Login to your account

Username *
Password *

Užsukę į parduotuves ir išsirinkę reikiamas prekes šiandien daugelis pirkėjų nedvejodami patraukia prie savitarnos kasų. Atsiskaityti jose paprastai yra greičiau ir patogiau. Anksčiau nemenka inovacija atrodžiusios savitarnos kasos tapo kasdienybe, tačiau tuo prekybos vietų transformacija ir automatizacija nesibaigia. Išbandomi ir diegiami vis nauji išmanieji mažmeninės prekybos sprendimai, o sklandžius parduotuvių procesus užtikrinti padedantis dirbtinis intelektas ir robotai jau nebėra tik futuristų ir fantastinių filmų scenaristų fantazijos vaisius. Tad kaip parduotuvės atrodys netolimoje ateityje?

Savitarnos kasa – mobiliajame telefone

Mažmeninės prekybos sprendimų bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis sako, kad prekybininkai aktyviai domisi sprendimais, kurie padidintų parduotuvių veiklos efektyvumą ir padėtų užtikrinti gerą apsipirkimo patirtį pirkėjams. Dėl to paprastomis savitarnos kasomis, kurias šiandien jau turi daugelis Lietuvos parduotuvių, neapsiribojama.

„Vis daugiau parduotuvių įsidiegia savarankiško prekių skenavimo sprendimus – specialaus prietaiso pagalba pirkėjai vaikščiodami prekybos salėje iš karto nusiskenuoja į pirkinių krepšelį dedamas prekes. Išeinant iš parduotuvės belieka už jas atsiskaityti. Kitose parduotuvėse pirkėjai tą patį gali daryti paprasčiausiai savo telefonu, turinčiu lojalumo programėlę“, – sako R. Mažulis.

Naują savitarnos raidos etapą atvers išmanieji vežimėliai

Anot R. Mažulio, ateityje parduotuvėse išvysime ir moderniomis technologijomis aprūpintus išmaniuosius vežimėlius. Jų paskirtis – taip pat paspartinti apsipirkimo procesą ir sumažinti kasininkų darbo krūvį.

„Jau egzistuoja įvairūs išmaniųjų prekių vežimėlių variantai. Juose įmontuota įranga – išmaniosios svarstyklės, vaizdo kameros, jutikliai – leidžia fiksuoti į vežimėlį dedamas prekes ir iš karto formuoti prekių krepšelį, už kurį atsiskaitoma išeinant iš parduotuvės. Tai tarsi savitarnos kasos ant ratų, kuriose prekių skenuoti nereikia nei kasininkui, nei pirkėjui. Tokiame vežimėlyje įmontuotame ekranėlyje pirkėjai galėtų matyti ne tik pirkinių sąrašą, bet ir prekybos salės ir atskirų skyrių planą, specialius pasiūlymus bei kitą aktualią informaciją“, – sako R. Mažulis.

Prireikus, pirkėjų amžių patvirtins dirbtinis intelektas

Vienas iš sprendimų, kuris jau sėkmingai naudojamas Skandinavijos šalyse, taip pat Estijoje, ir kuris jau greitai gali atsirasti mūsų šalies parduotuvėse, yra pagal amžių ribojamų prekių pardavimo savitarnos sprendimai. Dabar pirkėjui norint savitarnos kasose įsigyti prekių su amžiaus ribojimu, jo amžių turi patvirtinti parduotuvės darbuotojas.

„Dirbtiniu intelektu grįsti amžiaus nustatymo sprendimai sumažina poreikį savitarnos kasose nuolat budėti darbuotojui. Šiandien žmogaus amžių tokios sistemos gali nustatyti išties tiksliai, tačiau apsidraudžiant nuo klaidų paprastai nustatoma kiek aukštesnė, nei pagal įstatymą reikalaujama, amžiaus kartelė. Jei, dirbtinio intelekto vertinimu, pirkėjo amžius šios ribos nesiekia ar tai nustatyti yra sudėtinga, tokiu atveju įsitraukia parduotuvės darbuotojas“, – pasakoja R. Mažulis.

