
Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Belaidės ausinės šiuo metu yra vienas patogiausių ir geriausių būdų klausytis muzikos ar kalbėtis telefonu. Taip pat, kaip rodo „Technavio“ duomenys, belaidžių ausinių populiarumas ir toliau sėkmingai didės: skaičiuojama, kad 2020-2024 metų laikotarpiu tokių ausinių rinka augs 8,23 mlrd. JAV dolerių. Kita vertus, belaidės ausinės vis dar pakankamai nauja technologija ir tinkama jų priežiūra tebėra apipinta mitais ar netiksliomis rekomendacijomis. Taigi, kaip tinkamai prižiūrėti bei rūpintis savo belaidėmis ausinėmis, jei norime, kad jos tarnautų mums ilgai ir laimingai?
„Belaidės ausinės, kaip ir bet kuri kita technologija, turi savo priežiūros rekomendacijas, kurių svarbu paisyti. Didžiausios bėdos prasideda tada, kai vartotojai, įsigiję, pavyzdžiui, ausines, ko nors nežinodami pabando rasti sprendimą spėjimo būdu. O neteisingas naudojimas arba priežiūra net ir labai gerą daiktą gali sugadinti, tad pažindinantis su naujomis belaidėmis ausinėmis geriau vadovautis oficialiomis rekomendacijomis ir neeksperimentuoti“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė ir dalinasi 4 patarimais, kaip tinkamai prižiūrėti savo belaides ausines.
Kaip teigia U. Eidžiūnaitė, kai kurie vartotojai mėgsta numoti ranka į ausinių įkroviklį ir saugo tik pačias ausines, o tai – gana didelė klaida.
„Jūsų ausinių įkroviklis – svarbiausias belaidžių ausinių komponentas, nes be jo negalėsite tinkamai apsaugoti ar krauti pačių ausinių. Todėl atidžiai rūpinkitės paties įkroviklio apsauga, o ypač – kad į jo vidų nepatektų drėgmė, smėlis ar purvas, nes taip galite pažeisti kontaktus ir ausinės nebesikraus tinkamai. Kitas svarbus pastebėjimas – kitų gamintojų įkrovikliai. Visas belaides ausines reikėtų įprasti krauti tik su jų gamintojo originaliu įkrovikliu ir jį saugoti. Naudojant kitų gamintojų ar neaiškios kilmės įkroviklius ausinių krovimui galite pakenkti jų baterijai ar net veikimui“, – sako ji.
„Ausines, kaip ir bet kurį kitą įrenginį, reikėtų periodiškai valyti. Bėda ta, kad vartotojai šito taip pat kartais nesureikšmina ir bando valyti ausines, pavyzdžiui, su spiritu ar dulkeles ausinių viduje bando medžioti su adata ar kitu smailu bei aštriu daiktu. Taip daryti nereikėtų, nes tokia priežiūra gali atsisukti kitu galu ir tik dar labiau pakenksite savo ausinėms. Norintiems tinkamai prižiūrėti belaides ausines pagal visas taisykles galima įsigyti specialius belaidžių ausinių priežiūros rinkinius, bet galima ir pasitelkti alternatyvą namų sąlygomis. Pavyzdžiui, norint išvalyti nešvarumus įvairiose ausinių ertmėse, geriausia naudoti ausų krapštukus su minkštais vatos galiukais, o norint išvalyti ausinių korpusą – ne kišti jas tiesiogiai po vandeniu, bet išvalyti su drėgna servetėle“, – pataria U. Eidžiūnaitė.
Pasak U. Eidžiūnaitės, nežinodami, kaip dažnai reikia krauti belaides ausines, kartais jas krauna gerokai per dažnai ar net per ilgai.
