Login to your account

Username *
Password *

Prieš pat oficialią išankstinę naujųjų „iPhone 14” serijos telefonų prekybos pradžią Lietuvoje, didžiausia pasaulio technologijų bendrovė „Apple“ atskleidė, kurie jos gaminami telefonai veiks su „Telia“ 5G ryšiu. Su naujausia operacine sistema iOS165G veiks automatiškai visuose modeliuose nuo „iPhone 12“ serijos.

Šis ruduo Lietuvoje atneš išties didelių technologinių naujovių. Po įvykusių 5G dažnių aukcionų ir juose sumokėtų milijonų eurų, šalies telekomunikacijų operatoriai iš Ryšių reguliavimo tarnybos nekantriai laukia oficialaus leidimo pradėti teikti 5G paslaugas visoje Lietuvoje.

Tačiau tai nereiškia, kad naujausios kartos ryšį automatiškai palaikys visų gamintojų įrenginiai. Kiekvienas operatorius savo tinklo paslaugų veikimą derina atskirai su kiekvienu iš įrangos gamintojų. Vilniuje nuo sausio veikiančiame komerciniame „Telia“ 5G tinkle dalis „iPhone“ modelių šią technologiją jau palaikė nuo rugpjūčio.   

„Telia" džiaugiasi galėdama pasidalinti „Apple“ naujiena, kad mūsų 5G ryšį palaikys naujieji galingieji „iPhone 14“, „iPhone 13“, „iPhone SE (2022)“ ir „iPhone 12“  serijų telefonai“, – naujiena dalinasi „Telia“ telefonų pardavimo vadovė Rimantė Marcišauskienė. 

Norint paruošti savo telefoną 5G ryšio naudojimui reikia atlikti kelis nesudėtingus žingsnius. Svarbiausia – savo įrenginyje įdiegti naujausius iOS16. Tai galite padaryti išmaniajame telefone pasirinkę „Settings“ > „General“ > „Software Update“ ir telefono nustatymus „Settings“ > „General“ > „About“ bei pasitikrinę operatoriaus nustatymus. Nuo tada 5G “iPhone” įrenginiuose bus visada įjungtas.   

Lietuvoje 5G ryšys veiks 3,5 GHz ir 700 MHz dažniais. 3,5GHz dažnių aprėpties teritorijoje esantys įrenginiai galės pasiekti net iki 2 gigabitų per sekundę (2 Gb/s) spartą. Ten, kur 3,5GHz nepasieks, įrenginiai automatiškai naudos plataus padengimo 5G ryšį 700Mhz dažnių juostoje. Jo sparta bus panaši kaip greito 4G, tačiau jis bus daug talpesnis ir su gerokai mažesniu vėlinimu.

Nuo 2018 metų 5G technologiją pirmoji Lietuvoje testuojanti „Telia“ nuo šių metų sausio 5G paslaugas teikė jau turimoje 2100 MHz dažnių ruožo atkarpoje. Vilniuje su komerciniais dažniais veikia 20 bazinių stočių.

Naujos kartos 5G mobilusis ryšys jau žengia į Lietuvą, tad vartotojams naudinga žinoti, kaip veikia ši technologija. Fizikos mokslų daktaro E. Stankevičiaus teigimu, 5G ryšys nėra revoliucija – iš esmės, tai gerokai patobulinta 4G ryšio versija. Specialistas paprastai aiškina, kaip veiks naujasis ryšys ir kokias naudas tai užtikrins žmonėms bei verslui.

5G veikia radijo bangomis, kaip ir kiti kasdienėje aplinkoje dažnai sutinkami įrenginiai – mobilieji telefonai, televizijos ir radijo stotys, pareigūnų naudojamos racijos, bevieliai maršrutizatoriai ir apsaugos sistemos, palydoviniai tinklai, meteorologiniai ir oro uostuose esantys radarai, radijo navigacijos sistemos, įvairūs nuotolinio valdymo įrenginiai ir daugelis kitų. 5G ryšys ne tik padidins duomenų siuntimo spartą, užtikrins didesnį tinklų pralaidumą ir patikimumą, bet ir gerokai sumažins ryšio delsą. Su 5G žadamas ir daiktų interneto proveržis. 5G bus pritaikomas sveikatos, transporto, energetikos, aplinkosaugos, prekybos, robotikos, industrijos 4.0 ir autonominių automobilių infrastruktūroje“, aiškina dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas. 

