Login to your account

Username *
Password *

    Kauno technologijos universiteta kuriama robotinė ranka su skaitmeniniu dvyniu. Tokia technologija leis ekspermentuoti ir užtikrinti vėlesnį saugų darbą tarp roboto ir žmogaus. 

    „Skaitmeninis dvynys – tai virtualus roboto antrininkas, tikslus kompiuterinis modelis, atspindintis realaus objekto struktūrą, judėjimą ir veikimą. Skaitmeniniame dvynyje galima stebėti, analizuoti ir simuliuoti robotinės rankos elgseną, jos judesių trajektorijas, apkrovas bei valdymo logiką dar prieš pradedant fizinio prototipo gamybą“, – pasakoja KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) docentė dr. Sigita Urbaitė.

    Pasak jos, būtent tokiai koncepcijai įgyvendinti pasirinkta robotinė ranka – vienas universaliausių, tačiau kartu ir sudėtingiausių robotikos elementų. Ji suteikia galimybę tirti judesių tikslumą, koordinaciją, mechanikos ir valdymo sistemų sąveiką bei žmogaus judesių imitavimo principus. Tokia sistema ypač tinkama skaitmeninio dvynio koncepcijai, nes jos veikimą galima aiškiai modeliuoti, analizuoti ir tiesiogiai palyginti su realiu fiziniu prototipu.

    Inžineriniai sprendimai virtualioje aplinkoje

    2025 m. KTU MIDF, bendradarbiaujant su viena didžiausių pasaulyje Prancūzijos 3D programinės įrangos kūrėjų „Dassault Systèmes“, buvo atidarytas Skaitmeninio modeliavimo kompetencijų centras (angl. 3DEXPERIENCE EDU Center of Excellence). Pagrindinė šio centro vizija – stiprinti skaitmeninės inžinerijos, virtualaus projektavimo ir pramonėje taikomų pažangių technologijų kompetencijas.

    Centras skirtas integruoti modernias skaitmeninio modeliavimo, simuliacijos ir skaitmeninių dvynių technologijas į studijų procesą, mokslinius tyrimus ir praktinių projektų veiklas, glaudžiai siejant teorines žinias su realiais pramoniniais sprendimais. Būtent ši vizija – kurti, testuoti ir tobulinti inžinerinius sprendimus virtualioje aplinkoje dar prieš jų fizinį įgyvendinimą – tapo pagrindu ir impulsu robotinės rankos skaitmeninio dvynio projekto idėjai atsirasti.

    „Džiugu, kad pavyko laimėti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Studentų tyrimai semestro metu“, kurio metu KTU MIDF Mechatronikos studijų programos antro kurso studentas Aldas Marcinkus turi galimybę įgyvendinti robotinės rankos skaitmeninio dvynio ir fizinio prototipo kūrimo projektą“, – dalijasi S. Urbaitė.

    KTU studentas šio projekto metu skaitmeninį dvynį kuria naudodamas pažangią skaitmeninę platformą „3DEXPERIENCE“, kuri vienoje aplinkoje integruoja visus projektavimo, modeliavimo ir simuliacijos procesus. Tai leidžia jam efektyviai valdyti projektavimo etapą ir užtikrinti glaudų ryšį tarp skaitmeninio dvynio ir realaus prototipo.

    Atkartoja žmogaus judesius

    Projektą vykdantis A. Marcinkus pasakoja, kad fizinis robotinės rankos prototipas kuriamas pasitelkiant adityviąją gamybą – 3D spausdinimą. Ši technologija leidžia greitai pagaminti ir surinkti detales, o prireikus – operatyviai koreguoti atskirus komponentus. Toks sprendimas užtikrina lankstumą ir sudaro galimybes sistemą pritaikyti tiek moksliniams tyrimams, tiek studijų procesui.

    „Skaitmeninio dvynio kūrimui ir testavimui projekte naudojamas „3DEXPERIENCE“ platformos modulis „DELMIA Robotics“, kuris leidžia atlikti funkcinius ir dinaminius bandymus dar prieš pagaminant fizinį prototipą. Čia modeliuojamas roboto judėjimas, analizuojamos trajektorijos, apkrovos bei valdymo sprendimai trimatėje aplinkoje“, – aiškina jis.

