Login to your account

Username *
Password *

 

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų grupė atliko tyrimą, orientuotą į finansų technologijų galimybes turizmo rinkoje. „Nors rinkoje dažnai pastebimas susidomėjimas finansų technologijomis ar su jomis susijusiomis idėjomis, tyrimų šioje srityje vis dar atliekama nepakankamai“, – teigia mokslininkė, projekto vadovė prof. Alfreda Šapkauskienė.

Atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia teigiamą verslo požiūrį į finansų technologijų inovacijas, tačiau baimę kelia valiutos nestabilumas ir su juo siejamos rizikos.

Vis dėlto vartotojų tyrimas rodo, kad poreikis egzistuoja: didžiausias procentas tyrimo dalyvių pageidautų kriptovaliuta atsiskaityti už skrydžio paslaugas (45 proc.), automobilio nuomos paslaugas (36,6 proc.) ir bilietus į renginius (33,6 proc.). Be to, tam tikri veiksniai, siejami su kriptovaliuta, turi įtakos didesniam vartotojų pasitenkinimui.

„Turizmo verslo atstovai dar kartą įrodė, kokia trapi yra net ir inovacijų atsiradimo galimybė, jei verslas ir mokslas nedirba kartu“, – teigia VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė prof. Aida Mačerinskienė.

Verslo atstovų požiūris pozityvus, tačiau vengiama rizikos

Lietuvoje kriptovaliuta dažniausiai yra laikoma investicijų galimybe, tačiau pasaulyje tai yra ir atsiskaitymo už paslaugas priemonė. Mūsų šalyje tokia galimybė taip pat egzistuoja, tačiau vis dar nėra labai populiari.

Pirmajame tyrime dalyvavę turizmo paslaugų įmonių vadovai, turintys ilgametę vadovavimo turizmo versle patirtį, teigiamai vertino finansų technologijų inovacijas ir pripažino, kad naujovės versle yra neišvengiamos. Diskutuojant, kiek atsiskaitymai kriptovaliuta galėtų pritraukti turistų į Lietuvą, nuomonės išsiskyrė.

Nišinių, orientuotų į išskirtines paslaugas verslų atstovai pozityviai vertino papildomų rinkų pritraukimo galimybę, tačiau kiti ekspertai tuo abejojo. Didžiausiais kriptovaliutos trūkumais ekspertai laikė valiutos nestabilumą ir negatyvų žiniasklaidos požiūrį.

Mokslininkų dėmesį atkreipė verslo atstovų išsakyti pasiūlymai – rekomendacijos, kurios galėtų skatinti tokių inovacijų atsiradimą kasdienybėje. Išryškėjo viena ypatybė: kol nebus tikslingai propaguojamas teigiamas požiūris į kriptovaliutą ar sukurta kriptovaliutos naudojimo skatinimo priemonių politika, bus sunku įveikti egzistuojančias rizikos baimes.

Vartotojai pasirengę naujovėms

Antrojo tyrimo rezultatai parodė, kad tai, kaip asmuo suvokia technologijas, daro tiesioginę įtaką jo motyvams įsigyti tam tikrą turizmo paslaugą, požiūriui į ją ir pasitenkinimui. „Tai buvo sudėtingas tyrimas, kuriam reikėjo ir marketingo žinių, ir suprasti, kas yra kriptovaliutos, kokios yra turizmo sektoriaus tendencijos“, – projektine patirtimi dalijasi dr. Rasuolė Andrulienė.

Apklausus 786 respondentus, gyvenančius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, paaiškėjo, kad didžioji jų dalis kriptovaliuta pageidautų atsiskaityti už skrydžio paslaugas (45 proc.), automobilio nuomos paslaugas (36,6 proc.), bilietus į renginius (33,6 proc.), kelionių paketus (33,2 proc.), maitinimo ir maisto pristatymo paslaugas (31,1 proc.), apgyvendinimo paslaugas (30,6 proc.), bilietus į traukos objektus (29,2 proc.), transporto bilietus (26,7 proc.) ir kitas paslaugas (8,6 proc.).

Tyrimas atskleidė, kad tai, jog kriptovaliuta nesiejama su kredito kortelėmis, asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, parašu ir pan., yra laikoma motyvaciniais veiksniais, teigiamai veikiančiais vartotojo požiūrį ir pasitenkinimą.

