Išradėjas Nikola Tesla kadaise sakė, kad bevielė technologija leis visam pasauliui dirbti ir bendrauti taip, tarsi jis būtų vienos didelės smegenys. Po daugiau nei 80 metų mokslininko vizija išsipildė. Pasak Ramūno Mikalausko, „Telia“ radijo tinklo vadovo, per šimtmetį radijo bangomis grįstos technologijos evoliucionavo nuo sprendimo, skirto išimtinai tik aukštuomenės atstovams, iki kasdienių akimirkų srauto, kuriuo dabar dalinasi milijardai.
„Belaidė radijo technologija iš esmės priartino paprastą žmogų prie didžių asmenybių: karalių ar premjerų, kurių balsą iki tol buvo galima išgirsti tik gyvai ypatingomis progomis. Šiandien bevielis ryšys padeda ne tik girdėti vieną kalbėtoją, tačiau leidžia visiems internetu bendrauti bene akimirksniu. Tokia galimybė tarsi sumažina fizinius atstumus tarp skirtingų žmonių ar net tautų“, – sako R. Mikalauskas.
Per daugiau kaip pusantro šimto metų informacijos siuntimas gerokai pagreitėjo. Pavyzdžiui, 1858 metais 98 žodžių telegrama iš Jungtinės Karalystės prezidentui Jungtinėse Amerikos Valstijose transatlantiniu kabeliu keliavo apie 17 valandų. O šiandien kelių valandų ilgio filmo atsisiuntimas gali užtrukti vos kelias sekundes.
Pasak „Telia“ radijo tinklo vadovo, praeito amžiaus pabaigoje įvairios inovacijos perėmė bevielio ryšio pavadinimą, nes terminas radijas buvo per daug ribotas. Dvidešimt pirmame amžiuje belaidės ryšio bangos yra daugumos technologijų pagrindas, kurio dėka veikia „Bluetooth“, „Wi-Fi“, mobilusis internetas, „NFC“ ir daiktų interneto (angl. IoT) sprendimai.
Kodėl bevielė, o ne oro technologija?
Iki XIX amžiaus pabaigos žinutes tolimais atstumais perduodavo telegrafas – laidais siunčiami signalai adresatus pasiekdavo greičiau nei popieriniai laiškai. Radijo bangos tapo šios technologijos priešprieša, nes jos sklinda oru, o ne laidais. Pasak R. Mikalausko, būtent dėl šio skirtumo ir prigijo pavadinimas „belaidis ryšys“. Kitaip tariant, radijo technologija buvo suprantama kaip atsiejimas nuo laidų – tai, kas anksčiau atrodė būtina. Todėl terminas „oro technologija“ neįsitvirtino: žmonėms daug labiau suprantama buvo mintis, kad ryšys veikia be fizinės jungties.
Dvidešimto amžiaus pradžioje žmonės pradėjo naudoti radijo bangas masinei komunikacijai. Tai buvo tikra revoliucija, pakeitusi ne tik informacijos sklaidą, bet ir žmonių buitį. Radijo imtuvas tapo centriniu namų akcentu, aplink kurį vakarais rinkdavosi šeimos. Iš pradžių daugumai buvo neįprasta ir net šiek tiek magiška girdėti balsą iš medinės dėžutės be paties žmogaus.
Lietuvoje radijo era prasidėjo 1926 m. birželio 12 d. Tądien iš Kauno radiofono stoties eterį pasiekė pranešėjo Petro Babicko žodžiai: „Alio, alio! Kalba Kaunas, Lietuva!“. Pirmoji transliacija neapsiribojo pasisveikinimu: programą sudarė Susisiekimo ministro kalba, „Eltos“ žinių apžvalga ir Valstybės operos solistų koncertas. Tai iškart parodė plačias radijo, kaip informacinio ir kultūrinio kanalo, galimybes.
„Palyginkime 1926-uosius su šiandiena. Tada Lietuva vėlavo su radijo naujovėmis, o žmonės tebuvo klausytojai – kur vienas kalbėjo, o tūkstančiai klausėsi. Šiandien mes visi esame 5G lyderiai, o ryšys veikia į abi puses. Svarbiausias pokytis yra tas, kad kiekvienas galime būti ne tik vartotoju, bet patys bendrauti, dalintis informacija, kurti verslą“, – pastebi radijo tinklo vadovas.
