Login to your account

Username *
Password *

JAV vertybinių popierių ir rinkų komisija (SEC) sausio 10 d. paskelbė sprendimą leisti prekybą biržoje bent 10 su momentine („spot“) bitkoino kaina tiesiogiai susietų fondų. Tikimasi, kad šie biržiniai fondai (ETF) suteiks galimybę patogiai įsigyti su populiariausia kriptovaliuta susietus vertybinius popierius tiems JAV investuotojams, kurie neturėjo savo kripto piniginių ar negalėjo investuoti į anksčiau finansų rinkose siūlomus instrumentus. Skaičiuojama, kad kriptovaliutų turto klasės vertė šiuo metu gali siekti 1,7 trilijono JAV dolerių, o vien bitkoino – apie 1 trilijoną JAV dolerių. 

Iki šiol JAV reguliatorius vengė suteikti galimybę prekiauti kriptovaliutomis plačiu mastu, naudojantis ilgamete vertybinių popierių prekybos ir priežiūros infrastruktūra. SEC atstovai pabrėžė, kad šių bitkoino fondų prekybos patvirtinimas nereiškia pačios bitkoino kriptovaliutos oficialaus pripažinimo. Tačiau investuotojų bendruomenėje toks komisijos sprendimas matomas kaip dar vienas žingsnis link kriptovaliutų pripažinimo pilnateise turto klase.         

Pirmą šių JAV fondų prekybos dieną (sausio 11 d.) bitkoino kaina svyravo į abi puses. JAV biržų atidarymo metu kriptovaliutos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc., iki 49 tūkst. JAV dolerių, tačiau prekybos pabaigoje grįžo prie 46 tūkst. JAV dolerių lygio. Bitkoino valiuta 2022 m. neteko 64 proc. vertės, tačiau per 2023 m., iš dalies ir dėl ETF prekybos lūkesčių, pabrango daugiau nei dvigubai.  

Alternatyvos vertybinių popierių rinkose

Dar 2013 m. broliai dvyniai (Tailer ir Cameron Winkevoss) pirmieji užpildė prašymą patvirtinti su kriptovaliuta susietą fondą. Tuomet bitkoino kaina siekė apie 87 JAV dolerius, o bendra kapitalizacija – apie 1 mlrd. JAV dolerių. 2015 JAV rinkose prasidėjo prekyba „Grayscale Bitcoin Trust“ patikos fondu, kurio tikslas buvo sekti bitkoino kainą. Šis fondas pradžioje buvo prekiaujamas užbiržinės prekybos sąrašuose (OTC), o šių metų sausio mėnesį papildė SEC patvirtintų ETF gretas, kurie prekybą jau pradeda pagrindinėse JAV biržose, tokiose kaip Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE). Europoje taip pat netrūksta ETF instrumentų,  kurie ne pirmus metus yra prekiaujami pagal kriptovaliutų vertes ir yra prieinami mažmeniniams investuotojams. Vokietijos ar kitų Vakarų Europos šalių biržose yra bent 8 fondai, kurių kapitalizacija viršija 100 mln. eurų. Šie fondai siekia replikuoti fizinio bitkoino kainą, o jų turtas – kripto piniginėse saugomi valiutos vienetai arba išvestiniai finansiniai instrumentai.          

Iki šiol pasaulinėse rinkose buvusių biržinių instrumentų išlaidų koeficientas (valdymo, saugojimo ir kitų mokesčių suma) siekdavo 1–2 proc. per metus. Šiomis dienomis JAV prekybą pradėję bitkoino fondai bando pasinaudoti dėmesio banga ir siūlo mažesnius nei 1 proc., o kai kuriais atvejais – ir 0 proc. valdymo mokesčius, kol fondo kapitalizacija pasieks tam tikrą dydį. Tačiau mažmeniniams investuotojams iš Europos sąjungos šie ir kiti JAV biržoje prekiaujami fondai yra neprieinami, nes jų leidėjai nepateikia pagrindinio informacijos dokumento.              

Prekyba bitcoino ateities sandoriais reguliuojamose rinkose prasidėjo 2017 m. gruodį, kai vieną kontraktą sudarė 5 bitkoinai. Tuo metu bitkoino kaina pasiekė 20 tūkst. JAV dolerių ribą. Šie sandoriai sunkiau prieinami neprofesionaliems investuotojams, o suėjus terminui kontraktai yra realizuojami piniginiu atsiskaitymu pagal tai, kokios bitkoino kainos fiksuotos pagrindinėse kripto keityklose.                                 

Gruodžio 19-tą dieną Vilniuje įvykęs šeštasis „Lithuania Bitcoin Meetup“ ir vėl susilaukė didžiulio virtualių valiutų entuziastų susidomėjimo. Nuo 2016-ųjų metų virtualių valiutų keityklos „SpectroCoin“ organizuojamas „Lithuania Bitcoin Meetup“ šiemet sutraukė arti 200 dalyvių. „Kaskart renginiui turime ieškoti vis didesnės erdvės, kad sutalpintume visus norinčiuosius“, - džiaugėsi Evaldas Krampas, „Crypto Hub Lithuania“ asociacijos vadovas bei „Lithuania Bitcoin Meetup“ organizatorius.

Savo pranešime E. Krampas kalbėjo apie dirbtinio intelekto (DI) pritaikymą blokų grandinėse. Anot jo, ši sritis toli gražu nepasiekė augimo piko, o DI projektų vertė žada didėti nuo 142 milijardų JAV dolerių 2022-aisiais iki daugiau nei 420 milijardų JAV dolerių 2025-aisiais.

Panelinėje diskusijoje, kurią moderavo „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė, finansinių technologijų įmonės „Bankera“ atstovas Dr. Darius Kulikauskas, Lietuvos banko valdybos atstovas Rosvaldas Krušna bei finansų viceministrė Vaida Markevičienė diskutavo apie artėjantį kriptovaliutų rinkų reguliavimą (angl. Markets in Crypto Assets Regulation, MiCAR). Auditorijos dalyviai turėjo progą iš arčiau susipažinti su reguliavimu, ką tai reikš kriptovaliutų verslams bei patiems vartotojams.

Jaro Šatkevič, blockchain mokėjimų technologijos konsultantas, pristatė sprendimą, sujungiantį kriptovaliutų mokėjimus Bitcoin Lightning tinklu ir NFC technologija. Savo pristatymu pranešėjas siekė įrodyti, kad atnaujinimai ir nauji technologijos pritaikymai galimi ir kriptovaliutų „senbuviui“ bitkoinui.

Klausimų-atsakymų sesijoje investuotojas Justas Pikelis dalinosi patirtimi kriptovaliutų srityje. Kaip vieną esminių savybių norint sulaukti sėkmės investuojant į virtualias valiutas, Justas Pikelis įvardijo kantrybę bei užsispyrimą. „Mačiau daugybę investuotojų ir verslininkų, kuriuos kainų nuosmukio metu ištiko „klinikinė mirtis“, bet jie sugebėjo išlaukti“, - dalinosi J. Pikelis.

Dubajų, kuriame šiuo metu gyvena, investuotojas įvertino kaip gerą vietą pradėti kriptovaliutų verslus dėl palankios reguliacinės aplinkos. Justas Pikelis taip pat rekomendavo jauniems žmonėms iškart nepradėti kurti savo projektų, o įgauti patirties dirbant kitiems, susitaupyti pradiniam kapitalui ir tik tada imtis nuosavo verslo.

Šis klausimas daugelio Bitkoino ir kitų krypto valiutų entuziastų būtų tikriausiai nesuprastas.


Nuo 2009 metų, kada pasaulis pirmą kartą išgirdo apie Bitcoin, su juo susijusių užklausų kiekis
interneto paieškos sistemose padidėjo keliolika tūkstančių kartų. Dabar jau daugelis žino, kas yra
bitkoinas, kur galima jį išleisti arba kaip saugiai jį laikyti, tačiau dar nemaža paprastų vartotojų dalis
sunkiai gali atsakyti į klausimą, kur galima pritaikyti kripto valiutas. Pabandysime apžvelgti penkis
pagrindinius krypto panaudojimo variantus.

1.Mokėjimai


Bitkoinas gimė po 2008 ekonominės krizės ir buvo sukurtas kaip decentralizuota alternatyva
bankams, kai pašalinamas betkoks tarpininkas, o pinigai pervedami tiesiogiai tarp vartotojų. Tačiau
atsitiko taip, kad vis labiau nueinama nuo minties naudoti Bitcoin, kaip mokėjimo priemonę. Jis tam
tapo per lėtas, brangus, sunkiai tobulinimas ir turi keletą kitų sunkiai sprendžiamų problemų. Tačiau
yra galybė kitų kripto valiutų, kurios pasiruošusios užimti ateities pinigų vietą. Galima paminėti XRP,
Stellar ar Nano.


