Per pastaruosius metus 5G įrenginių skaičius „Telia“ tinkle Lietuvoje augo dvigubai, o 5G mobiliojo interneto srautas artėja prie Šiaurės šalių lyderės Norvegijos. 5G ryšį palaiko jau kas ketvirtas lietuviškame „Telia“ tinkle veikiantis prietaisas, kurių kiekvienas per mėnesį vidutiniškai sunaudoja apie 50 GB.

Įmonės atstovų teigimu, šie rodikliai patvirtina, kad sparti „Telia“ 5G plėtra padėjo formuoti naujus vartotojų įpročius.

Populiariausio operatoriaus šalyje „Tele2“ pasiektas 5G greičio rekordas oficialiai įrašytas į Lietuvos rekordų registrą. Iki šiol tokį 5G ryšio greitį mobiliojo ryšio operatorius bandymo metu pasiekė vienintelis.

„Oficialiai užfiksuotas 5G greičio rekordas parodo „Tele2“ tinklo galimybes. Bandome naujausias technologijas, pritaikome inovacijas ir kasdien su visa komanda dirbame tam, kad pigus ir kokybiškas 5G ryšys būtų prieinamas kiekvienam šalies gyventojui“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Pirmą kartą rekordas buvo užfiksuotas gegužės 12 dieną inovacijų konferencijos „Login“ metu. Tuomet pasiektas 4,45 Gbps 5G interneto greitis. Birželio 12-ąją rekordas buvo pasiektas kartu su rekordų fiksavimo agentūra ir įtrauktas į Lietuvos rekordų registrą – užfiksuotas net 4,22 Gbps greitis.

5G interneto greičio rekordą „Tele2“ tinkle užfiksavo Lietuvos rekordų fiksavimo agentūra „Rekordų akademija“. Matavimo rezultatai protokoluojami vertinant 3 kriterijus – duomenų gavimas (angl. download), duomenų siuntimas (angl. upload), delsa (angl. ping).

Atlikus 3 matavimus ne didesniu nei 5 min. intervalu rekordiniu laikomas geriausias rezultatas.

Matavimams naudotas išmanusis telefonas „Xiaomi MI 12 Pro“ ir „Nokia“ tinklo įranga. Matavimai atlikti naudojant kompanijos „Ookla LLC“ aplikaciją „Speedtest“.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle 5G greičio rekordą pasiekė 26 GHz radijo dažnių juostoje (mmWave). Bandymo tikslais jai buvo gautas specialus Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) leidimas.

26 GHz radijo dažnių juosta ateityje bus skirta ir naudojama greičiui bei talpai. Ji bus ypatingai reikšminga didelių renginių, koncertų metu, o taip pat bus naudojama sporto arenose ar didžiųjų miestų centruose, kuomet susirinkus didelei masei žmonių ryšį reikės stiprinti.

Ši dažnių juosta padės tvirtus pamatus ir virtualios bei papildytos realybės paslaugoms, reikalaujančioms didelės greitaveikos.

„Išmėginta dažnių juosta pritaikoma gerinant vartotojų patirtį ar siekiant užtikrinti tinklo greitaveiką. Šis spektras gali būti naudojamas mobiliajam internetui namams, esantiems užmiestyje ar net pramonės automatizavimui“, – sakė Valerij Kovzan, „Tele2“ technikos direktorius.

Operatorius diegdamas 5G tinklą naudoja „Nokia“ įrangą. „Tele2“ 5G plėtros strateginė kryptis šiame etape yra technologiją diegti ten, kur populiacija didžiausia – miestuose, miesteliuose, savivaldybių centruose, nes čia naujos kartos ryšys bus prieinamas didesniam klientų ratui. „Tele2“ 5G tinklas jau dabar yra pasiekiamas 1 mln. vartotojų. Iki metų pabaigos šis skaičius dvigubės. 5G ryšio bokštai jau veikia 42-ose savivaldybėse iš 60-ies.

Nenutrūkstamas 5G ryšys per Lietuvą einančioje magistralėje „Via Baltica“ ir kituose valstybinės reikšmės keliuose, aukštos kokybės ryšys eismo dalyviams, jų transporto priemonėms ir išmaniosioms transporto sistemoms, savavaldžių transporto priemonių naudojimas – tokioms galimybėms teisinį pagrindą turėtų suteikti Kelių įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriems šiandien pritarė Vyriausybė.

