Login to your account

Username *
Password *

Pažinčių programėlės „Tinder“ kūrėjai skelbia bandantys naują dirbtinio intelekto įrankį, kuris, tikimasi, padidins naudotojų šansus rasti antrąją pusę. Įrankis pagal įvairius parametrus atrinks ir parekomenduos geriausiai atrodančias nuotraukas, kurias pasiūlys patalpinti savo paskyroje. Pasak ekspertės, dirbtinis intelektas vis dažniau siūlo pagalbos įrankius romantiškų santykių ieškantiems žmonėms, patiriantiems „pažinčių nuovargį“.

Dirbtinis intelektas padės atrasti meilę

Dirbtinis intelektas jau gali įvertinti ir grožį. Daugiau nei 75 mln. vartotojų visame pasaulyje turinčios pažinčių programėlės „Tinder“ atstovai atskleidė, kad netolimoje ateityje dirbtinis intelektas padės programėlės naudotojams apsispręsti, kurias nuotraukas rodyti kitiems vartotojams ir taip sumažins stresą, patiriamą ieškant pažinčių.

Įrankis peržiūrės naudotojo nuotraukų albumą ir atrinks penkias geriausiai asmenybę atspindinčias nuotraukas, kurias matys potencialūs susirašinėjimo partneriai. Tikimasi, kad tai padidins tikimybę profiliams būti pastebėtiems.

Pažinčių programėlės savininkai „Match Group“ taip pat užsiminė, kad kuria ir daugiau dirbtinio intelekto įrankių dar patogesnei ir mažiau nejaukumo turinčiai patirčiai ieškant antrosios pusės skaitmeniniu būdu. „Tinder“ kūrėjai atskleidė, kad ketina įdiegti įrankius, padedančius kokybiškiau aprašyti savo biografiją – dirbtinis intelektas siūlys suasmenintą tekstą, apibūdinantį interesus ir tikslus. Ši funkcija jau testuojama keliose rinkose.

Neseniai atliktas „Tinder“ tyrimas parodė, kad net trečdalis programėlės naudotojų būtinai naudotų dirbtinio intelekto įrankius, padedančius sukurti išsamesnį profilį. Panašias tendencijas rodo ir pažinčių programėlės „Inner Circle“ Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė vienišų vyrų pasitelktų pokalbių robotus tam, kad būtų lengviau bendrauti su potencialiais pasimatymų partneriais ar partnerėmis.

DI naudoja ne tik „Tinder“

Dirbtinio intelekto sprendimai pažinčių programėlėse atsiranda vis dažniau. Kitos kiek mažiau populiarios programėlės „Inner Circle“ kūrėjai sako, kad dirbtinis intelektas dažniau pasitelkiamas dėl to, kad vartotojai jaučia „pažinčių nuovargį“ – jie pavargo laukti tinkamo rezultato. Dirbtinis intelektas suteikia galimybę optimizuoti pažinčių programėlėse praleidžiamą laiką.

Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, priduria, kad ši technologija net tampa kai kurių pažinčių programėlių pagrindu. Pavyzdžiui, programėlė „Teaser AI“ prieš nusprendžiant, ar norite bendrauti su pasiūlytu profiliu, pirmiausiai leidžia pabendrauti su jo dirbtinio intelekto versija.

„Programėlė „Blush“ siūlo bendrauti su pokalbių robotu ir lavinti savo flirtavimo įgūdžius, o programėlėje „Flamme AI“ galima užduoti su santykiais susijusius klausimus ir gauti pasiūlymų, kaip, pavyzdžiui, pasipiršti savo antrai pusei. Šių metų pradžioje programėlės „OKCupid“ kūrėjai pranešė, kad per metus į savo programėlę įtrauks dirbtinio intelekto sukurtus poros tinkamumo klausimus“, – sako J. Antropik.

