Prastą ryšio kokybę gali lemti visai ne ryšio tinklas, bet ir netinkamai nustatyti išmaniojo telefono parametrai ar įrenginio amžius. Daugelis žmonių net neįtaria, kad išmaniuosiuose telefonuose rankiniu būdu įjungus 4G arba 5G ryšį, ženkliai pagerės ryšio kokybė. Ekspertas ramina, jog gerą ryšio gavimą galima pasiekti vos keliais paprastais žingsniais, atsižvelgiant į turimo įrenginio parametrus.

„Blogą mobiliojo ryšio kokybę gali lemti senas įrenginys arba netinkamai nustatyti telefono parametrai. Pastebime, kad dalis žmonių net nežino, jog naujos kartos ryšio naudojimui reikia pakeisti telefono parametrus.

Turint naują įrenginį, kartais pakanka vos kelių paprastų žingsnių, kurie gali ženkliai pakeisti kasdienę telefono naudojimosi patirtį“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba.

Svarbus įrenginio amžius

Pasak M. Raubos, norint palaikyti kokybišką 5G ryšį, svarbu atsižvelgti į naudojamo įrenginio amžių. Kai kuriuose senuose įrenginiuose nėra galimybės palaikyti naujos kartos 5G ryšio.

„Jeigu norite naudoti greičiausią naujos kartos ryšį gali reikėti investuoti į naują išmanųjį telefoną, nes kai kurie senesni įrenginiai 5G ryšio nepalaiko. Kitas svarbus elementas – mobiliojo ryšio planas, svarbu pasirinkti planą, kuris palaiko būtent 5G ryšį“, – sako technologijų direktorius.

Jeigu naudojate naują įrenginį ir vis tiek susiduriate su ryšio problemomis, dėl prasto ryšio gali būti kalti telefono parametrai. Atstatyti kokybišką ryšį gali padėti vos keli paprasti žingsniai.

Perkraukite turimą įrenginį

Vienas iš paprasčiausių būdų, norint atnaujinti ryšio gavimą į mobilųjį telefoną – jo perkrovimas arba perjungimas į skrydžio režimą.

„Jei telefonas turėtų gauti 5G ar 4G ryšį, tačiau jis įrenginio nepasiekia, pirmas būdas, kurį reikėtų išbandyti – mobiliojo telefono perkrovimas. Įprastai atlikus šį veiksmą, įrenginys iš naujo prisijungia prie artimiausio ryšio bokšto taip atnaujindamas siunčiamus ir gaunamus signalus“, – pasakoja M. Rauba

Technologijų direktorius sako, kad naujesniems telefonams gali suveikti ir kitas metodas: „Vietoj telefono perkrovimo galima įjungti ir po kelių akimirkų išjungti skrydžio režimą. Tai padarius telefonas atsijungia nuo artimiausio ryšio bokšto siunčiamo ryšio ir prie jo prisijungia iš naujo. Dažnu atveju to pakanka, kad telefoną pasiektų greitesnis 5G ar 4G ryšys“.  

Patikrinkite interneto prieigos taškų nustatymus

Jeigu perkrovus įrenginį, vis tiek susiduriama su ryšio problemomis, reikėtų patikrinti interneto parametrus mobiliajame įrenginyje. Norint naudotis greitu mobiliuoju internetu, reikia nustatyti tinkamus interneto prieigos taškus.

„Jeigu vietoje 4G ar 5G ryšio išmanųjį telefoną pasiekia tik 3G ryšys, būtina patikrinti interneto prieigos taškų (APN) nustatymus. Šiuos parametrus pakeisti nėra sudėtinga: interneto prieigos taškas turi būti – „internet“. Taip pat svarbu pasitikrinti koks ryšys naudojamas, telefono nustatymuose galite matyti ar naudojamas 3G, 4G ar 5G. Daugelis nežino, kad tai reikėtų pakeisti rankiniu būdu“, – pataria M. Rauba

Skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius priduria, kad naujos kartos „Bitės“ 5G ryšiu gali naudotis beveik 2 mln. Lietuvos gyventojų, o geras „Bitės“ ryšio padengimas jau siekia 99 proc. Lietuvos teritorijos.

Technologijų sektorių papildė dar viena naujovė – pristatyta nemokama „VoWi-Fi“ (angl. Voice over WiFi) paslauga. Nuo šiol bus galima be jokio papildomo mokesčio skambinti pasitelkus belaidį interneto ryšį, kuris užtikrins dar geresnę skambučių kokybę net ir tose vietose, kur visiškai neveikia mobilusis ryšys.  