„Sudaromos teisinės sąlygos leis įgyvendinti tarptautinių 5G transporto koridorių projektą ir užtikrinti nenutrūkstamą 5G ryšį tokiuose transeuropiniam transporto tinklui priklausančiuose keliuose, kaip magistralė „Via Baltica“, sudarys sąlygas ateityje savavaldžių transporto priemonių naudojimui keliuose“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Šiuo metu Lietuvos teritorijoje esančiose europinėse magistralėse nėra reikiamos infrastruktūros nepertraukiamam 5G ryšiui užtikrinti.

Minėtų teisės aktų pakeitimai užtikrins galimybę šalia kelių statyti ryšių bokštus, jie bus laikomi kelio statiniais. Taip pat bus sudaryta galimybė nustatyti servitutą elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių (pastatų). Tai leis transporto koridorius padengti nepertraukiamu 5G ryšiu, valstybinės reikšmės keliuose plėtoti skaitmenines paslaugas, savavaldžių transporto priemonių infrastruktūrą bei miestuose ir miesteliuose užtikrinti mobiliojo ryšio aprėptį ir kokybę, tenkinančią vartotojų poreikius.

„5G ryšiu pagrįstų technologijų kūrimas vertinamas kaip pagrindinis susisiekimo inovacijų variklis, taigi tinkamos infrastruktūros kūrimas turės didelį poveikį Lietuvos konkurencingumui inovacijų ir jų taikymo srityje“, – teigia ministras.

Priėmus teisės aktų pakeitimus, ryšio operatoriai galės sparčiau ir sklandžiau Lietuvoje diegti ir plėtoti 5G ryšio tinklus ir sistemas. Vientisas, nepertraukiamas 5G ryšys ir infrastruktūros aprėptis leis verslui plėtoti intelektinių transporto sistemų, daiktų interneto sprendimus, savavaldžių transporto priemonių sistemas ir kitas duomenimis grįstas viešąsias komercines paslaugas.

Be to, užtikrinus galimybę ryšių bokštus statyti valstybinėje žemėje, bus galima siekti Europos Sąjungos finansinės priemonės „CEF Digital“ finansavimo tarptautinių 5G transporto koridorių projektui, numatančiam tarptautiniame transporto koridoriuje „Via Baltica“ užtikrinti nepertraukiamo 5G ryšio paslaugas.

Nors Lietuvoje 5G ryšys, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, pradėtas diegti kiek vėliau, šalyje jau matomi pirmieji šios technologijos privalumai. Pradedant nuo lengvesnės individualių vartotojų kasdienybės iki įmonių modernizavimo. Taigi, kokios 5G monetizavimo galimybės matomos Lietuvoje? Kaip ilgainiui keisis pasaulis ir pramonė įsigalėjus 5G ryšiui? Į šiuos klausimus atsakė Marika Mentula, Suomijos bendrovės „Nokia“ viceprezidentė Šiaurės, Baltijos ir Beneliukso šalims. 

Kokias 5G technologijų monetizavimo galimybes matote Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse?

Galimybių yra labai daug. Šiuo metu Lietuvoje matome tik 5G technologijos įsigalėjimo pradžią. Manau, kad ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys yra veržlios ir inovatyvios. Kadangi esate pakankamai nedidelės šalys – turite galimybę greitai įsidiegti pačias naujausias technologijas. Ir manau, kad šiuo pranašumu jūs pasinaudosite. 

Manau, kad viena iš 5G galimybių Lietuvoje yra fiksuota belaidė interneto prieiga, kuria naudotis galėtų ne tik individualūs vartotojai, bet ir įvairios įmonės, taip prasčiau veikiantį interneto ryšį pakeisdamos 5G ryšiu. 5G ryšys naudingas visur, kur reikalingas mobilumas, darbo efektyvumas, pavyzdžiui, gamyklose. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kokio ryšio greičio joms reikia. 5G puikiai pritaikomas tiek B2B, tiek B2C įmonių darbo modeliuose. 