„Belaidžių ausinių krovimas – vienas didžiausių mitų, su kuriuo šiandien tenka susidurti. Anksčiau tokie mitai sklandė apie išmaniųjų telefonų krovimą, bet dabar juos pakeitė tokie patys mitai apie belaides ausines. Dažnai manoma, kad jas galima krauti dažnai, pilnai neiškrovus, o taip pat nieko blogo ir palikti ausines krovimuisi per naktį. Abiem šiais atvejais tokio krovimo pasekmės gali būti žalingos ausinėms, nes nukenčia jų baterijos veikimas ir ilgainiui jas gali tekti krauti itin dažnai. Koks sprendimas? Labiau pasitikėti gamintojų rekomendacijomis bei gerai įsiskaityti, kiek jūsų ausinės gali veikti įkrautos. Pavyzdžiui, naujos ausinės „Huawei FreeBuds 4“, naudojant visiškai įkrautą įkroviklį, gali groti muziką net 22 valandas, o 15 minučių įkrovimo užtenka tam, kad galėtume klausytis muzikos 2,5 valandas. Tai reiškia, kad vadovaujantis šiais gamintojo duomenimis ir nekraunant ausinių per dažnai, jų baterija tarnaus ilgiau“, – teigia ekspertė.
„Dar viena pasitaikanti ausinių priežiūros klaida – tai, kad kartais pamirštame, jog ausinėms taip pat būdingos tos grėsmės, nuo kurių saugome ir kitus įrenginius. Pavyzdžiui, jau daugelis žino, kad išmaniojo telefono negalima laikyti itin karštą dieną priešais tiesioginius saulės spindulius ar naudotis prie itin žemos minusinės temperatūros. Lygiai tas pats galioja ir kalbant apie ausines. Nors su pačiomis ausinėmis galime sportuoti ar vaikščioti tiek karštą, tiek šaltą dieną, jų įkroviklio geriau nelaikyti dideliame karštyje arba dideliame šaltyje. Žinoma, jam gali nieko ir nenutikti, bet esant itin aukštoms ar itin žemoms temperatūroms geriau nerizikuoti“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.
Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:
Facebook: https://www.facebook.com/huaweimobile/
Twitter: https://twitter.com/HuaweiMobile
Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobile/
Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kitose moderniose valstybėse įsitvirtino ne viena pažangi ryšio technologija. Be išmanių sprendimų vis sunkiau įsivaizduojami ne tik atskirų žmonių, bet ir šiuolaikinių visuomenių gyvenimai. Kokios penkios interneto technologijos jau šiandien keičia pasaulį?
„Internetas su savo naujovėmis yra ne tik sparčiai tobulėjanti, bet ir viena įtakingiausių sričių. Neretai tik kaip atrodys miestai, namai, medicina, žemės ūkis, pramogos, laisvalaikis. Internetas daro milžinišką įtaką praktiškai visiems sektoriams ir sunku įsivaizduoti kitą įrankį, nuo kurio taip stipriai priklausytų ateitis“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas.
5G ryšys lems naujus išradimus
Šiemet mūsų šalyje turėtų startuoti komercinis naujosios kartos 5G ryšys, tūkstantį kartų greitesnis už šiuo metu moderniausią technologiją 4G. Dėl šios naujovės tikimasi palengvinti sunkius žmonių darbus, pavyzdžiui, optimaliausiu laiku laistyti užsėtus plotus, šienauti žolę ten, kur ji maistingiausia, netgi su specialiais 5G ryšio antkakliais stebėti gyvulių sveikatą ir žinoti, ką jie valgo, kaip miega.
„Vienas svarbiausių 5G parametrų yra ryšio delsa. Tai laikas, kai signalas keliauja iš įrenginio iki bazinės stoties ir atgal. Dėl keliasdešimt kartų mažesnės 5G delsos turėtų įvykti proveržis medicinos srityje, pavyzdžiui diagnozuojant ligas ar atliekant chirurgines operacijas nuotoliniu būdu. Į gatves išriedės save vairuojantys autonominiai automobiliai, kurie neturės vairo, stabdžių ir akseleratoriaus pedalų. 5G smarkiai padidins esamų įrenginių potencialą ir netgi leis atsirasti naujiems išradimams, kurie dar nesugalvoti“, – įsitikinęs G. Butėnas.