5G ryšio veikime – nieko mistiško

Ekspertas teigia, kad 5G ryšio veikime nėra nieko mistiško – jis veikia kaip įprastas radijo ryšių tinklas, kuomet du įrenginiai perduoda duomenis vienas kitam. Specialistas sako, kad naujojo ryšio veikimas yra panašus į prieš tai buvusiųjų, nes 5G ryšio diegimui naudojami tie patys dažniai, kuriuose prieš tai ilgą laiką veikė analoginė ar skaitmeninė televizija.

Moksliniai tyrimai rodo, kad visos šiuo metu plačiai naudojamos mobiliojo ryšio technologijos (2G, 3G, 4G, 5G) yra nejonizuojančio poveikio – ryšys nėra pakankamai stiprus, kad galėtų kaip nors paveikti organizmą ar daryti įtaką sveikatai. Tuo tarpu saulės šviesa taip pat yra elektromagnetinės bangos, tačiau jų poveikis žymiai stipresnis nei radijo bangų ir saulės poveikio dažnas žmogus nesureikšmina – ilgiau būnant saulėje paraudonuoja oda. Didžiausią įtaką žmogui gali daryti jonizuojančios bangos – ultravioletiniai, rentgeno ir gama spinduliai – šios bangos nėra naudojamos mobiliojo ryšio tinkluose“, – tikina jis.

Laikomasi visų saugumo reikalavimų

Pasak specialisto, mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“, plėsdamas mobiliojo ryšio tinklą ir diegdamas bazines stotis, laikosi visų saugumo reikalavimų, kurie galioja Lietuvos Respublikoje. Jo teigimu, visiems radijo ryšio įrenginiams galioja Lietuvos Respublikos higienos normos, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) kiekvienais metais visoje Lietuvoje atlieka periodinę kontrolę ir matuoja elektromagnetinio lauko (radijo bangų) spinduliavimo lygius.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimų rezultatai rodo, kad radijo bangos neturi neigiamo poveikio sveikatai, kai neviršijama maksimali leidžiama norma. Verta paminėti ir tai, kad montuojamos mobiliojo ryšio antenos beveik nespinduliuoja radijo bangų į apačią. Taigi, stovint po mobiliojo ryšio antena, radijo bangos yra stipriai slopinamos, o radijo bangoms tolstant nuo stoties jos irgi greitai slopsta – taip užtikrinamas saugumas visoje zonoje aplink stotį“, – tikina dr. E. Stankevičius.

Kilę mitai neturi mokslinio pagrindimo

Specialisto nestebina tai, kad sklando daugybė gandų dėl naujos kartos 5G ryšio poveikio, kadangi tai nauja technologija, kuri atneša pokyčių. Jis aiškina, kad sklandančius teiginius paneigė ne tik įvairių šalių mokslininkai, bet ir PSO ekspertai.

Anksčiau sklandė gandai, kad 5G gali trikdyti paukščius, ar kelti įvairius sveikatos sutrikimus žmonėms. Moksliniai tyrimai rodo, kad visos mobiliojo ryšio technologijos yra nejonizuojančiojo poveikio ir nėra pakankamai stiprios, kad galėtų̨ daryti neigiamą įtaką sveikatai, kol neviršijama nustatyta maksimali leidžiama norma. Oficialioje PSO svetainėje skelbiama, kad iki šios dienos yra atlikta daug tyrimų ir joks neigiamas poveikis sveikatai, susijęs su mobiliojo ryšio technologijomis (2G, 3G, 4G, 5G), užfiksuotas nebuvo“, – aiškina jis.

