Nors jau kitais metais lietuviškus mobiliojo ir fiksuotojo ryšio numerius prasidedančius 8 keisime į 0, apie tai žino ir tam ruošiasi toli gražu ne visi šalies gyventojai. Šių metų rugpjūtį „Telia“ užsakymu atliktas KOG instituto tyrimas atskleidė, jog apie artėjančius numeracijos pokyčius žino tik pusė Lietuvos gyventojų, nors būtinus pakeitimus savo adresų knygelėje teks atlikti net kas antram iš mūsų. Įdomu tai, kad priešingai, nei įprastai, žinia apie įstatymu privalomą numerių keitimą prasčiausiai pasiekė jaunimą.

„Tokios svarbios permainos, kaip šalies telefono numerių numeracijos keitimas, pasitaiko kartą per kelis dešimtmečius, todėl atrodo, jog apie tai turėtų būti girdėjęs kone kiekvienas. Tačiau tyrimas parodė, kad šis privalomas skambinimo įpročių keitimas visuomenės pernelyg nedomina, o jaunimui įprasti skambučiai telefonu apskritai nebėra kritinės svarbos reikalas. Kita vertus, vyresni Lietuvos gyventojai apie prefikso pokyčius ne tik gerai informuoti, bet ir juos ketina pasitikti „apsiginklavę“ išmaniomis programėlėmis“, – apklausą komentuoja „Telia“ numeracijos keitimo projekto vadovė Gintarė Linkevičiūtė. 

Dalis žmonių jau susitvarkė savo telefonų knygelėse naudojamus numerius į tarptautinį numerio rinkimo formatą su prefiksu +370, kuris veikia ir toliau veiks tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Daug vyresnio amžiaus žmonių numerio rinkimui naudoja skaitmeninius asistentus, kurie šiuos numerius „traukia“ iš telefono adresų knygelės. Pasikeitus prefiksui, šie pagalbininkai nebeveiks, todėl norint išvengti streso, pakeitimus reikėtų atlikti iš anksto.  

Vyresnieji lenkia jaunimą

Pasak pašnekovės, apklausoje į akis labiausiai krenta tai, kad vos 54 proc. respondentų teigia žinantys, kokių veiksmų turės imtis, nustojus veikti prefiksui 8, o prasčiausiai apie tai informuota jaučiasi 16-24 m. asmenų grupė. Joje visai apie pokyčius negirdėjusiųjų dalis vidurkį viršija daugiau nei dvigubai, o žinantieji, ką reikės daryti, tesudaro 37 proc.

„Žiūrint į šiuos skaičius, akivaizdu, jog jaunesnioji karta besikeičiančiais telefonų numeriais nesidomi, nes įprastus skambučius jau seniai yra pakeitę pokalbiais per „Messenger“, „Instagram“, „Telegram“ ir kitas internetines programėles. Taip pat egzistuoja tikimybė, kad jaunimas, net ir savo sraute matydamas artėjančių mobiliojo ryšio naujienų straipsnius, jų neskaito, nes tikisi šią informaciją „išsigūglinti“ tada, kai to prireiks. Tuo metu vyresniųjų ir didesnes pajamas gaunančiųjų grupėse rezultatai smarkiai geresni – apie 60 proc. jų apie permainas puikiai žino ir tam ruošiasi“, – įžvalgomis dalinasi G. Linkevičiūtė.

Tyrimas nustatė ir tai, jog pokyčiai palies didžiąją Lietuvos gyventojų dalį. 59 proc. apklaustųjų teigia turėsiantys redaguoti visus arba dalį numerių telefono adresatų knygelėje. Tačiau džiugi žinia, kad tokių, kurie senojo prefikso panaikinimo dieną negalės prisiskambinti nė vienam kontaktui, yra tik kas dešimtas – visi numeriai jų adresatų knygelėje vis dar prasideda 8.

Kita vertus, prefikso keitimui techniškai geriausiai pasiruošę ir vėl jaučiasi vyresnieji. 55-64 m. amžiaus respondentai net 7 proc. dažniau, nei vidurkis, pagalbos ketina ieškoti programėlėse, kurios pakoreguotų numerius telefono adresatų knygelėje. Kiek netikėtai, bet išmanumu vyresniuosius paprastai lenkiantys 16-24 m. respondentai šįkart prefiksų transformacijos procesą labiau linkę atlikti rankiniu būdu – tą planuoja rinktis beveik du trečdaliai jaunesnių respondentų. Tikėtina, kad tai nulėmė nedidelis turimų kontaktų kiekis. 

