Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Nors apie 5G pastaruoju metu ir kalbama nemažai, sklando ir nemažai nepagrįstų sąmokslo teorijų, kurias skuba paneigti net valstybių vadovai, vis tik praktinio naujos technologijos diegimo dar reikės palaukti.  

„Gal jau ir turime automobilį, bet kelio vis dar nėra – technologijos nors ir pasiekiamos, bet praktiškai 5G – neįmanomas, nes jam reikalingi dažniai naudojami aplinkinių valstybių karinių objektų“, – teigia Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Didesnio technologinio proveržio tikimasi nebent kitąmet, nors greičiau už eilinį vartotoją 5G galimybes išnaudoti gali verslas.

Europa bando sekti JAV ir Pietų Korėjos pavyzdžiu 

Kad 5G efekto daugelio Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai iki šiol nepastebėjo nėra keista, nes visoje Europoje skaičiuojama vos keli tūkstančiai bazinių 5G ryšio stočių, kai, pavyzdžiui, vien Pietų Korėjoje, kuri šioje srityje yra pasaulinė lyderė, jų stovi apie 100 tūkstančių.

Europoje ryšio plėtrą stabdo faktas, jog operatoriams tenka derinti 5G pritaikymą skirtingose valstybėse ir derintis prie kiekvienoje jų taikomos tvarkos. Lietuvoje papildomą iššūkį kelia ir tai, kad naujai technologijai reikalingas radijo dažnių juostas iki šiol naudoja Rusija ir Baltarusija. 5G tinklams diegti reikalingi radijo dažniai (3,5 GHz) Lietuvoje aukcionu bus parduodami tik šių metų pabaigoje.

„Lietuva kalbant apie tinklus visuomet buvo viena pasaulinių lyderių ir tikėtina, jog šią poziciją vertinant 5G integraciją išlaikysime. Vis tik gana mažas gyventojų tankis bei sąlyginai mažas sunkiosios pramonės įmonių skaičius leidžia spėti, kad tam prireiks dar bent keleto metų. Egzistuojančią dažnio problemą tikimasi aukciono dėka išspręsti 2020-ųjų pabaigoje ir 2021-aisiais jau suteikti pirmiesiems vartotojams galimybes prisijungti prie 5G tinklo. Nepaisant to, dėl reikalingų prietaisų stygiaus prireiks laiko, kol juo ims naudotis daugiau nei keli procentai žmonių“, – teigia G. Butėnas.

Europa kol kas atsilieka ir nuo JAV, mat su panašiomis dažnių problemomis susiduria daugelio Europos šalių operatoriai. JAV egzistuoja viena institucija, reguliuojanti reikalingus dažnius per visas valstijas – Europoje tokios nėra, nors Europos Sąjunga deda vis didesnes pastangas padėti šalims rasti sprendimus, nes technologiškai mūsų žemyną gerokai lenkia Azijos šalys ir JAV.

Šiandien koją kiša dažnis, rytoj – prietaisų stygius

Ekspertas aiškina, kad kol kas šalyse, kuriose 5G pritaikytas komerciniam naudojimui, didžiausią pokytį jis atneša kasdieniams vartotojams, kuriems svarbi aukštesnė ryšio sparta ir greitesnis prietaisų kontaktas su ryšio stotimis. Tuo tarpu techninių revoliucijų, žadėtų su 5G ryšio atsiradimu, kol kas dar tenka palaukti.

„5G pritaikomumas priklauso nuo to, kiek vartotojų iš tiesų turi įrenginius juo naudotis. Techninės galimybės 5G veikimui jau egzistuoja, bet net jei paslauga taptų prieinama šiandien, ja galėtų pasinaudoti nedaugelis. 2010-aisiais į Lietuvą atėjo 4G ryšys, tačiau po trejų metų jį naudoti vis dar galėjo mažiau kaip 10 proc. visų telefonų ir tik šiam ryšiui sukūrus galimybę atlikti garsinį skambutį vartotojai ėmė norėti 4G. Visgi net ir šiandien tik apie 65 proc. telefonų jį palaiko. Todėl kai 5G bus imtas taikyti Lietuvoje, standartinis vartotojas pernakt jo paslaugomis naudotis nepradės, nes gali paprasčiausiai neturėti tam reikiamo įrenginio“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Tiesa, rinka vietoje nestovi – savo 5G modelius jau anonsavo tokie gamintojai kaip „Samsung“, „Huawei“, „OnePlus“, taip pat manoma, kad šią technologiją palaikys ir šių metų rugsėjį išleidžiamas „iPhone“. Kita vertus, vartotojų noras ir galimybės įsigyti šiuos modelius vis dar gana ribotos.