Įmonės turi nebijoti iššūkių. Turite būti atviri, veržlūs, nes tai suteikia lankstumo išbandyti naujus dalykus. Yra daugybė pavyzdžių, kurie rodo, kaip bendrovės visame pasaulyje gauna naudos iš 5G ryšio, todėl nemanau, kad Lietuva ar Baltijos šalys yra išimtis. 

Kokie yra pagrindiniai 5G ryšio privalumai vartotojams?

5G yra kur kas greitesnė ryšio technologija, vartotojams naudinga dėl labai mažos delsos. 5G turi pačių įvairiausių privalumų: naudojantis šio ryšio paslaugomis, patogiau dirbti, žiūrėti serialus ar filmus turinio transliavimo platformose, žaisti žaidimus – daryti viską, kam reikalingas internetas. Visgi, manau, kad netrukus pajusime ir dar daugiau 5G privalumų. Po truputį virtualios realybės technologija taps vis labiau prieinama įprastiems vartotojams. 

Dar viena svarbi dalis – daiktų internetas, kuris generuoja didelį kiekį duomenų. Vienas iš pavyzdžių – autonominiai automobiliai. 5G – labai plačiai susijęs su daiktų internetu ir virtualia realybe – iš pradžių duomenys yra renkami, persiunčiami apdorojimui, o tada grįžta atgal ir suteikia naudą galutiniam vartotojui. Toks įrenginių tarpusavio bendravimas reikalauja didžiulio duomenų srauto – o būtent tai ir siūlo 5G technologija. 

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ Lietuvoje 5G tinklą diegia kartu su „Nokia“. Įrangos galimybės buvo pademonstruotos siekiant 5G ryšio greičio rekordo „Tele2“ tinkle – matavimo metu užfiksuota net 4,45 Gbps sparta. Matavimas buvo atliktas 26 GHz greičio juostoje, su „Xiaomi“ išmaniu įrenginiu. 

Kaip manote, kaip ilgainiui keisis pasaulis ir pramonė, kai visiškai įsigalės tokios technologijos kaip 5G ir daiktų internetas (IoT)?

Manau, kad technologijų industrijoje bus vis daugiau kalbama apie metavisatą (metaverse) ir ypač apie jo įtaką interneto naudotojams. 

Kaip tai mato „Nokia“ – pirmiausia iš to naudą gaus įvairios įmonės. Per ateinančius kelis metus jos patirs didžiulę skaitmeninę transformaciją, o mobiliojo ryšio operatoriams atiteks pagrindinė užduotis šią transformaciją įgyvendinti. 

Kaip „Nokia“ įsivaizduoja technologijų sektorių 2030 metais?

Manau, kad ateityje atsiras terminas „network of networks“ (tinklų tinklas). Vadinasi bus net keli tinklų sluoksniai, kurie realiuoju laiku, automatiškai prisitaikys prie visų žmonių poreikių: tiek vartotojų, tiek įmonių, tiek pramonės šakų. Galima sakyti, kad ateityje mūsų laukia skaitmeninė fizinė sintezė.

Ar galite įvardinti tikslus, kuriuos „Nokia“ yra užsibrėžusi įgyvendinti iki 2030 metų?

„Nokia“ strategiją sudaro 6 pagrindinės dalys. Jos apima tiek partnerysčių su operatoriais rinkos dalies didinimą, tolimesnę plėtrą verslo segmente, lyderystės įtvirtinimą technologijų srityje diegiant naujus „As-a-Service“ verslo modelius. Taip pat siekiame išnaudoti visas galimybes, padėsiančias uždirbti ne tik iš telefonų, bet ir kitos mūsų intelektinės nuosavybės. Žinoma, likę tikslai yra glaudžiai susiję su tvarumu – nuolat dirbame tam, kad mūsų verslo procesai būtų kuo tvaresni, taip pat kuriame ir technologinius sprendimus, kurie mūsų klientams padėtų dirbti tvariau. Siekiame, kad mūsų partneriai, tokie, kaip „Tele2“ puoselėtų tas pačias vertybes, kaip ir mes. 