Miestų gerovei – išmanūs sprendimai
Šiandien Lietuvoje veikia dvi visiškai naujos ir pažangios daiktų interneto technologijos – NB-IoT (angl. „Narrowband Internet of Things“) ir LTE CAT-M (angl. „Long Term Evolution“). Jos skirtos išmaniojo miesto sprendimams ir jau perduoda duomenis iš išmaniųjų vandens ir elektros skaitiklių. Jų šviesi ateitis regima įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, stebint dirvožemio drėgmę, sekant krovininius vilkikus ar parkuojant automobilius.
„Siaurajuostis daiktų internetas veikia tokiose vietose, kuriose įprastai neveikia mobilusis ryšys, pavyzdžiui, giliai po žeme. Anksčiau trys „Vilniaus vandenų“ darbuotojų brigados fiziškai leisdavosi į šulinius ir rankiniu būdu surinkdavo skaitiklių duomenis. Šiandien daiktų internetas tokį matavimą, kuris kelia pavojų darbuotojų sveikatai, paverčia istorija. Šis ryšys atsiras ir šiukšlių konteineriuose, apie kurių užsipildymą kaipmat praneš tvarkytojams, todėl nebeliks perpildytų konteinerių“, – tvirtina „Bitės“ technologijų vadovas.
Vienas numeris laikrodžiui ir telefonui
Pasaulyje populiarėjanti eSIM technologija yra virtuali SIM kortelė, integruojama į įrenginį, pavyzdžiui, išmanųjį „Samsung Galaxy“ laikrodį. Nors nereikia įdėti jos patiems, tačiau eSIM veikia kaip įprasta SIM kortelė ir leidžia naudotis visomis mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis – skambinti, siųsti SMS žinutes, naršyti internete. Laikrodis su eSIM atlieka visas telefono funkcijas, o vienas didžiausių technologijos privalumų – tiek laikrodis, tiek mobilusis veikia pagal vieną telefono numerį.
„Su tokiu laikrodžiu galima atsiliepti ar skambinti net, jei telefonas visiškai išsikrovęs. Kartais užsiimant mėgstamomis veiklomis, pavyzdžiui, bėgiojant, žvejojant ar vedžiojant šunį, norime palikti mobilųjį namuose dėl nepatogumo nešiotis. Išmanusis laikrodis su eSIM leidžia būti pasiekiamiems net ir tokiais atvejais“, – pastebi technologijų ekspertas.
Įprasti įrenginiai bus tik ekranai
Vartotojai vis labiau pripranta prie debesijos sprendimų ir savo duomenis patiki debesyje esančioms duomenų bazėms. Debesų naudojimas išaugs atsiradus 5G ryšiui, nes didžioji dalis įrenginio procesoriaus atsakomybės atiteks virtualiai platformai. G. Butėnas aiškina, kad tuomet telefonai ir planšetės atliks tik ekranų funkciją. Žaidimų mylėtojams ar dirbantiems su sudėtingomis programomis svarbesniu taps ne galingas kompiuteris, o stiprus ryšys.
„Kol kas dauguma vaizdo žaidimų perkami laikmenoje arba atsisiunčiami į kompiuterį, tad žaidimo našumas ir kokybė priklauso vien nuo įrenginio. Netolimoje ateityje kursis vis daugiau naujų debesijos platformų žaisti žaidimams. Jos transliuos žaidimų vaizdą panašiai kaip vaizdo įrašų platforma „Go3 | BITĖ“, tačiau dėl vartotojo įvesties bus galima per sekundės dalį kontroliuoti veiksmą. Taip bus transliuojami vis nauji kadrai, o žmonių akys tos sekundės dalies nė nepastebės“, – pažymi G. Butėnas.