Naudą pajaus visi

Dr. E. Stankevičius tikina, kad 700 MHz dažniai užtikrins platų 5G ryšio technologijos padengimą, o 3500 MHz dažnių spektro blokas leis vartotojams pajausti didesnę greitaveiką, mažesnę delsą ir galimybę perduoti didesnius duomenų kiekius. Pasak jo, verslus pasieks ir papildomos naudos, kaip 5G tinklo dalijimas (angl. „slicing“), kuris skirtas atskiriems poreikiams patenkinti.

Naujos kartos ryšio privalumus pajausime daugelyje sričių: mūsų lauks ne tik autonominiai automobiliai, daiktų internetas, bet ir nuotolinis įrenginių valdymas bei žaidimų industrijos proveržis. 5G paskatins naujų aplikacijų kūrimą mobiliam tinklui, suteiks galimybę apsilankyti pas gydytoją vaizdo konferencijos būdu ar nuotoliniu būdu stebėti sveikatos parametrus. Pokyčius pajausime ir transporto judėjimo reguliavimo, viešojo saugumo, virtualios bei papildytos realybės sektoriuose. Tikimasi, kad 5G plėtra turės teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, pastūmės technologinį proveržį ir atvers plačias galimybes naujiems skaitmeniniams verslo modeliams“, – technologijos naudą akcentuoja jis.

Lietuvoje pasibaigę 5G dažnių aukcionai davė startą didelės apimties technologijos plėtrai ir skatina aktyviai ruoštis naujos kartos mobiliojo ryšio erai. Daugelis jau žino, jog 5G suteiks akimirksninę interneto spartą ir talpą, tačiau kai kurių svarbių penktos kartos tinklo galimybių didelė dalis žmonių dar gerai nežino.  Viena jų – geresnės sveikatos priežiūra, su tuo 5G sieja vos trečdalis Lietuvos gyventojų, rodo „Telia“ užsakymu atlikta apklausa.

„Žmonėms kol kas sunku rasti ryšį tarp naujos kartos mobiliojo ryšio ir medicinos. Vis dėlto, tokių 5G pritaikymo pavyzdžių – apstu. 5G ryšiu aprūpinti greitosios medicinos pagalbos automobiliai gali perduoti didžiulius kiekius duomenų apie ligonio sveikatą jo laukiančioms gydytojų komandoms, nuotoliniu būdu valdomi robotai-chirurgai, visavertės nuotolinės gydytojų konsultacijos, sveikatos būklę stebintys davikliai ir sveikatos priežiūros decentralizavimas jau gretai žmonėms leis gauti visiškai naujos kartos medicinos paslaugas“, – sako „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Pandemijos suteikta paspirtis

Pasak S. Tilindžio, itin spartaus ir patikimo interneto ryšio poreikis šiuolaikinėje vis labiau besiskaitmenizuojančioje medicinoje juntamas jau gana ilgai, todėl įvairūs 5G paremti šios srities sprendimai pradėti vystyti šiam ryšiui dar tik žengiant pirmuosius žingsnius. Galbūt nemažai jų vis dar nebūtų peržengę uždarų laboratorijos durų, jei ne pasaulį pastaraisiais metais supurčiusi pandemija, suteikusi progą kūrybingai pritaikyti naujausias technologijas.

„Vienas paprasčiausių ir efektyviausių 5G pritaikymo medicinoje pavyzdžių – įvairiose šalyse dėl itin didelio iškvietimų skaičiaus pradėti testuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliai, aprūpinti vaizdą realiu laiku ligoninei transliuojančiomis 4K kameromis ir papildytos realybės akiniais ar išmaniosiomis pirštinėmis. Tokia įranga leidžia ligoninės personalui iš anksto gauti paciento gyvybinių rodiklių duomenis, atlikti vizualią apžiūrą ir tinkamai pasiruošti jo atvykimui. Taip pat esant poreikiui, ligoninės gydytojai balsu arba pateikdami instrukcijas išplėstos realybės akiniuose ar išmaniosiose pirštinėse gali instruktuoti ekipažo paramedikus, kad jie specializuotą pagalbą pradėtų teikti dar prieš pasiekiant gydymo įstaigą“, – pasakoja pašnekovas.