Šiuo metu „Telia“ turi didžiausią 5G ryšio aprėptį Lietuvoje – net 99 prpc. šalies gyventojų gali naudotis šiuo internetu. Tai yra svarbu ne tik verslui, bet ir kiekvienam iš mūsų.
Žvilgsnis į ateitį: kas laukia po 5G?
Anot R. Mikalausko, 5G ryšys jau seniai peržengė tik laisvalaikio ribas ir tapo kritine nacionaline infrastruktūra. Nuo jo priklauso galimybės kurti inovatyvius skaitmeninius verslus, stabili valstybinių paslaugų, energetikos bei transporto sistemų veikla. Būtent todėl patikimas ir greitas tinklas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos ekonominiu augimu ir nacionaliniu atsparumu.
Nors 5G technologija vis dar aktyviai diegiama ir pritaikoma, technologijų pasaulis jau dabar žvelgia į dar tolimesnę ateitį – 6G ryšį. Prognozuojama, kad šeštosios kartos ryšys pasiūlys ne tik dar didesnę spartą, bet ir beveik nejuntamą vėlinimą (angl. latency), kuris atvers duris iki šiol tik mokslinės fantastikos filmuose matytoms galimybėms.
„Ekspertai teigia, kad 6G leis mums patirti holografinius skambučius, kai pašnekovą matysime trimačiame vaizde, bei naudotis visiškai įtraukiančia virtualia (VR) ir papildyta (AR) realybe. Taip pat kalbama apie „liečiamąjį internetą“ (angl. Tactile Internet), kuris leistų per atstumą jausti prisilietimus ar vibracijas – tai būtų proveržis nuotolinėje medicinoje ar sudėtingų mechanizmų valdyme“, – sako „Telia“ radijo tinklo vadovas.
Tai reikštų, kad N. Teslos vizija apie pasaulį kaip „vienas dideles smegenis“ taptų apčiuopiama realybe, kurioje skaitmeninis ir fizinis pasauliai susilietų. Tai nebe fantastikos sritis, o natūralus kitas bevielių technologijų raidos etapas.
Jei telefone lėčiau atsidaro interneto svetainės ar stringa vaizdo skambučiai, dažniausiai atkreipiame dėmesį į ryšio padalas. Juk kuo daugiau padalų – tuo geresnis ir spartesnis internetas, ar ne? Vis dėlto, ryšio padalų kiekis nereiškia greito interneto, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Telefono ekrane rodomos padalos arba „brūkšneliai“ iš tikrųjų nurodo tik vieną dalyką – ryšio signalo stiprumą. Jos leidžia suprasti, kaip gerai įrenginys pasiekia tinklą, prie kurio yra prisijungęs – nesvarbu, ar tai būtų belaidis internetas („Wi-Fi“), ar mobilusis internetas. Vis dėlto, pats interneto greitis nuo to nepriklauso“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.
Naudojantis belaidžiu internetu, „Wi-Fi“ ryšio padalos parodo, kaip gerai telefonas ar kitas išmanusis įrenginys yra susijungęs su maršrutizatoriumi.
„Jei signalas stiprus, „Wi-Fi“ ryšio padalos bus pilnos. Vis tik net ir esant puikiam ryšiui tarp telefono ir maršrutizatoriaus, internetas gali veikti lėtai. Taip gali nutikti, jei maršrutizatorius gauna silpną interneto tiekėjo signalą arba jis jungiasi per lėtą, senos 3G technologijos mobilųjį ryšį. Taip pat interneto greitis mažėja, jei vienu metu prie maršrutizatoriaus prisijungia daug įrenginių“, – paaiškina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.
Mobiliojo ryšio atveju padalų skaičius atspindi ryšio stiprumą tarp telefono ir artimiausio ryšio bokšto. Kuo stipresnis signalas – tuo geresnės sąlygos duomenų perdavimui, tačiau net ir šiuo atveju interneto greitį lemia ne ryšio padalų kiekis.