Turime galimybę rinktis, kuriuo keliu eiti

„Kai mokslininkai tiria vartotojų požiūrį, yra gaunami skaičiais pagrįsti rezultatai, kurie galėtų būti pagrindas daryti sprendimus. Svarbu, kad verslo atstovai ir valstybės sprendimų priėmėjai inicijuotų tokius tyrimus arba naudotų jau atliktų tyrimų rezultatus. Mokslas yra puikus įrankis tobulinti pasaulį, kuriame gyvename“, – sako prof. A. Mačerinskienė.

Atlikę tyrimus mokslininkai siūlo dvi galimas Lietuvos pozicijas ateityje. Pirmuoju atveju Lietuvoje būtų skiriama gerokai daugiau dėmesio finansų technologijų naujovėms ir skatinama atsiskaityti už turizmo paslaugas kriptovaliutomis.

Mokslininkų teigimu, šias technologijas reikia tirti ir analizuoti, o rezultatus pristatyti bendruomenei ir ją ugdyti. Tai labai įdomi sritis, kurios galimybės vis dar per mažai ištirtos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Antruoju atveju Lietuva galėtų išlaikyti pasyvesnę poziciją, stebėdama kitų Europos šalių pavyzdžius ir informuodama bendruomenę apie technologijų ir rinkos naujoves.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų grupė atliko tyrimą, orientuotą į finansinių technologijų galimybes turizmo rinkoje. „Nors rinkoje dažnai pastebimas susidomėjimas finansinėmis technologijomis ar su jomis susijusiomis idėjomis, tyrimų šioje srityje vis dar atliekama nepakankamai“, – teigia mokslininkė, projekto vadovė prof. Alfreda Šapkauskienė.

Atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia teigiamą verslo požiūrį į finansinių technologijų inovacijas, tačiau baimę kelia valiutos nestabilumas ir su juo siejamos rizikos.

Visgi vartotojų tyrimas rodo, jog poreikis egzistuoja: didžiausias procentas tyrimo dalyvių pageidautų kriptovaliuta atsiskaityti už skrydžio paslaugas (45%), automobilio nuomos paslaugas (36,6%) bei bilietus į renginius (33,6%). Be to, atitinkami veiksniai, siejami su kriptovaliuta, turi įtakos didesniam vartotojų pasitenkinimui.

„Mums labai svarbūs šių tyrimų rezultatai: turizmo verslo atstovai dar kartą įrodė, kokia trapi yra net ir inovacijų atsiradimo galimybė, jei verslas ir mokslas nedirba kartu“, – teigia prof. Aida Mačerinskienė, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė.

Verslo atstovų požiūris pozityvus, tačiau vengiama rizikos

Lietuvoje kriptovaliuta dažniausiai yra laikoma investicijų galimybe, tačiau pasaulyje tai yra ir atsiskaitymo už paslaugas priemonė. Mūsų šalyje tokia galimybė taip pat egzistuoja, tačiau vis dar nėra labai populiari.

Pirmajame tyrime dalyvavę turizmo paslaugų įmonių vadovai, turintys ilgametės vadovavimo turizmo versle patirties, teigiamai vertino finansinių technologijų inovacijas ir pripažino, kad naujovės versle yra neišvengiamos.

Diskutuojant, kiek atsiskaitymai kriptovaliuta galėtų pritraukti turistų į Lietuvą, nuomonės išsiskyrė. Nišinių, orientuotų į išskirtines paslaugas verslų atstovai pozityviai vertino papildomų rinkų pritraukimo galimybę, tačiau kiti ekspertai tuo abejojo. Didžiausiais kriptovaliutos trūkumais ekspertai laikė valiutos nestabilumą ir negatyvų žiniasklaidos požiūrį.

Mokslininkų dėmesį atkreipė verslo atstovų išsakyti pasiūlymai – rekomendacijos, kurios galėtų skatinti tokių inovacijų atsiradimą kasdienybėje. Išryškėjo viena ypatybė: kol nebus tikslingai propaguojamas teigiamas požiūris į kriptovaliutą ar nebus sukurta kriptovaliutos naudojimo skatinimo priemonių politika, bus sunku įveikti egzistuojančias rizikos baimes.