Dėmesys saugumui

Praėjusiais metais pažinčių programėlė „Bumble“ įdiegė dirbtinio intelekto įrankį, kuris gali aptikti nepageidaujamus apnuoginto kūno atvaizdus ir taip kovoja su kibernetiniu priekabiavimu. Vis dėlto, pasak J. Antropik, dirbtinis intelektas pažinčių programėlėse dar kelia klausimų dėl saugumo.

„Neatmetama, kad dirbtinį intelektą pažinčių programėlėse gali naudoti ne tik romantiškų santykių ieškantys žmonės, bet ir kibernetiniai sukčiai. Dirbtinis intelektas gali būti panaudotas kurti suklastotus profilius, siunčiant apgaulingus laiškus ir kitiems sukčiavimo būdams. Žinoma, šios kibernetinės grėsmės dažnai sutinkamos ir kitose interneto platformose, tad budrumą reikėtų išlaikyti visada“, – pataria J. Antropik.

Naujasis socialinis tinklas „Threads“ per kelias dienas pasiekė rekordą – greičiausiai sutraukė per 100 mln. vartotojų ir tapo sparčiausiai augančia socialinių tinklų platforma pasaulyje. Anot Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovės, „Twitter“ konkurentas „Threads“ savo išpopuliarėjimo greičiu net 10 kartų aplenkė garsųjį „ChatGPT“.

100 mln. vartotojų, tarp jų ir įžymybės

Liepos 5 dieną pasirodžiusi „Threads“ – naujausia Marko Zuckerbergo valdomos milžinės „Meta“ nemokama tekstinių pokalbių programėlė. Vos pasirodžiusi „Threads“ akimirksniu sulaukė vartotojų susidomėjimo. Tuo tarpu interneto srauto analitikai sako, kad per pastarąsias kelias dienas pastebimai sumažėjo panašaus pobūdžio platformos „Twitter“ naudojimas.

Skaičiuojama, kad per pastarąsias dienas naujojoje platformoje registruotų vartotojų skaičius pakilo per 100 mln. – tai kone sėkmingiausias programėlės paleidimas iki šiol. Tokį skaičių vartotojų socialinis tinklas pasiekė greičiausiai istorijoje ir aplenkė prieš tai šį rekordą pagerinusį dirbtinio intelekto pokalbių robotą „ChatGPT“. Jau per pirmąją dieną prie „Threads“ prisiregistravo per 30 milijonų vartotojų. Užsienio naujienų portalai skelbia, kad M. Zuckerbergas tikisi, jog iki metu galo „Threads“ pasieks ir milijardą vartotojų.

Skelbiama, kad į socialinį tinklą jau spėjo užsiregistruoti ir dalis įžymybių bei svarbūs žiniasklaidos kanalai. Prie „Threads“ jau prisijungė tokios garsios asmenybės, kaip Kim Kardashian, Jeff Bezos, Jennifer Lopez, Shakira, Hugh Jackman, Sarah Jessica Parker, Oprah, taip pat ir pasaulinio garso žiniasklaidos priemonės bei kitos populiarios platformos: „The Washington Post“, „The Economist“, „HBO“, „Netflix“.

Sąveikauja su „Instagram“

Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, pabrėžia, kad staigus naujojo socialinio tinklo populiarumo šuolis greičiausiai nulemtas to, kad „Threads“ tiesiogiai susietas su kitu populiariu „Meta“ socialiniu tinklu „Instagram“.

„Visi „Threads“ vartotojai turi turėti ir „Instagram“ paskyras. Jeigu „Instagram“ paskyrą jau turite – belieka tik atsisiųsti „Threads“ – prie jos automatiškai galėsite prijungti naudodami minėto soc. tinklo paskyrą. Dar vienas patogumas – „Threads“ iš karto galite sekti tuos žmones ar paskyras, kurias jau sekate „Instagram“. „Threads“ įrašus taip pat kelių mygtukų paspaudimu galėsite patalpinti į „Instagram“ istorijas. Be to, šioje programėlėje bus naudojama technologija, leidžianti jai sąveikauti su neseniai atsiradusiu didžiausiu decentralizuotu socialiniu tinklu „Mastodon“ ir kitomis populiariomis platformomis“, – pasakoja J. Antropik.