    Platformoje galima valdyti roboto pozicijas, apskaičiuoti grandžių greičius ir pagreičius, planuoti trajektorijas, parinkti valdiklius bei programuoti atliekamas užduotis. Visi sprendimai pirmiausia išbandomi virtualiai, taip sumažinant klaidų tikimybę ir optimizuojant fizinio modelio kūrimo procesą.

    „Šiame projekte robotinė ranka neveikia autonomiškai – ji tiesiogiai atkartoja žmogaus judesius. Judesių sekimo pirštinė fiksuoja rankos padėtį ir kampus, o duomenys realiuoju laiku perduodami robotui, užtikrinant sklandų ir tikslų judesių atkūrimą“, – sako A. Marcinkus.

    Jis pabrėžia, kad šiame etape dirbtinio intelekto ar savarankiško mokymosi algoritmai nenaudojami – sistema orientuota į stabilų ir patikimą valdymą. Ateityje tokie sprendimai galėtų būti plečiami pažangesnėmis funkcijomis, tačiau šio projekto prioritetas – tikslus žmogaus judesių atkartojimas ir saugus veikimas.

    Galimas taikymas medicinoje ir reabilitacijoje

    KTU mokslininkės S. Urbaitės teigimu, šiandien robotikos rinka yra viena sparčiausiai augančių sričių pasaulyje. Šiuolaikinėje pramonėje robotai plačiai taikomi įvairiuose gamybos sektoriuose – nuo didelio našumo automobilių kėbulų gamybos linijų iki aukšto tikslumo sprendimų aviacijos, kosmoso ir gynybos pramonėje, taip pat lengvų robotų, skirtų surinkimo ir kitoms precizinėms operacijoms atlikti.

    „Ši technologija turi didžiulį potencialą ir ateityje galėtų būti pritaikoma įvairiose srityse. Viena reikšmingiausių krypčių – medicina, kur robotinės sistemos gali padėti atlikti nuotolines operacijas ar procedūras, suteikdamos gydytojams galimybę dirbti su pacientais fiziškai nebūnant toje pačioje vietoje“, – pastebi ji.

    KTU studentas A. Marcinkus taip pat atkreipia dėmesį, kad kita svarbi taikymo sritis – reabilitacija, kur tokios robotinės rankos galėtų tapti moderniais terapiniais įrenginiais, padedančiais atkurti žmogaus motorikos funkcijas, stebėti paciento pažangą ir taikyti individualizuotas treniruočių programas. Kasdienėje buityje tokie sprendimai galėtų veikti kaip pagalbiniai įrenginiai žmonėms su negalia ar ribotu judrumu, suteikdami jiems daugiau savarankiškumo ir prisidėdami prie geresnės gyvenimo kokybės.

    „Ši technologija reikšmingai priartina mus prie realaus žmogaus ir roboto bendradarbiavimo. Bendradarbiaujantys robotai (angl. cobots) jau šiandien taikomi įvairiose pramonės šakose, o tokie projektai kaip robotinė ranka su skaitmeniniu dvyniu dar labiau praplečia šių sprendimų galimybes“, – teigia A. Marcinkus.

    Jis pažymi, kad tokios sistemos leidžia robotams ne tik vykdyti iš anksto užprogramuotas funkcijas, bet ir realiuoju laiku reaguoti į žmogaus veiksmus, juos tiksliai atkartoti bei saugiai dirbti šalia žmogaus.

    Užsukę į parduotuves ir išsirinkę reikiamas prekes šiandien daugelis pirkėjų nedvejodami patraukia prie savitarnos kasų. Atsiskaityti jose paprastai yra greičiau ir patogiau. Anksčiau nemenka inovacija atrodžiusios savitarnos kasos tapo kasdienybe, tačiau tuo prekybos vietų transformacija ir automatizacija nesibaigia. Išbandomi ir diegiami vis nauji išmanieji mažmeninės prekybos sprendimai, o sklandžius parduotuvių procesus užtikrinti padedantis dirbtinis intelektas ir robotai jau nebėra tik futuristų ir fantastinių filmų scenaristų fantazijos vaisius. Tad kaip parduotuvės atrodys netolimoje ateityje?