Vartotojai pasirengę naujovėms

Antrojo tyrimo rezultatai parodė, kad tai, kaip asmuo suvokia technologijas, daro tiesioginę įtaką motyvams įsigyti tam tikrą turizmo paslaugą, požiūriui į ją ir pasitenkinimui. „Tai buvo sudėtingas tyrimas, kuriam reikėjo ir marketingo žinių, ir suprasti, kas yra kriptovaliutos, kokios yra turizmo sektoriaus tendencijos“, – savo projektine patirtimi dalinasi dr. Rasuolė Andrulienė.

Apklausus 786 respondentus, gyvenančius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, paaiškėjo, kad didžioji dalis respondentų kriptovaliuta pageidautų atsiskaityti už skrydžio paslaugas (45%), automobilio nuomos paslaugas (36,6%), bilietus į renginius (33,6%), kelionių paketus (33,2%), maitinimo ir maisto pristatymo paslaugas (31,1%), apgyvendinimo paslaugas (30,6%), bilietus į traukos objektus (29,2%), transporto bilietus (26,7%) bei kitas paslaugas (8,6%).

Tyrimas atskleidė, jog tai, kad kriptovaliuta nesiejama su kredito kortelėmis, asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, parašu ir pan., yra laikoma motyvaciniais veiksniais, teigiamai veikiančiais vartotojo požiūrį ir pasitenkinimą.

Turime galimybę rinktis, kuriuo keliu eiti

„Kai mokslininkai tiria vartotojų požiūrį, yra gaunami skaičiais pagrįsti rezultatai, kurie galėtų būti pagrindas daryti sprendimus. Svarbu, kad verslo atstovai ir valstybės sprendimų priėmėjai inicijuotų tokius tyrimus arba naudotų jau atliktų tyrimų rezultatus. Mokslas yra puikus įrankis tobulinti pasaulį, kuriame gyvename“, – mintimis dalinasi prof. Aida Mačerinskienė.

Atlikę tyrimus mokslininkai siūlo dvi galimas Lietuvos pozicijas ateityje. Pirmuoju atveju Lietuvoje būtų skiriama gerokai daugiau dėmesio finansinių technologijų naujovėms ir skatinama atsiskaityti už turizmo paslaugas kriptovaliutomis. Mokslininkų teigimu, šias technologijas reikia tirti ir analizuoti, o rezultatus pristatyti bendruomenei ir ją ugdyti. Tai labai įdomi sritis, kurios galimybės vis dar per mažai ištirtos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Antruoju atveju Lietuva galėtų išlaikyti pasyvesnę poziciją, stebėdama kitų Europos šalių pavyzdžius ir informuodama bendruomenę apie technologijų ir rinkos naujoves.

Kriptovaliutų ir NFT vajus neaplenkė ir labdaros bei paramos organizacijų. Nuo „SOS vaikų kaimo“ iki „1K paramos fondas“ – šiandien vis daugiau organizacijų renka paramą ne tik tradicinėmis formomis, bet ir kriptovaliutomis. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio tenka ir vadinamiesiems NFT (angl. non-fungible token), kurie dėl savo unikalumo gali įgyti tam tikrą finansinę vertę ir būti naudojami kaip skaitmeninė valiuta ar net investicinė priemonė. Tiesa, stingant aiškaus teisinio reguliavimo, kyla nemažai su tokia aukojimo forma susijusių klausimų, į kuriuos numojus ranka gali grėsti nemalonumai tiek paramos teikėjams, tiek gavėjams.

Anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu

Specialus kriptovaliutų statusas praktikoje reiškia didesnį reguliuojančių institucijų dėmesį virtualiomis valiutomis atliekamoms transakcijoms. Tad nors formaliai labdaros ir paramos organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatyti reikalavimai tiesiogiai netaikomi, jų transakcijos gali būti kruopščiai tikrinamos. Be to, dažnais atvejais anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu. Taip yra todėl, kad subjektai, kuriems tiesiogiai taikomi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai, privalo atskleisti savo partnerius, įskaitant ir labdaros ir paramos organizacijas, su kuriomis bendradarbiauja.