„Ar telefonas turi greitą mobilųjį internetą, priklauso nuo daugelio dalykų. Visų pirma, nuo naudojamos ryšio technologijos – pavyzdžiui, naujos kartos 5G yra greitesnis nei 4G ryšys, nes leidžia siųsti didesnį duomenų kiekį. Mobiliojo interneto greičiui įtakos turi ir tinklo apkrova konkrečioje vietovėje, ir elektromagnetiniai trukdžiai ar net oro sąlygos“, – sako M. Rauba.
Pasak jo, įprastai penkios ryšio padalos rodo puikų signalą, keturios – labai gerą, trys – vidutinį. Jei telefono ekrane matote tik dvi ryšio padalas iš penkių, vadinasi signalas yra silpnas, o jei tik vieną – labai silpnas ar ant ryšio ribos.
Norint tiksliai įvertinti, ar internetas telefone veikia taip, kaip turėtų, galima pasitikrinti jo greitį su specialiomis programėlėmis, pavyzdžiui, „Speedtest“, „Fast.com“, „Matuok.lt“. Jos parodys ne tik atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, bet ir vėlinimo laiką (angl. ping), kuris ypač svarbus vaizdo skambučiams ar žaidimams.
Dėl Rusijos ir Baltarusijos pasienyje vykdomų GPS signalų trukdžių su nesklandumais susiduria ne tik lėktuvai, dronai ar laivai, bet ir žmonių naudojami išmanieji įrenginiai. Lietuvos pajūryje ir šalies pasienyje su Kaliningrado sritimi telefonai gali „pamesti“ geolokaciją, taip pat gali sulėtėti mobiliojo interneto veikimas. „Bitė“ ėmėsi atsako ir atnaujino didžiąją dalį ryšio bokštų Pagėgių savivaldybėje, kad žmonės galėtų naudotis stabilesniu ryšiu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Tai, kas vyksta Lietuvos pasienyje ir pajūryje, galime vadinti hibridine ataka. Fiksuojami GPS signalų trukdžiai kelia didelę riziką skirtingiems verslo sektoriams – ne tik aviacijai ir laivybai, bet ir ryšių sektoriui. Tai trikdo įprastus procesus“, – teigia Arūnas Mickevičius, „Bitės“ generalinis direktorius.
Kaip pavyzdį jis pateikia pastaruoju metu GPS sistemų fiksuojamus laivus sausumoje – tai GPS signalų trikdymo požymis. Nuo 2024 metų liepos iki šių metų birželio pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,5 tūkst. atvejų, kai GPS signalai rodė laivus ne jūrose, o sausumoje, skelbia „Bloomberg“. Tarp paveiktų regionų – ne tik Baltijos, bet ir Raudonoji bei Juodoji jūra, Persijos įlanka ir kitos vietovės, kuriose stebimos geopolitinės įtampos.
„GPS signalų trikdymas Lietuvos pajūryje ir Pagėgių savivaldybėje itin išaugo šių metų gegužę, didžiausias jų pikas fiksuotas birželį. Šiuo metu stebime mažiau trukdžių. Tuo pačiu esame labiau užtikrinti, kad valdome situaciją, kovojant su priešiškai nusiteikusios kaimynės vykdomais veiksmais. Atsižvelgę į išaugusius GPS signalų ir mobiliojo ryšio trikdymus, šią vasarą koregavome savo tinklo infrastruktūros atnaujinimo planus ir pirmenybę skyrėme ryšio bokštų atnaujinimui Pagėgių savivaldybėje“, – sako A. Mickevičius.
Atnaujino tinklo įrangą
Nors GPS signalų trukdžiai neturi tiesioginio poveikio mobiliajam ryšiui, vis dėlto jie trukdo ryšio bokštų darbui. Tai turi įtakos ir mobiliojo interneto greičiui – dėl patiriamų trukdžių gali lėčiau veikti 5G ryšio technologija.
