Login to your account

Username *
Password *

Spalį kriptovaliutų rinka pasižymėjo didele dinamika: bitkoinas (BTC) demonstravo įspūdingą brangimą, kiek kukliau, tačiau augo ir kitų pagrindinių kriptovaliutų vertė.

Bitkoino kainos judėjimas link istorinės viršūnės rinkoje skatina optimizmą ir teigiamus lūkesčius, apžvelgdamas praėjusį kriptovaliutų rinkos mėnesį sako Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio „Binance“ kriptokeityklos padalinio „Bifinity“ vadovas.

Spalį bitkoinas pradėjo kainuodamas 52 778 eurus, o užbaigė pabrangęs 26,7 proc. – iki 66879 eurų. Po tokio augimo bitkoinas dabar yra labai arti savo visų laikų rekordinės vertės – 68403 eurų. Aktyvūs išlieka instituciniai investuotojai, o blokų grandinės duomenys rodo, kad ilgalaikiai saugotojai ir kasėjai neskuba parduoti savo pozicijų, o tai įprastai yra stiprios rinkos požymis.

Eterio (ETH), antrosios pagal dydį kriptovaliutos vertės augimo tendencijos buvo gerokai kuklesnės, tačiau teigiamos: mėnesį ši kriptovaliuta pradėjo nuo 2347 eurų ir baigė ties 2460 eurų žyma, t. y. jos kaina padidėjo 4,8 proc. Vis dėlto nepaisant nuosaikaus kainos augimo aktyvumas eterio tinkle išlieka didelis, o tai rodo nuolatinį susidomėjimą platformos decentralizuotų finansų (DeFi) sprendimais.

Kriptovaliuta „Build-and-Build“ (BNB) išlaikė stabilesnį kursą, palyginti su bitkoino raliu, ir mėnesį pradėjusi su 515 eurų verte baigė kainuodama 551 eurą, t. y. pabrango 7 proc. BNB dar kartą įrodė, kad yra stabilus turtas neramioje rinkoje, investuotojams galintis pasiūlyti alternatyvą portfelyje greta labiau kintančios vertės turto.

JAV prezidento rinkimai taip pat daro pastebimą poveikį rinkai, nepriklausomai nuo būsimų rinkimų rezultatų. Dar vienas įdomus įvykis – „Microsoft“ akcininkams mestas pasiūlymas diversifikuoti bendrovės turtą ir padidinti akcininkų vertę investuojant į bitkoinus.

Bendrovės valdyba paragino akcininkus balsuoti prieš šį pasiūlymą. Tačiau „BlackRock“, didžiausia pasaulyje turto valdytoja, kuriai priklauso 7,3 proc. „Microsoft“ akcijų, taip pat turi balsavimo teisę ir greičiausiai pritaria pasiūlymui, nes yra suinteresuota platesniu kriptovaliutų įsisavinimu. Jei šis pasiūlymas būtų priimtas, tai būtų dar vienas stiprus kriptovaliutų pripažinimo tradiciniame finansų pasaulyje signalas.

Reziumuojant, bendros rinkos nuotaikos yra labai teigiamos, o dauguma analitikų sutinka, kad naujas visų laikų bitkoino vertės rekordas jau netoli.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline Agency
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Rugsėjį kriptovaliutų rinką teigiamai paveikė du svarbūs įvykiai. Visų pirma, JAV Federalinė rezervų sistema (FED) 50 bazinių punktų sumažino palūkanų normas. Antra, Kinija 20 bazinių punktų sumažino bankų privalomųjų atsargų dydį ir septynių dienų atpirkimo sandorių palūkanų normą. Dėl šių sprendimų Kinijos bankų sistemoje atsilaisvino 1 trln. juanių, arba apie 142,5 mlrd. JAV dolerių. Abu įvykiai paskatino teigiamas investuotojų nuotaikas, o bendra kriptovaliutų rinkos kapitalizacija rugsėjo mėn. padidėjo 8 proc., skelbiama „Binance“ spalio mėnesio kriptovaliutų rinkos tendencijų apžvalgoje. 