Negana to, pasak technologijų eksperto, Lietuvos prekybininkams tampa aktualūs ir automatizuoti tabako gaminių pardavimo sprendimai, nes nuo 2025 m. šalyje įsigalioja draudimas prekybos vietose tokius gaminius eksponuoti. Automatizuotus sprendimus jau testuoja didieji prekybos tinklai Lietuvoje.

Populiarės autonominės parduotuvės

Artimiausiu metu, anot technologijų eksperto, galima tikėtis Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengiančių autonominių parduotuvių plėtros. Tokiose parduotuvėse apsieinama be kasininkų, o pirkėjai už prekes atsiskaito savitarnos kasose arba reikiama suma automatiškai nuskaitoma nuo jų sąskaitos.

„Lietuvoje jau veikia kelios autonominės parduotuvės. Jose savarankiškam apsipirkimui užtikrinti naudojamos pažangios technologijos bei dirbtinis intelektas. Pasaulyje su įvairiomis autonominių parduotuvių koncepcijomis eksperimentuojama vis daugiau ir tik laiko klausimas, kuomet parduotuvės be kasininkų taps kasdienybe“, – sako R. Mažulis.

Daugės maistomatų

Dar viena mažmeninės prekybos inovacijų kryptis, anot R. Mažulio, yra maistomatų tinklo plėtra. Prekybininkai Lietuvoje jau taip pat diegia pirmuosius prekių atsiėmimo terminalus, kuriuose galima patogiai ir pirkėjui tinkamiausiu metu atsiimti internetu užsakytus prekes.

„Gyventojai jau įprato naudotis paštomatais, kurie yra tapę kasdienybe ir yra plačiai prieinami. Panašiu principu yra paremti ir maistomatai – tik išskirtinumas žemos temperatūros palaikymas, kas leidžia tokiu būdu atsiimti šviežius maisto produktus, šaldytą produkciją ir pan. O jo naujesnė modifikacija – mobilūs maistomatai gali būti įrengiami tose vietose, kur poreikis apsipirkti išauga tik tam tikru sezonu – pavyzdžiui, pajūrio kurortuose ar tam tikrose žmonių koncentracijos vietose. Keli maistomatai jau veikia ir mūsų pajūrio miestuose. Toks sprendimas suteikia lankstumo tiek prekybininkams, tiek pirkėjams. Be to, naudoti maistomatus yra tvariau nei užsakytus maisto produktus pristatyti kiekvienam pirkėjui atskirai. Dėl to maistomatai yra ypač populiarūs Skandinavijoje“, – sako R. Mažulis.

Parduotuvėse dirbs vis daugiau robotų

Mažulio teigimu, pasaulyje sparčiais žingsniais judama link mažmeninės prekybos robotizacijos. Ateityje robotai ne tik palaikys parduotuvių švarą, bet ir pasirūpins, kad lentynose netrūktų reikiamų prekių.

„Rutininėms užduotims atlikti parduotuvėse vis didesne apimti bus pasitelkiami robotai. Tai leis užtikrinti efektyvesnę parduotuvių veiklą, išvengti žmogiškų klaidų. Proveržis šioje srityje gali įvykti jau greitu metu, nes techniniu požiūriu robotizacijos sprendimai jau yra prieinami, prekybininkams tereikia į juos investuoti. Kai tai padarys didieji mažmeninės prekybos lyderiai, paskui juos paseks ir visa rinka“, – mano R. Mažulis.

®. Mažulio teigimu, mažmeninės prekybos sektorius toliau evoliucionuos ir sieks išnaudoti pažangių technologijų suteikiamas galimybes. Tai leis parduotuvėms veikti efektyviau, o pirkėjams apsipirkti patogiau. Laikas parodys, kurie sprendimai prigis Lietuvos rinkoje.

Vis dažniau pasigirstant kritikai dėl švietimo programų ir dėl to, kad mokiniai nebesirenka tiksliųjų mokslų dalykų – dešimt perspektyvių Lietuvos moksleivių demonstruoja stulbinančius rezultatus tarptautinėje robotikos arenoje. 2017 metais įkurta Lietuvos moksleivių robotikos rinktinė „Lituanica X“ šių metų spalį užėmė pirmąją vietą tarptautinėje robotikos olimpiadoje „FIRST Global Challenge“, o šiuo metu ruošiasi Europos lygai Nyderlanduose, kurios nugalėtojas keliaus į pasaulio čempionatą vyksiantį JAV.