Kuo „Threads“ skiriasi nuo „Twitter“?

Ekspertė sako, kad „Threads“ veikimo principas yra labai panašus į „Twitter“. Anot jos, programėlės aprašyme skelbiama, kad naudojantis „Threads“ galima tiesiogiai bendrauti su mėgstamais kūrėjais ar kitais panašių pomėgių žmonėmis, taip pat susikurti savo sekėjų ratą ir dalytis savo nuomone ar kūryba.

Visgi, nors iš pažiūros tiek „Twitter“, tiek „Threads“ yra pakankamai panašios, matomi ir keli ryškūs skirtumai, susiję su teksto, nuotraukų ar vaizdo medžiagos publikavimu.

„Keletą skirtumų tarp šių programėlių galima įžvelgti. Skirtingai nei „Twitter“, „Threads“ nenaudoja grotažymių ir neturi funkcijos, leidžiančios vartotojams ieškoti konkretaus teksto ar frazių. „Threads“ leidžiama skelbti 500 simbolių įrašus, kai tuo tarpu „Twitter“ – vos 280. Taip pat „Threads“ leidžia vartotojams dalytis iki 10 nuotraukų viename įraše – tiek pat nuotraukų galima dalytis ir „Instagram“ programėlėje. Tuo tarpu „Twitter“ programėlėje yra nustatytas keturių nuotraukų limitas. „Threads“ leidžia 5 minučių vaizdo įrašus, palyginti su 2 minutėmis 20 sekundžių „Twitter“, – sako J. Antropik.

Maždaug pusė namus be priežiūros ilgesniam laikui paliekančių lietuvių nerimauja, ar į juos neįsilauš vagys. Policijos duomenys rodo, kad tokia baimė pagrįsta. Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 800 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Pasak ekspertų, rizika didėja vasarą, dažniau keliaujant ir praleidžiant daugiau laiko ne namuose.

Baimė būti apvogtam

BTA užsakymu kompanijos „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad ilgapirščių įsilaužimai yra antra dažniausia namų savininkų baimė. Dėl šio pavojaus nerimauja net 45 proc. respondentų. Daugiau streso kelia tik gaisro rizika –  54 proc. Policijos suvestinės rodo, kad vien per pirmus penkis šių metų mėnesius fiksuota 320 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų.

Marek Ernest Goliančik, BTA Žalų departamento direktoriaus pavaduotojas, sako, kad bendra saugumo tendencija gerėja. Tačiau ilgųjų savaitgalių ir atostogų metu pranešimų apie piktavališkus atvejus padaugėja. Draudimo bendrovei pranešama apie įsilaužimus į butus, namus ir sandėliukus. Dažniausiai ilgapirščiai taikosi į pelningą grobį – juvelyrinius dirbinius, smulkią buitinę techniką, įrankius, dviračius, paspirtukus ir grynuosius pinigus.

„Kažkur išvykstant ilgesniam laikui, visų pirma, reikia sandariai uždaryti langus, balkono duris. Individualių namų savininkams derėtų nepalikti dėmesį atkreipti galinčių daiktų matomoje vietoje. Patartina įsirengti ir signalizaciją. Taip pat pravartu prisiminti saugios kaimynystės principus ir susitarti, kad kaimynas pastebėtų aplinką bei praneštų apie įtartinus asmenis ar automobilius šalia jūsų namų“, – dėsto jis.

Vagystėms ruošiasi

Saugios kaimynystės svarbą pabrėžia ir Klaipėdos m. policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyr. tyrėja Audrutė Dunčienė. Pasak jos, vagystės iš namų retai būna spontaniškas veiksmas. Tokiam nusikaltimui paprastai ruošiamasi mėnesį ar net kelis, o vagys atkreipia dėmesį net į mažiausias smulkmenas. Tarkime, perpildyta pašto dėžutė gali tapti ženklu, kad namai tušti ir į juos apsimoka laužtis.

„Vagystei praktiškai visada yra ruošiamasi iš anksto. Tai dažniausiai daro asmenų grupės. Aplinką jie gali stebėti ir mėnesį, ir du. Jie labai gerai žino jūsų ir jūsų kaimynų įpročius: kada išvykstate į darbą, kada sugrįžtate. Reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vakarais sulaukiate keistų telefono skambučių ar dėl neįprastų priežasčių apsilanko keisti asmenys. Tai leidžia numanyti, kad atsidūrėte vagių taikinyje“, – sako pareigūnė.

Daugiausiai vagysčių iš gyvenamųjų patalpų fiksuojama Lietuvos didmiesčiuose. Šie miestai pasižymi ne tik vagysčių skaičiumi, bet ir vagišių padaroma žala. Pavyzdžiui, birželio 24 d., Klaipėdoje, ilgapirščiai pavogė didelį kiekį kolekcinių monetų ir žiedus. Patirta žala įvertinta 3600 Eur.

Po kelių dienų Vilniuje vagys iš namo išsinešė grynuosius pinigus ir papuošalus. Patirta žala įvertinta 16000 Eur. 
„Vidutinė žala vagysčių metu siekia apie 995 eurų. Didžiausia mūsų užfiksuota žala per pastaruosius kelis metus siekia daugiau nei 14 tūkst. eurų. Žinoma, vagys taikosi į tai, ką galima greitai paimti. Dėl to neretai gyventojai pasigenda ir prie namų be priežiūros paliktų daiktų – kepsninių, akumuliatorinių įrankių, dviračių“, – pastebi BTA M. E. Goliančik.

Ilgapirščiai naudojasi socialiniais tinklais

Tuo metu A. Dunčienė atkreipia dėmesį ir į dar vieną grėsmę – socialinius tinklus. Į feisbuką ar instagramą dažnai net nesusimąstydami keliame akimirkas iš savo atostogų neįtardami, kad tokios nuotraukos gali tapti žalia šviesa tinkamo momento tykantiems ilgapirščiams.

„Visada turėkite omenyje, kad vagys paprastai su jumis turi bendrų draugų, pažįstamų. Niekada negalime būti tikri, kas kada ir kokią informaciją jiems perduos. Bėda gali prasidėti labai nekaltai. Užtenka vaikams pasipasakoti savo draugams apie tai, kad su šeima kažkada išvyks atostogų. Kažkas iš jų gali turėti vyresnių brolių, kaimynų ir t.t. Taip ta informacija ir keliauja“, – perspėja Klaipėdos m. policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyr. tyrėja.

Pareigūnė atkreipia dėmesį, kad jeigu visgi nelaimės nepavyko išvengti ir vagys apsilankė jūsų namuose, tai pastebėsite vos tik priėję prie buto ar namo. Tokiu atveju, labai svarbu nesupanikuoti ir nieko neliesti, nepalikti pėdsakų ir nepanaikinti įkalčių, kurie padėtų pareigūnams susekti nusikaltėlius.

Sakoma, kad internetas nieko nepamiršta, bet jame kiekvienas apie save rastume dalykų, kurių verčiau neprisimintume. Tai galbūt galime iš interneto „išsitrinti“ save patys? Deja, skaitmeninėje erdvėje dingti kaip į vandenį, pašalinus visus įrašus apie save, tiesiog neįmanoma, tačiau atsikratyti tam tikrais profiliais, įrašais „Google“ paieškoje ar ne į tas rankas nukeliavusiais duomenimis būdų yra. „Telia“ pateikia 5 patarimus, kaip „išsivalyti“ savo internetinę tapatybę.