Iš didžiausių kriptovaliutų rugsėjį labiausiai (20,1 proc.) išaugo „Avalanche“ (AVAX) vertė. Tai daugiausia lėmė „Avalanche Foundation“ 40 mln. JAV dolerių vertės dotacijų programa „Retro9000“. Ja siekiama paskatinti kūrėjus plėtoti „Avalanche“ tinklą prieš įvedant naują tinklo atnaujinimą „Avalanche9000”. Tikimasi, kad tai bus didžiausias „Avalanche“ tinklo atnaujinimas nuo pagrindinio tinklo paleidimo. 

Verslininko Elono Musko veikla socialiniame tinkle „X“ dar kartą padidino DOGE memų monetos „Dogecoin“ kainą, kuri rugsėjo mėn. šoktelėjo 14,9 proc. dėl verslininko įrašo, kuriame žaismingai paminėtas terminas „Vyriausybės efektyvumo departamentas“ (angl. „Department of Government Efficiency“, sutrumpintai – DOGE). Tai susilaukė didelio svetainės naudotojų dėmesio ir spekuliacijų bei paskatino staigų „Dogecoin“ kainos augimą.

Bitkoino (BTC) kaina rugsėjį buvo gana nepastovi: mėnesį ji pradėjo nuo 53 272 eurų, rugsėjo 7 d. trumpam buvo nukritusi iki 48 000 eurų, o vėliau toliau kilo ir mėnesį baigė ties 57 042 eurais, t. y. padidėjo 7 proc. 

Istoriškai rugsėjis būdavo gana silpnas mėnuo bitkoinui, tačiau ši tendencija šiemet buvo sulaužyta, o mėnuo tapo stipriausiu rugsėju per visą bitkoino istoriją.

Tuo metu eterio (ETH) kainos augimas, lyginant su bitkoinu, buvo kuklesnis – rugsėjį jis pabrango 2,8 proc. Pirmąją mėnesio dieną vieną eterį buvo galima įsigyti už 2 264 eurus, o paskutinę mėnesio dieną kaina pakilo iki 2 333 eurų. Žemiausias jo kainos taškas taip pat buvo rugsėjo 7 d., kai kaina smuko šiek tiek žemiau 2 000 eurų. 

Tarp mėnesio pralaimėtojų buvo kriptovaliuta „Tron“ (TRX), pigusi 2,3 proc. Ankstesniais mėnesiais „Tron“ ekosistemoje vyko memų monetų bumas, dėl kurio labai padidėjo tinklo aktyvumas ir atitinkamai pakilo TRX kaina. 

Didžiausia eterio emisija per 2 metus 

Investuotojai nerimauja dėl silpnų eterio rezultatų (omenyje turimas nuosaikus 2,8 proc. vertės augimas rugsėjį). Rugsėjį išleista didžiausia eterio emisija per dvejus metus: sumažėjus aktyvumui tinkle, sumažėjo ir „sudegintų“ ETH kiekis, o defliacijos principas eterio tinkle nebeveikė, todėl kilo abejonių dėl ETH atsparumo infliacijai ir jo perkamosios galios.

Tam daugiausiai įtakos turėjo neseniai atliktas eterio tinklo atnaujinimas („Dencun“), kuris prisidėjo prie sandorių sąnaudų mažinimo antrojo sluoksnio (L2) tinkluose. Taigi antrojo sluoksnio tinklai visus metus negailestingai kanibalizavo pagrindinį eterio tinklą – sandorių sąnaudos bendrame tinkle mažėjo, todėl mažėjo ir „sudeginto“ eterio kiekis. ETH kūrėjai turės pasukti galvą, kaip gerokai padidinti tinklo aktyvumą, kad kriptovaliuta atgautų ankstesnį defliacinį statusą.

Kibernetinių atakų žala mažėja 

Kibernetinės atakos prieš kriptovaliutų naudotojus  pastaruoju metu sulaukia didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. 2024 m. kriptovaliutų sektorius dėl kibernetinių incidentų patyrė daugiau kaip 1,3 mlrd. JAV dolerių nuostolių – vis dėlto mažiau nei kelerius pastaruosius metus.

Šiais metais reikšmingiausios kibernetinės atakos buvo nukreiptos prieš centralizuotas kriptovaliutų biržas. Didžiausi nuostoliai fiksuoti gegužės mėnesį, kai Japonijos prekybos platforma „DMM Bitcoin“ dėl kibernetinės atakos patyrė 305 mln. JAV dolerių nuostolių (prarasta apie 4 500 BTC). Liepos mėnesį Indijos birža „WazirX“ patyrė 235 mln. JAV dolerių nuostolių.