Kelias iki aukščiausių įvertinimų komandai prasidėjo nuo nesėkmių, tačiau jaunuoliai nepasidavė. Iš klaidų mokėsi,  pradėjo geriau dirbti komandoje, išmoko savarankiškai projektuoti naujus robotus ir kurti jų prototipus, modeliuoti dalis. Taip pat įgijo žinių, kaip geriau valdyti savo projektą, pristatyti jį visuomenei ir net pritraukti rėmėjų.

„Su klasioku Pauliumi mokykloje sužinojome apie LEGO inžinerijos būrelį, pradėjome jame mėgėjiškai domėtis robotais, konstravimu. Kai daug vėliau su komanda dalyvavome pirmame čempionate, pirmųjų varžybų pirmame etape surinkome nulį iš galimų 500 taškų. Šis rezultatas kiek pribloškė, tačiau nepasidavėm. Kituose etapuose jau surinkome po keliasdešimt taškų, tačiau bendrai pirmas čempionatas baigėsi liūdnai. Nesėkmė mums tapo ženklu, kad reikia įdėti daug daugiau darbo ir pastangų, ką ir padarėme“, – pasakoja Julius Augustaitis, robotikos komandos „Lituanica X“ kapitonas.

Įkvėpimo šaltinis – internetas ir bendraamžiai

„Po pirmosios nesėkmės, grįžome paaugę. Pasimokėme iš stipriausių komandų, pamatėme jų sprendimus, supratome, kad varžybas laimi ne robotas, o stipri komanda, mokanti greitai prisitaikyti prie kintamų sąlygų. Kiekviename varžybų etape esame suporuojami su nauja nepažįstama dalyvių grupe, turime ne tik bendradarbiauti su ja, bet ir gebėti akimirksniu keisti strategiją“, – sako J. Augustaitis.

„Lituanica X“ komandą sudaro dešimt moksleivių. Keturi atsakingi už dirbtinio intelekto programavimą, trys – už dalių modeliavimą ir spausdinimą 3D spausdintuvu, likę trys – už projekto valdymą ir socialinius tinklus. Prieš kiekvienas varžybas komanda skiria daug laiko pasiruošimui.

„Ruošdamiesi varžyboms remiamės varžybose sukaupta patirtimi, taip pat semiamės įkvėpimo internete. Numatome galybę įmanomų scenarijų dėl to ir robotus turime du, o šiuo metu baigiame konstruoti ir trečią. Visi jie skirtingi, atlieka skirtingus veiksmus, kad būtume pasiruošę netikėčiausioms čempionato užduotims. Tokias dalis, kaip roboto variklis griežtai apibrėžia turnyrų taisyklės, tad juos perkame, visas kitas – perkame arba gaminamės patys“, – sako J. Augustaitis.

Pasak jo, svarbus „Lituanica X“ išskirtinumas – treneris: „Dauguma užsienio komandų turi trenerius, kurie yra robotikos asai, mūsų treneris – visų pirma, vadybininkas. Jis padeda mums susitvarkyti kelionių reikalus, užsiregistruoti į turnyrus, o ties robotais turime dirbti savarankiškai. Tai yra labai gerai, nes taip turime galimybę patys priimti sprendimus, savarankiškai mokytis. Taip pat mokomės valdyti projektą, kurti ir testuoti prototipus, pristatyti juos teisėjams, kalbėti viešai.“

Investicija į tiksliųjų mokslų ateitį

Robotikos rinktinė, kaip bet kuri kita sporto komanda – ieško rėmėjų. Parama reikalinga brangioms robotų dalims įsigyti, taip pat padengti dideles dešimties komandos narių kelionių į turnyrus išlaidas. Moksleiviai savo sukonstruotus robotus pristato įmonių atstovams, šiemet užmezgė partnerystę su pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrove „Žalvaris“.