Susisiekimo ministerija paskelbė startuoliams skirtą 1 mln. eurų konkursinį kvietimą, kuriuo Lietuvoje siekiama skatinti skaitmeninių technologinių sprendimų kūrimą, testavimą ir vystymą. Šis kvietimas – inovacijų skatinimo programos „Sandbox“ (liet. – smėliadėžė) dalis, todėl pagrindinė keliama sąlyga – tai, kad į paramą pretenduojantys startuoliai kurtų, testuotų ir vystytų sprendinius, kurie būtų pagrįsti naujos kartos 5G ryšiu.

Paraiškas iki liepos 31 d. teikti gali labai mažos ar mažos įmonės, juridinių asmenų registre registruotos ne ilgiau kaip penkerius metus.

„Prieš nepilnus du mėnesius skelbėme pirmąjį „Sandbox“ kvietimą verslo ir mokslo konsorciumams, o su dabartiniu, t. y. antruoju šiemet, kreipiamės būtent į startuolius. Nuoširdžiai viliuosi, kad „Sandbox“ priemonė motyvuos ir taps impulsu mūsų startuoliams įgyvendinti drąsiausius turimus sumanymus. Užsienio praktika rodo, kad ne tik finansinė parama, bet ir apskritai įsiliejimas į besikuriančią įvairiapusę „Sandbox“ bendruomenę yra stipri akceleracija“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Susisiekimo ministerija šia priemone nori paskatinti sprendimus inovatyviose autonominio transporto, bepiločių orlaivių, daiktų interneto, virtualios realybės, 5G ryšiu paremtos robotizacijos ar automatizacijos ir kt. srityse.

Konkurse dalyvauti gali projektai, kurių apimtyje planuojamas skaitmeninių sprendimų, skirtų įvairių sektorių skaitmenizacijai didinti, įgyvendinimas. Nors papildomi balai numatomi projektams, kurių nauda teks transporto sektoriui, taip pat laukiami sprendimai, skirti pramonės, sveikatos, žemės ūkio, energetikos, aplinkos, švietimo, socialinės apsaugos ir kt. sritims.

Įgyvendinant „Sandbox“ priemonę skatinama glaudi pramonės ir verslo bendrystė su mokslo įstaigomis, todėl tarp prioritetinių projektų atrankos kriterijų papildomi balai numatomi tiems startuolių projektams, kurių įgyvendinimo metu numatytas bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis bei tyrėjais. 

Partneriais, be mokslo atstovų, gali būti kitas startuolis arba mobiliojo ryšio operatorius, užtikrinantis projekto veikloms būtiną 5G ryšį.

Išsamias kvietimo sąlygas galima rasti tinklapyje esinvesticijos.lt, „Kvietimų“ sekcijoje. Nuorodą į pažangos priemonės startuoliams aprašą rasite čia (https://2021.esinvesticijos.lt/kvietimai/susisiekimo-inovaciju-skatinimas-startuoliams-privatus-sektorius). Paraiškas iki liepos 31 d. priima Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).

Primename, kad šis kvietimas startuoliams – viena iš sudedamųjų „Sandbox“ priemonės dalių. Iš viso šiai priemonei Lietuvoje ruošiamasi paskirstyti 24,5 mln. Eur lėšų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.

Be startuoliams numatytų 1 mln. Eur, kiek anksčiau Susisiekimo ministerija paskelbė atvirą kvietimą verslo ir mokslo konsorciumams skaitmeninių sprendimų, kuriems įgyvendinti būtinas 5G ryšys, vystymo skatinimui už 23,5 mln. Eur. Daugiau informacijos apie atvirą kvietimą ir jam taikomas finansavimo sąlygas galite rasti čia (Susisiekimo inovacijų skatinimas |2021-2027 ES investicijų interneto svetainė (esinvesticijos.lt) iki gegužės 31 d.

„Sandbox“ iniciatyvos tikslas – sukurti finansinę, teisinę, reguliavimo aplinką, kurioje programos dalyviai galėtų kurti ir realioje aplinkoje išbandyti novatoriškus, 5G ryšiu pagrįstus sprendimus įvairiuose sektoriuose. Inovatyviais sprendimais siekiama spręsti aktualiausius visuomenės, verslo ir viešojo sektoriaus iššūkius ir skatinti pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų steigimą.