Nors šie įvykiai visada sulaukia didelio atgarsio visuomenėje, pastarųjų kelerių metų duomenys rodo nuostolių mažėjimo tendenciją: 2021 m. prarasta 8,1 mlrd. JAV dolerių, 2022 m. – 3,9 mlrd. JAV dolerių, 2023 m. – 1,8 mlrd. JAV dolerių, 2024 m. – 1,3 mlrd. JAV dolerių (iki spalio mėn.)

Per kibernetines atakas prarastų sumų mažėjimą daugiausia lėmė nuolatinis biržų saugumo sistemų tobulinimas ir atsarginių saugumo fondų kūrimas, pavyzdžiui, „Binance“ SAFU (Secure Asset Fund for Users) fondas – saugaus turto fondas naudotojams. 

Fizinio turto tokenizavimo bumas 

Fizinio turto (angl. real world assets), pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, valiutų, obligacijų, žaliavų, tokenizavimas šiuo metu yra pasiekęs aukščiausią visų laikų lygį. 

Šio sektoriaus apyvarta jau pasiekė daugiau kaip 12 mlrd. JAV dolerių. Didžiausias fizinio turto tokenizavimo sektorius yra skolinimo pramonė, kuriai tenka apie 70 proc. viso fizinio turto tokenizavimo sektoriaus. Didžiausią dalį (8,5 mlrd. JAV dolerių) sudaro vos vienos „fintech“ bendrovės „Figure“ suteiktos paskolos, kai kaip užstatas naudojamas paskolos gavėjo nekilnojamasis turtas.

2024 m. taip pat sparčiai augo tokenizuotų vekselių vertė – nuo 769 mln. JAV dolerių metų pradžioje iki daugiau kaip 2,2 mlrd. JAV dolerių šių metų rugsėjį. To priežastis greičiausiai buvo didelės palūkanų normos JAV, kurios gerokai padidino investuotojų susidomėjimą JAV vyriausybės obligacijomis.

Šešis mėnesius užsitęsęs NFT rinkos nuosmukis

Rugsėjį NFT rinka smuko jau šeštąjį mėnesį paeiliui – bendros pardavimų apimtys sumažėjo 21,2 proc. ir sudarė 302 mln. JAV dolerių. Šis ilgalaikis nuosmukis sukūrė sudėtingą situaciją sektoriuje, nes visų pagrindinių NFT kolekcijų prekybos apimtys labai sumažėjo.

Pavyzdžiui, populiarių kolekcijų eterio tinkle, tokių kaip „CryptoPunks“, „Bored Ape Yacht Club“ ir „Pudgy Penguins“, prekybos apimtys sumažėjo atitinkamai 13,9 proc., 38,2 proc. ir 55,3 proc.

NFT pardavimai apskritai sumažėjo visuose pagrindiniuose tinkluose. Bitkoino, eterio ir „Solana“ tinkluose NFT prekybos apimtys sumažėjo atitinkamai 33,5 proc., 47,7 proc. ir 41,8 proc. 

Tiesa, yra ir keletas išimčių. Pavyzdžiui, „Blast“ tinkle NFT prekybos apimtys padidėjo 30 proc. Tai lėmė didelis aktyvumas prekybos kortų žaidime „Fantasy.top“. Populiariausių „Ordinals“ kolekcijų prekybos apimtys taip pat padidėjo: „Bitcoin Puppets“ ir „NodeMonkeys“ prekyba atitinkamai augo 26,6 proc. ir 0,51 proc.

Visą apžvalgą galite skaityti „Binance“ svetainėje: https://public.bnbstatic.com/static/files/research/monthly-market-insights-2024-10.pdf

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline Agency

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Lietuvoje apie kriptoturtą teigia girdėję 64, o įsigiję jo turi – 2 proc. šalies gyventojų. Beveik 30 proc. lietuvių klaidingai mano, kad kriptovaliutos yra tokia pati mokėjimo priemonė kaip ir banknotai ar monetos, rodo pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką atliktos apklausos duomenys.

Siekdamas šviesti visuomenę apie finansinius produktus, investavimą ir su juo susijusias rizikas, Lietuvos bankas, finansų rinkos dalyviai ir kitos institucijos bei organizacijos jau trečius metus iš eilės jungiasi prie Tarptautinės investuotojų savaitės (angl. World Investor Week), ji šiemet minima spalio 7–13 d. 