    Savitarnos kasa – mobiliajame telefone

    Mažmeninės prekybos sprendimų bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis sako, kad prekybininkai aktyviai domisi sprendimais, kurie padidintų parduotuvių veiklos efektyvumą ir padėtų užtikrinti gerą apsipirkimo patirtį pirkėjams. Dėl to paprastomis savitarnos kasomis, kurias šiandien jau turi daugelis Lietuvos parduotuvių, neapsiribojama.

    „Vis daugiau parduotuvių įsidiegia savarankiško prekių skenavimo sprendimus – specialaus prietaiso pagalba pirkėjai vaikščiodami prekybos salėje iš karto nusiskenuoja į pirkinių krepšelį dedamas prekes. Išeinant iš parduotuvės belieka už jas atsiskaityti. Kitose parduotuvėse pirkėjai tą patį gali daryti paprasčiausiai savo telefonu, turinčiu lojalumo programėlę“, – sako R. Mažulis.

    Naują savitarnos raidos etapą atvers išmanieji vežimėliai

    Anot R. Mažulio, ateityje parduotuvėse išvysime ir moderniomis technologijomis aprūpintus išmaniuosius vežimėlius. Jų paskirtis – taip pat paspartinti apsipirkimo procesą ir sumažinti kasininkų darbo krūvį.

    „Jau egzistuoja įvairūs išmaniųjų prekių vežimėlių variantai. Juose įmontuota įranga – išmaniosios svarstyklės, vaizdo kameros, jutikliai – leidžia fiksuoti į vežimėlį dedamas prekes ir iš karto formuoti prekių krepšelį, už kurį atsiskaitoma išeinant iš parduotuvės. Tai tarsi savitarnos kasos ant ratų, kuriose prekių skenuoti nereikia nei kasininkui, nei pirkėjui. Tokiame vežimėlyje įmontuotame ekranėlyje pirkėjai galėtų matyti ne tik pirkinių sąrašą, bet ir prekybos salės ir atskirų skyrių planą, specialius pasiūlymus bei kitą aktualią informaciją“, – sako R. Mažulis.

    Prireikus, pirkėjų amžių patvirtins dirbtinis intelektas

    Vienas iš sprendimų, kuris jau sėkmingai naudojamas Skandinavijos šalyse, taip pat Estijoje, ir kuris jau greitai gali atsirasti mūsų šalies parduotuvėse, yra pagal amžių ribojamų prekių pardavimo savitarnos sprendimai. Dabar pirkėjui norint savitarnos kasose įsigyti prekių su amžiaus ribojimu, jo amžių turi patvirtinti parduotuvės darbuotojas.

    „Dirbtiniu intelektu grįsti amžiaus nustatymo sprendimai sumažina poreikį savitarnos kasose nuolat budėti darbuotojui. Šiandien žmogaus amžių tokios sistemos gali nustatyti išties tiksliai, tačiau apsidraudžiant nuo klaidų paprastai nustatoma kiek aukštesnė, nei pagal įstatymą reikalaujama, amžiaus kartelė. Jei, dirbtinio intelekto vertinimu, pirkėjo amžius šios ribos nesiekia ar tai nustatyti yra sudėtinga, tokiu atveju įsitraukia parduotuvės darbuotojas“, – pasakoja R. Mažulis.

    Negana to, pasak technologijų eksperto, Lietuvos prekybininkams tampa aktualūs ir automatizuoti tabako gaminių pardavimo sprendimai, nes nuo 2025 m. šalyje įsigalioja draudimas prekybos vietose tokius gaminius eksponuoti. Automatizuotus sprendimus jau testuoja didieji prekybos tinklai Lietuvoje.