Srautų valdymui – išmanioji skambučių sistema
Jei ne išmanioji kontaktų centro sistema, skirta bendrauti su klientais telefonu, el. paštu ar tiesioginiu susirašinėjimu, kažin ar Lietuvoje būtų atšauktas karantinas. Pandemijos metu efektyvi technologija tapo vienu įrankių, padedančių valdyti krizę. Startavus masinei vakcinacijai, karštąja linija 1808 buvo aptarnaujama daugiau nei po 40 tūkst. skambučių per dieną.
„Ryšio ir IT paslaugos verslui (angl. ICT) leidžia priimti itin didelį skambučių srautą, o specialistai gali dirbti saugiai – nuotoliniu būdu. Darbuotojai mato visą komunikacijos istoriją su skambinančiu žmogumi. Be to, išmanioji sistema leidžia į klientų ar gyventojų rūpimus klausimus atsakyti „robotui“, tad nemaža dalis skambinančiųjų sulaukia atsakymų nė nesujungti su specialistais“, – paaiškina G. Butėnas.
Asociacija Lietuvos gėjų lyga (LGL) tapo viena iš 13-os organizacijų, laimėjusių metų pradžioje „Google“ paskelbtą filantropinę iniciatyvą „Google.org Impact Challenge“. 2 milijonų eurų paramą įmonė skirs laimėjusių organizacijų projektams, skatinantiems ekonomikos augimą bei kuriantiems vienodas galimybes visiems įgyti žinių skaitmeninės rinkodaros srityse.
Būtent technologijos palengvino pandemijos naštą Europos įmonėms ir bendruomenėms. Tačiau praėjusieji metai taip pat išryškino būtinybę visoms įmonėms sudaryti vienodas galimybes naudotis technologijų privalumais. Tad „Google“ sausio mėnesį pradėjo vykdyti „Impact Challenge“ iniciatyvą, skirtą Vidurio ir Rytų Europos šalims. Taip siekiama paskatinti ekonomikos skaitmenizaciją, kurios pagrindas – socialinė įtrauktis.
„Džiaugiamės, kad „Google“ įvertino mūsų projektą ir nusiuntė Lietuvos LGBT bendruomenei palaikymo žinutę. LGBT bendruomenė ypatingai skaudžiai pajuto karantino pasekmes. Pandemija išryškino ir nepakantumą LGBT žmonių atžvilgiu. Tikiuosi, kad mūsų projektas prisidės prie socialinės sanglaudos, suteiks daugiau galimybių LGBT ir kitoms pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausantiems asmenims. Taip pat paskatins socialinę įtrauktį, o įgyti technologijų įgūdžiai leis sėkmingai plėtoti ir skaitmeninti savo verslą ar pradėti karjerą IT sektoriuje“, - sakė LGL vadovas Vladimiras Simonko.
Trejus metus vyksiančio projekto metu asociacija LGL siūlys nemokamus nuotolinius skaitmeninės rinkodaros ir programavimo kursus LGBT bendruomenei ir kitoms socialiai jautrioms grupėms. Šio projekto metu LGL kartu su programavimo akademija „Code Academy“ suteiks galimybę bent 180 žmonių įgyti naujų žinių, kurios leis panaudoti technologijas savo verslo vystymui, siekiant karjeros ar persikvalifikuojant. Taip pat LGL organizuos karjeros dienas, kuriose verslo atstovai dalyviams pristatys karjeros galimybes įvairiuose verslo sektoriuose.
Paskelbusi iniciatyvą, kompanija „Google“ sulaukė daugiau nei 800 įvairių organizacijų paraiškų. Laimėjusius projektus atrinko tarptautinė ekspertų grupė, „Google“ ir „INCO“ organizacijos. Kiekviena nugalėjusi organizacija gaus piniginį prizą nuo 50 000 iki 250 000 eurų, „Google“ paramą bei konsultacijas, kurios padės įgyvendinti pateiktus pasiūlymus.
Visų „Impact Challenge“ laimėtų projektų aprašymai pateikiami tinklapyje g.co/ceechallenge.