Taigi reikalavimo tikrinti dotacijas ir jų šaltiniams labdaros ir paramos organizacijos gali sulaukti ne tik iš priežiūros institucijų, bet ir iš partnerių, ypač finansų įstaigų. Nors pagal Lietuvos įstatymus, labdaros ir paramos organizacijos neprivalo atlikti tokių tikrinimų, jos turėtų būti pasirengusios pateikti detalią informaciją apie finansų ar kriptovaliutų kilmę partneriams. Dėl šios priežasties labdaros organizacijoms rekomenduotina bet kokia forma gaunamas dotacijas tikrinti ir tinkamai dokumentuoti, o anoniminės paramos vengti.

NFT teisinis statusas miglotas

Renkant paramą NFT forma, vertėtų laikytis tokių pat rekomendacijų kaip ir atliekant analogiškas operacijas kriptovaliutomis.

Nors NFT turtas paprastai traktuojamas taip pat kaip meno kūriniai, kolekciniai objektai, antikvariniai daiktai ir kitos subjektyvią vertę turinčios nefinansinės vertybės, negalima atmesti galimybės, kad tam tikromis aplinkybėmis NFT galėtų patekti ir po tradicinio finansinio turto apibrėžimu. Taip yra todėl, kad Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatyme virtualių valiutų sąvoka apibrėžta itin plačiai.

Be to, Lietuvos įstatymai niekaip nereguliuoja NFT konvertavimo į įprastas valiutas klausimo. Paramos gavimas NFT forma taip pat nėra ribojamas, kaip ir terminai, per kuriuos tokia parama turėtų ar galėtų būti iškeista į įprastas atsiskaitymo priemones.

Standartinės mokestinės prievolės

Lietuvoje taip pat nėra ir specialių teisės aktų nuostatų, skirtų kriptovaliutų bei NFT apmokestinimui, todėl teikiant ir gaunant paramą tokia forma taikomos įprastos taisyklės.

Įmonės, norėdamos pasinaudoti pelno mokesčio lengvata ir susimažinti mokėtiną pelno mokestį, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad parama yra suteikta paramos gavėjo statusą turinčiam asmeniui ir bus naudojama pagal Paramos ir labdaros įstatymo paskirtį. Be to, paramos teikimas turėtų būti įformintas sutartimi. Kai paramos vertė yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų, jos teikimas taip pat turi būti patvirtintas notaro. Priešingu atveju paramos davėjas gali netekti teisės naudotis mokestinėmis lengvatomis.

Jei parama teikiama ne pinigais, o skaitmeninėmis valiutomis ar NFT – paramos suma, o kartu ir lengvatos taikymo apimtis, priklauso nuo to, kokiu būdu paramos teikėjas kriptovaliutą ar NFT gavo. Tais atvejais, kai kaip parama yra teikiama įsigyta kriptovaliuta ar NFT, turėtų būti laikoma, kad suteiktos paramos vertė yra lygi tokio turto įsigijimo vertei.

Žvelgiant iš labdarą ir paramą renkančių organizacijų perspektyvos, su skaitmeninėmis priemonėmis renkamu  finansavimu susijusių ypatumų nėra. Oficialų paramos gavėjo statusą turintys subjektai nuo gautų aukų, kurios panaudojamos labdaros tikslais, pajamų mokesčio mokėti neturi. Visgi, netekus paramos gavėjo statuso nepanaudota paramos suma apmokestinama 15 proc. pelno mokesčio tarifu.

Aiškesnio reglamentavimo dar laukiama

Kol kas Lietuvoje nėra atskiro kriptovaliutų ir NFT reguliavimo, o labdaros organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nėra taikomas tiesiogiai. Vis dėlto paramą renkant tokiomis turto formomis, labdaros organizacijoms reikia atkreipti dėmesį į tam tikras šio įstatymo nuostatas. Lietuvos bankas taip pat yra paskelbęs su kriptovaliutų naudojimu susijusias gaires ir savo ekspertinę poziciją žetonų platinimo klausimu.

