Nors kriptovaliutų rinka pastaraisiais metais sparčiai auga, jų panaudojimo galimybių Europoje kasdieniams atsiskaitymams tebėra nedaug. Daugeliui vartotojų kriptovaliutos, kurios dar žinomos skaitmeninio turto pavadinimu, vis dar atrodo labiau kaip investicija nei kaip reali praktinė priemonė.

Vis dėlto verslo pasaulyje, ypač verslas verslui (B2B) segmente, kriptovaliutos, kurių vertė nesikeičia ir jos atitinka eurus ar JAV dolerius 1:1 santykiu – stablecoins – įgauna vis daugiau prasmės. B2B segmente stablecoins gali atnešti naudą tada, kai vienas iš verslų nori dirbti tik su kriptovaliutomis, o kitas tik su tradicinėmis valiutomis.

Kur stringa kasdieniai atsiskaitymai?

Rinkos praktika rodo, kad pagrindinės kliūtys išlieka nekintančios – rizikos ir patikimumo klausimai: lėti lėšų pervedimai palyginus su tradiciniais bankais, nenuspėjami terminai ir dideli bei neplanuoti mokesčiai.

Vartotojai tikisi paprastų lėšų grąžinimo procesų, aiškaus mokesčių taikymo ir suprantamų taisyklių, todėl mažmeninėje rinkoje kriptovaliutos dažnai lieka investicijos arba nišinės technologijos vaidmenyje.

Kitas iššūkis – ypač verslams nevienodas reguliavimas skirtingose rinkose. Įmonės, norinčios priimti kriptoturtas, privalo spręsti apskaitos, PVM ir audito klausimus, taip pat užtikrinti klientų pažinimą, sankcijų patikras bei transakcijų stebėseną. Toks procesas reikalauja nemažų resursų, todėl daugeliui smulkių prekybininkų tai tampa pernelyg sudėtinga užduotimi.

Kol kriptovaliutos mažmeninės prekybos aplinkoje išlieka užribyje, specifinių kriptovaliutų – stablecoins – vaidmuo verslo segmentuose pamažu stiprėja.

Kur stablecoins jau duoda vertę?

Nors vartotojų atsiskaitymuose kriptovaliutos kol kas sunkiai skinasi kelią, verslo segmente jos jau turi aiškią nišą. Pasak advokatų kontoros „Tegos“ Technologijų industrijos grupės vadovo Mindaugo Civilkos, B2B srityje skaitmeninis turtas tampa ne tiek galutiniu tikslu, kiek technine priemone.

„Jei įmonė dalį iždo laiko kriptovaliutomis, jai itin svarbu greitai ir patikimai atlikti mokėjimus – tiek atlyginimus darbuotojams, tiek sąskaitų apmokėjimus tiekėjams. Tikslas paprastas – kad pinigai pasiektų gavėjo banko sąskaitą. Vertę kuria ne pati moneta, o operacinis sluoksnis: kliento pažinimo praktikos (KYB/KYC), transakcijų atsekamumas, sudengimas su sąskaitomis, integracija į apskaitą bei vietiniai mokėjimo kanalai, tokie kaip SEPA ar ACH. Kai šie procesai veikia sklandžiai, finansų komandos įgyja kontrolę ir prognozuojamumą, o vadovybei tampa lengviau matyti rizikas ir kaštus“, – aiškina jis.

Panaudojimai praktikoje jau matomi keliose srityse: Afrikos ir Lotynų Amerikos laisvai samdomi specialistai gali užsidirbti atlikdami skaitmeninį darbą, nes tarpvalstybiniai mokesčiai nebesumažina uždirbtų sumų, privačios aviacijos įmonės priima naktinius apmokėjimus per kelias minutes ir po kelių valandų vykdo skrydžius, Europos įmonės, užsakančios produktus Indijoje ar Kinijoje ir už juos apmokėdamos kriptovaliutomis, kurių vertė nekinta, anksčiau pradeda gamybą, sutrumpina tiekimo ciklą ir paspartina užsakymo ir pinigų gavimo procesą, taip didindami pajamas ir efektyvumą.