„Gebėjimas saugiai elgtis elektroninėje erdvėje, tinkamai pritaikyti savo finansinę informaciją ir naudoti asmens duomenis, neatsilikti nuo naujovių ir domėtis technologijomis – būtinybė ir nauja realybė. Tad nenuostabu, kad prioritetinėmis Tarptautinės investuotojų savaitės temomis šiemet pasirinktos technologijų, skaitmeninio finansinio raštingumo ir kriptoturto temos. Pastaroji artėjančio naujo reguliavimo kontekste ypač kelia poreikį šviesti visuomenę, nes su kriptoturtu susijusios rizikos niekur nepradings“, – teigia dr. Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė.

„Lietuvių skaitmeninis finansinis raštingumas yra ganėtinai žemas: indeksas tesiekia 45 balus iš 100. Tai yra mažesnis balas nei estų (64 balai) ir latvių (46 balai). Siekdami šviesti finansinių paslaugų vartotojus, Lietuvos banko interneto svetainėje atnaujinome informaciją apie kriptoturtą ir paskelbėme, kokie pokyčiai laukia nuo 2025 m. įsigaliojus Reglamentui dėl kriptoturto rinkų. Taip pat nuolat primename apie investicinio sukčiavimo pavojus“, – sako dr. V. Dičpinigaitienė.

Pagrindiniai patarimai, ką reikia žinoti prieš investuojant:

Jei yra siūloma itin didelė grąža ir maža rizika ar „puiki“ galimybė praturtėti ir netikėtai uždirbti du, tris ar keturis kartus daugiau – tikriausiai, tai yra apgaulė.

Konsultanto skatinimas skubėti ir greitai priimti sprendimą – akivaizdi „raudona lemputė“. Sukčiai dažnai taiko psichologinį spaudimą teigdami, kad jums pasisekė, nes gavote „paskutinę ir geriausią galimybę“; „paskutinę progą spėti investuoti“ ir pan.

Duomenų prašymas. Jei su Jumis susisiekęs konsultantas prašo įvairių prisijungimo duomenų – tai pavojaus signalas. Nė vienas bankas, nė viena kita finansų įstaiga nei sms žinutėmis, nei skambučiais neprašo jokių prisijungimo kodų.

Jei atsitiko taip, kad jus apgavo, žingsniai tokie.

Vis daugiau dėmesio žaliesiems finansams

Tarptautinės investuotojų savaitės metu dėmesys skiriamas ir žaliųjų finansinių produktų temai. Lietuvos bankas šios savaitės metu kviečia susipažinti apie žaliuosius finansinius produktus naujoje interneto svetainės skiltyje „Žalieji finansai“ ir gilinti žinias sprendžiant testą.

Nauja informacinė skiltis, skirta žaliesiems finansiniams produktams čia.

Testą rasite čia.

Tarptautinę investuotojų savaitę Lietuvoje koordinuoja Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras, kasmet kviečiantis šioje iniciatyvoje dalyvauti finansų rinkos dalyvius, asociacijas, ministerijas, įstaigas, bibliotekas, universitetus, kolegijas, profesinio mokymo centrus ir kt. Tarptautinės investuotojų savaitės 2024 dalyvius ir jų veiklas šios iniciatyvos metu rasite čia.

Tarptautinė investuotojų savaitė – pasaulinė iniciatyva, vykstanti jau aštuntus metus. Ją organizuojanti Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. International Organization of Securities Commissions, IOSCO) kviečia visas norinčias šalis ir jų institucijas vykdyti edukacines veiklas, susijusias su investavimo tema. Tarptautinės investavimo savaitės iniciatyvoje dalyvauja apie 120 valstybių

Europos Komisijos ir EBPO parengtame suaugusiųjų finansinio raštingumo žemėlapyje nurodoma, kad finansiškai raštingas žmogus turėtų domėtis naujovėmis gilindamas savo skaitmeninio finansinio raštingumo žinias, žinoti, kas yra kriptoturtas, suvokti kylančias rizikas ir suprasti, kad kriptoturtas neretai pasitelkiamas ir aferoms: ypač investicinio sukčiavimo atveju galimas aukas viliojant itin didele tikėtina grąža.