Pastaraisiais metais filantropinis „Google“ padalinys „Google.org“ skyrė per 400 tūkst. eurų paramą įvairiems projektams Lietuvoje ir Latvijoje.
Kiekviena nauja inovacija atkeliauja su milžiniškomis perspektyvomis ir pažadu pakeisti mūsų pasaulį iš esmės. Kita vertus, tokioms vizijoms persikelti į realybę pavyksta gana retai. Štai „Segway“ žadėjo, kad galėsime transporto priemones iškeisti į dviračius riedžius, o „Google“ tikino, kad fantastiniuose filmuose matomi išmanieji akiniai gali sėkmingai veikti ir mūsų gyvenimuose. Vis tik realybė visai kitokia – vietoje riedžių gatvėse zuja paspirtukai, o tikimybė sutikti žmogų su išmaniaisiais akiniais tokia pat, kaip rasti adatą šieno kupetoje. „Bitės Profai“ dalinasi technologijomis, kurios savo laiku sužavėjo visą pasaulį, bet po sėkmingo pirmo įspūdžio taip ir nepasiekė planuotos sėkmės.
„Žiulis Vernas, Džordžas Orvelas, Herbertas Velsas ir kiti rašytojai fantastai savo ateities vizijomis padarė didelę įtaką žmonių vaizduotei. Mums pasisekė, nes gimėme laikais, kai praeities fantastų vizijos tampa realybe. Kita vertus, jau ne vienos revoliuciją žadėjusios technologijos kūrėjai gavo įsitikinti, kad fantazuoti yra lengviau negu įtvirtinti savo technologijas pasaulyje. Riedžiai, išmanieji akiniai, 3D spausdintuvai, dronai ir virtuali realybė žadėjo nematytus dalykus, tačiau jų vizijoms išsipildyti nebuvo lemta“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis, dirbantis Kauno „Akropolyje“ esančiame „Bitės“ salone.
1. Transporto revoliuciją žadėję riedžiai „Segway“
Dar 2001 metais televizijos laidoje pirmą kartą pristatyta nauja transporto priemonė – riedis „Segway“. Tai – daugybės investicijų bei pastangų pareikalavusi technologija, kuri sukėlė daug lūkesčių, tačiau užleido vietą tobulesnėms transporto priemonėms. Praėjusį mėnesį buvo pagamintas paskutinis šio tipo „Segway“ riedis – liepos 15 dieną buvo oficialiai nutraukta jų gamyba.
„Vos anonsuotas riedis „Segway“ išties daugeliui paliko didelį įspūdį – dviratė transporto priemonė, kuri tiek pažangi, kad ją galima valdyti tiesiog balansuojant savo kūnu. Deja, „Segway“ sunkiai prigijo visuomenėje. Jis buvo gana didelis ir sunkus, todėl riedį užsinešti laiptais į namus vienam žmogui buvo gana sudėtinga. Be to, „Segway“ išliko itin brangus net ir praėjus dešimtmečiui po jo pristatymo, pavyzdžiui, 2012 m. Lietuvoje jis kainavo kaip automobilis – keliolika tūkst. litų“, – teigia ekspertas.
Praėjus beveik dvidešimtmečiui nuo pristatymo „Segway“ riedžiai pagrinde įsitvirtino bendrovėse ar viešajame sektoriuje – dideliuose sandėliuose ar policijos pareigūnų patruliavimui. Jais riedėjo ir Palangos, Kauno bei Vilniaus patruliai.
Riedžių viziją palengvinti mūsų keliavimo įpročius trumpais atstumais iš dalies pavyko įgyvendinti pernai itin išpopuliarėjusių elektrinių paspirtukų kūrėjams. Panašu, kad šios technologijos kūrėjai pasimokė iš savo pirmtako riedžio, nes paspirtukai yra kur kas kompaktiškesni, lengvesni ir jais lengva manevruoti po miestą. Be to, jų kaina jau pačioje prekybos pradžioje buvo kur kas prieinamesnė.
