Login to your account

Username *
Password *

Namų stebėjimo kameros gali veikti ne tik kaip nusikaltimų prevencijos priemonė, bet ir kaip liudininkas vagystės atveju. Kasmet išleidžiamos vis naujesnės ir išmanesnės stebėjimo kameros, tačiau šio įrankio paieškos tikrai neturi būti varginančios. Kelios svarbiausios šių kamerų techninės savybės ir funkcijos padės kiekvienam išsirinkti geriausią įrangą namų saugumui.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas pasakoja, kad prieš įsigyjant namų stebėjimo kameras, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis esminius parametrus, kurie nulems geriausią įrangos pasirinkimą.

Intuityvi programėlė. Visos stebėjimo kameros turi išmanias programėles, tačiau, priklausomai nuo gamintojo, skiriasi jų valdymas. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į aplikacijos valdymo paprastumą ir siūlomą funkcionalumą. Verta ieškoti tokių variantų, kuriuose prie kameros valdymo galėtumėte pridėti šeimos narius ir tiesiogiai transliuoti filmuotą medžiagą. Prieš įsigyjant kamerą, verta patikrinti „iOS“ arba „Android“ parduotuvėse vartotojų paliktus atsiliepimus bei įvertinimus.

Matymo laukas. Kitas esminis dalykas, į kurį reikėtų atsižvelgti renkantis įrangą, yra tai, kokio pločio vaizdą norite ja užfiksuoti. Dažniausiai galioja viena taisyklė – kuo siauresnis kameros objektyvas, tuo mažesnis bus matymo laukas. Norėdami stebėti dideles erdves, kaip namo kiemas, turėtumėte rinktis platesnio kampo objektyvą. Paprastai matymo laukas turėtų siekti bent 120 laipsnių, o plačiausias kampas bus aprėptas su 180 laipsnių stebėjimo kamera. Jeigu norite dar didesnio diapazono, ieškokite kameros, kuri gali suktis į visas puses.

Lanksti vaizdo įrašų raiška. Daugybė stebėjimo kamerų filmuoja 1080p vaizdo raiška, o pažangesnės kameros turi 2K ar net 4K raišką, kuri užtikrina dvigubai daugiau pikselių nei 1080p HD. Tačiau jeigu „Wi-Fi“ ryšys veiks ne itin gerai, aukščiausios įrašo kokybės pasiekti nepavyks. Dėl šios priežasties, vertėtų rinktis tokią kamerą, kurios raiška gali kisti, priklausomai nuo interneto ryšio.

Dvipusis garso signalas. Ši funkcija tampa standartiniu dalyku stebėjimo kamerų rinkoje. Garsiakalbiai ir mikrofonas leidžia bet kuriuo metu ne tik girdėti, kas vyksta namuose, bet ir susisiekti su kitoje pusėje esančiu žmogumi, o galbūt ir vienu likusiu augintiniu.

Vaizdo įrašų saugykla. Vaizdo įrašų saugyklą galima suskirstyti į vietinę ir debesų. Vietinė saugykla gali būti mikro-SD kortelė, įmontuota į kamerą, arba išorinis kietasis diskas, į kurį įrašoma filmuota medžiaga. Naudojant debesų saugyklą, medžiaga automatiškai įkeliama į debesų serverį, tačiau gali tekti už šią paslaugą susimokėti. Rekomenduojama rinktis kameras, kurios turi abi saugyklas, taip sugedus vienai, turėsite atsarginę kopiją.

Patvarumas. Jeigu ieškote kameros, kuri fiksuotų vaizdą lauke, verta atkreipti dėmesį į jos dizainą ir atsparumą oro sąlygoms. Kameros IP klasė rodo jos atsparumą oro sąlygoms ir drėgmei, lauko kameroms IP reitingas dažniausiai siekia 65.

Dirbtinis intelektas. Dauguma išmaniųjų stebėjimo kamerų gali atpažinti judesį ir įspėti naudotojus pranešimu. Tačiau dėl šios funkcijos gali kilti nedidelių trikdžių, kaip klaidingi judesio pranešimai, kai aptinkami gyvūnai ar automobiliai. Siekiant to išvengti, reikėtų ieškoti kamerų su žmonių ar net veido aptikimo funkcija.

Dažnas vartotojas šiandien pasitelkia išmaniųjų telefonų kamerų automatinius režimus, kad išgautų gražius vasaros kadrus. Dažnai įrenginių dirbtinio intelekto tam visiškai pakanka, tačiau pravartu žinoti pagrindinius fotografijos parametrus ir į juos atkreipti dėmesį, kad būtumėte tikri, jog atostogų akimirkos bus įamžintos ryškiai bei kokybiškai. Kaip tą padaryti, pasakoja technologijų ekspertė Urtė Eidžiūnaitė.

  1. Esmė – šviesa

Nuo fotografijos atsiradimo pradžios svarbiausias šios srities aspektas yra šviesa. Tinkamai ją suvaldžius, nuotraukos įgauna geriausią įmanomą kokybę. 

„Pirmiausia, dėmesį atkreipti reikia į aplinką, natūralią šviesą, ir prie jos prisitaikyti. Pavyzdžiui, nefotografuoti prieš saulę, nes taip objektai bus šešėlyje, o juos paryškinus, fone esančios detalės bus pernelyg šviesios. Tuo tarpu tamsiose erdvėse išnaudoti visus įmanomus šviesos šaltinius – pro sienos plyšį prasiskverbiančius saulės spindulius, automobilio žibintus ar net kito telefono blykstę. Kuo aiškiau bus apšviestas objektas, tuo kokybiškiau jis bus nufotografuotas“, – sako Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų vadovė Lietuvoje.

Jei ieškoti tinkamos kadro vietos nėra galimybės, šviesą nuotraukose galima suvaldyti ir skaitmeniniu būdu – dar fotografuojant arba redaguojant jau padarytus kadrus.

„Fotografuojant rankiniu režimu, kadro šviesumą sureguliuoti padės parametras ISO. Kuo jis aukštesnis, tuo nuotrauka bus šviesesnė. Tad prieš spaudžiant fotografavimo mygtuką, svarbu tinkamai sureguliuoti šį parametrą arba pasirinkti automatinį jo režimą pagal aplinką, kurioje fotografuojama. Svarbu atsiminti, kad aukštesnis ISO kenkia nuotraukos kokybei – verčiau jo reikšmės nedidinti daugiau nei iki 1000. Papildomai šviesos gali pridėti šviesumo (angl. brightness) ir ekspozicijos (angl. exposure) parametrai, kuriuos galima keisti jau ir padarytuose kadruose“, – sako U. Eidžiūnaitė. 

  1. Diafragma – ne tik žmogaus kūne

Ne ką mažiau nuotraukos kokybei svarbus ir diafragmos parametras. Fotografijoje šis terminas reiškia, kiek plačiai ar siaurai atvertas kameros objektyvas ir kiek tokiu būdu į jį patenka šviesos. Tas leidžia kontroliuoti kadro ryškumą ir fokusą.

„Anksčiau šią funkciją turėjo tik profesionalams skirti fotoaparatai, o šiandien – kiekvieno mūsų kišenėje esantis išmanusis. Fotografuojant rankiniu arba portretiniu režimu, diafragmą (angl. aperture) galima atverti arba priverti – tokiu būdu keičiasi ir nuotraukos šviesumas. Kai ji atverta – kadras šviesesnis, kai užverta – tamsesnis. Kartu nuo to priklauso ir kameros fokusas – su atverta diafragma fonas už objekto išliejamas labiau, su priverta – mažiau. Taip galima kontroliuoti tašką, į kurį krypsta žiūrovo dėmesys“, – sako U. Eidžiūnaitė. 

Tiesa, skirtinguose telefonuose diafragmos atvėrimo diapazonas skiriasi. Dažniausiai jo reikšmė svyruoja tarp 2,8 ir 14, bet šiandien išmaniuosiuose telefonuose ji gali būti ir platesnė. Pavyzdžiui, „Huawei P40 Pro“ diafragma gali atsiverti iki 1,8.

  1. Išlaikymas – vienas iš trijų esminių parametrų

Dar vienas ypač svarbus fotografavimo parametras yra išlaikymas (angl. shutter speed). Tai reiškia, kiek ilgai kameros objektyvas fotografuojant būna atviras šviesai – praktikoje tai iš esmės nurodo, kokiu greičiu ir kiek ilgai daromas kadras.

„Kasdienėje fotografijoje dažniausiai su išlaikymu susiduriame fotografuodami tamsiose erdvėse. Tada išlaikymas padidėja, nes objektyvui reikia daugiau šviesos, tad jis atviras ilgesnį laiką ir nuotrauką padaryti užtrunka ilgiau. Taip pat labai svarbus tampa kameros stabilumas – jei ji judinama, kadras bus išplaukęs ir neryškus. Todėl geriausia telefoną padėti ant stovelio, ar kur nors atremti, mat jį rankose stabiliai išlaikyti ilgą laiką gali būti sudėtinga“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Šį parametrą galima pasitelkti ir kūrybiškiems kadrams išgauti. Išlaikymą galima valdyti ir rankiniu būdu, tad jį padidinus ir kamerą laikant stabiliai galima, pavyzdžiui, ore šviesa išraižyti raides, ar nufotografuoti išblukusias automobilių šviesas kelyje.

Ekspertė prideda, kad ISO, diafragma ir išlaikymas sudaro tris svarbiausius fotografijos parametrus, kuriuos išmokus valdyti vasaros kadrų kokybės kartelę galima iškelti į visai kitą lygį.

  1. Papildomas pagalbininkas – HDR

Papildomai nuotraukai ryškumo gali suteikti HDR (angl. High Dynamic Range) funkcija. Aktyvavus ją, galima išgauti daugiau ryškių detalių, sodresnių spalvų.

„Kalbant paprastai, su šia funkcija daromos nuotraukos sukaupia daugiau informacijos apie vaizdą ir todėl gali išgauti ryškesnes spalvas – sodresnę juodą, daugiau pilkos ir šešėlių atspalvių, ryškias žalią ir mėlyną. Tokiu būdu nuotrauką daug paprasčiau redaguoti, o tik padarius ją, detalės iš karto atrodo gerokai ryškesnės“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Ekspertė prideda, kad naudojant šią funkciją nuotraukos tampa „sunkesnės“ – užima daugiau išmaniojo telefono vietos, nes tiesiog kaupia daugiau informacijos. Todėl ir tokią nuotrauką padaryti užtrunka daugiau laiko, tad fotografuojant su HDR funkcija U. Eidžiūnaitė primena ilgiau ranką išlaikyti stabilią ir nejudinti fotoaparato lygiai kaip ir naudojant ilgesnį išlaikymą.

Kadaise, norint padaryti gerą nuotrauką, reikėdavo atskiro fotoaparato, o telefonu darytoms nuotraukoms ryškumo pritrūkdavo net mobiliojo ekrane. Išmaniojo kamera ir jos suteikiama galimybė fiksuoti akimirkas bet kuriuo gyvenimo momentu, tapo viena pagrindinių funkcijų telefone. Tad kaip su laiku keitėsi ir tobulėjo mūsų mobiliųjų kameros pasakoja „Samsung“ produktų ekspertė Brigita Barkauskienė.