Konsultacijų įmonė „McKinsey“ skaičiuoja, kad 20–30 mlrd. JAV dolerių vertės mokėjimų per dieną atliekama naudojant stablecoins. Mokėjimai yra paskirstomi tarp piniginių perlaidų ir atsiskaitymų, o Matt Higginson ir Garry Spanz, „McKinsey“ partneriai, teiga, kad 2025 m. gali būti lūžio taškas stablecoins.

Technologinis tiltas į tradicines valiutas

Čia į pagalbą ateina vadinamoji crypto-to-fiat technologija, leidžianti kriptovaliutas automatiškai paversti į eurus, dolerius ar kitą įprastą valiutą.

„Matome labai aiškią dinamiką: crypto-to-fiat tampa kasdieniu darbo įrankiu ne tik JAV ar Singapūre, bet ir čia, Lietuvoje. Įrankį renkasi ne tik įmonės, kurios dirba su skaitmeniniu turtu, o taip pat įprasti verslo žaidėjai, pavyzdžiui, programinės įrangos kūrėjai, audito ir konsultacijų bendrovės. Šioms įmonėms reguliavimo ir apskaitos reikalavimų laikymasis yra prioritetas.

Tarptautiniu mastu veikiančios įmonės turi galimybę pasinaudoti tiek tradiciniu, tiek skaitmeniniu turtu. „Request Technologies“ užpildo spragą sujungdami šiuos du finansavimo būdus ir palengvina finansinius santykius visame pasaulyje. Technologija užtikrina, kad klientas gali atsiskaityti stablecoins, o mes pasirūpiname patikromis, konvertavimu ir pavedimu į gavėjo banko sąskaitą. Finansų komandai tai reiškia aiškius audito pėdsakus, patogų sąskaitų sudengimą, tikslias ataskaitas ir prognozuojamus terminus. Tai leidžia naudoti kriptoturtą racionaliai, neatsisakant būtinos finansinės kontrolės“, – teigia „Request Technologies“ vadovas Lietuvai Andrius Dubikovas

Ekspertai pabrėžia, kad B2B atsiskaitymai kriptovaliutomis lenkia verslas–vartotojui segmentą, nes čia tikslas išlieka aiškus: efektyviai suvaldyti daugybę mokėjimų keliomis valiutomis įvairiose šalyse. Kai dalis iždo laikoma stablecoins, crypto-to-fiat tampa tiltu į tradicinę finansų sistemą, o didžiausią vertę įmonėms kuria procesų kokybė ir atitiktis, o ne rinkos nuotaikos ar konkrečios monetos pavadinimas.

Request Technologies, UAB – Lietuvoje veikiantis virtualiojo turto paslaugų teikėjas (VASP), įkurtas 2023 m. Vilniuje įmonė jau sukūrė daug darbo vietų ir planuoja plėtrą, pritraukdama tarptautinius specialistus su galimybe net persikraustyti į Lietuvą. Bendrovė specializuojasi crypto-to-fiat srityje B2B segmentui. Ji padeda įmonėms atsiskaityti kriptovaliutomis, o gavėjams lėšas gauti tradicinėmis valiutomis. Paslauga taikoma tiek tiekėjų sąskaitoms, tiek darbo užmokesčio išmokoms. Įmonė siunčia pavedimus į daugiau kaip 190 šalių ir konvertuoja kriptovaliutas į daugiau nei 20 tradicinių valiutų. Įmonės duomenimis, nuo 2024 m. kovo operacijų apimtys išaugo apie 5 kartus.

Liepa kriptovaliutų rinkoje pasižymėjo aktyvumu ir svarbiais lūžio taškais. Bitkoinas ir eteris pasiekė naujas kainų viršūnes, tuo pat metu pajudėjo ir rinkos dalyvių laukti reguliaciniai procesai – JAV pristatytas istorinis stabiliųjų kriptovaliutų įstatymas, augo susidomėjimas kriptovaliutų ETF fondais, o tradicinės finansų institucijos vis drąsiau žengė į skaitmeninio turto sritį.

„Šio vidurvasario įvykiai rodo ne šiaip rinkos atsigavimą, o rimtą perėjimą į brandesnę fazę. Bitkoino ir eterio rekordai, nauji reguliaciniai žingsniai JAV bei tradicinių bankų įsitraukimas siunčia aiškų signalą – kriptovaliutos tampa vis labiau integruota pasaulinės finansų sistemos dalimi. Rinka įgauna struktūrą, pasitikėjimą ir gilėjančias sąsajas su instituciniais investuotojais. Daug ženklų rodo, kad tai – ne trumpalaikis entuziazmas, o ilgalaikės transformacijos ženklas“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios šalies kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Bitkoinas ir eteris demonstruoja raumenis

Bitkoinas liepos 14 d. pasiekė naują visų laikų kainos rekordą, peržengęs 123 000 JAV dolerių ribą. Tai patvirtino dominuojantį šios kriptovaliutos vaidmenį pasaulinėje skaitmeninių finansų rinkoje. Tuo pačiu metu eteris pasiekė aukščiausią šių metų lygį, išryškindamas savo svarbą decentralizuotų finansų sektoriuje kaip pagrindinė išmaniųjų sutarčių platforma.

Abi kriptovaliutos išlieka itin stiprios ir populiarios, o analitikai prognozuoja, kad bitkoino kaina iki šių metų pabaigos gali išaugti ir iki 200 000 JAV dolerių.

Šis augimas yra susijęs su didėjančiu institucinių investuotojų įsitraukimu, rinkos likvidumu bei vis didėjančiu bitkoino kaip skaitmeninio aukso pripažinimu. Rinkoje tikimasi, kad eteris, toliau diegdamas technologines naujoves, taip pat išlaikys tvirtas pozicijas ir pritrauks dar daugiau vartotojų.

Svarbus žingsnis stabiliųjų kriptovaliutų reguliavime

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė „GENIUS Act“ – pirmąjį federalinį įstatymą, kuris nustato griežtus stabiliųjų kriptovaliutų (angl. stablecoins) reguliavimo reikalavimus. Įstatymas reikalauja, kad šių kriptovaliutų leidėjai turėtų 100 proc. likvidžių rezervų ir reguliariai skelbtų jų sudėtį. Be to, kriptovaliutų įmonėms suteikiama galimybė gauti bankų licencijas bei tiesiogiai jungtis prie Federalinės rezervų sistemos.

Tai stiprina pasitikėjimą stabilios vertės kriptovaliutomis, didina rinkos skaidrumą ir saugumą bei atveria kelią plačiam institucinių investuotojų dalyvavimui. „GENIUS Act“ žymi svarbų etapą kriptovaliutų rinkos integracijoje į tradicinę finansų sistemą, skatina rinkos augimą ir stabilumą.

Kriptovaliutomis domisi bankai

Vienas didžiausių JAV bankų „JPMorgan Chase“ svarsto galimybę teikti paskolas, užtikrintas kriptovaliutomis, pavyzdžiui, bitkoinais ar eteriais. Tai rodo vis didėjantį tradicinių finansų institucijų susidomėjimą kriptovaliutomis ir jų integravimą į įprastą finansų sistemą. Tokia naujovė suteiktų kriptovaliutų turėtojams daugiau galimybių naudotis savo skaitmeniniu turtu kaip užstatu.

Tradicinių bankų įsitraukimas taip pat mažina neapibrėžtumą ir rizikas, susijusias su kriptovaliutų sektoriaus reguliavimu bei likvidumu. Tai žingsnis link platesnio kriptovaliutų panaudojimo, kuris gali pagilinti rinkos integraciją ir pritraukti dar daugiau institucinių investuotojų.

Dar viena tendencija – pokyčiai įmonių iždo valdyme. Organizacijos pereina nuo vien tik bitkoino modelio prie diversifikuotų skaitmeninių aktyvų portfelių. Didėjantis institucijų susidomėjimas skaitmeninio turto įtraukimu į finansines strategijas liudija apie augantį pasitikėjimą šia turto klase.

Kriptovaliutų ETF įgauna kūną

JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) pradėjo patvirtinti kriptovaliutų biržoje prekiaujamus fondus (ETF). Pirmasis toks ETF debiutavo liepos 1 d. ir per pirmąją prekybos dieną pritraukė net 12 mln. JAV dolerių investicijų. Tai atspindi augantį institucinių ir mažmeninių investuotojų susidomėjimą kriptovaliutomis kaip nauja, reguliuojama investavimo priemone.

Kriptovaliutų ETF suteikia galimybę investuotojams įsigyti skaitmeninių valiutų be tiesioginio jų pirkimo ar laikymo, taip sumažinant technines ir saugumo problemas. Be to, tokie fondai skatina rinkos likvidumą ir padeda integruoti kriptovaliutas į tradicinę finansų sistemą.

Turto tokenizacija įgauna pagreitį

Turto tokenizacijos tema kriptovaliutų pasaulyje sparčiai stiprėja. Liepos mėnesį „Solana“ blokų grandinėje buvo paleisti keli nauji tokenizuotų akcijų projektai, o tuo pačiu metu tradicinės finansų institucijos (angl. TradFi) pradėjo aktyviau tyrinėti ir diegti blokų grandinės (angl. blockchain) pagrindu veikiančius kapitalo rinkos sprendimus.

Prie to prisidėjo ir palankūs SEC komentarai, pabrėžiantys technologijos potencialą padidinti skaidrumą, efektyvumą bei prieigą prie investavimo galimybių.

Šie žingsniai rodo aiškią tendenciją: institucinis susidomėjimas blokų grandinės pagrindu veikiančiomis finansų infrastruktūromis auga. Tokios inovacijos kaip, pavyzdžiui, tokenizuoti vertybiniai popieriai leidžia realų turtą padaryti prieinamesnį platesniam investuotojų ratui, o pati rinka juda link lankstesnės, skaidresnės ir labiau į skaitmenizaciją orientuotos struktūros.

Visa tai rodo, kad kriptovaliutų ir blokų grandinės inovacijos pereina iš eksperimentinės fazės į praktinį taikymą visame finansų sektoriuje.

Pastarasis mėnuo kriptovaliutų rinkai buvo ypač sėkmingas – daugelio jų vertė augo, o kainų šuoliai stebino net ir patyrusius investuotojus. Bitkoinas (BTC) gegužę pasiekė naują visų laikų rekordą pabrangdamas iki 99 136 eurų (112 000 JAV dolerių). Ir nors mėnesio pabaigoje BTC kaina kiek nukrito, pagrindinė kriptovaliuta fiksavo solidų 10,5 proc. mėnesinį vertės prieaugį.

„Kainų augimą paskatino keli svarbūs veiksniai: švelnėjanti prekybinė įtampa tarp JAV ir Kinijos, nuosekliai augančios biržoje prekiaujamų fondų (ETF) įplaukos bei aktyvus didžiųjų investuotojų – vadinamųjų „banginių“ – dėmesys“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios Lietuvos kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Dar įspūdingiau gegužę pasirodė eteris (ETH). Mėnesį ši kriptovaliuta pradėjo nuo 1 586 eurų vertės, o mėnesio viduryje jau viršijo 2 500 eurų ribą. Gegužės pabaigoje ETH kaina stabilizavosi ties 2 238 eurais, o tai reiškė stulbinamą 41,1 proc. augimą.

Prie eterio kainos šuolio prisidėjo kelios svarbios naujienos: tinklo kūrėjas Vitalikas Buterinas pristatė naujus sprendimus, padėsiančius greičiau ir pigiau vykdyti sandorius, augo institucinių investuotojų susidomėjimas decentralizuotomis finansų platformomis (DeFi), o investuotojai ėmė tikėtis, kad eterio ETF bus patvirtinti jau netolimoje ateityje.

„Ethereum“ tinklas taip pat gyvuoja – kasdien sukuriama apie 90 tūkst. naujų adresų, o tai rodo, kad susidomėjimas juo vis dar auga.

„Ripple“ (XRP) kaina bangavo smarkiau. Mėnesį kriptovaliuta pradėjo kainuodama 1,94 euro, vėliau brango virš 2 eurų ribos, trumpam pasiekė net 2,34 euro, bet mėnesį baigė kainuodama 1,93 euro.

Nors XRP pasirodymas šįkart buvo kuklesnis nei kitų pagrindinių kriptovaliutų, ji vis tiek patraukė institucinių investuotojų dėmesį. Rinkoje netrūko kalbų apie galimus ETF patvirtinimus, aiškesnes taisykles, tad investuotojai išliko nuosaikiai pozityvūs.

