Šis klausimas daugelio Bitkoino ir kitų krypto valiutų entuziastų būtų tikriausiai nesuprastas.

Nuo 2009 metų, kada pasaulis pirmą kartą išgirdo apie Bitcoin, su juo susijusių užklausų kiekis
interneto paieškos sistemose padidėjo keliolika tūkstančių kartų. Dabar jau daugelis žino, kas yra
bitkoinas, kur galima jį išleisti arba kaip saugiai jį laikyti, tačiau dar nemaža paprastų vartotojų dalis
sunkiai gali atsakyti į klausimą, kur galima pritaikyti kripto valiutas. Pabandysime apžvelgti penkis
pagrindinius krypto panaudojimo variantus.

1.Mokėjimai

Bitkoinas gimė po 2008 ekonominės krizės ir buvo sukurtas kaip decentralizuota alternatyva
bankams, kai pašalinamas betkoks tarpininkas, o pinigai pervedami tiesiogiai tarp vartotojų. Tačiau
atsitiko taip, kad vis labiau nueinama nuo minties naudoti Bitcoin, kaip mokėjimo priemonę. Jis tam
tapo per lėtas, brangus, sunkiai tobulinimas ir turi keletą kitų sunkiai sprendžiamų problemų. Tačiau
yra galybė kitų kripto valiutų, kurios pasiruošusios užimti ateities pinigų vietą. Galima paminėti XRP,
Stellar ar Nano.

2.Decentralizuoti Finansai (DeFi)

Bitkoinas iškėlė decentralizuotų pinigų klausimą, o vėliau jau jis buvo pakeltas į kitą lygmenį. DeFi tai
yra galybė instrumentų, kurie leidžia mums įprastus finansinius procesus perkelti į internetą, juos
vykdyti be bankų įsikišimo ir ,tokiu būdu, pilnai valdyti savo finansus. Prie svarbiausių DeFi funkcijų
(kurios vykdomos skirtingų aplikacijų ir kriptovaliutų) galima būtų priskirti: decentralizuotas valiutų
keityklas, stabilias monetas (angl. stablecoins), skolinimosi platformas, likvidumo suteikimą už
palūkanas ir t.t. Žinomiausia kripto valiuta, kuri dominuoja DeFi ir stovi už visų pagrindinių aplikacijų
– Etherium. Norėdami naudotis išvardintomis DeFi funkcijomis, greičiausiai turėsite piniginėje laikyti
Etherium, o tai jau konkretus kriptovaliutos panaudojimas praktikoje.

3.Technologijos variklis

Egzistuoja labai daug kripto valiutų, kurios neturi jokio akivaizdaus panašumo su pinigais (išskyrus tai,
kad jomis prekiaujama biržose). Yra technologinių sprendimų (draudimas, žaidimai, debesų
kompiuterija, autorinių teisių apsauga ir t.t.), kurie sukurti remiantis blockchain technologija. Ir visi
tie projektai turi savo kripto monetas, kurios paprastai atlieka kelias pagrindines funkcijas. Jos gali
tarnauti kaip vidinis mokėjimo įrankis (pvz. kripto žaidimas naudoja savo monetą žaidimo tobulinimų
pirkimui). Tai pat jos gali tarnauti kaip garantas. Kuo daugiau monetų yra tarp skirtingų žmonių, tuo
didesnė yra aplikacijos decentralizacija ir ,tokiu būdu, ji sunkiau pažeidžiama.

4. Investavimas

Labiausiai kontraversiškas kripto valiutų panaudojimo būdas. Klasikiniai finansų ekspertai vis dar
atsisako pripažinti kripto valiutas kaip atskirą investicinį produktą. Tai kripto valiutų kaina nepastovi,
tai institucinės kontrolės joms nėra, todėl nusikaltėliai jas naudoja. Tačiau tai jau nueinantis nuo
scenos teatras. Bitkoinas ir kitos kriptovaliutos aktyviai skverbiasi į vis didesnio rato investuotojų
investicinius portfelius.