    Populiarės autonominės parduotuvės

    Artimiausiu metu, anot technologijų eksperto, galima tikėtis Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengiančių autonominių parduotuvių plėtros. Tokiose parduotuvėse apsieinama be kasininkų, o pirkėjai už prekes atsiskaito savitarnos kasose arba reikiama suma automatiškai nuskaitoma nuo jų sąskaitos.

    „Lietuvoje jau veikia kelios autonominės parduotuvės. Jose savarankiškam apsipirkimui užtikrinti naudojamos pažangios technologijos bei dirbtinis intelektas. Pasaulyje su įvairiomis autonominių parduotuvių koncepcijomis eksperimentuojama vis daugiau ir tik laiko klausimas, kuomet parduotuvės be kasininkų taps kasdienybe“, – sako R. Mažulis.

    Daugės maistomatų

    Dar viena mažmeninės prekybos inovacijų kryptis, anot R. Mažulio, yra maistomatų tinklo plėtra. Prekybininkai Lietuvoje jau taip pat diegia pirmuosius prekių atsiėmimo terminalus, kuriuose galima patogiai ir pirkėjui tinkamiausiu metu atsiimti internetu užsakytus prekes.

    „Gyventojai jau įprato naudotis paštomatais, kurie yra tapę kasdienybe ir yra plačiai prieinami. Panašiu principu yra paremti ir maistomatai – tik išskirtinumas žemos temperatūros palaikymas, kas leidžia tokiu būdu atsiimti šviežius maisto produktus, šaldytą produkciją ir pan. O jo naujesnė modifikacija – mobilūs maistomatai gali būti įrengiami tose vietose, kur poreikis apsipirkti išauga tik tam tikru sezonu – pavyzdžiui, pajūrio kurortuose ar tam tikrose žmonių koncentracijos vietose. Keli maistomatai jau veikia ir mūsų pajūrio miestuose. Toks sprendimas suteikia lankstumo tiek prekybininkams, tiek pirkėjams. Be to, naudoti maistomatus yra tvariau nei užsakytus maisto produktus pristatyti kiekvienam pirkėjui atskirai. Dėl to maistomatai yra ypač populiarūs Skandinavijoje“, – sako R. Mažulis.

    Parduotuvėse dirbs vis daugiau robotų

    Mažulio teigimu, pasaulyje sparčiais žingsniais judama link mažmeninės prekybos robotizacijos. Ateityje robotai ne tik palaikys parduotuvių švarą, bet ir pasirūpins, kad lentynose netrūktų reikiamų prekių.

    „Rutininėms užduotims atlikti parduotuvėse vis didesne apimti bus pasitelkiami robotai. Tai leis užtikrinti efektyvesnę parduotuvių veiklą, išvengti žmogiškų klaidų. Proveržis šioje srityje gali įvykti jau greitu metu, nes techniniu požiūriu robotizacijos sprendimai jau yra prieinami, prekybininkams tereikia į juos investuoti. Kai tai padarys didieji mažmeninės prekybos lyderiai, paskui juos paseks ir visa rinka“, – mano R. Mažulis.

    ®. Mažulio teigimu, mažmeninės prekybos sektorius toliau evoliucionuos ir sieks išnaudoti pažangių technologijų suteikiamas galimybes. Tai leis parduotuvėms veikti efektyviau, o pirkėjams apsipirkti patogiau. Laikas parodys, kurie sprendimai prigis Lietuvos rinkoje.

    Vis dažniau pasigirstant kritikai dėl švietimo programų ir dėl to, kad mokiniai nebesirenka tiksliųjų mokslų dalykų – dešimt perspektyvių Lietuvos moksleivių demonstruoja stulbinančius rezultatus tarptautinėje robotikos arenoje. 2017 metais įkurta Lietuvos moksleivių robotikos rinktinė „Lituanica X“ šių metų spalį užėmė pirmąją vietą tarptautinėje robotikos olimpiadoje „FIRST Global Challenge“, o šiuo metu ruošiasi Europos lygai Nyderlanduose, kurios nugalėtojas keliaus į pasaulio čempionatą vyksiantį JAV.