Dažniausiai apie 5G ryšį naujienos pasirodo kalbant apie fantastiškus išradimus, kuriuos jis padės paversti kasdienybe, pavyzdžiui, save vairuojančius automobilius. „Bitė Lietuva“ ekspertas perspėja, kad šiuo atveju, kaip ir dažniausiai, fantazija gerokai prasilenkia su praktiniais sprendimais.

„Norint pamatyti tikrą technologinio proveržio mąstą, turime išvysti jį pilnai pritaikytą. Lietuvoje paruošus tinklus 5G ryšiui vis vien prireiks bent keleto metų aktyvaus gyventojų skatinimo ir aiškios komunikacijos, ką jiems duos 5G ryšį palaikantis telefonas, kol dauguma gyventojų ims šia galimybe naudotis. Kita vertus, tik 2022-2023 m. turėtų būti išleista nauja 5G ryšio programinė versija – jai išėjus galima tikėtis platformų ir įrenginių, kurie 5G panaudos kažkam revoliucingo. Tad kritinės klientų masės ir esminių pokyčių reiktų tikėtis tik 2024-2025 metais“, – sako G. Butėnas. 

Galimybės: nuo mažesnių spūsčių iki sveikatos

Viena sričių, kur tikimasi, jog 5G technologijos Lietuvoje gali sukelti lūžį – žemės ūkis. Šioje svarbioje ūkio šakoje vis dažniau pasitelkiami dronai, kurie gali atlikti tiek stebėjimo, tiek, pavyzdžiui, įvairių chemikalų, trąšų purškimo funkcijas. Greitesnis ryšys leistų Lietuvoje pritaikyti dronų sistemas, kurios beveik be jokio žmogaus įsikišimo stebėtų laukus ir iškart perduotų informaciją į debesyje esantį procesorių, kuriame informacija apdorojama ir pateikiama dronui atgal. Taip įmanoma tiksliau nustatyti kuriai laukų daliai kokios priežiūros reikia ir taip sutaupyti žemdirbių laiko bei pinigų, o gyventojams suteikti sveikesnį produktą. Šiandien cheminėmis medžiagomis purškiami ir tie augalai, kuriems tas visai nėra būtina.

„Akivaizdu, jog vartotojai vis labiau įpranta prie debesijos sprendimų ir vis noriau patiki savo duomenis debesyje esančioms duomenų bazėms. 5G ryšys bene labiausiai pasijaus su tuo susijusiose srityse: mažesnis užvėlinimo laikas signalui keliaujant iš įrenginio iki ryšio stoties ir atgal leis vis daugiau procesoriaus atsakomybės perkelti nuo įrenginio prie debesies. Taip turimas telefonas ar planšetė naudingi bus vien tik kaip ekranai ir, pavyzdžiui, žaidimus mėgstantiems vartotojams svarbesniu taps geras ryšys, o ne galingas kompiuteris. Šiandien tas pats vyksta su televizija – ją gali žiūrėti savo telefone tiesiog turėdamas interneto ryšį“, – teigia G. Butėnas.

Kita sričių, kurioje 5G integracijos tikimasi greičiau – sveikatos apsauga.

„5G geba greitai perduoti itin didelius duomenų kiekius, todėl leis tikrinti ir stebėti žmogaus biometrinę informaciją. Tuomet debesyje įvairūs savijautos parametrai nuo fizinio aktyvumo iki širdies ritmo išanalizuojami ir pastebėjus sutrikimą žmogus bet kurioje pasaulio vietoje perspėjamas, kad, pavyzdžiui, turėtų apsilankyti pas gydytoją“, – pasakoja G. Butėnas.

Nors su save vairuojančiais automobiliais 5G ryšys nėra neatskiriamai susijęs, judėjimą eisme jis gali pakeisti gana radikaliai, nes leis automobilių sistemoms greičiau reaguoti į aplinkoje esančius automobilius, žmones ir įvairias kliūtis. Kritinei masei automobilių mieste turint prisijungimą prie greito ryšio galima realiu laiku netgi nuspėti dar tik susidarančias spūstis, o atsidūrus pavojingose situacijose padėti vairuotojui jų išvengti.