Bybit", viena iš trijų didžiausių pasaulyje kriptovaliutų biržų pagal prekybos apimtį,  šiandien švenčia svarbų etapą: daugiau nei 30 milijonų registruotų vartotojų visame pasaulyje. Šis puikus pasiekimas ateina kartu su išskirtinio augimo laikotarpiu, įtvirtindamas „Bybit" kaip lyderę blokų grandinės pramonėje.

Rinkos dalis sparčiai auga, vartotojų pasitikėjimas klesti

Remiantis naujausia „Kaiko Research" ketvirčio ataskaita, „Bybit" rinkos dalis prekiaujant neatidėliotinais sandoriais išaugo nuo 2 % 2023 m. iki stulbinančio 9,3 % 2024 m., o tai yra beveik 400 %. Šis reikšmingas šuolis nuo praėjusių metų 7,3 % tvirtai įtvirtina „Bybit" kaip kriptovaliutų biržos lyderę.

„Bybit" šį augimą sieja su tvirtu įsipareigojimu užtikrinti vartotojų saugumą ir pasitikėjimą. Bendrovė teikia pirmenybę turto saugumui reguliariai skelbdama rezervo patikrinimo auditus, užtikrindama skaidrumą ir atskaitomybę vartotojų lėšomis. Be to, „Bybit" gali pasigirti nepriekaištingu saugumu – nuo pat jos įkūrimo 2018 m. nebuvo didelių gedimų ar įsilaužimo incidentų.

Šį pasiryžimą užtikrinti saugumą ir skaidrumą dar labiau patvirtina pramonės pripažinimas. Neseniai paskelbtoje CCData kriptovaliutų biržos lyginamojo indekso ataskaitoje „Bybit" gavo puikų 10/10 pasitikėjimo balą iš „CoinGecko" ir „AA" įvertinimą.

„Pasiekti 30 milijonų registruotų vartotojų yra nuolankus pasiekimas, ir tai nebūtų įmanoma be tvirtos mūsų energingos pasaulinės kriptovaliutų bendruomenės paramos", – sakė „Bybit" Co-founder and CEO Ben Zhou. „Esame nepaprastai dėkingi už jų pasitikėjimą ir esame pasiryžę teikti geriausias savo klasėje, patikimas paslaugas, pritaikytas vietos poreikiams. „Bybit" aktyviai bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis visame pasaulyje, kad užtikrintų atitiktį reikalavimams ir atsakingai diegiamas naujoves."

Žvelgiant į priekį: atotrūkio nuo „Web3" mažinimas

„Bybit" nuolat buvo „Web3" naujovių priešakyje, keisdama tai, kaip vartotojai sąveikauja su blokų grandinės ekosistema per į vartotoją orientuotas ir patrauklias platformas. 2024 m. išplėtėme savo pasiūlymų paketą su naujoviškais sprendimais, tokiais kaip „Airdrop Arcade", „NFT Pro" ir „Inscription Marketplaces".

Šios platformos yra kruopščiai sukurtos ne tik siekiant sumažinti kliūtis patekti į rinką ir supaprastinti vartotojų patirtį, bet ir ją praturtinti, ieškant galimybių investuoti į įvairius perspektyvius, populiarius ir „blue-chip" žetonus bei projektus ir juos remti. Mūsų naujausia „Solana Fiesta" ir „Bitcoin economy" tiesioginė transliacija daugelį „Web3" susidomėjusių asmenų supažindino su sparčiai augančiomis ekosistemomis ir jų galimybėmis.

Ši priežiūra nuosekliai užtikrina, kad mūsų vartotojai galėtų naudotis naudingiausiomis ir patikimiausiomis galimybėmis „Web3" erdvėje, todėl dalyvavimas yra ne tik lengvesnis, bet ir malonesnis dėl žaidybinimo ir pažangios duomenų žvalgybos.

Šis įsipareigojimas apima būsimą „Bybit Web3 DEX Pro", pažangios decentralizuotos biržos platformos, veikiančios naudojant revoliucinę „i-SMART" duomenų žvalgybos technologiją, pristatymą. Tai rodo „Bybit" įsipareigojimą naujovėms, kurios suteikia galių, suteikiant priemones, kurios ne tik atitinka, bet ir viršija šiuolaikinių prekybininkų ir investuotojų poreikius.