    Kelias iki aukščiausių įvertinimų komandai prasidėjo nuo nesėkmių, tačiau jaunuoliai nepasidavė. Iš klaidų mokėsi,  pradėjo geriau dirbti komandoje, išmoko savarankiškai projektuoti naujus robotus ir kurti jų prototipus, modeliuoti dalis. Taip pat įgijo žinių, kaip geriau valdyti savo projektą, pristatyti jį visuomenei ir net pritraukti rėmėjų.

    „Su klasioku Pauliumi mokykloje sužinojome apie LEGO inžinerijos būrelį, pradėjome jame mėgėjiškai domėtis robotais, konstravimu. Kai daug vėliau su komanda dalyvavome pirmame čempionate, pirmųjų varžybų pirmame etape surinkome nulį iš galimų 500 taškų. Šis rezultatas kiek pribloškė, tačiau nepasidavėm. Kituose etapuose jau surinkome po keliasdešimt taškų, tačiau bendrai pirmas čempionatas baigėsi liūdnai. Nesėkmė mums tapo ženklu, kad reikia įdėti daug daugiau darbo ir pastangų, ką ir padarėme“, – pasakoja Julius Augustaitis, robotikos komandos „Lituanica X“ kapitonas.

    Įkvėpimo šaltinis – internetas ir bendraamžiai

    „Po pirmosios nesėkmės, grįžome paaugę. Pasimokėme iš stipriausių komandų, pamatėme jų sprendimus, supratome, kad varžybas laimi ne robotas, o stipri komanda, mokanti greitai prisitaikyti prie kintamų sąlygų. Kiekviename varžybų etape esame suporuojami su nauja nepažįstama dalyvių grupe, turime ne tik bendradarbiauti su ja, bet ir gebėti akimirksniu keisti strategiją“, – sako J. Augustaitis.

    „Lituanica X“ komandą sudaro dešimt moksleivių. Keturi atsakingi už dirbtinio intelekto programavimą, trys – už dalių modeliavimą ir spausdinimą 3D spausdintuvu, likę trys – už projekto valdymą ir socialinius tinklus. Prieš kiekvienas varžybas komanda skiria daug laiko pasiruošimui.

    „Ruošdamiesi varžyboms remiamės varžybose sukaupta patirtimi, taip pat semiamės įkvėpimo internete. Numatome galybę įmanomų scenarijų dėl to ir robotus turime du, o šiuo metu baigiame konstruoti ir trečią. Visi jie skirtingi, atlieka skirtingus veiksmus, kad būtume pasiruošę netikėčiausioms čempionato užduotims. Tokias dalis, kaip roboto variklis griežtai apibrėžia turnyrų taisyklės, tad juos perkame, visas kitas – perkame arba gaminamės patys“, – sako J. Augustaitis.

    Pasak jo, svarbus „Lituanica X“ išskirtinumas – treneris: „Dauguma užsienio komandų turi trenerius, kurie yra robotikos asai, mūsų treneris – visų pirma, vadybininkas. Jis padeda mums susitvarkyti kelionių reikalus, užsiregistruoti į turnyrus, o ties robotais turime dirbti savarankiškai. Tai yra labai gerai, nes taip turime galimybę patys priimti sprendimus, savarankiškai mokytis. Taip pat mokomės valdyti projektą, kurti ir testuoti prototipus, pristatyti juos teisėjams, kalbėti viešai.“

    Investicija į tiksliųjų mokslų ateitį

    Robotikos rinktinė, kaip bet kuri kita sporto komanda – ieško rėmėjų. Parama reikalinga brangioms robotų dalims įsigyti, taip pat padengti dideles dešimties komandos narių kelionių į turnyrus išlaidas. Moksleiviai savo sukonstruotus robotus pristato įmonių atstovams, šiemet užmezgė partnerystę su pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrove „Žalvaris“.