„Vienas aktualiausių šios naujovės pritaikymo pavyzdžių – naujos statybos namai ir biurai. Jie dažnai statomi pagal aukštos energetinės klasės standartus, naudojant selektyvinį stiklą langams ir geresnę garso izoliaciją. Pastebime, kad tai žmonėms neretai sukelia ryšio sutrikimų, mat aukštą energetinį efektyvumą užtikrinančios medžiagos trukdo sklisti ryšio bangoms. „VoWi-Fi“ gali išspręsti šią problemą, nes skambučių bei SMS perdavimui naudojamas belaidis interneto ryšis“, – pranešime žiniasklaidai sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Paradoksas – veiks net „neryšio“ zonoje

„VoWi-Fi“ – jau antrus metus bendrovėje veikiančios „VoLTE“ skambučių technologijos tęsinys, siūlantis dar geresnį ir stabilesnį skambučių perdavimą. Tiek „VoWi-Fi“, tiek „VoLTE“ gali veikti kartu, pavyzdžiui, jei belaidžio interneto ryšys nutrūks, skambutis vyks kaip įprasta – per mobiliuosius duomenis. 

„Jeigu kliento telefonas yra prisijungęs prie belaidžio tinklo ir telefone aktyvuota „VoWi-Fi“ paslauga, skambučio metu bus automatiškai parenkama, per kurį tinklą – mobilų ar „Wi-Fi“ – vyks pokalbis. Naudojant pastarąjį, ženkliai pagerėja skambučių kokybė, todėl bendrauti telefonu nuo šiol galima net ir tokiose vietose, kur mobilus ryšys neveikia ar veikia prastai, pavyzdžiui, rūsiuose, liftuose ar minėtose patalpose su selektyvinio stiklo langais“, – teigia M. Rauba. 

Anot eksperto, bendrovė nuolat stengiasi gerinti klientų patirtį, todėl investuoja rekordinę 100 mln. eurų sumą naujos kartos tinklo statybai ir turimų tinklų modernizavimui. Taip siekiama užtikrinti, kad kiekvienas klientas galėtų naudotis dar greitesniu ir stabilesniu ryšiu visoje Lietuvoje.

Technologija ateis į visus įrenginius

Nemokama „VoWi-Fi“ paslauga gali naudotis visi „Bitė Lietuva“ klientai, turintys šią technologiją palaikančius išmaniuosius „Android“ telefonus. Jai aktyvuoti prireiks vos kelių paspaudimų.

„Ši technologija veikia su turima SIM kortele, nereikia siųstis ir jokios specialios programėlės. Norintiems paslauga naudotis, ją reikia aktyvuoti turimo telefono nustatymuose. Kol kas ši technologija pasiekiama tik „Android“ operacinės sistemos naudotojams. „Apple“ gaminius turintiems klientams paslaugą planuojama aktyvuoti 2024 m.“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius. 

Norėdami aktyvuoti paslaugą, atsidarykite telefono nustatymus ir pasirinkite „Ryšys“, raskite eilutę „Wi-Fi skambinimas“ ir spauskite mygtuką „On“. Paslauga ims veikti nuo šio mygtuko paspaudimo.

Į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) kreipėsi Majoto saloje apsilankiusi vartotoja, kuri ten būdama negalėjo naudotis savo mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis. Nagrinėjant ginčą tarp vartotojos ir operatoriaus „Tele2“, paaiškėjo, kad Majoto saloje šis operatorius paslaugų iš viso neteikia. Pati sala yra Prancūzijos užjūrio teritorijos dalis.

„Viena iš pamokų vartotojams – prieš keliaudami į užsienį, ypač mažiau lankomas šalis, pasitikslinkite, ar atitinkamoje šalyje bus galimybė naudotis paslaugų teikėjo paslaugomis ir kokiomis sąlygomis. Išsprendę šį ginčą, informavome „Tele2“ apie būtinybę tikslinti viešai skelbiamą ir sutartiniuose dokumentuose nurodomą informaciją dėl paslaugų teikimo užsienyje, įskaitant ES užjūrio teritorijas ir atokiausius regionus“, – sako Ugnė Ramaneckienė, RRT teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės patarėja.

Pasak vartotojos, kuri kreipėsi į RRT, negalėdama naudotis paslaugomis, ji patyrė daug streso ir finansinių nuostolių, todėl reikalavo įpareigoti operatorių suteikti jai kompensaciją. Savo lūkesčius moteris grindė tuo, kad Majotas yra Europos Sąjungos dalis.