2. Veido kompiuteriai arba išmanūs akiniai
„Daugelis technologijų entuziastų iki šiol prisimena 2012 metus, kai kompanijos „Google“ bendraįkūrėjas Sergey Brinas pasauliui pristatė išmaniųjų akinių „Google Glass“ prototipą. Vos pristatyti akiniai sukėlė didžiulį ažiotažą: atrodė, kad netrukus nešiodami akinius galėsime juose matyti ir valdyti įvairią informaciją apie aplinką ir jaustis tarsi fantastiniuose filmuose. Deja, tokių filmų lygio šie akiniai taip ir nespėjo pasiekti, nes įsiplieskė diskusijos dėl asmeninio privatumo, o pernelyg didelė įrenginio kaina atbaidydavo ir didžiausius smalsuolius.
2015 metais pati „Google“ nutraukė šių akinių prekybą ir nuo to laiko tiekia juos tik verslui – nuo gamybos bendrovių iki medikų“, – išskiria A. Archangelskis.
Rinkoje šiuo metu galima rasti ir kitų gamintojų išmaniųjų akinių, tačiau pirminės vizijos jie vis dar nepateisina. Pavyzdžiui, žymieji „Snapchat Spectacles“, kurių pagrindinis tikslas – filmuoti įvairius vaizdo klipus. Iš dalies „Google“ idėją atitinka „Vuzix Blade“ akiniai, tačiau jie vis dar atrodo kaip akiniai iš fantastinių filmų.
Pasaulis daug vilčių deda į „Amazon“ vis dar kuriamus akinius „Echo Frames“, tačiau, bent jau šiuo metu, jie neturi kameros ar ekrano ir labiau skirti bendrauti su bendrovės virtualiu asistentu „Alexa“.
3. Siuntinius į namus pristatantys dronai
Dar 2013 metais viena didžiausių kompanijų pasaulyje „Amazon“ suintrigavo klientus jos vadovui Jeffui Bezosui pareiškus, kad jau po 4-5 metų žmonėms siuntinius į namus pristatinės dronai. Ar šie lūkesčiai buvo pateisinti?
„Praeitame dešimtmetyje, kai prasidėjo dronų revoliucija, išties atrodė, kad jau greitai šie prietaisai galės mums į namus pristatyti tiek picą, tiek naują televizorių. 2016 metais „Amazon“ pristatė savo pirmąjį komercinį droną, kuris Jungtinėje Karalystėje vienam vartotojui pristatė televizijos transliavimo įrenginį ir spragėsių pakuotę. Tiesa, tai nebuvo startas masiniam dronų-kurjerių tinklui, o 2018 metais „Amazon“ paskelbė dar labiau plečianti savo siuntų pristatymo furgonų parką,“ – teigia ekspertas.
Nepaisant to, dronų revoliucija vis dar tęsiasi ir šiandien jie plačiai naudojami kino industrijoje bei inžinerijoje: „Kalbant apie siuntų pristatymą, be „Amazon“ tokią galimybę jau testuoja ir kitos siuntų pristatymą teikiančios kompanijos – „Uber“, UPS ir kitos. Pavyzdžiui, per karantiną Airijoje viena bendrovė vaistus savo klientams pristatinėjo jau dronais.“
4. 3D spausdintuvai: technologija, kuriai galime būti kantresni?
Prieš penkerius metus technologijų ir gamybos ekspertai žadėjo dar vieną revoliuciją, kuri užtikrintai prasidėjo su 3D spausdintuvais. Būsimos šios technologijos galimybės tapo fantazijų šaltiniu, todėl ilgainiui ėmė atrodyti, kad greitai daugelis vartotojų galės savo namuose įsirengti priimtino dydžio 3D spausdintuvus ir atsispausdinti viską, kas šaus į galvą.