Kita problema, kuriai spręsti taip pat pasitelktas 5G – užsikrėtimo baimė. Kaip įmanoma labiau siekdamos apriboti nebūtiną lankymąsi gydymo įstaigose, dauguma valstybių, įskaitant Lietuvą, COVID-19 protrūkį išnaudojo kaip paspirtį greičiau reglamentuoti nuotolines gydytojo konsultacijas. 5G prisidėjo prie sklandžios telekonferencijos patirties užtikrinimo ypač tose vietovėse, kuriose prieš tai buvęs ryšys iki tol negalėjo garantuoti nieko panašaus.

Ligoninių transformacija

„Telia“ išmaniųjų technologijų ekspertas svarsto, jog priešingai, nei daugelis įsivaizduoja, 5G neturėtų apsiriboti vien įvairių šiandieninių medicininių procesų efektyvumo didinimu ar supaprastinimu. Šis ryšys turėtų inicijuoti tektoninius lūžius ligoninės sampratoje ir ligų diagnostikoje, gydymo įstaigas paversdamas didžiuliais duomenų centrais, kuriuose praktiškai sunku išvysti baltą chalatą dėvintį gydytoją.

„Visų pirma, 5G paskatins visišką gydymo įstaigų skaitmenizaciją ir visų pacientų duomenų perkėlimą į debesijos saugyklas, eliminuojant bet kokius popierinius dokumentus. Penktos kartos tinklo galimybės skirtingoms ligoninėms leis šia informacija saugiai keistis akimirksniu ir be apribojimų, kas pagerins suteikiamų paslaugų kokybę. Be to, tokios didelės apimties duomenų bazės patalpinimas debesijoje leis lengviau šią informaciją apdoroti ir panaudoti dirbtinio intelekto (DI) treniravimui, moksliniams tyrimams bei naujų gydymo praktikų paieškai. Dėl šios priežasties labai tikėtina, kad ateityje gydytojo darbas priartės prie duomenų mokslininko“, – prognozuoja S. Tilindis.

Specialistas taip pat mano, jog ateityje ligoninėse pradėti diegti vidiniai 5G tinklai padės vis daugiau šių įstaigų darbo patikėti DI ir robotams. Daugybė šiuo metu vystomų automatizuotos DI radiologinių vaizdų analizės startuolių leidžia tikėtis, kad po keleto metų rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo atsakymą gausime ne po kelių dienų, bet iškart – vos pasibaigus tyrimui.

Sveikatos priežiūros decentralizacija

Vis dėlto, pašnekovo nuomone, didžiausia 5G sveikatos apsaugos sistemai suteikiama nauda pasireikš paslaugų prieinamumo gerinimu. Vakarų pasaulio valstybėse šiuo metu stebima tendencija, kad mažesnės ir šalies periferijoje esančios gydymo įstaigos yra uždaromos, paslaugų teikimą centralizuojant didesnėse miestų ligoninėse. Nors taip taupomos sveikatos apsaugos sistemos lėšos, vyresniems ir atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims tampa kur kas sunkiau patekti pas specialistą bei gauti net ir elementarias medicinines paslaugas.

„5G padėtų šią problemą spręsti, panaikindamas geografinę atskirtį. Pasitelkdami šį ryšį ir įvairius pacientų dėvimus įrenginius, gydytojai galėtų nuotoliniu būdu konsultuoti ir sekti būklę, žmonėms neiškėlus kojos iš namų. Tuo metu įvairūs kiti 5G sprendimai, automatizuojantys diagnozės nustatymą ir suteikiantys galimybę įvairias medicinines procedūras atlikti nuotoliniu būdu labiau patyrusiems specialistams iš kitų miestų ar net šalių, galėtų padėti išlaikyti dabartines mažąsias ligonines neuždarytas, jose paliekant minimalų darbuotojų skaičių. Visa tai leistų visiems gyventojams džiaugtis vienoda medicinos paslaugų kokybe ir jų prieinamumu, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, – apibendrina „Telia“ ekspertas S. Tilindis.