Nuo 2024 m. įsigaliosiant Europos Sąjungos Reglamentui dėl kriptoturto rinkų (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation (MiCA)), bus aiškiau reguliuojamos tam tikros kriptoturto kategorijos, pavyzdžiui, paaiškinama, kas yra elektroninių pinigų žetonai, su turtu susieti žetonai bei prekių ir paslaugų žetonai. Taip pat reglamentas apibrėš reikalavimus, taikomus tokių žetonų siūlytojams. Svarbu paminėti, kad MiCA bus taikoma ne visoms kriptovaliutoms ir taip pat neapims NFT reguliavimo.

Vis dėlto, paramą nusprendus rinkti kriptovaliutomis, reikėtų įsivertinti ne tik galiojančius teisės aktus bet ir iš MiCA kylančius reikalavimus, kurie netrukus taps aktualiais kriptoturto turėtojams.

Blokų grandinių technologijos ateityje, tikėtina, turės vis didesnę įtaką finansiniam sektoriui ir kitoms sritims, įskaitant ir paramą. Dėl to aiškesnis reglamentavimas šioje srityje yra išties reikalingas. Kol jo nėra, paramos teikėjams ir gavėjams disponuojant skaitmeniniu turtu reikia būti atsargiems ir įsivertinti galimas rizikas.

 
Nuotoliniai sukčiai išradingi ir sugalvoja vis naujų būdų pasipelnyti, todėl „Bitė“ pristato gerokai patobulintą „Interneto apsaugos“ versiją. Nuo šiol vartotojams saugiai naršyti padės papildyta „Interneto apsauga+“, kuri pakeis senąją paslaugą. Naujasis sprendimas įspės apie virusus, užkrėstas svetaines, tėvai galės kontroliuoti, koks turinys pasiekiamas jų vaikams, apsauga leis patikrinti, ar telefonas „nekasa“ kriptovaliutos ir apsaugos nuo kitų grėsmių internete.

„Nuotolinio sukčiavimo apimtys auga: vos prieš kelias savaites sukčiai masiškai siuntė laiškus ar trumpąsias žinutes apsimesdami Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) – norint susigrąžinti mokesčius skatino atiduoti savo banko prisijungimo duomenis. Įrankiai kaip „Interneto apsauga+“ gali įspėti apie sukčiavimą, virusus, pavojingas svetaines, asmeninių duomenų nutekinimą“, – pasakoja Darius Daukša, „Bitės“ produktų komercijos vystymo komandos vadovas.

Grėsmę kelia ir tai, kad žmogui nieko neįtariant, jo telefonas gali užsiimti kriptovaliutų „kasyba“. Pavyzdžiui, atsisiuntus failą iš netinkamos svetainės ar paspaudus ant kenkėjiškos nuorodos, telefone gali atsirasti kriptovaliutas kasantis „įskiepis“. Kibernetiniai nusikaltėliai gali piktnaudžiauti ir jau turimomis programėlėmis, jei tik pavyksta į jas „įsilaužti“ ir įdiegti jose kriptografinį kodą.

Naujas  „Bitės“ įrankis apsaugo nuo kriptovaliutų kasybos programų ir įskiepių, apie kuriuos telefono savininkas galbūt nieko nežino.  Apsauga taip pat padeda išvengti virusų bei nepageidaujamo turinio, o „AdBlock“ neleidžia reklamdaviams pasiekti asmeninių duomenų ir naršymo istorijos. Dar viena naujiena – patogi savitarna bei galimybė gauti išsamias ataskaitas apie telefone užfiksuotas kenkėjiškas veiklas. D. Daukša sako, kad greitu metu atsiras ir galimybė blokuoti nepageidaujamas aplikacijas.

Nuo šiol savo saugumą valdyti galėsite patys

„Saugiam naršymui užtikrinti jokios papildomos įrangos nereikia, – sako D. Daukša. – Apsilankius įtartinoje interneto svetainėje, klientui bus pranešta apie potencialią grėsmę ir jis galės rinktis – tęsti kelionę ar ne. Visos kitos grėsmės bus blokuojamos be pranešimo, kaip ir turinys, kuriam taikomi nustatyti filtrai.“

Klientai gali patys „susidėlioti“ saugumo parametrus savitarnoje. Savitarnoje taip pat galima matyti bendrą statistiką, detalią incidentų išklotinę, užsisakyti ataskaitas apie kenkėjiškas veiklas, stebėti, ar nebuvo nutekinti asmens duomenys. Sistema „prižiūrės“ kliento el. paštą ir stebės, ar jis nebuvo nutekintas su prisijungimo duomenimis ir slaptažodžiais tam tikruose tinklapiuose. Naujoji apsauga, pastebėjusi grėsmes, informuos klientą ir rekomenduos visose paskyrose pasikeisti prisijungimo duomenis.