„Kaip ir su telefonais, taip ir su automobiliais rimti pokyčiai įvyks tik tuomet, kai patys žmonės ims plačiau naudoti 5G technologiją palaikančius prietaisus. Todėl ir tikėtina, jog greičiau technologiją Lietuvoje ir pasaulyje pirmiausia įsisavins verslas ar žemės ūkio pramonė, kurie noriau investuoja į šiuolaikines technologijas“, – sako „Bitė Lietuva“ atstovas.

5G ryšys daugelio ekspertų įvardijamas viena svarbiausių pastarojo dešimtmečio technologijų, kurios svarba ir galimybėmis jau spėta įsitikinti pandemijos metu. Penktos kartos tinklo garantuojamas spartus ir patikimas internetas padėjo išlaikyti nenutrūkstamą prekių ir paslaugų tiekimą, o šiuo metu, ekonomikai stojantis ant kojų, 5G vaidmuo tampa dar svarbesnis.

Didelė žala ekonomikai

Visgi, sėkmingą 5G plėtrą daugelyje valstybių stabdo vienam pagrindinių naujojo tinklo įrangos tiekėjų „Huawei“ pritaikytos Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos. Kadangi dirbtinai ribojama konkurencija 5G sferoje gali sukelti rinkos monopoliją, galimą jos žalą Europos šalių ekonomikai naujausiame savo tyrime apskaičiavo „Oxford Analytics“ specialistai.

Pilną ataskaitą rasite čia: https://bit.ly/2Zo1BnS

„Oksfordo analitikų skaičiavimais, apribojus „Huawei“, vieno pagrindinių 5G įrangos gamintojų, prieigą prie Europos rinkos, lems tai, kad 2023 metais 5G ryšiu visoje Europoje galės naudotis 56 milijonais mažiau žmonių. Žvelgdami į Lietuvai skirtą prognozę, matome ne ką mažiau įspūdingus skaičius – „Huawei“ negalint lygiavertiškai konkuruoti su kitais tiekėjais, mūsų šalyje 2023 metais prieigą prie 5G tinklo turėtų 200 tūkstančių mažiau asmenų – maždaug tiek, kiek gyventojų turi Klaipėdos miestas“, – „Huawei Technologies“ vadovo Baltijos šalyse Ricky Chen.

Net ir susitaikius su vėluojančiais 5G tempais, sumažėjusi konkurencija taip pat turėtų neigiamų finansinių padarinių – „Oxford Analytics“ nustatė, jog tokiu atveju ateinantį dešimtmetį penktos kartos tinklo infrastruktūros diegimas taptų kur kas brangesnis. Lietuvos ryšio paslaugų tiekėjams 5G įrangos plėtra per metus kainuotų 8 milijonais eurų daugiau, o didesnėms valstybėms, tokioms kaip Vokietija, „Huawei“ pašalinimas iš rinkos per metus atsieitų daugiau nei pusę milijardo eurų. Greičiausiai naivu tikėtis, kad išaugusias išlaidas infrastruktūrai operatoriai sutiktų subsidijuoti iš savo kišenės, todėl labai tikėtina, kad tai virstų didesnėmis mobiliojo ryšio kainomis galutiniams vartotojams.

Dar didesnę žalą patirtų Europos valstybių ekonomikos ir 5G tinklo saugumas. Specialistai prognozuoja, jog 27 Europos Sąjungos narės, Islandija, Norvegija, Jungtinė Karalystė ir Šveicarija dėl „Huawei“ eliminavimo iš 5G įrangos tiekėjų sąrašo kartu iki 2035 metų praras 40 milijardų eurų Bendrojo vidaus produkto, o konkrečiai mūsų šaliai gresia 60 milijonų eurų nuostolis. Taip atsitiks, kadangi įvairios pramonės ir paslaugų bendrovės vėluos įvykdyti skaitmeninę transformaciją ir, padedamos 5G, sumažinti veiklos ir administravimo išlaidų. Taip pat dėl vėluojančios tinklo plėtros visose Europos Sąjungos narėse sumažės vienaip ar kitaip su investicijomis į 5G susijusių gerai apmokamų darbo vietų.