„Įprastai 5G ryšio veikimas yra sinchronizuojamas naudojant GPS signalus. Šiuo atveju, kai nebegalime pasikliauti GPS signalais pasienyje ir pajūryje, atnaujiname visų „Bitės“ ryšio bokštų duomenų perdavimo tinklą. Tai leidžia naujos kartos „Bitės“ 5G ryšiui veikti ir tuo metu, kai yra blokuojami GPS signalai. Jau stebime ir pirmuosius rezultatus – atnaujinus tinklo įrangą Pagėgių savivaldybėje iki 20 proc. išaugo mobiliųjų duomenų naudojimas. Tai reiškia, kad žmonės patiria mažiau nesklandumų“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.
Pasak jo, stiprinant ryšį Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi, buvo ne tik diegiama naujausia įranga, bet ir praplėstos ryšio bokštų naudojamos radijo bangų dažnių juostos. „Jei kažkuri dažnių juosta sulaukia daugiau „triukšmų“ (angl. jamming), žmonės tuo metu gali naudotis kitais dažnių spektrais ir gauti jiems reikiamas paslaugas“, – sako M. Ropė.
Papildomai „Bitės“ ryšis buvo sustiprintas ir kelyje Tauragė–Pagėgiai, taip pat buvo atnaujinti ryšio bokštai Klaipėdoje ir Palangoje. Lietuvos pasienyje su Baltarusija GPS signalų trukdžių šiuo metu nefiksuojama.
Manote, kad Kalėdų Senelis vis dar naudoja popierinius norų sąrašus ir pats tikrina kiekvieną dovanų maišą? Toli gražu! Kaip ir bet kokia šiuolaikinė organizacija, jis sunkiai apsieina be kibernetinio saugumo elfų, visur veikiančio interneto ryšio ir svajones padedančio pildyti dirbtinio intelekto (DI). „Telia“ atskleidžia 5 technologijas, kurios padeda Kalėdų Seneliui nenuvilti milijonų jo laukiančių vaikų.
Nė vieno neatsakyto skambučio
Kalėdų Senelio telefono linija prieš šventes tampa ypač užimta – vaikai skambina pasigirti, kokie geri buvo, ar pasiteirauti dėl savo norų sąrašo. Kad visi norintieji galėtų pasikalbėti su Seneliu, jis naudojasi išmaniais skambučių valdymo sprendimais.
„Tokie įrankiai padeda skirstyti skambučius: pavyzdžiui, kol Senelis telefonu klausosi eilėraščių, kiti skambinantieji gali būti nukreipiami į elfų komandas, kurios užrašo svarbią informaciją ir perduoda ją toliau. Be to, laukiančius pokalbio vaikus galima pradžiuginti kalėdinėmis melodijomis ar asmeniniu sveikinimu, o skambučių valdymo programėlė leidžia atsiliepti į skambučius net dirbant žaislų dirbtuvėse. Šie sprendimai užtikrina, kad Senelio komanda galėtų efektyviai valdyti šimtus skambučių ir tuo pačiu neprarasti ryšio su laukiančiais Kalėdų stebuklo vaikais.“, – pasakoja „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.
Norus padeda pildyti DI
Įtemptą dovanų rinkimo procesą tiems, kurie apie jas neprasitarė, Kalėdų Senelis gali patikėti savo sukurtam „ChatGPT“ modeliui „SantaGPT“. Išanalizavęs tūkstančius Senelį pasiekusių laiškų, geba nesunkiai atsakyti, kas statistiškai labiausiai patinka kiekvieno amžiaus vaikams ir netgi pasiūlyti unikalių dovanų idėjų, remiantis individualiais pomėgiais.
Jei laiške paminėti dinozaurai ar princesės, DI modelis sugeneruoja rekomendacijas, kokius modelius pasirinkti, be to, jis atsižvelgia į populiarias tendencijas, tokias kaip naujausios žaidimų konsolės, knygos ar rankdarbių rinkiniai. „SantaGPT“ ne tik optimizuoja dovanų parinkimą, bet ir padeda išvengti klaidų – modelis užtikrina, kad broliams ir sesėms dovanos būtų suderintos, o užsakymai iš gamintojų pasiektų Laplandijos kaimelį laiku.
