Bene dažniausiai mobiliųjų telefonų savininkus ištinkanti bėda – sudužęs ekrano stiklas arba smūgio sugadintas pats ekranas. Specialistai pataria kaip to išvengti ir kokios galimybės sutaisyti telefoną, jei tokia nelaimė vis tik nutiko.

Ekranas dūžta ne visada 

Prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusios parduotuvės „Mobilus centras“ vadybininkė Monika Bložienė pastebi, kad telefonų naudotojai dažnai neteisingai įvardija problemą, sakydami, kad mobiliajam telefonui „sudužo ekranas“.

„Jei nukentėjo tik lietimui jautrus stikliukas, tai matosi išoriškai – jis yra sudužęs, skilęs ar kitaip pažeistas, bet telefoną ir toliau galima valdyti liečiant ekraną. Jei nukentėjo pats ekranas, dažniausiai valdymas yra neįmanomas: ekranas užgęsta arba yra matomos išsiliejusios juostelės“, - aiškino pašnekovė.

Kita vertus, dabar dažniausiai keisti vien stikliuko neapsimoka – daugeliu atveju keičiamas visas komplektas: lietimui jautrus stikliukas kartu su ekranu.

Geriausia – apsauginis stiklas su apvadu

Pasak M. Bložienės, ekrano keitimui galima naudoti tiek originalų, tiek analogą, nes didelio skirtumo, kurį galėtų pajusti naudotojas, nėra.

„Raiškos, atspalvių ar apšvietimo skirtumo klientas „plika akimi“ tikrai nepajus. Tiesa, yra išskirtiniai gamintojai tokie, kaip „Samsung“, kuriems kito pasirinkimo kaip originalas nėra. Kitų gamintojų telefonams galime naudoti analogus. Pavyzdžiui, „iPhone“ didžioji dalis keičiami analogais arba vadinamaisiais „refurbais“. „Refurbas“ – tai originalus dužęs, bet atnaujintas ir vėl veikiantis ekranas“, - pasakojo „Mobilaus centro“ atstovė.

Pasak jos, ekrano apsauginė plėvelė apsaugo tik nuo subraižymų. O nuo dūžių apsaugo tik apsauginis stiklas. Šie būna trijų rūšių: paprastas apsauginis stiklas, kurį užsiklijavus lieka minimalus krašteliai neuždengto ekrano; pilno dengimo stiklas, dar vadinamas 5D, kuris visiškai padengia ekraną ir pilno dengimo stiklas su plastikiniu arba guminiu apvadu.

„Pastarieji visiškai dengia ekraną ir dar savo kraštuose turi plastikinį arba guminį apvadėlį, kurio dėka dėl smūgių netrupa apsauginio stiklo krašteliai. Jie yra ilgaamžiskesni ir patvaresni, todėl mes klientams visada rekomenduojama įsigyti būtent šiuos apsauginius stiklus“, - sakė M. Bložienė.

Reikia saugoti ir kamerą

Kartais nuo smūgio nukenčia ne tik ekranas, bet ir telefono vaizdo kamera. Čia vėlgi reikėtų išsiaiškinti ar skilo tik kamerą dengiantis stikliukas, ar pati kamera. Šiuo atveju galima keisti tik stikliuką arba ir stikliuką, ir kamerą.

Kad apsaugotumėte savo telefoną, reikėtų jam naudoti visapusišką apsaugą, kurią sudaro: apsauginis stiklas, dėklas ir apsauginis stiklas kamerai. Taip nuo smūgių yra apsaugomas pagrindinis ekranas, kamera ir šonai bei korpusas.

Beje, pasirenkant dėklą galima susikurti ir tam tikrą stilių savo įrenginiui, pasirenkant atitinkamas medžiagas, spalvas ir panašiai.

„Dėklai būna guminiai, silikoniniai, plastikiniai ir dar iš keleto medžiagų. Renkantis dėklą, reiktų atkreipti dėmesį, kad jis nebūtų slidus ir , kad uždengtų kuo daugiau Jūsų įrenginio. Korpuso šonus ar net „užeiti“ šiek tiek ant ekrano kraštelių.

Patys populiariausi šiuo metu yra silikoniniai ir tai suprantama. Jie nėra stori – taip klientas jaučia įrenginio natūralų dydį ir svorį. Puikiai dengia visus korpuso kraštus, o krentant įrenginui dėklas smūgį patikimai amortizuoja.

Daugelio pirmieji nešiojamieji telefonai buvo mygtukiniai, tačiau ilgainiui juos pakeitėme išmaniaisiais liečiamu ekranu. Nors šie išmanieji suteikia daugiau galimybių, ir šiandien dar yra žmonių besinaudojančių mygtukiniais telefonais. Kas juos žavi?

„Šiemet jau parduota ne vienas tūkstantis mygtukinių telefonų, o viso šiuo metu apie 10 tūkst. „Bitės“ klientų vis dar naudojasi mygtukiniais telefonais. Pastebime, kad dažniausiai juos renkasi vyresnio amžiaus žmonės ‒ dėl paprasto naudojimo, patvarumo, ilgo baterijos laiko. Visgi naudodami senesnes technologijas žmonės užkerta sau kelią išbandyti naujas galimybes, kurios gali netgi geriau atliepti jų lūkesčius“, ‒ pranešime žiniasklaidai sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Įžvelgia privalumų

Žmonės vis dar naudojasi mygtukiniais telefonais dėl jų išskirtinių savybių. Viena iš jų ‒ paprastas naudojimas.

„Ši savybė bene aktualiausia senjorams ‒ jiems gali būti sunku, pavyzdžiui, įžiūrėti įrenginio ekraną, klaviatūrą. Naudodami mygtukinį telefoną jie gali apčiuopti mygtukus ir žinodami jų kombinacijas lengvai susisiekti su šeimos nariais net nežiūrėdami į ekraną ar pan.“, ‒ sako technologijų ekspertas.

Žmonės taip pat vertina ilgai tarnaujančią mygtukinių telefonų bateriją, atsparumą kibernetinėms grėsmėms, žemesnę kainą lyginant su išmaniais įrenginiais. Dėl savo tvirtumo jie dažnai naudojami ir karo zonoje.

Suteikia mažai galimybių

Vis dėlto mygtukiniai telefonai tarpusavyje skiriasi. Tai reiškia, kad vieni iš jų gali palaikyti šiuolaikines technologijas, o kiti ‒ ne.

„Nemaža dalis mygtukinių įrenginių palaiko tik senąsias 2G ar 3G ryšio technologijas. Vadinasi, jais besinaudojantys žmonės negali mėgautis greitu internetu, aukšta skambučio garso kokybe. 2G vidutinis interneto greitis siekia vos apie 0,1 mbps, 3G ‒ tik apie 3 mbps, o 4G ‒ apie 40 mbps, tad skirtumas – reikšmingas“, ‒ sako M. Rauba.

Šiandien apie 5000 „Bitės“ klientų naudoja 2G technologiją palaikančius įrenginius. Mygtukiniai telefonai, kurie palaiko 2G arba 3G technologijas, suteikia mažai galimybių, palyginus su aukštesnės kartos technologijomis. 4G ryšio technologija suteikia galimybę mėgautis aukštos kokybės skambučio garsu, naudotis greitu internetu, transliuoti aukštos raiškos vaizdą, vaizdo žaidimus.

Verta paminėti, kad šiandien jau yra ne vienas mygtukinių telefonų modelis, palaikantis gerokai pažangesnę 4G ryšio technologiją, pavyzdžiui, „CAT B40“. Tokie įrenginiai palaiko ir kokybiškiausią skambučių technologiją VoLTE, kuri leidžia mėgautis gerokai aukštesne skambučio kokybe lyginant su 2G ir 3G technologijomis. Tai gali būti naudinga pagalba ir, pavyzdžiui, atpažįstant sukčių skambučius. 