„Tuo metu operatorius mums pranešė, kad paslaugų Majote neteikia, o teikėjos bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose numatyta, jog vartotoja teikėjos mobiliojo ryšio paslaugomis gali naudotis Lietuvoje ir teikėjos nurodytose užsienio šalyse. Anot operatoriaus, prieš vykdama į mažiau lankomą šalį, vartotoja turėjo pasitikrinti informaciją jo interneto svetainėje“, – teigia U. Ramaneckienė.

RRT įvertinusi visas ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatavo, kad vartotoja, vadovaudamasi sutartiniuose dokumentuose ir operatoriaus interneto svetainėje pateikta informacija, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad išvykusi į Majotą galės naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis.

„Mes taip pat konstatavome, kad operatorius nepateisino minėtų vartotojos lūkesčių, todėl turi prisiimti su tuo susijusią riziką ir atsakomybę dėl vartotojos patirtų nuostolių atlyginimo. Taigi, priėmėme sprendimą iš dalies tenkinti vartotojos reikalavimus ir įpareigojome kompensuoti vartotojai tiesiogiai su nesuteiktomis paslaugomis priežastiniu ryšiu susijusius nuostolius: mokėjimo plano mokestį, paskaičiuotą proporcingai už laikotarpį, kurį vartotoja negalėjo naudotis paslaugomis būdama Majote“, – aiškina RRT vartotojų teisių ekspertė.

Priimant sprendimą, buvo atsižvelgta į tai, jog Majotas nuo 2014 m. turi atokiausio ES regiono statusą ir yra ES, kaip Prancūzijos užjūrio teritorijos, dalis, kuriai taikoma ES teisė, įskaitant tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą ES reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat buvo įvertintos teikėjos sutartiniuose dokumentuose įtvirtintos sąlygos dėl paslaugų teikimo ES/EEE šalyse bei aplinkybė, jog teikėja savo interneto svetainėje skelbia, kad tarptinklinio ryšio paslaugas teikia Prancūzijoje ir nenurodo jokių išimčių dėl paslaugų neteikimo tam tikrose Prancūzijos teritorijos dalyse.

„Papildomai, atsižvelgę į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kreipėmės į „Tele2“ informuodami apie būtinybę tikslinti viešai skelbiamą ir sutartiniuose dokumentuose nurodomą informaciją apie paslaugų teikimą užsienyje, įskaitant ES užjūrio teritorijas ir atokiausius regionus“, – pabrėžia U. Ramaneckienė, RRT teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės patarėja.

Beveik visų mobiliojo ryšio operatorių teikiamų tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojai, keliaujantys Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse (ES/EEE), už tarptautinį tarptinklinį ryšį paslaugas mokės kaip Lietuvoje, nustatė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

„Mažėjant didmeninėms tarptautinio tarptinklinio ryšio kainoms ES, Lietuvoje toliau artėjama prie pagrindinio tikslo – suteikti keliaujantiems europiečiams galimybę visoje ES naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis tokiomis pat sąlygomis, kaip ir savo šalyje (angl. roam-like-at-home), bei užtikrinti šalies viduje teikiamų elektroninių ryšių paslaugų tarifų stabilumą“, – sako Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, RRT ryšių reguliavimo grupės vadovė.

Siekiant užtikrinti šalies viduje teikiamų elektroninių ryšių paslaugų tarifų tvarumą, galimybė taikyti papildomus mokesčius tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugoms (angl. „roaming“) nustatyta tik vienam Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriui – UAB „Teledemai“ (su RRT nutarimu galite susipažinti čia).

„Gavę mobiliojo ryšio operatoriaus „Teledema“ prašymą, įvertinome tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pateiktus skaičiavimus ir iš naujo nustatėme didžiausius leistinus papildomus mokesčius jų paslaugų vartotojams keliaujant ES/EEE“, – sako RRT ekspertė.

Šis sprendimas galios nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2024 m. birželio 14 d.: „Teledema“ galės taikyti tik tokio dydžio papildomus tarptinklinio ryšio mokesčius, kokių reikia jų patiriamiems nuostoliams kompensuoti, siekiant užtikrinti nacionalinių kainų stabilumą.

„Ar juos taikyti, ir kokio dydžio, operatorius spręs pats, tačiau jis negalės viršyti mūsų nustatytos ribos“, – pabrėžia J. Grudzinskaitė-Gainovskė, RRT ryšių reguliavimo grupės vadovė.

Atsisėdę į lėktuvo kėdę įprastai atliekame du žingsnius – užsisegame saugos diržą ir išmaniuosiuose telefonuose įjungiame skrydžio režimą. Būtent su šiuo žingsniu atsveikinsime jau birželio 30-ąją – Europos Sąjungos ribose skraidantys keleiviai nuo šiol galės skambinti, rašyti ir naršyti socialiniuose tinkluose būdami ore.