„Tokiems lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti, nes spausdintuvai kainavo brangiai, o atsispausdinti bet ką taip pat buvo sunku, nes reikėjo, tinkamų medžiagų, be to ypač sunku buvo pasidaryti norimų gaminių brėžinius. Todėl vartotojai netrukus į tokius spausdintuvus numojo ranka, o prie šios technologijos pasiliko tik verslai ir technologijų entuziastai“, – pasakoja A. Archangelskis.
Šiandien 3D spausdintuvų galimybės smarkiai prasiplėtusios, pavyzdžiui, per parą už kiek mažiau nei 4 tūkst. JAV dolerių jau galima atsispausdinti nedidelį namelį, o pernai buvo atspausdintas pirmas kelias tonas sveriantis laivas: „Kita vertus, juos vis dar retai sutiksime eilinių vartotojų namuose, tad pirminės vizijos išsipildymo, kad neišeidami iš namų operatyviai galime atsispausdinti bet ką, dar teks gerokai palaukti.“
5. Ar virtualios realybės sėkmė vis dar reali?
„Facebook“ 2014 metais nusipirko virtualios realybės įrenginius kuriančią bendrovę „Oculus“, technologijų milžinė „Samsung“ 2015 metais pristatė „Gear VR“, o HTC 2016 metais išleido savo įrenginį „Vive“.
„Tuo metu atrodė, kad žalia šviesa virtualios realybės revoliucijai – uždegta. Bet ar ji įvyko? Iki šiol panašu, kad ne. Namų vartotojams gana brangūs virtualios realybės įrenginiai pasirodė neįkandama investicija į eksperimentinę technologiją, be to patys įrenginiai buvo labai reiklūs kompiuterių spartai. Norint patirti, ką reiškia virtuali realybė, reikėjo ir vis dar tebereikia gana galingų kompiuterių, o pigesnės alternatyvos nuvilia pernelyg ribotu turiniu“, – apibendrina „Bitės Profas“.
Tiesa, virtuali realybė atrado savo nišą kompiuterinių žaidimų industrijoje. Rinkos analitikai „Research and Markets“ skaičiuoja, kad pernai šios rinkos vertė siekė 7,7 mlrd. JAV dolerių, o iki 2025 metų turėtų pasiekti 42,5 mlrd. JAV dolerių. Kiti virtualios realybės sprendimai, pavyzdžiui, „Microsoft“ vystomas „HoleLens“ pasuko į verslą ir padeda medikams operuoti žmones ar technikams per atstumą remontuoti įvairius įrenginius, sekant instrukcijas virtualioje realybėje.
Daugiau apie įvairias technologijas galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai.
Šiuolaikinės IT technologijos gali padėti smulkiam verslui lengviau ir efektyviau judėti pirmyn net ir turint ribotą kapitalą. Kai kuriais atvejais naujausių moderniųjų technologijų pasitelkimas mūsų verslo vystymo procese suteikia didesnį našumą ir lankstumą, kartu sukuriant sąlygas sistemingam progresui. Tuo tarpu kitais atvejais pasitelkiant tam tikras šiuolaikines technologijas gali prireikti atlikti vienokias ar kitokias korekcijas, tokiu būdu paverčiant savo verslą „draugiškesniu“ šiuolaikinėms technologijoms.
Ir nors kiekvienos IT technologijos yra pritaikomos skirtingai ir pasitelkiamos nevienodai, vis dėlto tuomet, kai jos yra tinkamai įsisavinamos ir prie jų yra priprantama, jos gali turėti labai didelės ir reikšmingos įtakos verslo plėtrai ir jos vidinių procesų įgyvendinimo užtikrinimui. Trumpiau tariant, IT technologijos mūsų verslo vidinę aplinką paverčia organiškesne ir harmoningesne. Žinoma, jei šią akimirką jūs tik pradedate žengti pirmuosius savo kaip verslo savininko žingsnius, prieš jūsų akis atsiveria labai platūs dar neištyrinėti horizontai, todėl pateiksime jums ne vieną praktišką patarimą, kaip šiuolaikines technologijas jūs galėtumėte pasitelkti savo verslo vystymui.