„Šiandienos etapas reiškia daugiau nei tik skaičius; tai liudija mūsų nuolatinį atsidavimą kriptovaliutų aplinkos revoliucijai", – pabrėžė Zhou. „Bybit" vis dar yra pasiryžusi formuoti kriptovaliutų ateitį. Mes ir toliau vadovausimės klausymosi, rūpinimosi ir tobulėjimo vertybėmis, kad galėtume aptarnauti 30 milijonų vartotojų siūlydami profesionaliausius produktus.

Mūsų klientų interesų apsauga bus įtvirtinta visuose produktų projektuose. Mes įsivaizduojame pasaulį, kuriame „Web3" suteikia galimybių kiekvienam asmeniui, kur finansinė įtrauktis yra ne tik tikslas, bet ir realybė."

Finansinių technologijų pažanga pasaulyje padarė didžiulį postūmį teikiant klientams inovatyvias ir patogias paslaugas. Finansų valdymas mobiliąja programėle jau nieko nebestebina. Mažai ką stebina ir kriptovaliutos bei blokų grandinės (angl. blockchain). Apie jas kone kiekvienas esame bent truputį girdėję, tačiau ekspertai pažymi – dar toli gražu ne visos jų galimybės išnaudotos. Neatmetama, kad ateityje Lietuva ne tik naudosis, bet ir turės savo kriptovaliutą.

Kripto ekspertas, „EXZi“ pinigų plovimo prevencijos vadovas Nedas Sipovičius akcentuoja, kad Lietuva turi didžiulį technologinį potencialą ir jį sėkmingai naudoja. Tai prisideda prie užsienio investicijų augimo didinant Lietuvos BVP. Remiantis naujausiais „Invest Lithuania“ duomenimis, šalyje yra arti 300 finansinių technologijų kompanijų, tarp kurių yra gerai žinomų pasaulinių vardų, o tai prisideda prie paslaugų plėtros. Dėl to Lietuva yra viena lyderiaujančių šalių šioje srityje Europos Sąjungoje. Norėdami išlikti vieni lyderių, turime neatsilikti nuo technologijų naujovių.

Naujas reguliavimas išjudins rinką

Didėjantis inovatyvių finansinių paslaugų teikėjų poreikis reikalauja didžiulių pastangų teikiant galutiniam klientui pridėtinę vertę. Finansinių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti nuolatinį inovacijų vystymą, išpildant didėjančius lūkesčius. Pastarieji bus taikomi ir kriptoturto bendrovėms po MiCa (angl. Markets in Crypto Assets Regulation) įsigaliojimo. Šis reglamentas dėl ES kriptovaliutų rinkos buvo priimtas 2023 m., o pereinamasis laikotarpis Lietuvoje numatytas iki 2025 birželio.

Paprasčiau tariant, kripto bendrovės bus laikomos finansinėmis institucijomis. Tai reiškia, kad naujasis reglamentas gali dar labiau išjudinti kripto rinką. Kadangi kripto bendrovės turės veikti pagal reglamentą, tai gali tapti papildomu patikimumo garantu ir naujomis galimybėmis verslui.

„Daugėjant reguliavimo priemonių, įmonės priverstos imtis verslo sprendimų, kurie iš esmės optimizuoja procesus užtikrindami duomenų saugumą. Blokų grandinių technologija atveria naujas galimybes, tokias kaip sandorių skaidrumas, sumažintos operacinės išlaidos ir aukštesnis duomenų saugumo lygis. Reikia suprasti, kad ši technologija, nors dažniausiai naudojama finansinėms operacijoms kriptovaliutomis vykdyti, panaudojimo būdų yra ir daugiau, kaip antai tiekimo grandinių valdymas, duomenų saugojimas, su nuosavybe susijusių operacijų vykdymas“, – pažymi N. Sipovičius.

Jam pritaria ir „MELD Finance“ vadovas Gediminas Kiveris, kuris sako, kad ateinantys metai gali pametėti dar nematytų kripto ir blokų grandinių panaudojimo galimybių. Tai, esą būtų galima pamatyti ir Lietuvoje.