2.Decentralizuoti Finansai (DeFi)


Bitkoinas iškėlė decentralizuotų pinigų klausimą, o vėliau jau jis buvo pakeltas į kitą lygmenį. DeFi tai
yra galybė instrumentų, kurie leidžia mums įprastus finansinius procesus perkelti į internetą, juos
vykdyti be bankų įsikišimo ir ,tokiu būdu, pilnai valdyti savo finansus. Prie svarbiausių DeFi funkcijų
(kurios vykdomos skirtingų aplikacijų ir kriptovaliutų) galima būtų priskirti: decentralizuotas valiutų
keityklas, stabilias monetas (angl. stablecoins), skolinimosi platformas, likvidumo suteikimą už
palūkanas ir t.t. Žinomiausia kripto valiuta, kuri dominuoja DeFi ir stovi už visų pagrindinių aplikacijų
– Etherium. Norėdami naudotis išvardintomis DeFi funkcijomis, greičiausiai turėsite piniginėje laikyti
Etherium, o tai jau konkretus kriptovaliutos panaudojimas praktikoje.

3.Technologijos variklis


Egzistuoja labai daug kripto valiutų, kurios neturi jokio akivaizdaus panašumo su pinigais (išskyrus tai,
kad jomis prekiaujama biržose). Yra technologinių sprendimų (draudimas, žaidimai, debesų
kompiuterija, autorinių teisių apsauga ir t.t.), kurie sukurti remiantis blockchain technologija. Ir visi
tie projektai turi savo kripto monetas, kurios paprastai atlieka kelias pagrindines funkcijas. Jos gali
tarnauti kaip vidinis mokėjimo įrankis (pvz. kripto žaidimas naudoja savo monetą žaidimo tobulinimų
pirkimui). Tai pat jos gali tarnauti kaip garantas. Kuo daugiau monetų yra tarp skirtingų žmonių, tuo
didesnė yra aplikacijos decentralizacija ir ,tokiu būdu, ji sunkiau pažeidžiama.

4. Investavimas


Labiausiai kontraversiškas kripto valiutų panaudojimo būdas. Klasikiniai finansų ekspertai vis dar
atsisako pripažinti kripto valiutas kaip atskirą investicinį produktą. Tai kripto valiutų kaina nepastovi,
tai institucinės kontrolės joms nėra, todėl nusikaltėliai jas naudoja. Tačiau tai jau nueinantis nuo
scenos teatras. Bitkoinas ir kitos kriptovaliutos aktyviai skverbiasi į vis didesnio rato investuotojų
investicinius portfelius.

5. Vertės išsaugojimas


Mūsų pasaulis jau daug metų išgyvena neaiškumą dėl klasikinės finansų sistemos. Milžiniškos
valstybių skolos, bankų žlugimai, kosminė infliacija ir pasikartojančios ekonominės krizės. Tokioje
situacijoje iškyla klausimas ne tik kaip uždirbti pinigus, bet ir kaip apsaugoti jų vertę. Ilgą laiką
instrumentu, kuris padėdavo saugoti pinigų vertę, buvo auksas. Jis ir išlaiko tokias pozicijas, tačiau vis
daugiau šnekama apie naują favoritą – bitkoiną. Pastaroji kriptovaliuta, nors ir labai volatili,
investuotojams padeda ne tik apsaugoti finansus nuo nuvertėjimo, bet ir smarkiai uždirbti.

 

užsakymo numeris: 2021083104

Jungtinėje Karalystėje gyvenantys emigrantai smarkiai veikia Lietuvą kasmet pasiekiantį pinigų iš užsienio srautą. Vis dėlto pastaraisiais metais perlaidų sumos iš Didžiosios Britanijos nuosekliai mažėja. Tam didelę įtaką daro politinių procesų padariniai – per trejus metus svaro kursas euro atžvilgiu pastebimai nuvertėjo. Lietuvos piliečiams tenka ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo uždirbtus pinigus – jie vis aktyviau domisi investavimo galimybėmis, kurių sąraše atsiduria bitkoinai bei kitos kriptovaliutos.

Pavojingos, nestabilios, naudojamos nusikaltėlių ir netgi... nelegalios - tokie priekaištai dažniausiai taikomi kriptovaliutoms. Vis dėlto susidomėjimas jomis vis didėja.

Puslapis 1 iš 2