Nors mygtukiniai telefonai galia ir suteikiamomis galimybėmis negali konkuruoti su išmaniaisiais, pasaulyje jų pardavimai vis dar skaičiuojami šimtais milijonų. Kas juos perka, kam naudoja ir kokį vaidmenį jie atlieka Rusijos užpultoje Ukrainoje?

Praėjusiais metais pasaulį užklupusi pandemija turės įtakos ir ateities išmaniųjų įrenginių rinkai – gamintojai daugiau dėmesio skirs sveikatos sprendimams, patogiam nuotoliniam darbui ir 5G technologijos pritaikymui kasdienybėje. Kuo išmaniųjų įrenginių kūrėjai vartotojus gali nustebinti jau šiemet, pasakoja Šarūnas Urbonas, „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje. 

Telefonai taps lankstesni

Pandemijos metu ypač suaktyvėjo internetinė prekyba, kai dėl karantino ribojimo rečiau galima apsilankyti fizinėse parduotuvėse. Įdomu, kad 70 proc. mažmeninės prekybos pardavimų atlikti naudojant mobiliuosius telefonus, o ne kompiuterius ar kitus įrenginius, rodo „Statista“ duomenys. Spėjama, kad ateinančiais metais šis skaičius dar išaugs bent keliais procentiniais punktais.

Šis faktas patvirtina mobiliosios prekybos (angl. mobile commerce) augimo tendenciją ir dar kartą įrodo, jog išmaniuosius telefonus plačiai naudojame kasdienybėje. Būtent todėl jų gamintojai ir toliau investuos į  inovacijas šioje srityje, kad įrenginiai taptų dar funkcionalesni.

„Jau dabar ypač daug dėmesio skiriama nepriekaištingam telefonų veikimui, kad vartotojai jais galėtų naudotis kuo ilgesnį laiką. Būtent todėl diegiamos vis spartesnio baterijos įkrovimo galimybės, galingi procesoriai ir išmanios operacinės sistemos. Neabejotina, jog į efektyvumo ir patvarumo sritį ir toliau bus aktyviai investuojama“, – sako Š. Urbonas.

Eksperto teigimu, tikėtina, jog gamintojai neapleis ir išmaniųjų telefonų dizaino, kuris taip pat laikomas įrenginio funkcionalumu. Spėjama, kad daug dėmesio bus skiriama sulenkiamų išmaniųjų telefonų tobulinimui.

„Keli žinomiausi išmaniųjų įrenginių gamintojai jau sukūrė veikiančius ir komerciškai sėkmingus sulenkiamus telefonus, pavyzdžiui, „Huawei Mate X“. Vis tik norint paversti šiuos įrenginius atspariais žemoms arba aukštoms temperatūroms ar suteikti jiems dar daugiau lankstumo, patobulinimų dar teks paieškoti. Šiuo metu daug vietos įrenginyje užima nesulenkiama baterija, tad ji apriboja telefono lankstumo galimybes. Todėl gamintojams  reikės iš esmės pergalvoti šio komponento koncepciją, kad baterija turėtų pakankamai talpos, nebijotų daugybės įkrovimo ir iškrovimo ciklų, leistų greitai įkrauti įrenginį, o prie viso to dar ir susilenktų pusiau“, – pasakoja Š. Urbonas.

Sveikata rūpintis padės išmanieji laikrodžiai

Dėl koronaviruso situacijos praėjusiais metais kaip niekad daug dėmesio skirta visuomenės sveikatai. Pandemijai nesitraukiant, geros savijautos puoselėjimas ir šiemet išliks svarbiu prioritetu, tad išmaniųjų įrenginių gamintojai sieks vartotojams pasiūlyti inovacijų ir šioje srityje. 