„Solana“ (SOL) gegužę pradėjo nuo 130 eurų vertės, vėliau brango iki 164 eurų, o mėnesio pabaigoje stabilizavosi ties 139 eurais – tad brango 6,9 proc. Prie kainos šuolio prisidėjo stiprūs tinklo rodikliai – piko metu „Solana“ apdorodavo daugiau nei 400 tūkst. transakcijų per sekundę. Rinkoje sklandžiusios kalbos apie galimą ETF patvirtinimą (prognozės rodė net 76 proc. tikimybę) taip pat prisidėjo prie augimo. Be to, vis aktyvesnė DeFi ir NFT veikla „Solana“ tinkle dar labiau stiprino teigiamas nuotaikas.

Gegužė buvo įvykių kupinas mėnuo, smarkiai paveikęs visą kriptovaliutų sektorių. Viena svarbiausių naujienų – bankrutavusi kriptobirža FTX pradėjo grąžinti lėšas nukentėjusiems klientams ir paskirstė apie 5 mlrd. JAV dolerių vertės stabilios vertės kriptovaliutų (angl. stablecoins). Tai rinkai suteikė papildomo likvidumo ir palaikė teigiamas nuotaikas.

Politinėje arenoje taip pat netrūko svarbių žinių – Pakistanas paskelbė apie strateginių kriptovaliutų rezervų kūrimą, o JAV ir Kinija susitarė dėl 90 dienų tarifų didinimo pertraukos.

Didelis išliko institucinių investuotojų susidomėjimas – „MicroStrategy“ ir toliau aktyviai pirko bitkoiną, per gegužę įsigijusi dar apie 14 tūkst. BTC.

Visa kriptovaliutų rinkos kapitalizacija per mėnesį šoktelėjo iki 2,86 trln. eurų – tai net 23,8 proc. daugiau nei balandžio pabaigoje, kai bendra vertė siekė 2,31 trln. eurų. Bitkoino dominavimas rinkoje išliko stabilus – 63,7 proc. visos kriptovaliutų rinkos vertės.

Pranešimą paskelbė: Matas Miknevičius, UAB Headline Agency

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Jei anksčiau investuotojų turto paskirstymas dažniausiai apsiribodavo klasikiniu ketvertu – akcijomis, obligacijomis, grynaisiais pinigais ir nekilnojamuoju turtu, tai šiandien atsiveria vis daugiau galimybių į investicinį portfelį įtraukti ir naujesnių, dinamiškesnių turto klasių. Viena ryškiausių – kriptovaliutos, kurios per pastarąjį dešimtmetį iš nišinės investicijos tapo dažnai pasirenkamu investicinio portfelio komponentu.

Pastarieji rinkos svyravimai parodė, kad kriptovaliutos gali pasižymėti dideliu atsparumu tradicinių finansų rinkų sukrėtimams – skaitmeninių valiutų kainos sparčiai grįžo į augimo trajektoriją.

„Kriptovaliutos jau seniai nebėra vien tik technologijų entuziastų žaidimo laukas – jos tampa vis aktualesnės ir platesnei investuotojų grupei. Įtraukus jas į investicinį portfelį galima pasiekti didesnę diversifikaciją, o tai ypač svarbu šiandien, kai pasaulinės rinkos patiria daug neapibrėžtumo. Pastarųjų metų rinkų dinamika parodė, kad kriptovaliutos gali tapti saugia alternatyva tradicinėms investicijoms“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ vadovas.

Iki šiol kriptovaliutos dažniausiai buvo siejamos su galimybe uždirbti didesnę grąžą, tačiau vis dažniau jos vertinamos ir kaip priemonė apsisaugoti nuo tradicinių rinkų nepastovumo.

Investicinio portfelio konstravimas

Norint suformuoti atsparų ir subalansuotą investicinį portfelį, labai svarbu tinkamai išdalyti kapitalą tarp skirtingų turto klasių, tokių kaip akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas, investiciniai fondai, įvairios kriptovaliutos. Tai vadinama turto paskirstymu.

