidomėjimą. Kas žino, jei ne kainų rekordai, ar lenkai tiek daug žinotų apie kriptovaliutas?

„Kalbant apie bitkoino kainų svyravimus, reikia turėti omenyje, kad tai yra labai jauna, mažiau nei 10 metų rinkoje funkcionuojanti valiuta. Be abejo, stabilizuoti kainą padėtų aiškus reglamentavimas ir mokesčių taisyklės valstybės lygmeniu. Atminkite, kad kriptovaliutų rinka yra decentralizuota, eilinės kriptovaliutos ir atpažinimo raktai atsiranda ir dingsta kiekvieną dieną. Iš dabartinio maždaug 1500 kriptovaliutų skaičiaus, yra laikoma, kad rinkoje funkcionuoja tik keliasdešimt. Kalbant apie skaitmeninių valiutų ateitį, negalime būti tikri, kad būtent bitkoinas bus rytdienos pasaulio valiuta. Galbūt netrukus atsiras kriptovaliuta, kuri įveiks technologinius bitkoino apribojimus, įskaitant gana ilgą operacijų patvirtinimo laiką, kas yra kliūtis kasdieniniams pirkimams“, - komentuoja Magdalena Golebievska. 

Rate this item
(0 votes)
Last modified on Trečiadienis, 21 Lapkritis 2018 16:19