    „Robotika, kaip ir kiti vaikus pritraukiantys užsiėmimai prieinami toli gražu ne visiems – dažnu atveju tai yra popamokinės veiklos, ganėtinai daug kainuojančios ir ne visos šeimos savo vaikams gali jas leisti. Įmonėje turime tradiciją kalėdines dovanas klientams paversti tiksline parama žmonėms ar organizacijoms, kurie savo darbais ir veikla prisideda prie Lietuvos augimo. Šiemet pasirinkome paremti moksleivių robotikos rinktinę „Lituanica X“, demonstruojančią susižavėjimą keliančius rezultatus tarptautiniuose renginiuose“, – sako Vitoldas Sapožnikovas, bendrovės „Žalvaris“ direktorius.

    Pasak jo, būtina investuoti į jaunosios kartos sudominimą tiksliaisiais mokslais, kadangi jau dabar juntamas kvalifikuotų inžinierių ar gamybos technologų trūkumas: „Robotikos rinktinė ne tik garsina Lietuvą, bet ir populiarina tiksliuosius mokslus, įkvepia bendraamžius jais domėtis. Jeigu mūsų „Lituanica X“ skiriama parama ir palaikymas gali juos dar labiau motyvuoti kurti ir padėti siekti geresnių rezultatų, busime laimingi, galėdami prie to prisidėti.“

    Lietuvos moksleivių robotikos rinktinė „Lituanica X“ suburta 2017 metais. Šiuo metu komandos nariais yra Rokas Kirdulis, Julius Augustaitis, Dainius Užusenis, Paulius Janušas ir Dovydas Šatkauskas iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Matas Čiuželis ir Povilas Kulis iš Vilniaus Licėjaus, Kristupas Šilalė iš Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Jonas Galminas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos ir Adomas Juzakėnas iš VGTU inžinerijos licėjaus.

    2019-ųjų kovo 23 dieną Litexpo parodų rūmuose įvyks jau VII-oji ROBOTIADA. Tai renginys sutraukiantis sumanias šeimas, mūsų ateitį kursiančius jaunuolius, verslo ir mokslo atstovus.

    Šiais metais renginys pulsuos kosmoso tematika, ją pasufleruoja pasaulinio standarto FIRST LEGO League varžybos, kuriose 9-16 metų jaunuoliai pristato tiriamuosius projektus, vertybes bei įspūdingus robotus, kurie sprendžia užduotis sudėtingame kliūčių ruože. Aršesnių kovų fanai irgi neliks nuskriausti - vyks robotų sumo, LEGO sumo, 3 kilogramų sumo ir net iRobot siurblių sumo kovos. Didžiausią greitį bandys pasiekti linijos sekimo varžybų dalyviai, o ypatingą sumanumą programuojant autonominius robotus demonstruos folkrace varžybų dalyviai.

    Esate žaidimų fanai? Jums pasisekė - su Robotiados bilietu galėsite stebėti Baltijos šalių esporto lygos (BEL) League of Legends didyjį finalą: eNsure (LT) prieš Žalgiris Esports (LT), kuris vyks 1.1 salėje. Laukia įnirtinga kova!

    Didžiausi LEGO fanai čia taip pat turės apsčiai veiklos - LitLUG atveža įdomiausių kosminių LEGO statinių parodą. „Robotikos Akademija“ organizuoja net 1500 vietų vaikų robotikos dirbtuves, o vyresnius smalsuosius trauks FabLab ir VGTU dirbtuvės. Atvyksite su jaunesniu vaiku? Jiems čia taip pat bus ką veikti - Curiocity, Galvasukis ir Cosmos place lauks jaunųjų išradėjų ir pažindis su juos supančiu įdomiu ir technologiniu pasauliu, o Japoko kvies kurti kosminius „LaQ“ statinius.

    Norite pramogų? Jų bus dvigubai daugiau nei 2018-aisiais! Mokslinis šou „Atradėjas“, virtualios realybės šarvuočio valdymo, dviračių ir automobilių lenktynių simuliatoriai, kosminės fotosesijos ir dar daugiau laukia jūsų, jei jau kovo 23-ią dieną atvyksite į Kosminę stotį: ROBOTIADA 2019. 

    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples