Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad atsiskaitymas už būrelius daugiausiai galvos skausmo sukelia vaikų tėvams ir būrelių dalyviams, visgi dar daugiau sunkumų patiria būrelių vadovai, kuriems reikia užtikrinti sklandų ir efektyvų apskaitos procesą. Jį efektyvinti ir sutaupyti mokytojams laiko nuo šiol padės lietuviškas startuolis „Bureliosaskaita.lt“, sukūręs virtualų mokytojo asistentą. 

„Įvairių tyrimų duomenimis, būrelius vedantys mokytojai ar treneriai vidutiniškai sugaišta 8-12 val. per mėnesį vien administracinėms užduotims atlikti. Tai dalis jų iki šiol daro rankiniu būdu: žymėdami lankomumą užrašų knygelėje ar „Excel“ dokumente, skaičiuodami sąskaitas skaičiuotuvu bei siųsdami žinutes, laiškus ar dalindami lapelius kiekvienam dalyviui. Kaip mums pasakojo patys mokytojai – tai labai nepatogu, be to, nėra galimybės užtikrinti tvarkingo, įstatymus atitinkančio sąskaitų tvarkymo proceso“,– sako „Bureliosaskaita.lt“ CEO Gediminas Rumšas. 

Nors panašių įrankių rinkoje jau yra, pasak „Bureliosaskaita.lt“ komandos, ši platforma skirta vadinamiems laisviesiems mokytojams, treneriams ar mokykloms, kurios būrelių administravimo darbus atlieka pačios ir neturi galimybės naudotis brangiais mokykloms skirtais įrankiais ar neturi administratoriaus. Būrelio vadovai tinklalapyje gali pridėti būrelius ir jų dalyvius, o programa automatiškai kiekvienam jų apskaičiuoja sąskaitas, kurias galima išsiųsti vieno mygtuko paspaudimu. 

Idėja sukurti šį įrankį kilo G. Rumšui asmeniškai susidūrus su painiu atsiskaitymo už būrelius procesu iš tėvų pusės: „Sąskaitų išrašymo ir pateikimo procesas būreliuose labai skirtingas: vieni mokytojai duoda atsiskaitymo lapelius, kiti sąskaitas siunčia žinute ar elektroniniu paštu, vieni mėnesio pradžioje, kiti gale. Pačiam būna gėda, kai dėl to praleidžiu sąskaitos apmokėjimo terminą. Tačiau pradėjęs apie tai kalbėtis su mokytojais supratau, kad jiems situacija dar sudėtingesnė: daugelis būrelių vadovų turi atlikti buhalterio funkcijas ir gaišti valandų valandas su ugdymu niekaip nesusijusiems darbams.“

Taip kilo idėja pirmiausia padėti mokytojams automatizuoti sąskaitų skaičiavimo bei išsiuntimo darbus – kad teisingai apskaičiuotos sąskaitos tėvus visuomet pasiektų elektroniniu paštu, o mokytojams būtų paprasčiau sekti apmokėjimus, nereikėtų patiems rašyti ir priminimų. Be to, vis dažniau iš būrelių vadovų išgirstame apie griežtėjančius Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimus dėl tvarkingos apskaitos, o ją sekti ir archyvuoti su šiuo įrankiu itin paprasta“,–  sako G. Rumšas. 

Tiesa, įtikinti mokytojus skaitmenizuoti dalį darbų nėra paprasta: „Mokytojai dažnai yra įpratę šiuos darbus daryti patys ir įpročius keistų nebent atradę ne tik paprastą, bet ir labai patikimą sprendimą. Be to, turi specifinių poreikių, nes, kaip pastebėjome, administravimo procesas pas visus labai skiriasi. Todėl didelis iššūkis yra atliepti jų poreikius, kad įrankis būtų patogus“,–  pasakoja platformos kūrėjai. 

Komandą šiuo metu sudaro trys žmonės. Jos nariai startuolių gyvenimu susižavėjo seniai – jau daugiau nei trejus metus komandos nariai dirba Inovacijų agentūros „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriuje, kuriame patys padeda inovatyvias idėjas turintiems žmonėms paversti jas į realius produktus bei padėti startuoliams augti. Esą čia įgyta patirtis padėjo ir patiems pradedant verslą.