Didesnė konkurencija 5G rinkoje kiekvienai šaliai pasitarnautų ir dar vienu būdu – tai ženkliai padidintų tinklo atsparumą. Eliminavus „Huawei“ iš Lietuvos rinkos, joje įsivyrautų vienos telekomunikacijų įmonės įrangos dominavimas. Tai lemtų, jog netikėto gedimo ar kibernetinės atakos atveju, galėtų būti paralyžiuota visa šalies 5G infrastruktūra, kas sukeltų eilę grėsmių ir nepatogumų. Jei sąžininga rinkos dalis tektų „Huawei“, egzistuoja tikimybė, jog tokios nelaimės atveju šios kompanijos ryšio įranga išliktų funkcionali ir galėtų veikti, kol sutrikimai būtų pašalinti. Na, o jei problemų būtų „Huawei“ pusėje, kitų rinkos žaidėjų įrengimai galėtų ir toliau tiekti ryšį.

Kodėl 5G ryšio plėtra yra tokia svarbi?

Nors 5G tinklas tėra tik jau dešimtmetį mus supančio 4G evoliucija, jis turi daugybę pranašumų prieš savo pirmtaką. Pagrindiniais jų įvardijami kur kas didesnė interneto sparta, mažesnis vėlavimas ir didesnė tinklo talpa, leidžianti jam perduoti kur kas didesnius informacijos kiekius vienu metu. Šiuos privalumus vartotojai gali pajusti atlikdami tokias kasdienes užduotis kaip muzikos ar filmų siuntimą, dalyvavimą telekonferencijose ar vaizdo skambučiuose ar tiesiog naršydami internete. Vis dėlto 5G panaudojimo scenarijai yra kur kas įvairesni.

Skaitmenizaciją įvykdžiusios ir įvairius 5G sprendimus įdiegusios gamyklos galės visiškai automatizuoti gamybos linijas ir jas kontroliuoti nuotoliniu būdu. Penktos kartos tinklo galimybes išnaudos ir paslaugų sektoriui priskiriamos įmonės. Pavyzdžiui, bankininkams 5G padės kur kas geriau palaikyti ryšį su mažmeninės prekybos ir verslo klientais bei dėl šios priežasties geriau patenkinti jų reikmes, o sukūrus 5G paremtas sistemas, bankų filialuose daugumą kasdienių užduočių, tokių kaip paskolos suteikimas, galės perimti dirbtinis intelektas.

Be to, kad, „Oxford Analytics“ duomenimis, 5G Lietuvoje sukurs 28 tūkstančius darbo vietų, o visoje Europos Sąjungoje – daugiau nei 2 milijonus, naujos kartos tinklas pasitarnaus ir viešajam sektoriui. 5G ryšys leis skaitmenizuoti gatvių apšvietimą, šiukšlių surinkimą, nusikalstamumo prevenciją ir aplinkosaugą, kas padidins efektyvumą kiekvienoje iš šių sričių ir prisidės prie didesnės visuomenės gerovės ateityje. Dėl šių priežasčių 5G diegimas privalo vykti sąžiningoje ir visiems žaidėjams lygias teises suteikiančioje konkurencinėje aplinkoje, skatinančioje greitesnę ir mažiau išlaidų reikalaujančią plėtrą.

Apie 5G ryšio technologiją pastarosiomis dienomis išgirstame vis dažniau: tiek iš išmaniųjų telefonų pardavėjų, tiek ir iš mobiliojo ryšio operatorių bei pramonės atstovų. Visuomenėje netrūksta informacijos apie tai, kaip penktos kartos tinklas garantuos didžiulę interneto spartą ir pakeis ne vieną mūsų gyvenimo sritį, tačiau tuo pačiu – ir abejonių ar ši technologija nepakenks mūsų sveikatai. Tad kas gi iš tikrųjų yra tas 5G ir kaip geriau suprasti šią technologiją?

Tai tėra 4G evoliucija

Įvairios 5G ryšio tinklo galimybių demonstracijos ir netikėti panaudojimo scenarijai dažnai verčia galvoti, jog penktos kartos mobilusis ryšys yra visiškai nauja, nuo nulio sukurta technologija. Vis dėlto realybėje tai veikiau mus bemaž dešimtmetį supančio 4G evoliucija ir jau kurį laiką egzistuojančių ryšio techninių sprendimų mišinys.

Geriausias to pavyzdys – „MIMO“ technologija, leidžianti įrenginiui priimti ir perduoti informaciją iš kelių ryšio siųstuvų vienu metu. Jeigu turite naujesnį išmanųjį telefoną, tikėtina, jog jis prie 4G tinklo jungiasi naudodamas būtent ją. Be to, daugelio lietuvių namuose rastume ir „MIMO“ palaikantį Wi-Fi maršrutizatorių. Diegiant 5G taip pat bus pasitelkta ši technologija, o tokie sprendimai leis vienoje antenoje sutalpinti daugiau mažesnių siųstuvų. Beje, tai ne tik padidins interneto greitį, bet ir sumažins mobiliųjų duomenų kainą vartotojams, kadangi operatoriams prireiks mažiau įrangos, norint perduoti tą patį informacijos kiekį.

Šviesolaidis yra kitas pavyzdys, kad 5G yra sukurtas naudojant mus supančias technologijas. Šviesolaidinio interneto tinklas Lietuvoje buvo pradėtas diegti dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Iš pradžių jis buvo laikomas didele retenybe ir prabanga, tačiau jau keletą metų optinis kabelis įvestas kone į kiekvieną namą didmiestyje. Būtent tokio tipo laidai tieks internetą ir 5G ryšio antenoms. Vienintelis skirtumas – jie bus našesni ir signalą gebės perduoti sparčiau.

Nekelia pavojaus sveikatai

Šiuo metu vykstant debatams dėl 5G plėtros, dažnai pasitelkiamas elektromagnetinės spinduliuotės pavojaus sveikatai argumentas. Panašios diskusijos vyko ir prieš keletą dešimtmečių, kai buvo pradėtas vystyti pirmasis mobiliojo ryšio tinklas, ir pasikartodavo prieš kiekvienos naujos jo kartos diegimą, todėl mokslininkai šią sritį tyrinėja jau eilę metų.

Reaguodama į visuomenės baimę, abejones išsklaidyti nusprendė JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA), apžvelgusi aktualius per paskutiniuosius 11 metų atliktus mokslinius tyrimus. Ji nustatė, jog išmaniojo telefono radijo bangų spinduliuotė nekelia reikšmingo pavojaus sveikatai, jei šio prietaiso naudojimo laikas atitinka arba yra mažesnis už šiuo metu galiojančias normas.

Kitas svarbus faktas – per pastaruosius 30 metų nebuvo jokios nepaaiškinamų susirgimų epidemijos, kurią būtų galima sieti su vis didėjančiu išmaniųjų telefonų, veikiančių bet kokiu mobiliojo ryšio dažniu, naudojimu. Kadangi 5G ryšys yra jau daugelį metų veikiančios ketvirtos kartos tinklo evoliucija, o ne visiškai nauja technologija, saugu teigti, jog net ir jam išpopuliarėjus visuomenės sveikatai nekils didesnis pavojus nei dabar.

Vartotojo duomenys yra ne mažiau saugūs

5G vystymosi pradžioje pasigirdo svarstymų, jog telekomunikacijų įrangos gamintojai, siekdami maksimaliai padidinti ryšio spartą, galimai aplaidžiai pažiūrės į tinkle cirkuliuojančių duomenų saugumą, todėl iškils grėsmė vartotojų privatumui. Į šį pavojų rimtai pažvelgė Europos Sąjunga, išleidusi specialias 5G tinklų teisinio reguliavimo normas, apibrėžiančias reikalavimus duomenų apsaugai – griežtesnius, nei buvo taikomi 4G tinklui.

Šių reikalavimų laikosi ir „Huawei“ – bendrovė neturi prieigos prie jokių 5G ryšiu siunčiamų duomenų, kadangi visa informacija tinkle užšifruota. 5G galima įsivaizduoti kaip pažeidžiamų vietų neturinčią tvirtovę – duomenys šifruojami visose tinklo grandyse, kas apsaugo tokią jautrią vartotojų informaciją, kaip tapatybė ir buvimo vieta. Tai yra vienas dalykų, kurių neatlieka 4G infrastruktūra. Be to, 5G duomenų šifravimas yra kur kas sudėtingesnis nei dabartinės tinklo kartos. Juos iššifruoti kvantiniam kompiuteriui prireiktų milijonų metų.

Kad minėto teisinio reguliavimo laikytųsi ir kiti 5G tiekėjai, Vokietijos Informacinės saugos biuras skatina Europos Sąjungą pasirinkti jau egzistuojantį ir rinkoje pripažįstamą „NESAS-CSA“ unifikuotu ES valstybių 5G tinklo saugumo sertifikatu. Tai padėtų geriau užtikrinti ES teisinio reguliavimo normų įgyvendinimą ir sumažintų tinklo diegimo procedūrų kainą.

5G – draugiškas aplinkai

Energijos vartojimo efektyvumas – vienas didžiausių telekomunikacijų sektoriaus rūpesčių. Vien tik 2018 m. dešimt didžiausių mobiliojo tinklo operatorių pasaulyje išleido daugiau nei 14 mlrd. JAV dolerių elektrai, o prasidėjus 5G bumui, telekomunikacijų bendrovių poreikis energijos vartojimui auga, kadangi to reikia didesniems pajėgumams ir greitesniam ryšiui užtikrinti.

Todėl 5G tinklą diegiančios įmonės ieško tvarių sprendimų, pasižyminčių aukšto lygio integracija ir tuo pačiu eliminuojančių būtinų patalpų ir oro kondicionavimo poreikį. Toks yra „Huawei Green PG Power“ sprendimas, leidžiantis panaudojant vos 1 vatą elektros energijos perduoti daugiau nei 5 tūkstančius gigabaitų duomenų. Tai – nuo 10 iki 20 kartų efektyviau nei 4G technologija.

Negana to, minėtas sprendimas integruoja dirbtinio intelekto bei daiktų interneto technologijas į energijos sistemą bei padidina bendrą 5G tinklų energijos efektyvumą 20 proc. Tai leidžia garantuoti, kad 5G tinklas suvartoja tiek pat energijos kaip ir 4G, užtikrindamas ženkliai didesnį našumą.

Vokietijoje įsikūręs nepriklausomas kibernetinio saugumo paslaugų teikėjas „ENRW“ atliko telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ pagrindinės 5G tinklo įrangos vieningos paskirstymo sąsajos (angl. unified distributed gateway – UDG) techninį vertinimą. Nuodugni įrangos kodo analizė parodė, jog „Huawei“ pavyko užtikrinti deramą UDG programinės įrangos kūrimo procesą, o kompanijos gaminama 5G pagrindinė įranga (angl. core network) yra saugi ir patikima.

UDG penktos kartos tinkle veikia kaip sąsaja tarp vartotojo ir įvairių pagrindinės 5G įrangos dalių. Tradiciniame tinkle UDG taip pat gali funkcionuoti kaip paketinių duomenų perdavimo tarpininkas.

UDG komponentų įrangos kodo vertinimas buvo atliktas „Huawei“ Kibernetinio saugumo skaidrumo centre Briuselyje, Belgijoje. Nepriklausomo kibernetinio saugumo paslaugų teikėjo „ENRW“ analizė tyrė ne tik įrangos kodo kokybę, bet ir vertino jo kūrimo procesus bei atvirojo kodo komponentų gyvavimo ciklo valdymą.

Analizė parodė, kad įrangos kodo sudėtingumas atitinka nustatytas ribas, kodo pasikartojimai randami tik tose vietose, kur jų gali būti, kode vengiama visų nesaugių funkcijų. Taip pat nurodoma, kad kodo kompiliavimui naudojamos saugios pasirinktys, o jo dokumentacija, tvarkymo ir atnaujinimo procesai yra pagrįsti ir atitinka visus šiuolaikinius standartus.

5G tinklo pagrindinės įrangos techninis vertinimas ir bendradarbiavimas su „ENRW“ – tai dar vienas „Huawei“ žingsnis siekiant ištirti savo produktų saugumo galimybes ir tarpti dar atviresne bei skaidresne bendrove. Per pastaruosius 30 metų „Huawei“ siūlomi sprendimai prigijo daugiau nei 170 šalių ir regionų bei užsitikrino gerą reputaciją tarp industrijos dalyvių.

„Huawei“ ir toliau investuos į kibernetinio saugumo tyrimus, plėtrą ir inovacijas, taip stiprindama savo atsparumą įvairioms grėsmėms. Telekomunikacijų bendrovė taip pat stiprins ryšius su mobiliojo ryšio operatoriais, partneriais ir vyriausybėmis, tam, kad sukurtų patikimą ir saugią aplinką 5G tinklo vystymui.