Savitarnoje galima valdyti turinio filtrus, apsaugoti savo šeimos narius nuo nepageidaujamų interneto svetainių. Pavyzdžiui, apriboti prieigą prie suaugusiems skirto turinio, prie domenų, susijusių su narkotikais, rasizmu, smurtu ir terorizmu.

Tėvai taip pat gali nustatyti, kaip ilgai ir kokiu metu jų vaikams bus pasiekiami domenai, susiję su pramogomis – muzika, žaidimais, filmukais, socialiniais tinklais ir pokalbių svetainėmis.  

Pasirinkus reklamos filtrą, galima smarkiai sumažinti matomos reklamos kiekį ir apriboti domenus, iš kurių reklama dažniausiai atkeliauja. Ši funkcija taip pat užtikrina, kad internete paliekami pėdsakai nebūtų sekami svetainių ar el. pašto sekimo sistemų.

Visam laikui keičia senąją versiją

Naujoji apsauga visam laikui keičia senąją, kurios nebeliks nuo liepos 1-osios. „Interneto apsauga+“ yra aktyvuojama automatiškai su bet kokiu nauju planu ar plano keitimu.

Naujiems „Bitės“ klientams „Interneto apsauga+“ jau yra prieinama, o senosios „Interneto apsaugos“ vartotojai įgis naująją versiją ir galės visą mėnesį nemokamai išbandyti jos privalumus.

D. Daukša pabrėžia, kad nuo sukčių apsisaugoti padeda ne tik technologiniai sprendimai, bet ir atsakinga elgsena internete, o visuomenės sąmoningumui didinti „Bitė“ kartu su Lietuvos policija sukūrė nemokamą ir visiems prieinamą plaformą www.bite.lt/neapsigauk. Ji padės lengviau atpažinti, apsisaugoti ir suprasti, kaip elgtis susidūrus su nuotoliniais sukčiais.

Kriptovaliutų industrija tiek Europoje, tiek JAV jau kurį laiką susiduria su sunkumais siekdama įtikinti reguliuojančias institucijas tokios investicijos legitimumu ir saugumu, kita vertus, prekyba kriptovaliutomis išlieka aktyvi. Per  pastarąjį pusmetį nuskambėjusios istorijos – kriptovaliutų keityklos FTX griūtis, steiblkoino  „Terra LUNA“ žlugimas, kriptovaliutoms draugiškų JAV bankų „Silvergate“, „Silicon Valley Bank“ ir „Signature“ griūtis ar prekybos platformos „EminiFX“ sukčiavimo skandalas – skatina institucijas greičiau imtis griežtesnio kriptovaliutų rinkos reguliavimo ir joje vykdomų sandorių skaidrumo užtikrinimo. Žingsnis šia kryptimi turėtų svarbų poveikį kriptovaliutų rinkai ir galėtų padėti apsaugoti investuotojus.

Apginti nukentėjusių investuotojų interesus nėra paprasta

Vienos didžiausių kriptovaliutų keityklų FTX griūtis, pirminiu vertinimu, galėjo atnešti apie 8 mlrd. JAV dolerių nuostolių investuotojams. Kitas smūgis kriptosektoriaus reputacijai – valiutos „Terra LUNA“ žlugimas – investuotojams pridarė nuostolių, kurie gali viršyti 300 mlrd. JAV dolerių. Po  „Terra LUNA“ griūties pasipylė vieši neprofesionalių investuotojų pasisakymai apie tai, kaip visos jų gyvenimo santaupos dingo per kelias valandas.

Dar šių metų kovo mėnesį per vieną savaitę JAV žlugo net trys kriptovaliutoms ir kriptosektoriui draugiški bankai – „Silvergate“, „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature“. SVB atveju buvo areštuota maždaug 175 mlrd. JAV dolerių vertės klientų indėlių, o JAV reguliatoriai suskubo imtis veiksmų ir garantavo už šiuos indėlius. Šie bankai  ne tik teikė bankines paslaugas, bet suteikė virtualioms valiutoms reikalingą infrastruktūrą.