„Telia“ užsakymu KOG instituto atliktu vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 18 – 65 m. Lietuvos gyventojai.

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupei „Teltonika“ priklausanti profesionalią tinklo įrangą gaminanti bendrovė „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius mūsų šalyje sukurtus gaminius, pritaikytus 5G greitaveikai. Įmonė klientams siūlys du naujus įrenginius, kurių gamyba bus pradėta jau šį rudenį.

Pirmieji „Teltonika Networks“ siūlomi 5G įrenginiai – tai naujasis maršrutizatorius RUTX50 ir tinklų sietuvas (angl. gateway) TRB500. Naujuosius 5G įrenginius galima naudoti ir 4G tinkle jau dabar, nelaukiant kol naujos kartos ryšys bus prieinamas.

„5G era prasideda. Naujieji mūsų gaminiai įgalins didesnius nei bet kada iki šiol matytus duomenų perdavimo greičius, užtikrins didesnį ryšio patikimumą bei reikšmingai sumažins delsos laiko rodiklius. 5G gaminių panaudojimas yra labai platus, nes iš esmės absoliuti dauguma sprendimų ateityje pereis į 5G ryšį, o verslas tam ruošiasi jau dabar.

Šie gaminiai puikiai veikia ir 4G tinkle, tad jau dabar kuriant tinklo infrastruktūrą verta rinktis 5G įrangą, kurios nereikės staiga keisti ir patirti didelių išlaidų ateityje, ką teko stebėti vykstant 3G tinklo išjungimui“, – teigia „Teltonika Networks“ vadovas Giedrius Kukauskas.

Lyginant su 4G tinklui skirtais įrenginiais, naujasis maršrutizatorius RUTX50 ir tinklų sietuvas TRB500 bus kur kas pranašesni ir išsiskirs žymiai didesniu duomenų perdavimo greičiu ir pralaidumu bei minimalia delsa. Pavyzdžiui, jeigu kai kurie 4G gaminiai pasiekia kelių šimtų megabitų per sekundę (Mbps) duomenų atsisiuntimo greičius, tai 5G gaminių duomenų perdavimo greitį bus galima skaičiuoti gigabitais (Gbps).

G. Kukausko teigimu, dėl geresnių techninių savybių ir naujų panaudojimo galimybių susidomėjimas 5G gaminiais rinkoje yra didžiulis.

„5G atveria naujas galimybes, kurios gali egzistuoti tik tada, kai tinklas veikia preciziškai tiksliai. Be to, 5G panaikina atotrūkį tarp laidinio ir belaidžio ryšio galimybių, ko 4G tiesiog negalėjo padaryti. 5G sukurs daugybę naujų panaudojimo scenarijų robotikos, virtualios bei papildytos realybės, autonominių automobilių srityse.

Taip pat padės ženkliai optimizuoti bei modernizuoti gamybos, žemės ūkio, energetikos ir kitas industrijos šakas bei procesus“, – sako G. Kukauskas.

Abu gaminius įmonės inžinieriai sukūrė per maždaug 1,5 metų. Daug resursų pareikalavo rinkos poreikių išsiaiškinimas, tinkamų komponentų parinkimas, o pasaulinė lustų krizė taip pat sukūrė papildų iššūkių siekiant laikytis suplanuotų projekto terminų. Įrenginių testavimai buvo vykdomi kartu su kitomis telekomunikacijų bendrovėmis „Bitė Lietuva“ ir „Telia Lietuva“.

„Specialiai „Teltonikai“ įrengėme 5G ryšio stotis tam, kad būtų galima testuoti pirmąją Lietuvoje sukurtą 5G įrangą. Panašios 5G stotys atsiras ir kituose naujai statomuose „Teltonikos“ pastatuose, laboratorijose bei gamyklose.