„Investicijas į sveikatą skatina ir tai, jog technologijos šiandien leidžia tiksliai surinkti daug svarbių duomenų, kurių pagrindu vėliau galima atlikti atitinkamas korekcijas. Tą padaryti šiandien gali padėti išmanieji laikrodžiai, tad gamintojai tikrai investuos į jų funkcionalumo tobulinimą bei jiems skirtas sveikatos programėles. Be to, vis labiau augs jų surenkamų duomenų tikslumas – tas ilgainiui leis iš anksto pastebėti įtartinas sveikatos tendencijas,  svarbius įspėjimus akimirksniu perduoti vartotojams bei čia ir dabar teikti naudingus patarimus“, – pasakoja Š. Urbonas.

Turint omenyje aktyvią daiktų interneto plėtrą, spėjama, jog išmaniuosiuose laikrodžiuose atsiras daugiau galimybių valdyti kitus prietaisus – taip jie taps vis svarbesne išmaniųjų įrenginių ekosistemos dalimi ir ilgainiui bus laikomi atskirais visaverčiais įrenginiais, o ne tik telefono priedais.

Kompiuteriai taps dar patogesni

Pandemija dar labiau paspartino procesų hibridizaciją – supratome, kad labai daug ką net ir po pandemijos galėsime atlikti ne fiziniu, bet nuotoliniu būdu ir kasdienybėje sėkmingai derinti šias formas. Tad kompiuteriai ir toliau veiks kaip virtualūs biurai, prekybos centrai ar net šeimos švenčių vietos.

„Galvodami apie išmaniąsias technologijas, esame įpratę įrenginius atskirti funkcinėmis kategorijomis – kompiuterius dažniausiai naudojame darbui, planšetes – pramogoms, o išmaniuosius laikrodžius – sportui. Tačiau laikui bėgant, šie įrenginiai bus vis labiau tarpusavyje susieti, o jų funkcijos persipins. Todėl ir kompiuteriai vienoje vietoje jungs vis daugiau funkcijų. Dėl šios priežasties jų gamintojai stengsis pasiūlyti naujus funkcionalumus ar jų patobulinimus, kad šie įrenginiai būtų patogūs visose kasdienėse situacijose – ne tik dirbant biure, bet ir namuose ar kelionėje, siekiant atitrūkti ir atsipalaiduoti ar, atvirkščiai, norint virtualiai susijungti su būriu draugų“, – sako Š. Urbonas.

Ši visapusiško funkcionalumo tendencija gali paskatinti ir kompiuterių dizaino pokyčius, siekiant didesnio jų pritaikomumo kasdienybėje, Pavyzdžiui, ekspertai spėja, kad ilgainiui kompiuteriai bus sulankstomi ir tilps į vartotojų kišenes ar rankines. Pasak Š. Urbono, tokių ryškių pokyčių dar reikės palaukti, tačiau funkcionalumo, interaktyvumo ir dizaino eksperimentų matysime jau  šiemet.

Planšetėse – AR ir VR technologijų plėtra

Jau ne vienerius metus planšetiniai kompiuteriai užima tik nepilnus 3 procentus išmaniųjų įrenginių rinkos, lyginant su kompiuteriais ir mobiliaisiais telefonais, rodo „Statcounter“ duomenys. Tad panašu, jog ženklaus jų populiarumo ir toliau nepastebėsime, tačiau į jų funkcionalumo didinimą bus investuojama ir toliau.

„Vis daugiau vartotojų dėmesio sulaukia papildytos realybės (angl. augmented reality, AR) ir virtualios realybės (angl. virtual reality, VR) sprendimai. Šie ypač patogiai atvaizduojami didesniuose planšečių ekranuose, tad gali paskatinti žmones dažniau rinktis šiuos įrenginius. Be to, galingumu jos neretai prilygsta nešiojamiems kompiuteriams, tad ir toliau puikiai tiks vartotojams, norintiems patogaus, mobilaus mažesnių išmatavimų, bet nemažiau funkcionalaus prietaiso“, – sako „Huawei“ ekspertas.