Dovanos – tik jų nusipelniusiems
Dovanų reikia nusipelnyti gerais darbais ir elgesiu. Bet šios taisyklės sąžiningai laikosi ne visi. Kalėdų Senelis prieš Kalėdas sulaukia daug melagingų laiškų ir net tokių, prie kurių prisegti virusai. Laplandijos žvaigždei dar labiau nepatinka bandymai įsilaužti į kaimelio sistemas ir pagrobti vaikų dovanų sąrašus, turint tikslą juos šantažuoti ar perimti vertingiausias staigmenėles. Todėl Senelis pastaruoju metu sunkiai apsieitų be specialios elfų Saugumo operacijų centro (SOC) komandos.
„Šie elfai skiriasi nuo kitų, nes negyvena Rovaniemi kaimelyje, tačiau atidžiai per nuotolį seka, kas vyksta „Kalėdų tinkle“ ir su kiekvieno Senelio padėjėjo kompiuteriu. Jei prireikia atnaujinti kalėdinio dovanų serverio programinę įrangą, užfiksuojamas įsilaužimas arba kurio nors kito elfo bandymas „naršyti“ po jam nepriklausančias dovanų sąrašo dalis, SOC tokiems grinčams akimirksniu sutrukdo „pavogti“ Kalėdas ir apie jų bandymus informuoja Senelį“, – juokaudamas priduria „Telia“ atstovas.
Internetas – net už poliarinio rato
Kalėdų Senelio kaimelyje eina poliarinio rato linija. Todėl dalyje šios teritorijos dėl amžino įšalo atvesti šviesolaidžio kabelį yra gana sudėtinga užduotis. Nepaisant to, Senelis apsieina ir be jo, naudodamas spartųjį 5G.
Pasak „Telia“ atstovo, išbandyta viduryje laukų, statant vėjo parkus, ir kitomis ekstremaliomis sąlygomis, didelį populiarumo augimą tarp Lietuvos įmonių pademonstravusi FWA (angl. Fixed Wireless Access) paslauga apima inžinieriaus pastato išorėje sumontuotą anteną ir Senelio dirbtuvių viduje įrengtą maršrutizatorių. Antena „pagauna“ signalą pastato išorėje, kur jis stipriausias ir neblokuojamas namo sienų, medžių lapų ar kitų trikdžių, o vidinis maršrutizatorius be nuostolių signalą paskleidžia ten, kur jis reikalingas.
Todėl internetu Seneliui tampa įmanoma naudotis lyg turint įprastą fiksuoto ryšio įvadą – net ir atokiausiuose Laplandijos kampeliuose. Tai užtikrina nepertraukiamą ryšį su elnių treniruočių bazėmis, dovanų logistikos centrais ir netgi galimybę transliuoti šventines žinutes visam pasauliui tiesiogiai iš savo dirbtuvių.
Dovanų kelionė sekama net skriejant virš vandenynų
Pristatyti milijonus dovanų nepametant ir nesugadinant nė vienos – didelis iššūkis. Tad nenuostabu, kad Kalėdų Senelio rogės ir kiekvienas dovanų maišas yra stebimi naudojant pažangias IoT technologijas. Rogėse įmontuoti sekimo įrenginiai naudoja tiek žemoje Žemės orbitoje veikiančius 5G NB-IoT palydovus, tiek antžeminius LTE CAT-M tinklus, kad galėtų realiuoju laiku siųsti duomenis apie buvimo vietą, judėjimo greitį ir net oro sąlygas, su kuriomis susiduriama kelionėje. Ši universali sistema veikia bet kurioje pasaulio vietoje, net ir ten, kur nėra įprasto mobiliojo ryšio – skriejant virš vandenynų ir dykumų.
Kiekviename dovanų maiše įdiegti mažyčiai sekikliai padeda stebėti jų judėjimą nuo Senelio dirbtuvių iki galutinio kelionės tikslas. Šie įrenginiai, turintys ilgai veikiančias baterijas, reguliariai perduoda informaciją apie maišo lokaciją ir jo būklę. Jei kelyje užfiksuojama kokių nors trikdžių – pavyzdžiui, temperatūros pokyčiai ar smūgiai – Senelio komanda nedelsdama gauna įspėjimą ir gali imtis veiksmų, kad išvengtų dovanų sugadinimo. Toks inovatyvus sprendimas užtikrina, kad net ir sudėtingiausiomis sąlygomis kiekviena dovana pasiektų tikslą saugiai ir laiku.