Ir nors dažniau girdime, jog 5G ryšio labiausiai laukia privatūs klientai, pažangus verslas laukia proveržio, kurį leis pasiekti ši geriausia ryšio technologija“, – sako bendrovės „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Gintas Butėnas, pridurdamas, kad įmonės inžinieriai komercinį 5G tinklą vysto dar nuo 2019 metų, tad šioje srityje turi didelę patirtį. 

„Teltonika Networks“ jau yra pagaminusi pirmuosius visiškai veikiančius RUTX50 ir TRB500 prototipus. Serijinė šių prietaisų gamyba bus pradėta šį rudenį Vilniuje esančioje „Teltonika EMS“ gamykloje, o vėliau gamyba bus perkelta į Molėtus, kur po maždaug mėnesio laukiama naujojo „Teltonikos Technologijų centro“ atidarymo.

Apie „Teltoniką“:

„Teltonika“ yra sparčiai auganti Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė, turinti daugiau nei 2400 darbuotojų ir 31 biurą visame pasaulyje. Naujausios „Teltonikos“ technologijos ir didelė projektavimo ir gamybos patirtis padeda gaminti aukštos kokybės ir saugius daiktų interneto prietaisus.

Įmonė didžiuojasi Lietuvoje pagamintais unikaliais daiktų interneto produktais ir siekia tapti pasauline lydere kuriant ir gaminant unikalius daiktų interneto sprendimus, padedančius žmonėms visame pasaulyje. Modernioje gamykloje Vilniuje „Teltonika“ jau pagamino daugiau kaip 20 mln. daiktų interneto įrenginių.

Penktadienį Lietuvoje pasibaigė vieną pirmųjų 5G plėtros etapų žymintis aukcionas, kuriame mobiliojo ryšio operatoriai pasiskirstė tankiausiai apgyvendintoms vietovėms skirtą 3400-3700 MHz dažnių juostą. Nors artėjantį 5G paleidimą visoje šalies teritorijoje iki šiol gaubia nemažai mitų, „Telia“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas nustatė, jog nuo 2020 m. situacija Lietuvoje pastebimai pasikeitė – gyventojai neigiamu 5G poveikiu sveikatai yra susirūpinę kur kas mažiau.

Vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m.

„Nuo 66 iki 56 proc. sumažėjusi 5G keliamu pavojumi sveikatai susirūpinusiųjų dalis demonstruoja, jog visuomenę vis geriau pasiekia objektyvi ir pagrįsta informacija apie penktos kartos tinklą. Tai didina žmonių atsparumą melagienoms bei padeda paneigti populiarius mitus. Deja, kai kurie jų vis dar pakankamai gajūs. Pavyzdžiui, panašiai, kaip ir 2020 m., didžioji respondentų dalis nėra tikra, ar 5G spinduliuotė nekenkia sveikatai ir bitėms“, – tyrimo rezultatus komentuoja bendrovės rinkodaros įžvalgų vadovė Justina Vaikutytė-Paškauskė. 

5G su COVID-19 siejamas kur kas mažiau 

Pasak J. Vaikutytės-Paškauskės, iš tyrime nagrinėtų 5G mitų statistiškai ryškiausiai vartotojų nuomonė pasikeitė apie 5G ir COVID-19 ryšį. Tvirtai tikinčiųjų, jog tai yra mitas, per dvejus metus padaugėjo beveik dešimtadaliu, o abejojančiųjų sumažėjo 7 proc. Tikėtina, jog 2020 m. 5G sieti su infekcijos plitimu žmones paskatinti galėjo baimė ir nežinomybė dėl neseniai prasidėjusios pandemijos bei tuo pasinaudoti bandę melagienų kūrėjai. 

„2020 m. pavasarį uždarose „Facebook“ grupėse, „Instagram“, „WhatsApp“ ir „YouTube“ pradėjo plisti konspiracijos teorija apie tai, kad 5G bangos skatina viruso plitimą, į kurios pinkles papuolė net ir kai kurios garsenybės. Jungtinėje Karalystėje panika peraugo ir į destruktyvius veiksmus – per trumpą laiką šalyje buvo užfiksuota beveik 80 nusikaltimų, įskaitant 5G bazinių stočių deginimus ir išpuolius prieš juos įrenginėjančius technikus. Nenuostabu, jog šios melagienos atgarsiai buvo stebimi ir Lietuvoje“, – prisimena pašnekovė.