Jei reikėtų išrinkti telefonus, kurie turėjo didžiausią įtaką technologijų pasaulyje ar net pasuko istorijos vagą nauja linkme, į šį sąrašą neabejotinai patektų „Apple iPhone“. Tikrų išmaniųjų erą pradėjęs legendinis ragelis šeštadienį švęs jau 14-ąjį gimtadienį – pasauliui jis pirmąkart buvo pristatytas 2007-ųjų sausio 9 dieną.

„Mobiliųjų telefonų rinka yra itin dinamiška. Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės stebėjosi, kaip plytos dydžio įrenginiu įmanoma pusvalandį kalbėti be jokių laidų. Buvo laikai ir kai „Nokia“ atrodė nepralenkiama, o „BlackBerry“ – aukščiausia klasė, bet įtemptą konkurenciją atlaikė ne visi. Šiandien delno dydžio ekranėliai gali patenkinti praktiškai visus darbo, pramogų, žaidimų, bendravimo poreikius, o kokybišką kamerą, belaidį įkrovimą, atsparumą vandeniui ir kitus privalumus suteikia net ekonominės klasės išmanieji“, – sako „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė.

 Žinoma, tai, kad šiandien daugelio lietuvių kišenėse ar rankinėse galime rasti pažangų išmanųjį lietimui jautriu ekranu, yra ne vien „iPhone“ nuopelnas. Kaip mobilieji keitėsi ir augo jų galimybės, atspindi R. Marcišauskienės su kolegomis sudarytas reikšmingiausių mobiliųjų ragelių penketukas: 

„Motorola DynaTAC 8000X“ – pirmas tikrai mobilus.

1983 metų kovą prekyboje pasirodęs tuomet dar analoginiam 1G tinklui skirtas mobilusis svėrė 790 gramų ir buvo apie 25 cm aukščio (neįskaitant antenos). Telefonas turėjo 21 simbolio klaviatūrą ir mažytį LED ekraną, kuriame buvo galima matyti renkamą numerį, o jo atmintyje tilpo 30 numerių. Tačiau pati svarbiausia „DynaTAC 8000X“ savybė buvo mobilumas: per 10 valandų pilnai įkrovus bateriją, šiuo mobiliuoju buvo galima apie pusvalandį kalbėti nevaržomam jokių laidų.

Skamba kukliai? Vienas parametras išties nekuklus: šis telefonas kainavo beveik 4 tūkst. dolerių (įvertinus infliaciją, šiandien tai būtų per 10 tūkst. dolerių). Ir nors didelės paklausos nebuvo tikimasi, Amerikoje jų buvo parduota tūkstančiai – mobilioji era prasidėjo.

„Nokia 3310“ – kas jo nežino?

Legendomis tapusių mobiliųjų „Nokia“ pristatė bent keliolika: nuo pirmojo masinės gamybos GSM telefono „Nokia 1011“, „bananafonu“ praminto lenktojo „Nokia 8110“, didelės komercinės sėkmės sulaukusių „Nokia 5110“, „Nokia 3210“, „Nokia 8210“, vėliau – ir visų laikų perkamiausiais tapusių „Nokia 1100“, „Nokia 1110“...

Tačiau kad ir kiek skaičių vardintume, vieną derinį žino kiekvienas: tai „Nokia 3310“. 2000-ųjų pabaigoje prekyboje pasirodęs įrenginys kaipmat šovė į populiarumo viršūnę, ir tam buvo daugybė priežasčių – patogi forma, lengvas valdymas, keičiami dangteliai, korpuse paslėpta antena, žaidimas „Snake II“... Visgi bene labiausiai šis telefonas pagarsėjo dėl savo tvirtumo – internautai iki šiol nesutaria, ar nesunaikinamąjį 3310 sugebėtų sudaužyti Chuckas Norrisas.