„Šiandien egzistuoja daug priežasčių, kodėl žmonės norėtų būti pamiršti internete. Vieni nori pailsėti nuo skaitmeninio gyvenimo „triukšmo“, o kiti siekia pagaliau atsikratyti nuolat besivejančių praeities šešėlių, tokių kaip nuoroda į kažkada susikurtą pažinčių programėlės profilį, ne pats maloniausias straipsnis naujienų portale ar per skubėjimą duomenų brokeriams atiduota asmeninė informacija. Stebuklingo mygtuko, pradanginančio visą šią informaciją, nėra, bet internetinį įvaizdį galime smarkiai pagerinti ištrynę senas paskyras, paprašę „Google“ išimti įrašus paieškoje ar tiesiog pasinaudoję tam skirtomis specializuotomis paslaugomis“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Atsikratykite paskyrų balasto

Posakiai, kad internetas apie mus žino daugiau už mus pačius, nėra laužti iš piršto, o kad tuo įsitikintumėte pakanka „pasigūglinti“ savo vardą, pavardę ar dažnai naudojamą slapyvardį – didelė tikimybė, jog nustebsite ten esančios informacijos detalumu ir kiekiu. Tačiau kad ir kaip norėtumėte, vargu, ar pajėgsite prisiminti visus atvejus, kam ir kada patikėjote savo duomenis.

„Jeigu naudojate tokias slaptažodžių tvarkykles, kaip „1Password“, „Dashlane“ ar „iCloud Keychain“, jų nustatymuose nesunkiai galite rasti sąrašą internetinių puslapių, kurių prisijungimo vardą ir slaptažodį esate išsisaugoję. Jei šių įrankių nenaudojate, galima išbandyti „SayMine“ paslaugą, gebančią surasti visus jūsų internetinius prisijungimus ir priminti, kiek daug nenaudojamų paskyrų esate susikūręs“, – pataria S. Tilindis. 

Prisijungus prie galimai dar mokyklos laikus menančių socialinių profilių ar vos vienąkart panaudotų e. komercijos puslapių paskyrų, reikėtų apsilankyti privatumo nustatymuose bei ten surasti opciją panaikinti šią internetinę „iškaseną“. Ištrinti „Facebook“ galite privatumo parinktyse susiradę „Your Facebook information“, spustelėję „Deactivation and deletion“ ir tai patvirtinus „Delete account“ paspaudimu. Seną „Gmail“ paskyrą panaikinti galima „myaccount.google.com“ puslapyje apsilankius „Duomenys ir suasmeninimas“ – „Paslaugos arba paskyros ištrynimas“ – „Google“ paskyros ištrynimas“ – „Ištrinti paskyrą“.

„Pašalinkite“ savo duomenis nuo brokerių prekystalio

Senų paskyrų ištrynimas gali teigiamai prisidėti prie jūsų privatumo didinimo, tačiau dalies su jomis susijusių duomenų pašalinti tiesiog neįmanoma, nes juos savo nuosavybėn paėmė jais prekiaujantys brokeriai. Tiesa ta, jog nemaža dalis internetinių puslapių seka kone kiekvieną mūsų žingsnį ir šią informaciją parduoda įvairioms suinteresuotoms pusėms, o mes pernelyg nesigilindami tai patvirtiname neskaitydami skaitmeninių platformų privatumo politikų ir tiesiog sudėliodami varneles.

„Gera žinia, kad rinkoje egzistuoja puslapių ir programėlių, kurie gali automatizuotai surasti tokius į netinkamas rankas patekusius duomenis, kaip elektroninis paštas, namų adresas ar gimimo data, bei keliais paspaudimais visiems brokeriams vienu metu išsiųsti prašymus šią informaciją ištrinti. Tarp tokių paslaugų galima paminėti „Incogni“, „DeleteMe“ bei „Privacy Bee“. Dauguma jų yra mokamos, tačiau daugeliu atvejų jomis gali pakakti pasinaudoti vos vieną ar porą kartų per metus“, – aiškina ekspertas.