Jai antrina psichologė Ugnė Juodytė, pastebinti, kad mitai yra linkę plisti ypač sparčiai, o tikėjimą jais gali lemti net asmeninės žmogaus savybės. 

„Tokios savybės kaip įtarumas, nepasitikėjimas, atvirumo patirčiai stoka ar narcisizmas gali lemti tai, kad žmogus mitais ar sąmokslo teorijomis tikės labiau nei aplinkiniai. Į tam tikrą „tiesą“ įtikėję žmonės tai daro labai energingai, o paveikumą kitiems dar labiau didinti gali turimas autoritetas, žinomumas. Jei mitas patvirtina jau anksčiau turėtus įsitikinimus, juo patikima net nekeliant klausimų arba atmetant informaciją, įrodančią, jog turima nuomonė yra neteisinga“, – sako U. Juodytė. 

Vis dėlto 5G įtakos koronaviruso sklaidai teorija buvo labai greitai paneigta. Mokslininkai pabrėžia, jog virusas plinta mažais vandens lašeliais, o ne bangomis, todėl fiziškai neįmanoma, kad penktos kartos mobilusis ryšys kaip nors galėtų paveikti užsikrėtimų statistiką. Be to, dideli COVID-19 atvejų skaičiai buvo fiksuoti net ir tose šalyse, kuriose 5G dar net nepradėtas diegti, pavyzdžiui, Irane.

Abejones kelia nežinojimas

Nors 5G su koronavirusu sieja tik nedidelė dalis respondentų, abejonių dėl kitų visuomenėje vyraujančių mitų – išlieka. Pastebima, kad reikšminga dalis tyrimo dalyvių nėra tikri, ar populiarūs mitai apie penktos kartos mobilųjį ryšį yra tiesa, ar mitai. Pavyzdžiui, nepaisant geresnio visuomenės informuotumo apie 5G, per dvejus metus respondentų, kurie nėra tikri, ar 5G spinduliuotė nedaro žalos bitėms, sumažėjo tik 4 proc. ir vis dar yra daugiausia  – 60 proc. 

Psichologė U. Juodytė pastebi, kad galima išskirti keletą priežasčių, kodėl žmonės dažniau renkasi nepateikti konkretaus atsakymo, o viena pagrindinių – informacijos trūkumas.

„Konkrečiai atsakyti į klausimą gali ne visada būti taip paprasta, kaip atrodo. Žmogus jį turi suvokti, apgalvoti, pasirinkti poziciją. Atsakymą „nežinau“ ar „nesu tikras“ gali lemti nepakankamas turimos informacijos kiekis, nenorėjimas į ją gilintis, skirti laiko kažkurios pusės pasirinkimui ar įsipareigojimui. Galbūt klausimą žmogus jau yra aptaręs artimoje aplinkoje ir joje virė nepatogios diskusijos, tad gali būti tiesiog vengiama galvoti šia tema“, – teigia U. Juodytė.

Ji taip pat pastebi, kad neutralų atsakymą gali nulemti situacija, kai atsakymo pasirinkimas „kainuoja“ daugiau pastangų ir laiko nei žmogus tikėjosi, tad tokiu būdu siekiama išvengti užduoties. 

„Nors tikinčių mitais apie 5G technologiją ar nesusidariusių konkrečios nuomonės išlieka, laiko perspektyvoje matome, kad lengvai prieinama ir aiški informacija, atviros diskusijos, edukacija gali padėti laužyti mitus apie 5G ir įgalinti visuomenę naudotis šios technologijos suteikiamais privalumais“, – reziumuoja „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė J. Vaikutytė-Paškauskė. 

Puslapis 1 iš 3