Naujasis prefiksas pradės veikti jau kitąmet 

Nors, apklausos duomenimis, žinios apie telefono numerių numeracijos pokyčius daliai žmonių vis dar gali skambėti kaip perkūnas iš giedro dangaus, „Telia“ atstovė primena, kad tai įgyvendinti mūsų šalis įsipareigojo dar prieš dvidešimt metų, Lietuvai stojant į ES. Deja, procesas užtruko, nes tam trukdė skubiosios pagalbos numeriai – dalis jų 0 naudojo kaip numerio pradžią. Dar pernai juos išjungus ir užtikrinus bendrojo 112 numerio veikimą, nebeliko techninių kliūčių įgyvendinti turimus įsipareigojimus.

„Perėjimas prie naujo prefikso vyks etapais pagal prieš pusmetį patvirtintą tvarką. Iki 2024 m. vasario 29 d. bus atliekami techniniai pasiruošimo darbai, todėl veiks prefiksą 8 turintys numeriai. Nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. vyks pereinamasis etapas, dar vadinamas „dvigubu“ – jo metu pradės veikti numeriai su naujuoju prefiksu 0, o vartotojai galės skambinti naudodami tiek aštuonetu, tiek nuliu prasidedančius numerius. Senojo formato numeriai nustos veikti paskutinio etapo pabaigoje, kuris truks nuo 2025 m. kovo 1 d. Iki 2025 m. gruodžio 1 d. “, – tvarką detalizuoja specialistė.

 „Telia“ atstovė pasakoja, kad standartas su 8 numerio pradžioje yra kilęs dar iš sovietų laikų, todėl Lietuvai įstojus į ES vienas iš įsipareigojimų buvo ir šioje srityje prisitaikyti prie standarto, kuris yra naudojamas kitose Europos šalyse. Tai svarbu ir tam, kad žmonės įsigiję korteles kitose Europos šalyse galėtų jaustis kaip namuose.

„Rinkti numerį su 8 yra daugiau nei 30 metų Lietuvoje gyvavęs įprotis, tad jį pakeisti yra itin sunku, todėl jau dabar turime pratintis prie naujo standarto. Šiuo metu vis dar turime apie 70 proc. skambučių, kuriuose naudojamas 8, kai skambutis vyksta iš fiksuotos linijos į fiksuotą. Kai skambutis vyksta iš fiksuotos linijos į mobiliuosius telefonus – apie 25 proc. Įmonės taip pat reklamose vis dar nurodo kontaktus su nacionalinės numeracijos numeriu – 8. Tad turime nuveikti dar nemažai darbo, kad visi šie įpročiai pasikeistų ir sėkmingai pereitume prie Europos numeracijos standarto“, – apibendrina G. Linkevičiūtė.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) parengė tvarką, pagal kurią per kelerius metus ryšio numerių priekyje esantį skaičių 8 pakeis 0. Nuo kovo 1 dienos oficialiai prasideda pirmasis pokyčių telefonų numeriuose įgyvendinimo etapas. Tiesa, kol kas tik techninis ir svarbus mobiliojo ryšio operatoriams.

Šie žingsniai leis įgyvendinti daugiau nei 20 metų užtrukusį procesą, kurį stabdė naudojami skubiosios pagalbos tarnybų trumpieji numeriai, kurių dalis 0 naudojo kaip ryšio numerio pradžią: 01, 02, 03, 101, 102, 103, 011, 022, 033. 

Kristina Mikoliūnienė, RRT tarybos narė, išskiria tris pagrindinius etapus, kaip bus įgyvendinimas visas numeracijos pokytis.

„Šiemet žmonės pokyčių dar nepajus, nes pirmiausia savo sistemas turės pritaikyti operatoriai. Tik nuo 2024 metų kovo atsiras galimybė telefono numerio priekyje esantį 8 keisti į 0“, – pabrėžia Kristina Mikoliūnienė, RRT tarybos narė.

RRT atstovė primena, kad pokyčių visiškai nepajus tie, kurie jau dabar naudoja Lietuvai priskirtą kodą +370, išsisaugodami kontaktų ryšio numerius savo užrašinėse. Ką jau dabar gali pradėti daryti vartotojai – keisti numerių priekyje esantį 8 į tarptautinį kodą +370. Šiuo metu jau yra veikiančių mobiliųjų programėlių, kurios leidžia paprastai pakoreguoti telefono numerius.

Po metų, nuo 2024 metų kovo iki 2025 metų kovo, prisiskambinti galėsime tiek su 8, tiek su 0.

„Numatyta, kad 8 bus išjungtas 2025 metų kovo 1 dieną. Tiesa, dar kurį laiką, iki gruodžio 1 dienos, vartotojai gaus pranešimus, jog toks telefono numeris negalioja ir jį reikia pakoreguoti. Vėliau bus išjungta ir ši informavimo funkcija“, – aiškina K. Mikoliūnienė.

Dar 2002 metais, Lietuvai ruošiantis stoti į Europos Sąjungą, buvo pradėtas vykdyti telefonų numeracijos plano keitimas. Teisiniuose dokumentuose tada buvo nustatytas nacionalinis prefiksas 0, kuris turėjo pakeisti 8.

Už numeracijos įgyvendinimą tapo atsakinga tuo metu neseniai įsteigta Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Daugiau kaip po 20 metų, nebelikus techninių kliūčių, jau galime pradėti atsisveikinimo su 8 prieš ryšio numerius procesą.

Pokyčių visiškai nepajus tie, kurie jau dabar naudoja Lietuvai priskirtą kodą +370, išsisaugodami kontaktų ryšio numerius savo užrašinėse. Tačiau jei jūsų kontaktuose telefono numeriai suvesti naudojant prefiksą 8, po metų jau bus galimybė jį pakeisti 0. Planuojama, kad tarpmiestinis prefiksas 8 galutinai nustos veikti 2025 m. gruodžio 1 d., jei po šiuo metu vykstančios viešosios konsultacijos nepasikeis prefikso 0 diegimo grafikas.

„Prieš 20 metų pabaigti numeracijos sistemos pertvarką ir nacionalinio prefikso 0 įdiegimą trukdė naudojami skubiosios pagalbos tarnybų trumpieji numeriai, kurių dalis 0 naudojo kaip ryšio numerio pradžią: 01, 02, 03, 101, 102, 103, 011, 022, 033. Dėl šios priežasties užsitęsė pereinamasis laikotarpis, kurio metu naudojamas tarpmiestinis prefiksas 8“, – pasakoja Indrė Jurgelionienė, RRT Tinklų reguliavimo direktorė.

2022 m. balandžio 1 d. išjungus skubiosios pagalbos tarnybų trumpuosius telefono ryšio numerius ir užtikrinus skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numerio 112 veikimą, sudaryta galimybė pradėti diegti nacionalinį prefiksą 0. Nebelikus techninių kliūčių nacionaliniam prefiksui diegti, RRT paskelbė viešąją konsultaciją dėl nacionalinio prefikso 0 įdiegimo plano, kurio terminas baigiasi 2023 m. sausio 20 d.

„Mūsų nacionalinio prefikso 0 diegimo veiksmų plane siūlomas paskirstymas etapais sudarys sąlygas ūkio subjektams tinkamai pasiruošti nacionalinio prefikso 0 diegimo darbams. Manome, kad daugiausia iššūkių kils vartotojams dėl jų įpročių pasikeitimo, kai vietoj 8 ryšio numerio pradžioje reikės rinkti 0.

Taip pat laikinų nepatogumų gali sukelti kontaktinių duomenų pakeitimas įvairiose duomenų bazėse ir kontaktų peržiūrėjimas asmeninėse telefonų užrašų knygelėse“, – sako I. Jurgelionienė.

Mobiliojo ryšio operatoriai nuogąstauja, kad Lietuvoje baigiasi telefonų numerių kombinacijos. Atsakingos institucijos ramina – numerių deficitas negresia, nes šalyje be dabartinės 7 skaičių sekos atsiranda 12 skaičių kombinacija, ją naudos tik daiktų interneto įrenginiai. Tačiau ekspertai primena – su SIM kortele gautas telefono numeris nėra nemokamas ir amžinas, o įsigyjant naują vertėtų pažiūrėti ir jo galiojimo laiką ant pakuotės.

Lietuvišką mobiliojo ryšio telefono numerį sudaro septyni kintantys skaitmenys ir baigtinis jų kombinacijų skaičius. Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, iš dabar šalyje turimų 10 milijonų mobiliųjų numerių operatoriams jau perduota kiek daugiau nei 9 milijonai.

„Telia“ mobilaus ir fiksuoto ryšio verslo vadovė Eglė Sonata Padagaitė sako, kad jeigu prieš dešimtmetį atrodė, jog tokio kiekio numerių pakaks dar ilgam, besikeičiančios tendencijos lėmė tai, kad ją spręsti reikia jau šiandien.

„Mobiliojo ryšio telefonų numerius iki šiol labai sparčiai „rijo“ populiarėjantys išmanūs jutikliai, stebėjimo kameros ir kiti daiktų interneto (IoT) sprendimai, kuriems buvo naudojamos SIM kortelės su individualiu numeriu. Prie spartaus numerių išteklių mažėjimo taip pat prisideda ir Lietuvoje iki šiol gajus supratimas, kad išankstinio mokėjimo numeriai nėra vertingi, o jų skaičius – beribis.