„BlackBerry Pearl 8100“ – beveik išmanusis.

„BlackBerry“ šlovės dienos jau seniai praeity, bet buvo laikai, kai šio gamintojo telefonų troško visi ir jie laikyti verslo klasės flagmanais. Sėkmės pradininke vadinama „BlackBerry Pearl“ telefonų serija su 2006-aisiais išleistu „Pearl 8100“ priešaky. „SureType“ klaviatūra, kone pusę korpuso užimantis spalvotas ekranas, valdymo rutuliukas (angl. trackball), „Wi-Fi“ ryšys, 1,3 MP raiškos kamera, įrašų grotuvas, interneto naršyklė, el. paštas, saugumo sprendimai – šis telefonas išties išsiskyrė iš minios. Ir jei ne po metų pristatytas „iPhone“, ilgainiui nustatęs naujus rinkos standartus, kas žino, kiek mygtukų mūsų telefonai turėtų šiandien.

„Apple iPhone“ – sudie, mygtukai!

2007-ųjų pradžioje pristatydamas „iPhone“ „Apple“ įkūrėjas Steve‘as Jobsas jį apibūdino kaip trijų įrenginių – grotuvo „iPod“, mobiliojo telefono ir interneto naršytuvo – samplaiką. Ir nors ypatingų technologijų šiame įrenginyje nebuvo, vienu bruožu jis išsiskyrė: kol kiti gamintojai konstravo įrenginius su įvairiausiomis mygtukų kombinacijomis ir ištraukiamomis klaviatūromis, „iPhone“ turėjo tik lietimui jautrų ekraną su „Namų“ mygtuku ir dar keliais valdymo mygtukais šonuose. Prekyboje „iPhone“ pasirodė po pusmečio ir buvo tiesiog iššluotas iš parduotuvių lentynų.

Tikru išmaniuoju „iPhone“ tapo po beveik metų, kai 2008-ųjų kovą „Apple“ paviešino programų kūrimo įrankį (SDK) ir pakvietė programuotojus kurti programėles. Taip pat „Apple“ išgirdo žmonių skundus dėl lėto interneto ryšio ir tų metų vasarą išleido patobulintą „iPhone 3G“. Šis modelis pasiekė ir Lietuvą – 2008 metų rugsėjį juo oficialiai prekiauti pradėjo „Omnitel“ (dabar – „Telia“). Matydami eksponentinį „iPhone“ populiarumo augimą, konkurentai vienas po kito atsisakė klaviatūrų ir perteklinių mygtukų, o šiandien praktiškai visų išmaniųjų priekyje puikuojasi tik lietimui jautrus ekranas.

1. „Samsung Galaxy Note“ – dydis yra viskas.

Kad ir koks įžvalgus buvo S. Jobsas, jis smarkiai prašovė manydamas, kad žmonės nenori telefonų dideliais ekranais. Šios srities pirmoji kregždė buvo 2011 metais išleistas „Samsung Galaxy Note“ su aniems laikams milžinišku 5,3 colio (13,5 cm) įstrižainės ekranu ir papildomas galimybes suteikiančiu valdymo pieštuku. Rizika pasiteisino: vos per du mėnesius buvo parduota 1 mln. „Note“ planšetofonų. Naują nišą atradusi „Samsung“ paraleliai didino ir savo „Galaxy S“ flagmanų serijos ekranus, antai jau 2012 metais išleistas „Galaxy S3“ turėjo 4,8 colio ekraną.

Šiandien daugumos išmaniųjų ekranų įstrižainė siekia 5–6 colius, bet tai anaiptol ne riba – pernykščio „Galaxy S20 Ultra“ ekranas yra net 6,9 colio, taigi jis bemaž keturiskart didesnis už originaliojo „iPhone“. Beje, ir pati „Apple“ dar 2014-aisiais ėmė didinti savo telefonus, o naujausias „iPhone 12 Pro Max“ turi net 6,7 colio įstrižainės ekraną.