Kreipkitės į „Google“ dėl „pamiršimo“

Nors šiandien sakoma, kad jei tavęs nėra „Google“, tavęs nėra niekur, tam tikrais atvejais pastarasis variantas gali atrodyti kur kas patraukliau. Galbūt daugelį jūsų potencialių darbdavių atbaido neapdairus daugybės metų senumo skelbimas pažinčių svetainėje, o galbūt jūsų nedžiugina viešai skelbiami mėgstamos sporto šakos mėgėjiškų rungtynių rezultatai – bent jau teoriškai „Google“ gali padėti visiems šiems paieškos rezultatams dingti.

„Google“ paieškos langelyje suvedus „Personal Information Removal Request Form“ ir užpildžius formą, galima tikėtis, vieną dieną ši nemaloni su jumis susijusi informacija tiesiog dings iš paieškos. Žinoma, tai neįvyks per naktį, palūkėti gali tekti ir keletą mėnesių, o dėl informacijos pašalinimo tenka kreiptis ir į ją paskelbusį internetinį puslapį. Tačiau, turint omenyje, kaip smarkiai tai gali pagerinti asmeninį įvaizdį internete, išbandyti laimę tikrai verta“, – mano „Telia“ atstovas.

Nemokėkite už paslaugas savo duomenimis

Vieša paslaptis, kad už naudojimąsi nemokamais socialiniais tinklais, žaidimais ir turinio platformomis „atsiskaitome“ leisdami komerciniais tikslais naudoti savo asmeninę informaciją. „Android“ įrenginyje tam užkirsti kelią galime nustatymuose panaikinę aplikacijos veikimui nebūtinus leidimus, pavyzdžiui, žaidimo prieigą prie nuotraukų galerijos, o „iPhone“ –  nustatymų „Privacy & Security“ skiltyje spustelėję „Tracking“ ir patikrinę, ar programėlei išjungtas leidimas mus sekti.

Kompiuteryje savo privatumą saugoti galime naudodami „Brave“ ar kitą specialią naršyklę, kuri internetinių puslapių kūrėjams neleis slapta išsaugoti „sausainiukų“ (angl. cookies) ir įvairių sekimo pagalbininkų, leidžiančių sekti jūsų veiklą ir vėliau tai panaudoti suasmenintų reklamų rodymui.

Nebelipkite ant to paties grėblio antrąkart 

Iš interneto platybių pašalinus jautrią ar nemalonią asmeninę informaciją, vertėtų nebekartoti tų pačių privatumo užtikrinimo klaidų. Retai lankomose internetinėse parduotuvėse ar svetainėse, kuriomis ruošiamės naudotis tik vieną kartą, rekomenduojame nesikurti paskyros ir naudoti galimybę jungtis kaip svečiui. Nesant tokios galimybės, galima pasinaudoti vienkartiniais el. pašto adresais. 10minutemail.com ir kitos panašios svetainės leidžia gauti registracijai reikalingus patvirtinimo kodus, o po 10 min. šiuos panaudotus el. pašto adresus sunaikina.

Taip dingsta galimybė jūsų asmeninius duomenis susisieti su jūsų veikla konkrečiame internetiniame puslapyje, visą šią informaciją kažkur kaupti bei vėliau panaudoti įkyrioms reklamoms, brukalams ar net įtikinamoms „phishing“ atakoms

Milžinės „Twitter“ įkūrėjas Jackas Dorsey pristatė naują socialinių tinklų platformą „Bluesky“. Daugelis ją gretina su pačiu „Twitter“ ir sako, kad ilgainiui naujoji platforma jį pakeis. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, sako, kad „Bluesky“ turi daug potencialo – ekspertė įvardija pagrindinį jos išskirtinumą.