Prastą ryšio kokybę gali lemti visai ne ryšio tinklas, bet ir netinkamai nustatyti išmaniojo telefono parametrai ar įrenginio amžius. Daugelis žmonių net neįtaria, kad išmaniuosiuose telefonuose rankiniu būdu įjungus 4G arba 5G ryšį, ženkliai pagerės ryšio kokybė. Ekspertas ramina, jog gerą ryšio gavimą galima pasiekti vos keliais paprastais žingsniais, atsižvelgiant į turimo įrenginio parametrus.
„Blogą mobiliojo ryšio kokybę gali lemti senas įrenginys arba netinkamai nustatyti telefono parametrai. Pastebime, kad dalis žmonių net nežino, jog naujos kartos ryšio naudojimui reikia pakeisti telefono parametrus.
Turint naują įrenginį, kartais pakanka vos kelių paprastų žingsnių, kurie gali ženkliai pakeisti kasdienę telefono naudojimosi patirtį“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba.
Svarbus įrenginio amžius
Pasak M. Raubos, norint palaikyti kokybišką 5G ryšį, svarbu atsižvelgti į naudojamo įrenginio amžių. Kai kuriuose senuose įrenginiuose nėra galimybės palaikyti naujos kartos 5G ryšio.
„Jeigu norite naudoti greičiausią naujos kartos ryšį gali reikėti investuoti į naują išmanųjį telefoną, nes kai kurie senesni įrenginiai 5G ryšio nepalaiko. Kitas svarbus elementas – mobiliojo ryšio planas, svarbu pasirinkti planą, kuris palaiko būtent 5G ryšį“, – sako technologijų direktorius.
Jeigu naudojate naują įrenginį ir vis tiek susiduriate su ryšio problemomis, dėl prasto ryšio gali būti kalti telefono parametrai. Atstatyti kokybišką ryšį gali padėti vos keli paprasti žingsniai.
Perkraukite turimą įrenginį
Vienas iš paprasčiausių būdų, norint atnaujinti ryšio gavimą į mobilųjį telefoną – jo perkrovimas arba perjungimas į skrydžio režimą.
„Jei telefonas turėtų gauti 5G ar 4G ryšį, tačiau jis įrenginio nepasiekia, pirmas būdas, kurį reikėtų išbandyti – mobiliojo telefono perkrovimas. Įprastai atlikus šį veiksmą, įrenginys iš naujo prisijungia prie artimiausio ryšio bokšto taip atnaujindamas siunčiamus ir gaunamus signalus“, – pasakoja M. Rauba
Technologijų direktorius sako, kad naujesniems telefonams gali suveikti ir kitas metodas: „Vietoj telefono perkrovimo galima įjungti ir po kelių akimirkų išjungti skrydžio režimą. Tai padarius telefonas atsijungia nuo artimiausio ryšio bokšto siunčiamo ryšio ir prie jo prisijungia iš naujo. Dažnu atveju to pakanka, kad telefoną pasiektų greitesnis 5G ar 4G ryšys“.
Patikrinkite interneto prieigos taškų nustatymus
Jeigu perkrovus įrenginį, vis tiek susiduriama su ryšio problemomis, reikėtų patikrinti interneto parametrus mobiliajame įrenginyje. Norint naudotis greitu mobiliuoju internetu, reikia nustatyti tinkamus interneto prieigos taškus.
„Jeigu vietoje 4G ar 5G ryšio išmanųjį telefoną pasiekia tik 3G ryšys, būtina patikrinti interneto prieigos taškų (APN) nustatymus. Šiuos parametrus pakeisti nėra sudėtinga: interneto prieigos taškas turi būti – „internet“. Taip pat svarbu pasitikrinti koks ryšys naudojamas, telefono nustatymuose galite matyti ar naudojamas 3G, 4G ar 5G. Daugelis nežino, kad tai reikėtų pakeisti rankiniu būdu“, – pataria M. Rauba
Skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius priduria, kad naujos kartos „Bitės“ 5G ryšiu gali naudotis beveik 2 mln. Lietuvos gyventojų, o geras „Bitės“ ryšio padengimas jau siekia 99 proc. Lietuvos teritorijos.