Apie tai, kaip 5G ryšys pakeitė skrydžius, pasakoja dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas.

„Naujos kartos 5G ryšiu greitai galėsite naudotis lėktuvuose – tam reikės tik 5G palaikančio telefono ir šį ryšį garantuojančio plano. Būdami ore galėsite naudotis visomis įprastomis funkcijomis ir programėlėmis, kuriomis naudojatės ir būdami ant žemės“, – sako dr. E. Stankevičius.

Kada ryšys prarandamas?

Kaip pasakoja fizikos mokslų daktaras, 5G ryšio lėktuvuose įgalinimo tikslas pasiūlyti keleiviams dar komfortiškesnius skrydžius, kurių metu galima naudotis visomis įprastomis mobiliojo ryšio paslaugomis. Tačiau kad ir kaip tai pasirodytų paprasta, lėktuve viskas kiek kitaip – yra ir iššūkių. 

Pirmiausia, per lėktuvo korpusą iš išorės radijo bangos beveik nepatenka. Lėktuvo korpusas tvirtas ne veltui – tokiu būdu jis gali atlaikyti visas turbulencijas ir nuslopinti skrydžiui trukdančios dažnius. Todėl, kai lėktuvas kyla, jam sunku priimti bet kokį mobiliojo ryšio signalą, šiuo atveju ir 5G, nes ant žemės esančios bazinės stotys vis labiau tolsta.

„Kaip ir ant žemės, kai keliaujame gilyn į miško glūdumą, mūsų telefono gaunamas signalas slopsta ir kažkur miško tankmėje tą ryšį su bazine stotimi galiausiai prarandame. Tas pats ir su lėktuvu – jeigu jis pakilo į keliolikos kilometrų aukštį, turint omenyje viso lėktuvo korpusą, ryšys po tuputį prarandamas“, – aiškina dr. E. Stankevičius.

Signalas iš palydovo – geresnis 

Tam, kad lėktuve galima būtų skambinti, rašyti ar naršyti, pirmiausia reikia rasti būdą, kuriuo būtų  siunčiamas ryšio signalas. Fiziko teigimu, vienas iš variantų – lėktuvo salone sumontuoti antenas, kurios būtų skirtos mobiliojo ryšio ar kitos interneto prieigos paslaugai teikti. 

„Tačiau yra ir kitas būdas – gaudyti palydovinį bendrovės „SpaceX“ plėtojamą palydovo „Starlink“ ryšį. Jie, kaip tiekėjai, pasiūlė šią paslaugą ir aviacijai“, – papildo ekspertas.

Kai lėktuvas pakyla, jis priartėja prie palydovinio ryšio tinklo, kur palydovai skraido kelių šimtų ar tūkstančių kilometrų aukštyje, tad lėktuvams žymiai patogiau priimti signalą iš palydovinio ryšio nei žemės. 

Kai surandamas interneto prieigos šaltinis, jį reikia perkelti į lėktuvo saloną – tam salone reikia įdiegti anteną ar priėmimo stotelę, kad per jas galima būtų jungtis prie palydovinio ryšio ir gauti interneto prieigą. Vėliau palydovinio ryšio prieiga konvertuojama į 5G ir paskleidžiama lėktuve.

Saugu ir patikima

„Visame šiame procese dalyvauja ir daug dažnių juostų. Pavyzdžiui, su palydovinio ryšio „Starlink“ tinklu lėktuvas bendrauja vienu dažniu, o lėktuvo viduje 5G veikia jau kitu dažniu. Tačiau jis suderintas, nes lėktuvas turi savo įvairių vidinių prietaisų, kurių sklandus veikimas turi būti užtikrintas bet kokiu atveju. Dažnių reikalavimus, naudojamų lėktuvuose, paskiria Europos Sąjungos institucijos“, – teigia E. Stankevičius.

5G ryšio dažniai parinkti taip, kad nesukurtų jokių trukdžių lėktuvo vidinėms sistemoms. Vis tik lėktuvo kilimo ir leidimosi metu 5G ryšio sistema nebus aktyvuojama. Kaip sako E. Stankevičius, tai bus daroma dėl papildomo saugumo. 

Fizikos mokslų daktaras priduria, kad nors aviakompanijos jau svarsto šią paslaugą pasiūlyti klientams, ji tikrai iš karto neatsiras visuose lėktuvuose ir aviakompanijose, o bus diegiama po truputį.