„Bureliosaskaita.lt“ mokytojus prisijungti prie šios platformos kviečia nuo 2022 rugsėjo mėn., šiuo metu įrankiu jau naudojasi apie 60 mokytojų iš visos Lietuvos. Artimiausias startuolio prioritetas – atsižvelgiant į mokytojų poreikius tobulinti platformą ir įtraukti naujus jiems reikalingiausius funkcionalumus, kaip kad integraciją su bankais sąskaitų apmokėjimui, galimybę pagrindiniam naudotojui sukurti kelias jam priklausančias paskyras ir kt.

Prieš beveik penkerius metus veiklą pradėjęs lietuvių startuolis „Viezo“ sukūrė inovatyvią energijos generavimo technologiją, vibracijas galinčią konvertuoti į elektros energiją, kuria maitinami belaidžiai IoT (angl. Internet of Things) jutikliai. Startuolis technologiją pritaikė geležinkelių sektoriui pasiūlydamas nuotolinį vagonų techninės būklės stebėjimo jutiklį „Powerail“, leidžiantį informuoti vagonų savininkus apie numatomus gedimus ir reikšmingai sumažinti ličio baterijų naudojimą. 

„Mūsų gaminamas jutiklis maitinamas atsinaujinančia energija, todėl yra kur kas tvaresnis ir ilgaamžiškesnis nei kiti rinkoje siūlomi variantai, priklausomi nuo baterijų, kurias reikia nuolat keisti. Šiuo metu skaičiuojame, kad jutiklis gali be papildomos priežiūros veikti bent 12 m. Esame pirmoji įmonė, energijos konvertavimui naudojanti inovatyvias pjezoelektrines medžiagas, todėl išradimą šiuo metu patentuojame“, – pasakoja startuolio vadovas ir vienas iš įkūrėjų Donat Ponamariov.

Šiuo metu „Viezo“ kartu su kitais lietuvių startuoliais nusprendė dalyvauti „Swedbank“ Tvarių inovacijų programoje, skirtoje startuoliams padėti vystyti savo idėjas ir jas paversti tvarių pokyčių sprendimais verslui. Vadovas tikisi, kad pasinaudojant mentorių pagalba pavyks dar efektyviau vystyti produktą ir pritaikyti jį verslo aplinkoje, ieškoti platesnių technologijos pritaikymo galimybių, pavyzdžiui, krovininių vilkikų segmente.

„Sparčiai ES mastu įsigaliojantys aplinkosaugos reglamentai neaplenkė ir baterijų segmento – jam nustatyti aukšti tvarumo reikalavimai, todėl džiaugiamės, kad programoje dalyvauja unikalų sprendimą ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui pristatęs startuolis. Tikimės, kad programa paskatins sėkmingą startuolių ir verslo bendradarbiavimą bei tvarių sprendimų paiešką versle“, – komentuoja Donatas Šumyla, „Swedbank“ Startuolių partnerystės vadovas.

Norėjo išgauti energiją iš lietaus lašų

Pasak „Viezo“ vadovo D. Ponamariov, startuolio istorija prasidėjo visai ne nuo vibracijų generuojamos energijos, o nuo idėjos ją išgauti iš lietaus.

„Anksčiau niekaip nebuvau susijęs su fizika, tačiau 2018 m. kartu su KTU mokslininkais, kuriuos pažinojau iš ankstesnės darbovietės, pradėjome eksperimentuoti su energijos krūvį generuojančiomis pjezoelektrinėmis medžiagomis. Pirmiausia man kilo idėja išgauti energiją iš krentančių lietaus lašų. Pasijuokėm, nes nieko nepavyko, tačiau kolegos pasiūlė pabandyti padaryti tą patį su vibracijomis. Taip prasidėjo „Viezo“ kelionė“, – prisimena vadovas.

Jutikliai užtikrina efektyvesnę vagonų priežiūrą ir saugumą

„Powerail“ autonominiai jutikliai gali būti pritaikomi nuotoliu stebint tiek krovininių, tiek keleivinių vagonų ratų ir guolių techninę būklę. „Viezo“ savo sprendimu geležinkeliams siekia palengvinti techninės priežiūros procesą jį skaitmenizuojant ir išvengiant nereikalingų sąnaudų. 

„Šiuo metu vagonų techninė būklė tikrinama pagal iš anksto numatytą planą, nuvažiavus tam tikrą skaičių kilometrų, nepriklausomai nuo realios ratų ir guolių būklės. Privalomi patikrinimai įmonėms atsieina didžiules sumas, nors didžioji dalis vagonų tuo metu būna tvarkingi. Mūsų produkto tikslas yra pakeisti šią praktiką pereinant nuo planinių patikrinimų prie patikrinimų pagal būklę, tikslingai tvarkant jutiklių užfiksuojamas problemas. Nuotolinė priežiūra leidžia iš anksto pastebėti besivystančius gedimus ir juos operatyviai sutvarkyti, taip užtikrinant saugumą ir optimizuojant priežiūros sąnaudas“, – pastebi D. Ponamariov.

„Viezo“ skaičiavimais, įmonės, pasitelkusios „Powerail“, vieno vagono guolių ir ratų priežiūrai per metus gali sutaupyti maždaug 500 eur neto. Įmonė dažniausiai valdo kelis ar net keliasdešimt tūkstančių vagonų, todėl sprendimas gali padėti geležinkelių bendrovėms sutaupyti milijonus eurų.

Skatina geležinkelių sektoriaus tvarumą

Lietuvių startuolio sukurtas vibracijų energijos generatorius yra gaminamas iš ekologiškų medžiagų ir prisideda prie tvarumo iššūkių geležinkelių sektoriuje sprendimo leisdamas atsisakyti baterijų.

„Ko gero, nedaugelis žino, kad geležinkelių industrijoje ličio baterijos yra naudojamos itin dideliais kiekiais, jas reikia nuolat atnaujinti. Dažniausiai – įvairiuose jutikliuose. „Powerail“ maitinamas iš vibracijų gaunama energija be papildomų išteklių, todėl galime ženkliai sumažinti rinkoje naudojamų baterijų kiekį“, – džiaugiasi „Viezo“ vadovas.

Neseniai „Viezo“ paleido pirmąją „Powerail“ versiją, kurią testuoja 15 įmonių Europoje ir Australijoje, o ateičiai turi ambicingų planų.

„Šiandien savo jutiklius esame įdiegę daugiau nei 50 vagonų. Per šiuos metus su antrąja jutiklio versija planuojame įdiegti 7,5 tūkst. vagonų, o iki 2026 m. tikimės pasiekti 100 tūkst. ribą“, – planais dalijasi startuolio vadovas ir vienas iš įkūrėjų Donat Ponamariov.

Reguliavimo technologijų (angl. Regtech) bendrovė „Salv“, kuri specializuojasi kovoje su finansiniais nusikaltimais bei veikia ir Lietuvoje, sulaukė 4 mln. eurų investicijų. Į startuolį investavo rizikos kapitalo fondas „ffVC“, kartu su Vokietijos bendrove „G+D Ventures“ ir ankstesniais investuotojais.  

Statistika rodo, kad finansinių nusikaltimų Lietuvoje ir pasaulyje daugėja, o didžiosios dalies nuostolių kol kas nepavyksta susigrąžinti. „Salv“ finansinių paslaugų įmonėms padeda užtikrinti pinigų plovimo prevencijos priemones (angl. anti-money laundering, AML), leidžia automatiškai identifikuoti įtartinas veiklas, o didelius duomenų kiekius apdoroja realiu laiku. Estijos įmonę įkūrė buvę „Wise“ ir „Skype“ darbuotojai.

Tarp bendrovės įrankių yra ir „Salv Bridge“ – bendradarbiavimo platforma kovai su finansiniais nusikaltimais. Tai yra pirmoji pasaulyje platforma, kuri visiškai atitinka BDAR reikalavimus ir padeda finansų įstaigoms bendradarbiauti atliekant tyrimus. „Salv Bridge“ leidžia joms tarpusavyje keistis naujausiais duomenimis apie galimas grėsmes. Tinklo nariams tai padeda sukčiavimo atvejus išspręsti vos per kelias minutes, o ne per kelias dienas. Platforma besinaudojančios bendrovės nuo nusikaltėlių jau apsaugojo beveik 7 mln. eurų.

„Salv“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Taavi Tamkivi atkreipia dėmesį, kad finansų srities skaitmenizacija sukėlė finansinių nusikaltimų laviną, kuri, prognozuojama, ir toliau augs.

„Platformos „Salv Bridge“ veikla parodė, kad tai yra veiksmingas įrankis kovoti su pinigų plovimu, sankcijų apėjimu ir sukčiavimu. Pritrauktos investuotojų lėšos leis papildyti dabartines platformos funkcijas ir plėstis į naujas rinkas, kad galėtume didesniam įmonių ratui palengvinti kovą su finansiniais nusikaltimais ir apsaugoti jų klientus“, – sako T. Tamkivi.

Dėl mažos rizikos, didelio pelno ir mažos baudžiamojo persekiojimo tikimybės, kurią lemia sudėtingi tarpvalstybiniai tyrimai, sukčiavimo mastai auga ir kol kas yra patraukli veikla tarptautinėms organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms. Finansų įstaigoms trūksta priemonių saugiai ir veiksmingai keistis informacija apie įtartiną veiklą. Veikdamos atskirai ir bandydamos individualiai spręsti problemas, jos dažnai praranda daug brangaus laiko, kuris yra itin svarbus norint kovoti su sukčiavimui. 

Rizikos kapitalo fondo „ffVC“ vadovas Mateuszas Zawistowskis sako, kad sprendimą investuoti į „Salv“  nulėmė tai, kad jų vystomas sprendimas jau sėkmingai veikia, kovojant su finansiniais nusikaltimais: „21 Europos finansų įstaiga jau yra prisijungusi prie bendro kovos su nusikalstamumu tinklo. Kartu jos efektyviai atliko beveik 7 000 tyrimų ir dėl to apie 6-7 mln. eurų neateko nusikaltėliams. Matome didžiulį geografinės plėtros potencialą, prie tinklo prisijungia vis daugiau finansų įstaigų.“

„Salv“ turi 10 klientų Lietuvoje, tarp jų – bendrovės „Guru Pay“, „deVere E-money“, „Zen“ ir „Payswix“.

Kai pasaulinės technologijų bendrovės skelbia apie masinius darbuotojų atleidimus, Lietuvoje veikiantys didieji startuoliai toliau ieško šimtų talentingų specialistų ir planuoja tvarų augimą, rodo asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenys.

Šiuo metu daugiau nei 700-uose aktyviai veikiančių Lietuvos startuolių dirba 16,4 tūkst. specialistų, fiksuojamas 18 proc. šio skaičiaus augimas per metus ir 3 proc. – per ketvirtį.

„Technologijų sektoriuje juntamas darbuotojų samdos augimo lėtėjimas, svarbesnis tampa tvarumas – stabilus įmonės augimas, stabili darbo vieta. Tai – galimybė Lietuvai, kur reikšminga dalis startuolių orientuojasi būtent į pelningumą, augimą savo kapitalu, ne išorės investicijomis. Šis sprendimas gal ir trukdo plėstis itin greitai, tačiau padeda lengviau išgyventi nepalankias ekonomines aplinkybes“, – pastebi asociacijos vadovė Inga Langaitė

„Unicorns Lithuania“ duomenimis, vidutinis atlyginimas startuoliuose šiandien siekia 3,2 tūkst. eurų prieš mokesčius ir augo 14 proc. per metus. Kartu darbuotojams siūlomi ir įvairūs papildomi naudų priedai. Pavyzdžiui, opcionai, sveikatos draudimas, daugiau laisvų dienų, neribotas mokymosi biudžetas, galimybės dirbti nuotoliniu būdu, darbostogos, programėlių prenumeratos psichinei gerovei, nemokami užkandžiai, namų tvarkytojų paslaugos ir kt.

„Vis dėlto daugumos nuomonė vieninga – svarbiausia talentams yra darbas, kuriantis vertę, tobulėti leidžianti aplinka ir kolegos, konkurencingas atlyginimas, aiškios augimo galimybės. Visa tai startuoliuose dirbantiems specialistams leidžia būti žingsniu priekyje kitų kolegų ir iš Lietuvos kurti pokytį milijonams žmonių visame pasaulyje“, – sako I. Langaitė.

„Vinted“: esame pasiruošę gerus specialistus itin greitai įdarbinti

Pirmasis Lietuvos vienaragis, didžiausia Europos internetinė naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platforma „Vinted“ 2023 m. planuoja išlaikyti ambicingus augimo planus ir sukurti kelis šimtus naujų darbo vietų, daugiausiai – Lietuvoje, Berlyne ir Amsterdame.

„Ši ekonominė aplinka atveria ir daugiau galimybių – jau kurį laiką matome, kaip netvariai besiplėtę Vakarų technologijų verslai mažina savo komandas. Tiek mes, tiek technologijų bendrovės, kurių verslo modeliai nėra stipriai veikiami dabartinių ekonominių sąlygų, esame pasiruošę gerus specialistus itin greitai įdarbinti. Didžiausią poreikį – apie trečdalis naujų pozicijų – turėsime ir daugiausia dėmesio skirsime technologijų srities specialistams. Ieškosime programuotojų, kibernetinio saugumo specialistų, duomenų mokslininkų, produkto vadovų ir t.t.“, – sako „Vinted“ technologijų srities talentų pritraukimo direktorė Ieva Kuniejūtė.

Pašnekovės teigimu, 2022 m. „Vinted“ išsiplėtė trijose naujose rinkose – Slovakijoje, Vengrijoje ir Švedijoje, taip pat pristatė ir siuntimo paslaugų verslą „Vinted Go“. Nenuostabu, kad verslo augimas atsispindi vertinant darbuotojų skaičių – per 2022 m. įdarbinta daugiau nei 500 naujų kolegų.

„Nord Security“ siūlo 200 laisvų pozicijų: daugiausiai samdys Lietuvoje

Kibernetinio saugumo sprendimus kuriančios įmonės „Nord Security“ personalo vadovė Karina Dirvonskienė sako rinkos lėtėjimą taip pat matanti kaip galimybę dar neatrastoms perspektyvoms, pavyzdžiui, į Lietuvą pritraukti užsienio talentų.

„Pastebime didžiulį technologijų talentų, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo specialistų, programuotojų, testuotojų, duomenų mokslininkų, duomenų analitikų, taip pat ir skaitmeninio marketingo specialistų, trūkumą“, – kokių darbuotojų ieško, vardija K. Dirvonskienė.

Jos teigimu, pastaruoju metu vis daugiau potencialių darbuotojų kreipiasi patys. „Šiemet daugiausia samdyti planuojame Lietuvoje: čia įsikūręs mūsų pagrindinis biuras, taip pat norime kuo daugiau prisidėti prie Lietuvos ekonomikos kurdami naujas darbo vietas. Vis dėlto Lietuvoje trūksta talentų, ypač tam tikrų sudėtingų technologijų srityse. Turime biurą Vokietijoje, samdome darbuotojus Lenkijoje, kai kuriose kitose šalyse. Praėjusių metų pabaigoje turėjome per 1300 darbuotojų – 40% daugiau nei 2021-aisiais. Šiemet irgi planuojame augti, šiuo metu turime apie 200 laisvas pozicijas“, – sako K. Dirvonskienė.

„Surfshark“ ieškos 100 darbuotojų: daugiausiai – rinkodaros specialistų

Kibernetinio saugumo kompanijos „Surfshark“ personalo samdos vadovė Beatričė Leikaitė teigia, kad šiuo metu ir darbdaviai ieško mažiau darbuotojų, ir kandidatai mažiau linkę keisti darbą, jiems svarbus stabilus įmonės augimas, stabili bei saugi darbo vieta.

„Iki šiol įmonėje stebėjome itin didelį augimą, kai darbuotojus samdėme netgi „į priekį“, nes sparčiai augant kompanijai atitinkamai ir specialistų poreikis kilo akimirksniu. Šių metų augimas, tikėtina, bus gerokai nuosaikesnis, bet pagrindinis tikslas išlieka toks pats – sieksime ir toliau išlaikyti žemus darbuotojų išėjimo ir aukštus jų išlaikymo rodiklius. Per šiuos metus į „Surfshark“ planuojame pasamdyti apie 100 įvairių sričių specialistų. Etatų mažinimo, masinių atleidimų ar samdos stabdymo taip pat neplanuojame“, – sako ji.

Be technologijų ekspertų, šiuo metu daugiausiai atvirų pozicijų yra „Surfshark“ rinkodaros skyriuje. Pavyzdžiui, ieškoma turinio kūrimo ir naujų vartotojų pritraukimo specialistų.

„Codigi“ planuoja augti 60 proc., „Kilo Health“ – 40 proc.

Tiesa, pasak IT konsultacijų įmonės „Codigi“ personalo valdymo partnerės Karolinos Bakanauskaitės, nors 2022 m. augta lėčiau nei planuota, pastaruoju metu rinkose jaučiamas pokytis – organizacijos tvirtina naujus biudžetus, vėl investuojama į produktų vystymo darbus, tad kol kas nedidelę savo komandą jie šiemet planuoja auginti kone 60 proc.

„Mūsų pagrindinė specialistų grupė yra patyrę programinės įrangos kūrimo ir kokybės užtikrinimo inžinieriai, matome jų padidėjusį aktyvumą rinkoje. Esame nedidelė ir jauna įmonė, tačiau paskutiniu metu kur kas lengviau pritraukti kandidatus mūsų darbo pozicijomis. Sakyčiau, tai lemia sumažėjusi pozicijų pasiūla rinkoje ir dalies įmonių sprendimas optimizuoti savo kaštus. Juntamas nesaugumas verčia dairytis pokyčių“, – sako ji.

Apie 40 proc. augimą šiemet planuoja ir sveikatos technologijų įmonė „Kilo Health“, praėjusius metus palydėjusi su per 700 specialistų komanda. Kaip ir pernai, taip ir šiemet labiausiai ieškomi IT ir marketingo specialistai. Siekiant atliepti talentų augimo tempus, atidaromi nauji biurai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, informuoja įmonės žmogiškųjų išteklių vadovė Ilona Bernotaitė.

„Hostinger“ ir „Omnisend“ pasirinkimas – tvarus augimas

Vis dėlto, pavyzdžiui, profesionalias hostingo paslaugas teikiantys startuolio „Hostinger“ atstovai sako, kad šiemet įmonė neplanuoja nei staigaus darbuotojų skaičiaus padidėjimo, nei sumažėjimo. Pagrindinis tikslas 2023 m. – išlaikyti ir ugdyti turimus talentus, sustiprinti komandas bei investuoti į darbuotojų gerbūvį.

Apie tvarų augimą kalba ir rinkodaros automatizavimo bendrovės „Omnisend“ vyresnioji žmogiškųjų išteklių vadovė Justina Raškauskienė: „Praėjusių metų pirmą ketvirtį sparčiai augome – pasamdėme 24 darbuotojus. Šiuo metu darbuotojų skaičiaus atžvilgiu esame pasiekę brandą, todėl samdome mažiau, tačiau tvariai, pagal realų poreikį. Toliau fokusuojamės užtikrindami esamų klientų poreikius ir taip juos išlaikydami. Turime visas sąlygas augti tvariai, tiek verslo, tiek darbuotojų atžvilgiu“.

Šiuo metu „Omnisend“ labiausiai trūksta produktą vystančių specialistų – inžinerijos komandų vadovų, programuotojų, produkto vadovų bei klientų aptarnavimo specialistų.

Šie metai startuoliams bus pokyčių – koncentruojamasi nebe į beprotišką augimą, nulemtą lengvai prieinamo kapitalo, bet į konservatyvų ir tvarų verslo vystymą, pelningumą, sako asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.

Pamoką išmokę, tęsia ji, sugebės krizę išnaudoti kaip galimybę, nes potencialo tikrai yra. Iš viso į Lietuvos startuolius 2022 m. investuota apie 240 mln. eurų, gimė naujas vienaragis, įvyko brangiausias startuolio pardavimas. Šiandien Lietuvos startuolių ekosistema yra pirma Vidurio ir Rytų Europoje pagal ekosistemos augimą, vertinant bendrą įmonių vertę – per 5 m., Dealroom.co duomenimis, ji padidėjo 16,6 karto ir dabar vertinama 10 mlrd. eurų.

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 700 startuolių, juose dirba ne mažiau kaip 16,7 tūkst. specialistų. Per tris pirmus 2022 m. ketvirčius Lietuvos biudžetą startuoliai papildė bent 207 mln. eurų. Tai jau – daugiau nei per visus 2021 metus.

„Dalis rinkos ekspertų praėjusius metus startuolių sektoriuje vadino rekalibravimo. Visi buvo priversti stabtelėti, peržiūrėti kuriamos vertės, augimo ir kitus svarbiausius rodiklius. Kartu išmoko valdyti lūkesčius, išlaikyti šaltą protą net itin sudėtingose situacijose bei matyti platesnį paveikslą, kai atrodo, kad viskas pasaulyje važiuoja žemyn“, – pastebi I. Langaitė.

Vis dėlto sėkmės pavyzdžių Lietuvoje tikrai turime – tai startuoliai, sugebėję net ir itin sudėtingu metu pritraukti investicijas, planuojantys plėtrą, stabilų augimą.

1. „Ovoko“ / RRR.lt. Lietuvos startuolis „Ovoko“, vystantis el. prekybą autodalimis, praėjusių metų spalį pritraukė 14 mln. eurų. Justinas Baranovskis, vienas iš „Ovoko“ įkūrėjų ir įmonės vadovas, investiciją žada skirti efektyvesniam produkto vystymui ir komandos augimui. „Įtvirtinome verslą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, aktyviai veikiame ir kitose Europos rinkose. Tai, kad investiciją pritraukėme itin sudėtingomis dabar rinkos sąlygomis, tik patvirtina didelį vystomos paslaugos potencialą ir jau šiandien vartotojams kuriamą aktualią vertę. Gauta investicija padės šiuo potencialu pasinaudoti jau šiandien“, – sako jis.
2. „PvCase“. Saulės elektrinių projektavimą automatizuojantį įrankį sukūręs Lietuvos startuolis „PVcase“ per kelerius artimiausius metus planuoja išlaikyti dvigubą plėtros tempą. 2018 m. įkurta „PVcase“ 2021 m. pritraukė 20 mln. Eur investiciją, klientų turi daugiau nei 70 pasaulio valstybių ir planuoja jų skaičių didinti toliau bei plėsti komandą ir padalinius kitose šalyse, įskaitant ir JAV, Vakarų Europą.
3. „Litilit“. Ambicijų neslepia ir pirmąją 3,5 mln. eurų Taivano investiciją iš 200 mln. JAV dolerių vertės paketo, orientuoto į Vidurio ir Rytų Europą, pritraukęs inovatyvią femtosekundinių lazerių technologiją vystantis Lietuvos startuolis „Litilit“. Ši investicija yra ne tik Lietuvoje kuriamų inovacijų tarptautinis pripažinimas, bet atveria platesnius horizontus ir kitiems šalies startuoliams.
4. „Walk15“ Platforma, skirta kurti žingsnių iššūkius įmonėms, dar praėjusių metų gruodį pritraukė 400 tūkst. eurų investicijų. Lietuvos startuolis, vienijantis daugiau nei 1 tūkst. tarptautinių įmonių ir 420 tūkst. vartotojų, siūlo įmonėms ir organizacijoms spręsti mažo darbuotojų įsitraukimo į fizinį aktyvumą ir bei tvarumo temą problemas.
5. „Frontu“. Nuotolinių techninių užduočių valdymo startuolis „Frontu“ posakį, kad kapitalo trūkumas lemia kūrybiškumą, patvirtino savo kailiu. 2022 m. pradžioje jie neigiamo atsakymo dėl investicijų sulaukė net iš 122 rizikos kapitalo fondų, dar 72 jų verslininkams nė neatsakė. Vis dėlto „Frontu“ sugebėjo perdėlioti procesus viduje taip, kad pajamas pernai išaugino 50 proc., o klientų skaičių – trečdaliu.
6. „CasZyme“. Lietuvių startuolio siūlomi sprendimai padeda verslams pasirinkti optimalius genų redagavimo technologijos panaudojimo būdus. „Genų žirklės“ jau taikomos tokiose srityse kaip medicina, genetinių bei onkologinių ligų gydymas, žemės ūkis – išvedant augalų rūšis, atsparias ligoms, kenkėjams ir klimato kaitos poveikiui. Ateityje naujų molekulinių įrankių kūrimas ir tobulinimas ne tik atvers naujas galimybes paspartinti įvairius tyrimus, bet ir taps pagrindu mokslo proveržiui.
7. „Watalook“. Išmanų grožio paslaugų administravimo įrankį kuriantis lietuvių startuolis „Watalook“ ankstyvos plėtros investicijos etape gruodį pritraukė 3 mln. eurų. Juos komanda pasiruošusi realizuoti plėtrai ir savo pozicijų stiprinimui Europoje, ypatingą dėmesį skiriant Skandinavijos šalių rinkoms. 2022 m. aplikacijoje atlikta 3 kartus daugiau grožio paslaugų užsakymų nei 2021 m., kurių bendra vertė siekia 11 mln. eurų. Platforma besinaudojančių specialistų skaičius minimu laiku augo 3 kartus.