 Pirmosios telefonų kameros sukeltų juoką

Nuo 0,35 iki 108 megapikselių raiškos ir keliasdešimt kartų priartinančios funkcijos – tokį kelią nuėjo išmaniųjų technologijų gamintoja „Samsung“. 2000-aisiais išleisti „Samsung SCH V-200“ telefonai su integruota kamera savo inovatyvumu tuo metu prilygo dabartiniams flagmanams. Tačiau šiandien iš jų tik pasijuoktume.

„2010 metais pasaulį išvydo pirmas išmanusis mūsų kompanijos telefonas – „Galaxy S“. Šis įrenginys turėjo 5 megapikselių kamerą su panoraminiu, „stop motion“, automatiniu veido aptikimo ir drebėjimą mažinančiu režimais. Pastaroji funkcija bėgant metams evoliucionavo ir šiandien tapo vartotojų mėgstamu „super steady“ režimu“, – pasakoja B. Barkauskienė.  

Mobiliųjų įrenginių ekspertė sako, kad 2012 m. vartotojams pristatyto „Galaxy S3“ telefono kamera jau suteikė galimybę ryškiau fotografuoti judančius objektus, o  2013 m. išleistas „Galaxy S4 Zoom“ modelis pasižymėjo 10 kartų optinio artinimo ir 24-240 milimetrų fotoaparato objektyvu.

„Nuo pastarojo modelio atsiradimo technologijų kūrėjai ištobulino artinimo funkciją ir, pavyzdžiui, naujausių „Galaxy S20“ išmaniųjų kamera vartotojams leidžia priartinti objektus iki 30 kartų. O „S20 Ultra“ modeliai nuotraukos mastelį padidina net iki 100 kartų“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertė.

Ištobulintas automatinis fokusavimas

Prieš šešerius metus išleistame „Galaxy S5“ modelyje technologijų gamintojai sujungė visų šios serijos pirmtakų kameros funkcijas ir įdiegė iki tol greičiausio automatinio fokusavimo, t. y. 0,3 sekundės, ir HDR funkcijas. Šis modelis turėjo 16 megapikselių kamerą, leidusią daryti ryškesnes ir iškart dalinimuisi paruoštas nuotraukas.

„Kartu su 2016 m. pristatytu „Galaxy S7“ modeliu „Samsung“ padvigubino kameros fotodiodų skaičių, kuris patobulino telefonų automatinio fokusavimo funkciją. Tuo tarpu, su po dviejų metų išleistais „Galaxy S9“ serijos telefonais darytos nuotraukos žengė dar arčiau realaus vaizdo perteikimo, nes šių modelių kameros turėjo keičiamo dydžio diafragmą“, – apie pokyčius išmaniųjų telefonų kameros technologijose pasakoja B. Barkauskienė.

Tokia diafragma, kaip ir žmogaus vyzdys susitraukia nuo didelio kiekio šviesos apsaugodama kadrus nuo per ryškaus apšvietimo ir išsiplečia esant silpnam apšvietimui, naktinę fotografiją perkeldama į naują lygį.

Objektyvas tarsi žmogaus akis

Praėjusiais metais pristatyti „Galaxy S10“ serijos išmanieji tapo pirmaisiais mobiliais įrenginiais, kurių galinė kamera gebėjo įrašinėti „HDR10+“ kokybės vaizdo įrašus. Šiuose įrenginiuose buvo integruotas ir itin plataus kampo objektyvas, turintis 123 laipsnių kampo matymo lauką, apimantį tokį patį vaizdą, kaip ir žmogaus akis.

„Na ir galiausiai šiais metais pristatėme „Galaxy S20“ serijos telefonus, į kuriuos sudėjome visą sukauptą patirtį tobulinant išmaniųjų kameras. Naujausiuose modeliuose liko jau pačiame pirmame „Galaxy S“ serijos modelyje įdiegta „super steady“ funkcija, kuri šiandien ištobulinta taip, kad ją jau valdo dirbtinis intelektas“, – sako ekspertė.