„Ateinantys metai atneš daugiau teisinių precedentų, kurie palengvins pritaikomumą globalioje rinkoje. Jau dabar Jungtiniai Arabų Emyratai nori įteisinti skaitmenizuotą nekilnojamąjį turtą, t. y. blokų grandinėje išsaugotą informaciją apie nekilnojamą turtą. Blokų grandinę su tam tikromis išlygomis galima naudoti taip pat kaip globalų elektroninį parašą. Tokius tokenizuotus kontraktus lengva skaidyti, perleisti, ar parduoti kitiems asmenims“, – galimybes įvardija G. Kiveris.

Nauda jaunam ir patyrusiam verslui

Ekspertai pažymi, kad kripto įmonės jau dabar aktyviai ruošiasi laukiantiems pokyčiams. Į plėtrą investuojamos didelės pinigų sumos, rengiami mokymai, samdomi nauji darbuotojai, o tai sukuria ir papildomą patrauklaus darbo pasiūlą šalyje.

„Blokų grandinės technologija aktuali tiek startuoliams, tiek didelėms įmonėms. Reikia pažymėti, kad startuoliai dėl savo lankstumo gali greičiau integruoti technologinius sprendimus, eksperimentuoti. Tai suteikia reikšmingą pranašumą tiek efektyvumo rodikliuose, tiek įgyvendinant inovacijas. Tuo metu didelės įmonės technologiniu keliu juda santūriau. Visgi, blokų grandinių technologija joms gali leisti pasiekti reikšmingą progresą saugumo, skaidrumo ir tarptautinės veiklos efektyvumo srityse. Technologija suteikia galimybę centralizuoti duomenų valdymą, mažinti suklastojimo riziką ir taip kurti patikimus ir automatizuotus verslo procesus“, – blokų grandinės universalumą paryškina N. Sipovičius.

Žvelgdamas į ateities verslą, G. Kiveris pabrėžia, kad vienais pagrindinių verslo įrankių bus dirbtinis intelektas ir blokų grandinės. Visgi, jis pažymi, kad verslai dirbtinį intelektą jau po truputį perpranta ir sugeba jį pritaikyti įvairiems sektoriams – nuo aptarnavimo iki gamybos. Išnaudoti blokų grandinių potencialą gali prireikti daugiau laiko, tačiau tai pagelbės veikti ne tik šalies viduje, bet ir pasauliniu mastu.

„Europa turės savo skaitmeninį eurą, momentiniai tarptautiniai atsiskaitymai įvairiomis kriptovaliutomis bus kasdienybė. Investuosime į tradicinį turtą skaitmeniniu būdu pigiau ir paprasčiau, pavyzdžiui kelių mygtukų paspaudimu galėsime nusipirkti dalį infrastruktūros objekto arba dalį buto Niujorke ar Dubajuje“, – prognozuoja G. Kiveris.

Ar Lietuva turės savo kriptovaliutą?

Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 10 tūkst. įvairių kriptovaliutų. Be abejo, žinomiausia kriptovaliuta „Bitcoin“, kurios vertė paskutiniu metu pakilo į rekordines aukštumas. Visgi, kriptovaliutos kuriamos įvairiais tikslais, technologijomis ir funkcionalumu, todėl jų skaičius nėra stabilus. Visgi, ekspertai mano, kad ateityje Lietuva ne tik gali turėti, bet ir turės savo kriptovaliutą.

„Lietuvai to reikėtų ir tai įvyks, tačiau pirmieji žingsniai galėtų būti įgyvendinant blogų grandinių technologiją ne kriptovaliutų išleidimo tikslais. Kam Lietuvai to reikėtų? Taip būtų sukurta technologinė struktūra, kuri užtikrintų operacijų skaidrumą, greitį, tarptautinį bendradarbiavimą bei saugumą“, – naudą pažymi „EXZi“ pinigų plovimo prevencijos vadovas  N. Sipovičius.

„MELD Finance“ vadovas G. Kiveris priduria, kad Lietuva galėtų būti viena iš pirmųjų pasaulyje, kurios vertybinių popierių būtų galima įsigyti blokų grandinėje. Esą tai palengvintų galimybę valstybei pasiskolinti, atpigintų administravimo ir palūkanų kaštus.

Tiek „EXZi“, tiek „MELD Finance“ vadovai pažymi, kad kiekviena įmonė turėtų individualiai įsivertinti blokų grandinės panaudojimo galimybes. Dėl to pataria pasikonsultuoti su ekspertais, kurie ne tik supažindintų su galimybėmis, bet ir pasiūlytų konkrečius produktus sklandesniam verslo vystymui.