Telekomunikacijų bendrovės „Bitė“ ir „Tele2“ pasirašė susitarimą, kuriuo numatoma sukurti bendrą radijo prieigos tinklą (angl. radio access network arba RAN) Lietuvoje ir Latvijoje. Partnerystė leis paspartinti 5G tinklo diegimą bei optimizuoti abiejų bendrovių infrastruktūros priežiūrą. Bendras tinklas neturės jokios įtakos bendrovių konkurencijai siūlant prekes ir paslaugas – „Tele2“ ir „Bitė“, kaip ir iki šiol, veiks kaip visiškai savarankiškos įmonės. Dalijimasis infrastruktūra yra įprasta praktika pasaulyje ir ES – kai kuriose šalyse tai vyksta jau 18 metų.

Partnerystė bus įgyvendinama steigiant bendrą įmonę. Pastaroji pradės diegti 5G tinklą bei valdys bendrovių anksčiau sukurtą RAN tinklo (šį tinklą sudaro bazinės stotys ir antenos) infrastruktūrą. Pagrindinius tinklus (angl. core network), kuriuos sudaro komutacinės stotys ir kita kritinė įranga, įmonės ir toliau valdys atskirai.

Susitarimą pasirašiusios bendrovės tikisi, kad 5G tinklą įdiegti bendromis jėgomis pavyks kur kas greičiau nei projektą plėtojant pavieniui. Tokiu būdu tikimasi prisidėti prie spartesnės skaitmeninės ekonomikos plėtros Lietuvoje ir Latvijoje.

„Bitė“ ir  „Tele2“ planuoja bendrą tinklą sukurti palaipsniui 2021–2023 metais ir šį procesą užbaigti iki 2023 metų pabaigos. Iki 2021 metų vyks planavimo ir pasirengimo darbai.  

„Bendradarbiavimas neapsiribos efektyvesne tinklo priežiūra ir plėtra – jis skirtas realizuoti mūsų ilgo laikotarpio ambicijas. Mes norime, kad Lietuvos gyventojai džiaugtųsi greitu ir kokybišku ryšiu. Dalijimasis tinklu yra populiarus būdas pagreitinti 5G ir kitų modernių technologijų plėtojimą, daryti tai efektyviau ir didesnėmis apimtimis. O tikrieji laimėtojai bus klientai, kuriems atiteks prieiga prie didžiausio mobiliojo ryšio tinklo“, – sakė „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.

Susitarimą paskatino teigiama patirtis, kurią sukaupė kitų šalių operatoriai, įgyvendinę panašius projektus. Aktyvus dalijimasis tinklu nieko nebestebina – pasaulyje esama maždaug 100 panašių projektų, vien Europoje jų priskaičiuojama 40. Pavyzdžiui, „Tele2“ ir „Telenor“ dalijasi tinklu Švedijoje, „Orange“ ir „T-Mobile“ Lenkijoje, DNA ir „Telia“ Suomijoje, SFR ir „Bouyuges Telecom“ Prancūzijoje, „Vodafone“ ir „Nova“ Islandijoje.

„Svarbiausias partnerystės tikslas – paspartinti 5G tinklo pagrindu veikiančių „Bitės“ paslaugų kūrimą, galimybes klientams greičiau pasiūlyti mobiliosios televizijos, spartesnio interneto bei daiktų interneto sprendimus. Bendras tinklas užtikrins geresnę paslaugų kokybę, platesnę aprėptį ir didesnę talpą nei atskiri tinklai. Bendradarbiavimas taip pat leis efektyviau išnaudoti resursus ir labiau tausoti aplinką“, - pažymėjo „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys.

Telekomunikacijų bendrovės skaičiuoja reikšmingus efektyvumo pokyčius dalijantis tinklo infrastruktūra. Pavyzdžiui, bendrame tinkle sukuriamas 30-60 proc. didesnis duomenų srauto pralaidumas, partnerystė taip pat teigiamai veikia aplinką, nes mažėja išteklių vartojimas – vien elektros energijos suvartojama apie 20 proc. mažiau.

„Bitė“ ir „Tele2“ valdys po 50 procentų bendros Lietuvoje ir Latvijoje veiksiančios įmonės akcijų.