5. Vertės išsaugojimas

Mūsų pasaulis jau daug metų išgyvena neaiškumą dėl klasikinės finansų sistemos. Milžiniškos
valstybių skolos, bankų žlugimai, kosminė infliacija ir pasikartojančios ekonominės krizės. Tokioje
situacijoje iškyla klausimas ne tik kaip uždirbti pinigus, bet ir kaip apsaugoti jų vertę. Ilgą laiką
instrumentu, kuris padėdavo saugoti pinigų vertę, buvo auksas. Jis ir išlaiko tokias pozicijas, tačiau vis
daugiau šnekama apie naują favoritą – bitkoiną. Pastaroji kriptovaliuta, nors ir labai volatili,
investuotojams padeda ne tik apsaugoti finansus nuo nuvertėjimo, bet ir smarkiai uždirbti.

užsakymo numeris: 2021083104

„Blockchain“ technologija yra labiausiai žinoma dėl jos rolės kriptovaliutų rinkoje. Tai yra technologija ant kurios pastatytos tokios kriptovaliutos, kaip Bitcoin. Laikui bėgant ši technologija buvo pradėta naudoti ir kitoms paskirtims, pvz. kaip technologinis įvairių verslų ar platformų pagrindas. Dalis technologijos panaudojimų buvo paremti nepamatuotu entuziazmu, kuris visada seka naujų technologijų atsiradimą (užtenka prisiminti vadinamąjį dot-com burbulą). Bet dalis verslo modelių gali labai natūraliai panaudoti „blockchain“ technologiją bei jos dėka pagerinti verslo efektyvumą. Viena tokių verslo sričių: tarpusavio skolinimo platformos.

Praktiškai visi verslo modeliai, kurie yra paremti platformos principu, gali sėkmingai pritaikyti šią technologiją bei pagerinti verslo veikimo modelį. Tarpusavio skolinimo platformos nėra išimtis bei pakankamai gerai iliustruoja galimą šios technologijos pritaikymo principą. Lietuvoje nė viena tokių platformų nenaudoja šios technologijos, todėl visos paskolos iš žmonių Lietuvoje yra suteikiamos senuoju tarpininkavimo modeliu. Susipažinti su lietuviškomis paskolų platformomis iš komercinės pusės galite čia, o detalesni atsakymai apie verslo modelį – čia.

Tradicinis technologinis tarpusavio skolinimo platformų pagrindas yra paprastas ir neparemtas išskirtine technologija. Tai dažniausiai yra standartine programavimo kalba suprogramuotas puslapis, kuris veikia kaip tarpininko platforma, kurioje susitinka dvi suinteresuotas pusės: šiuo atveju paskolos davėjas ir paskolos gavėjas. Platformai veikiant kaip patikimam juridiniam vienetui, abi pusės pasiekia susitarimą, o platforma užtikrina saugų sandorio pasirašymą ir pinigų perlaidą. Supaprastinus, taip šiandien yra duodamos ir gaunamos paskolos iš žmonių.

Nepaisant to, kad Lietuvos bankas, pačios platformos ir kitos institucijos užtikrina šių platformų saugumą ir Lietuvoje nėra buvę situacijos, kur jis būtų pažeistas, tai nekeičia fakto, kad pažeidžiamumo tikimybė išlieka, nes pati platforma yra realus objektas (pvz. interneto svetainė). „Blockchain“ technologija iš esmės padeda išspręsti šią problemą. Kadangi pati technologija sąlygoja transakcijų vykimą ne vienoje platformoje, bet per išskaidytą informacinį tinklą, tai garantuoja maksimalų įmanomą saugumą, nes yra praktiškai neįmanoma įsiterpti tarp transakcijos dalyvių ir kaip nors įtakoti ar paveikti skolinimo veiksmą. Pinigų ir informacijos perlaida yra paremta maksimaliai decentralizuota sistema (kurios dėl to nebegalima vadinti platforma), kas garantuoja privatumą, patikimumą ir saugumą, t. y. pagrindinius dalykus, kurie yra svarbiausi skolinantis iš kitų žmonių per tarpusavio skolinimosi platformas.

Kol kas Lietuvoje šis verslo modelis yra paremtas tradicine technologija, tačiau yra tik laiko klausimas kada ši technologija bus pradėta naudoti duodant ir gaunant paskolas iš žmonių. Kita vertus, jei tradicine technologija paremtos platformos ir toliau galės užtikrinti saugų ir be incidentų vykstantį skolinimą, o nauji konkurentai neskatins technologinių adaptacijų, „blockchain“ technologijos pritaikymo šioje sfero gali reikėti ir palaukti.

užsakymo numeris: 2021082301

Pavojingos, nestabilios, naudojamos nusikaltėlių ir netgi... nelegalios - tokie priekaištai dažniausiai taikomi kriptovaliutoms. Vis dėlto susidomėjimas jomis vis didėja.

Kriptovaliutų entuziastai šį savaitgalį į gatves išriedėjo su super automobiliais: Lietuva pirmoji šalis pasaulyje, kurioje organizuojamas technologijų ir automobilių ralis „Crypto Rally 2018“.

2009 – aisiais metais prasidėjusi kriptovaliutų era įgauna vis didesnį pagreitį ir tampa neatsiejama šių dienų dalimi.