„Robotika, kaip ir kiti vaikus pritraukiantys užsiėmimai prieinami toli gražu ne visiems – dažnu atveju tai yra popamokinės veiklos, ganėtinai daug kainuojančios ir ne visos šeimos savo vaikams gali jas leisti. Įmonėje turime tradiciją kalėdines dovanas klientams paversti tiksline parama žmonėms ar organizacijoms, kurie savo darbais ir veikla prisideda prie Lietuvos augimo. Šiemet pasirinkome paremti moksleivių robotikos rinktinę „Lituanica X“, demonstruojančią susižavėjimą keliančius rezultatus tarptautiniuose renginiuose“, – sako Vitoldas Sapožnikovas, bendrovės „Žalvaris“ direktorius.

Pasak jo, būtina investuoti į jaunosios kartos sudominimą tiksliaisiais mokslais, kadangi jau dabar juntamas kvalifikuotų inžinierių ar gamybos technologų trūkumas: „Robotikos rinktinė ne tik garsina Lietuvą, bet ir populiarina tiksliuosius mokslus, įkvepia bendraamžius jais domėtis. Jeigu mūsų „Lituanica X“ skiriama parama ir palaikymas gali juos dar labiau motyvuoti kurti ir padėti siekti geresnių rezultatų, busime laimingi, galėdami prie to prisidėti.“

Lietuvos moksleivių robotikos rinktinė „Lituanica X“ suburta 2017 metais. Šiuo metu komandos nariais yra Rokas Kirdulis, Julius Augustaitis, Dainius Užusenis, Paulius Janušas ir Dovydas Šatkauskas iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Matas Čiuželis ir Povilas Kulis iš Vilniaus Licėjaus, Kristupas Šilalė iš Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Jonas Galminas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos ir Adomas Juzakėnas iš VGTU inžinerijos licėjaus.

2019-ųjų kovo 23 dieną Litexpo parodų rūmuose įvyks jau VII-oji ROBOTIADA. Tai renginys sutraukiantis sumanias šeimas, mūsų ateitį kursiančius jaunuolius, verslo ir mokslo atstovus.

Šiais metais renginys pulsuos kosmoso tematika, ją pasufleruoja pasaulinio standarto FIRST LEGO League varžybos, kuriose 9-16 metų jaunuoliai pristato tiriamuosius projektus, vertybes bei įspūdingus robotus, kurie sprendžia užduotis sudėtingame kliūčių ruože. Aršesnių kovų fanai irgi neliks nuskriausti - vyks robotų sumo, LEGO sumo, 3 kilogramų sumo ir net iRobot siurblių sumo kovos. Didžiausią greitį bandys pasiekti linijos sekimo varžybų dalyviai, o ypatingą sumanumą programuojant autonominius robotus demonstruos folkrace varžybų dalyviai.

Esate žaidimų fanai? Jums pasisekė - su Robotiados bilietu galėsite stebėti Baltijos šalių esporto lygos (BEL) League of Legends didyjį finalą: eNsure (LT) prieš Žalgiris Esports (LT), kuris vyks 1.1 salėje. Laukia įnirtinga kova!

Didžiausi LEGO fanai čia taip pat turės apsčiai veiklos - LitLUG atveža įdomiausių kosminių LEGO statinių parodą. „Robotikos Akademija“ organizuoja net 1500 vietų vaikų robotikos dirbtuves, o vyresnius smalsuosius trauks FabLab ir VGTU dirbtuvės. Atvyksite su jaunesniu vaiku? Jiems čia taip pat bus ką veikti - Curiocity, Galvasukis ir Cosmos place lauks jaunųjų išradėjų ir pažindis su juos supančiu įdomiu ir technologiniu pasauliu, o Japoko kvies kurti kosminius „LaQ“ statinius.

Norite pramogų? Jų bus dvigubai daugiau nei 2018-aisiais! Mokslinis šou „Atradėjas“, virtualios realybės šarvuočio valdymo, dviračių ir automobilių lenktynių simuliatoriai, kosminės fotosesijos ir dar daugiau laukia jūsų, jei jau kovo 23-ią dieną atvyksite į Kosminę stotį: ROBOTIADA 2019.