Tai lemia, jog mobiliojo ryšio numerių skaičius daugiau kaip tris kartus viršija Lietuvos gyventojų skaičių“, – pasakoja E. S. Padagaitė.

Numeriai ne „išmetami“, o nuolat „perdirbami“

Tačiau stalčiuose daug metų dūlantys ir nebenaudojami numeriai nėra amžini. Nebenaudojamos numerių kombinacijos yra nuolat perleidžiamos naujiems savininkams. Tai ypač svarbu išankstinio mokėjimo SIM kortelėms, nes jos yra vienos didžiausių lietuviškų telefono numerių eikvotojų.

„Kadangi Lietuvoje išankstinio mokėjimo abonentą galima nusipirkti bet kuriame prekybos centre ir be jokios registracijos, žmonės tai priima kaip savaime suprantamą dalyką. Naujos SIM kortelės įsigyjamos lyg vienkartinės, pavyzdžiui, pardavinėjant daiktus skelbimuose ir nenorint nurodyti savo pagrindinio mobiliojo ryšio numerio.

Atlikusios savo darbą, jos dažniausiai iškart keliauja į šiukšlių dėžę, o tai reiškia, kad „Telia“ tinkle yra nuolat „karantinuojama“ daugybė numerio ženklų kombinacijų“, – aiškina pašnekovė E. S. Padagaitė.

Siekiant, kad tai netaptų telefonų numerių „juodąja skyle“, išankstinio mokėjimo kortelės turi ribotą galiojimo terminą. Visi operatoriai ant išankstinių mokėjimų kortelių pakuočių nurodo numerio galiojimo laiką, kuris, dažniausiai, siekia dvejus metus – taip išvengiama ilgo numerio nenaudojimo ir „laikymo stalčiuje“.

Aišku, jei išankstinio mokėjimo numeris yra nuolat papildomas, jis galios neribotą laiką. Pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo kortelės „Ežys“ atveju, nepapildyta kortelė galioja vieną mėnesį, papildžius vienu euru – galiojimas prasitęsia vienu mėnesiu, dviem eurais – dviem mėnesiais, o papildžius trimis eurais ir daugiau trimis mėnesiais.

Kita vertus, pasibaigusio galiojimo kombinacija naujam savininkui nėra perleidžiama iškart. Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, klientui atsisakius numerio (pavyzdžiui, nutraukus sutartį), jį saugo 90 dienų, per kurias žmogus jį dar gali susigrąžinti. Praėjus šiam laikotarpiui, bet kokia su šiuo numeriu susijusi informacija vidinėse sistemose yra ištrinama ir numeris „gimsta iš naujo“.

Valstybės, o ne operatorių turtas

Kad žmonėms nereikėtų jaudintis dėl mobiliojo ryšio numerių deficito, Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) operatoriams palengvino ryšio numerių skyrimo procedūras ir įvedė naujus, iš daugiau skaitmenų sudarytus, numerius daiktų interneto prietaisams.

„Ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklėse numatyta nauja įrenginių tarpusavio sąveikos paslaugų (M2M) numerių serija, ją sudaro dvylikos skaitmenų numeriai 2 XX XXX XXX XXX. Toks ilgesnis M2M numerių rėžis pasirinktas neatsitiktinai – jis turės 100 milijardų kombinacijų, todėl jų nepritruks sklandžiai daiktų interneto plėtrai. Šiai dienai operatoriams jau yra paskirta 7 tūkst. naujųjų M2M numerių“, – pakeitimus komentuoja RRT Tinklų reguliavimo departamento direktorė Indrė Jurgelionienė.

RRT atstovė pasakoja, kad mobiliojo ryšio numeriai yra ne operatorių, o valstybės nuosavybė. Mobiliojo ryšio teikėjai juos tik naudoja RRT nustatytomis sąlygomis.

„Telefono numerio įsigijimo kaina priklauso nuo jo ilgio ir tipo. Pavyzdžiui, įprastas viešųjų mobiliojo telefono ryšio paslaugų numeris, remiantis fiksuotais įkainiais, operatoriui reikia mokėti 0,006 Eur/mėn. už RRT vykdomą numerių naudojimo priežiūrą.

Kai RRT suteikia teisę Lietuvos operatoriui naudoti ryšio numerį, jis registruojamas vidiniame tinkle ir perduodama techninė informacija užsienio operatoriams. To reikia, kad galėtume naudotis tarptinkliniu (angl. roaming) ryšiu. Tik perėjęs visus šiuos etapus, numeris gali pereiti į galutinio kliento rankas“, – atskleidžia pašnekovė.