Tai tik keli garsiausiai nuskambėję pavyzdžiai, tačiau atvejų, kai nukenčia investuotojai yra gerokai daugiau. Praktiškai kiekvienu atveju atsakingų asmenų – kryptovaliutų platformų steigėjų – atžvilgiu pradedami tyrimai dėl galimo sukčiavimo ar turto pasisavinimo. Visgi absoliučia dauguma atvejų tiriami steigėjai būna registruoti tokiose lengvatinio apmokestinimo zonose kaip Bermudai, Bahamų  ar Kaimanų salos, todėl vykdyti teisinius procesus paprastai yra sudėtinga.

Su tokia situacija esame susidūrę ir Baltijos šalyse. „Receivership Estate of EminiFX“ tuo metu atstovaujamas administratoriaus, kreipėsi į teisininkus dėl per kriptovaliutos prekybos platformą „EminiFX“ platformą vykdyto sukčiavimo. Platformą valdanti įmonė buvo registruota Lietuvoje. Tai iš esmės buvo klasikinis „Ponzi“ schemos variantas, kai investuotojams atrodė, kad iš savo investicijų jie nemažai uždirba, tačiau iš tiesų visa grąža buvo netikra.

Bendradarbiaudami su kolegomis, dirbančiais prie JAV vykstančio baudžiamojo proceso, padėjome investuotojams susigrąžinti bitkoino valiutos, kurios bendra vertė siekė apie 85 mln. dolerių. Deja, sėkmės atvejai nėra tokie dažni.

Reglamentavimas atneš daugiau saugumo

Be abejo, sukčiavimo atvejų gali pasitaikyti bet kurioje investavimo srityje: prekiaujant akcijomis, obligacijomis, investuojant į fondus, naudojantis sutelktinio finansavimo platformomis ar kitais investavimo instrumentais. Kriptovaliutos nėra išimtis. Visgi kriptovaliutų išskirtinumas ir problema yra reguliavimo trūkumas. Šiuo metu daugumoje valstybių, įskaitant ir Lietuvoje, kriptovaliutos yra apibrėžtos tik pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais. Teisine prasme nėra apibrėžtos net pagrindinės sąvokos ir taisyklės: pavyzdžiui, kas apskritai civilinės teisės prasme yra kriptovaliuta, koks teisinis režimas šioms valiutoms taikomas, kaip nustatoma jų vertė. Kadangi ji nuolat svyruoja, laiko faktorius tampa itin svarbus apskaičiuojant investuotojų patirtus nuostolius. Taip pat trūksta aiškumo, kas turėtų atsakyti už galimai neteisėtus veiksmus.

Nesant reguliavimo, vienintelis įrankis, leidžiantis užtikrinti kriptovaliutomis pasitikėjusių investuotojų apsaugą yra tyrimai, kuriuos atlieka kompetentingos institucijos įvairiose užsienio jurisdikcijose (dažnai lengvatinio apmokestinimo zonose). Tačiau, kaip parodė FTX atvejis, tokie tyrimai dažnai nekelia didelio pasitikėjimo.

Reaguodama į tokius atvejus Europos Taryba ir Europos Parlamentas po truputį imasi veiksmų. Panašu, kad ryškėja pirmieji bandymai įsikišti į kriptovaliutų rinką ir užtikrinti joje vykdomų sandorių skaidrumą. Jau šią savaitę Europos Parlamentas balsuos dėl būsimo  reglamento dėl kriptovaliutų rinkų (angl. Markets in Crypto Assets Regulation), kuris, kaip spėjama, turėtų įsigalioti 2024 m. Šiuo teisės aktu siekiama numatyti vienodus reikalavimus EU veikiantiems dalyviams, nustatyti tam tikrus skaidrumo, informacijos atskleidimo (angl. disclosure) reikalavimus kriptovaliutų prekybą vykdančioms platformoms, keitykloms, piniginėms, konsultavimo įmonėms ir portfelio valdytojams. Tai gali turėti itin reikšmingą globalų poveikį visai kriptovaliutų rinkai bei finansiniam stabilumui ir padėti apsaugoti investuotojus.