Tačiau vien to nepakanka – kiekvienoje iš šių klasių reikėtų dar ir išskaidyti investicijas tarp skirtingų objektų ar sektorių, kad būtų pasiektas kuo didesnis stabilumas. Toks metodas vadinamas diversifikavimu.

Šių dviejų strategijų pagrindinis tikslas – sumažinti galimą riziką ir tuo pat metu maksimaliai padidinti tikėtiną grąžą. Kad tai veiktų, investuotojui svarbu įsivertinti savo rizikos toleranciją, numatyti investavimo laikotarpį ir atsižvelgti į platesnę ekonominę aplinką. Paprasčiau tariant, viskas remiasi į seną gerą taisyklę – visų kiaušinių nedera laikyti viename krepšyje.

Efektyviausias būdas išvengti didesnių svyravimų ir netekčių – turėti tokį portfelį, kuriame būtų skirtingos turto klasės, o jų viduje – tarpusavyje mažai susijusios investicijos.

Patyrę investuotojai dažnai teigia, kad būtent turto paskirstymas, o ne pavieniai investicijų pasirinkimai, gali turėti didžiausią įtaką ilgalaikei portfelio sėkmei.

Amžinas klausimas – kiek ir į ką investuoti?

Amžinas klausimas ir nuolatinė diskusijų tema investuotojų bendruomenėje – kokią dalį portfelyje turėtų sudaryti skirtingos investicijos.

Norint išlaikyti investicinio portfelio pusiausvyrą ir valdyti riziką, kapitalas turėtų būti paskirstytas tarp kelių pagrindinių turto klasių. Pavyzdžiui, 35 proc. galima skirti akcijoms, 25 proc. – obligacijoms, 20 proc. – nekilnojamajam turtui, 15 proc. – likvidžioms lėšoms, o 5 proc. – kriptovaliutoms.

Vieni investuotojai laikosi konservatyvios nuomonės, kad kriptovaliutoms verta skirti vos kelis procentus, kiti – kad ši inovatyvi turto klasė gali užimti reikšmingesnę portfelio dalį, tačiau galiausiai tai priklauso nuo daugybės veiksnių, vienos universalios formulės nėra – kiekvienas investuotojas pasirenka skirtingas proporcijas pagal savo poreikius.

Be rizikos tolerancijos ir tikėtinos grąžos svarbu įvertinti ir tai, kaip greitai gali prireikti pinigų, kokios jų išsigryninimo galimybės bei kokiais gyvenimo etapais planuojama pasinaudoti sukauptu kapitalu.

Investicijas į kriptovaliutas taip pat patariama diversifikuoti

Nusprendus investicinį krepšelį papildyti kriptovaliutomis reikės apsispręsti, kokius skaitmeninius aktyvus pasirinkti. Vieni investuotojai renkasi laikyti populiariausias kriptovaliutas – bitkoiną ar eterį, kiti mėgsta išbandyti alternatyvius skaitmeninius aktyvus, stabilios vertės kriptovaliutas (angl. stablecoins).

Portfelio subalansavimas – nesudėtingas procesas, galintis atnešti apčiuopiamą finansinę naudą. Procesas iš esmės yra panašus į tradicinio investicinio portfelio valdymą. Atsižvelgiant į investuotojo rizikos toleranciją ir investavimo strategiją, tai padeda paprastai ir efektyviai sumažinti bendrą riziką.

Jei investuojama į įmonių akcijas, tai greičiausiai iš karto į kelių. Tas pats ir su kriptovaliutomis – tereikia paskirstyti investicijas tarp skirtingų kriptovaliutų.

Vienas pavyzdžių galėtų būti toks: 70 proc. investuojama į bitkoiną kaip labiausiai įsitvirtinusią kriptovaliutą, 15 proc. skiriama didelės kapitalizacijos projektams, pavyzdžiui, eteriui, 10 proc. – vidutinės kapitalizacijos kriptovaliutoms, o likę 5 proc. – mažos kapitalizacijos, aukštesnės rizikos, bet potencialiai didesnį pelną galinčioms atnešti investicijoms.

Plačiai sutariama, kad turint įvairių kriptovaliutų bei reguliariai koreguojant jų proporcijas, galima reikšmingai sumažinti investicijų riziką.