„Ši platforma yra sukurta atkartojant „Twitter“ principus – ji turi panašias funkcijas. Daugelis vartotojų, kurie prieš tai bent kartą naudoję „Twitter“, nesunkiai perpras, kaip naudotis ir „Bluesky“. Naujojoje platformoje galima dalintis trumpais pranešimais arba nuotraukomis, atsakinėti į kitų pranešimus, sekti pasirinktus žmones“, – sako J. Antropik.

Kas yra „Bluesky“?

Platforma „Bluesky“ yra nauja socialinių tinklų platforma, pradėta kurti dar prieš kelerius metus. Jos principas labai panašus į „Twitter“. „Bluesky“ besinaudojantys žmonės gali kasdien skelbti trumpus įrašus, kelti nuotraukas, atsakyti vieni kitiems komentaruose.

Vasario mėn. aplikacija buvo įdiegta visuose operacinės sistemos „iOS“ „Apple Store“, o praėjusį mėnesį atsirado ir gamintojo „Android“ telefonų programos sistemoje „Google Play“. Programėlė yra nemokama, tačiau vis dar beta versijoje. Tai reiškia, kad dabartinė jos versija dar vis tobulinama – dabar „Bluesky“ gali naudotis tik pakviesti žmonės. 

Jei norėtumėte joje užsiregistruoti, jums reikės gauti specialų kodą iš dabartinio naudotojo. Pastebėta, kad programėlėje daugiausiai registruojasi žurnalistai, visuomenininkai, technologijų ekspertai ir kai kurios įžymybės.

Įprastas „tweet“ keičiamas į „skeet“ 

Programėlėje „Bluesky“, panašiai kaip ir „Twitter“, galite sekti kitus žmones, matyti, kokiu turiniu jie dalijasi. Aplikacijos apačioje yra specialus mygtukas „Who to follow“, kuris pataria, kokius žmones galite pasekti. Tai suteikia galimybę atrasti daugiau pažinčių. Vartotojų profiliuose taip pat yra tokios pat funkcijos: galima įsikelti profilio nuotrauką, supildyti biografijos duomenis. 

Naujosios aplikacijos naudotojai gali skelbti ne ilgesnius nei 300 simbolių įrašus, jais dalintis, atsakinėti į kitų žmonių viešai paskelbtas žinutes, o jeigu reikia, bendrinti, nutildyti arba blokuoti kitų žmonių paskyras. Programėlėje esantys pranešimai yra vadinami „skeets“, kai tuo metu įrašai „Twitter“ yra vadinami „tweets“. Be to, „Bluesky“, kaip ir „Twitter“, nėra privačių žinučių skilties, tad aplikacijų panašumai – akivaizdūs.

Kitoks veikimo principas

Tradiciškai kitose socialinių tinklų platformose paskelbta informacija jose ir lieka. Pavyzdžiui, jeigu paskelbėte įrašą „Twitter“ ar įkėlėte nuotrauką „Instagram“, šie įrašai lieka tik tose programėlėse. 

Pagrindinis „Bluesky“ skirtumas nuo „Twitter“ ir kitų platformų yra tas, kad aplikacija naudoja decentralizuotą sistemą. „Bluesky“ kontekste tai reiškia, kad naudotojų duomenys saugomi ne bendrovės, o nepriklausomuose serveriuose. Duomenų decentralizacijos tikslas yra skatinti naudotojus kontroliuoti savo duomenis patiems. 

Be to, „Bluesky“ kūrėjų teigimu, naujoji aplikacija, kitaip nei „Twitter“, siekia veikti pagal vadinamąjį atvirą protokolą. Tai reiškia, kad turiniu, kuris bus paskelbtas naujojoje „Bluesky“ bus galima lengviau dalintis kitose platformose – tai suteikia galimybę lengviau pastebėti paviešintą informaciją skirtinguose socialiniuose tinkluose.